Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio Pakeitimo įstatymas1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jei šios investicijos yra išlaikomos ir naudojamos pagal paskirtį 3 kalendorinius metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato 0 procentų pelno mokesčio tarifu apmokestinamų technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
DĖL
ir uždaviniai: Lietuvos mokestinėje sistemoje iki šiol nėra įtvirtintas pelno mokesčio netaikymas reinvestuotam pelnui. Lietuvai siekiant tapti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos valstybe vienas iš didžiausių trūkumų yra lengvai pasiekiamos kapitalo investicijos. Reinvestuotas pelnas augina būsimas įmonių ir verslų pajamas per aukštesnę pridėtinę vertę, didina įmonių mokamus atlyginimus per aukštesnės kvalifikacijos ir sudėtingesnės specializacijos darbus bei leidžia geriau prisitaikyti prie globalios rinkos poreikių. Šiuo metu 70 procentų Lietuvoje suvartojamų energijos vatų tebėra importuojami, ir šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. ES tikslas yra iki 2030 m. pasiekti, kad bent 40 proc., energijos išteklių būtų gaunami iš atsinaujinančių šaltinių. Ši iniciatyva leistų efektyviau įgyvendinti tiek energetinės nepriklausomybės, tiek žaliuosius kursus. Tai yra padarytų mūsų visuomenę tiek saugesne, tiek ekologiškesne. Siūlomo įstatymo projekto tikslas yra sukurti paskatas reinvestuoti pelną į klimato kaitą mažinančias energetikos technologijas, gamybos, testavimo, laboratorijų įrenginius. Reinvestuotam pelnui į šias sritis taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą bus skatinamas greitesnis perėjimas prie klimato kaitai neutralios energetikos bei greitesnis perėjimas prie vis labiau robotizuotos, automatizuotos bei į aukštą pridėtinę vertę orientuotos gamybos. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo mokesčio lengvata, yra įvestas saugiklis, kad pelno mokesčio lengvata bus taikoma tik tuo atveju jei šios investicijos bus naudojamos pagal paskirtį tris metus. Tokia mokestinė priemonė paskatins greitesnį technologinį šalies pramonės atsinaujinimą bei plėtrą bei leis įmonėms efektyviau investuoti į atsinaujinančią energetiką savo reikmėms.
Gretutinis tokių investicijų efektas bus daugiau sukurtų labai specializuotų darbo vietų laboratorijose bei naujų produktų kūrime. Panašias mokestines priemones taiko ir kaimyninės šalys, pvz. Estija, taigi tai leistų Lietuvai efektyviau konkuruoti dėl investicijų pritraukimo į šalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pajamos iš paskirstytojo pelno (taip pat ir reinvestuojamo) apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad apmokestinamųjų vienetų pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jei šios investicijos yra išlaikomos ir naudojamos pagal paskirtį 3 kalendorinius metus. Tikimasi, kad tokios įstatymo nuostatos paskatins jau egzistuojančių verslų technologinę plėtrą ir žaliąjį atsinaujinimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Reinvestuojamo pelno į gamybos priemonių ir procesų atnaujinimą didins įmonių konkurencingumą bei skatins aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, kuriais būtų apibrėžta konkrečios priemonės atitinkančios įstatymo rengėjų intenciją didinti pridėtinę vertę Lietuvos pramonėje ir paslaugose ir detalizuota apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Finansų ministerija turės atsižvelgti į šio įstatymo projekto įtaką biudžetui nuo 2023 finansinių metų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Siūlomos įstatymo pataisos turės aspektų mažinančių ir didinančių valstybės centrinio biudžeto pajamas. Trumpuoju laikotarpiu tikėtinas biudžeto pajamų sumažėjimas, kuris būtų kompensuotas per reikšmingai padidėjusias pajamas ilguoju laikotarpiu, kai įmonės atnaujins savo gamybinius procesus ir taip padidins savo pajamas iš eksporto. 14.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „Pelno mokesčio tarifas“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys Gintautas Paluckas
2022-03-23 Nr. XIVP-1402 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir papildyti jį nuostata, jog vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jei šios investicijos yra išlaikomos ir naudojamos pagal paskirtį 3 kalendorinius metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato 0 procentų pelno mokesčio tarifu apmokestinamų technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytina projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 1.1. Projektu siūloma nustatyti, kad vieneto pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, kai vieneto pelnas panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, o Vyriausybė nustatytų tokių technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką. Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d.,
siūloma įtvirtinti, kad apmokestinimo tvarka (objektų, kuriems naudojamas vieneto pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, apibrėžimai) būtų nustatyta ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina projekto nuostatų, numatančių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato 0 procentų pelno mokesčio tarifu apmokestinamų technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką, atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai. 1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d.,
d. sprendimai).
