Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
taip: ,, 1. Buitinis gamtinių dujų vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Ši sąvoka taip pat apima Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias gamtines dujas savo parapijų bendruomenių narių reikmėms, parapijų žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms“
įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Česlav Olševski Rita Tamašunienė Beata Petkevič
Lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
,,Buitinis gamtinių dujų vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Ši sąvoka taip pat apima tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias elektros energiją savo bendruomenių narių ir bendrijų bendrosioms reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla, žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms“
įstatymas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Česlav Olševski Rita Tamašunienė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
išaugus energetinių išteklių kainoms Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos negali apmokėti milžiniškų sąskaitų už elektrą ir dujas. Religinių bendruomenių maldos namai ir kiti žinioje esantys objektai dažnu atveju yra erdvūs, tam tikro stiliaus, kas reikalauja didelio energetinių išteklių suvartojimo. Pažymėtina, kad pasikeitus įstatyminei bazei, energetinių išteklių kainų didėjimas religinėms bendruomenėms didžiausia dalimi sąlygotas dėl religinės paskirties objektų priskyrimo verslo subjektams. Ši aplinkybė sąlygojo tai, kad elektros tarifas didėjo nuo 0,167 ct/kW iki apytiksliai 0,33 ct/kW, tuo tarpu kubinis metras dujų nuo 0,41 ct iki apytiksliai 1,02 euro ir šis drastiškas padidėjimas įtakotas religinių bendruomenių statuso pasikeitimu iš buitinio vartotojo į nebuitinį (verslo įmonė, kuri orientuota į pelno siekimą). Religinės bendruomenės yra nepelno siekiančios organizacijos ir negali būti traktuojamos verslo subjektais ar pelną generuojančiomis įstaigomis. Jos išlaikomos daugiausiai iš tikinčiųjų savanorystės pagrindu aukojamų resursų. Dalis Lietuvoje esančių bažnyčių, maldos namų ir kitų religinės paskirties objektų yra renovuoti, pasinaudota ES struktūrinių fondų parama, todėl nustojus šildyti patalpas, ar sumažinus vidaus temperatūrą žemiau kritinės ribos, kils drėgmė ir pinigai išleisti renovacijai nueis veltui. Įstatymo projektą inicijuoti paskatino gauti religinių bendruomenių atstovų kreipimaisi, kurie signalizuoja ir prašo suprasti esamą padėtį ir padėti rasti galimybių užtikrinti racionalų sprendimą iš susidariusios situacijos.
Įstatymų projektų tikslas – sumažinti Lietuvoje veikiančių religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektus parengė Seimo nariai - Česlav Olševski, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič atsižvelgdami į religinių bendruomenių atstovų prašymus ir raštus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas nenumato Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms jokių lengvatinių tarifų. Religinės bendruomenės priskirtos verslo subjektams ir elektros ir dujų tarifai taikomi kaip komercinėms įmonėms ar įstaigoms, kurių tikslas yra pelnas ir pajamų generavimas. Toks subjektų priskyrimas yra neteisingas ir neracionalus, kadangi religinės bendruomenės yra ne pelno siekiančios organizacijos, neturi finansinių tikslų, o savo veiklos organizavimą finansuoja iš tikinčiųjų savanorystės pagrindu aukojamų lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymo pakeitimo projektą būtų nustatyta, kad Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją ar gamtines dujas savo parapijų bendruomenių narių reikmėms, parapijų žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms, taikomi tokie patys elektros energijos ir dujų kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams.
Šiai dienai išaugusios energetinių išteklių kainos pasaulinėse rinkose ir valstybės požiūris, jog religinės bendruomenės prilygsta verslo subjektams, orientuotiems į pelno siekimo tikslą, sąlygoja tai, jog religinės bendruomenės negali padengti drastiškai išaugusių sąskaitų ir prašo valstybės paramos. Negalima teigti, kad įstatymo projekto priėmimas iš karto panaikins susidariusią problemą, tačiau ją ženkliai sumažins. Natūralu, kad valstybė negali įtakoti pasaulinių rinkų, tačiau gali imtis veiksmų, kurie gali eliminuoti šių subjektų statuso pasikeitimo įtaką kainai ir tuo sumažinti galutinę kainą vartotojui. Priėmus įstatymų pakeitimo projektus būtų parodytas teisingas požiūris į religinių bendruomenių veiklos svarbą. Manome, kad šabloninis organizacijų priskyrimas vienai ar kitai organizacijų grupei, neatsižvelgus į veiklos pobūdį ir tikslą, yra neracionalus ir trumparegiškas, todėl atsižvelgdami į susidariusią situaciją siūlome įstatymo pakeitimu išspręsti klaidą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimu tvarka, kuri bus šio įstatymo pakeitimo įgyvendinamasis teisės aktas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „buitinis vartotojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Papildomi įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo nariai:
Česlav Olševski Rita Tamašunienė Beata Petkevič Parašas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimas 2022-04-21 grąžino iniciatoriams tobulinti įstatymo projektus Nr. XIVP-1436 ir XIVP-1437 . Teikiami patobulinti įstatymo projektai. 2021 m. gruodžio mėnesį ženkliai išaugus energetinių išteklių kainoms Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos negali apmokėti milžiniškų sąskaitų už elektrą ir dujas. Religinių bendruomenių maldos namai ir kiti žinioje esantys objektai dažnu atveju yra erdvūs, tam tikro stiliaus, kas reikalauja didelio energetinių išteklių suvartojimo. Pažymėtina, kad pasikeitus įstatyminei bazei, energetinių išteklių kainų didėjimas religinėms bendruomenėms didžiausia dalimi sąlygotas dėl religinės paskirties objektų priskyrimo verslo subjektams. Ši aplinkybė sąlygojo tai, kad elektros tarifas didėjo nuo 0,167 ct/kW iki apytiksliai 0,33 ct/kW, tuo tarpu kubinis metras dujų nuo 0,41 ct iki apytiksliai 1,02 euro ir šis drastiškas padidėjimas įtakotas religinių bendruomenių statuso pasikeitimu iš buitinio vartotojo į nebuitinį (verslo įmonė, kuri orientuota į pelno siekimą). Religinės bendruomenės yra nepelno siekiančios organizacijos ir negali būti traktuojamos verslo subjektais ar pelną generuojančiomis įstaigomis. Jos išlaikomos daugiausiai iš tikinčiųjų savanorystės pagrindu aukojamų resursų. Dalis Lietuvoje esančių bažnyčių, maldos namų ir kitų religinės paskirties objektų yra renovuoti, pasinaudota ES struktūrinių fondų parama, todėl nustojus šildyti patalpas, ar sumažinus vidaus temperatūrą žemiau kritinės ribos, kils drėgmė ir pinigai išleisti renovacijai nueis veltui.
Įstatymo projektą inicijuoti paskatino gauti religinių bendruomenių atstovų kreipimaisi, kurie signalizuoja ir prašo suprasti esamą padėtį ir padėti rasti galimybių užtikrinti racionalų sprendimą iš susidariusios situacijos Įstatymų projektų tikslas – sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektus parengė Seimo nariai - Česlav Olševski, Rita Tamašunienė atsižvelgdami į religinių bendruomenių atstovų prašymus ir raštus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas nenumato Lietuvoje veikiančioms tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms jokių lengvatinių tarifų. Religinės bendruomenės priskirtos verslo subjektams ir elektros ir dujų tarifai taikomi kaip komercinėms įmonėms ar įstaigoms, kurių tikslas yra pelnas ir pajamų generavimas. Toks subjektų priskyrimas yra neteisingas ir neracionalus, kadangi religinės bendruomenės yra ne pelno siekiančios organizacijos, neturi finansinių tikslų, o savo veiklos organizavimą finansuoja iš tikinčiųjų savanorystės pagrindu aukojamų lėšų. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo pakeitimo projektą būtų nustatyta, kad Lietuvoje veikiančioms tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją savo bendruomenių narių bendrosioms reikmėms, žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms, taikomi tokie patys elektros energijos ir dujų kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams. Šiai dienai išaugusios energetinių išteklių kainos pasaulinėse rinkose ir valstybės požiūris, jog religinės bendruomenės prilygsta verslo subjektams, orientuotiems į pelno siekimo tikslą, sąlygoja tai, jog religinės bendruomenės ir bendrijos negali padengti drastiškai išaugusių sąskaitų ir prašo valstybės paramos. Negalima teigti, kad įstatymo projekto priėmimas iš karto panaikins susidariusią problemą, tačiau ją ženkliai sumažins. Natūralu, kad valstybė negali įtakoti pasaulinių rinkų, tačiau gali imtis veiksmų, kurie gali eliminuoti šių subjektų statuso pasikeitimo įtaką kainai ir tuo sumažinti galutinę kainą vartotojui. Priėmus įstatymų pakeitimo projektus būtų parodytas teisingas požiūris į religinių bendruomenių veiklos svarbą. Manome, kad šabloninis organizacijų priskyrimas vienai ar kitai organizacijų grupei, neatsižvelgus į veiklos pobūdį ir tikslą, yra neracionalus ir trumparegiškas, todėl atsižvelgdami į susidariusią situaciją siūlome įstatymo pakeitimu išspręsti klaidą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimu tvarka, kuri bus šio įstatymo pakeitimo įgyvendinamasis teisės aktas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „buitinis vartotojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Papildomi įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi. Teikia Seimo nariai:
