Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Kodeksas šis kodeksas ) reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimo ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau – vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų , priklausomybės priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga
1. Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.
Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. 2 . Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti . Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. 3 . Darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba , o arba jei darbuotojas yra užsienietis
sutarties šalims priimtina darbuotojui suprantama kalba. 4 . Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba , o jei darbuotojas yra užsienietis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba . Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas . 5 . Pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. 6 .
6. Darbo skelbime (informacijos rengėjo, platintojo skelbiamame pranešime apie darbo pasiūlymą) darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. “4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės , etninės priklausomybės, religijos , sveikatos būklės , santuokinės ir šeiminės padėties , narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką, pagrindu, taip pat dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis, bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“
2. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2 .
Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę , kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras , amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę , etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras , sveikatos būklę , santuokinę ir šeiminę padėtį , išskyrus atvejus , dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:“. 3 . Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų darbo sąlygų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“5 s traipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti , informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais , ir imasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.
Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) . “7 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai jei darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį , taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų . Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją:1 ) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo nėra, − gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta);2 ) darbo funkcijos atlikimo vieta.
Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas;3 ) darbo sutarties rūšis ; išbandymo termino, jei toks yra, trukmė ir sąlygos;4 ) darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis);5 ) darbo pradžia;6 ) numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju);7 ) kasmetinių atostogų trukmė;8 ) įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva; darbo sutarties pasibaigimo tvarka;9 ) darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys ( jas nurodant atskirai) , darbo užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka;10 ) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė, viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarka ir, jei taikoma, darbo (pamainos) pasikeitimo tvarka ;11 ) informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką;12 ) teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys ją suteikia;13 ) socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimas ir informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas;
2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu kasmetinių atostogų trukmę, viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarką , darbo (pamainos) pasikeitimo tvarką, išbandymo termino trukmę ir sąlygas , ar įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus, darbo sutarties pasibaigimo tvarką ar darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą nustato darbo teisės normos, dokumente pateikiamos nuorodos į tai nustatančias darbo teisės normas.“
3. Pripažinti netekusia galios 44 straipsnio 5 dalį. 5 . Šis straipsnis gali būti netaikomas darbuotojams, kurių darbo sutarties terminas yra trumpesnis negu vienas mėnuo . 9 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Jei susitarimas pakeisti darbo sąlygas yra terminuotas, darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis.“10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 51 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Darbo santykių tęstinumas darbdavio pertvarkymo, reorganizavimo, restruktūrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo atveju “. 2 . Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas , sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.“11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.
Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos , to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvada išvadą pateikus prašymą, pagrįstą apie jo sveikatos būklę sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį .“12 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. 2 . Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukta . Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. 3 . Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. “
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;“. 14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kurie augina daugiau kaip tris ir daugiau vaikus vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 2 . Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį toje darbovietėje , išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;“. 3 . Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
4. Pakeisti 57 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje pas tą darbdavį. “15 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos , rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos , santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės priklausymo politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus , dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis, ar kitų diskriminacinių motyvų.“16 straipsnis. 721 straipsnio pakeitimas Pakeisti 721 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą1 .
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):1 ) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;2 ) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;3 ) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;4 ) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a ) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą; b ) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; c ) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;5 ) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):1 ) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;2 ) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;3 ) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;4 ) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a ) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą; b ) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; c ) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;5 ) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę pripažintas kaltu, padariusiu tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;6 ) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti nesumokėtų per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams ;7 ) ji pateikė Valstybinei darbo inspekcijai informaciją šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ;8 ) ne mažiau nei tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius ji turi laikinųjų darbuotojų.
2. Darbdavys, kuris ketina ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys jis atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje dalies 1–6 punktuose . Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama praneša darbdaviui, kad :1 ) darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;2 ) darbdavys neatitinka Kriterijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose , ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3 .
3. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka Kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. Jeigu Valstybinė darbo inspekcija iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių , Valstybinė darbo inspekcija darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, per kurį darbdavys nepateikė informacijos, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, ir jį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo . Jeigu darbdavys, vykdydamas šio kodekso 79 straipsnio 6 dalies reikalavimus, Valstybinei darbo inspekcijai nurodo, kad daugiau nei tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir jį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo . 4 . Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos.
Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. 54 . Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, jį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 17 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 2 ) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos , rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos , sveikatos būklės , santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų , priklausomybės priklausymui politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo;“. 18 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Laikinojo įdarbinimo įmonės kartą per mėnesį turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.“
1 .
1. Pakeisti 107 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip: „
6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę prieš jam išvykstant į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu trisdešimt dvidešimt aštuonių dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:1 ) valstybės ar valstybių pavadinimai ir komandiruotės trukmė;2 ) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;3 ) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;4 ) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.“
2. Papildyti 107 straipsnį 7 dalimi: „
7. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju darbuotojas yra komandiruojamas laikinai dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę (valstybes) (toliau šioje dalyje – valstybė) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykstant į komandiruotę įteikiamuose dokumentuose pagal šio straipsnio 6 dalį papildomai dar turi būti nurodomi:1 ) darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią jis komandiruojamas, teisę;2 ) dienpinigiai bei išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;3 ) nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę apie komandiruojamus darbuotojus.“20 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“
2. Papildyti 113 straipsnį nauja 4 dalimi: „
4. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos, nustatytu laiku.“
3. Buvusią 113 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 4 . 5. Darbuotojų darbo laiko režimą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. 21 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Dirbančių naktį Naktį dirbančių darbuotojų, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis didesnis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirbą naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“22 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Darbuotojams, išskyrus darbuotojus nurodytus šio straipsnio 3 dalyje , suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.“
2. Papildyti 126 straipsnį nauja 3 dalimi: „
3. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.“
3. Buvusias 126 straipsnio
. 4. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. 4 . 5. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.“23 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Tėvystės atostogos
1. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis . Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. 2 .
2Per tris mėnesius vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis . Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai jeigu įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai jeigu įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. 3 . Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama išmoka Lietuvos Respublikos ligos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka nustatytomis sąlygomis ir tvarka .“
24 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Pakeisti 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto , arba dalimis . Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti ar pakaitomis. 2 .
2. Per vieną mėnesį tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas tiek pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. 3 . Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu . 3 . 4. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal šio straipsnio 2 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, savo prašyme dėl šių atostogų suteikimo nurodo jų pradžios ir pabaigos datas. 5 . Už atostogų vaikui prižiūrėti laiką mokamos išmokos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis, trukme ir tvarka.“25 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas
1. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:1 ) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;2 ) neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų;3 ) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;4 ) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;5 ) darbuotojas santuokai sudaryti, – iki trijų kalendorinių dienų;6 ) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, – iki penkių kalendorinių dienų;7 ) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, – joje nustatytos trukmės. 2 . Ilgiau negu vieną Visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu , ir su darbdavio sutikimu darbdaviui sutikus . 3 .
3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, ir darbdavio sutikimu darbdaviui sutikus, suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti . Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 4 . Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. “26 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
1. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos . Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį toje pačioje darbovietėje , už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3 . Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios aštuonių darbo valandos valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4 .
4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jiems jo vidutinį jų darbo užmokestį. 5 . Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja nustato šis kodeksas. “27 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „169 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų
34 dalyje nurodytą atvejį. 2 . Jei įmonė veikia šalyje ir (ar) jei įmonėje yra struktūrinių organizacinių darinių, vykdančių darbdavio funkcijas (filialų, atstovybių ar kitų struktūrinių gamybos, prekybos padalinių), kuriuose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, darbovietės lygmeniu gali būti renkama struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba, o darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba. 2 . 3 . Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 34 . Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.
Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. “28 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pirmuosius Darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba .“29 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos darbo kodekso priedas
1. 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB. 2 . 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas . 32 . 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957. 43 . 1997 m. gruodžio 15 d.
1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/23/EB dėl Direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), taikymo išplėtimo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei. 54 . 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 65 . 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis. 76 . 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. 87 . 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. 98 . 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 2002 m. kovo 11 d.
2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 1110 . 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. 1211 . 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija). 1312 . 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 1413 . 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones. 1514 . 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. 1615 . 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje. 16 . 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES . 17 . 2020 m. liepos 15 d.
2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.“30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2 . Jei vaikas gimė ar buvo įvaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tėvystės atostogos ir (ar) atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3 . Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išbandymo termino, s udarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, taikoma terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms po 2022 m. rugpjūčio 1 d. 4 . Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 3, 8, 9, 10, 12, 13 punktuose nurodyta informacija dėl išbandymo termino trukmės ir sąlygų, darbo sutarties pasibaigimo tvarkos, darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, viršvalandžių, teisės į mokymo paslaugas, darbdavio teikiamos su socialiniu draudimu susijusios apsaugos ir šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 107 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei 7 dalyje nurodyta informacija (valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai), darbo užmokestis, dienpinigiai ir išmokos, priimančiosios valstybės oficiali nacionalinė interneto svetainė) apie komandiruojamus darbuotojus pateikiama darbuotojui, įdarbintam iki
.
5. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 721 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbdavio išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo taikoma, jei informacija pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį nepateikta už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir vėlesnius mėnesius. 6 . Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 3 dalyje nustatytas laikotarpis turėti laikinųjų darbuotojų skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 7 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1438(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Kodeksas šis kodeksas ) reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau – vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų , priklausomybės priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga
1. Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.
Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. 2 . Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti . Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. 3 . Darbo sutartis ir darbo teisės normos šio kodekso 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti išdėstytos lietuvių kalba , o arba jei darbuotojas yra užsienietis
sutarties šalims priimtina šiam darbuotojui suprantama kalba. 4 . Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba , o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia– lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba . Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas . 5 . Pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. 6 .
6. Darbo skelbime (informacijos rengėjo, platintojo skelbiamame pranešime apie darbo pasiūlymą) darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. “4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais , tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės , etninės priklausomybės, , sveikatos būklės , santuokinės ir šeiminės padėties , narystės politinėje partijoje , profesinėje sąjungoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimo turėti vaiką, pagrindu, taip pat dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“
2. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2 .
Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę , kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras , amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę , santuokinę ir šeiminę padėtį , sveikatos būklę , etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras , (išskyrus atvejus , dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:“. 3 . Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų darbo sąlygų pritaikymą sudarymą , jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“5 s traipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti , informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais , ir imasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam neigu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) . “7 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai jei darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį , taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų . Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją:1 ) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas ( kai darbdavys fizini o is asmen s uo
darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas;3 ) darbo sutarties rūšis ; išbandymo termino, jei dėl jo sulygta, trukmė ir sąlygos;4 ) darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis);5 ) darbo pradžia;6 ) numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju);7 ) kasmetinių atostogų trukmė;8 ) įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva; darbo sutarties pasibaigimo tvarka;9 ) darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys ( jos nurodomos atskirai) , darbo užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka;10 ) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė, viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarka ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarka ;11 ) informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką;12 ) teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia;13 ) socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimas ir informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas;
2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu kasmetinių atostogų trukmę, viršvalandžių nustatymo ir mokėjimo už juos tvarką , darbo (pamainos) keitimo tvarką, išbandymo termino trukmę ir sąlygas , ar įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus, darbo sutarties pasibaigimo tvarką ar darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą nustato darbo teisės normos, dokumente pateikiamos nuorodos į tai nustatančias darbo teisės normas.“
3. Pripažinti netekusia galios 44 straipsnio 5 dalį. 5 . Šis straipsnis gali būti netaikomas darbuotojams, kurių darbo sutarties terminas yra trumpesnis negu vienas mėnuo . 9 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui su juo sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Jei susitarimas pakeisti darbo sąlygas yra terminuotas, darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis.“10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 51 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Darbo santykių tęstinumas darbdavio pertvarkymo, reorganizavimo, restruktūrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo atveju “. 2 . Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas , sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.“11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.
Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos , kai to pa reikala vus auja nėščia i , neseniai pagimdžiusi ai ar krūtimi maitinan čiai ti darbuotoja i , darbuotoj ui as , auginan čiam tis vaiką iki trejų aštuonerių metų, ir darbuotoj ui as , viena m s auginan čiam t is vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotoj ui as pateikus prašymą, pagrįstą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvada išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą apie jo sveikatos būklę sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį .“ 12 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. 2 . Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta . Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. 3 . Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;“. 14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kurie augina daugiau kaip tris ir daugiau vaikus vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių sukakusius šeimos narius , kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;“. 2 . Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį toje darbovietėje , išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami to darbdavio įmonėje;“. 3 . Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
4. Pakeisti 57 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje pas tą darbdavį. “15 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos , rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos , santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės priklausymo politinėms partijoms , profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, amžiaus , dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis , ar kitų diskriminacinių motyvų.“16 straipsnis. 721 straipsnio pakeitimas Pakeisti 721 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą1 .
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):1 ) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;2 ) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;3 ) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;4 ) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a ) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą; b ) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; c ) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;5 ) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):1 ) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;2 ) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;3 ) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;4 ) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a ) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą; b ) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; c ) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;5 ) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę pripažintas kaltu, padariusiu tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;6 ) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti nesumokėtų per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams ;7 ) ji nustatyta tvarka pateikė Valstybinei darbo inspekcijai šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją ;8 ) ne mažiau neigu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius ji turi laikinųjų darbuotojų.
2. Darbdavys, kuris ketina ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys jis atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje dalies 1–6 punktuose . Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama praneša darbdaviui, kad :1 ) darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;2 ) darbdavys neatitinka Kriterijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose , ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3 .
3. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka Kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. Jeigu Valstybinė darbo inspekcija iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių , Valstybinė darbo inspekcija darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, jeigu per jį darbdavys nepateikė informacijos, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo . Jeigu darbdavys, vykdydamas šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, Valstybinei darbo inspekcijai nurodo, kad daugiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo . 4 . Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos.
Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. 54 . Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, jį darbdavį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo šio sąrašo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 17 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 2 ) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos , rasės, tautybės, pilietybės , kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų , amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos , sveikatos būklės , santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų , priklausomybės priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo;“. 18 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Laikinojo įdarbinimo įmonės kartą per mėnesį turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.“
1 .
1. Pakeisti 107 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę prieš išvykimą į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu trisdešimt dvidešimt aštuonių dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:1 ) valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai) ir komandiruotės trukmė;2 ) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;3 ) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;4 ) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.“
2. Papildyti 107 straipsnį 7 dalimi: „
7. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju darbuotojas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę (valstybes) (toliau šioje dalyje – valstybė) komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykimą į komandiruotę įteikiamuose pagal šio straipsnio 6 dalį dokumentuose papildomai turi būti nurodomi:1 ) darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią jis komandiruojamas, teisę;2 ) dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;3 ) nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie komandiruojamus darbuotojus.“20 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo jo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatybių tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų.“
2. Papildyti 113 straipsnį nauja 4 dalimi: „
4. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos, nustatytu laiku.“
3. Buvusią 113 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 4 . 5. Darbuotojų darbo laiko režimą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. 21 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Dirbančių naktį Naktį dirbančių darbuotojų, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis didesnis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis jie dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“22 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus , suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.“
2. Papildyti 126 straipsnį nauja 3 dalimi: „
3. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.“
3. Buvusias 126 straipsnio
. 4. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. 4 . 5. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.“23 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Tėvystės atostogos
1. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis . Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. 2 .
2Per tris mėnesius vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis . Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. 3 . Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama išmoka Lietuvos Respublikos ligos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka nustatytomis sąlygomis ir tvarka .“
24 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Pakeisti 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias A a tostogas galima imti visas iš karto , arba dalimis . Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti ar pakaitomis. 2 .
2. Per vieną mėnesį tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Jeigu darbuotojas Darbuotojui, kuris tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas tiek pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. 3 . Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu . 3 . 4. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį ar grįžti į darbą joms šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 2 dalį ar grįžti į darbą joms šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, savo prašyme dėl šių atostogų suteikimo nurodo jų pradžios ir pabaigos datas. 5 . Už atostogų vaikui prižiūrėti laiką mokama išmoka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“25 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas
1. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:1 ) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;2 ) neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų;3 ) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;4 ) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kur į tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;5 ) darbuotojas santuokai sudaryti, – iki trijų kalendorinių dienų;6 ) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, – iki penkių kalendorinių dienų;7 ) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, – joje nustatytos trukmės. 2 . Ilgiau negu vieną Visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu , ir su darbdavio sutikimu jeigu darbdavys sutinka . 3 .
3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, ir darbdavio sutikimu jeigu darbdavys sutinka, suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti . Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 4 . Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. “26 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
1. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos . Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį toje pačioje darbovietėje , už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3 . Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius) , darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs,
Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jiems jo vidutinį jų darbo užmokestį. 5 . Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja nustato šis kodeksas. “27 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „169 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų
34 dalyje nurodytą atvejį. 2 . Jei įmonė veikia šalyje ir (ar) jei įmonėje yra darbdavio veiklą vykdančių struktūrinių organizacinių darinių (filialų, atstovybių ar kitų struktūrinių gamybos, prekybos padalinių), kuriuose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, darbovietės lygmeniu gali būti renkama struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba, o darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba. 2 . 3 . Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai. kuri Darbo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 34 .
3
4. Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo atlieka visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo atlieka profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. “28 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pirmuosius Darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios darbo tarybos rinkimų komisijos narių. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba .“29 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos darbo kodekso priedas
1. 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB. 2 . 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas . 32 . 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957. 43 .
4
3. 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/23/EB dėl Direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), taikymo išplėtimo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei. 54 . 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 65 . 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis. 76 . 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. 87 . 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. 98 . 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 2002 m. kovo 11 d.
2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 1110 . 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. 1211 . 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija). 1312 . 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. 1413 . 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones. 1514 . 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. 1615 . 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje. 16 . 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES . 17 . 2020 m. liepos 15 d.
2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.“30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 23, 24 straipsnius ir šio straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 23 ir 24 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Jei
vaikas gimė ar buvo įvaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tėvystės atostogos ir (ar) atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, galiojusias iki 2022 m. gruodžio 31 d. 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išbandymo termino s udarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui taikoma terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms po 2022 m. rugpjūčio 1 d. 5. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 3, 8, 9, 10, 12, 13 punktuose nurodyta informacija dėl išbandymo termino trukmės ir sąlygų, darbo sutarties pasibaigimo tvarkos, darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, viršvalandžių, teisės į mokymo paslaugas, darbdavio teikiamos su socialiniu draudimu susijusios apsaugos ir šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 107 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 7 dalyje nurodyta informacija apie komandiruojamus darbuotojus (valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai), darbo užmokestis, dienpinigiai ir išmokos, priimančiosios valstybės oficiali nacionalinė interneto svetainė) pateikiama darbuotojui, įdarbintam iki 2022 m. liepos 31 d., šio darbuotojo prašymu. 6.
straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbdavio išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo taikoma, jei informacija nepateikta pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir vėlesnius mėnesius. 7. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 3 dalyje nustatytas laikotarpis, kuriuo reikia turėti laikinųjų darbuotojų, skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. part_21862b44fd9842e9b351753e47fb906a part_ee0b5c0bb1ca4f0f813e3163ec0e782a part_a471a3b4e0494211a5cfa1c043acf9b0 part_1f6005c8ec7b4c7eaa41e557b7b77416 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721 , 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111 , 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU įstatymo, lietuvos respublikos LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 IR 30 straipsniŲ pakeitimo įstatymo nr. xiv-752 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS Lygių galimybių įstatymo NR. IX-1826 2, 7 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 441
projektų aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Šeimos ir darbo derinimo nebuvimas šeimoms (vyrui ar /ir moteriai) gali atsiliepti neigiamomis pasekmėmis: suprastėjusia gyvenimo kokybe, psichologine įtampa, depresija, nerimu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, finansų praradimu, padidėjusiu stresu santuokoje, skyrybų tikimybe, įtemptais vaikų ir tėvų santykiais [1] , [2] . Šeimos ir darbo derinimo konfliktai taip pat aktualūs ir darbdaviams, nes darbuotojų asmeninės gerovės stygius tiesiogiai atsiliepia darbo gerovei: darbo vietoje jie dažniausiai galvoja, kad neatliko savo šeimos pareigų, ir tai turi neigiamos įtakos jų darbo ir organizacijos pasiekimų rezultatams [1] . Kadangi valstybių prioritetas yra kuo didesnis asmenų užimtumas (įtraukimas į darbo rinką), o asmenims svarbiausia yra sveikata ir gyvenimo kokybė šeimos ir darbo derinimo priemonės yra ypač aktualios.
Būdamos efektyvios, jos neabejotinai gali palengvinti šeimų ir atskirai individų gyvenimą. Šeimos politikos priemonės dažniausiai skirstomos į tris grupes [3] , [4] . Pirmosios jungia šeimos politikos priemones – vaiko priežiūros atostogas (motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros) ir vaiko priežiūros institucijas [5] . Antroji grupė – darbo rinkos struktūros (darbo apsauga, lankstumas) priemonės. Trečioji grupė pavadinta socialinėmis normomis, susijusiomis su vyrų ir moterų vaidmenimis. Siekiant šeimoms padėti derinti šeiminius ir darbinius santykius, 2019 m. birželio 20 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES , kuria siekiama užtikrinti vyrų ir moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe principo įgyvendinimą, pritaikant ir modernizuojant Europos Sąjungos teisinę sistemą, tėvams ir priežiūros pareigų turintiems asmenims sudaryti sąlygas geriau derinti darbo ir priežiūros pareigas. Tikslui pasiekti numatomos priemonės apima visas tris šeimos politikos priemonių grupes. Pirmoji grupė
Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje tėčių įsitraukimas į vaikų auginimą, pasinaudojant vaiko priežiūros atostogomis, kai kuriais atvejais yra gana minimalus. Pavyzdžiui, net ir Lietuvoje atrodo, kad vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, bet dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais, tačiau toliau dirba ir vaiką vis tiek prižiūri mama. Pvz., 2020 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc. arba 7,5 tūkst. – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama. Visgi yra nemažai tyrimų, kurie nagrinėja tėčių įsitraukimo į vaiko priežiūrą naudą [6] . Pastebėta, kad tėčiai, pasinaudoję tėvystės atostogomis ar neperleidžiamomis atostogomis (vaiko priežiūros atostogomis) (Švedijos pavyzdys), labiau vertina šeimos tarpusavio santykius, suteikia daugiau galimybių moterims, prižiūrėdami vaikus, jie stiprina vaiko ir tėvo bei tėvo ir motinos ryšius [7] , [8] . Antroji šeimos politikos priemonių grupė , kuri numatyta ir Direktyvoje (ES) 2019/1158, tai – lanksčios darbo sąlygos. Siekiant paskatinti darbuotojus, kurie yra tėvai ar prižiūri kitus asmenis, likti darbo rinkoje, tokiems darbuotojams turi būti suteikta galimybė savo darbo grafikus derinti su asmeniniais poreikiais ir prioritetais, taip pat susitariant dėl ne viso darbo laiko ar nuotolinio darbo. Verta paminėti, kad lanksčių darbo sąlygų gali prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų ir prižiūrintieji asmenys. Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos nuostatos, kurios leidžia derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, praktikoje kai kurios galimybės nebuvo plačiau taikomos ir naudojamos. 2019 m. balandžio mėn.
2019 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko apklausą (buvo apklaustos 69 įmonės, kuriose dirba 12584 darbuotojai), pagal kurią tik 3 proc. darbuotojų naudojasi nuotoliniu darbu, 5 proc. naudojosi lanksčiu individualiu darbo grafiku. 2019 m. II ketv. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikant imčių metodą buvo atliktas Darbo organizavimo ir darbo laiko nustatymo tvarkos statistinis tyrimas. Apklausta 7,5 tūkst. 15 metų amžiaus ir vyresnių užimtų gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus užimtiems gyventojams. Lietuvoje kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (Europos Sąjungos vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. (Europos Sąjungos vidurkis taip pat 20 proc.) – gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais. Lietuvoje 78,7 proc. dirbančiųjų darbo laiką nustato darbdavys, įmonė, užduotys ar klientai. Daugiau informacijos ir visi tyrimo rezultatai: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=200463 . Trečioji grupė
duomenys rodo, kad darbo aplinka vis dar nėra šeimai draugiška. Dažna praktika tokia, kad vyrams, grįžusiems į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys padidina darbo užduočių ir /ar viršvalandžių naštą bei nenori suprasti darbuotojo šeiminių įsipareigojimų svarbos.
Jei vienas darbuotojas patiria spaudimą, persekiojimą ar nuolatinius patikrinimus, kiti darbuotojai net nebando prašyti ar reikalauti savo teisių. Direktyva (ES) 2019/1158 į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Nuo 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas priėmimo darbo rinka labai pasikeitė, nes dėl demografinių pokyčių ir perėjimo prie skaitmeninių technologijų atsirado naujų užimtumo formų, o tai sustiprino inovacijas, darbo vietų kūrimą ir darbo rinkos augimą. Kai kurių naujų formų užimtumas nuspėjamumo požiūriu labai skiriasi nuo tradicinių darbo santykių, todėl susijusiems darbuotojams gali pritrūkti tikrumo dėl taikytinų teisių ir socialinės apsaugos. Kintančiame darbo pasaulyje darbuotojams kyla vis didesnis poreikis būti visapusiškai informuotiems apie savo esmines darbo sąlygas ir ta informacija turėtų būti pateikta laiku ir raštu darbuotojams lengvai prieinama forma. Siekiant tinkamai įteisinti naujas užimtumo formas, Europos Sąjungos darbuotojams turėtų būti suteikta įvairių naujų būtiniausių teisių, kuriomis siekiama didinti darbo santykių saugumą ir nuspėjamumą ir drauge siekiama išsaugoti darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti. Siekiant užtikrinti adekvatų visų Europos Sąjungos darbuotojų darbo sąlygų skaidrumą ir nuspėjamumą, nustatant reikalavimus, kurie yra susiję su informacija apie esminius darbo santykių aspektus ir su darbo sąlygomis, 2019 m. birželio 20 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje .
Direktyvos (ES) 2019/1152 tikslas – gerinti darbo sąlygas skatinant skaidresnį ir nuspėjamesnį užimtumą kartu užtikrinant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti. Darbuotojams turi būti suteikta teisė įdarbinimo pradžioje būti raštu informuotiems apie jų su darbo santykiais susijusias teises ir pareigas. Todėl pagrindinė informacija jiems turi būti perduota kuo skubiau. Direktyvoje (ES) 2019/1152 informacija yra labiau išplėsta. Pagal Darbo kodekso nuostatas darbuotojas paprastai ją gauna sudarydamas darbo sutartį (pavyzdinėje darbo sutarties formoje yra aptarti visi privalomi teiktinos informacijos elementai, kurie bus papildyti, įgyvendinant šią direktyvą). Direktyva (ES) 2019/1152 į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas derinti darbo ir priežiūros pareigas, skatinti vyrų ir moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe principo įgyvendinimą bei įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/1158, taip pat užtikrinti adekvatų darbuotojų darbo sąlygų skaidrumą ir nuspėjamumą ir įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/1152, buvo parengti šie įstatymų projektai:1 ) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721 , 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Darbo kodekso projektas) (įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1158 ir Direktyva (ES) 2019/1152);2 ) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-110 1, 5, 111 , 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau – Ligos ir motinystės įstatymo projektas) (įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1158);3 ) Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1836 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lygių galimybių įstatymo projektas) (įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1158). 4 ) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo atliekami redakcinio pobūdžio 2021 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 11 straipsnio pakeitimai, suderinant juos su Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūlomais pakeitimais. 5 ) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr.
IX-1183 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Vadovybės apsaugos įstatymo projektas) (įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1152);6 ) Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Žvalgybos įstatymo projektas) (įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1152);7 ) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 441 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Teismų įstatymo projektas) (įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1152) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Atsižvelgiant į socialinių partnerių dvišalius susitarimus, Darbo kodekso projektu taip pat siekiama t obulinti darbo santykių teisinį reguliavimą, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio taisymus. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Darbo kodekse įtvirtintas teisinis reguliavimas:
1. Šiuo metu galioja 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB. Šia direktyva darbuotojams nustatoma individuali ne trumpesnių kaip keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogų teisė gimus vaikui ar jį įvaikinus. Direktyva 2010/18/ES nenumatoma jokių su užmokesčiu per vaiko priežiūros atostogas susijusių prievolių ir paliekama valstybėms narėms arba socialiniams partneriams išsamiau apibrėžti šių atostogų taisykles ir sąlygas. Direktyva 2010/18/ES nustatoma apsauga nuo atleidimo iš darbo ir nepalankaus elgesio dėl prašymo suteikti vaiko priežiūros atostogas ar jų naudojimo, nors konkretūs apsaugos užtikrinimo būdai nenustatomi. Direktyvos 2010/18/ES nuostatas šiuo metu įgyvendina Darbo kodekso 61, 133 ir 134 straipsnių nuostatos. Darbo kodekso nuostatos: 1.1 .
Šiuo metu Darbo kodekso 26 straipsnyje nėra aiškiai išskirta, kad diskriminacija yra draudžiama ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis (pvz., naudojasi ar naudojosi ne visu darbo laiku, nuotoliniu darbu, lanksčiu darbo grafiku, atostogomis ir kt.). Taip pat Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalyje nėra išskirta, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu (t. y. darbdavio valia) negali būti nutraukta ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. 1.2 . Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nenustatyta, kad ne visas darbo laikas nustatomas, jei pareikalauja darbuotojas ne tik slaugantis šeimos narį, bet ir kartu su juo gyvenantį asmenį bei ši teisė į ne viso darbo laiko nustatymą yra darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 m. (nėra iki 8 m.). Taip pat Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Bei nėra analogiškų nuostatų dėl darbo laiko režimo pasirinkimo (Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis). 1.3 . Pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 2 dalį tėvystės ir atostogų vaikui prižiūrėti, kai yra įvaikinamas vaikas, suteikimo terminai neužtikrina, kad tėvystės atostogos būtų suteiktos anksčiau nei atostogos vaikui prižiūrėti.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirmiausia pasinaudojus atostogomis vaikui prižiūrėti, prarandama teisė pasinaudoti tėvystės atostogomis, nes kreipimosi dėl tėvystės atostogų terminas jau būna praėjęs. 1.4 . Darbo kodekso 134 straipsnis nenustato, kad pirmiausia dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti turi teisę išnaudoti kiekvienas iš vaiko tėvų (globėjų, įtėvių) ir ši atostogų dalis niekam negali būti perleista. 1.5 . Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata nustato nemokamų atostogų suteikimą tik slaugant sergantį šeimos narį, bet nenustato, kad taip pat slaugant ir kartu su juo gyvenantį asmenį. 1.6 . Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalis nenustato, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti. 2 . Šiuo metu galioja Direktyva 91/533/EEB, kurios nuostatos yra perkeltos į Darbo kodeksą. Šia direktyva yra įtvirtintas bendras reikalavimas, jog kiekvienas darbuotojas privalo gauti dokumentą, informuojantį apie esmines jo sutarties arba darbo santykių sąlygas. Direktyvos 91/533/EEB nuostatas šiuo metu įgyvendina Darbo kodekso 44 straipsnio nuostatos. Darbo kodekso nuostatos: 2.1 . Darbo kodekso 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareigos su užsieniečiu, nemokančiu lietuvių kalbos, sudaryti darbo sutartį ir kita jam suprantama kalba. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, krovininio kelių transporto įmonėse, vykdančiose tarptautinius pervežimus, apie 60 proc. darbuotojų sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, tuo tarpu Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai dalinasi antra ir trečia vietomis.
2020 m. šiame sektoriuje dirbo 73 900 vairuotojų. Šių ir kitų šalių piliečiai atvykę į Lietuvą įsidarbina Lietuvos krovininio kelių transporto įmonėse, tačiau nežinodami valstybinės kalbos nesupranta, dėl kokių darbo sutarties sąlygų susitaria. Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nenustatytas reikalavimas dėl atsispausdinimo galimybės, kai perduodama informacija darbuotojui. 2.2 . Darbo kodekso 26 straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kad diskriminacija yra draudžiama ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. Taip pat Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu (t. y. darbdavio valia) negali būti nutraukta ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. 2.3 . Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. 2.4 . Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad sudarant terminuotą darbo sutartį, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui. 2.5 .
2.5 . Darbo kodekso 44 straipsnyje nenustatyta, kad darbdavys turi informuoti: išbandymo termino, jei toks yra, trukmę ir sąlygas; darbo sutarties pasibaigimo tvarką; viršvalandžius ir apmokėjimo už juos tvarką ir, jei taikoma, darbo (pamainos) pasikeitimo tvarką; Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatytą teisę į mokymo paslaugas; socialinio draudimo įstaigų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimą ir kitą per socialinio draudimo įstaigas teikiamą socialinę apsaugą už darbuotojus. Darbo kodekso 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad šis straipsnis gali būti netaikomas darbuotojams, kurių darbo sutarties terminas yra trumpesnis negu vienas mėnuo. Tokios išimties Direktyva (ES) 2019/1152 nenumato. Darbo kodekso 107 straipsnis nenustato, kad darbdavys turi pranešti darbuotojui, kad jis gaus darbo užmokestį, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią jis komandiruojamas, teisę; dienpinigius bei išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; nuorodą į priimančios valstybės interneto svetainės puslapį apie komandiruojamus darbuotojus. 2.6 . Darbo kodekso 113 straipsnyje nenustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos. 3 . Darbo kodekso 2 straipsnyje nėra nurodyti visi nediskriminavimo atvejai, kurie paminėti kituose straipsniuose. Darbo kodekso 51 straipsnio garantijos dėl darbo santykių tęstinumo išlieka visais atvejais, jei vyksta darbdavio pertvarkymai, o ne jo likvidavimas, todėl šiame straipsnyje turi būti aiškiai numatyti pertvarkymo bei funkcijų perdavimo atvejai. Darbo kodekso 55 straipsnyje nėra numatyta, kad darbuotojas ir darbdavys turi teisę tartis dėl trumpesnio įspėjimo termino taikymo nei normoje nustatytasis 20 kalendorinių dienų terminas arba jo netaikymo. Dažnai darbuotojas ir darbdavys nežino apie tokią teisę.
Darbo kodekso 56 straipsnyje nėra numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kai darbuotojas slaugo kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis . Darbo kodekso 57 straipsnyje nėra numatytas įspėjimo termino ilginimas, kai darbuotojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Šiuo metu Darbo kodekso 57 straipsnyje numatyta, kad a tleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Tačiau tas pats darbdavys gali turėti kelias darbovietes, kuriose savo darbo funkciją tam tikru metu gali atlikti darbuotojas, tai yra jis gali būti perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą. Darbo kodekso 721 straipsnyje nėra numatyto kriterijaus, kurį turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė,
paeiliui einančius kalendorinius mėnesius laikinųjų darbuotojų. Šiuo metu informacija yra teikiama kas 6 mėnesius ir dažnai būna praradusi aktualumą. Teikiant informaciją kas mėnesį apie laikinuosius darbuotojus, Valstybinė darbo inspekcija turės galimybę realiu laiku sekti situaciją laikinojo įdarbinimo rinkoje, kas leis kokybiškiau atlikti veiklos priežiūrą. Darbo kodekso 133 straipsnyje nenustatyta, kad tėvystės atostogos gali būti skaidomos ne daugiau kaip į dvi dalis.
Darbo kodekso 138 straipsnyje yra numatytos pailgintos atostogos d arbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams, jiems suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Tačiau tai iš esmės yra ne pailgintos atostogos, o minimaliosios kasmetinės atostogos tam tikroms darbuotojų kategorijoms, todėl šios nuostatos turi būti 126 straipsnyje. Šiuo metu nėra nustatyta, kad j ei įmonė veikia šalies mastu ir/ar savo struktūroje turi darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), juose, kai vidutinis struktūrinio organizacinio darinio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbovietės lygmeniu gali būti renkama struktūrinio darinio darbo taryba, o darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba. Šiuo metu Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nėra reguliuojamas tose srityse dirbančiųjų informavimas apie darbo (tarnybos) sąlygas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas:
1. Šiuo metu Lietuvoje tėvai gali laisvai spręsti, kuris iš jų prižiūrės vaiką, o kuris darbuosis – neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių nėra, tačiau tai lemia, kad dažniausiai vaikus prižiūri tik mamos, abu tėvai nėra linkę tarpusavyje dalintis vaiko priežiūra.
Daugelyje valstybių narių nėra apmokamų tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų tik tėčiams ir tai lemia, kad mažai tėvų vyrų naudojasi atostogomis. Be to, Europos Sąjungoje nėra nustatyta minimali tėvystės atostogų ar neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų trukmė ir jos apmokėjimo dydis. Dėl šios priežasties matomi labai ryškūs skirtumai tarp šalių. Pvz., Nyderlandų Karalystė, Maltos Respublika, Graikijos Respublika suteikia tik 2 dienas apmokamų tėvystės atostogų, 5 apmokamas dienas suteikia Rumunija, Vengrija, 10 apmokamų dienų – Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Belgijos Karalystė, 15 apmokamų dienų – Slovėnijos Respublika, Portugalijos Respublika, Lenkijos Respublika. Lietuvos Respublika turi vienas ilgiausių apmokamų tėvystės atostogų, trunkančias net 30 dienų. Skandinavijos šalys, tokios kaip Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, pasižymi labai ilgomis apmokamomis tėvystės atostogomis, tačiau jos nėra išskirtos kaip atskira rūšis ir yra integruotos į vaiko priežiūros atostogas, kurių tam tikras dienų skaičius skiriamas tik tėvui (neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos), pvz., Švedijos Karalystėje – 90 dienų (MISSOC, 2021), kitos šalys neperleidžiamųjų mėnesių neturi. Direktyva (ES) 2019/1158 numato pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, kurios negali būti perleistos vienas kitam bei kitiems asmenims, vyrams užtikrinti bent dešimt dienų tėvystės atostogas bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones. Direktyvos tikslas – siekti, kad tėvai kuo daugiau laiko praleistų su vaikais ir vaiko priežiūra siektų dalintis kiek įmanoma vienodai.
Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, besinaudojantys teisėmis į Direktyvos (ES) 2019/1158 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atostogas (vaiko priežiūros atostogas), gautų apmokėjimą arba pašalpą. 2 . Ligos ir motinystės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko priežiūros išmokos trukmę gali pasirinkti pats apdraustasis, t. y. vaiko priežiūros išmoka mokama pagal šeimos pasirinkimą arba iki vaikui sukanka 12 mėnesių, arba iki sukanka 24 mėnesiai. Jeigu pasirenkama prižiūrėti vaiką iki 12 mėnesių, tai visą šį laiką mokama 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka. Jeigu pasirenkama prižiūrėti vaiką iki 24 mėnesių, tai pirmuosius metus vaiko priežiūros išmoka siekia 54,31 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, antraisiais – 31,03 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (Ligos ir motinystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Direktyva (ES) 2019/1158 nenustato konkretaus vaiko priežiūros išmokų dydžio, tačiau Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų atveju apmokėjimą apibrėžia valstybė narė arba socialiniai partneriai ir jie nustatomi tokiu būdu, kad abiem tėvams būtų sudarytos palankesnės sąlygos panaudoti vaiko priežiūros atostogas. 3 . Ligos ir motinytės įstatyme nėra numatyta vieniems auginantiems vaikus skirti vaiko priežiūros išmoką už papildomus vaiko priežiūros mėnesius. Direktyva (ES) 2019/1158 konkrečiai nereglamentuoja vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tais atvejais, kai yra tik vienas iš tėvų. Direktyvos (ES) 2019/1158 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad nebūtų galima perduoti dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų.
Tad net, jei vaiką augina vienas iš tėvų, kito iš tėvų neperleidžiamųjų dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų perleisti vaiką auginančiam vienam iš tėvų pagal Direktyvą (ES) 2019/1158 negalima. Tačiau Direktyva (ES) 2019/1158 neužkerta kelio valstybėms narėms nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo vieniems augintiems vaikus būtų galima skirti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. 4 . Ligos ir motinystės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo metu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal Ligos ir motinystės įstatymą nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, arba gauna Ligos ir motinystės įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (toliau – pajamos ir (ar) išmokos) ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas, tad antraisiais vaiko auginimo metais dirbančiai mamai (tėčiui) mokamas ir visas darbo užmokestis, ir visa 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka.
Tokia sistema lemia, kad antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka dažnai skiriama tėčiui, kurio darbo užmokestis didesnis, tačiau dažniausiai jis neprižiūri vaiko, nes lieka dirbti, o mažyliu toliau rūpinasi išmokos nebegaunanti mama. Tokia situacija neskatina moterų grįžti į darbo rinką, o vyrų įsitraukti į šeiminį gyvenimą. Tuo tarpu pirmaisiais vaiko priežiūros išmokos gavimo metais išmokos mažinimas pilna apimtimi taip pat neskatina užsiimti darbine veikla. Direktyva (ES) 2019/1158 konkrečiai nereglamentuoja vaiko priežiūros išmokos mokėjimo gaunant darbinės veiklos pajamų, tačiau Europos Komisija susitikimų, vykusių 2019 m. gruodžio 10–11 [10] ir 2021 m. gegužės 20 d. [11] , metu rekomendavo per neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius nedirbti nuolatinio darbo, o tėvams prižiūrėti vaikus, taip stiprinant ryšį su jais. 5 . Ligos ir motinystės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta viena iš sąlygų gauti tėvystės išmoką – iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nustatyti, kad teisė į apmokėjimą už tėvystės atostogas būtų suteikiama tik turint tam tikrą ankstesnio darbo stažą, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai prieš pat numatomą vaiko gimimo datą. 6 .
6. Ligos ir motinystės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka. Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka. Ligos ir motinystės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų ir jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos, vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 7 . Šiuo metu Ligos ir motinystės įstatyme nėra nuostatų dėl tėvystės išmokos mokėjimo gimus negyvam vaikui ar mirus vaikui. Direktyvos (ES) 2019/1158 preambulės 19 punkte nustatyta, kad valstybės narės taip pat turi galėti suteikti tėvystės atostogas gimus negyvam kūdikiui. 8 . Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos (t. y. savarankiškai dirbantys asmenys), prilyginami asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą.
Savarankiškai dirbantiems asmenims šiuo metu nėra reikalavimo pateikti pranešimo apie tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpį vaikui prižiūrėti, nors tokį pranešimą apie apdraustajam suteiktas (atšauktas) tėvystės atostogas arba atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD) teikia darbdavys, kai apdraustajam, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis suteikiamos tėvystės atostogos ar vaiko priežiūros atostogos. Tad, atsižvelgiant į tai, kad tėvystės atostogos gali būti suteikiamos iki vaikui sukaks vieneri metai, o vaiko priežiūros atostogos – iki vaikui sukaks treji metai, nesant savarankiškai dirbančių asmenų pranešimo apie tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpį vaikui prižiūrėti, praktikoje sudėtinga nustatyti tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpį vaikui prižiūrėti. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 11 straipsniu, įsigaliosiančiu 2023 m. sausio 1 d., keičiamos Ligos ir motinystės įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalys, kurių numeracija pasikeis pritarus Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas:1 ) Neapima diskriminacijos atvejų, atsirandančių pagal Direktyvą (ES) 2019/1158, nėra įtvirtinta darbdavio pareiga darbe ir valstybės tarnyboje imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl Direktyvoje (ES) 2019/1158 įtvirtintų tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų, nemokamų atostogų, skirtų slaugyti sergantį šeimos narį, suteikimo bei lankstaus darbo grafiko nustatymo. Lygybės įstaiga, numatyta Direktyvos (ES) 2019/1158 15 straipsnyje, neturi kompetencijos nagrinėti diskriminacijos atvejų, susijusių su šia direktyva. 2 ) Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis numato darbdavio pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, o Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis numato bendrą darbdavio pareigą įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Darbo kodekso projektu siūloma:
1. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1158: 1.1 . Direktyvos (ES) 2019/1158 11 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždraustas mažiau palankus požiūris į darbuotojus dėl to, kad jie pateikė prašymą suteikti Direktyvos (ES) 2019/1158 4, 5 ar 6 straipsnyje nurodytas atostogas ar atleisti nuo darbo, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/1158 7 straipsnyje, arba pasinaudojo Direktyvos (ES) 2019/1158 9 straipsnyje numatytomis teisėmis.
Įgyvendinant šias nuostatas ir siekiant uždrausti mažiau palankų požiūrį, yra tikslinamas Darbo kodekso 26 straipsnis, aiškiai nurodant, kad diskriminacija yra draudžiama ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis (pvz., naudojasi ar naudojosi ne visu darbo laiku, nuotoliniu darbu, lanksčiu darbo grafiku, atostogomis ir kt.). Taip pat patikslintas Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalis, siūlant numatyti, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu (t. y. darbdavio valia) negali būti nutraukta ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. Pastaroji nuostata taip pat įgyvendina Direktyvos (ES) 2019/1158 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta darbuotojus atleisti arba rengtis juos atleisti dėl to, kad jie pateikė prašymą suteikti Direktyvos (ES) 2019/1158 4, 5 ar 6 straipsnyje numatytas atostogas ar išėjo tokių atostogų, arba pasinaudojo Direktyvos (ES) 2019/1158 9 straipsnyje nurodyta teise prašyti lanksčių darbo sąlygų. 1.2 . Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalis papildoma nuostata, kad ne visas darbo laikas nustatomas, jei pareikalauja darbuotojas ne tik slaugantis šeimos narį, bet ir kartu su juo gyvenantį asmenį bei pailginama ši teisė į ne viso darbo laiko nustatymą darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 m. (vietoj 3 m.).
Taip pat Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad j eigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Taip pat siūloma papildyti analogiška nuostata dėl darbo laiko režimo pasirinkimo (Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Šiomis nuostatomis siekiama įgyvendinti Direktyvos (ES) 2019/1158 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai, kurie turi vaikų iki tam tikro amžiaus, ne mažesnio nei aštuoneri metai, ir prižiūrintieji asmenys turėtų teisę prašyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų priežiūros tikslais. 1.3 . Siūloma tikslinti tėvystės ir atostogų vaikui prižiūrėti, kai yra įvaikinamas vaikas, suteikimo terminus, atsižvelgiant į tai, kad tėvystės atostogos turi būti suteiktos anksčiau nei atostogos vaikui prižiūrėti. 1.4 .
1.4 . Direktyvos (ES) 2019/1158 5 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų individualią teisę į keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kurios turi būti paimtos iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus (iki aštuonerių metų amžiaus), kuris turi būti apibrėžtas kiekvienos valstybės narės arba kolektyvinėmis sutartimis. Tas amžius nustatomas tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas iš tėvų galėtų veiksmingai ir lygiomis teisėmis pasinaudoti savo teise į vaiko priežiūros atostogas. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų galima perduoti dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atitinkamai keičiamas Darbo kodekso 134 straipsnis, siūlant nustatyti, kad dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį turi teisę išnaudoti kiekvienas iš vaiko tėvų (globėjų, įtėvių) iki vaikui sueis 18 ar 24 mėnesiai ir ši atostogų dalis niekam negali būti perleista. K iekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) imdamas atostogas vaikui prižiūrėti iki vaikui sukaks
, pirmiausia turi teisę išnaudoti dviejų mėnesių trukmės dalį, kuri niekam negali būti perleista, t. y. tuo atveju, kai kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) ima atostogas vaikui prižiūrėti iki vaikui sukaks
, pirma išnaudoja 2 mėnesių trukmės neperleidžiamą dalį (pažymėtina, kad tai yra susiję su išmokų mokėjimu, nes už šią neperleidžiamą atostogų vaikui prižiūrėti dalį numatyta didžiausia išmoka). Išlieka nuostata, jog atostogos vaikui prižiūrėti gali būti imamos dalimis ir pakaitomis, tačiau neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Neperleidžiama dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalis nelaikytina atskira atostogų rūšimi, nes savo esme (tikslu) ir suteikimo tvarka bei Direktyvos (ES) 2019/1158 prasme yra tos pačios atostogos vaikui prižiūrėti, tik ši dalis negali būti perleista kitam Darbo kodekso 134 straipsnio 1–2 dalyse nurodytam asmeniui ir suteikiama tik tėvams (įtėviams, globėjams). Kadangi tai yra neperleidžiama atostogų vaikui prižiūrėti dalis, nepanaudojus jų iki vaikui sukaks
, jos yra prarandamos, t. y. nėra mokama išmoka, tuo tarpu išlieka Darbo kodekso nuostata, kad galima atostogas vaikui prižiūrėti imti iki vaikui sukaks 3 metai (likusi dalis nėra apmokama pagal Ligos ir motinystės įstatymo nuostatas). 1.5 . Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata tikslinama, nustatant nemokamų atostogų suteikimą ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su juo gyvenantį asmenį. Šios nuostatos siūlomos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos (ES) 2019/1158 3 straipsnio 1 dalies c punktą „prižiūrinčiojo asmens atostogos – galimybė atleisti nuo darbo darbuotoją, kad jis asmeniškai prižiūrėtų giminaitį arba asmenį, kuris gyvena tame pačiame namų ūkyje, kaip ir darbuotojas, ir kuriam dėl rimtos medicininės priežasties reikia didelės priežiūros ar pagalbos, kaip apibrėžta kiekvienos valstybės narės;“ ir d punktą „prižiūrintysis asmuo – darbuotojas, asmeniškai prižiūrintis arba padedantis giminaičiui arba asmeniui, kuris gyvena tame pačiame namų ūkyje kaip ir darbuotojas ir kuriam dėl rimtos medicininės priežasties reikia didelės priežiūros ar pagalbos, kaip apibrėžta kiekvienos valstybės narės.“ 1.6 .
Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalis pildoma nuostata, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šia nuostata įgyvendinamas Direktyvos (ES) 2019/1158 7 straipsnis dėl atleidimo nuo darbo dėl force majeure priežasčių, pagal kurį valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę būti atleistas nuo darbo dėl force majeure aplinkybių, susijusių su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojui būtina betarpiškai dalyvauti. 2 . Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1152: 2.1 . Siekiant tiksliai perkelti Direktyvos (ES) 2019/1152 3 straipsnio nuostatas, patikslinta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalis (redakcinio pobūdžio pakeitimas, įrašant žodžius „ir atsispausdinti“). 2.2 .
2.2 . Direktyvos (ES) 2019/1152 17 straipsnis numato, kad valstybės narės nustato būtinas priemones, kad apsaugotų darbuotojus, įskaitant tuos darbuotojus, kurie yra darbuotojų atstovai, nuo darbdavio priešiško požiūrio ir neigiamų pasekmių pateikus skundą tiesiogiai darbdaviui arba atsirandančių pradėjus procesą siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma šioje direktyvoje numatytų teisių. Įgyvendinant šias nuostatas ir siekiant uždrausti mažiau palankų požiūrį yra tikslinamas Darbo kodekso 26 straipsnis, aiškiai nurodant, kad diskriminacija yra draudžiama ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. Taip pat patikslintas Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalis, siūlant numatyti, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu (t. y. darbdavio valia) negali būti nutraukta ir dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. Pastaroji nuostata taip pat įgyvendina Direktyvos 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta darbuotojus atleisti iš darbo arba imtis atleidimui iš darbo lygiaverčio poveikio priemonių ir rengtis jų atleidimui iš darbo, jei tokio atleidimo iš darbo priežastis – darbuotojų naudojimasis šioje direktyvoje numatytomis teisėmis. 2.3 . Direktyvos (ES) 2019/1152 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad terminuotų darbo santykių atveju, valstybės narės užtikrina, kad išbandymo termino trukmė būtų proporcinga numatomai sutarties trukmei. Įgyvendinant šias nuostatas, siūloma papildyti Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant, kad sudarant terminuotą darbo sutartį, trumpesniam nei 6 mėnesių terminui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui, t. y. atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai. 2.4 . Direktyvos (ES) 2019/1152 4 straipsnis išsamiai nurodo visus esminius darbo santykių aspektus, kuriuos turi darbdaviai informuoti darbuotojus. Atitinkamai yra papildytas Darbo kodekso 44 straipsnis.
Be šiuo metu numatytos informacijos, darbdavys papildomai turės informuoti: išbandymo termino, jei toks yra, trukmę ir sąlygas; darbo sutarties pasibaigimo tvarką ; viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarką ir, jei taikoma, darbo (pamainos) pasikeitimo tvarką; Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatytą teisę į mokymo paslaugas; socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimą ir kitą per socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas teikiamą socialinę apsaugą už darbuotojus. Atitinkamai siūloma tikslinti Darbo kodekso 44 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad jeigu viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarką, darbo (pamainos) pasikeitimo tvarką, išbandymo termino trukmę ir sąlygas, darbo sutarties pasibaigimo tvarką ar darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusiu apsaugą nustato darbo teisės normos, dokumente pateikiamos nuorodos į tai nustatančias darbo teisės normas. Tokia nuoroda į darbo teisės norma galima pagal Direktyvos (ES) 2019/1152 4 straipsnio 3 dalį. Taip pat siūloma panaikinti Darbo kodekso 44 straipsnio 5 dalį, kuri šiuo metu nustato, kad šis straipsnis gali būti netaikomas darbuotojams, kurių darbo sutarties terminas yra trumpesnis negu vienas mėnuo. Tokios išimties Direktyva (ES) 2019/1152 nenumato.
Direktyvos (ES) 2019/1152 7 straipsnis nustato papildomą informaciją į kitą valstybę narę ar trečiąją valstybę siunčiamiems darbuotojams, todėl kartu siūloma patikslinti Darbo kodekso 107 straipsnį tokia papildoma informacija, kaip valstybės (valstybių), į kurią (kurias) darbuotojas komandiruojamas, pavadinimas, darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (valstybių), į kurią jis komandiruojamas, teisę; dienpinigiai bei išmokos, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; nuoroda į priimančios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (valstybių) interneto svetainę apie komandiruojamus darbuotojus. 2.5 . Direktyvos (ES) 2019/1152 2 straipsnio a dalis pateikia sąvoką: darbo grafikas – grafikas, kuriame nustatytos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir dienos. Šią sąvoką siūloma nustatyti Darbo kodekso 113 straipsnyje, jį papildant nauja 4 dalimi: darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos. 2.6 . Taip pat, siekiant sudaryti sąlygas darbuotojui aiškiai suprasti savo teises ir pareigas, nustatomas darbo sutartyje, Darbo kodekso projektu siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams darbo sutartis su darbuotojais iš kitų šalių pasirašyti ne tik lietuvių kalba, bet ir kita jiems suprantama kalba. 3 . Patikslinti kai kurias Darbo kodekso nuostatas, kurios nėra susijusios su Direktyvos (ES) 2019/1158 ir Direktyvos (ES) 2019/1152 įgyvendinimu, tačiau buvo sutartos socialinių partnerių dvišaliuose pasitarimuose: 3.1 . Darbo kodekso 1 straipsnyje patikslintas Darbo kodekso trumpinys. 3.2 . Darbo kodekso 2 straipsnyje siūloma nurodyti nediskriminavimo atvejus, kurie paminėti kituose straipsniuose. 3.3 .
3.3 . Darbo kodekso 51 straipsnio garantijos dėl darbo santykių tęstinumo išlieka visais atvejais, jei vyksta darbdavio pertvarkymai, o ne jo likvidavimas, todėl šiame straipsnyje įtraukti pertvarkymo bei funkcijų perdavimo atvejai. 3.4 . Darbo kodekso 55 straipsnyje siūloma nustatyti, kad darbuotojas ir darbdavys turi teisę tartis dėl trumpesnio įspėjimo termino taikymo nei normoje nustatytasis 20 kalendorinių dienų terminas arba jo netaikymo. 3.5 . Darbo kodekso 56 straipsnyje siūloma numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kai darbuotojas slaugo kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ; 3.6 . Darbo kodekso 57 straipsnyje siūloma numatyti įspėjimo termino ilginimą, kai darbuotojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Taip pat siūloma numatyti, kad a tleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą ne toje darbovietėje, o pas tą darbdavį. T as pats darbdavys gali turėti kelias darbovietes, kuriose savo darbo funkciją tam tikru metu gali atlikti darbuotojas, tai yra jis gali būti perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą. 3.7 . Darbo kodekso 721 straipsnyje siūloma numatyti 2 naujus kriterijus, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė: pateikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka bei turi turėti ne mažiau nei tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius laikinųjų darbuotojų. Darbo kodekso 79 straipsnyje siūloma numatyti terminą, per kurį laikinojo įdarbinimo įmonė turi pateikti informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones . 3.8 . Darbo kodekso 133 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tėvystės atostogos gali būti skaidomos ne daugiau kaip į dvi dalis. 3.9 .
3.9 . Darbo kodekso 138 straipsnyje numatytas pailgintas atostogos d arbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams, siūloma perkelti į 126 straipsnį, nes tai iš esmės nėra pailgintos atostogos, o minimaliosios kasmetinės atostogos tam tikroms darbuotojų kategorijoms. 3.10 . Darbo kodekso 169 straipsnyje siūloma nustatyti, kad j ei įmonė veikia šalies mastu ir/ar savo struktūroje turi darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), juose, kai vidutinis struktūrinio organizacinio darinio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbovietės lygmeniu gali būti renkama struktūrinio darinio darbo taryba, o darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba. Priėmus Darbo kodekso projektu siūlomus pakeitimus, bus:1 ) Įgyvendinta Direktyva (ES) 2019/1158 ir užtikrintos geresnės galimybės suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudarytos sąlygos bendrai abiejų tėvų atsakomybei už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, skatinant vyrus ir moteris lygiai dalytis priežiūros pareigomis bei skatinant moteris dalyvauti darbo rinkoje. 2 ) Įgyvendinta Direktyva (ES) 2019/1152 ir užtikrintas geresnis darbuotojų informavimas apie jų darbo sąlygas bei aiškiau reglamentuojamos gynimo priemonės, esant pažeidimams. 3 ) Priėmus socialinių partnerių dvišaliu susitarimu pasiūlytą t obulesnį darbo santykių teisinį reguliavimą, bus aiškiau sureguliuotos Darbo kodekso normos, Valstybinė darbo inspekcija kokybiškiau atliks laikinojo įdarbinimo veiklos priežiūrą. Priėmus Vadovybės apsaugos įstatymo, Teismų įstatymo, Žvalgybos įstatymo projektais siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuoti darbuotojų informavimą apie darbo sąlygas ir įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/1152.
Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūloma:
1. Siekiant, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika prisidėtų prie lyčių lygybės užtikrinimo skatinant moteris dalyvauti darbo rinkoje, vyrus ir moteris lygiai dalytis priežiūros pareigomis bei mažinant vyrų ir moterų pajamų ir darbo užmokesčio skirtumus, siūloma įteisinti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Siūloma nustatyti, kad tėvams (įtėviams) ar globėjams pirmiausia pradedama mokėti vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius (2 mėn. tėvo (įtėvio) ar globėjo ir 2 mėn. motinos (įmotės) ar globėjos) – tai reiškia, kad norėdamas pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų pirma pasinaudoja neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, po to – visais kitais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais kiekvienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali pasinaudoti iki kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2019/1158 numatyta užtikrinti minimalų dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, kurio tėvai negali perduoti vienas kitam, darbuotojams, kurie yra tėvai, Ligos ir motinystės įstatymo projekte siūloma vaiko priežiūros išmoką neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais skirti ir mokėti tik vaiko tėvams (įtėviams) ir globėjams (t. y. seneliai neturėtų teisės gauti vaiko priežiūros išmokos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais).
Kadangi neperleidžiamųjų mėnesių laikotarpis yra individualus ir negali būti perleistas kitiems asmenims, nepasinaudojus minėtuoju vaiko priežiūros laikotarpiu jis dingsta ir bendra vaiko priežiūros mokėjimo trukmė šeimai sutrumpėja. Pavyzdys: jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų nepasinaudoja dviejų mėnesių neperleidžiamųjų vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, kitam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų išmoka mokama iki kol vaikui sueis 16 arba 22 mėnesiai. Tais atvejais, kai vaiką pasirenka prižiūrėti tik seneliai, o abu tėvai (įtėviai) ar globėjai nusprendžia neperleidžiamu vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nepasinaudoti, išmoka seneliams mokama iki kol vaikui sueis 14 arba 20 mėnesiai. Taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai apdraustajam asmeniui vienu metu gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų, šis asmuo turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamų mėnesių laikotarpį už kiekvieną vaiką atskirai, atsižvelgiant į vienu metu gimusių, įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių. Įteisinus vaiko priežiūros išmokos mokėjimą neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, bus prisidėta prie vyrų ir moterų lygybės, susijusios su galimybėmis darbo rinkoje ir požiūriu darbe, tikslų įgyvendinimo, sudaromos palankesnės sąlygos motinų reintegracijai į darbo rinką joms pasinaudojus motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis.
Taip pat tai leistų tėvams sukurti pagrindą tolygesniam atsakomybės pasiskirstymui ateityje, sumažinus motinai tenkančią naštą, stiprėtų tėvų santykiai, didesnis tėvo įsitraukimas į vaiko priežiūrą gali sušvelninti motinos po gimdymo ir depresijos rezultatus, taip pat gali padėti užmegzti labai tvirtus santykius su vaikais. Įteisinus vaiko priežiūros išmokos mokėjimą neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, taip pat bus įgyvendinta Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, besinaudojantys teisėmis į Direktyvos (ES) 2019/1158 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atostogas (vaiko priežiūros atostogas), gautų apmokėjimą arba pašalpą. 2 . Patikslinti vaiko priežiūros išmokų mokėjimo trukmę ir dydžius. Atsižvelgiant į viešosios konsultacijos metu gautus rezultatus, siūloma palikti vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybę ir nustatyti, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama pasirinktinai – arba iki vaikui sueina 18 mėnesių, arba iki vaikui sueina 24 mėnesiai. Pirmoji alternatyva – vaiko priežiūros išmokų mokėjimas iki kol vaikui sueis dveji metai – pasirinkta atsižvelgiant į vaiko priežiūros institucijų galimybes priimti mažamečius vaikus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 24, 36, 47 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
1 ) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (per 4 metus) turi būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas visiems 4 000 vaikų, kurie auga socialinę riziką patiriančiose šeimose;2 ) nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarytos galimybės vaikams ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą dvejus metus;3 ) kasmet vienai amžiaus grupei nuo 2023 m. iki 2025 m. užtikrinti visuotinį ugdymą 4, 3 ir 2 metų amžiaus vaikams. Antroji alternatyva – vaiko priežiūros išmokos mokėjimas iki kol vaikui sueis 18 mėn. – pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaiko priežiūros išmokos mokėjimas iki vienerių metų nėra populiarus pasirinkimas tėvų tarpe (išmokos mokėjimą iki vienerių metų renkasi tik apie 1000 tėvų, kai dviejų metų išmokos mokėjimo laikotarpį renkasi virš 20 tūkst. tėvų). Be to, remiantis OECD 2018 m. („Education at a glance 2018“) duomenimis pastebėta, kad Lietuvoje tik apie 10 proc. vaikų iki dvejų metų lanko vaiko priežiūros įstaigas, didžioji dalis jų pradeda lankyti, kai vaikui sueina 1,5 m. Atsižvelgiant į tai, buvo siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti nuo 1,5 m., kai atsiranda realios galimybės vaiką leisti į vaiko priežiūros įstaigas ir taip šeimai lengviau derinti darbą ir šeimą. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueina 18 mėnesių, siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueina 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueina 12 mėnesių būtų 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueina 24 mėnesiai – 25 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad dažnai dėl pasiimtų vaiko priežiūros atostogų šeima netenka pajamų ir kad pagrindines pajamas šeimoje gaunantys asmenys gali pasinaudoti savo teise į vaiko priežiūros atostogas tik tuo atveju, jei už jas pakankamai atlyginama, kad būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką. Tokiu būdu asmenys būtų skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirtų nuo gauto darbo užmokesčio ar būtų didesnis. Nustačius, kad neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka, būtų įgyvendinta Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad vaiko priežiūros atostogų, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje, atveju apmokėjimas arba pašalpa nustatomi tokiu būdu, kad abiem tėvams būtų sudarytos palankesnės sąlygos panaudoti vaiko priežiūros atostogas. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokos sumą už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu (žr. 1 ir 2 pav.) . 1 pav. Vaiko priežiūros išmokų sistemų palyginimas, kai darbo užmokestis – minimali mėnesinė alga 2 pav. Vaiko priežiūros išmokų sistemų palyginimas, kai darbo užmokestis 1 476 Eur3 .
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2019/1158 nenumatyta, kad tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, jis turėtų teisę į 4 mėnesių (2 motinos (įmotės) ar globėjos) ir 2 tėvo (įtėvio) ar globėjo) neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius, t. y. net tais atvejais, kai vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų yra miręs, kitas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų neturėtų teisės pasinaudoti kito tėvo neperleidžiamais mėnesiais, bei, siekiant nesumažinti socialinių garantijų vieniems vaikus auginantiems asmenims, įteisinti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį tais atvejais, jei Fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, kad vaiką augina vienas tėvų (įtėvių) ar globėjų. Ligos ir motinystės įstatymo projekte siūloma nustatyti baigtinį atvejų skaičių, kada bus laikoma kad vaiką augina vienas iš tėvų: kai kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs ar pripažintas mirusiu; kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu; kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia; vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė. Minėtieji kriterijai bus patvirtinami vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ir (ar) kitais asmens papildomai pateiktais dokumentais).
Svarbu paminėti, kad papildomos socialinės garantijos (papildoma vaiko priežiūros išmoka už dviejų mėnesių laikotarpį) suteikiamos vieniems vaikus auginantiems asmenims, taikant pozityviosios diskriminacijos principą, kuris reikalingas siekiant visuomenėje tam tikro socialinio stabilumo, kad asmenys, esantys labiau socialiai pažeidžiami, turėtų kiek įmanoma vienodesnes galimybes pasinaudoti teisėmis, kuriomis gali naudotis asmenys (šiuo atveju tėvai (įtėviai) ar globėjai), nepaveikti socialinės rizikos veiksnių (tokių kaip maitintojo netekimo). Kiti tėvai (įtėviai) ar globėjai gali nepasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais dėl tokių priežasčių kaip – motinystės socialinio draudimo stažo neturėjimo, gyvenimo užsienyje, tarnybos užsienyje, ilgalaikės misijos ar kitų asmeninių priežasčių (pvz., nenoro), tačiau tai yra kiekvieno individualus pasirinkimas, kuris gali būti sprendžiamas, o tokie veiksniai, kaip maitintojo netekimas yra laikytini socialiai pažeidžiamais ir dėl to vieniems vaikus auginantiems asmenims reikalinga papildoma teisinė apsauga ir garantijos. Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad socialiai labiau pažeidžiamų asmenų socialinė atskirtis būtų kiek įmanoma mažinama, kad jie kiek įmanoma aktyviau būtų įtraukti ir galėtų lengviau derinti darbinius ir šeiminius įsipareigojimus.
Atsižvelgiant į tai, kad asmens situacija auginant vaiką gali keistis, siūloma nustatyti, kad nustačius, kad vaiką ne mažiau kaip du paskutinius vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, mėnesius augina vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį vaiko priežiūros išmoka tėvui (įtėviui) ar globėjui, pripažintam vienam auginančiam vaiką, skiriama ir mokama už paskutinius 2 pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, mėnesius (t. y. paskutinius du mėnesius – 17 ir 18 mėn., arba 23 ir 24 mėn.). Papildomais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką. Įteisinus vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį tais atvejais, kai nustatoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, bus užtikrintos vienų vaikus auginančių asmenų socialinės garantijos, t. y. 2 mėnesius, kuriais galėtų pasinaudoti kitas vaiko tėvas (įtėvis) ar globėjas, vaiko priežiūros išmoką gautų pats vaiką faktiškai vienas auginantis vienas iš tėvų. 4 . Siekiant paskatinti vaiko priežiūros išmokų gavėjus užsiimti darbine veikla vaiko auginimo metu, patikslinti nuostatas dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai asmuo, gaudamas vaiko priežiūros išmoką, gauna ir darbinės veiklos pajamų. Konkrečiai siūloma: 4.1 .
Konkrečiai siūloma: 4.1 . Tais atvejais, kai vaiko priežiūros išmokos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais gavimo metu asmuo turi pajamų ir (ar) išmokų ir: 4.1.1 . jų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas; 4.1.2 . jų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį arba jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Nustačius, kad neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais egzistuoja galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažina vaiko priežiūros išmoką, asmenys bus skatinami kurti ryšį su vaiku būnant vaiko priežiūros atostogose ir prižiūrint vaiką namuose. 4.2 . Tais atvejais, kai likusiu vaiko priežiūros išmokos gavimo metu asmuo turi pajamų ir (ar) išmokų ir: 4.2.1 . paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų suma neviršija arba yra lygi jo vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, dydžiui, apdraustajam asmeniui mokama viso dydžio jam paskirta vaiko priežiūros išmoka; 4.2.2 . paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų suma viršija vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, dydį, apdraustajam asmeniui mokamas jo vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, ir priskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas.
Nustačius, kad visais kitais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais asmeniui suteikiama galimybė užsidirbti iki 100 proc. buvusio atlyginimo, bus skatinama moteris grįžti į darbo rinką, o vyrus įsitraukti į šeiminį gyvenimą, taip pat toks teisinis reguliavimas atitiks motinystės socialinio draudimo paskirtį – kompensuoti prarastas pajamas, nebebus paskatos tėvams keistis antraisiais vaiko auginimo metais ir vaiko priežiūros išmoką gautų tas iš tėvų, kuris realiai ir prižiūri vaiką. 4.3 . Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi pajamų ir (ar) išmokų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas. Nustačius, kad paskutinius du mėnesius vaiką augina vienas iš tėvų jam bus paskirta didesnio dydžio išmoka (78 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad papildomi mėnesiai bus skiriami tik du paskutinius vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kai tikėtina, kad tėvas /mama, kuris vienas augina vaiką užsiims darbine, siekiant suteikti galimybę jam auginti vaiką ir toliau tęsti pradėtą darbinę veiklą išmoka nebus mažinama. 5 . Siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad ankstesnis darbo stažas tėvystės išmokai gauti negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai prieš pat numatomą vaiko gimimo datą, siūloma patikslinti motinystės socialinio draudimo stažo laikotarpį tėvystės išmokai gauti, vietoj šiuo metu reikalaujamo 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo nustatant 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimą. Siekiant užtikrinti, kad asmenys neprarastų teisės gauti tėvystės išmokos sutrumpinus motinystės socialinio draudimo stažo laikotarpį, siūloma kartu netrumpinti laikotarpio, iš kurio skaičiuojamas reikalaujamas motinystės socialinio draudimo stažas. Tokiu būdu bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti tėvystės išmoką, įgyvendinta Direktyvos (ES) 2019/1158 8 straipsnio 2 dalis. 6 .
6. Siekiant išvengti atvejų, kai gaunant dvi išmokas (pvz., motinystės išmoką ir vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius), bendra išmokų suma yra mažesnė nei viena iš mokamų išmokų (vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius), nustatyti, kad: 6.1 . tais atvejais, kai asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio; 6.2 . tais atvejais, kai asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka; 6.3 . tais atvejais, kai asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka. Tokiu būdu bus užtikrintos asmenų, gaunančių kelias išmokas vienu metu, socialinės garantijos ir bus užtikrinti teisėti lūkesčiai. 7 . Įteisinti nuostatas dėl tėvystės išmokos mokėjimo gimus negyvam vaikui arba mirus vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui dar neprasidėjo tėvystės atostogos ar jau prasidėjusių tėvystės atostogų laikotarpiu.
Konkrečiai siūloma: 7.1 . gimus negyvam vaikui arba mirus vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui dar neprasidėjo tėvystės atostogos, tėvystės išmoka skiriama ir mokama už visą tėvystės atostogų laikotarpį, jeigu tėvystės atostogos prasideda ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo negyvo vaiko gimimo arba vaiko mirties; 7.2 . mirus vaikui prasidėjusių tėvystės atostogų laikotarpiu, tėvystės išmoka skiriama ir mokama iki suteiktų tėvystės atostogų pabaigos. Įteisinus nuostatas dėl tėvystės išmokos mokėjimo gimus negyvam vaikui arba mirus vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui dar neprasidėjo tėvystės atostogos ar jau prasidėjusių tėvystės atostogų laikotarpiu, teisinis reguliavimas taps aiškesnis, bus užtikrintos asmenų socialinės garantijos netekus kūdikio. 8 . Nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, ne tik remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą, tačiau ir tokių asmenų Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateiktu pranešimu apie pasirinktą tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpį. Tokiu būdu bus lengviau nustatyti savarankiškai dirbančių asmenų tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpį vaikui prižiūrėti. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-752 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus – atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-752 ir Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūlomus Ligos ir motinystės įstatymo
Ligos ir motinystės įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalių numeraciją į atitinkamai 10 ir 11 dalis. Lygių galimybių įstatymo projektu siūloma:
1. Direktyvos (ES) 2019/1158 11 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždraustas mažiau palankus požiūris į darbuotojus dėl to, kad jie pateikė prašymą suteikti Direktyvos (ES) 2019/1158 4, 5 ar 6 straipsnyje nurodytas atostogas ar atleisti nuo darbo, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/1158 7 straipsnyje, arba pasinaudojo Direktyvos (ES) 2019/1158 9 straipsnyje numatytomis teisėmis. Įgyvendinant šias nuostatas ir siekiant uždrausti mažiau palankų požiūrį, yra papildomas Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas socialinės padėties sąvokos apibrėžimas, į ją įtraukiant ir šeiminę padėtį, bei 7 straipsnis, nustatant pareigą darbdaviui darbe ir valstybės tarnyboje imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl Direktyvoje (ES) 2019/1158 įtvirtintų tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų, nemokamų atostogų, skirtų slaugyti sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenantį asmenį, suteikimo bei lankstaus darbo grafiko nustatymo.
Priėmus Lygių galimybių įstatymo projektu teikiamus siūlymus, numatytas naujas diskriminavimą darbe draudžiantis pagrindas, apimantis šioje direktyvoje numatytas garantijas, kuris padės darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir užtikrinti jų lygias galimybes darbe. 2 . Papildžius Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį nauju diskriminacijos pagrindu, įgyvendinamas ir Direktyvos (ES) 2019/1158 15 straipsnis, kuris nustato, kad nedarant poveikio darbo inspekcijų ar kitų įstaigų, užtikrinančių darbuotojų teisių taikymą, valstybės narės turi užtikrinti, kad vienodam požiūriui į visus asmenis, nediskriminuojant dėl lyties, skatinti, analizuoti, stebėti ir remti pagal 2006 m. liepos 5 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2006/54/EB) 20 straipsnį paskirta įstaiga ar įstaigos būtų kompetentinga (‑os) sprendžiant klausimus, susijusius su diskriminacija, kuriems taikoma ši direktyva.
Lietuvos Respublikoje pagal Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnį paskirta įstaiga yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, todėl ši imperatyvi Direktyvos (ES) 2019/1158 nuostata įpareigoja nustatyti kompetenciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai sprendžiant klausimus, susijusius su diskriminacija, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2019/1158. Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 10 straipsniu ir 12 straipsnio 1 dalimi, papildžius Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba būtų kompetentinga sprendžiant klausimus, susijusius su diskriminacija, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2019/1158. Priėmus Lygių galimybių įstatymo projektu teikiamus siūlymus, bus įtvirtinta galimybė asmenims kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimai pažeistų lygių galimybių šiame projekte numatytais pagrindais, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atitinkamai bus kompetentinga tirti skundus, atlikti tyrimus savo iniciatyva ir teikti konsultacijas dėl paklausimų.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad Direktyvos (ES) 2019/1152 būtų laikomasi ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 1 d., o Direktyvos (ES) 2019/1158 būtų laikomasi ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d., siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Lygių galimybių įstatymo, Vadovybės apsaugos įstatymo, Teismų įstatymo, Žvalgybos įstatymo pakeitimus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais darbdaviai, įdarbinantys užsieniečius, įpareigojami išversti darbo sutartį ir darbo teisės normas darbuotojui suprantama kalba, bei laikinojo įdarbinimo įmonės kas mėnesį Valstybinei darbo inspekcijai turės pranešti informaciją apie laikinųjų darbuotojų skaičių, padidės administracinė našta darbdaviams (277470,3 eurų). Pakeitimai, susiję su vertimu, yra būtini, nes šiuo metu darbuotojai, kurie atvyksta iš užsienio ir nežino lietuvių kalbos, neturėdami į jiems suprantama kalba išverstos darbo sutarties ir darbo teisės normų, nežino savo teisių ir tuo pačiu negali apginti savo pažeistų teisių. Dėl laikinojo įdarbinimo įmonių pranešimų dažnumo buvo sutarta su visais socialiniais partneriais, siekiant žinoti veikiančias laikinojo įdarbinimo įmones, tuo pačiu efektyviau jas kontroliuojant.
Priėmus Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimus, gali kilti asmenų nepasitenkinimas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo (pvz., dėl nustatytų neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų mėnesių tėčiams, vaiko priežiūros išmokų trukmės ir dydžių pasikeitimų, galimybės dirbti ir gauti viso dydžio vaiko priežiūros išmoką antrais vaiko auginimo metais panaikinimo), dėl to:1 ) Ligos ir motinystės įstatymo projekte siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais nustatyti tokį, kuris nesiskirtų nuo asmens gauto darbo užmokesčio ar netgi būtų didesnis. 2 ) Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokos sumą už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu. 6 . Kokią įtaką priimti Įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip Įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Darbdaviai, įdarbinantys užsieniečius, turės skirti lėšas darbo sutarčių ir darbo teisės normų išvertimui. Laikinojo įdarbinimo įmonės dažniau turės teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai (vietoj 2 kartų į metus, 12 kartų). 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Darbo kodekso projektu parengti Ligos ir motinystės įstatymo, Lygių galimybių įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111 , 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Vadovybės apsaugos įstatymo, Teismų įstatymo ir Žvalgybos įstatymo projektai. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose, išskyrus Lygių galimybių įstatymo projekte, naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. Lygių galimybių įstatymo projekte papildyta „socialinės padėties“ sąvoka įvertinta Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 12 . Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
1. Įgyvendindami Darbo kodekso projektu teikiamus pasiūlymus, iki 2022 m. birželio 30 d.: 1.1 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Pavyzdinės darbo sutarties su jūrininku formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.
. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo, Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašo ir Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, pakeitimus. 1.3 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti Pavyzdinės darbo sutarties formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 „Dėl pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo“, pakeitimą. 2 . Įgyvendindami Ligos ir motinystės įstatymo projekto teikiamus pasiūlymus, iki 2022 m. birželio 30 d.: 2.1 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimą; 2.2 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr.
valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pakeitimą dėl duomenų ir informacijos apie savarankiškai dirbančio asmens pasirinktą tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpį teikimo registro tvarkytojui; 2.3 . Fondo valdybos direktorius turės parengti ir patvirtinti Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių bei Pranešimo apie apdraustojo asmens tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpius (9-SD formos), patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, pakeitimus, nustatančius savarankiškai dirbantiems asmenims prievolę teikti Fondo valdybos teritoriniams skyriams duomenis ir informaciją apie tėvystės ar vaiko priežiūros laikotarpius bei šių duomenų ir informacijos pateikimo tvarką. 3 . Lygių galimybių įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 4 . Įgyvendinant Vadovybės apsaugos įstatymo projektu teikiamus pasiūlymus, iki 2022 m. birželio 30 d. turės būti parengta ir priimta Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka dėl pareigūnų informavimo apie jų tarnybos sąlygas. 5 .
5. Įgyvendinant Žvalgybos įstatymo projektu pateiktus pasiūlymus, iki 2022 m. birželio 30 d. turės būti parengtos ir priimtos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus prie Krašto apsaugos ministerijos tvarkos dėl žvalgybos pareigūnų informavimo apie jų tarnybos sąlygas. 6 . Įgyvendinant Teismų įstatymo projektu pateiktus pasiūlymus, iki 2022 m. birželio 30 d. turės būti parengta ir priimta Teisėjų tarybos tvarka dėl teisėjų informavimo apie jų darbo sąlygas. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Darbo kodekso projektu teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės, jų sutaupyti nenumatoma . Ligos ir motinystės įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams dėl sutrumpinto motinystės socialinio draudimo stažo tėvystės išmokai gauti, patikslintų vaiko priežiūros išmokos dydžių ir neperleidžiamų mėnesių apskaičiavimo tvarkos pakeitimų, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. I ketvirčio skaičiavimais, 2022 metams reikės apie 8,5 mln. Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme. Įvertinus tai, kad Ligos ir motinystės įstatymo projektu teikiami kompleksiniai siūlymai (pvz., dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo turint darbinės veiklos pajamų antraisiais vaiko auginimo metais), lėšų poreikis nurodytu įstatymo projektu teikiamiems siūlymams įgyvendinti bus mažesnis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimtam Ligos ir motinystės įstatymui įgyvendinti reikalingų papildomų lėšų suma priklausys nuo kelių kintamųjų:1 ) dėl tėvystės ir /ar vaiko priežiūros išmokos skyrimo besikreipiančių asmenų skaičiaus (ypatingai dėl vaiko priežiūros išmokos neperleidžiamaisiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais);2 ) minėtų asmenų gautų draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio);3 ) vaiko priežiūros išmokos trukmės pasirinkimo (18 mėn. ar 24 mėn.);4 ) dirbančiųjų ir gaunančių vaiko priežiūros išmoką asmenų skaičiaus pirmaisiais ir antraisiais vaiko auginimo metais;5 ) kada kitas iš tėvų pasinaudos neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, kad Lygių galimybių įstatymo projektui įgyvendinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai reikėtų papildomo finansavimo vieno darbuotojo darbo vietai – t. y., 30 000 Eur valstybės biudžeto lėšų kasmet. Atsižvelgiant į įsigaliojimo datą (2022 m. rugpjūčio 1 d.) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Finansų ministerija siūlo 2022 m. įgyvendinti Lygių galimybių įstatymo projektą iš jau skirtų biudžeto asignavimų. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta. Rengiant Ligos ir motinystės įstatymo projektą ir Darbo kodekso projektą, buvo organizuotos dvejos viešosios konsultacijos.
Pirmoji viešoji konsultacija su visuomene „Kaip paskatinti tėčius įsitraukti į vaiko priežiūrą: 2 alternatyvos, kaip siūloma keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką“ vyko apklausos būdu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 16 d., konsultacijos tikslas buvo supažindinti visuomenę su vaiko priežiūros išmokų mokėjimo neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais alternatyvomis, išsiaiškinti, kuri alternatyva visuomenei yra priimtinesnė (18 mėn. ar 24 mėn.), sulaukti visuomenės pasiūlymų dėl Direktyvos (ES) 2019/1158 nuostatų įgyvendinimo mūsų šalyje. Apklausoje dalyvavo beveik 2000 žmonių, pirmąją alternatyvą (24 mėn.) pasirinko 61 proc., antrąją (18 mėn.) – 39 proc. apklausos dalyvių. Išsamesnė informacija apie apklausos rezultatus: https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/kaip-paskatinti-tecius-isitraukti-i-vaiku-prieziura-2-alternatyvos-kaip-siuloma-keisti-vaiko-prieziuros-atostogu-tvarka . Antrasis viešųjų konsultacijų etapas – nuotolinė ekspertų diskusija „Tėčių įtraukimas į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?“, vyko 2021 m. vasario 15 d. Tai apskritojo stalo diskusija su ekspertais, kurios tikslas buvo išanalizuoti visuomenės pateiktus siūlymus, kaip įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/1158 mūsų šalyje. Viešosios konsultacijos rezultatai: https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/nuotoline-ekspertu-diskusija-teciu-itraukimas-i-seimos-gyvenima-kaip-keisis-vaiko-prieziuros-atostogos . Po abiejų konsultacijų etapų gauti rezultatai buvo analizuojami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybe, Europos Komisijos atstovais. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbuotojas“, „darbdavys“, „atostogos“, „darbo sąlygos“, „darbo grafikas“, „bandomasis laikotarpis“, „komandiruotė“, „vaiko priežiūros išmoka“, „tėvystės išmoka“,
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Greenhaus J., Powell, G. 2006. When work and family are allies: a theory of work-family enrichment [2] Lewis, S., Anderson, D., Lyonette, C., Payne., N., Wood., S. 2017. Work-Life Balance in Times of Recession, Austerity and Beyond. Routledge, ISBN: 978-1-31568326-3 [3] Kempe, J., Otonkorpi-Lehtoranta, K. 2006. Family-friendly personnel policy and workplace culture-challenges for working life [4] Tobio, C., Cordon, J. A. F. 2013. A social policy model for the reconciliation of employment and family life from gender equality perspective. International Review of Sociology – Revue Internationale de Sociologie, Vol. 23, No. 2, p. 379–400 [5] Esping-Andersen, G. 2009. The incomplete revolution: Adapting welfare states to women’s new roles. C ambridge: Polity Press [6] Haas, L. 2003. Parental Leave and Gender Equality: Lessons from the European Union [7] Vennis, E., Drew, E., Emerek, R., Mahon, E. 1998. Reconciling family and working life: working parents [8] Duvander, A. Z. 2014. How long should parental leave be? Attitudes to gender equality, family, and work as determinants of women‘s and men‘s parental leave in Sweden. Journal of Family issues [9] Pilinskaitė-Sotirovič, V., Kontvainė, V. 2020.
[10] Informal meeting with Member States on the implementation of the Work-Life Balance Directive [11] Informal meeting with Member States on the implementation of the Work-Life Balance Directive
DĖL
59, 721 , 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171
2022-03-25 Nr. XIVP-1438 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK)
atsisakyti žodžio „abiejų“ arba nurodyti čia turimas omenyje sąlygas, nes šioje dalyje yra apibrėžta daugiau nei dvi sąlygos, tad neaišku dėl kurių dviejų sąlygų įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalėtų darbdavys. 2. Keičiamo DK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba , o jei darbuotojas yra užsienietis
kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba . (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šios dalies nuostata, pagal kurią užsieniečiui darbuotojui jam suprantama kalba turi būti išdėstytos ir darbo teisės normos svarstytina ir tikslintina. Pažymėtina, kad formuluotė „darbo teisės normos“ apima Konstituciją, kodeksus, įstatymus, įgyvendinamuosius ir kitus teisės norminius aktus, kuriuose reguliuojami darbo teisiniai santykiai. Svarstytina, ar aptariamu teisiniu reguliavimu nustatoma proporcinga pareiga darbdaviui išdėstyti darbo teisės normas darbuotojui suprantama kalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 44 straipsnio 1 dalį, joje nustatytą informaciją i ki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui. Svarstytina, ar nepakaktų būten čia nustatytos informacijos pateikti darbuotojui užsieniečiui jam suprantama kalba. 3. Keičiamo DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti.
Pirma, formuluotėje „ketinimo turėti vaiką, pagrindu“ nėra aiški žodžio „pagrindu“ sąsaja tiek su cituojama formuluote, tiek su aptariamos dalies formuluote, todėl jo reikėtų atsisakyti arba formuluotę tikslinti (pvz., atsisakyti po formuluotės „ketinimo turėti vaiką“ kablelio arba naudoti panašią formuluotę kaip DK
2 dalyje). Antra, formuluotėje „naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis “ vietoj žodžio „garantijomis“ siūlytina įrašyti žodį „teisėmis“, nes garantijomis gali būti suprantamos tik tos teisės, kurios expressis verbis nurodytos kaip garantijos. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo DK 59 straipsnio 2 dalies formuluotė. Trečia, DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotėje reikėtų atsisakyti žodžio „religijos“, nes šioje dalyje yra teikiamas nediskriminavimo reikalavimas dėl „ religijos , išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“. 4. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir jas tarpusavyje derinti su DK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pirma, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti nediskriminavimo dėl narystės politinėje partijoje ar asociacijoje nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 2 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatytas draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 75 straipsnį, laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nurodytos nuostatos laikinajam darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojams , galima preziumuoti, kad draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms turėtų būti nustatytas ir DK 26 straipsnyje bei 59 straipsnio 2 dalyje. Antra, DK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis („išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“) sietina su nediskriminavimu dėl religijos, o ne dėl sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties. 5. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimą reikėtų tikslinti, nes reikalavimas tinkamai pritaikyti darbo sąlygas nevisiškai suprantamas. Jeigu čia siekta nustatyti tinkamą darbo sąlygų sudarymą , ar darbo vietos pritaikymą, nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti. 6. Keičiamo DK 36 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti ir nustatyti, kad „Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) .“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš teikiamos formuluotės nėra aišku kaip turėtų būti apskaičiuojamas proporcingas išbandymo terminas. Svarstytina, ar sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui nereikėtų atsisakyti šalių susitarimo dėl išbandymo. 7. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas diskutuotinas ir tikslintinas.
Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta informacija , kurią darbdavys iki darbo pradžios privalo pateikti darbuotojui. Pažymėtina, kad visa eilė DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos yra prievolinės darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos darbo sutartyje šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad DK 43 straipsnyje nustatyta rašytinė darbo sutarties sudarymo ir jos pakeitimų forma, svarstytina, ar DK 44 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti išeliminuotos nuostatos, kurios savo esme yra ne informacija, o darbo sutarties šalių sutartos darbo sąlygos ir yra apibrėžtos darbo sutartyje. 8. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę reikėtų tikslinti ir vietoj žodelio „ją“ aiškiai nurodyti kas čia turėta omeny (teisė ar paslauga). 9. Keičiamo DK 57 straipsnio 7 dalyje numatyti ilgesni įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 52, 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 126 straipsnio 3 dalyje ir kitur papildomos garantijos nustatytos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. 10. Keičiamo DK 721 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes DK 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta ne tik informacijos teikimo tvarka, bet ir informacija, kurią turi pateikti laikinojo įdarbinimo įmonė. 11.
siūloma papildyti nuostata „ Jeigu darbdavys neįrodo , kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką , darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotė „ Jeigu darbdavys neįrodo , kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą <...>“ suponuoja išvadą, kad net nesant ginčo dėl darbo laiko režimo nustatymo, darbdavys turėtų pareigą įrodyti (neaišku kam), kad tokio režimo nustatymas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų sukeltų per dideles sąnaudas. Manytina, kad įrodinėjimo našta darbdaviui turėtų kilti tik ginčo atveju. Antra, iš teikiamos formuluotės neaišku, kokiam asmenų ratui būtų taikoma šios dalies norma. Formuluotė „jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu“ suponuoja išvadą, kad norma taikytina bet kuriam darbuotojui, tačiau toliau teikiama formuluotė „<...> to pareikalavus nėščiai <...>“ leidžia preziumuoti, kad norma taikytina tik šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, kuriems suteikta teisė reikalauti tam tikro darbo laiko režimo nustatymo. Trečia, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių „neįgalų vaiką“ siūlytina įrašyti žodžius „iki aštuoniolikos metų“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeitimo formuluotė dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų darbdaviui per didelių sąnaudų.“
paskutinių sakinių pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes teisė imti visas atostogas iš karto ar dalimis nėra tapati teisei jas imti pakaitomis, todėl alternatyvos tarp šių teisių negali būti nustatytos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 134 straipsnio 2 dalies analogiška norma (Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis) nėra keičiama. 13. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi , kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų ).
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“ Iš teikiamų nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos ( dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės ) atostogos yra vaiko priežiūros atostogų dalis, ar atskiros tikslinės atostogos. Be to, šioje dalyje, kaip atostogų vaikui prižiūrėti dalis nurodyta, kad dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogos dar gali būti suteikiamos dalimis, todėl gali kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, suteikiant šias atostogas ar jų dalį, apskaitant jų suteikimo faktą ir trukmę duomenų bazėse. Pažymėtina, kad gali kilti ir neaiškumų nustatant šių atostogų bendrą dviejų mėnesių trukmę, kai jos bus suteikiamos dalimis, nes neaišku, koks bendras suteiktų atostogų dienų skaičius būtų laikomas dviejų mėnesių laikotarpiu, todėl svarstytina, ar šių dviejų mėnesių trukmės atostogų dalies nereikėtų apibrėžti kalendorinėmis dienomis. Nurodytais aspektais nuostatas reikėtų tikslinti. 14. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „ pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų)“, nes d viejų mėnesių trukmės atostogų dalis niekam negali būti perleista. 15. Keičiamo DK 134 straipsnio 5 dalyje reikėtų atsisakyti žodžio „trukme“, nes išmokos mokėjimo trukmė yra viena iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytų sąlygų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 133 straipsnio 3 dalyje išmokos mokėjimo trukmė nėra išskiriama. 16.
siūloma nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju , kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti . Šios dalies nuostata svarstytina. Pagal teikiamą formuluotę, darbdavys privalėtų suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką, jeigu būtų priežasčių visetas, t. y., kad priežastis yra: 1) skubi, 2) šeiminė; 3) liga ar nelaimingas atsitikimas; 4) darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Tokia reikalavimų apimtis kelia abejonių, svarstytina, ar vadovaujantis DK 2 straipsnyje įtvirtintais principais, nepakaktų nustatyti, kad nemokamas laisvas laikas privalo būti suteiktas esant svarbiai priežasčiai. Aptariamoje dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti“, nes neaišku, kur darbuotojas turi dalyvauti ir kas yra tiesioginis dalyvavimas. 17. Keičiamo DK 169 straipsnio 2 dalyje formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ tikslintina atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio sampratą bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose įmonių teisę, vartojamą terminiją. Keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes neaišku, kokios kompetencijos nustatytos struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba i ir kokios jungtinei darbo tarybai . 18. Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluočių „ iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti konkrečią datą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skirtingos įstatymo normų įsigaliojimo datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
59, 721 , 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171
2022-05 -25 Nr. XIVP-1438(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 138 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai, arba kas šeši mėnesiai, jei priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius . Atsižvelgiant į tai, kad vienos dienos papildomas poilsio laikas kai kuriems pamainomis dirbantiems darbuotojams gali būti suteiktas tik už ilgesnį laikotarpį (už tris, šešis ar devynis mėnesius), svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti bendro pobūdžio taisyklės, pagal kurią, d arbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį. 2. Įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo DK169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes jungtinės darbo tarybos sudarymo tvarka ir struktūrinio organizacinio darinio darbo tarybos bei jungtinės darbo tarybos kompetencijos nėra atribotos ir aiškiai apibrėžtos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721 , 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Mantas Maldeikis, Kasparas Adomaitis – pavaduojantis Vytautą Mitalą, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: Biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos: Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje reikėtų atsisakyti žodžio „abiejų“ arba nurodyti čia turimas omenyje sąlygas, nes šioje dalyje yra apibrėžta daugiau nei dvi sąlygos, tad neaišku dėl kurių dviejų sąlygų įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalėtų darbdavys. Pritarti
2Keičiamo DK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba , o jei darbuotojas yra užsienietis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba . (Čia ir toliau – išskirta mūsų).
Šios dalies nuostata, pagal kurią užsieniečiui darbuotojui jam suprantama kalba turi būti išdėstytos ir darbo teisės normos svarstytina ir tikslintina. Pažymėtina, kad formuluotė „darbo teisės normos“ apima Konstituciją, kodeksus, įstatymus, įgyvendinamuosius ir kitus teisės norminius aktus, kuriuose reguliuojami darbo teisiniai santykiai. Svarstytina, ar aptariamu teisiniu reguliavimu nustatoma proporcinga pareiga darbdaviui išdėstyti darbo teisės normas darbuotojui suprantama kalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 44 straipsnio 1 dalį, joje nustatytą informaciją iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui. Svarstytina, ar nepakaktų būtent čia nustatytos informacijos pateikti darbuotojui užsieniečiui jam suprantama kalba. Spręsti pagrindiniame komitete
dalies formuluotę reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotėje „ketinimo turėti vaiką, pagrindu“ nėra aiški žodžio „pagrindu“ sąsaja tiek su cituojama formuluote, tiek su aptariamos dalies formuluote, todėl jo reikėtų atsisakyti arba formuluotę tikslinti (pvz., atsisakyti po formuluotės „ketinimo turėti vaiką“ kablelio arba naudoti panašią formuluotę kaip DK 59 straipsnio 2 dalyje). Antra, formuluotėje „naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis “ vietoj žodžio „garantijomis“ siūlytina įrašyti žodį „teisėmis“, nes garantijomis gali būti suprantamos tik tos teisės, kurios expressis verbis nurodytos kaip garantijos. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo DK 59 straipsnio 2 dalies formuluotė.
Trečia, DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotėje reikėtų atsisakyti žodžio „religijos“, nes šioje dalyje yra teikiamas nediskriminavimo reikalavimas dėl „ religijos , išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“. Pritarti
dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir jas tarpusavyje derinti su DK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pirma, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti nediskriminavimo dėl narystės politinėje partijoje ar asociacijoje nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 2 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatytas draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 75 straipsnį, laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nurodytos nuostatos laikinajam darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojams , galima preziumuoti, kad draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms turėtų būti nustatytas ir DK 26 straipsnyje bei 59 straipsnio 2 dalyje. Antra, DK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis („išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“) sietina su nediskriminavimu dėl religijos, o ne dėl sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties. Pritarti
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438 5.
punkto pakeitimą reikėtų tikslinti, nes reikalavimas tinkamai pritaikyti darbo sąlygas nevisiškai suprantamas. Jeigu čia siekta nustatyti tinkamą darbo sąlygų sudarymą , ar darbo vietos pritaikymą, nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti
siūloma papildyti ir nustatyti, kad „Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) .“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš teikiamos formuluotės nėra aišku kaip turėtų būti apskaičiuojamas proporcingas išbandymo terminas. Svarstytina, ar sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui nereikėtų atsisakyti šalių susitarimo dėl išbandymo. Spręsti pagrindiniame komitete
dalių pakeitimas diskutuotinas ir tikslintinas. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta informacija , kurią darbdavys iki darbo pradžios privalo pateikti darbuotojui. Pažymėtina, kad visa eilė DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos yra prievolinės darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos darbo sutartyje šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad DK 43 straipsnyje nustatyta rašytinė darbo sutarties sudarymo ir jos pakeitimų forma, svarstytina, ar DK 44 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti išeliminuotos nuostatos, kurios savo esme yra ne informacija, o darbo sutarties šalių sutartos darbo sąlygos ir yra apibrėžtos darbo sutartyje. Spręsti pagrindiniame komitete
punkto formuluotę reikėtų tikslinti ir vietoj žodelio „ją“ aiškiai nurodyti kas čia turėta omeny (teisė ar paslauga). Pritarti 9.
numatyti ilgesni įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 52, 57 straipsnio 3 dalies
darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsnio
nustatyta ne tik informacijos teikimo tvarka, bet ir informacija, kurią turi pateikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Pritarti
dalį siūloma papildyti nuostata „ Jeigu darbdavys neįrodo , kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką , darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti.
Pirma, formuluotė „ Jeigu darbdavys neįrodo , kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą <...>“ suponuoja išvadą, kad net nesant ginčo dėl darbo laiko režimo nustatymo, darbdavys turėtų pareigą įrodyti (neaišku kam), kad tokio režimo nustatymas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų sukeltų per dideles sąnaudas. Manytina, kad įrodinėjimo našta darbdaviui turėtų kilti tik ginčo atveju. Antra, iš teikiamos formuluotės neaišku, kokiam asmenų ratui būtų taikoma šios dalies norma. Formuluotė „jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu“ suponuoja išvadą, kad norma taikytina bet kuriam darbuotojui, tačiau toliau teikiama formuluotė „<...> to pareikalavus nėščiai <...>“ leidžia preziumuoti, kad norma taikytina tik šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, kuriems suteikta teisė reikalauti tam tikro darbo laiko režimo nustatymo. Trečia, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„neįgalų vaiką“ siūlytina įrašyti žodžius „iki aštuoniolikos metų“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeitimo formuluotė dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų darbdaviui per didelių sąnaudų.“
pagrindiniame komitete
dviejų paskutinių sakinių pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes teisė imti visas atostogas iš karto ar dalimis nėra tapati teisei jas imti pakaitomis, todėl alternatyvos tarp šių teisių negali būti nustatytos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 134 straipsnio 2 dalies analogiška norma (Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis) nėra keičiama. Spręsti pagrindiniame komitete
dalyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi , kuri niekam negali būti perleista.
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų ). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“ Iš teikiamų nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos ( dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės ) atostogos yra vaiko priežiūros atostogų dalis, ar atskiros tikslinės atostogos. Be to, šioje dalyje, kaip atostogų vaikui prižiūrėti dalis nurodyta, kad dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogos dar gali būti suteikiamos dalimis, todėl gali kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, suteikiant šias atostogas ar jų dalį, apskaitant jų suteikimo faktą ir trukmę duomenų bazėse. Pažymėtina, kad gali kilti ir neaiškumų nustatant šių atostogų bendrą dviejų mėnesių trukmę, kai jos bus suteikiamos dalimis, nes neaišku, koks bendras suteiktų atostogų dienų skaičius būtų laikomas dviejų mėnesių laikotarpiu, todėl svarstytina, ar šių dviejų mėnesių trukmės atostogų dalies nereikėtų apibrėžti kalendorinėmis dienomis. Nurodytais aspektais nuostatas reikėtų tikslinti
atsisakyti formuluotės „ pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų)“, nes dviejų mėnesių trukmės atostogų dalis niekam negali būti perleista. Atsižvelgti
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438 15.
atsisakyti žodžio „trukme“, nes išmokos mokėjimo trukmė yra viena iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytų sąlygų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 133 straipsnio 3 dalyje išmokos mokėjimo trukmė nėra išskiriama. Atsižvelgti
nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju , kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti . Šios dalies nuostata svarstytina. Pagal teikiamą formuluotę, darbdavys privalėtų suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką, jeigu būtų priežasčių visetas, t. y., kad priežastis yra: 1) skubi, 2) šeiminė; 3) liga ar nelaimingas atsitikimas; 4) darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Tokia reikalavimų apimtis kelia abejonių, svarstytina, ar vadovaujantis DK 2 straipsnyje įtvirtintais principais, nepakaktų nustatyti, kad nemokamas laisvas laikas privalo būti suteiktas esant svarbiai priežasčiai. Aptariamoje dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti“, nes neaišku, kur darbuotojas turi dalyvauti ir kas yra tiesioginis dalyvavimas. Spręsti pagrindiniame komitete
formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ tikslintina atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio sampratą bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose įmonių teisę, vartojamą terminiją. Keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes neaišku, kokios kompetencijos nustatytos struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba i ir kokios jungtinei darbo tarybai . Atsižvelgti 18.
18Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluočių „ iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti konkrečią datą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skirtingos įstatymo normų įsigaliojimo datos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2022-03-30 Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl vaiko priežiūros išmokų sumažinimo Kadangi pagal pateiktą projektą bus atvejų, kai sumažės vaiko priežiūros išmoka, siūlome pakeisti įstatymo nuostatas, kad visoms gyventojų grupėms, po įstatymų pakeitimo vaiko priežiūros išmokos šeimai nesumažėtų. Galimi atvejai, kai gyventojų vaiko priežiūros išmokos sumažės pakeitus įstatymą:
1Vienas iš tėvų neturi draudiminio stažo ir šeima planavo rinktis 24 mėn. variantą. 2. Vienas iš tėvų nenori (negali) prižiūrėti vaiko (formaliai yra išsiskyręs, dingęs ar pats yra ligonis, kuriam reikalinga priežiūra) ir negalės pasinaudoti 2-jų mėnesių neperleidžiama išmoka, ko pasėkoje mama pasirinkusi 24 mėn. variantą gaus 2 mėn. sumažintą išmoką. 3. Kiti atvejai, pvz. paveiksliuke:
Išmokos skyrimo tvarka Dabar galioja Projektas, nuo 2022/08/01 skirtumas 24 mėn. 24 mėn. 12 mėn.- 54,31% 4 mėn- 78% 8 mėn. - 45% 12 mėn. - 25% 12 mėn. -31,03% Viso, bus paskaičiuota išmokos nuo asmeninio VDU (% * mėn.sk.) 1024.08% 972.00% -52.08% Viso, bus paskaičiuota išmokos per 24 mėn., kai VDU=1000 eur 10240.8 9720 -520.8
4Nustatytas vaiko priežiūros išmokų dydžio apribojimas, palankus tai šeimai, kurioje daugiau uždirba vyras bet visai nepalankus, jai daugiau uždirba moteris. Tokios sąlygos yra diskriminacinės.
