Projekto lyginamasis variantas
UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ STRAIPSNIŲ, PRIEDO pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 39², 39³IR 48² STRAIPSNIAIS
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo laisve teise (toliau – trečiųjų šalių piliečiai), kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas;“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje registruotiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai deklaravusiems gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą.“
3Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio įstatymo nuostatos dėl:
1) konsultavimo apie sezoninį darbą dėl sezoninio darbo paslaugų teikimo taikomos ir trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų,;
2) nuostatos dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos:
a) trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus piliečius, atvykstančius į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų,;
b) prieglobsčio prašytojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 dalyje, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį;
3) nuostatos dėl laisvų darbo vietų registravimo, informavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos ir darbdaviams, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje.“
1Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos
paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės
1Šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos teikiamos šiems asmenims:
1) nedirbantiems asmenims;
2) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
3) savarankiškai dirbantiems asmenims;
4) darbdaviams. 2.
2Šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje:
1) bedarbiams;
2) užimtiems asmenims. 3. Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4–6 punkte punktuose ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 4. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, skiriama ir mokama šio įstatymo 5¹ straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, o šio įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama bedarbiams. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 48¹ straipsnyje, skiriama ir mokama atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. 5. Darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, teikiamos individualios užimtumo veiklos planavimo, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugos ir taikomos užimtumo didinimo programos.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Bedarbiai ir kiti darbo ieškantys asmenys, darbo rinkai besirengiantys
asmenys 1.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;
5) nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.;
7) nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;
5) nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.;
7) nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje. 2.
2Asmuo, kuris užsiima neatlygintinio užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą. 3. Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus nustatytas sąlygas, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento. 4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų sąlygų arba kurio bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba nedirbantis asmuo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurį Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįsta darbo rinkai besirengiančiu, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) besimokančio asmens;
4) asmens, praradusio bedarbio statusą.;
5) darbo rinkai besirengiančio asmens. 5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama asmens prašymu. 6 5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu, jeigu asmens prašymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.
Nedirbančiam asmeniui, kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas nesuteikiamas. 7 6. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje dalies 1–4 punktuose, ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojančių darbo rinkos paslaugomis, registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama. ir jie pakartotinai Užimtumo tarnyboje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos. 7. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas suteikiamas nedirbančiam asmeniui (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurio įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių:
1) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti;
2) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį;
3) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų) sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti;
4) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą;
5) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. 8.
8Užimtumo tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažinus nedirbantį asmenį darbo rinkai besirengiančiu, jei asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, bedarbio statusas panaikinamas ir asmeniui suteikiamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas statusas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. 9. Darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikiamas bedarbio statusas, jei jis atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas ir atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo rinkai besirengiantis asmuo yra pasirengęs šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka ieškoti darbo ar vykdyti savarankišką veiklą;
2) iš dalies ar visiškai pašalinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytas įsidarbinimą ribojančias aplinkybes arba joms išnykus;
3) darbo rinkai besirengiantis asmuo nedalyvauja teikiant siūlomas paslaugas ir (ar) taikant užimtumo didinimo programas ir (ar) pateikia prašymą suteikti jam bedarbio statusą. 10. Jei Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 9 dalimi, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikia bedarbio statusą, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. 11. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas sustabdomas esant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms aplinkybėms jų buvimo laikotarpiu, kuriam pasibaigus, jei asmuo atitinka šio straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytas sąlygas, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas ir jam suteikiamas bedarbio statusas. 12. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama, atsiradus bent vienai šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 ir 9–14 punktuose nurodytai aplinkybei, mutatis mutandis taikomai darbo rinkai besirengiančiam asmeniui.“
1.
1Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 ar 2¹ dalyse nurodyto tinkamo darbo;“
2Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) bedarbis be svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savarankiškai neieško darbo ir nevykdo šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos arba (ir) daugiau negu vieną kartą antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“. 4. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) bedarbis deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytą laikotarpį, kuriuo mokama asmens nedarbo socialinio draudimo išmoka numatytus atvejus, kai bedarbis turi būti Užimtumo tarnybos žinioje;“. 5.
5Papildyti 24 straipsnio 4 dalį 15 punktu:
„15) Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįsta bedarbį darbo rinkai besirengiančiu.“
6Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnio 5 dalies 4 punktą. 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Konsultavimo paslaugos
1Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius. 2. Konsultavimo paslaugas siekiant užimtumo sudaro:
1) profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas;
2) profesinės karjeros planavimas konsultavimas dėl pasirengimo dirbti;
3) psichologinis konsultavimas.;
4) konsultavimas dėl verslo kūrimo. 3. Teikiant profesinio konsultavimo ir profesinės karjeros planavimo paslaugą, skirtą darbo ieškančio asmens profesiniam apsisprendimui, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes renkantis tam tikrą profesiją, ar persikvalifikuojant, ar keičiant darbą, suteikiama karjeros valdymo kompetencijų, taip pat jie motyvuojami motyvuojama mokytis, dirbti ar dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse. 4. Teikiant profesinės karjeros planavimo paslaugą, skirtą darbo ieškantiems asmenims suteikti karjeros valdymo kompetencijų, suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių priimti informacija pagrįstus sprendimus, būtinus darbo rinkos konkurencingumui palaikyti, ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo profesinę karjerą.
Teikiant konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugą, asmenims suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių priimti informacija pagrįstus sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžių, ugdomas asmenų pasirengimas darbo rinkai. 5. Teikiant konsultavimo dėl verslo kūrimo paslaugą padedama asmenims apsispręsti dėl galimybės pradėti kurti savo verslą, suteikiama žinių, padedančių priimti pagrįstą sprendimą dėl verslo kūrimo, dalyvaujant šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytoje priemonėje, suteikiama verslo plano rengimo, verslo administravimo, išlaikymo bei plėtros žinių. 56. Teikiant psichologinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims spręsti emocines, asmenybės ir bendravimo problemas, sudarančias kliūčių kliūtis jų užimtumui. 67. Užimtumo tarnyba, teikdama psichologinio konsultavimo paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis. 78. Profesinio konsultavimo ir profesinės karjeros planavimo ir psichologinio konsultavimo Konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos organizuojant konsultacinius užsiėmimus individualiai arba grupėms.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, pasirengimą darbo rinkai ir kitas šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms.“
1Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. 2.
29 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą vykdyti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas (eiti pareigas);
2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su darbo ieškančio asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) kelionė nuo darbo ieškančio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir mėnesio kelionės išlaidos nekainuoja daugiau kaip 15 procentų darbo skelbime nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio, skaičiuojant pagal atstumą nuo asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį;
4) darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis už tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, ir pirmus tris mėnesius sudaro ne mažiau kaip 80 procentų, o ketvirtą-devintą mėnesį – 60 procentų darbo ieškančio asmens tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, einančius prieš atleidimo iš darbo mėnesį, turėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių darbo ieškančio asmens draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis proporcingai dirbtam laikui.“
2Papildyti 30 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹.
Jei prasidėjo dešimtas mėnuo nuo asmens registracijos Užimtumo tarnyboje dienos arba jei tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dieną asmuo Užimtumo tarnyboje buvo registruotas kaip bedarbis daugiau kaip 9 mėnesius per 18 mėnesių laikotarpį iki tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, tinkamu darbu laikomas darbas, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus požymius.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos
1Bedarbiams, ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi:
1) bedarbio (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka;
2) darbo rinkai besirengiančio asmens (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų darbo rinkai besirengiančiam asmeniui teikimo, užimtumo didinimo programų įgyvendinimo. 2. Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, ar bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims – užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. 3. Asmenims, Užimtumo tarnyboje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje dalies 1–4 punktuose nurodytais statusais, jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktu prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Parama mokymuisi
1Paramos mokymuisi priemonės yra šios:
1) profesinis mokymas;
2) įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį;
3) stažuotė;
4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.;
5) neformalusis suaugusiųjų švietimas;
6) aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 2. Paramą mokymuisi reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. 3. Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti, arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Profesinis mokymas 1.
1Bedarbių ir užimtų Užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų, ir bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį užimtas asmuo pasiliks dirbti arba užimtą asmenį perkels į aukštesnes pareigas, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą laisvoje darbo vietą vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Kai Jei bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatytas prioritetinių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai jei bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių susirastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. 2. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį, ir bedarbio ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą.
Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba kai bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami pagal Užimtumo tarnybos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. 3 2. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai jei sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą įvykdytą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, mokymo programos pavadinimas, lankytos ir nelankytos dienos).
Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą, arba darbdavys, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, užimtą asmenį po jo profesinio mokymo planuoja perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis būtų ne mažiau kaip 20 procentų didesnis, palyginus su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo, arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kada jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 4 3.
4 3. Profesinis mokymas pagal kvalifikaciją suteikiančias programas, kurios suteikia kvalifikaciją, darbui naudojant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 5 4. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų;
2) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
3) darbdavių lėšų;
4) kitų šaltinių. 6 5. Bedarbiams ar užimtiems asmenims bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 5 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 4,65 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio dydžių kvalifikacijai įgyti ir 2,33 2,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti., išskyrus atvejus, kai lėšos – ne daugiau negu 9,3Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – skiriamos bedarbio ar užimto asmens kvalifikacijai ar kompetencijai, įtrauktai į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą įgyti. Į šias lėšas Šis apribojimas netaikomas neįskaičiuojamos išlaidos numatytos šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytoms išlaidoms bedarbiui,. Užimtam o užimtam asmeniui iš šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugos paslaugų išlaidos.
Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymosi metu buvo atleistas iš darbo, profesinio mokymosi laikotarpiu papildomai mokama šio straipsnio 14 13 dalies 2 punkte nurodyta mokymo stipendija ir kompensuojamos šio straipsnio 14 13 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos išlaidos. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką nustato, dokumentų tipines formas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7 6. Bedarbiams, per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija, atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 0,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
Kai Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, arba profesinio mokymo teikėjas atnaujina dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytą veiklą, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra lygus 0,47 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. 8 7. Kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidų apmokėjimo bedarbiams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9 8. Kompensuojamos apgyvendinimo išlaidos negali viršyti daugiau kaip 1535 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą ir ne daugiau kaip 35 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio, kai mokymosi metu apgyvendinamas neįgalusis, turintis sunkią judėjimo negalią. Kompensuojamos kelionės išlaidos į profesinio mokymo vietą ir atgal apskaičiuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, vykdančio profesinį mokymą pagal pasirinktą profesinio mokymo programą. 10 9.
10 9. Kai bedarbis, dalyvaujantis profesiniame mokyme (išskyrus įdarbinimą pagal pameistrystės darbo sutartį), suderinęs su profesinio mokymo teikėju darbo ir mokymosi laiką, pradeda šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų užimtumo formų veiklą, su profesinio mokymo teikėju suderina darbo ir mokymosi laiką ir tęsia mokymąsi, toliau mokymosi laikotarpiu finansuojamos tik jo mokymo paslaugos. 11 10. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal šio straipsnio nuostatas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai:
1) dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją arba kai;
2) asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo;
3) neturi teisės mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, prieš tai neįgijęs kompetencijos pagal kitą formaliojo profesinio mokymo programos modulį. 12 11.
12 11. Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui;
3) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 1413 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatyto įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui.
Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui;
3) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 1413 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatyto įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui. 13 12.
13 12. Užimtumo tarnybai jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų neturi atlyginti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu. 14 13. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;
4) apgyvendinimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų. 15 14. Šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino Užimtumo tarnybai, išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 16 15.
16 15. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytas bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla profesinis mokymas;
2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai jei darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
3) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 2 punkte nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 30 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytas bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla profesinis mokymas;
2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai jei darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
3) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 2 punkte nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 30 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
4) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje nurodytų nustatytų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio ar užimto asmens, Užimtumo tarnybos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.
17 16. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant darbdavys neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų, laikoma:
1) darbo sutarties nutraukimas, kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, arba darbuotojas nutraukia darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios;
2) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 1 punkte nenurodytais pagrindais, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją, o bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
3) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje nurodytų nustatytų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio ar užimto asmens, Užimtumo tarnybos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka arba neformaliajame suaugusiųjų švietime šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka.
Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyta mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.“
Pakeisti 39¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39¹ straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
1Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis. 2. Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui ar užimtam asmeniui išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui įmonei, turinčiam turinčiai teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis organizuojanti asmuo įmonė), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. 3. Bedarbių neformaliojo Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas pripažinimą vykdo kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens organizuojanti įmonė, kurį kurią pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo. 4.
4Bedarbiams skiriamos lėšos Lėšos, skiriamos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti, negali viršyti 0,47 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 5. Bedarbių neformaliojo Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus. 6. Bedarbių kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos, patirtos dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo organizavimo, mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Papildyti Įstatymą 39² straipsniu:
„39² straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas
1Neformalusis suaugusiųjų švietimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins užimtą asmenį, nurodytą šios dalies 2 ar 3 punkte, ar bedarbį ir užimto asmens, nurodyto šios dalies 2 ar 3 punkte, ar bedarbio.
Dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens, nurodyto šios dalies 2 ar 3 punkte, sudaroma, jei:
1) įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei arba kurie siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos nustatytas paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas;
2) mokytis valstybinės kalbos siunčiami bedarbiai ar užimti asmenys, kurie yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
3) mokytis valstybinės kalbos siunčiami bedarbiai ar užimti asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jeigu jų turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja ne trumpiau kaip vienus metus. 2. Bedarbių ar užimtų asmenų neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdo švietimo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jei sudaryta trišalė sutartis, – suderinęs su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio ar užimto asmens pasirinktam švietimo teikėjui nurodytą pinigų sumą už įvykdytą neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Tarp pasirinkto švietimo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos mokymo sutartis, pagal kurią švietimo teikėjas kas mėnesį raštu ar elektroninėmis ryšių priemonėmis Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą (nurodomas bedarbio ar užimto asmens vardas, pavardė, gimimo data, mokymo programos pavadinimas, lankytos ir nelankytos dienos). 3. Bedarbių ar užimtų asmenų neformaliajam suaugusiųjų švietimui (kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti) skiriama lėšų suma negali viršyti 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Šis apribojimas netaikomas kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytoms išlaidoms. 4. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis. 5. Bedarbių kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 6. Bedarbių ar užimtų asmenų neformalusis suaugusiųjų švietimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir ne anksčiau kaip po vienų metų, baigus neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją. 7.
7Užimtumo tarnybai privalo atlyginti visas jos patirtas išlaidas:
1) bedarbis ar užimtas asmuo, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus asmenis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nenutraukti mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba įsidarbinti, arba nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
2) darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
3) bedarbis ar užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje dvišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo nenutraukti mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. 8. Svarbios priežastys, kurioms esant neprivaloma atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 9 dalyje nurodytų išlaidų, bedarbiui ar užimtam asmeniui nustatytos šio įstatymo 37 straipsnio 15 dalyje, darbdaviui – šio įstatymo 37 straipsnio 16 dalyje. 9. Užimtumo tarnybai atlyginamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo, kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytos išlaidos.“
Papildyti Įstatymą 39³straipsniu:
„39³ straipsnis. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų
įgijimas
1Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, dalyvauja profesiniame mokyme šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą įtraukiamos kvalifikacijos, atitinkančios ne žemesnį nei IV Lietuvos kvalifikacijos sandaros lygį, ir šiuos kvalifikacijų lygius pagrindžiančios kompetencijos, jei kvalifikacijos ir kompetencijos susijusios su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas (toliau – MTEPI) ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis Lietuvos MTEPI raidos kryptimis. 3.
3Bedarbiams ar užimtiems asmenims aukštą pridėtinę vertę kuriančioms į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktoms kvalifikacijoms dalyvaujant profesiniame mokyme įgyti skiriama lėšų suma negali viršyti 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, o į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktoms kvalifikacijoms tobulinti ar kompetencijoms įgyti, skiriama lėšų suma negali viršyti 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Šie apribojimai netaikomi bedarbiui dėl išlaidų, kurios numatytos šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2–5 punktuose, užimtam asmeniui – dėl šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2 punkte numatytų išlaidų. Užimtam asmeniui, kuris aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo metu buvo atleistas iš darbo ir kuriam suteiktas bedarbio statusas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo laikotarpiu mokama šio straipsnio 5 dalyje bedarbiams nustatyto dydžio mokymo stipendija ir kompensuojamos šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos išlaidos. 4. Bedarbiams ar užimtiems asmenims aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kompetencijoms dalyvaujant neformaliajame suaugusiųjų švietime, įgyti skiriama lėšų suma negali viršyti 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Šis apribojimas netaikomas kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytoms išlaidoms. 5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis. Užimtiems asmenims per visą mokymosi laikotarpį pagal lankytas valandas kartą per mėnesį mokama 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. 6.
6Bedarbių kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 7. Bedarbių ar užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą profesinio mokymo ar neformaliojo švietimo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinį mokymą ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją. 8. Užimtumo tarnybai privalo atlyginti visas jos patirtas išlaidas:
1) bedarbis ar užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nenutraukti mokymosi pagal profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba įsidarbinti, arba nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
2) darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
3) bedarbis ar užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje dvišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo nenutraukti mokymosi pagal profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. 9. Svarbios priežastys, kurioms esant neprivaloma atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 10 dalyje nurodytų išlaidų, bedarbiui ar užimtam asmeniui nustatytos šio įstatymo 37 straipsnio 15 dalyje, darbdaviui – šio įstatymo 37 straipsnio 16 dalyje. 10. Užimtumo tarnybai atlyginamos profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo, kelionių į profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytos išlaidos.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Parama judumui
1Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas kelionių į darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal išlaidas:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;
34) bedarbiui pagal Užimtumo tarnybos pateiktą tinkamo darbo pasiūlymą vykstant į darbo pokalbį su darbdaviu dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
45) darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį, ir patiriančiam patiriant bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal, esant jo sutikimui, išlaidas išlaidų. 2.
2Kelionės Kelionių išlaidos kompensuojamos, kai jei asmuo dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar arba po dalyvavimo baigęs dalyvauti konsultavimo konsultaciniuose grupėms užsiėmimuose ar darbo pokalbyje ir kai jei nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms konsultacinių užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 34 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje, ar konsultaciniuose užsiėmimuose pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose jei bedarbis vyksta į darbo pokalbį su darbdaviu. Kelionės Kelionių išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jei jis dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas vieną mėnesį nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai jei nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. 3. Paramos judumui dydis sudaro – ne daugiau kaip 26,6 30 procento procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio., jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 19,39 procento Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama. 4. Kelionės Kelionių išlaidų kompensacijų, mokamų bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms konsultaciniuose užsiėmimuose, stažuotėje, vykstančiam į darbo vietą ar pokalbio su darbdaviu vietą ir atgal, ir darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas išlaidų, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, Užimtumo tarnybos, darbo, darbo pokalbio, konsultacinių užsiėmimų ar stažuotės atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti
1Darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:
1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas parama verslui kurti. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su tiesioginėms funkcijoms steigiamos steigiamoje darbo vietos vietoje funkcijų atlikimui susijusioms atlikti būtinoms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai jei planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. 3. Paramos vienai darbo vietoms vietai steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, o kai savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantis savarankiškai dirbantis asmuo, gavęs šio įstatymo 5¹straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigia darbo vietą sau, jam skiriamos paramos jo darbo vietai steigti dydis negali viršyti 11,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Šie dydžiai taikomi Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). 4. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus mirusius sau darbo vietas įsteigusių įsteigusius subsidijos gavėjų gavėjus mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai jei darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai jei darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys;
3) 50 procentų subsidijos, kai jei darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys. 5.
5Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties jos nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo, išskyrus savarankiško užimtumo rėmimą paramą verslui kurti;
2) prastova įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, taip pat jeigu jam arba įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) keičiama įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama nustatyta darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 6 ar 8 punkte nurodytas bedarbis 47 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys, pradėjęs pradėję savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai bedarbis asmuo, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų 126 dienas iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius ateinančius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gimimo datą ir veiklos nevykdymo laikotarpį.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties jos nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo, išskyrus savarankiško užimtumo rėmimą paramą verslui kurti;
2) prastova įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, taip pat jeigu jam arba įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) keičiama įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama nustatyta darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 6 ar 8 punkte nurodytas bedarbis 47 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys, pradėjęs pradėję savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai bedarbis asmuo, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų 126 dienas iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius ateinančius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gimimo datą ir veiklos nevykdymo laikotarpį. Įsteigtos darbo vietos išlaikymo ne mažiau kaip 36 mėnesius laikotarpis šiame punkte nurodytais atvejais pratęsiamas tiek, kiek trunka veiklos nevykdymo laikotarpis;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos užimtos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui susirinkimo priėmus nutarimą nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, – darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos;
7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į Užimtumo tarnybos raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.
6Subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:
1) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį.
Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis;
2) neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;
3) raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas ir kodas arba fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data) arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį;
4) nevykdo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų;
5) nesudaro sąlygų Užimtumo tarnybai atlikti darbo vietos steigimo arba šioje darbo vietoje 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) vykdomos veiklos 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) patikros vietoje ar, Užimtumo tarnybai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;
6) pateikė žinomai klaidingą informaciją apie tikslus ir išlaidas ir tikslus, dėl kurių kuriems buvo prašoma konkreti subsidija;
7) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją. 7.
7Subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą, kurio dydis - ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau negu viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo dienos, o šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą, kurio dydis - ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau negu viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo dienos, o šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją). 8.
8Subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, per 36 mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos ir šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytais atvejais pratęstą įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpį be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:
1) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į turtą, įgytą už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą;
2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;
3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidijai subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus. 9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į darbo vietą, įsteigtą (pritaikytą) už subsidijos darbo vietai (vietoms) steigti lėšas, įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. 10. Užimtumo tarnybai nustačius, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 6, 7 ar 8 dalies nuostatas, toks darbdavys kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo gali ne anksčiau kaip nuo subsidijos grąžinimo dienos. 11. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima Užimtumo tarnyba. Jos sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
1Naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių (seniūnijų) gyvenamųjų vietovių gyventojų užimtumą (toliau – vietinių užimtumo iniciatyvų projektai), įgyvendinimas organizuojamas steigiant naujas darbo pagal bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo neterminuotas darbo sutartis vietas bedarbiams. 2. Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės. 3. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintose nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose gyvenamosiose vietovėse, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, siekiant palengvinti nedarbo pasekmėms švelninti pasekmes.“
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Savarankiško užimtumo rėmimas Parama verslui kurti
1Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas Parama verslui kurti teikiama šio straipsnio 3 2 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam (siųstiems) bedarbiui (bedarbiams), jei asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam (siųstiems) bedarbiui (bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 2.
2Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai:
1) asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme;. 2) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį. 32. Subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, kai jei:
1) darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam (siųstiems) bedarbiui (bedarbiams) pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID 19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti palengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;. 3) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį. 43. Šio straipsnio 3 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties galiojimo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau. 54.
54Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo gauti paramą verslui kurti, organizuoja verslo pradmenų mokymą konsultacijas dėl verslo kūrimo.“
Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) darbo rinkai besirengiantys asmenys.“
Pakeisti 48¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48¹ straipsnis. Darbo paieškos išmoka Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems
darbuotojams
1Teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo priėmimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė arba jo savarankiška veikla išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino;
4) asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriama ir mokama 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį mokama darbo paieškos išmoka, dydžio darbo paieškos išmoka. 3. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas. 4. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas laikotarpiui, kurį asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas. 5.
5Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) pasibaigus darbo paieškos išmokos mokėjimo terminui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje;
2) asmuo nebeatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos darbo paieškos išmokai skirti ir mokėti;
3) asmuo pateikia Užimtumo tarnybai prašymą nutraukti darbo paieškos išmokos mokėjimą. 6. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo –ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, atsiradimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo –per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, išnykimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo –ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos. 7. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. 1.
1Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi visas šias sąlygas atitinkantis asmuo:
1) asmuo 2021 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas);
2) asmuo, prieš tapdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bent penkerius ankstesnius kalendorinius metus nebuvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;
3) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos), kurioje numatyta darbo funkcija pagal profesiją, įtrauktą į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą;
4) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 6 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 3 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) yra ne mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
b) yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 2.
2Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi Ukrainos Respublikos piliečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 dieną pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje, jei šie asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo 2022 arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;
2) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos);
3) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 3 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 2 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) yra ne mažesnis negu 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
b) yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 3. Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriama ir mokama vienkartinė 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. 4. Atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skiria ir moka Užimtumo tarnyba.
Asmuo dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo jo darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. Sprendimas dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikotarpio, per kurį asmuo turi kreiptis dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo, netaikomos Ukrainos Respublikos piliečiams, atitinkantiems šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Šie asmenys į Užimtumo tarnybą turi kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. 6. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija bei agentūros, kuri atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų plėtrą ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, rekomendacijomis. 7. Kreipimosi dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius.“
Papildyti Įstatymą 48² straipsniu: „48² straipsnis.
1Teisę gauti išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, turi darbdavys, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) darbdavys atitinka šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas;
2) darbdavys yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos) su asmeniu, kuris atitinka šio įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir iki darbo Lietuvoje pradžios bent penkerius ankstesnius kalendorinius metus nebuvo šio darbdavio ar su šiuo darbdaviu susijusios įmonės darbuotojas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems darbdaviams už kiekvieną įdarbintą asmenį, atitinkantį šio įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, skiriama ir mokama vienkartinė išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, kurios dydis yra lygus įdarbinto asmens vidutiniam vieno mėnesio bruto darbo užmokesčiui, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį nuo asmens įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šio įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, dienos, bet ne didesnis kaip 7,2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos vienam įdarbintam asmeniui. 3. Išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skiria ir moka Užimtumo tarnyba. Darbdavys dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne anksčiau kaip po 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbuotojo darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. Sprendimas dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo darbdavio kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. 4.
4Kreipimosi dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo priedas
12006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36). 2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17). 3. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24). 4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1). 5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija). 56. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375). 67. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
1Šis įstatymas, išskyrus 22 ir 23 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 22 ir 23 straipsniai įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) direktorius priima šio įstatymo, išskyrus 22 ir 23 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2022 m. balandžio 30 d., o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir Užimtumo direktorius priima šio įstatymo 22 ir 23 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2022 m. gegužės 31 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo stebėseną, vertina ir prireikus teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl šio įstatymo 22 straipsniu išdėstytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir galiojimo tikslingumo. 5. Darbdaviams, kurie turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir kuriems iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo teikiamos darbo rinkos paslaugos ir (ar) taikomos užimtumo rėmimo priemonės, po 2022 m. gegužės 1 d. teikiamos darbo rinkos paslaugos. 6. Asmenims, kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių ir kurie iki 2021 m. balandžio 30 d. pateikė prašymus tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, po 2022 m. gegužės 1 d. registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. 7. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostata dėl registracijos Užimtumo tarnyboje tęsimo asmens prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, taikoma asmenims, kuriems bedarbio statusas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių buvo panaikintas po 2022 m. gegužės 1 d. 8.
8Šio įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalių nuostatos dėl bedarbio statuso panaikinimo taikomos bedarbiams, kuriems bent viena iš šio įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5, 7 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių (siūlomo tinkamo darbo atsisakymas, atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarkos pažeidimas ar bedarbio nelegaliai gautos ar gaunamos pajamos ir (ar) nelegalus darbas, neteisėta veikla, susijusi su pajamų gavimu) nustatoma po 2022 m. gegužės 1 d. 9. Jeigu iki 2022 m. balandžio 30 d. bedarbis registruotas Užimtumo tarnyboje daugiau kaip 9 mėnesius nuo registracijos joje dienos ar daugiau kaip 9 mėnesius per 18 mėnesių laikotarpį iki tinkamo darbo pasiūlymo pateikim o dienos, po 2022 m. gegužės 1 d. tinkamas darbas jam siūlomas pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2¹dalies nuostatas. 10. Prašymai dėl paramos judumui, pateikti iki 2022 m. balandžio 30 d., baigiami nagrinėti, sprendimai dėl kelionių išlaidų kompensavimo priimami vadovaujantis iki 2022 m. balandžio 30 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 11. Paraiškos dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų ar savarankiško užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, pateiktos iki 2022 m. balandžio 30 d., baigiamos nagrinėti, sprendimai dėl subsidijų darbo vietai (vietoms) steigti skyrimo ir grąžinimo priimami vadovaujantis iki 2022 m. balandžio 30 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 12. Dvišalėms ir trišalėms sutartims dėl profesinio mokymo, dvišalėms sutartims dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo sutartims, savarankiško užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sutartims, sudarytoms iki 2022 m. balandžio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios šių sutarčių sudarymo metu. 26 straipsnis.
1Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo rėmimas padėjo darbo netekusiems ir užimtiems asmenims įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje didesnio produktyvumo ekonominės veiklos sektoriuose, turinčiuose augimo potencialą. Taip pat, turi būti įvertinta, ar paramos verslui kurti priemonė turėjo teigiamą poveikį asmenų, kurie susidūrė su neigiamu COVID‑19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikiu, užimtumui; ar įgyvendinant paramos verslui kurti priemonę įsteigtose darbo vietose yra vykdoma veikla, kuri padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus bei skatinti žiedinę ekonomiką. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – treji metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2025 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1399(2) lyginamasis variantas
31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 39²,
2022 m. d. Nr. Vilnius
jį išdėstyti taip:
„3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje
turintiems asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo laisve teise (toliau – trečiųjų šalių piliečiai), kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas;“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje registruotiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai deklaravusiems gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą.“
išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo nuostatos dėl:
1) konsultavimo apie sezoninį darbą dėl sezoninio darbo paslaugų teikimo taikomos ir trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų,;
2) nuostatos dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos:
a) trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus piliečius atvykstančius į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų,;
b) prieglobsčio prašytojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 dalyje, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį;
3) nuostatos dėl laisvų darbo vietų registravimo, informavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos ir darbdaviams, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje.“2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 3 ir 4 punktais:
„3) atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems
darbuotojams;
4) išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio.“3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima
sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos
darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės
paslaugos teikiamos šiems asmenims:
1) nedirbantiems asmenims;
2) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
3) savarankiškai dirbantiems asmenims;
4) darbdaviams. 2.
ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje:
1) bedarbiams;
2) užimtiems asmenims. 3. Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punkte punktuose ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 4. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, skiriama ir mokama šio įstatymo 5¹ straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, o šio įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama bedarbiams. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 48¹ straipsnyje, skiriama ir mokama atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. Už įdarbintą asmenį, atitinkantį šio įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, darbdaviui mokama 48²straipsnyje nurodyta išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio. 5. Darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, taikomos užimtumo didinimo programos.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Bedarbiai, ir kiti darbo ieškantys asmenys ir darbo
rinkai besirengiantys asmenys 1.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;
5) nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.;
7) nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;
5) nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.;
7) nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje. 2.
neatlygintinio užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą. 3. Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus nustatytas sąlygas, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento. 4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų sąlygų arba kurio bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba nedirbantis asmuo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurį Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįsta darbo rinkai besirengiančiu asmeniu, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) besimokančio asmens;
4) asmens, praradusio bedarbio statusą.;
5) darbo rinkai besirengiančio asmens. 5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama asmens prašymu. 6 5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu, jeigu asmens prašymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.
Nedirbančiam asmeniui, kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas nesuteikiamas. 7 6. Asmenų, nurodytų šio straipsnio
nesinaudojančių darbo rinkos paslaugomis, registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama. ir jie pakartotinai Užimtumo tarnyboje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos. 7. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas suteikiamas nedirbančiam asmeniui (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurio įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių:
1) stokoja socialinių įgūdžių ir
(ar) motyvacijos dirbti;
2) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį;
3) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų), mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti;
4) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą;
5) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. 8.
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažinus nedirbantį asmenį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu, jeigu asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, bedarbio statusas panaikinamas ir asmeniui suteikiamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas statusas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. 9. Darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikiamas bedarbio statusas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas ir atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo rinkai besirengiantis asmuo yra pasirengęs šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka ieškoti darbo ar vykdyti savarankišką veiklą;
2) iš dalies ar visiškai pašalintos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės arba jos išnykusios;
3) darbo rinkai besirengiantis asmuo nedalyvauja teikiant siūlomas paslaugas ir (ar) taikant užimtumo didinimo programas ir (ar) pateikia prašymą suteikti jam bedarbio statusą. 10. Jeigu Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikia bedarbio statusą, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. 11. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas sustabdomas esant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms aplinkybėms jų buvimo laikotarpiu, kuriam pasibaigus, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytas sąlygas, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas ir jam suteikiamas bedarbio statusas. 12. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama, atsiradus bent vienai šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 ir 9–14 punktuose nurodytai aplinkybei, mutatis mutandis taikomai darbo rinkai besirengiančiam asmeniui.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo
šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 ar 2¹ dalyje nurodyto tinkamo darbo;“
7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) bedarbis be svarbių priežasčių Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savarankiškai neieško darbo ir nevykdo šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos arba (ir) daugiau negu vieną kartą antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“. 4. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) bedarbis deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytą laikotarpį, kuriuo mokama asmens nedarbo socialinio draudimo išmoka numatytus atvejus, kai bedarbis turi būti Užimtumo tarnybos žinioje;“. 5.
15 punktu: „15) Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįsta bedarbį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu.“
straipsnio 5 dalies 4 punktą. 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Konsultavimo paslaugos
teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius. 2. Konsultavimo paslaugas siekiant užimtumo sudaro:
1) profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas;
2) profesinės karjeros planavimas konsultavimas dėl pasirengimo dirbti;
3) psichologinis konsultavimas.;
4) konsultavimas dėl verslo kūrimo. 3. Teikiant profesinio konsultavimo ir profesinės karjeros planavimo paslaugą, skirtą darbo ieškančio asmens profesiniam apsisprendimui, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes renkantis tam tikrą profesiją, ar persikvalifikuojant, ar keičiant darbą, suteikiama karjeros valdymo kompetencijų, taip pat jie motyvuojami motyvuojama mokytis, dirbti ar dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse. 4. Teikiant profesinės karjeros planavimo paslaugą, skirtą darbo ieškantiems asmenims suteikti karjeros valdymo kompetencijų, suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių priimti informacija pagrįstus sprendimus, būtinus darbo rinkos konkurencingumui palaikyti, ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo profesinę karjerą.
Teikiant konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugą, asmenims suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių priimti informacija pagrįstus sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžių, ugdomas asmenų pasirengimas darbo rinkai. 5. Teikiant psichologinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims spręsti emocines, asmenybės ir bendravimo problemas, sudarančias kliūčių kliūtis jų užimtumui. 6. Teikiant konsultavimo dėl verslo kūrimo paslaugą, padedama asmenims apsispręsti dėl galimybės pradėti kurti savo verslą, suteikiama žinių, padedančių priimti pagrįstą sprendimą dėl verslo kūrimo, dalyvaujant šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytoje priemonėje, suteikiama verslo plano rengimo, verslo administravimo, išlaikymo bei plėtros žinių. 67. Užimtumo tarnyba, teikdama psichologinio konsultavimo paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis. 78. Profesinio konsultavimo ir profesinės karjeros planavimo ir psichologinio konsultavimo Konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos organizuojant konsultacinius užsiėmimus individualiai arba grupėms.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, pasirengimą darbo rinkai ir kitas šio įstatymo 22 straipsnio
įsidarbinimo galimybėms.“
taip: „2. Tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. 2.
registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas (eiti pareigas);
2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su darbo ieškančio asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) kelionė nuo darbo ieškančio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną ir mėnesio kelionės išlaidos nekainuoja daugiau kaip 15 procentų darbo skelbime nurodytos mėnesinės algos darbo, skaičiuojant pagal atstumą nuo asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį;
pateikimo mėnesį bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, ir pirmus 3 mėnesius sudaro ne mažiau kaip 80 procentų, o ketvirtą-devintą mėnesį – 60 procentų darbo ieškančio asmens 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, einančius prieš atleidimo iš darbo mėnesį, turėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių darbo ieškančio asmens draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis proporcingai dirbtam laikui.“
2Papildyti 30 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹.
Jeigu prasidėjo dešimtas mėnuo nuo asmens registracijos Užimtumo tarnyboje dienos arba jeigu tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dieną asmuo Užimtumo tarnyboje buvo registruotas kaip bedarbis daugiau kaip 9 mėnesius per 18 mėnesių laikotarpį iki tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, tinkamu darbu laikomas darbas, kuris atitinka šio straipsnio
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos
planavimo paslaugos
rinkai besirengiantiems asmenims, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi:
1) bedarbio (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka;
2) darbo rinkai besirengiančio asmens (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų darbo rinkai besirengiančiam asmeniui teikimo, užimtumo didinimo programų įgyvendinimo. 2. Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, ar bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims – užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. 3. Asmenims, Užimtumo tarnyboje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje dalies 1–4 punktuose nurodytais statusais, jų prašymu, pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Parama mokymuisi
priemonės yra šios:
1) profesinis mokymas;
2) įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį;
3) stažuotė;
4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.;
5) neformalusis suaugusiųjų švietimas;
6) aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 2. Paramą mokymuisi reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. 3. Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti, arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Profesinis mokymas 1.
asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų, ir bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį užimtas asmuo pasiliks dirbti arba užimtą asmenį perkels į aukštesnes pareigas, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą laisvoje darbo vietą vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Kai Jeigu bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatytas prioritetinių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai jeigu bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių susirastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. 2. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį, ir bedarbio ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą.
Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba kai bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami pagal Užimtumo tarnybos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. 3 2. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai jeigu sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą įvykdytą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, mokymo programos pavadinimas, lankytos ir nelankytos dienos, valandos).
Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą, arba darbdavys, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, užimtą asmenį po jo profesinio mokymo planuoja perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis būtų ne mažiau kaip 20 procentų didesnis, palyginus su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo, arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kada jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 4 3.
pagal kvalifikaciją suteikiančias programas, kurios suteikia kvalifikaciją, darbui naudojant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 5 4. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų;
2) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
3) darbdavių lėšų;
4) kitų šaltinių. 6 5. Bedarbiams ar užimtiems asmenims bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 5 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 4,65 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio dydžių kvalifikacijai įgyti ir 2,33 2,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti., išskyrus atvejus, kai lėšos – ne daugiau negu 9,3Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – skiriamos bedarbio ar užimto asmens kvalifikacijai ar kompetencijai, įtrauktai į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą įgyti. Į šias lėšas Šis apribojimas netaikomas neįskaičiuojamos išlaidos numatytos šio straipsnio 14 13 dalies 2–5 , 3, 4 ir 5 punktuose numatytoms išlaidoms bedarbiui,. Užimtam o užimtam asmeniui iš šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugos paslaugų išlaidos.
Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymosi metu buvo atleistas iš darbo, profesinio mokymosi laikotarpiu papildomai mokama šio straipsnio 14
kompensuojamos šio straipsnio 14 13 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos išlaidos. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką nustato, dokumentų tipines formas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7 6. Bedarbiams, per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija, atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nNedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nNedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 0,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
Kai Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, arba profesinio mokymo teikėjas atnaujina dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytą veiklą, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra lygus 0,47 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nNedarbo socialinio draudimo įstatymu. 8 7. Kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidų apmokėjimo bedarbiams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9 8. Kompensuojamos apgyvendinimo išlaidos negali viršyti daugiau kaip 1535 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą ir ne daugiau kaip 35 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio, kai mokymosi metu apgyvendinamas neįgalusis, turintis sunkią judėjimo negalią. Kompensuojamos kelionės išlaidos į profesinio mokymo vietą ir atgal apskaičiuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, vykdančio profesinį mokymą pagal pasirinktą profesinio mokymo programą. 10 9.
(išskyrus įdarbinimą pagal pameistrystės darbo sutartį), suderinęs su profesinio mokymo teikėju darbo ir mokymosi laiką, pradeda šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų užimtumo formų veiklą, su profesinio mokymo teikėju suderina darbo ir mokymosi laiką ir tęsia mokymąsi, toliau mokymosi laikotarpiu finansuojamos tik jo mokymo paslaugos. 11 10. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal šio straipsnio nuostatas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ir ne anksčiau kaip po
anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai:
1) dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją arba kai;
2) asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo;
3) neturi teisės mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, prieš tai neįgijęs kompetencijos pagal kitą formaliojo profesinio mokymo programos modulį. 12 11.
privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu
6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir
trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui;
3) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 1413 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatyto įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui.
Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu
6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir
trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui;
3) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 1413 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatyto įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesių laikotarpį mėnesius arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytos trišalės sutarties nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visas jos patirtas šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, kurios mažinamos mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui. 13 12.
šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų neturi atlyginti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų sutarčių nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu. 14 13. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;
4) apgyvendinimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų. 15 14. Šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 dalyje ir
terminais neatlygino Užimtumo tarnybai, išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 16 15.
16 15. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytas bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla profesinis mokymas;
2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai jei darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
3) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 2 punkte nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 30 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o tuo atveju, kai jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytas bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla profesinis mokymas;
2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai jei darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
3) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 2 punkte nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 30 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
4) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje nurodytų nustatytų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio ar užimto asmens, Užimtumo tarnybos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.
17 16. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant darbdavys neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 13 dalyje nurodytų išlaidų, laikoma:
1) darbo sutarties nutraukimas, kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, arba darbuotojas nutraukia darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios;
2) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 1 punkte nenurodytais pagrindais, kai bedarbis ar užimtas asmuo per
dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją, o bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
3) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje nurodytų nustatytų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio ar užimto asmens, Užimtumo tarnybos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“
pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka arba neformaliajame suaugusiųjų švietime šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka.
Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyta mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.“
pakeitimas Pakeisti 39¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39¹ straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis. 2. Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui ar užimtam asmeniui išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui įmonei, turinčiam turinčiai teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis organizuojanti asmuo įmonė), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. 3. Bedarbių neformaliojo Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas pripažinimą vykdo kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens organizuojanti įmonė, kurį kurią pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo. 4.
skiriamos lėšos Lėšos, skiriamos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti, negali viršyti 0,47 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 5. Bedarbių neformaliojo Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus. 6. Bedarbių kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos, patirtos dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo organizavimo, mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo 37 straipsnio
straipsniu Papildyti Įstatymą 39² straipsniu: „39² straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas
suaugusiųjų švietimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins užimtą asmenį, nurodytą šios dalies 2 ar 3 punkte, ar bedarbį ir užimto asmens, nurodyto šios dalies 2 ar 3 punkte, ar bedarbio.
Dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens, nurodyto šios dalies 2 ar 3 punkte, sudaroma, jei:
1) įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei arba kurie siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos nustatytas paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas;
2) mokytis valstybinės kalbos siunčiami bedarbiai ar užimti asmenys, kurie yra kitų Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
3) mokytis valstybinės kalbos siunčiami bedarbiai ar užimti asmenys, nurodyti šio įstatymo
Respublikoje galioja ne trumpiau kaip vienus metus. 2. Bedarbių ar užimtų asmenų neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdo švietimo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jeigu sudaryta trišalė sutartis, – suderinęs su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio ar užimto asmens pasirinktam švietimo teikėjui nurodytą pinigų sumą už įvykdytą neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Tarp pasirinkto švietimo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos mokymo sutartis, pagal kurią švietimo teikėjas kas mėnesį raštu ar elektroninėmis ryšių priemonėmis Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą (nurodomas bedarbio ar užimto asmens vardas, pavardė, gimimo data, mokymo programos pavadinimas, lankytos ir nelankytos dienos, valandos). 3. Bedarbių ar užimtų asmenų neformaliajam suaugusiųjų švietimui (kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti) skiriama lėšų suma negali viršyti 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Šis apribojimas netaikomas kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytoms išlaidoms. 4. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo
kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo
užimtų asmenų neformalusis suaugusiųjų švietimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir ne anksčiau kaip po vienų metų, baigus neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją. 7.
tarnybai privalo atlyginti visas jos patirtas išlaidas:
1) bedarbis ar užimtas asmuo, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus asmenis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nenutraukti mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba įsidarbinti, arba nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
2) darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
3) bedarbis ar užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje dvišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo nenutraukti mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. 8. Svarbios priežastys, kurioms esant neprivaloma atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 9 dalyje nurodytų išlaidų, bedarbiui ar užimtam asmeniui nustatytos šio įstatymo 37 straipsnio 15 dalyje, darbdaviui – šio įstatymo 37 straipsnio 16 dalyje. 9. Užimtumo tarnybai atlyginamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo, kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio
Papildyti Įstatymą 39³straipsniu: „39³ straipsnis. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas
vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis.
Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą įtraukiamos kvalifikacijos, atitinkančios ne žemesnį negu IV Lietuvos kvalifikacijos sandaros lygį, ir šiuos kvalifikacijų lygius pagrindžiančios kompetencijos, jeigu kvalifikacijos ir kompetencijos susijusios su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas (toliau – MTEPI) ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis Lietuvos MTEPI raidos kryptimis. 3.
užimtiems asmenims aukštą pridėtinę vertę kuriančioms į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktoms kvalifikacijoms dalyvaujant profesiniame mokyme įgyti skiriama lėšų suma negali viršyti 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, o į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktoms kvalifikacijoms tobulinti ar kompetencijoms įgyti, skiriama lėšų suma negali viršyti 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Šie apribojimai netaikomi bedarbiui dėl išlaidų, kurios numatytos šio įstatymo 37 straipsnio
straipsnio 13 dalies 2 punkte numatytų išlaidų. Užimtam asmeniui, kuris aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo metu buvo atleistas iš darbo ir kuriam suteiktas bedarbio statusas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo laikotarpiu mokama šio straipsnio 5 dalyje bedarbiams nustatyto dydžio mokymo stipendija ir kompensuojamos šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos išlaidos. 4. Bedarbiams ar užimtiems asmenims aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kompetencijoms dalyvaujant neformaliajame suaugusiųjų švietime įgyti skiriama lėšų suma negali viršyti 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Šis apribojimas netaikomas kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo vietą vykdymo ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytoms išlaidoms. 5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo
mokymosi laikotarpį pagal lankytas valandas kartą per mėnesį mokama 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. 6.
kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo
užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą profesinio mokymo ar neformaliojo švietimo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinį mokymą ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją. 8. Užimtumo tarnybai privalo atlyginti visas jos patirtas išlaidas:
1) bedarbis ar užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nenutraukti mokymosi pagal profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba įsidarbinti, arba nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
2) darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius;
3) bedarbis ar užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje dvišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo nenutraukti mokymosi pagal profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. 9. Svarbios priežastys, kurioms esant neprivaloma atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 10 dalyje nurodytų išlaidų, bedarbiui ar užimtam asmeniui nustatytos šio įstatymo 37 straipsnio 15 dalyje, darbdaviui – šio įstatymo 37 straipsnio 16 dalyje. 10. Užimtumo tarnybai atlyginamos profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo, kelionių į profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo vietą ir atgal bei šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytos išlaidos.“
pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Parama judumui
kompensuoti kelionės išlaidas kelionių į darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal išlaidas:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;
34) bedarbiui pagal Užimtumo tarnybos pateiktą tinkamo darbo pasiūlymą vykstant į darbo pokalbį su darbdaviu dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
45) darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį, ir patiriančiam patiriant bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal, esant jo sutikimui, išlaidas išlaidų. 2.
išlaidos kompensuojamos, kai jei asmuo dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar arba po dalyvavimo baigęs dalyvauti konsultavimo konsultaciniuose grupėms užsiėmimuose ar darbo pokalbyje ir kai jeigu nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms konsultacinių užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 34 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje, ar konsultaciniuose užsiėmimuose pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose jeigu bedarbis vyksta į darbo pokalbį su darbdaviu. Kelionės Kelionių išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jei jis dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas vieną mėnesį nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai jeigu nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. 3. Paramos judumui dydis sudaro
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio., jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 19,39 procento Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama. 4. Kelionės Kelionių išlaidų kompensacijų, mokamų bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms konsultaciniuose užsiėmimuose, stažuotėje, vykstančiam į darbo vietą ar pokalbio su darbdaviu vietą ir atgal, ir darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas išlaidų, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, Užimtumo tarnybos, darbo, darbo pokalbio, konsultacinių užsiėmimų ar stažuotės atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti
steigti yra teikiama ši parama:
1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas parama verslui kurti. 2.
dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su tiesioginėms funkcijoms steigiamos steigiamoje darbo vietos vietoje funkcijų atlikimui susijusioms atlikti būtinoms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai jeigu planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. 3. Paramos vienai darbo vietoms vietai steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03
algos dydžio sumos, o kai savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantis savarankiškai dirbantis asmuo, gavęs šio įstatymo 5¹straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigia darbo vietą sau, jam skiriamos paramos jo darbo vietai steigti dydis negali viršyti 11,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Šie dydžiai taikomi Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45,
darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). 4. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus mirusius sau darbo vietas įsteigusių įsisteigusius subsidijos gavėjų gavėjus mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai jeigu darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai jeigu darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys;
3) 50 procentų subsidijos, kai jeigu darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys. 5.
nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties jos nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo, išskyrus savarankiško užimtumo rėmimą paramą verslui kurti;
2) prastova įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, taip pat jeigu jam arba įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) keičiama įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama nustatyta darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 6 ar 8 punkte nurodytas bedarbis 47 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys, pradėjęs pradėję savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip
mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai bedarbis asmuo, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų 126 dienas iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius ateinančius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir
(arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gimimo datą ir veiklos nevykdymo laikotarpį.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties jos nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo, išskyrus savarankiško užimtumo rėmimą paramą verslui kurti;
2) prastova įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, taip pat jeigu jam arba įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) keičiama įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama nustatyta darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 6 ar 8 punkte nurodytas bedarbis 47 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys, pradėjęs pradėję savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip
mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai bedarbis asmuo, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų 126 dienas iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius ateinančius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir
(arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gimimo datą ir veiklos nevykdymo laikotarpį. Įsteigtos darbo vietos išlaikymo ne mažiau kaip 36 mėnesius laikotarpis šiame punkte nurodytais atvejais pratęsiamas tiek, kiek trunka veiklos nevykdymo laikotarpis;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos užimtos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui susirinkimo priėmus nutarimą nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, – darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos;
7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į Užimtumo tarnybos raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.
grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:
1) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį.
Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis;
2) neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;
3) raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas ir kodas arba fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data) arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį;
4) nevykdo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų;
5) nesudaro sąlygų Užimtumo tarnybai atlikti darbo vietos steigimo arba šioje darbo vietoje 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) vykdomos veiklos 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) patikros vietoje ar, Užimtumo tarnybai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;
6) pateikė žinomai klaidingą informaciją apie tikslus ir išlaidas ir tikslus, dėl kurių kuriems buvo prašoma konkreti subsidija;
7) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją. 7.
šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), –
ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą, kurio dydis - ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau negu viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo dienos, o šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą, kurio dydis - ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau negu viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo dienos, o šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją). 8.
šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, per 36 mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos ir šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytais atvejais pratęstą įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpį be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:
1) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į turtą, įgytą už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą;
2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;
3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidijai subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus. 9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į darbo vietą, įsteigtą (pritaikytą) už subsidijos darbo vietai (vietoms) steigti lėšas, įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. 10. Jeigu Užimtumo tarnybai nustatočius, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 6, 7 ar 8 daliųes nuostatas, toks darbdavys kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo gali ne anksčiau kaip nuo subsidijos grąžinimo dienos. 11. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima Užimtumo tarnyba. Jos sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Vietinių užimtumo iniciatyvų
projektų įgyvendinimas
įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių (seniūnijų) gyvenamųjų vietovių gyventojų užimtumą (toliau – vietinių užimtumo iniciatyvų projektai), įgyvendinimas organizuojamas steigiant naujas darbo pagal bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo neterminuotas darbo sutartis vietas bedarbiams. 2. Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti gali turėti valstybės, ir savivaldybių institucijos, ir įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės. 3. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintose nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose gyvenamosiose vietovėse, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, siekiant palengvinti nedarbo pasekmėms švelninti padarinius.“
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Savarankiško užimtumo rėmimas Parama verslui kurti 1.
Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas Parama verslui kurti teikiama šio straipsnio 3
arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jei asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 2. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai:
1) asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme;. 2) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį. 32. Subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, kai jeigu:
1) darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID 19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti palengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;.
3) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį. 43. Šio straipsnio 3
steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties galiojimo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau. 54. Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo gauti paramą verslui kurti, organizuoja verslo pradmenų mokymą konsultacijas dėl verslo kūrimo.“
Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) darbo rinkai besirengiantys asmenys.“
pakeitimas Pakeisti 48¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48¹ straipsnis.
Darbo paieškos išmoka Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams
išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo priėmimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė arba jo savarankiška veikla išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino;
4) asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriama ir mokama 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį mokama darbo paieškos išmoka, dydžio darbo paieškos išmoka. 3. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas. 4. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas laikotarpiui, kurį asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas. 5.
darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) pasibaigus darbo paieškos išmokos mokėjimo terminui, nurodytam šio straipsnio 3 dalyje;
2) asmuo nebeatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos darbo paieškos išmokai skirti ir mokėti;
3) asmuo pateikia Užimtumo tarnybai prašymą nutraukti darbo paieškos išmokos mokėjimą. 6. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo –ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, atsiradimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo –per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, išnykimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo –ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos. 7. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. 1.
iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi visas šias sąlygas atitinkantis asmuo:
1) asmuo
gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas), išskyrus atvejus, jeigu šiam asmeniui nacionalinė viza Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.
1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.11, 70.19, 70.20 ir 70.21 papunkčiuose nurodytais atvejais buvo išduota iki 2022 m. birželio 30 d.;
2) asmuo, prieš tapdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bent 5 ankstesnius kalendorinius metus nebuvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;
3) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos), kurioje numatyta darbo funkcija pagal profesiją, įtrauktą į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą;
4) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 6 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 3 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) yra ne mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
b) yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.11, 70.19, 70.20 ir 70.21 papunkčiuose nurodytais atvejais buvo išduota iki 2022 m. birželio 30 d.;
2) asmuo, prieš tapdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bent 5 ankstesnius kalendorinius metus nebuvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;
3) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos), kurioje numatyta darbo funkcija pagal profesiją, įtrauktą į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą;
4) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 6 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 3 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) yra ne mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
b) yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 2.
iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi Ukrainos piliečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 dieną pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje, jeigu šie asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo 2022 arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju;
2) asmuo yra su darbdaviu sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos);
3) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 3 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 2 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) yra ne mažesnis negu 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
b) yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jeigu darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 2,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 3. Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriama ir mokama vienkartinė 4,1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. 4. Atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skiria ir moka Užimtumo tarnyba.
Asmuo dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo jo darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. Sprendimas dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikotarpio, per kurį asmuo turi kreiptis dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo, netaikomos Ukrainos piliečiams, atitinkantiems šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Šie asmenys į Užimtumo tarnybą turi kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. 6. Kreipimosi dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius. 7. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, atliekamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija bei agentūros, kuri atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų plėtrą ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, rekomendacijomis.“
papildymas 48² straipsniu Papildyti Įstatymą 48² straipsniu:
„48² straipsnis. Išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio
1.
Teisę gauti išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, turi darbdavys, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) darbdavys atitinka šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas;
2) darbdavys yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuotolinio darbo atveju – dėl darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos) su asmeniu, kuris atitinka šio įstatymo 48¹ straipsnio
pradžios bent 5 ankstesnius kalendorinius metus nebuvo šio darbdavio ar kitos įmonės, atstovybės ar filialo, kurie priklauso tai pačiai įmonių grupei (kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme) kaip ir šis darbdavys, darbuotojas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems darbdaviams už kiekvieną įdarbintą asmenį, atitinkantį šio įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, skiriama ir mokama vienkartinė išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, kurios dydis yra lygus įdarbinto asmens vidutiniam vieno mėnesio bruto darbo užmokesčiui, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį nuo asmens įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šio įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies
Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos vienam įdarbintam asmeniui. 3. Išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skiria ir moka Užimtumo tarnyba. Darbdavys dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne anksčiau kaip po 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbuotojo darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios.
Sprendimas dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo darbdavio kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. 4. Kreipimosi dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo priedas
Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL
trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17). 3. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL
ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1). 5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija). 56. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL
d.
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, ekonomikos ir inovacijų ministras ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) direktorius priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2022 m. birželio 30 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka stebėseną, vertina ir prireikus teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir galiojimo tikslingumo. 4. Darbdaviams, kurie turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir kuriems iki 2022 m. birželio 30 d. buvo teikiamos darbo rinkos paslaugos ir (ar) taikomos užimtumo rėmimo priemonės, po 2022 m. liepos 1 d. teikiamos darbo rinkos paslaugos. 5. Asmenims, kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių ir kurie iki 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymus tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, po 2022 m. liepos 1 d. registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. 6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostata dėl registracijos Užimtumo tarnyboje tęsimo asmens prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, taikoma asmenims, kuriems bedarbio statusas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių buvo panaikintas po 2022 m. liepos 1 d. 7.
straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos dėl bedarbio statuso panaikinimo taikomos bedarbiams, kuriems bent viena iš šio įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išdėstyto Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5, 7 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių (siūlomo tinkamo darbo atsisakymas, atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarkos pažeidimas ar bedarbio nelegaliai gautos ar gaunamos pajamos ir (ar) nelegalus darbas, neteisėta veikla, susijusi su pajamų gavimu) nustatoma po 2022 m. liepos 1 d. 8. Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, mokamos iki 2025 m. gegužės 31 d. 9. Prašymai dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, pateikti iki 2025 m. gegužės 31 d., baigiami nagrinėti, sprendimai dėl šių išmokų skyrimo ir mokėjimo priimami vadovaujantis iki 2025 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 10. Jeigu iki 2022 m. birželio 30 d. bedarbis registruotas Užimtumo tarnyboje daugiau kaip 9 mėnesius nuo registracijos joje dienos ar daugiau kaip 9 mėnesius per 18 mėnesių laikotarpį iki tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, po 2022 m. liepos 1 d. tinkamas darbas jam siūlomas pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2¹ dalies nuostatas. 11. Prašymai dėl paramos judumui, pateikti iki
d., baigiami nagrinėti, sprendimai dėl kelionių išlaidų kompensavimo priimami vadovaujantis iki 2022 m. birželio
įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 12.
12Paraiškos dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų ar savarankiško užimtumo rėmimo priemonių
įgyvendinimo, pateiktos iki 2022 m. birželio 30 d., baigiamos nagrinėti, sprendimai dėl subsidijų darbo vietai (vietoms) steigti skyrimo ir grąžinimo priimami vadovaujantis iki 2022 m. birželio 30 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 13. Dvišalėms ir trišalėms sutartims dėl profesinio mokymo, dvišalėms sutartims dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo sutartims, savarankiško užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sutartims, sudarytoms iki 2022 m. birželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios šių sutarčių sudarymo metu. 26 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas
apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo rėmimas padėjo darbo netekusiems ir užimtiems asmenims įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje didesnio produktyvumo ekonominės veiklos sektoriuose, turinčiuose augimo potencialą. Be to, turi būti įvertinta, ar paramos verslui kurti priemonė turėjo teigiamą poveikį asmenų, kurie susidūrė su neigiamu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikiu, užimtumui; ar įgyvendinant paramos verslui kurti priemonę įsteigtose darbo vietose vykdoma veikla, kuri padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus bei skatinti žiedinę ekonomiką. 3. Ex post vertinimo laikotarpis
Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ STRAIPSNIŲ, PRIEDO pakeitimo ir įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO nR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projekto (toliau – Užimtumo įstatymo projektas) tikslas – tobulinti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo bei tinkamo darbo nustatymo teisinį reguliavimą; numatyti individualios užimtumo veiklos planavimo ir konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugų teikimą darbo rinkai besirengiantiems asmenims; suteikti galimybę užimtiems asmenims mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, mokytis pameistrystės organizavimo forma, įvertinti ir pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, didinti paramos judumui ir paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą; derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, pritraukiant išvykusius aukštos kvalifikacijos Lietuvos Respublikos piliečius ir aukštos kvalifikacijos užsieniečius, paskatinant užsienio investuotojus perkelti savo gamybinę arba paslaugų veiklą į Lietuvą, sumažinant darbuotojui tenkančias atvykimo išlaidas, o darbdaviui aukštos kvalifikacijos darbuotojo paieškos išlaidas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybę nedirbantiems asmenims, kuriems suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, išlikti apdraustaisiais sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Užimtumo įstatymo projekto uždaviniai:
1) pakeisti bedarbio statuso suteikimo sąlygas ir šio statuso panaikinimo aplinkybes. Esant įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms, nedirbančiam asmeniui siūloma nustatyti darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Nustatyti papildomą sąlygą, kurią turėtų atitikti asmuo, kad jam būtų suteiktas bedarbio statusas, t. y. turi būti nedeklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai bedarbis turi būti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) žinioje;
2) pakeisti tinkamo darbo nustatymo požymius, siejant su asmens turima kvalifikacija, darbo patirtimi, sveikatos būkle, kelionės į darbą išlaidomis ir numatomu gauti darbo užmokesčio dydžiu, taip pat siejant su registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu ir bedarbio statuso panaikinimu pagal Užimtumo tarnybos pateiktų tinkamo darbo pasiūlymų skaičių;
3) nustatyti, kad darbo rinkai besirengiantiems asmenims Užimtumo tarnyba teiktų konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugas, siekiant pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes;
4) praplėsti užimtųjų asmenų galimybes mokytis pagal formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, taip pat mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.
Sudaryti galimybę Užimtumo tarnybai finansuoti užsieniečiams valstybinės kalbos mokymus;
5) nustatyti galimybę užimtiems asmenims įgyvendinti ir kitas paramos mokymuisi priemones: įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo;
6) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą papildyti naujomis paramos mokymuisi priemonėmis – neformalusis suaugusiųjų švietimas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas, nustatant skiriamų lėšų ir mokymo stipendijos dydžius ir lėšų grąžinimo Užimtumo tarnybai sąlygas, jeigu nevykdomi sutarčių įsipareigojimai;
7) nustatyti galimybę paramos judumui priemonę taikyti asmenims, dalyvaujantiems konsultavimo užsiėmimuose arba vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu, kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo pokalbio ar konsultavimo užsiėmimų vieta;
8) pakeisti paramos darbo vietoms steigti priemonių (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir savarankiško užimtumo rėmimo) įgyvendinimo sąlygas, užtikrinant taiklesnį ir efektyvesnį šių paramos darbo vietoms steigti priemonių taikymą;
9) sudaryti palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, patekti į darbo rinką ir iš dalies įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) nuostatas;
10) nustatyti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (toliau – atvykimo išmoka), siekiant kompensuoti dalį persikėlimo išlaidų ir išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio (toliau – išmoka darbdaviui), šio darbuotojo paieškos išlaidoms kompensuoti.
Sudaryti galimybę Užimtumo tarnybai finansuoti užsieniečiams valstybinės kalbos mokymus;
5) nustatyti galimybę užimtiems asmenims įgyvendinti ir kitas paramos mokymuisi priemones: įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo;
6) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą papildyti naujomis paramos mokymuisi priemonėmis – neformalusis suaugusiųjų švietimas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas, nustatant skiriamų lėšų ir mokymo stipendijos dydžius ir lėšų grąžinimo Užimtumo tarnybai sąlygas, jeigu nevykdomi sutarčių įsipareigojimai;
7) nustatyti galimybę paramos judumui priemonę taikyti asmenims, dalyvaujantiems konsultavimo užsiėmimuose arba vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu, kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo pokalbio ar konsultavimo užsiėmimų vieta;
8) pakeisti paramos darbo vietoms steigti priemonių (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir savarankiško užimtumo rėmimo) įgyvendinimo sąlygas, užtikrinant taiklesnį ir efektyvesnį šių paramos darbo vietoms steigti priemonių taikymą;
9) sudaryti palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, patekti į darbo rinką ir iš dalies įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) nuostatas;
10) nustatyti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (toliau – atvykimo išmoka), siekiant kompensuoti dalį persikėlimo išlaidų ir išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio (toliau – išmoka darbdaviui), šio darbuotojo paieškos išlaidoms kompensuoti. Sveikatos draudimo įstatymo projekto uždavinys – nustatyti, kad darbo rinkai besirengiantys asmenys išliktų draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įvedus įvairius ekonomikos suvaržymus, prastėjant gyventojų ir verslo lūkesčiams dėl pandemijos poveikio, ekonomikose įsivyravus neapibrėžtumui dėl ateities, po neišvengiamo reikšmingo nedarbo lygio augimo 2020 m., kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis pasiekė 8,5 proc., nuo 2021 m. pradžios pastebimas nedarbo lygio kritimas. 2021 m. nedarbo lygis sumažėjo iki 7,1 proc. arba 1,4 procentiniais punktais mažiau lyginant su praėjusiais metais. Nedarbas Lietuvoje galėtų mažėti sparčiau, tačiau tam trukdo neatitiktis tarp darbo vietų paklausos ir nedirbančių asmenų turimos kvalifikacijos, kompetencijų, darbo įgūdžių bei jų pasirengimo darbo rinkai. Dalis nedirbančių asmenų stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ir /ar naujų karjeros galimybių, dalis – prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų. Užimtumo tarnybos duomenimis apie 32 proc. skirtingų socialinių grupių asmenų, įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiau nei ketvirtadalis registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, dar trečdalis (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus. Todėl, pirmiausiai, būtina identifikuoti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes (socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti stoka, šeimos narių priežiūra ir slauga, apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų) sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti (toliau – skolos), priklausomybės ligos, susisiekimo problemos ir kt.).
Be to, Užimtumo tarnybai yra svarbu turėti informaciją ar asmuo turi skolų, nes tai yra viena iš didžiausių įsidarbinimo kliūčių. Žmonės turintys skolų, dažniausiai sutinka dirbti nelegaliai, siekia gauti paramą arba yra išlaikomi kitų šeimos narių. Negalėdami susimokėti būtinų išlaidų, toliau skolinasi, įsiskolina už būsto išlaikymą, ima greituosius kreditus, o įsiskolinimų sumos dar labiau išauga pas antstolius. Skolų turinčių žmonių nenori priimti į darbą darbdaviai, o žmonės praranda viltį ir motyvaciją skolas grąžinti, nebenori dirbti legaliai, kad skolos nebūtų išskaičiuojamos iš gauto darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, Užimtumo tarnybai svarbu nustatyti, kurie asmenys turi skolų, kad jiems galėtų būti organizuojama reikalinga pagalba, pavyzdžiui teisinių paslaugų teikimas ar antstolių konsultacijos. Užimtumo tarnybos duomenimis Užimtumo tarnyboje 2022 m. sausio 1 d. buvo registruota 7,7 tūkst. laisvų darbo vietų ir 176,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Beveik pusė darbo pasiūlymų (45,1 proc.) – kvalifikuotiems darbininkams ir mašinų bei įrenginių operatoriams. Laisvos darbo vietos nekvalifikuotiems darbininkams sudarė kiek daugiau nei ketvirtadalį (28,3 proc.). Nepaisant laisvų darbo vietų skaičiaus augimo, įsidarbinimo rodikliai auga ne taip sparčiai kaip galėtų.
Lietuvoje išlieka struktūrinis nedarbas, kai darbo ieškančių asmenų kvalifikacija ir turimi įgūdžiai neatitinka darbdavių poreikių, siūlomas darbo užmokestis neskatina grįžti į darbo rinką, mažėja darbo jėgos poreikis dėl įmonių technologinės pažangos ir investicijų į procesų efektyvinimą. Beveik kas trečias Užimtumo tarnyboje registruotas asmuo yra nekvalifikuotas, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei įgyta kvalifikacija, trečdalis dirbančiųjų dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą, o darbdaviams trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Ilgalaikė Lietuvos sėkmė priklausys nuo kelių pagrindinių sąlygų. Visų pirma, turi būti didinamas Lietuvos ekonomikos pažangumas, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas. Turi būti pereinama prie skaitmeninės ir žiniomis grįstos ekonomikos, kurioje vyrauja gerai apmokamos ir aukštos kompetencijos reikalaujančios darbo vietos, vystomos inovacijos ir didelės vertės produktai. Europos Komisija nurodo, „kad krizės sukelti vartojimo įpročių pokyčiai ir dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka, kartu su Europos žaliuoju kursu ir Europos skaitmenine strategija, pakeis mūsų ekonomiką. Kai kurie sektoriai kurį laiką gali nesugebėti pilnai atsigauti, jeigu apskritai atsigaus, o įmonės po krizės gali patirti finansinių sunkumų. <...> Augant nedarbui ir didėjant neveiklumui, gali būti prarandami įgūdžiai, o tai gali daryti žalingą poveikį atitinkamiems asmenims ir visai ekonomikai. Jei nebus imtasi įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo priemonių, nedarbo rizika taps nuolatinė.“[¹] Į aukštą pridėtinę vertę orientuotos ekonomikos vystymas yra tarp svarbiausių Lietuvos tikslų, kurio neįmanoma pasiekti be tinkamas kompetencijas turinčios darbo jėgos.
Iššūkius dėl kvalifikuotos darbo jėgos atspindi ir Pasaulio talentų konkurencingumo indeksas: pagal 2020 m. duomenis Lietuva yra 117 vietoje iš 132 valstybių pagal galimybių rasti kvalifikuotus darbuotojus rodiklį. Pritraukiant investicijas į šalį yra orientuojamasi į naujas darbo vietas bei aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius, tokius kaip pažangi bei aukštąsias technologijas taikanti ir kurianti inžinerinė pramonė, gyvybės mokslai, informacinių technologijų kūrimas bei vystymas, tarptautinių korporacijų paslaugų centrai. Norint pasivyti Europos Sąjungos ekonomikos struktūros pažangumo vidurkį, dirbančiųjų skaičius pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų sektoriuose turėtų papildomai padidėti iki 86 tūkstančių. Reikalingi sprendimai dėl mokymo programų, kurios būtų skirtos padėti asmenims įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, prioritetą teikiant inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų specialistams parengti. Lietuvos ekonomikai ir jos turimam moksliniam, technologiniam bei žmogiškajam potencialui didelę įtaką daro ir globalios tendencijos. Asmenys, turintys reikiamas kvalifikacijas ir kompetencijas yra atsparesni neigiamiems ekonomikos pokyčiams, be to, jie geriau geba pasinaudoti atsirandančiomis naujomis galimybėmis. Todėl tos kvalifikacijos ir kompetencijos, kurios atliepia globalias tendencijas, taip pat laikytinos aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijomis ir kompetencijomis.
Atsižvelgiant į globalias tendencijas, tokias kaip darbų automatizavimas, skaitmenizavimas, Žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis kvalifikacijomis gali būti laikomos tik tos kvalifikacijos, kurios yra orientuotos į aukštesnį veiklos sudėtingumą, savarankiškumą ir kintamumą, tam reikalingos kvalifikacijos, atitinkančios IV ir aukštesnį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenį, be to, atsiranda poreikis Užimtumo įstatyme taip pat sudaryti galimybę mokytis pagal aukštojo mokslo studijų programos dalį (studijų modulį) (neformaliąsias suaugusiųjų švietimo programas). Susiduriama su situacija, kai užsieniečiai nemoka arba prastai moka valstybinę kalbą. Kalbos barjeras sukelia nemažai trukdžių jiems įsidarbinti, užtikrinti darbo sąlygų kokybę, derėtis dėl darbo laiko ir užmokesčio bei užkirsti kelią galimam išnaudojimui darbe. Be to, dėl kalbos nemokėjimo ir (arba) menko mokėjimo sunku surasti informacijos apie darbo pasiūlymus. Europos Komisijos ir Tarybos užimtumo ataskaitos[²] analizėje akcentuojamos kelios prioritetinės reformų ir investicijų sritys. Jomis turėtų būti siekiama skatinti darbo vietų kūrimą, palengvinti bedarbių įsidarbinimą ir darbuotojų perėjimą iš vieno sektoriaus į kitą, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą ir mažinti krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį. Pradedantiesiems ir smulkiesiems verslininkams, ypač Lietuvos regionuose, dažniausiai trūksta informacijos, gebėjimų identifikuoti kuriamo verslo ekonomines naudas, žinių apie verslo formas, jų administravimą bei šalyje esančias mokestines sistemas, gerosios verslo praktikos pavyzdžius, kurie padėtų pradėti, vykdyti veiklą, identifikuoti kuriamo verslo stiprybes ir silpnybes, užkirsti kelią galimiems verslo sunkumams.
Pastebimas poreikis darbo ieškantiems asmenims siekiantiems gauti paramą darbo vietų steigimui, organizuoti konsultavimą dėl verslo kūrimo. VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Užimtumo tarnybai identifikavus darbo ieškantį asmenį kaip apsisprendusį pradėti kurti savo verslą, šis asmuo galėtų būti konsultuojamas VŠĮ „Versli Lietuva“, taip pat, esant poreikiui, galėtų būti teikiamos ir kitos verslumą skatinančios priemonės. Paramos verslo kūrimui priemonės organizavimas ir finansavimas yra numatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL). Šias lėšas siekiama investuoti į darbo vietų, prisidedančių prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo bei žiedinės ekonomikos skatinimo, steigimą. Siekiant paramos darbo vietoms steigti taiklumo, Užimtumo tarnybai bendradarbiaujant su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis galėtų būti nustatomos gyvenamosios vietovės, kuriose yra poreikis ir būtų efektyviausia įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų paramos verslo kūrimui teikimą, kiekvienais metais būtų nustatomi paramos verslo kūrimui prioritetai, kurie prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo bei žiedinės ekonomikos skatinimo ir (ar) COVID‑19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo poveikio mažinimo.
Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad parama darbo vietoms steigti gali būti teikiama ir savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantiems savarankiškai dirbantiems asmenims, gavusiems Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems asmenims steigiant sau darbo vietą nebuvo taikomos Užimtumo įstatymo 44 straipsnyje nustatytos sąlygos, Užimtumo tarnyba neturėjo finansinių galimybių patenkinti visas pateiktas paraiškas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui šiuo metu nemokama (buvo mokama iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), todėl siūloma keisti savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo sąlygas. Šiuo metu Lietuva yra viena iš daugiausiai dėl emigracijos nukentėjusių Europos Sąjungos valstybių narių. Emigrantų ir šalies populiacijos santykis Lietuvoje 2020 m. duomenimis siekė 24 proc., kai tuo tarpu visos Europos Sąjungos vidurkis buvo tik 7 proc.[³]. Skaičiuojama, kad iš viso yra 658 tūkst. emigravusių lietuvių.
2019 m. pirmą kartą į Lietuvą atvykstančių asmenų skaičius viršijo iš Lietuvos emigruojančių asmenų skaičių – iš Lietuvos išvyko 4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, į Lietuvą atvyko 15 tūkst. kitos pilietybės asmenų[⁴]. Šį teigiamą pokytį lėmė ne sugrįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, bet į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai. Tačiau nepaisant augančio į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiaus, tokių užsienio talentų potencialas vis dar nėra tinkamai išnaudojamas. 2020 m. duomenimis iš visų atvykusių į Lietuvą asmenų atvyko tik 5 proc. užsieniečių, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 13 proc.[⁵]. Tokią statistiką lemia ir tai, kad Lietuvoje vis dar pasigendama priemonių, kurios būtų skirtos pritraukti aukštos kvalifikacijos užsienio talentus. Šiuo metu didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių imigrantų neturi aukštos kvalifikacijos profesijos. Iš visų atvykstančių užsienio darbuotojų, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) specialistai sudaro mažiau nei 1 proc.[⁶], o išduodamų mėlynosios kortelės (ang. BlueCard) leidimų gyventi Lietuvoje skaičius per metus siekia tik 289[⁷]. 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – 2021–2030 metų nacionalinio pažangos planas), nustatytiems prioritetiniams sektoriams vystyti talentų pritraukimas iš užsienio – būtina sąlyga. 2030 m. sukuriamos pridėtinės vertės dalis gyvybės mokslų sektoriuje turės padidėti nuo 2,3 proc. (2019 m.) iki 5 proc., inžinerinės pramonės sektoriuje nuo 5,93 proc. (2019 m.) iki 7,69 proc. ir informacinių ir komunikacinių technologijų (ICT) sektoriuje nuo 4,1 proc. (2020 m.) iki 5,1 proc. Šių sektorių spartesniam vystymuisi yra būtinos pažangios investicijos, kurias pritraukti be instrumentų nišinių talentų medžioklei yra sunku. 79 proc.
79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų teigia, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga[⁸]. O 2016–2020 m. dėl talentų stokos Lietuvos nepasirinkę investuotojai nesukūrė 5810[⁹] gerai apmokamų darbo vietų. Sąlyginai nedidelio kiekio nišinių talentų stoka gali lemti viso tiesioginių užsienio investicijų projekto neįgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, Užimtumo įstatymo projektu siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos užsieniečius, susigrąžinti emigravusius Lietuvos Respublikos piliečius ir pritraukti užsienio investuotojus, kurie perkeltų ir savo aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Pritraukti darbuotojai galėtų prisidėti prie vietinių talentų ugdymo Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikiantys užsienio investuotojai skiria didžiulį dėmesį perduodami savo sukauptas žinias ir patirtis tiek gamybos, tiek ir paslaugų sektoriuje. Praktikoje labai dažnai nutinka, kad aukštos kvalifikacijos relokuoti darbuotojai apmoko jau Lietuvoje esančius darbuotojus, todėl tokiu būdu yra prisidedama prie bendro aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus augimo visoje šalyje ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos suderinamumo. Reaguojant į situaciją Ukrainoje, siekiama padėti Ukrainos Respublikos piliečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų. Todėl siūloma Užimtumo įstatymo projekte numatyti lengvesnes sąlygas atvykimo išmoką gauti Ukrainos Respublikos piliečiams, atvykusiems į Lietuvą po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios ir įsidarbinusiems Lietuvoje. Ši išmoka būtų skiriama ir išmokama laikinai – kol išliks susidariusi situacija ir migracijos dėl karinių veiksmų srautas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Užimtumo įstatymo projekto iniciatorės – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl siūlomų nustatyti atvykimo išmokos ir išmokos darbdaviui (Užimtumo įstatymo projekto 22 ir 23 straipsniai). 3.
Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Darbdaviams, kurie neregistruoti Juridinių asmenų registre, nors turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, ir turi įdarbinę darbuotojus, pateikus Užimtumo tarnybai pasiūlymus dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, Užimtumo tarnyba neturi galimybių įvertinti jų atitikties Užimtumo įstatymo 35 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, nėra įsiskolinę, neturi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų ir kt.). Be to, atsiradus teisiniam pagrindui subsidijas darbo užmokesčiui išsiieškoti, Užimtumo tarnyba neturi galimybės to padaryti Lietuvos Respublikos teismuose, nes ieškiniai teikiami ne pagal nuolatinės buveinės vietą, o pagal buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 str.). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnis, reglamentuojantis įsisteigimo laisvę, apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, o vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos (pavyzdžiui, žr. Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą). Pažymėtina, kad juridinio asmens formą turinčiam darbdaviui galimybės dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse nėra ribojamos, tuo tarpu darbdaviams fiziniams asmenims iš esmės taikomas penkerių metų gyvenimo Lietuvos Respublikoje reikalavimas. Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta kam gali būti taikomos Užimtumo įstatymo reglamentuojamos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės.
Tačiau Užimtumo įstatyme nėra numatyta galimybė prieglobsčio prašytojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 dalyje, turintiems teisę ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, gauti Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Todėl nėra visiškai įgyvendintas Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnis. Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo priemonės yra tik aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos. Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos bedarbiams ir užimtiems asmenims, neišskiriant darbo rinkai besirengiančių asmenų, kurie turi problemų dėl įsidarbinimo ir dalyvavimo priemonėse ar programose ir jiems nėra numatytų papildomų paslaugų padedančių spręsti įsidarbinimo problemas. Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užimtiesiems asmenims, gali būti organizuojama tik viena paramos mokymuisi priemonė – profesinis mokymas. Užimtumo įstatymo 24 straipsnyje viena iš bedarbio statuso panaikinimo aplinkybių yra – bedarbis deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytą laikotarpį, kuriuo mokama asmens nedarbo socialinio draudimo išmoka. Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti asmuo, kad jam būtų suteiktas bedarbio statusas, tačiau nėra nustatyta sąlygos, susijusios su išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimu.
Užimtumo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultavimo paslaugas sudaro profesinis konsultavimas, profesinės karjeros planavimas ir psichologinis konsultavimas, tačiau nėra numatyta konsultavimo paslaugų, kurios padėtų darbo rinkai besirengiantiems asmenims spręsti įsidarbinimo problemas. Be to, Užimtumo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Užimtumo tarnyba gali pasitelkti trečiuosius asmenis tik teikiant psichologinio konsultavimo paslaugas. Užimtumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, dėl kokių aplinkybių Užimtumo tarnyba atlieka asmens įsidarbinimo vertinimą, bet nėra įvardintas asmens galimybių įsidarbinti vertinimas, kai jis turi skolų ir nėra motyvuotas įsidarbinti legaliai bei kitos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės. Šiuo metu Užimtumo tarnyba neturi galimybės nustatyti ar asmuo turi skolų, o asmenys nėra linkę nurodyti, kad turi finansinių problemų. Todėl, dažniausiai, ši problema išaiškėja, kai asmuo pradeda dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba įsidarbina. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba antstolių yra informuojama apie būtinus išskaičiavimus iš besimokančiam asmeniui paskirtos mokymosi stipendijos. Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokius požymius atitinka tinkamas darbas, t. y. asmens kvalifikacija ir (ar) kompetencija, jo turima darbo patirtis, sveikatos būklė ir kelionės išlaidų dydis, kuris sudarytų ne daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. Šie tinkamo darbo požymiai nesikeičia per visą asmens registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį, kuris gali tęstis daugiau nei vienerius metus.
Per ilgesnį nedarbo laikotarpį asmens kvalifikacija gali tapti nepaklausi ir neatitikti darbo rinkos poreikių, tačiau jam tinkamu darbu vis dar yra laikomas darbas, atitinkantis jo įgytą kvalifikaciją (pvz. prieš 10–15 metų) ar turėtą patirtį, kuri jau gali nebeatitikti darbdavio keliamų reikalavimų. Dėl šiuo metu galiojančių tinkamo darbo reglamentavimo nuostatų, Užimtumo tarnyba ir po ilgesnio laikotarpio negali pasiūlyti bedarbio kvalifikacijos neatitinkančio darbo, todėl nemotyvuotas dirbti asmuo dažniausiai tampa ilgalaikiu bedarbiu. Užimtumo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos privalomai teikiamos tik bedarbiams, sudarant individualius užimtumo veiklos planus (toliau – IUVP), kuriuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai. Užimtumo įstatymo 36 straipsnyje nustatytos keturios paramos mokymuisi priemonės (profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas). Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas. Užimtumo įstatyme neformalusis švietimas siejamas tik su neformaliuoju profesiniu mokymu, bet ne su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu pagal aukštojo mokslo studijų programos dalį (studijų modulį), kurio poreikis siejamas su aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis kvalifikacijomis ir kompetencijomis.
Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kada Užimtumo tarnyba gali užimtajam asmeniui finansuoti profesinio mokymo priemonę jei: 1) užimtas asmuo planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį arba jis planuoja vykdyti savarankišką veiklą 2) užimtas asmuo perkeliamas į aukštesnes pareigas ir po mokymo baigimo numatomas ne mažiau kaip 20 procentų didesnis darbo užmokestis; 3) užimtas asmuo yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 3 punkte ir 17 dalies 2 punkte svarbiomis priežastimis, kada neprivaloma atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų išlaidų, laikoma darbo sutarties nutraukimas arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 darbo dienų pradeda dirbti ar vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Įvertinus vidutinę Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų įsidarbinimo trukmę, šis laikotarpis laikytinas per trumpu. Užimtumo įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme. Tačiau pameistrystės forma netaikoma užimtiems asmenims, taip pat bedarbiams ir užimtiems asmenims dalyvaujantiems neformaliajame suaugusiųjų švietime. Užimtumo įstatymo 39¹ straipsnyje nustatyta, jog Užimtumo tarnyba neformaliojo švietimo ir savišvietos būdų įgytų kompetencijų pripažinimą organizuoja tik bedarbiams.
Užimtumo įstatyme nėra įvardintos galimybės mokytis pagal neformaliojo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas (aukštojo mokslo studijų programos dalį (studijų modulį)) ir programas suteikiančias aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Užimtumo įstatymo 40 straipsnyje 1 dalyje nustatytas paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus. Tačiau nėra numatytas kelionės išlaidų apmokėjimas, kada konsultavimo užsiėmimai vyksta ne Užimtumo tarnyboje, bet pas trečiuosius asmenis iš kurių numatoma pirkti konsultavimo paslaugas. Užimtumo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kelionės išlaidų kompensavimo ribos, siejamos su asmens gaunamu darbo užmokesčiu. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 7 ir 8 dalyse, 47 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatytos sąlygos sudarančios galimybę, vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui, gavusiam Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigiančiam darbo vietą sau, skirti 11,5 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio subsidiją darbo vietai steigti. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytos išimtys, kada iš subsidijos gavėjų nereikalaujama pateikti paramos darbo vietoms steigti įgyvendinimo sutarties galiojimo užtikrinimo.
Tačiau buvo pastebėta, kad paramos darbo vietoms steigti įgyvendinimo sutarties galiojimo užtikrinimas, yra būtina sąlyga užtikrinant skaidrų ir efektyvų paramai skiriamų lėšų panaudojimą, siekiant išvengti atvejų, kai mėnesį prieš paramos gavimą steigiasi mažosios bendrijos (įsteigia po 2 ar 5 mažąsias bendrijas), tam, kad galėtų prašyti paramos darbo vietoms steigti (perkamos priemonės ir įranga), o ne vykdyti veiklą. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Užimtumo tarnybos sprendimai dėl subsidijų grąžinimo gali būti skundžiami tik teismui, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį administracinį sprendimą galima skųsti tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Užimtumo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti. Pastebėta, kad pagal Užimtumo tarnybos atliktus bedarbių dalies, nuo darbingo amžiaus gyventojų, paskaičiavimus patenka seniūnijų teritorijos esančios šalia didžiųjų miestų arba miesto teritorijoje ir kuriose vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas ir naujų darbo vietų kūrimas nebūtinas, nes nėra užpildytos darbdavių registruojamos laisvos darbo vietos.
Nėra užtikrinamas lankstus reagavimas į atskiros vietovės poreikius kurti naujas darbo vietas, taip pat ir taiklus bei efektyvus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas. Užimtumo įstatymo 47 straipsnyje nustatytas savarankiško užimtumo rėmimas, kai remiamas darbo vietų steigimas atskiroms tikslinėms grupėms (neįgalieji, bedarbiai iki 29 metų, vyresni kaip 45 metų bedarbiai), kai jie darbo vietas steigia sau pirmą kartą. Organizuojant paramą darbo vietoms steigti, pastebima tendencija, kad dalis vyresnių kaip 45 metų bedarbių jau buvo įsteigę įmones, tačiau dėl įvairių priežasčių jas panaikino. Pagal šiuo metu galiojantį Užimtumo įstatymo teisinį reglamentavimą, jiems parama darbo vietoms steigti neteikiama, nes darbo vietą steigia ne pirmą kartą. Be to, parama darbo vietoms steigti neturėtų būti siejama pavyzdžiui, su tikslinėmis asmenų grupėmis pagal amžių (asmenys iki 29 metų arba vyresni nei 45 metų), svarbu, kad asmuo būtų verslus, t. y. pasirengęs savarankiškai dirbti ir priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę kurti verslą. Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys, kuriems gali būti rengiamos užimtumo didinimo programos. Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmoka, skirta apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Darbo paieškos išmoka buvo mokama iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio nuostatos tapo neaktualios.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamuose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys. Nedirbantiems asmenims, tarp jų bedarbiams suteikus darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, jie nebūtų laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Užimtumo įstatymo projektu siūloma:
1Patikslinti, kuriems darbdaviams taikomos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės, bei nustatyti tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį. Siūloma patikslinti Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, kad darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės galėtų būti taikomos darbdaviams, registruotiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Taip būtu užtikrintas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų darbdaviams, kurie nori dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, taikymas ir neapribotos galimybės pasinaudoti Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis bei užimtumo rėmimo priemonėmis darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra įsteigę darbo vietas Lietuvos Respublikoje, nors ir nėra pragyvenę 5 metų laikotarpio.
