Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) duslintuvai, naktiniai taikikliai;
dalies pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6,
7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.“
pakeitimas
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, D kategorijos ginklus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose, ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, tuo atveju, kada fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3.
Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, vežami, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, naktinių taikiklių, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, naktinių taikiklių, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
28.
Projekto Nr. XIVP-1413(2) lyginamasis variantas
3, 13
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) duslintuvai, naktiniai taikikliai;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio 9 dalies pakeitimas
išdėstyti taip:
„9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus
šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.“
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, D kategorijos ginklus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose, ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, tuo atveju, kada fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, vežami, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, naktinių taikiklių, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, naktinių taikiklių, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
iki 2022 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
3, 13 ir 37 STRAIPSNIŲ
ir uždaviniai Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus. Teritorinei gynybai gali būti naudojami tiek A kategorijos, tiek ir kitų kategorijų ginklai, kurie tampa ypač veiksmingi turint atitinkamus jų priedėlius, žymiai pagerinančius šaudymo taiklumą. Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui. Asmenys, turintys kitus nei A kategorijos ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose. Š. m. kovo 10 d. Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektas (toliau – Strategija). Strategijos paskirtis – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių (toliau – piliečiai) rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.
Strategijos
suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai. Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių: (i) neginkluotas;
(ii) ginkluotas. Pagal Strategijos 19 punktą, viena iš Strategijos krypčių yra „taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui“, o šios krypties vienas iš uždavinių yra „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis“. Esant minėtam kontekstui, atitinkamai didėja tikimybė, kad prie Strategijos įgyvendinimo gali tekti prisidėti šaudymo sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams, kaip subjektams, turintiems specifinių žinių, susijusių su ginklų naudojimu.
Tokie asmenys galėtų padėti pasieniečiams, policijai ir (ar) šauliams valdyti konvencines ir hibridines grėsmes, panaudoti ginklą, kurio naudojimas kartu su ginklų priedėliais (naktiniais taikikliais) suteiktų pranašumą valdant minėtas rizikas. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 11 punktas numato, jog duslintuvai ir naktiniai taikikliai yra priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedeliams ir šaudmenims. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, duslintuvus ir naktinius taikiklius įsigyti ir turėti gali tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Be Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų, Įstatymas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteikia teisę įsigyti ir laikyti duslintuvus ir naktinius taikiklius šaulio tarnybai (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis).
Kitiems asmenims – sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams
Europos Sąjungos teisei, prisidėtų prie Strategijos uždavinių įgyvendinimo įtraukiant piliečius ir jų organizacijas į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, palengvintų konvencinių ir hibridinių grėsmių valdymą, ir esant krizinei situacijai, paefektyvintų ginklų naudojimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo
kategorijos ginklų priedėliams, o Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis draudžia A kategorijos ginklų priedėlių (naktinių taikiklių ir duslintuvų) civilinę apyvartą, išimtį suteikiant tik specialiojo statuso subjektams, nurodytiems Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, bei šaulio tarnybą atliekantiems asmenims (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti:
ginklams ir jų priedėliams priskiriamų objektų sąrašo. 2) Įstatymo 13 straipsnį, išbraukiant naktinių taikiklių sąvoką;
priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamos įtakos, kadangi suteikiant galimybę naktinius taikiklius įsigyti ir turėti platesniam asmenų ratui bus paskatinta jų civilinė apyvarta. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Keisti kitų įstatymų nereikia. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ginklai“, „šaunamieji ginklai“, „ginklų priedėliai“, „ginklo turėjimas“, „naktiniai taikikliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo nariai: Arvydas Pocius Laurynas Kasčiūnas Valdas Rakutis Raimundas Lopata Romualdas Vaitkus Audrius Petrošius Andrius Kupčinskas Jonas Gudauskas Justinas Urbanavičius Algirdas Stončaitis Juozas Varžgalys Remigijus Žemaitaitis Andrius Palionis Tomas Bičiūnas Jonas Pinskus Andrius Mazuronis Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Edmundas Pupinis Valdemaras Valkiūnas Kazys Starkevičius Jurgita Sejonienė Paulė Kuzmickienė Sergejus Jovaiša Irena Haase Dalia Asanavičiūtė Paulius Saudargas Vytautas Juozapaitis Algis Strelčiūnas
2022-03-16 Nr. XIVP-1413 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog įstatymo projektu, be kita ko, siekiama suteikti medžiotojams teisę įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Toks siūlymas grindžiamas teiginiu, kad „<…> šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus“. Atkreipiame dėmesį, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje naktinis taikiklis apibrėžiamas kaip „prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą“. Šis apibrėžimas atitinka 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) IV priedėliu „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ uždraustą žinduolių ir paukščių medžioklės priemonę
„Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant
naktį“. Pagal Konvencijos 8 straipsnį susitariančiosios šalys susitaria, kad „Jei veikla gaudant ar naikinant laukinės faunos rūšis <...> gali pakenkti rūšims, išvardytoms II priedėlyje (griežtai saugomos faunos rūšys – mūsų past.) <...> Šalys uždraudžia naudoti priemones, išvardytas IV priedėlyje“.
1996 m. birželio 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ Nr. I-1376, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, vadovaujantis Konvencijos 22 straipsniu buvo nustatytos išlygos dėl kai kurių Konvencijos IV priedėlyje numatytų draudimų negaliojimo. Pažymime, kad tarp šių išlygų nėra numatyta išimties Konvencijos IV priede uždraustai priemonei „taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“, t. y. priemonei, kuri keičiamo įstatymo kontekste atitinka naktinius taikiklius, todėl siūlytina projekte aiškiai įvardyti, kad naktiniai taikikliai negalėtų būti naudojami medžioklėje. 2. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), įstatymo projektas tobulintinas:
brauktinas skaitmuo ir žodis „9 dalies“;
dalį, todėl ji nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ
2022-04-27 Nr. XIVP-1413(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
GYNYBOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius
Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, komiteto biuro patarėjai Vilma Greckaitė, Mantas Lapinskas, Agnija Tumkevič, Vilma Kaminskienė, komiteto biuro padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Ginklų pirklių asociacijos prezidentas Gytis Misiukevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-16 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog įstatymo projektu, be kita ko, siekiama suteikti medžiotojams teisę įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Toks siūlymas grindžiamas teiginiu, kad „<…> šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus“. Atkreipiame dėmesį, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje naktinis taikiklis apibrėžiamas kaip „prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą“. Šis apibrėžimas atitinka 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) IV priedėliu „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ uždraustą žinduolių ir paukščių medžioklės priemonę „Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“. Pagal Konvencijos 8 straipsnį susitariančiosios šalys susitaria, kad „Jei veikla gaudant ar naikinant laukinės faunos rūšis <...> gali pakenkti rūšims, išvardytoms II priedėlyje (griežtai saugomos faunos rūšys – mūsų past.) <...> Šalys uždraudžia naudoti priemones, išvardytas IV priedėlyje“. 1996 m. birželio 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ Nr.
I-1376, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, vadovaujantis Konvencijos 22 straipsniu buvo nustatytos išlygos dėl kai kurių Konvencijos IV priedėlyje numatytų draudimų negaliojimo. Pažymime, kad tarp šių išlygų nėra numatyta išimties Konvencijos IV priede uždraustai priemonei „taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“, t. y. priemonei, kuri keičiamo įstatymo kontekste atitinka naktinius taikiklius, todėl siūlytina projekte aiškiai įvardyti, kad naktiniai taikikliai negalėtų būti naudojami medžioklėje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslą ir paskirtį, manytina, kad minimas draudimo medžioklėje naudoti naktinius taikiklius klausimas turėtų būti sprendžiamas ne šiame įstatyme, o medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pabrėžtina, kad draudimas medžioklės metu naudoti naktinius taikiklius pagal dabar galiojantį reglamentavimą jau yra apibrėžtas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės). Įsigaliojus įstatymo projektui, tvarka išliktų ta pati
straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. Atsižvelgti Argumentai:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), įstatymo projektas tobulintinas:
straipsnio pavadinime brauktinas skaitmuo ir žodis „9 dalies“;
straipsnis turi tik vieną dalį, todėl ji nenumeruotina. Pritarti Pasiūlymas: Techninė pastaba. Žr. Komiteto pasiūlymą. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą[1]. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų ir /ar pasiūlymų neturime. Pritarti
pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3, 13 ir 37 straipsnius išbraukiant naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklams ir jų priedėliams priskiriamų objektų sąrašo taip panaikinant draudimus dėl tokių ginklų priedėlių įsigijimo, turėjimo, įvežimo ir išvežimo (tranzito). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
aiškinamajame rašte[2] siūlomi Įstatymo nuostatų pakeitimai argumentuojami tikslais suteikti teisę sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projektu siūlomas nuostatas tokią teisę įgytų ne tik šiuos kriterijus atitinkančių asmenų kategorijos, bet ir kiti asmenys (nepaisant jų profesinės ir /ar kitokio pobūdžio veiklos), pagal Įstatymo nuostatas galintys įsigyti ginklų priedėlius. Taigi, Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas atskirais atvejais neatitiktų Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad „Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus.”. Taip pat pabėžiama, kad “Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui.” Atsižvelgiant į šias nuostatas ir į įstatymo projekto tekstą, manytina, kad Įstatymo projektas atitinka aiškinamajame rašte nurodytus tikslus. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 * 2.1.2.