Siūlome naikinti antrų metų išmokų apribojimą, paliekant jį tokį, koks jis yra dabartiniame įstatyme ir neskriausti tų šeimų, kuriose moteris uždirba daugiau ir antrus vaiko priežiūros metus nori dirbti, kad galėtų patenkinti didėjančius šeimos poreikius. Spręsti pagrindiniame komitete
2022-04-12
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
kūdikio besilaukiančioms šeimoms būtų taikomos šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, siūloma nuostatoms, susijusioms su vaiko priežiūros atostogų sistemos pakeitimu, nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. kovo 1 d. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
M. Majauskas, A. Čepononis, L. Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja G. Genelienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
,
2022-04-20
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Rūta Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Henrika Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, Žana Majorova-Jakienė – pilietė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-253
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio
atsisakyti žodžio „abiejų“ arba nurodyti čia turimas omenyje sąlygas, nes šioje dalyje yra apibrėžta daugiau nei dvi sąlygos, tad neaišku dėl kurių dviejų sąlygų įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalėtų darbdavys. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-253
2Keičiamo DK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta,
kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba , o jei darbuotojas yra užsienietis
kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba . (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šios dalies nuostata, pagal kurią užsieniečiui darbuotojui jam suprantama kalba turi būti išdėstytos ir darbo teisės normos svarstytina ir tikslintina. Pažymėtina, kad formuluotė „darbo teisės normos“ apima Konstituciją, kodeksus, įstatymus, įgyvendinamuosius ir kitus teisės norminius aktus, kuriuose reguliuojami darbo teisiniai santykiai. Svarstytina, ar aptariamu teisiniu reguliavimu nustatoma proporcinga pareiga darbdaviui išdėstyti darbo teisės normas darbuotojui suprantama kalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 44 straipsnio 1 dalį, joje nustatytą informaciją iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui. Svarstytina, ar nepakaktų būtent čia nustatytos informacijos pateikti darbuotojui užsieniečiui jam suprantama kalba. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Darbo sutartis ir darbo teisės normos šio kodekso 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti išdėstytos lietuvių kalba , o jei darbuotojas yra užsienietis
kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-254
reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotėje „ketinimo turėti vaiką, pagrindu“ nėra aiški žodžio „pagrindu“ sąsaja tiek su cituojama formuluote, tiek su aptariamos dalies formuluote, todėl jo reikėtų atsisakyti arba formuluotę tikslinti (pvz., atsisakyti po formuluotės „ketinimo turėti vaiką“ kablelio arba naudoti panašią formuluotę kaip DK 59 straipsnio 2 dalyje). Antra, formuluotėje „naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis “ vietoj žodžio „garantijomis“ siūlytina įrašyti žodį „teisėmis“, nes garantijomis gali būti suprantamos tik tos teisės, kurios expressis verbis nurodytos kaip garantijos. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo DK 59 straipsnio 2 dalies formuluotė. Trečia, DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotėje reikėtų atsisakyti žodžio „religijos“, nes šioje dalyje yra teikiamas nediskriminavimo reikalavimas dėl „ religijos , išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“. Pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais
pagrindais principus.
Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos , sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties, narystės politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje, religijos ( išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose , jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas ) , ketinimo turėti vaiką, pagrindu , taip pat dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis garantijomis , bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“ Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus , lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungo ms ir asociacijoms, dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-254
reikėtų tikslinti ir jas tarpusavyje derinti su DK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pirma, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti nediskriminavimo dėl narystės politinėje partijoje ar asociacijoje nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 2 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatytas draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 75 straipsnį, laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nurodytos nuostatos laikinajam darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojams , galima preziumuoti, kad draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms turėtų būti nustatytas ir DK 26 straipsnyje bei 59 straipsnio 2 dalyje.
Antra, DK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis („išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“) sietina su nediskriminavimu dėl religijos, o ne dėl sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties. Pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą , įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį , etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religiją, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį , (išskyrus atvejus , kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis teisėmis , ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-254
5.
Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimą reikėtų tikslinti, nes reikalavimas tinkamai pritaikyti darbo sąlygas nevisiškai suprantamas. Jeigu čia siekta nustatyti tinkamą darbo sąlygų sudarymą , ar darbo vietos pritaikymą, nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų
sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų pritaikymą sudarymą , jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nustatyti, kad „Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) .“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš teikiamos formuluotės nėra aišku kaip turėtų būti apskaičiuojamas proporcingas išbandymo terminas. Svarstytina, ar sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui nereikėtų atsisakyti šalių susitarimo dėl išbandymo. Nepritarti. Manome paaiškinimas, kad išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui – ir yra atskaitos taškas, kaip turėtų būti skaičiuojama. Proporcingai vertinant pvz. jei sutarties terminas6 mėn., išbandymo laikotarpis – 3 mėn. sutarties terminas 3 mėn. – išbandymo laikotarpis 1,5 mėn. ir t.t. Tai Direktyvinė (2019/1152) nuostata, socialinių partnerių suderinta bendru sutarimu ir manome, kad neturėtų būti keičiama. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-258
diskutuotinas ir tikslintinas.
Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta informacija , kurią darbdavys iki darbo pradžios privalo pateikti darbuotojui. Pažymėtina, kad visa eilė DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos yra prievolinės darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos darbo sutartyje šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad DK 43 straipsnyje nustatyta rašytinė darbo sutarties sudarymo ir jos pakeitimų forma, svarstytina, ar DK
esme yra ne informacija, o darbo sutarties šalių sutartos darbo sąlygos ir yra apibrėžtos darbo sutartyje. Nepritarti. Toks reikalavimas yra Direktyvoje (2019/1152). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos taikomos ir tiems, su kuriais nėra sudaromos darbo sutartys. DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimas nepaneigia pareigos pateikti darbuotojui informaciją apie būtinąsias darbo sutarties sąlygas pagal šio kodekso 34 straipsnį (DK 44 str. 6 d.). Nuostatos socialinių partnerių buvo suderintos bendru sutarimu. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-258
formuluotę reikėtų tikslinti ir vietoj žodelio „ją“ aiškiai nurodyti kas čia turėta omeny (teisė ar paslauga). Pritarti. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „
12) teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys ją šią teisę suteikia;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2514
įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 52, 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 126 straipsnio 3 dalyje ir kitur papildomos garantijos nustatytos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Įvertinta. Išvardintuose straipsniuose nurodytos skirtingos garantijos darbuotojui . DK 57 str. 7 d. nurodyti ilgesni įspėjimo terminai tėvams, auginantiems vaikus, siekiant sudaryti geresnes sąlygas (ilgesnį laiką) ieškantis naujo darbo. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2516 (
10Keičiamo DK 721 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes DK 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta ne tik informacijos teikimo tvarka, bet ir informacija, kurią turi pateikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Pritarti. Įstatymo projekto 16 straipsniu tikslinamą
72 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę išdėstyti taip: „ 7 ) ji nustatyta tvarka pateikė Valstybinei darbo inspekcijai informaciją šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją nustatyta tvarka;“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2520 (113) 1 (1) 11.
Keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata „ Jeigu darbdavys neįrodo , kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką , darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotė „ Jeigu darbdavys neįrodo , kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą <...>“ suponuoja išvadą, kad net nesant ginčo dėl darbo laiko režimo nustatymo, darbdavys turėtų pareigą įrodyti (neaišku kam), kad tokio režimo nustatymas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų sukeltų per dideles sąnaudas. Manytina, kad įrodinėjimo našta darbdaviui turėtų kilti tik ginčo atveju. Antra, iš teikiamos formuluotės neaišku, kokiam asmenų ratui būtų taikoma šios dalies norma. Formuluotė „jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu“ suponuoja išvadą, kad norma taikytina bet kuriam darbuotojui, tačiau toliau teikiama formuluotė „<...> to pareikalavus nėščiai <...>“ leidžia preziumuoti, kad norma taikytina tik šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, kuriems suteikta teisė reikalauti tam tikro darbo laiko režimo nustatymo. Trečia, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių „neįgalų vaiką“ siūlytina įrašyti žodžius „iki aštuoniolikos metų“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeitimo formuluotė dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų darbdaviui per didelių sąnaudų.“ Pritarti iš dalies. Nuostata panaši kaip nuotolinio darbo reglamentavime, t. y. ne visais atvejais taikoma, o tik tada, kai galima pagal darbdavio nustatytas darbo sąlygas. DK 28 str. numatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Šiame kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. Kai atsakys motyvuotai raštu ir darbuotojas nuspręs, kad nepakankamai pagrįsta, darbuotojas galės kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalimi tikslinamą Įstatymo
išdėstyti taip:
„1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo
dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų , darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2524
sakinių pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes teisė imti visas atostogas iš karto ar dalimis nėra tapati teisei jas imti pakaitomis, todėl alternatyvos tarp šių teisių negali būti nustatytos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 134 straipsnio 2 dalies analogiška norma (Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis) nėra keičiama. Nepritarti. Manome, kad šios teisės turi išlikti. Atostogas nurodyti asmenys gali imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2524
nustatyti, kad „Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi , kuri niekam negali būti perleista.
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų ). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“ Iš teikiamų nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos ( dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės ) atostogos yra vaiko priežiūros atostogų dalis, ar atskiros tikslinės atostogos. Be to, šioje dalyje, kaip atostogų vaikui prižiūrėti dalis nurodyta, kad dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogos dar gali būti suteikiamos dalimis, todėl gali kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, suteikiant šias atostogas ar jų dalį, apskaitant jų suteikimo faktą ir trukmę duomenų bazėse. Pažymėtina, kad gali kilti ir neaiškumų nustatant šių atostogų bendrą dviejų mėnesių trukmę, kai jos bus suteikiamos dalimis, nes neaišku, koks bendras suteiktų atostogų dienų skaičius būtų laikomas dviejų mėnesių laikotarpiu, todėl svarstytina, ar šių dviejų mėnesių trukmės atostogų dalies nereikėtų apibrėžti kalendorinėmis dienomis. Nurodytais aspektais nuostatas reikėtų tikslinti Pritarti. Tai yra Direktyvinė (2019/1158) nuostata, tai nėra atskira atostogų rūšis, o tos pačios atostogos vaikui prižiūrėti, tik du mėnesiai yra neperleidžiami. Jos yra taikomos kartu su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytomis nuostatomis. Du mėnesiai nurodyti pagal Direktyvą, mėnesį sudaro kalendorinės dienos. Įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 134 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2524
reikėtų atsisakyti formuluotės „ pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų)“, nes dviejų mėnesių trukmės atostogų dalis niekam negali būti perleista. Nepritarti. Ši nuostata yra Direktyvinė (2019/1158), pagal kurią galima keistis tėvams vienas su kitu (tik negalima perleisti vienas kitam). Neperleidžiamumas nereiškia, kad negali imti dalimis ir keistis vienas su kitu. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2524
reikėtų atsisakyti žodžio „trukme“, nes išmokos mokėjimo trukmė yra viena iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytų sąlygų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 133 straipsnio 3 dalyje išmokos mokėjimo trukmė nėra išskiriama. Pritarti. Įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 134 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
5. Už atostogų vaikui prižiūrėti laiką mokamos išmokos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis , trukme ir tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2525
16.
Keičiamo DK 137 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju , kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti . Šios dalies nuostata svarstytina. Pagal teikiamą formuluotę, darbdavys privalėtų suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką, jeigu būtų priežasčių visetas, t. y., kad priežastis yra: 1) skubi, 2) šeiminė; 3) liga ar nelaimingas atsitikimas;
4) darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Tokia reikalavimų apimtis kelia abejonių, svarstytina, ar vadovaujantis DK 2 straipsnyje įtvirtintais principais, nepakaktų nustatyti, kad nemokamas laisvas laikas privalo būti suteiktas esant svarbiai priežasčiai. Aptariamoje dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti“, nes neaišku, kur darbuotojas turi dalyvauti ir kas yra tiesioginis dalyvavimas. Nepritarti. Ši nuostata yra Direktyvinė (2019/1158) ir siūlome jos nekeisti, manome , kad pasiūlyta formuluotė yra aiškesnė nei nustatant, kad nemokamas laisvas laikas privalo būti tiesiog suteiktas esant svarbiai priežasčiai. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-2527
formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ tikslintina atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio sampratą bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose įmonių teisę, vartojamą terminiją. Keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes neaišku, kokios kompetencijos nustatytos struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba i ir kokios jungtinei darbo tarybai . Pritarti iš dalies. DK 21 str. 3 dalis nustato atvejus, kai padaliniai, filialai yra laikomi darbdaviais.
Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama reglamentuoti atvejus, kurie nustatyti DK 21 str. 4 dalyje, kai padaliniai, filialai yra laikomi darbovietėmis, kurios priklauso vienam darbdaviui, todėl ir formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ yra suderinta su DK 21 str. 4 dalyje vartojama sąvoka, o ne su DK 21 str. 3 dalimi. Taip pat įmonių teisė reglamentuoja labai skirtingus įmonių tipus ir sąvoka ,,struktūriniai organizaciniai dariniai“ nurodo, kad įmonių padaliniai gali būti skirtingi ir visų tipų išvardinti DK nėra galimybių. Įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo Įstatymo 169 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Jei įmonė veikia šalyje ir (ar) jei įmonėje yra darbdavio veiklą vykdančių struktūrinių organizacinių darinių, vykdančių darbdavio funkcijas (filialų, atstovybių ar kitų struktūrinių gamybos, prekybos padalinių), kuriuose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, darbovietės lygmeniu gali būti renkama struktūrinio organizacinio darinio darbo taryba, o darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba“. Tačiau išskirti darbo tarybų funkcijų ir kompetencijų būdingų tik darbovietės lygmens darbo tarybai, ir tik jungtinei darbo tarybai nėra tikslinga. Pirma, vadovaujantis DK 161 str. 2 dalimi, socialinė partnerystė grindžiama šalių savarankiškumo, priimant šalis susaistančius įsipareigojimus, principu. Antra, vadovaujantis DK 175 str. 1 dalimi, darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo ir kiti klausimai skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tikslinga palikti šalims galimybę susitarti tarpusavyje nustatant darbo tarybų kompetencijas pagal savo poreikius ir įmonės veiklos pobūdį. 18.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
vietoj formuluočių „ iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti konkrečią datą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skirtingos įstatymo normų įsigaliojimo datos. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Majorova - Jakienė 2022-04-0626
Pagal galiojančią 138 straipsnio formuluotę „3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę)...“, darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, suteikiama tik viena papildoma poilsio diena per mėnesį, lygiai kaip ir visiems darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų. Tai reiškia, kad darbuotojams auginantiems du vaikus, suteikiant papildomas poilsio dienas, neatsižvelgta į galimą vaikų neįgalumą. Todėl nesuteikiama dar viena papildoma poilsio diena, kaip darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką. Tuo metu darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų suteikiama dvigubai daugiau poilsio dienų, nei darbuotojams, auginantiems du vaikus, kai vienas arba abu vaikai neįgalūs. Tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Suprantama, kad dirbantiems tėvams auginti 3 ir daugiau vaikų yra labai nelengva, tačiau tai nepalyginama su rūpesčiais ir nervine įtampa auginant du mažus vaikus, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs.
Todėl būtent tokia darbuotojų kategorija turi būti labiau socialiai apsaugota arba bent ne mažiau. Todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant išvengti absurdiškų situacijų, siūlau pakeisti 138 straipsnį, įvedant nedidelį patikslinimą:
„3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki
aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs , – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai...“. Kitas patikslinimo variantas galėtų būti tiesiog papildomas punktas, kuriame pabrėžta, kad poilsio diena auginantiems neįgalų vaiką suteikiama papildomai neatimant kitų poilsio dienų. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė V. Vasiliauskienė, 2022-04-06 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111 , 19, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui ir susijusiems teisės aktams
Seimo sesijoje svarstymui teikiamas įstatymų projektų paketas, kuris skirtas
Nr. 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (toliau - Direktyva) įgyvendinimui.
Išanalizavus šj projektą, akivaizdu, kad siūlomu Direktyvos įgyvendinimo modeliu bloginama šeimų, auginančių vaikus, situacija Lietuvoje. Kaip įvardina ES Tarybos pranešimas spaudai, Direktyvos tikslas - padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti efektyvų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, prioritetinių sprendimų reikalauja ne moterų įtraukimas ar grąžinimas į darbo rinką. Mūsų šalyje veikiančiomis darbo rinkos sąlygomis svarbiau ieškoti priemonių, kurios sudarytų galimybes derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus dirbant mažiau, daugiau dėmesio skiriant vaikų poreikiams ir kartu neprarandant šeimai taip svarbių pajamų, kai tik dviejų (persi)dirbančių asmenų dėka yra užtikrinama vaikų gerovė. 2021 m. vasario 5 dieną Ministerija organizavo nuotolinę ekspertų diskusiją tema „Tėčių įtraukimas į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?". Ministerija kvietime ekspertams deklaravo, kad diskusijos tikslas yra su ekspertais išanalizuoti Ministerijos pasiūlytas alternatyvas ir visuomenės siūlymus, gautus įgyvendinant pirmąjį viešosios konsultacijos etapą - surengus visuomenės apklausą ir sulaukus visuomenės siūlymų, kaip mūsų šalyje įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
Diskusijos (viešos konsultacijos) metu tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos, „neatimant" jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia. Sveikintina, kad dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę iš dviejų variantų - 18 ir 24 mėnesių. Taip pat galima pasidžiaugti, kad įtraukiama platesnė galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams. Tačiau matome, kad į kitus šeimų organizacijų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. Direktyvos 16 straipsnis leidžia valstybėms nustatyti palankesnes sąlygas , nei numatyta Direktyvos nuostatose, taip pat Direktyvos įžangos 46 punkte nurodoma, jog „ Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį“, todėl reikalaujame nebloginti dabar šeimoms suteikiamų garantijų, ir siūlome toliau nurodytus pakeitimus:
ar tėčio neperleidžiamais apmokamais mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.).
Siūlome šiuos du neperleidžiamus mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus
šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki
priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus. Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūlome įtvirtinti, kad mama (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis atostogomis. 3. Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn. variante mažinama : pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc.
Nepriklausimai nuo to, jog neperleidžiamų mėnesių metu mokama visas į rankas gautas atlyginimas, vis tiek didžiąja dalimi atvejų šeimos situacija toks siūlymas pablogins, ypač tuo atveju, jei vienas iš tėvų pasirinks nepasinaudoti savo neperleidžiamomis atostogomis. Tai itin svarbu. Ypač atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl vaikų poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioretizuoti šeimos gerovę didinančias sritis. Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų. Todėl siūlome nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį. 4. Taip pat įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis.