Projekto nuostatos yra neaiškios, netikslios ir nesuderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Pirma, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas
apie vieneto pelno, panaudoto investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, apmokestinimą. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis ir kodėl teikiamas siūlymas dėstomas tame pačiame punkte, kuriame reglamentuojamas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas. Svarstytina, ar teikiamas siūlymas neturėtų būti išdėstytas atskira keičiamo įstatymo struktūrine dalimi. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Antra, nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikomos projekto nuostatos. Pavyzdžiui, ar vieneto pelnas, kuriam taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, būtų ribojamas kokiu nors dydžiu. Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme nustatant taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, yra įtvirtintos konkrečios taisyklės, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo V skyriuje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų tvarka. Trečia, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje yra įtvirtinta, kas laikoma investiciniu projektu, o keičiamo įstatymo 46¹straipsnyje yra nustatytas apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto.
Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Ketvirta, keičiamo įstatymo VII skyriuje yra nustatytas dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „vieneto pelnas“ keistina formuluote „vieneto apmokestinamasis pelnas“. 3. Projekto formuluotė „jei šios investicijos yra išlaikomos ir naudojamos pagal paskirtį 3 kalendorinius metus“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne pačios investicijos yra išlaikomos ir naudojamos, o objektai, kurie įsigyti ar sukurti panaudojus investicijas (įrenginiai ir pan.). Be to, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo žodis
„išlaikomos“ keistinas teisiniu terminu, siejamu su nuosavybės teise ar kitu
turto valdymo pagrindu. 4. Projekto formuluotė
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato 0 procentų pelno mokesčio tarifu
apmokestinamų technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad 0 procentų pelno mokesčio tarifu pagal projekto nuostatas siūloma apmokestinti vieneto pelną, kuris panaudotas tam tikrai paskirčiai, o ne technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginius. Be to, formuluotėje esantys žodžiai
„pelno“ ir „lengvatinio“ brauktini kaip pertekliniai. 5. Projekto
2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo.
Nepritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgus į jo turinį (vietoj
„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ įrašant „Įstatymo
įsigaliojimas ir įgyvendinimas“). Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamasis raštas koreguotinas, nes jis stokoja 5 ir 6 dalių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-03-30
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Kasparas Adomaitis, pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Renata Dirgelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir papildyti jį nuostata, jog vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jei šios investicijos yra išlaikomos ir naudojamos pagal paskirtį 3 kalendorinius metus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato 0 procentų pelno mokesčio tarifu apmokestinamų technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytina projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 1.1. Projektu siūloma nustatyti, kad vieneto pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, kai vieneto pelnas panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, o Vyriausybė nustatytų tokių technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką. Konstitucijos 127 straipsnio
nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Teikiamu projektu siūloma įtvirtinti, kad apmokestinimo tvarka (objektų, kuriems naudojamas vieneto pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, apibrėžimai) būtų nustatyta ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina projekto nuostatų, numatančių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato 0 procentų pelno mokesčio tarifu apmokestinamų technologijų, gamybos, testavimo, tyrimo laboratorijų įrenginių apibrėžimus ir lengvatinio apmokestinimo tvarką, atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai. 1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimai).
Projekto nuostatos yra neaiškios, netikslios ir nesuderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Pirma, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas 15 procentų mokesčio tarifu. Tuo tarpu projekto rengėjų siūlymu, toliau kalbama apie vieneto pelno, panaudoto investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gamybos, testavimo priemonių atnaujinimą ir plėtrą, tyrimo laboratorijų įrenginius, apmokestinimą. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis ir kodėl teikiamas siūlymas dėstomas tame pačiame punkte, kuriame reglamentuojamas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas. Svarstytina, ar teikiamas siūlymas neturėtų būti išdėstytas atskira keičiamo įstatymo struktūrine dalimi. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Antra, nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikomos projekto nuostatos. Pavyzdžiui, ar vieneto pelnas, kuriam taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, būtų ribojamas kokiu nors dydžiu. Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme nustatant taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, yra įtvirtintos konkrečios taisyklės, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo V skyriuje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų tvarka. Trečia, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje yra įtvirtinta, kas laikoma investiciniu projektu, o keičiamo įstatymo 46¹straipsnyje yra nustatytas apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto.
Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Ketvirta, keičiamo įstatymo VII skyriuje yra nustatytas dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Nepritarti Vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčio tarifai, turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Todėl neaiškios ir netikslios Įstatymo projekto nuostatos bus tikslinamos ir suderintos tarpusavyje su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, gavus Vyriausybės išvadą. 3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos
teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė