Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 7 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, išskyrus naktinius taikiklius, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, išskyrus naktinius taikiklius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais.“
2Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis, naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gegužės
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. Projekto tikslas pakeisti šiuo metu esantį draudimą naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje ir leisti juos naudoti ne tik medžioklėje. Šiuo metu Lietuvoje yra virs 25 000 medžiotojų, ginklų ir leidimų išduota per 80 000. Turint tiek ginklų ir medžiotojų, esant pavojui Lietuvai būtų galima suburti labai stiprius savanorių būrius. O tai reiškia, kad vienu metu Lietuvoje yra virš 80 000 gerai ginkluotų žmonių. Taip pat ginklais naudotis galėtų ir apie juos suprantantys medžiotojų šeimos nariai bei giminės. Karas Ukrainoje parodė, kad gerai ginkluotos visuomenės ir savanorių, negali lengvai įveikti priešas, o ir pasipriešinimas būtų nemenkas. O medžioklėje su optiniais taikikliais būtų galima naudotis medžiojant tik šernus ir plėšrius gyvūnus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
narys Remigijus Žemaitaitis
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti ne tik medžioklėje – medžiojant šernus ir kitus plėšriuosius gyvūnus, sureguliuojant šernų populiacijos gausą bei šernų ir kitų plėšriųjų gyvūnų daromą žalą ūkininkams, bet ir turėti virš 80 000 gerai ginkluotų žmonių, kuriems esant pavojui Lietuvai, būtų suteikta galimybė priešintis, ką parodė dabartinis karas Ukrainoje. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimami įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „medžioklė“, „optinis taikiklis“
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Parašas
2022-03-15 Nr. XIVP-1401 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma įteisinti naktinių taikiklių įsigijimą ir naudojimą medžioklei. Galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje naktinis taikiklis apibrėžiamas kaip „prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą“. Šis apibrėžimas atitinka 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) IV priedėliu „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ uždraustą žinduolių ir paukščių medžioklės priemonę „Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“. Pagal Konvencijos 8 straipsnį susitariančiosios šalys susitaria, kad „Jei veikla gaudant ar naikinant laukinės faunos rūšis <...> gali pakenkti rūšims, išvardytoms II priedėlyje (griežtai saugomos faunos rūšys – mūsų past.) <...> Šalys uždraudžia naudoti priemones, išvardytas IV priedėlyje“. 1996 m. birželio 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ Nr. I-1376, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, vadovaujantis Konvencijos 22 straipsniu buvo nustatytos išlygos dėl kai kurių Konvencijos IV priedėlyje numatytų draudimų negaliojimo.
Pažymime, kad tarp šių išlygų nėra numatyta išimties Konvencijos IV priede uždraustai priemonei „taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“, t. y. naktiniams taikikliams, kurių įsigijimą ir naudojimą medžioklei siūloma įteisinti vertinamu įstatymo projektu. 2. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką turėtų nustatyti ne Aplinkos ministerija, kaip kad nurodoma įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje padėtų sureguliuoti šernų populiacijos gausą bei šernų ir plėšriųjų gyvūnų daromą žalą ūkininkams. Pažymėtina, kad šio tikslo atžvilgiu teikiamas įstatymo projektas iš esmės nenumato jokių efektyvių saugiklių, kurie leistų užtikrinti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami būtent tik medžiojant šernus ar plėšriuosius gyvūnus. Nors įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią Aplinkos ministeriją nustatyti naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką, tačiau pastebėtina, kad poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios susiaurintų įstatymuose numatytų teisių apimtį. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Kitaip tariant, įstatymuose expressis verbis neįtvirtinus draudimo naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitus gyvūnus nei tie, kurie nurodyti įstatymo projekto aiškinamajame rašte, aplinkos ministras to negalėtų padaryti priimdamas įstatymą įgyvendinantį įsakymą. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad įstatymu siekiama ne tik sureguliuoti šernų populiacijos gausą bei šernų ir plėšriųjų gyvūnų daromą žalą ūkininkams, bet tuo pačiu ir apginkluoti žmones, kurie naktinius taikiklius galėtų naudoti karo veiksmų atveju. Mūsų nuomone, šio tikslo turėtų būti siekiama ne įteisinant naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje, o revizuojant kitas keičiamo įstatymo nuostatas – pvz., nuostatas dėl ginklų įsigijimo ir turėjimo savigynos, šaulio tarnybos tikslais ir pan. 5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6. Remiantis
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pavedimas priimti įstatymo įgyvendinamuosius (poįstatyminius) teisės aktus turėtų būti adresuojamas ne Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms, bet aplinkos ministrui. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatomą įstatymo įsigaliojimo datą, įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti pavedama priimti ne iki 2022 m. gegužės 1 d., o iki 2022 m. balandžio 30 d. 7.
naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), įstatymo projektas tobulintinas:
brauktinas skaitmuo ir žodis „3 dalies“;
keisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatos iki dvitaškio („Civilinėje apyvartoje draudžiami”), todėl jos dėstyti įstatymo projekto 1 straipsnyje nereikia;
brauktini skaitmenys ir žodžiai „1 ir 2 dalių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5)