Užimtumo įstatymo projekte siūlomi Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pakeitimai užtikrins tinkamą Direktyvos 2013/33/ES taikymą, sudarant palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams patekti į darbo rinką ir pradėti dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, ir turintiems užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę dirbti. Tokiems prieglobsčio prašytojams Užimtumo tarnyba galės teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir padėti įsidarbinti. 2. Praplėsti užimtųjų asmenų galimybes mokytis. Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, siūloma Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad užimtiesiems asmenims, gali būti organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Praplėtus užimtųjų asmenų galimybes mokytis pagal formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, taip pat mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas numatoma, kad per 2022-2024 m. įgys reikiamą kvalifikaciją ir (arba) kompetencijas apie 2,4 tūkst. užimtų asmenų.
Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti galimybę ir sąlygas mokytis profesiniame mokyme pagal formaliojo arba neformaliojo profesinio mokymo programas ne tik bedarbiams, bet ir užimtiems asmenims, kuriems dėl įmonės restruktūrizavimo, reorganizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų. Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad užimtųjų asmenų mokymosi poreikis būtų nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, t. y. Užimtumo tarnybai bendradarbiaujant su darbdaviu ir pagrįstai įvertinus darbuotojų mokymosi poreikį dėl įmonės restruktūrizavimo, reorganizavimo, modernizavimo. Galimybė įgyti Užimtumo tarnybos darbo rinkos prognozėmis nustatytą paklausią profesiją siejamas su dvišalėmis sutartimis, t. y., kai Užimtumo tarnyba nustato, kad darbo rinkoje yra didelis poreikis šių profesijų. Be to, siūloma atsisakyti Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (buvusi 3 dalis) nustatytų sąlygų, kada Užimtumo tarnyba gali užimtajam asmeniui įgyvendinti profesinio mokymo priemonę. Siekiant aiškesnio ir tikslesnio skiriamų lėšų paskaičiavimo, siūloma Užimtumo įstatyme nustatomus galimus skirti maksimalius dydžius (mokymo, neformaliojo švietimo paslaugų, mokymo stipendijų ir apgyvendinimo išlaidų) suapvalinti.
Siūloma Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 15 dalies (buvusi 16 dalis) 3 punkte ir 16 dalies (buvusi 17 dalis) 2 punkte nurodytos svarbios priežasties kada neprivaloma atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų išlaidų, pailginti terminą, vietoje 15 dienų, nustatant 30 dienų, kiek per mėnesį privaloma dirbti arba vykdyti savarankišką veikla. Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje (buvusi 6 dalis) atsisakoma numatytos išimties dėl nustatytų maksimalių skiriamų lėšų dydžių, kai įgyjamos kvalifikacijos ar kompetencijos, kurios yra įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, nes šie lėšų dydžiai yra nustatomi 39³ straipsnio 3 dalyje. Be to, atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai. Siekiant neformaliojo švietimo kokybės vertinimo, taip pat sumažinti profesinio mokymo paslaugų teikimo išlaidas, kad užimti asmenys galėtų įgyti tik tas kompetencijas, kurių jiems trūksta iki kvalifikacijos pripažinimo, siūloma Užimtumo įstatymo 39¹ straipsnyje nustatyti, jog Užimtumo tarnyba neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą finansuotų ne tik bedarbiams, bet ir užimtiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, siūloma Užimtumo įstatymo 39¹ straipsnį papildyti 6 dalimi ir nustatyti galimybę bedarbiams apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. 3.
3Nustatyti atskirą darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, atsižvelgiant į tai, kad, pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją, bedarbiais laikomi asmenys, kurie neturi darbo ar nevykdo individualios veiklos ir per paskutines keturias savaites ieškojo darbo ir yra pasirengę pradėti dirbti dviejų savaičių laikotarpiu. Užimtumo įstatymo projekte numatomos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės (socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, šeimos narių priežiūra ir (ar) slauga, turimos skolos, nėra galimybių nuvykti į darbą, turimos priklausomybės) ir esant bent vienai iš jų, Užimtumo tarnyba nedirbančiam asmeniui suteiktų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą (išskyrus asmenį, kuriam bedarbio statusas panaikintas Užimtumo tarnybai gavus informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą). Darbo rinkai besirengiančiam asmeniui bedarbio statusas būtų suteikiamas, jei jis atitinka būtinas bedarbio statuso suteikimo sąlygas, yra pasirengęs ieškoti darbo ar vykdyti savarankišką veiklą, iš dalies ar visiškai pašalinus arba išnykus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms, asmuo nedalyvautų siūlomose paslaugose ar priemonėse ir (ar) pateiktų prašymą suteikti bedarbio statusą. Numatoma pagalba darbo rinkai besirengiantiems asmenims arba socialiai pažeidžiamiems asmenims turintiems įsidarbinimo problemų:
1) Užimtumo tarnybos Užimtumo tarnyba darbo rinkai besirengiantiems asmenims, teikdama individualias konsultacijas, sudarytų IUVP, kuriame būtų numatomos priemonės ir paslaugos padedančios pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. Užimtumo tarnybai taip pat sudaroma galimybė iš trečiųjų asmenų pirkti psichologinio, teisinio ir kt. konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugas. Užimtumo tarnyba yra parengusi naują klientų aptarnavimo modelį, kuris yra siejamas su Užimtumo įstatymo pakeitimais.
Užimtumo tarnyba užregistravusi darbo ieškantį asmenį ir gavusi duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, priims sprendimą dėl statuso (užimto asmens, pensinio amžiaus asmens, besimokančio asmens, asmens, praradusio bedarbio statusą ar darbo rinkai besirengiančio asmens) suteikimo. Jei darbo ieškančiam asmeniui suteikiamas bedarbio statusas, pasinaudojant statistinio profiliavimo modeliu, įvertinamos statistinės jo įsidarbinimo galimybės ir pagal šiuos rezultatus, bedarbio statusą turintys asmenys skirstomi į pirmą ir antrą srautus. Pirmajam srautui priskiriami bedarbiai, kurių įsidarbinimo tikimybė per 12 mėn. yra nuo 50 iki 100 procentų. Jiems įvertinami skaitmeniniai įgūdžiai, gebėjimas ieškoti darbo savarankiškai, darbo rinkos paslaugų poreikis. Jie vykdo aktyvią savarankišką darbo paiešką, jeigu yra poreikis – naudojasi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis. Praėjus 4 mėnesiams nuo registracijos su bedarbiu aptariami jo veiksmai ir pastangos įsidarbinti. Jei bedarbiui per 7 mėnesius nepavyksta įsidarbinti, jis nukreipiamas į antrą srautą. Antrajam srautui priskiriami bedarbiai, kurių įsidarbinimo tikimybė per 12 mėn. nuo 0 iki 49 procentų. Šiems bedarbiams Užimtumo tarnybos konsultantas atlieka giluminį interviu, kurio metu siekiama identifikuoti kliūtis užimtumui (tarp jų įsidarbinimą ribojančias aplinkybes), motyvaciją, kompetencijas ir darbo paieškos įgūdžius. Jeigu nenustatoma esminių kliūčių, kurių negali išspręsti Užimtumo tarnyba, bedarbiui sudaromas IUVP integracijai į darbo rinką. Trečiajam srautui priskiriami nedirbantys asmenys, tarp jų ir bedarbiai, kurie pateko į antrą srautą.
Jei asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, šis statusas keičiamas į darbo rinkai besirengiančio asmens statusą ir sudaromas IUVP:
1) kai nustatomos konkrečios darbo rinkai besirengiančio įsidarbinimą ribojančios aplinkybės, siekiant jas pašalinti yra teikiamos Užimtumo tarnybos paslaugos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kitos iš trečiųjų asmenų perkamos paslaugos. 2) kai darbo rinkai besirengiančio asmens įsidarbinimą ribojančios aplinkybės sudėtingos, kompleksinės, formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas su socialiniais partneriais. Ketvirtajam srautui priskiriami nedirbantys asmenys tarp jų, asmenys, kuriems suteikiamas besimokančio, praradusio bedarbio statusą ar pensinio amžiaus asmens statusas ir užimti asmenys. Asmenims suteikiama prieiga prie automatizuotų tarpininkavimo įdarbinant sprendimų, elektroninių paslaugų, pagal poreikį gali būti teikiamos ir individualios konsultavimo paslaugos. Šis Užimtumo tarnybos įgyvendinamas klientų aptarnavimo modelis padės efektyviau sureguliuoti darbo ieškančių asmenų srautus, mažinant Užimtumo tarnybos darbuotojų krūvį ir sudarant didesnes galimybes skirti individualiam konsultavimui bei taiklesniam darbo rinkos paslaugų ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymui. 2) Savivaldybių Savivaldybės darbo rinkai besirengiantiems asmenims galės taikyti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas. Vadovaujantis Užimtumo tarnybos informacija (kokia reikalinga pagalba, pavyzdžiui, sudarant galimybes nuvykti į darbą viešuoju transportu, dėl vaikų priežiūros, priklausomybės ligų gydymo) ar nustačius savivaldybės administracijos darbuotojams, šiems asmenims būtų taikomos užimtumo didinimo programos.
3) Nevyriausybinių organizacijų (socialiai pažeidžiamiems asmenims, turintiems įsidarbinimo problemų) Įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones (2022-2023 m. numatoma 5,6 mln. Eur):
a) „Socialinės įtraukties didinimas“ yra plėtojamos socialinės integracijos paslaugos, didinant socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes dalyvauti bendruomenėje ir darbo rinkoje. Vykdomas projektas Alternatyvių investicijų detektorius (AID). Šio projekto įgyvendinimo metu Europos Sąjungos fondo agentūra, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, atrenka finansavimui inovatyvias idėjas (išvengiant šabloninių projektų), numatoma padėti per 0,8 tūkst. turinčių rimtų iššūkių asmenų.
b) „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ padedant socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, teikiamos šios socialinės integracijos paslaugos: individualus ar grupinis motyvavimas, asmens poreikių vertinimas, socialinių ir darbinių įgūdžių ugdymas, palaikymas bei atkūrimas; psichosocialinė pagalba; praktinių darbo įgūdžių ugdymas darbo vietoje; tarpininkavimas ar kita pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus.
Numatoma, kad dalyvaus apie 9 tūkst. tikslinių grupių asmenų (paleisti iš laisvės atėmimo vietų; nedirbantys ir nesimokantys probacijos pareigūnų prižiūrimi asmenys; neįgalieji; socialinės rizikos šeimos; buvę vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai (16–29 metų); nukentėję ar galėję nukentėti nuo prekybos žmonėmis; prekybos žmonėmis aukos; benamiai; alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys; priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenys; prieglobstį gavę užsieniečiai, socialinės pašalpos gavėjai). 4. Patikslinti Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų nuostatas ir nustatyti naujas konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugas. Teikiant šią paslaugą būtų suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių būtinų įsidarbinimą ribojančių aplinkybių pašalinimui. Be to, būtų padedama atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžius, ugdomas pasirengimas darbo rinkai. Numatomas psichologo konsultacijų, teisinių paslaugų (informavimas ir konsultavimas susijęs su finansiniais įsipareigojimais, skolomis), psichiatro konsultacijų dėl priklausomybių ar kitų ligų teikimas.
Todėl Užimtumo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnyba, teikdama konsultavimo paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galėtų pasitelkti trečiuosius asmenis. Konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugų teikimo finansavimui per 2022-2024 m. numatoma panaudoti apie 5,7 mln. Eur. Taip pat siūloma nustatyti naują konsultavimo dėl verslo kūrimo paslaugą, skirtą padėti apsispręsti dėl galimybės pradėti kurti savo verslą. Siekiant patikslinti ir praplėsti įsidarbinimo galimybių vertinimo aplinkybes, siūloma Užimtumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Užimtumo tarnyba galėtų identifikuoti skolas turinčius asmenis ir tinkamai atlikti jų įsidarbinimo galimybių vertinimą, svarbu iš valstybės įmonės Registrų centro gauti informacijos apie asmenis turinčius skolų. Atitinkamai būtų organizuojama pagalba (pavyzdžiui, teisinė, skolų valdymo ir (ar) antstolio konsultacijos) šios problemos sprendimui. Siekiant užtikrinti reikiamos pagalbos darbo rinkai besirengiantiems asmenims teikimą, kad būtų ne tik identifikuojamos, bet ir sprendžiamos jų įsidarbinimo problemos, siūloma Užimtumo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad šiems asmenims būtų teikiamos individualios užimtumo veiklos paslaugos. 5. Pakeisti bedarbio statuso suteikimo sąlygas ir šio statuso panaikinimo aplinkybes.
Siūloma Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu nustatyti papildomą sąlygą, kurią turėtų atitikti asmuo, kad jam būtų suteiktas bedarbio statusas, t. y. turi būti nedeklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje (laikotarpis, kai mokama asmens nedarbo socialinio draudimo išmoka). Šia sąlyga siekiama apriboti asmenų, kurie yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos, piktnaudžiavimą bedarbio statusu, nes jie Lietuvoje aktyviai neieško darbo ir neplanuoja įsidarbinti, bei suderinti Užimtumo įstatymo 22 straipsnyje nustatytas bedarbio statuso suteikimo sąlygas su Užimtumo įstatymo 24 straipsnyje nustatytomis bedarbio statuso panaikinimo aplinkybėmis. Užimtumo įstatymo 22 straipsnis papildomas 9 dalimi, nurodant sąlygas, kurioms esant darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, jei jam buvo suteiktas bedarbio statusas, grąžinamas bedarbio statusas. Papildant Užimtumo įstatymo 22 straipsnį 10-12 dalimis nustatoma, kada darbo rinkai besirengiančio asmens statusas sustabdomas ar panaikinimas. Siūloma patikslinti Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytas bedarbio statuso panaikinimo aplinkybes numatant, kad bedarbio statusas panaikinamas kai, jis be svarbių priežasčių per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo tinkamo darbo; du kartus per 6 mėnesių laikotarpį pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką; iš karto gavus informaciją iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą arba, kai Užimtumo tarnyba bedarbį pripažįsta darbo rinkai besirengiančiu.