Česlav Olševski Rita Tamašunienė Parašas
2022-03-22 Nr. XIVP-1437 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį ir pakeičiant buitinio gamtinių dujų vartotojo sąvoką nustatyti, kad „Ši sąvoka taip pat apima Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias gamtines dujas savo parapijų bendruomenių narių reikmėms, parapijų žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus tik tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę naudotis įstatymuose įtvirtintomis specialiomis veiklos garantijomis: santuokos sudarymas bažnyčios nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Civilinio kodekso 3.24 straipsnio 2 dalies 2 punktas); tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis); Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms suteikia laiką religinėms apeigoms transliuoti dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 8 dalis); žemės mokesčiu neapmokestinama žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams (Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos tokių garantijų neturi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamu įstatymu turėtų būti suteikiama lengvata visoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su gamtinių dujų vartojimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertinamoje nuostatoje atsisakytina perteklinių žodžių „Lietuvoje veikiančioms“.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad siūlant pakeisti buitinio gamtinių dujų vartotojo sąvoką, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms būtų pilna apimtimi taikomas visas teisinis reguliavimas, susijęs su buitiniais gamtinių dujų vartotojais, įtvirtintas keičiamame įstatyme. Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl jo apimties ir taikymo galimybių. Atkreipiame dėmesį, jog savo esme religinės bendruomenės ir bendrijos nėra ir negali būti sulygintos ir tapatinamos su buitiniais gamtinių dujų vartotojais – fiziniais asmenimis, kuriems įstatymo pagrindu, pavyzdžiui, taikomos tam tikros garantinio dujų tiekimo sąlygos ir nustatomas kitas reguliavimas, susisijęs su gamtinių dujų vartotojo, kaip fizinio asmens teisiniu statusu. Teigtina, kad religinėms bendruomenėms ir bendrijoms toks reguliavimas neturi ir negali būti taikomas dėl jų juridinio asmens teisinio statuso. Todėl pažymėtina, kad atsižvelgiant į įstatymo projekto paskirtį, siūlomo pakeitimo turi būti atsisakyta, kaip sistemiškai nesuderinamo su keičiamo įstatymo esme ir neatspindinčio įstatymo projekto paskirties ir tikslo. Teigtina, kad įstatymo pakeitimas turėtų būti teikiamas tik dėl tų nuostatų, kurios yra tiesiogiai susijusios su religinėms bendruomenėms ir bendrijoms taikoma gamtinių dujų kaina. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje nėra valstybinės religijos ir siekiant išvengti religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios savo veikloje nenaudoja termino „parapija“, diskriminavimo, pasiūlyme atsisakytina termino „parapija“ vartojimo. Taip pat atsisakytina perteklinių žodžių „parapijų žinioje esančių“, kaip neturinčių teisinio krūvio.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad siūlomu pakeitimu neturi ir negali būti siekiama, kad religinės bendruomenės ir bendrijos tiektų, parduotų, perduotų gamtines dujas savo nariams individualiam vartojimui, tarp žodžių „narių reikmėms“ įrašytinas žodis „bendrosioms“. Kita vertus, neaišku, kokios bendruomenės narių reikmės (bendrosios reikmės) turimos omenyje. Pastebėtina, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę steigti švietimo ir gydymo įstaigas, labdaros įstaigas ir organizacijas, užsiimti leidybos, gamybine ūkine veikla, valdyti, naudoti ir disponuoti joms priklausančiu turtu. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas taip, jog iš projekto nuostatų būtų aišku, kokios religinių bendruomenių ir bendrijų narių bendrosios reikmės turimos omenyje. Be to, atsižvelgiant į tai, jog keičiamoje straipsnio dalyje buitinis gamtinių dujų vartotojas apibrėžiamas tik kaip asmuo, perkantis gamtines dujas reikmėms nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla, pasiūlyme po žodžių „narių reikmėms“ įrašytini žodžiai „nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla“. Penkta, siekiant nediskriminuoti religinių bendrijų, pasiūlyme, tarp žodžių „bendruomenių narių“, įrašyti žodžiai „ir bendrijų“. 2. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teise, įskaitant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB. Gamtinių dujų įstatyme vartojama buitinio gamtinių dujų vartotojo sąvoka yra suderinta su nurodytos direktyvos 2 straipsnio 25 punkte įtvirtinta namų ūkio vartotojo sąvoka.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog projektu teikiamas siūlymas nedera su nurodyta direktyva, kiek tai susiję su namų ūkio vartotojo sąvoka ir teisiniu reguliavimu, susijusiu su namų ūkio vartotojų teisėmis. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą siūlomame keisti įstatyme ir kituose energetikos sektoriaus įstatymuose, dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-05-12 Nr. XIVP-1437(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį ir pakeičiant buitinio gamtinių dujų vartotojo sąvoką nustatyti, kad „Ši sąvoka taip pat apima tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias elektros energiją savo bendruomenių narių ir bendrijų bendrosioms reikmėms, žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad projektu siūloma keisti Gamtinių dujų įstatymą, todėl vietoje žodžių „elektros energiją“ turėtų būti įrašyti žodžiai „gamtines dujas“. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad siūlant pakeisti buitinio gamtinių dujų vartotojo sąvoką, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms būtų pilna apimtimi taikomas visas teisinis reguliavimas, susijęs su buitiniais gamtinių dujų vartotojais, įtvirtintas keičiamame įstatyme. Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl jo apimties ir taikymo galimybių. Atkreipiame dėmesį, jog savo esme religinės bendruomenės ir bendrijos nėra ir negali būti sulygintos ir tapatinamos su buitiniais gamtinių dujų vartotojais – fiziniais asmenimis, kuriems įstatymo pagrindu, pavyzdžiui, taikomos tam tikros garantinio dujų tiekimo sąlygos ir nustatomas kitas reguliavimas, susijęs su gamtinių dujų vartotojo, kaip fizinio asmens teisiniu statusu. Teigtina, kad religinėms bendruomenėms ir bendrijoms toks reguliavimas neturi ir negali būti taikomas dėl jų juridinio asmens teisinio statuso.
Todėl pažymėtina, kad atsižvelgiant į įstatymo projekto paskirtį, siūlomo pakeitimo turi būti atsisakyta, kaip sistemiškai nesuderinamo su keičiamo įstatymo esme ir neatspindinčio įstatymo projekto paskirties ir tikslo. Teigtina, kad įstatymo pakeitimas turėtų būti teikiamas tik dėl tų nuostatų, kurios yra tiesiogiai susijusios su religinėms bendruomenėms ir bendrijoms taikoma gamtinių dujų kaina. Trečia, nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, kokios bendruomenės narių ir bendrijų bendrosios reikmės turimos omenyje. Pastebėtina, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę steigti švietimo ir gydymo įstaigas, labdaros įstaigas ir organizacijas, užsiimti leidybos, gamybine ūkine veikla, valdyti, naudoti ir disponuoti joms priklausančiu turtu. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas taip, jog iš projekto nuostatų būtų aišku, kokios religinių bendruomenių ir bendrijų narių bendrosios reikmės turimos omenyje. Be to, atsižvelgiant į tai, jog keičiamoje straipsnio dalyje buitinis gamtinių dujų vartotojas apibrėžiamas tik kaip asmuo, perkantis gamtines dujas reikmėms nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla, pasiūlyme po žodžių „narių reikmėms“ įrašytini žodžiai „nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla“. Ketvirta, nuostatos dalis „žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms“, kalbine ir logine prasme derintina su siūlomo pakeitimo pradžioje vartojamos formuluotės „religines bendruomenes ir bendrijas“ esme ir turiniu, kad ši nuostatos dalis būtų aiški ir būtų suprantama siūlomo pakeitimo atžvilgiu, galimai įvardinant subjektus, kurių žinioje turi būti tam tikri objektai.
Kartu pažymime, jog terminas „žinioje“ yra neaiškus ir gali būti suprantamas itin plačiai, taip nepagrįstai plečiant įstatyminės lengvatos taikymo apimtį. Todėl šis terminas turi būti pakeistas kitu teisiniu terminu ar terminais, aiškiai nurodančiais, kokio pobūdžio teisinis santykis turimas omenyje, pavyzdžiui, naudojimas, nuosavybės teisė, panauda ar kt. 2. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teise, įskaitant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB. Gamtinių dujų įstatyme vartojama buitinio gamtinių dujų vartotojo sąvoka yra suderinta su nurodytos direktyvos 2 straipsnio 25 punkte įtvirtinta namų ūkio vartotojo sąvoka. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog projektu teikiamas siūlymas nedera su nurodyta direktyva, kiek tai susiję su namų ūkio vartotojo sąvoka ir teisiniu reguliavimu, susijusiu su namų ūkio vartotojų teisėmis. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą
siūlomame keisti įstatyme ir kituose energetikos sektoriaus įstatymuose, dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]