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas siejamas su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto (toliau – Strategijos projektas) nuostatų, numatančių piliečių ir jų organizacijų įtraukimą į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, įgyvendinimu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad:
jos nuostatų gali būti pakeistos. Tuo atveju, jeigu priėmus ir patvirtinus Strategiją piliečių ir jų organizacijų įtraukimą į rengimą ginkluotam pasipriešinimui reglamentuojančios nuostatos būtų iš esmės pakeistos (lyginant su dabartinėmis Strategijos projektu siūlomomis nuostatomis), Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai gali būti neįgyvendinti; Projektu siūlomi pakeitimai prarastų aktualumą ir kiltų dviprasmiškumų dėl Projektu pasiūlytų nuostatų interpretavimo. 2.1.2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad (atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus) Projektu siūlomos nuostatos ir siekiami tikslai susiję su Strategijos projekto VIII skyriaus „Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptis“ 19.8 papunkčio nuostatomis, pagal kurias siekiant sudaryti prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime numatoma „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis;“.
Taigi, minėtos Strategijos projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad Strategijos projekto tikslai yra susiję su organizuoto pobūdžio piliečių įtraukimu į pasirengimą ir (esant reikalui) vėlesnį jų dalyvavimą ginkluotame pasipriešinime (t. y. piliečiai organizuotai bus mokomi dalyvauti kovinėse grupėse ir pan.). Tuo tarpu Projekto nuostatos susijusios su individualaus pobūdžio teisės fiziniams asmenims įsigyti ir turėti naktinius taikiklius suteikimu. Šiuo atveju aktualu, kad Projektu neakcentuojami naktinių taikiklių įsigijimo, turėjimo, įvežimo ir išvežimo (tranzito) tikslai, todėl galimos savo pobūdžiu neigiamos minėtos teisės suteikimo interpretacijos, kad Projektu suteikiama teisė ne tik įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, bet ir juos naudoti įvairiems (ne tik Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamiems) tikslams.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokioms interpretacijoms sąlygas sudaro ir Įstatymo 11 straipsnio „Asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis“ 1 dalies nuostatų konstrukcija, suponuojanti nuomonę, kad Įstatymo teisinio reglamentavimo kontekstas suteikia teisę ne tik įsigyti ir turėti ginklus, jų priedėlius ir šaudmenis, bet ir naudoti juos medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, mokymui ir kitiems įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams neprieštaraujantiems tikslams. Atsižvelgdami į išdėstytą siūlytume apsvarstyti Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui, atsižvelgiant Į Strategijos projekto tikslus apibrėžti naktinių taikiklių naudojimo paskirtį ir kriterijus). Nepritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, jog „1. Agresijos atveju Lietuvos Respublika privalo būti ginama ginklu. Pagal Konstituciją ir įstatymus valstybės institucijos, ginkluotosios pajėgos bei kiekvienas pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.“ Pritartina, kad veiksmingiausiai ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teritorinę gynybą galėtų vykdyti koordinuotai veikiantys Lietuvos gyventojai, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ar teritorinei gynybai vykdyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui
strategija“ patvirtinimo“ (toliau – Strategijos) projektas yra rengiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą, kurio 11 straipsnio
pasipriešinimo vienetų bei partizanų vienetų, kurie įvedus karo padėtį būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, vaidmenį. Komiteto nuomone, įstatymo projekte apibrėžti naktinių taikiklių naudojimo paskirtį ir kriterijus nėra tikslinga. Nors įteisinus naktinių taikiklių įsigijimą ir turėjimą padidėja rizika, kad jie bus nelegaliai naudojami medžiojant Lietuvos Respublikoje, tačiau už tai yra nustatyta griežta administracinė atsakomybė – bauda nuo 600 iki 1700 eurų su privalomu teisės medžioti atėmimu ir visų medžioklei panaudotų priemonių konfiskavimu. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad net įteisinus naktinius taikiklius jie nebus panaudoti neteisėtai medžioklei Lietuvos Respublikoje. Išbraukus naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų sąrašo, jie būtų laikomi ginklų priedėliais, kurių civilinė apyvarta nedraudžiama. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 5 dalį naktinius taikiklius galėtų įsigyti tik asmenys, kurie turi leidimą laikyti ginklus ir tik tiems ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06
pasiūlymai.