Tokia nuostata, šį raštą pasirašiusių organizacijų nuomone, kaip tik siaurina ir blogina galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūlome palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma. 5. Siūlome papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį , kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus. Tai stiprins šeimą ir padės lengviau pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-kaijeros interesus abiems tėvams. Taip pat tokia galimybė tėvams nuims šeimos narių darbo interesų konfrontaciją bei padės turėti pastovų valstybės paramos lygį, nepriklausomai nuo tuo metu vaiką prižiūrinčioj o vieno iš tėvų. Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai yra labai svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgdami į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat į kritinę demografinę padėtį Lietuvoje, manome, kad sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos. Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms.
Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims t.y. antraisiais metais finansinės paramos šeimai mokėjimas galėtų būti vykdomas ir iš valstybės biudžeto. Nepritarti. Su svarstomu Įstatymo projektu susijęs 2 pasiūlymas (kiti pasiūlymai svarstyti prie Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto pataisų (projekto Nr. XIVP-1439). Direktyvos (ES) 2019/1158 tikslas – užtikrinti vyrų ir moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe principo įgyvendinimą, pritaikant ir modernizuojant Europos Sąjungos teisinę sistemą, tėvams ir priežiūros pareigų turintiems asmenims sudaryti sąlygas geriau derinti darbo ir priežiūros pareigas. Tad įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1158 siekiama, kad mamos, kol tėvai naudojasi neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, integruotųsi į darbo rinką, o ne kartu su vaiko tėvu būtų faktiškai namie ir prižiūrėtų vaiką. Europos Komisija susitikimų, vykusių 2019 m. gruodžio 10–11 [1] ir 2021 m. gegužės 20
, metu rekomendavo, kad vienas iš tėvų pasinaudojus neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, kitas iš tėvų turėtų sugrįžti į darbo rinką – nes būtent toks yra neperleidžiamųjų mėnesių tikslas – kad kitas iš tėvų būtų su vaiku, o kitas iš tėvų grįžtų į darbo rinką. Abu tėvai vaiko priežiūros atostogose (nors vienas ir negauna išmokos) būti negali. Tad Lietuvoje mama turėtų grįžti į darbą.
Tačiau ir dabar Darbo kodeksas numato galimybę darbdaviui suteikti nemokamas atostogas, kai pageidauja tėvas vaiko motinos vaiko priežiūros atostogų metu (motina - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu), šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių (Darbo kodekso 137 str. 1 d. 3 p.), tad mama galėtų pasinaudoti neapmokamomis atostogomis. Remiantis kitų šalių praktika, dažniausiai tėčiai neperleidžiamais mėnesiais pasinaudoja antraisiais metais, t. y., atostogų pabaigoje, taip suteikdamas galimybę mamai lengviau sugrįžti į darbą. 3. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-153
sąlyga dėl negalios – t.y. :
“Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais
informacija turi būti perduota lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas.” Reikia pažymėti, kad kai kuriems darbuotojams su negalia būtini alternatyvūs komunikavimo būdai, pav.: lengvai suprantama kalba (žmonėms su intelekto, psichosocialine ar kompleksine negalia) ar gestų (kurtiesiems) kalba ar kiti alternatyvūs komunikacijos būdai (pav. akliems-kurtiems asmenims su negalia ir pan.) Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-157
Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Būtina ir todėl siūlome, kad analogiška nuostata būtų papildytas ir Lygių galimybių įstatymo projekto 2 straipsnis, kuriuo 7 straipsnis būtų papildomas
darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, ir neapmokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti ar prižiūrėti, suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 5. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-15 3.Būtina reglamentuoti prailgintų darbdavio apmokamų atostogų suteikimą darbuotojams, slaugantiems ir prižiūrintiems suaugusius asmenis su negalia, t.y. gyvenantiems kartu su sunkios negalios asmenimis. Šio rašto 2-ame punkte minėtomis nuostatomis apibrėžiamas teisinis reglamentavimas susijęs tik dėl susitarimo dėl ne viso darbo laiko (DK 40), nuotolinio darbo (DK 52) bei papildoma DK 113 straipsnyje numatyta darbo laiko režimo sąvoka.
Tuo tarpu DK 137 ir 138 straipsniai numato ir kitas lengvatas (sąlygas, kuriomis suteikiamos nemokamos atostogos, pailgintos atostogos, kurias Projektu siūloma reglamentuoti 126 str., papildomas poilsio laikas auginantiems vaikus ir kt.) tam tikriems darbuotojams. Lietuvos negalios organizacijų forumo nuomone, asmenims slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį taip pat tikslinga numatyti galimybę pasinaudoti pailgintomis atostogomis, papildant DK projekto 22 str., kuriuo papildomas 126 straipsnis 3 dalimi), papildomomis poilsio dienomis, įtvirtintomis DK 138 str. 3 d., papildant DK projekto 26 str. Įvertinta . Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 6. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-154
straipsnio pakeitimą) – ir koreguoti 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia
ir asmenims, gyvenantiems su asmenimis su negalia (kuriems nustatyta slauga ar priežiūra) būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų darbo sąlygų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“ Įvertinta. Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams .
Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 7. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-1511
straipsnio pakeitimą) – ir koreguoti 26 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių
susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvada išvadą pateikus prašymą, pagrįstą apie jo sveikatos būklę sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (ar prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 8. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-04-1522
straipsnio pakeitimą) – ir papildyti 126 straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos, darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų bei darbuotojams, prižiūrintiems ar slaugantiems kartu gyvenantį asmenį su negalia ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Įvertinta. Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams
socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą
2022-04-1526
straipsnio pakeitimą) – ir pakeisti 138 straipsnį ir ir papildyti 4-tą punktą dėl vaikų su negalia:
“4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio
dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, arba vaiką su negalia iki
pagrindinio ar bendrojo ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jiems jo vidutinį jų darbo užmokestį.” Įvertinta. Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas , be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams .
socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-04-137
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72(1), 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1438; toliau – DK projektas), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. 21-27603(4); toliau – LGĮ projektas) bei kitais susijusiais teisės aktų projektais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 5 dalis, 11 straipsnyje, kuriuo keičiamas DK 52 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnyje, kuriuo keičiama DK 113 straipsnio 1 dalis, numatyta:
„<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies Direktyvos prasme
„prižiūrinčiaisiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas,
nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“.
Pabrėžtina, jog analogiška nuostata siūlytina papildyti ir LGĮ projekto 2 straipsnį, kuriuo 7 straipsnis pildomas 10 punktu: „10) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti ar prižiūrėti , suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 2. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
2Pastebėtina,
jog minėtomis nuostatomis apibrėžiamas teisinis reglamentavimas susijęs tik dėl susitarimo dėl ne viso darbo laiko (DK 40), nuotolinio darbo (DK 52) bei papildoma DK 113 straipsnyje numatyta darbo laiko režimo sąvoka. Tuo tarpu DK
suteikiamos nemokamos atostogos, pailgintos atostogos, kurias Projektu siūloma reglamentuoti 126 str., papildomas poilsio laikas auginantiems vaikus ir kt.) tam tikriems darbuotojams. Tarnybos nuomone, asmenims slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį taip pat tikslinga numatyti galimybę pasinaudoti pailgintomis atostogomis , papildant DK projekto 22 str., kuriuo papildomas 126 straipsnis 3 dalimi), papildomomis poilsio dienomis, įtvirtintomis DK 138 str. 3 d., papildant DK projekto 26 str.).
Taip pat siūlytina užtikrinti galimybę šeimos narius ir artimuosius prižiūrintiems (ne tik slaugantiems asmenims) pasinaudoti nemokamomis atostogomis (papildant DK projekto 25 straipsnį, keičiant 137 str. 1 d. 4 punktą). Įvertinta. Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. Šie siūlymai nebuvo aptarti su socialiniais partneriais. Tai gali būti teikiama svarstyti Trišalėje taryboje. 3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-1323
4. Siūlome apsvarstyti galimybę pakeisti DK
įtėviams, bet ir įmotėms, tuo atveju, kai vaiko priežiūros atostogų išeina įtėvis, atitinkamai pakeičiant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (pakeičiant ir išmokos pavadinimą). Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko priežiūros atostogų įtėviai gali išeiti tiek vienas, tiek kitas nepriklausomai nuo įtėvio lyties, vaiko priežiūros atostogos įtėviams suteikiamos nepriklausomai nuo įsivaikinamo asmens amžiaus iki vaikui sukaks 18 metų. Į Tarnybą kreipėsi įmotė, kuri norėjo išeiti tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų išėjus įtėviui, tačiau gavo atsakymą, kad tokios atostogos jai nepriklauso. Įvertinta. Teikiamas DK projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 4. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-13 5.
Keičiamu teisiniu reguliavimo darbuotojams siekiama sudaryti sąlygas rinktis vieną iš dviejų vaiko priežiūros atostogų būdų (18 arba 24 mėnesių trukmės su neperleidžiamuoju laikotarpiu vienam iš tėvų). Siūlome apsvarstyti trečiąjį vaiko priežiūros atostogų modelį, leidžiantį vienam iš tėvų pasirinkti 12 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, įskaitant neperleidžiamą laikotarpį, nustatant proporcingai didesnę išmoką, jei pasirenkamos trumpesnės vaiko priežiūros atostogos. Pažymėtina, kad ypatinga svarba tenka vaikų priežiūros ir kitų būtinų paslaugų vystymui, nepriklausomai nuo tėvų pasirenkamo laikotarpio. Valstybės neužtikrinamas pakankamas paslaugų prieinamumas negali būti priežastimi negalėti pasirinkti trumpesnio vaiko priežiūros atostogų laikotarpio, sudarant galimybes gauti ir proporcingai didesnę išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva skatinama motinų reintegracija į darbo rinką joms pasinaudojus motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis ir tam sudaromos palankesnės sąlygos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „ kadangi dauguma tėvų vyrų nesinaudoja teise į vaiko priežiūros atostogas arba didelę jiems priklausančių atostogų dalį perduoda motinoms, šia direktyva nuo vieno iki dviejų mėnesių pailginamas minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kurio tėvai negali perduoti vienas kitam, siekiant paskatinti tėvus vyrus imti vaiko priežiūros atostogas, kartu išsaugant kiekvieno iš tėvų teisę į ne trumpesnes kaip keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kaip numatyta Direktyvoje 2010/18/ES. Užtikrinant, kad kiekvienas iš tėvų atskirai galėtų gauti bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogas ir kad jų nebūtų galima perduoti kitam iš tėvų, siekiama paskatinti tėvus vyrus naudotis savo teise į tokias atostogas.“ Pastebėtina, kad kompensuojamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpis Lietuvoje yra vienas ilgiausių Europos Sąjungos valstybėse. Įvertinta. 5.
Direktyvos 20 str. 1 dalimi, v alstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2022 m, rugpjūčio
skubos tvarka, nebūtų pilnai atsižvelgiama į teisėtų lūkesčių principą, šeimų, kurios šiuo metu laukiasi vaikų, negalėdami aiškiai planuoti vaiko priežiūros atostogų, besikeičiant jų kompensuojamam ilgiui bei kompensacijos dydžiui. Pritarti. Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su tėvystės atostogomis bei atostogomis vaikui prižiūrėti (Įstatymo projekto 23 ir 24 straipsniai), įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. 6. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-04-1326
pat siūlo dar kartą apsvarstyti jau teiktą pasiūlymą sudaryti galimybę suteikti laisvą dieną darbuotojams turintiems ne du vaikus, o vieną (DK 138 str. 3 dalis). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Ošmianskienė 2022-04-227
Argumentai: Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiama Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“.
Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnį, kuriuo keičiama Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalis ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai
dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, jei darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“ Pritarti. Siūlome papildyti žodžiu skliausteliuose „(prižiūrėti)“. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 2. Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-2211
Argumentai: Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 11 straipsnyje, kuriuo keičiama Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“.
Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia „prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 11 straipsnį, kuriuo keičiama Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip:
„2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo
prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti ( ar prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Pritarti. Siūlome papildyti žodžiu skliausteliuose „(prižiūrėti)“. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 3.
Ošmianskienė 2022-04-2220
Argumentai: Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 20 straipsnyje, kuriuo keičiama Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis, numatyta: „<...slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį..>“. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos užtikrina tik dalies gyvenančių su žmonėmis su negalia
„prižiūrinčiais“ laikomų darbuotojų garantijas į lanksčias darbo sąlygas, nes
slauga pagal galiojančius teisės aktus apima tik dalį sergančių ar sunkią negalią turinčių asmenų, bet neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, siūlome pirmiau minėtą nuostatą po žodžio „slaugyti“ papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 20 straipsnį, kuriuo keičiama Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip:
„1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo
dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“ Pritarti. Siūlome papildyti žodžiu skliausteliuose „(prižiūrėti)“. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 4.
Ošmianskienė 2022-04-2222
Manytina, kad yra būtina reglamentuoti prailgintų darbdavio apmokamų atostogų suteikimą darbuotojams, slaugantiems ir prižiūrintiems suaugusius asmenis su negalia, t.y. gyvenantiems kartu su sunkios negalios asmenimis. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį, kurioje Darbo kodekso 126 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „3. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.“ Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio
projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 5. Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-2226
Argumentai: Manytina, kad yra būtina reglamentuoti papildomų darbdavio apmokamų poilsio dienų suteikimą darbuotojams, slaugantiems ir prižiūrintiems suaugusius asmenis su negalia, t.y. gyvenantiems kartu su sunkios negalios asmenimis. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 26 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 138 straipsnis, 3 dalį ir išdėstyti šią straipsnio dalį taip: ,,3.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų arba slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai“. Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio
projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 6. Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-2226
Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 26 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 138 straipsnis, 4 dalį ir išdėstyti šią straipsnio dalį taip: ,,4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki 23 metų , kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ar bendrojo ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.” Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio
projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas.
Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 7. Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-04-224
Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir šį straipsnio punktą išdėstyti taip:
„6) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su
negalia ir asmenims, gyvenantiems su asmenimis su negalia (kuriems nustatyta slauga ar priežiūra) būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų darbo sąlygų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“ Nesvarstyta. (Pasiūlymas atsiimtas posėdžio
projektas įgyvendina direktyvos 2019/1158 nuostatas. Siūlymas nėra susijęs su direktyvos nuostatomis, tai naujų garantijų siūlymas, be to, jis yra susijęs su finansine našta darbdaviams . Tokie siūlymai gali būti nagrinėjami socialinių partnerių, tik kreipiantis į Trišalę tarybą. 8.
Ošmianskienė 2022-04-223
Argumentai: Reikia pažymėti, kad kai kuriems darbuotojams su negalia būtini alternatyvūs komunikavimo būdai, pav.: lengvai suprantama kalba (žmonėms su intelekto, psichosocialine ar kompleksine negalia) ar gestų (kurtiesiems) kalba ar kiti alternatyvūs komunikacijos būdai (pav. akliems-kurtiems asmenims su negalia ir pan.) Pasiūlymas:
Papildyti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 25 straipsnis, 4 dalį, ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip:
“4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais
atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia
Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas 2022-04-1330 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, jog šiuo metu kūdikio besilaukiančioms šeimoms būtų taikomos šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, siūloma nuostatoms, susijusioms su vaiko priežiūros atostogų sistemos pakeitimu, nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. kovo 1 d. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė vėlesnės įsigaliojimo datos (Įstatymo projekto straipsniams, susijusiems su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 11(1), 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektu Nr. XIVP-1439) nustatymui, tačiau nustatant įsigaliojimą ne 2023 m. kovo 1 d., o 2023 m. sausio 1 d. (Žr.
Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams ir išvadai. 7.2. Pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2022-04-2026
Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama išvadas dėl Seimo narių parengtų Darbo kodekso pakeitimo projektų, pasiūlė (2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1118 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-784“) pagerinti darbo sąlygas neįgalius vaikus auginantiems darbuotojams ir pagerinti darbo sąlygas darbuotojams, auginantiems tik vieną vaiką. Atsižvelgiant į šią minėtą Vyriausybės išvadą, bet ir pritardami pilietės Ž.Majorovos-Jakienės pasiūlymui siūlome tikslinti Įstatymo projekto 26 straipsnį, numatant pakeitimus auginant vieną vaiką bei neįgalius vaikus. Pasiūlymas:
Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas aštuoniomis valandomis darbo laikas per tris mėnesius) , auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, – viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs
per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai arba kas šeši mėnesiai, jei priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-04-2030 Argumentai:
Komitetui pritarus vėlesnės įsigaliojimo datos nustatymui Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 11(1), 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-1439, atitinkamai turi būti tikslinamas su juo susijusių ir šio Įstatymo projekto tam tikrų straipsnių įsigaliojimas. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio įstatymo 23, 24 straipsnius ir šio straipsnio78 dalį , įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 23 ir 24 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d . 23 . Jei vaikas gimė ar buvo įvaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tėvystės atostogos ir (ar) atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo
d,34 .
Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išbandymo termino, s udarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, taikoma terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms po 2022 m. rugpjūčio 1 d. 4 . 5 Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 3, 8, 9, 10, 12, 13 punktuose nurodyta informacija dėl išbandymo termino trukmės ir sąlygų, darbo sutarties pasibaigimo tvarkos, darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, viršvalandžių, teisės į mokymo paslaugas, darbdavio teikiamos su socialiniu draudimu susijusios apsaugos ir šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 107 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei 7 dalyje nurodyta informacija (valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai), darbo užmokestis, dienpinigiai ir išmokos, priimančiosios valstybės oficiali nacionalinė interneto svetainė) apie komandiruojamus darbuotojus pateikiama darbuotojui, įdarbintam iki
rugpjūčio 1 d., jo prašymu. 5 . 6 . Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 721 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbdavio išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo taikoma, jei informacija pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį nepateikta už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir vėlesnius mėnesius. 6 . 7 . Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 3 dalyje nustatytas laikotarpis turėti laikinųjų darbuotojų skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio
. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 8.
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė [1] Informal meeting with Member States on the implementation of the Work-Life Balance Directive [2] Informal meeting with Member States on the implementation of the Work-Life Balance Directive