Kitos pastabos ir pasiūlymai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022-03-04 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973, kuris nustato nuo 2022-07-01 įsigaliosiančias Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas , kurios savo turiniu skiriasi nuo Projekte išdėstytų ir keičiamų Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatų. Dėl minėtos priežasties siekiant išvengti teisinio reglamentavimo dviprasmiškumų siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą. 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 * Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi teisė įsigyti naktinius taikiklius būtų suteikiama žymiai platesniam (nei nurodoma Projekto aiškinamajame rašte) asmenų ratui. Be to, sąlygas dviprasmiškumams interpretuojant Projektu siūlomas nuostatas sudaro aplinkybė, kad Projektu neatskleidžiami su naktinių taikiklių įsigijimu ir turėjimu susiję tiesioginiai tikslai ir neužtikrinama, kad individualiai įsigyti ir turimi naktiniai taikikliai tiesiogiai būtų naudojami tik organizuoto pobūdžio apmokymuose dėl ginkluoto pasipriešinimo ir pan. Sąlygas dėl pernelyg plataus Projektu siūlomų nuostatų interpretavimo sudaro ir Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų konstrukcija, pagal kurią sudaromos sąlygos regimybei, kad Projekto priėmimo atveju asmenims būtų suteikiama teisė ne tik įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, bet taip pat ir naudoti juos įvairiems (ne tik nurodytiems Projekto aiškinamajame rašte) tikslams. Nepritarti Argumentai:
Žr. argumentus aukščiau. Taip pat pabrėžtina, kad naktinis taikiklis yra ginklo priedėlis, kuris pats savaime nekelia jokios grėsmės. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė įsigyti naktinius taikiklius nebūtinai kiekvienu atveju bus įgyvendinta.
Kiekvienas asmuo net ir turėdamas tokią teisę įsivertins savo poreikius, finansines galimybes ir ketinimą įsitraukti į kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų bei partizanų vienetų pasirengimą valstybės gynimui karo atveju. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str.
2022-03-16 Galiojantis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau - GŠKĮ) buvo priimtas pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22) dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, kuri pagrindinį dėmesį skyrė didžiųjų ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) patiriamai vidinei privačių asmenų sukeliamai terorizmo grėsmei, tačiau ši direktyva neįvertino, kad Lietuva ir jos kaimynės patiria valstybinio terorizmo grėsmę ir savo kaimyninių ES ir NATO nepriklausančių valstybių. Mūsų nuomone, GŠKĮ neturėtų būti griežtesnis nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nes pertekliniai įstatymo reikalavimai ir dviprasmybės galėtų būti panaudoti prieš Lietuvą ir jos piliečius net ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais, pagal kurį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. GŠKĮ turėtų reguliuoti civilinę apyvartą ir neturi būti taikomas ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, o civiliams asmenims iš GŠKĮ turi būti aišku kas yra kariniai ginklai.
Esamas GŠKĮ net okupantui ir jo kolaborantams suteiktų per daug galimybių įstatymą panaudoti prieš su okupantu kovojančius piliečius, todėl siūlome įstatyme nenustatyti daugiau reikalavimų ir apribojimų, nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir aiškiai ir nedviprasmiškai, expresis verbis nurodyti, kad GŠKĮ netaikomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais. Visų pirma, ginklų pavojingumo kategorijų aprašymą siūlome nustatyti analogiškai kaip tai numatyta direktyvoje (ES) 2017/853, nes Lietuva A kategoriją papildė taip, kad dabar vienodai labai pavojingi tapo ir kariniai ginklai, karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai ir templiniai ginklai (arbaletas), o pagal GŠKĮ 7 str. 5 d. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sprendimus A kategorijai galima priskirti pipirinių dujų balionėlius remiantis GŠKĮ 3 str. A pavojingumo 20 punkto dalimi
„pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos“. Kad išvengti tokių nesusipratimų
siūlome laikytis direktyvoje (ES) 2017/853 nustatytų pavojingumo kategorijų turinio, o Lietuvos nacionalinę specifiką išdėstyti atskiruose straipsniuose nemaišant jų su ES nustatytomis pavojingumo kategorijomis. ES 2017/853 direktyvoje yra tokios pavojingumo kategorijų reguliavimas civilinėje apyvartoje: „A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai“, „B kategorija. – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo“, „C kategorija. – Šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti“. <...> Nesvarstyti Argumentai:
Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai.
Ginklų pirklių asociacija teikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naują redakciją, kuri reikalauja išsamių klausymų ir konsultacijų dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. 2. Lietuvos medžiotojų draugija, 2022-03-16 Galiojantis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau - GŠKĮ) buvo priimtas pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22) dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, kuri pagrindinį dėmesį skyrė didžiųjų ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) patiriamai vidinei privačių asmenų sukeliamai terorizmo grėsmei, tačiau ši direktyva neįvertino, kad Lietuva ir jos kaimynės patiria valstybinio terorizmo grėsmę ir savo kaimyninių ES ir NATO nepriklausančių valstybių. Mūsų nuomone, GŠKĮ neturėtų būti griežtesnis nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nes pertekliniai įstatymo reikalavimai ir dviprasmybės galėtų būti panaudoti prieš Lietuvą ir jos piliečius net ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais, pagal kurį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. GŠKĮ turėtų reguliuoti civilinę apyvartą ir neturi būti taikomas ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, o civiliams asmenims iš GŠKĮ turi būti aišku kas yra kariniai ginklai.
Esamas GŠKĮ net okupantui ir jo kolaborantams suteiktų per daug galimybių įstatymą panaudoti prieš su okupantu kovojančius piliečius, todėl siūlome įstatyme nenustatyti daugiau reikalavimų ir apribojimų, nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir aiškiai ir nedviprasmiškai, expresis verbis nurodyti, kad GŠKĮ netaikomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais. Visų pirma, ginklų pavojingumo kategorijų aprašymą siūlome nustatyti analogiškai kaip tai numatyta direktyvoje (ES) 2017/853, nes Lietuva A kategoriją papildė taip, kad dabar vienodai labai pavojingi tapo ir kariniai ginklai, karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai ir templiniai ginklai (arbaletas), o pagal GŠKĮ 7 str. 5 d. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sprendimus A kategorijai galima priskirti pipirinių dujų balionėlius remiantis GŠKĮ 3 str. A pavojingumo 20 punkto dalimi „pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos“. Kad išvengti tokių nesusipratimų siūlome laikytis direktyvoje (ES) 2017/853 nustatytų pavojingumo kategorijų turinio, o Lietuvos nacionalinę specifiką išdėstyti atskiruose straipsniuose nemaišant jų su ES nustatytomis pavojingumo kategorijomis. ES 2017/853 direktyvoje yra tokios pavojingumo kategorijų reguliavimas civilinėje apyvartoje: „A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai“, „B kategorija. – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo“, „C kategorija. – Šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti“. <...> Nesvarstyti Argumentai:
Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai.
Lietuvos medžiotojų draugija teikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naują redakciją, kuri reikalauja išsamių klausymų ir konsultacijų dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. 3. Ginklų pirklių asociacija, 2022-04-14 N
anksčiau jau yra pateikusi savo pasiūlymą dėl naujos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau tekste - GŠKĮ) redakcijos ir toliau laikosi savo pasiūlymo, tačiau šiame savo pasiūlyme pateiksime tik 2022-03-15 Registracijos numeris XIVP-1413 apimtyje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas). 1. Dėl 1 str. Įstatymo tikslas ir paskirtis 3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
redakcijoje nurodoma GŠKĮ netaikomas 3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 2,5 džaulio (J);. Žaislas pistoletas vaikams gali šauti prilimpančiomis strėlytėmis ar sviediniai, kurių sviedinio kinetinė energija yra 3 ir daugiau džaulio, todėl siūlome pakeisti šią nuostatą, kad GŠKĮ netaikomas 3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 7,5 džaulio (J). Nepritarti Argumentai:
Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai. 4. Ginklų pirklių asociacija,
str. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys 2.1.
Iš A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami: prašome išbraukti 11) duslintuvai, naktiniai taikikliai, kad butų galima juos įsigyti visiems ginklus (medžioklei sportui ar savigynai) turintiems asmenims. Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metu ginklus turintys asmenys Ukrainoje pradėjo pas Lietuvos piliečius prašyti naktinių taikiklių, kai jau tapo vėlu ir sunku juos įsigyti. 2.2. Ukrainiečių prašymo turinio iliustraciją pateikiame čia žemiau, vaizdumo tikslu:
ginklų savininkams prašome Lietuvos piliečiams netrukdyti įsigyti duslintuvus ir naktinius taikiklius savigynai už savo pinigus. 2.4. Atkreipiame dėmesį, kad dažnai nežinoma, kad civilinėje apyvartoje esantys duslintuvai tik sumažina garsą, bet jo nepanaikina. Pavyzdžiui Europiniai civiliniai duslintuvai:
duslintuvai STEYR BREEZER OSD kalibrams 7,62 mm / .30″ (308 Win., 30-06, 300 Win. Mag.) 5,56 mm / .22″ (222 Rem., 223 Rem., .22-250 Rem) slopina garsą 33 dB (AVERAGE-SOUND-SUPPRESSION 33 dB). 2.4.2. https://www.steyr-arms.com/en/breezer/steyr-ums/ duslintuvai STEYR BREEZER UMS, kalibrams 5,56×45 NATO slopina garsą 30 dB
duslintuvai STEYR BREEZER MSD kalibrams 7,62 mm / .30″ (308 Win., 30-06, 300 Win. Mag.) slopina garsą 33 dB. 2.5.
klasės duslintuvai karabino garsą slopina 85.5 dB ir daugiau, bet kaip pastebime, civilinėje apyvartoje esantys duslintuvai slopina garsą 33 dB, todėl:
sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (septynioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje ), nuostatomis
gesina ugnį iš ugniaginklio šautuvo vamzdžio šūvio metu, kad ugnis neakintų šaulio su naktiniu taikikliu, negadintų akių ir mažiau išduotų šaulio vietą ir negadintų naktinio taikiklio, nes naktiniai taikikliai be duslintuvo ugniai slopinti yra nefunkcionalūs. 2.5.3. civiliai duslintuvai slopinantys garsą - 33 dB nedaro šūvio begarsiu. Žinomiausių kalibrų pikinis garsas apie 163,6 dB . Lietuvoje neseniai matuotas garsas už 6,8 metro nuo šaudymo langelio žinomiausio kalibro Šautuvas Haenel Jaeger 10, kal. 30-06 be kompensatoriaus visuminis Garso ekspozicijos lygis buvo 120,2dB , taigi už 6,8 metro garsas jau krito apie 40 dB, kas tik patvirtina, kad šūvio garsas sumažinimas yra dėl būtiniausių šaulio sveikatos ir klausos ir regos saugos reikalavimų, o ne dėl to, kad jo negirdėtų aplinkiniai, policija ar aplinkosauga, nes šūvis su NATO šalių civilinėje apyvartoje esančiais duslintuvais išlieka aiškiai girdimas. 2.5.4. Tuo galima įsitikinti nuėjus į šaudyklą. Jūsų žiniai: vaikų darželiuose vidutinis triukšmo lygis siekia 85 dB, kiaulių fermose – 115 dB, šokių aikštelėse garso slėgio lygiai dažnai viršija 100 dB, todėl jei 30-06 kalibro garsą duslintuvai mažina nuo 163,6 dB iki 130,6 dB tai garsas aplinkinių ausiai lieka garsesnis nei diskotekos garsas šokų aikštelėje.
Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje civilinėje apyvartoje yra leidžiami tokie ginklų priedėliai kaip ugnies slopintuvai ir kompensatoriai, kurie, šiuo atveju, ir galėtų būti panaudoti. Taip pat išlieka galimybė naudoti individualias apsaugos priemones (pvz. apsaugines ausines šaudymui). 5. Ginklų pirklių asociacija, 2022-04-141
kategorijos turėtų būti išbraukti 18 papunktį „18) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 niutonų (N)“ nes lankų ir arbaletų prilyginimas šiuolaikiniams karto ginklams ir raketoms yra kažkoks nesusipratimas. Nepritarti Argumentai: Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija, 2022-03-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1413 (toliau - Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad, nors, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, naktiniai taikikliai nėra reglamentuojami 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/55 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nuostatomis, tačiau Projekto nuostatos vertintinos Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų apsaugą, kontekste. 2009 m. lapkričio 30 d.
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „paukščių medžiojimo, gaudymo arba žudymo atžvilgiu pagal šią direktyvą valstybės narės draudžia visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatrankiniam paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje, ypač tuos, kurie išvardyti IV priedo a punkte“. Atitinkamai šios direktyvos IV priedo a punkte yra nurodyti taikikliai šaudyti naktį. Analogiškai, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 15 straipsnyje numatyta, kad „<...> valstybės narės uždraudžia naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač [draudžia] VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus“. Direktyvos 92/43/EEB VI priedo a dalyje taip pat nurodyti taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai. Todėl siekiant nepažeisti paminėtų direktyvų nuostatų turėtų būti užtikrinta, kad naktinius taikiklius išbraukus iš A kategorijai priskirtų ginklų sąrašo ir iš esmės leidus šiuos prietaisus įsigyti visiems asmenims, įskaitant ir ginklus turintiems medžioklės tikslais, būtų draudžiama naktinius taikiklius naudoti medžioklei. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. argumentus aukščiau. Draudimo medžioklėje naudoti naktinius taikiklius klausimas turėtų būti sprendžiamas ne šiame įstatyme, o medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB draudžia naktinių taikiklių naudojimą medžiojant paukščius. Taip pat ir Tarybos direktyva 92/43/EEB su naktiniais taikikliais draudžia medžioti tik gyvūnus, išvardintus Tarybos direktyvos 92/43/EEB IV ir V priedo a dalyse.
Kitų laukinių gyvūnų medžioklė su naktiniais taikikliais pagal direktyvų nuostatas nedraudžiama. Komiteto nuomone, griežta administracinė atsakomybė, numatanti dideles pinigines baudas su privalomu teisės medžioti atėmimu ir visų medžioklei panaudotų priemonių konfiskavimu, atgrasys medžiotojus nelegaliai naudoti naktinius taikiklius medžiojant Lietuvos Respublikoje. 2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2022-03-30 * Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1413. Policijos departamentas pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto neturi. Atsižvelgti
3Vidaus reikalų ministerija,
2022-04-01 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1413 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1413), teikia šią nuomonę dėl nurodyto projekto. Įstatymo projekte Nr. XIVP-1413 keičiamo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 3 straipsnio 11 punkto pakeitimu siūloma naktinius taikiklius išbraukti iš A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskirtų objektų sąrašo. Tokiu būdu naktiniai taikikliai pagal galiojančio GŠKĮ 2 straipsnio
laikomi ginklų priedėliais, kurių civilinė apyvarta nebūtų ribojama.
Pagal galiojančio GŠKĮ 12 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas asmenims išduotas leidimas laikyti ginklus ar leidimas įsigyti ginklus suteiktų teisę asmenims įsigyti ne tik šiuose leidimuose nurodytus A, B ir C kategorijos ginklus, bet ir jiems skirtus priedėlius (taigi ir naktinius taikiklius). Pažymėtina, kad naktiniai taikikliai, kaip A, B ir C ginklų priedėliai, galės būti naudojami visais galiojančio GŠKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais – medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti, mokymui, moksliniam tyrimui, šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, taip pat kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Taigi įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 nuostatos sudarytų teisines prielaidas neriboti naktinių taikiklių civilinės apyvartos ir leistų juos įsigyti ir naudoti ne tik pilietinio pasipriešinimo ar teritorinės gynybos tikslais, bet ir kitais, su pilietiniu pasipriešinimu ar teritorine gynyba nesusijusiais tikslais. Toks naktinių taikiklių civilinės apyvartos liberalizavimas kelia tam tikrų abejonių viešojo saugumo prasme, o įstatymo projekte Nr. XIVP-1413 siūlomos GŠKĮ pataisos nėra tiesiogiai ir visa apimtimi susijusios su aiškinamajame rašte aptartais įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 tikslais (proporcingumo aspektas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektą. Šiame projekte tvirtinamos Nacionalinės darbotvarkės
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ (toliau
1) užtikrinti profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų įgyvendinimą;
2) įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti Lietuvos šaulių sąjungos koviniams būriams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų Lietuvos šaulių sąjungos koviniams būriams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą.
Organizuoti kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai);
3) stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą;
4) populiarinti LK ir karo tarnybą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK;
5) tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusiųjų motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą;
6) populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą;
7) plėtoti karo komendantų institutą, siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu;
8) įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis;
9) sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju.
Organizuoti kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai);
3) stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą;
4) populiarinti LK ir karo tarnybą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK;
5) tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusiųjų motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą;
6) populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą;
7) plėtoti karo komendantų institutą, siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu;
8) įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis;
9) sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju. Taigi šie Strategijos projekte įvirtinti uždaviniai akcentuoja ne pavienių Lietuvos gyventojų, bet Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių), savanoriškąją krašto tarnybą pasirinkusių asmenų, taip nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, kurios karo metu yra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis, tinkamą pasirengimą, sąveiką, veiklos (tarnybos) populiarinimą.
Manytina, kad veiksmingiausiai ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teritorinę gynybą galėtų vykdyti koordinuotai (organizuotai) veikiantys Lietuvos gyventojai, priklausantys sukarintoms savanoriškoms organizacijoms (Lietuvos šaulių sąjungai, krašto apsaugos savanorių pajėgoms), praėję šiose organizacijose reikiamus mokymus (pratybas) ir turintys reikiamų įgūdžių ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ar teritorinei gynybai vykdyti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973[3]. Šiuo įstatymu bus leidžiama šaulio tarnybai, taip pat profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti įsigyti A kategorijai ginklams priskiriamus automatinius šaunamuosius ginklus, naktinius taikiklius ir duslintuvus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta manytina, kad veiksmingiausiai ir efektyviausiai ginkluoto pilietinio pasipriešinimo ir teritorinės gynybos tikslus leistų pasiekti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973 bei Strategijos projekte nurodytų uždavinių, prioritetų ir priemonių įgyvendinimas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. argumentus aukščiau.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VRM rašte cituojamos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto 19 punkto 8 papunktis būtent numato „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis“. 4. Vidaus reikalų ministerija, 2022-04-01 Kartu siūlome gauti Aplinkos ministerijos nuomonę dėl naktinių taikiklių galimo panaudojimo medžioklės tikslais įgyvendinant priimto įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 nuostatas. Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslą ir paskirtį, manytina, kad minimas draudimo medžioklėje naudoti naktinius taikiklius klausimas turėtų būti sprendžiamas ne šiame įstatyme, o medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Draudimas medžioklės metu naudoti naktinius taikiklius pagal dabar galiojantį reglamentavimą jau yra apibrėžtas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258. 5. Valstybės saugumo departamentas, 2022-04-07 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) susipažino su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1413 (toliau – Įstatymo projektas). VSD vertinimu, Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nekelia papildomų grėsmių ar rizikų valstybės saugumui. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1413(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-04-202 Argumentai: -atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, patobulinti įstatymo projektą, įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime išbraukiant skaitmenį ir žodį „9 dalies“ ir atsisakant įstatymo projekto 2 straipsnio numeracijos, kadangi 2 straipsnis turi tik vieną dalį; -atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą ir į tai, kad šis įstatymo projektas buvo parengtas anksčiau nei š. m. kovo 24 d. priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973, nustatantis 13 straipsnio 9 dalies nuostatų įsigaliojimą nuo 2022 m. liepos 1 dienos, kurios savo turiniu skiriasi nuo Projekte išdėstytų ir keičiamų Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatų, tikslintinos Projekto 2 straipsnio nuostatos. Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 13 straipsnio 9 dalies pakeitimas
išdėstyti taip:
„9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus,
išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-04-204 Argumentai: -siekiant suderinti priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-973, kuris įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 dienos, ir šio projekto nuostatas, siūlytina numatyti viena diena vėlesnes šio įstatymo projekto įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo datas. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 1 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0 , susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius, Jonas Jarutis. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIVP-1413(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/aa2d31e0a46a11ecaf79c2120caf5094?positionInSearchResults=13&searchModelUUID=22d61a04-2ba2-41b5-8326-7ca9467721a3. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/90b13df0a47011ecaf79c2120caf5094?jfwid=-3u6wv4t9q. [3] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/48358450b02811ec8d9390588bf2de65