Atsižvelgiant į tai, kad darbo paieška gali būti vykdoma ir karantino metu, priklausomai nuo to, kokie ir kokioms veikloms būna nustatyti veiklų apribojimai, siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 4 punktą – atsisakyti nustatytos svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas), dėl kurios bedarbio statusas ne gali būti panaikinamas. 6. Patikslinti tinkamo darbo apibrėžimą. Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad 9 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra darbas, atitinkantis šiuos požymius: atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį, atsižvelgiama į asmens pageidavimą, asmens sveikatos būklę, kelionės nuo asmens gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal viešuoju transportu trukmę (ne ilgiau kaip dvi valandas) ir mėnesio kelionės išlaidas (15 procentų siūlomo darbo užmokesčio). Be to, darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų, o ketvirtą–devintą mėnesį sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų darbo ieškančio asmens prieš tris mėnesius gauto darbo užmokesčio.
Siūloma nustatyti, kad darbo skelbime nurodomas mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis už bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Prasidėjus dešimtam mėnesiui tinkamas darbas būtų darbas, atitinkantis šiuos požymius: neturi atitikti asmens kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos ir (ar) turimos darbo patirties, bet turi atitikti asmens sveikatos būklę ir anksčiau nustatytą kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. Užimtumo tarnybos duomenimis vidutinė darbo ieškančio asmens, kuris gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką integracijos į darbo rinką trukmė yra apie 6 mėnesius, nors išmokos gavimo laikotarpis yra 9 mėnesiai. Asmenys, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką yra aktyvesni, dar nepraradę darbinių įgūdžių ir darbą suranda greičiau, be to, nedarbo socialinio draudimo išmoka kas tris mėnesius yra mažinama. Sunkiau integruotis į darbo rinką yra ilgiau nedirbusiems asmenims, kuriems gali būti poreikis įgyti naują kvalifikaciją ar patobulinti jau turimą. Šie asmenys gali turėti įsidarbinimo problemų, kurias išspręsti yra reikalinga pagalba. Tikimasi, kad Užimtumo įstatymo projekte siūlomos bedarbio statuso panaikinimo aplinkybės ir tinkamo darbo nustatymo požymių pakeitimai padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai bedarbis, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau motyvacijos įsidarbinti neturi. Siūlomi Užimtumo įstatymo pakeitimai dėl numatomų teikti konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugų darbo rinkai besirengiantiems asmenims, prisidės prie pažeidžiamų asmenų grupių užimtumo didinimo ir sprendžiant ilgalaikio nedarbo problemas.
Numatoma, kad 2024 m. ilgalaikio nedarbo lygis sumažės iki 1,7 proc. (2022 m. 1,8 proc.). Siekiama tvaresnio užimtumo ir numatoma, kad pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto įsidarbinimo įregistruotų bedarbių dalis 2024 m. sumažės iki 16,5 proc. (2022 m. – 17,5 proc.). 7. Patikslinti įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonę Užimtumo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas ne tik asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme, bet ir dalyvaujantiems neformaliajame suaugusiųjų švietime. 8. Papildyti naujomis paramos mokymuisi priemonėmis – neformalusis suaugusiųjų švietimas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Siekiant Užimtumo įstatymo nuostatų suderinimo su Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nuostata, kad profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, taip pat nustatant galimybę įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, mokytis pagal aukštojo mokslo studijų programos dalį (studijų modulį) (neformalusis suaugusiųjų švietimas), siūloma Užimtumo įstatymo 36 straipsnį papildyti naujomis paramos mokymuisi priemonėmis: neformalusis suaugusiųjų švietimas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.
Siekiant sudaryti galimybę bedarbiams įgyti ar tobulinti bendrąsias ar profesines kompetencijas arba mokytis pagal Užimtumo tarnybos nustatytas paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas, o užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, siūloma Užimtumo įstatymą papildyti 39² straipsniu, t. y. nauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemone. Neformalusis suaugusiųjų švietimas taip pat yra siejamas su galimybe mokytis ir įgyti kompetencijų pagal aukštojo mokslo studijų programos dalį (studijų modulį). Siūloma nustatyti neformaliajam suaugusiųjų švietimui skiriamų lėšų dydžius ir bedarbiams mokamos mokymo stipendijos dydžius, kitų su mokymu susijusių išlaidų (kelionės, apgyvendinimo, sveikatos patikrinimo) apmokėjimo sąlygas ir lėšų grąžinimo Užimtumo tarnybai sąlygas, jeigu nevykdomi trišalės ar dvišalės sutarčių įsipareigojimai. Be to, siūloma nustatyti galimybę mokytis valstybinės kalbos Užimtumo tarnyboje bedarbio ar užimto asmens statusu registruotiems užsieniečiams (Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams, trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas).
Numatoma, kad per 2022–2024 m. lietuvių kalbos mokytųsi apie 1,8 tūkst. užsieniečių. Aukšta pridėtinė vertė yra kuriama konkrečioje įmonėje ir tam įtaką daro ne tik turimų darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija, bet taip pat įmonėje įdiegti ir naudojami technologiniai sprendimai bei kitos inovacijos, lemiančios našesnį darbą. Investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (toliau – MTEPI) lemia aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Kadangi ne visi sektoriai, kuriuose įprasta investuoti į MTEPI turi pakankamą potencialą vystytis Lietuvoje, didžiausią potencialą turinčios sritys identifikuotos išanalizavus šalies verslo potencialą, jo imlumą žinioms ir konkurencingumą, atsižvelgiant į prioritetinių sričių mokslo ir studijų kokybę, viešojo sektoriaus gebėjimus vystyti konkrečias sritis bei galimybes prisidėti sprendžiant šalies ir pasaulio ekonomines ir socialines programas. Po daugelio analizių bei diskusijų su mokslininkais, verslininkais ir viešojo sektoriaus atstovais, prioritetinės Lietuvos investicijos į MTEPI raidos kryptys ir prioritetai nustatyti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“.
Kvalifikacijų veiklos sudėtingumo, savarankiškumo ir kintamumo kriterijai, kiekvienam kvalifikacijos lygmeniui apibrėžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarime Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“. Siūloma, kad į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą būtų įtraukiamos kvalifikacijos, atitinkančios ne žemesnį nei IV Lietuvos kvalifikacijos sandaros lygmenį ir šių lygmenų kompetencijos, jei kvalifikacijos ir kompetencijos yra siejamos su MTEPI ir Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis Lietuvos MTEPI raidos kryptimis. Siekiant paskatinti užimtų asmenų mokymąsi aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų, Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad užimtam asmeniui mokymosi metu būtų mokama 0,3 MMA dydžio mokymo stipendija. Mokymo stipendijos dydis nustatytas, įvertinus tai, kad užimtieji asmenys dirbdami gauna darbo užmokestį, o mokymo stipendija yra nustatoma jų paskatinimui (užimtiems asmenims nemokamos kelionės, apgyvendinimo ir sveikatos patikrinimo išlaidos), nustatomas mažesnis nei bedarbiams skiriamos mokymo stipendijos dydis (0,5 MMA dydžio). NKL numatytoje kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje (taip pat ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas) 2022–2026 m. dalyvaus apie 19,4 tūkst. asmenų, iš jų 10,0 tūkst. baigs programas, suteikiančias skaitmeninių įgūdžių kvalifikaciją ir (arba) kompetencijas.
Numatoma atlikti ex post vertinimą, nustatant ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas padėjo darbo netekusiems ir užimtiems asmenims įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje (pavyzdžiui, kokia dalis ir per kiek laiko įsidarbino, kiek laiko dirbo, ar įsidarbino pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, koks gaunamo darbo užmokesčio dydis), ar pavyko įsidarbinti ekonominės veiklos sektoriuose, turinčiuose augimo potencialą ir pasižyminčiuose didesniu produktyvumu. 9. Patikslinti paramos judumui priemonę. Siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 40 straipsnį ir papildomai nustatyti, kad kelionės išlaidos būtų kompensuojamos bedarbiui, dalyvaujančiam konsultavimo užsiėmimuose ir bedarbiui, pagal Užimtumo tarnybos išduotą tinkamo darbo pasiūlymą, vykstančiam į darbo pokalbį su darbdaviu. Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, kada asmenys ir darbdaviai per 3 darbo dienas nesuspėja kreiptis į Užimtumo tarnybą ir praranda kelionės išlaidų kompensavimo galimybę, siūloma šį terminą prailginti iki 1 mėnesio. Taip pat, įvertinus kelionės kainų didėjimą, siūloma nustatyti 30 procentų MMA paramos judumui maksimalų dydį, vietoje 26,6 procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis paramos judumui priemone 2019 m. pasinaudojo 5,1 tūkst. asmenų, o 2020 m. – tik 2,9 tūkst. asmenų, todėl siekiant padidinti paramos judumui priemonės patrauklumą, siūloma prailginti priemonės trukmę nuo 3 iki 4 mėnesių. 10. Pakeisti paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sąlygas.
Siekiant atitikimo Konstitucinio Teismo nuostatoms, dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimui reikalingų lėšų užtikrinimo, užkertant galimybę piktnaudžiauti ar neatsakingai panaudoti valstybės skiriamas lėšas, siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 44 straipsnį, 47 straipsnio 2 ir 3 dalis bei atsisakyti netinkamo teisinio reguliavimo ir nustatytos galimybės, vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui, gavusiam Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris steigia darbo vietą sau, skirti 11,5 MMA dydžio subsidiją. Užimtumo tarnybai atliekant įsteigtų darbo vietų kontrolę, yra pastebėtas darbo vietas įsteigusių fizinių ar juridinių asmenų piktnaudžiavimas, pavyzdžiui, per 36 mėnesių kontrolės laikotarpį asmenys nevykdo veiklos kasmet po 120 dienų iš eilės, todėl bendras nevykdymo laikotarpis gali siekti net 360 dienas, t. y. trečdalį kontrolės laikotarpio, darbuotojams suteikiamos nemokamos atostogos, įdarbintiems asmenims dažnai nemokamas darbo užmokestis 2 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, keičiami veiklos nevykdymo stebėjimo laikotarpiai vietoje 12 mėnesių, siūloma stebėti per visą Užimtumo tarnybos kontroliuojamą įsteigtų darbo vietų išlaikymo laikotarpį (36 mėnesiai). Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 2 punkte atsisakoma išimčių, kada iš subsidijos gavėjų nereikalaujama pateikti paramos darbo vietoms steigti įgyvendinimo sutarties galiojimo užtikrinimo. Be to, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui atsisakoma išimties, dėl reikalavimo, kad darbo vietos būtų įsteigtos ir visiškai atsiskaityta su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos.
Numatoma atlikti priemonės – parama verslui kurti ex post vertinimą, nustatant, ar ši priemonė turėjo teigiamą poveikį asmenų, kurie susidūrė su neigiamu COVID 19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo poveikiu užimtumui (pavyzdžiui, kiek savarankiškai dirbusių asmenų, kūrė naują verslą, vykdė veiklą, išlaikė įsteigtas darbo vietas, plėtojo veiklą); ar įgyvendinant paramos verslui kurti priemonę įsteigtose darbo vietose yra vykdoma veikla, kuri prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo bei žiedinės ekonomikos skatinimo. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad Užimtumo tarnybos sprendimai dėl subsidijų grąžinimo gali būti skundžiami tik teismui, nes administracinių sprendimų apskundimo tvarka numatyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje. Siekiant taiklesnio ir efektyvesnio vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo Užimtumo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vietinių užimtumo iniciatyvų projektai būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintose gyvenamosiose vietovėse. Siūloma atsisakyti Užimtumo įstatyme įtvirtintos nuostatos, dėl savivaldybių ir seniūnijų teritorijų, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nes prognozuoti nedarbą atskirose seniūnijose yra subjektyvu.
Siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 47 straipsnį, nustatant naują paramos verslo kūrimui priemonę, kai darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam (siųstiems) bedarbiui (bedarbiams) galėtų steigti asmuo, kuriam parama darbo vietai (vietoms) steigti teikiama įgyvendinant NKL numatytas priemones. Be to, parama verslo kūrimui būtų skiriama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, pavyzdžiui, kai numatoma vykdyti veiklą, kuri prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo bei žiedinės ekonomikos skatinimo. Planuojama, kad, įgyvendinant NKL numatytą verslumo skatinimo priemonę, 2022-2026 m. bus įsteigta apie 1,8 tūkst. darbo vietų, iš jų 0,9 tūkst. darbo vietų remiant skaitmeninę pertvarką, 0,9 tūkst. darbo vietų remti žaliosios pertvarkos ir žiedinės ekonomikos tikslus. Siekiama, kad 80 proc. įsteigtų darbo vietų bus sėkmingai veikiančios. 11. Papildyti naujomis užimtumo rėmimo priemonėmis – atvykimo išmoka ir išmoka darbdaviui.
Siekiant derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą pritraukiant išvykusius aukštos kvalifikacijos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie nuolatiniais Lietuvos gyventojais nebuvo ilgiau nei 5 metus, ir pritraukiant aukštos kvalifikacijos užsieniečius, taip pat paskatinant užsienio investuotojus perkelti savo gamybinę arba paslaugų veiklą į Lietuvą, sumažinant darbuotojui tenkančias relokavimosi išlaidas, o darbdaviui – aukštos kvalifikacijos specialisto paieškos išlaidas, Užimtumo įstatymo projektu siūloma nustatyti atvykimo išmoką darbuotojui, taip siekiant kompensuoti dalį jo persikėlimo išlaidų, ir išmoką darbdaviui, taip siekiant kompensuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų darbuotojų paieškos išlaidas. Siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnį ir nustatyti, kad atvykimo išmoka bus taikoma gyventojams, kurie nebuvo nuolatiniais Lietuvos gyventojais paskutinius 5 metus, nepriklausomai nuo asmens pilietybės. Taip į Lietuvą siekiama pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos užsieniečius, bet ir susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečius, kurie iš Lietuvos buvo išvykę daugiau nei prieš 5 metus. Penkerių metų siūlymas teikiamas atsižvelgiant į užsienio šalių finansinių ar mokestinių paskatų trūkstamiems specialistams pritraukti praktikos vidurkį. Europos Sąjungos valstybėse narėse reikalavimas būti ne mokesčių rezidentu paskatai gauti taikomas nuo 1,5 iki 10 metų, tačiau daugelyje šalių šis reikalavimas yra 5 metai (pvz., Švedijoje, Islandijoje, Portugalijoje). Viena, iš numatytų sąlygų atvykimo išmokai gauti – darbuotojo neterminuotoje darbo sutartyje numatyta darbo funkcija, kuri turi atitikti profesiją pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Šis teisinis reguliavimas nėra naujas: šiuo metu ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamas Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas yra reglamentuotas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos bus panaikintos, kaip nesusijusios su leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procesu, siūloma jas perkelti į Užimtumo įstatymą su atitinkamais pakeitimais. Sąrašo pavadinimas keičiamas, atsisakant žodžių „profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija“ ir papildant žodžiais „aukštą pridėtinę vertę kuriančios profesijos“, bet išlaikant nuorodą, kad šiame sąraše numatomos tik tos profesijos, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Taip siekiama suderinti iš įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ perkeliamas nuostatas su Užimtumo įstatymo projekte vartojamomis nuostatomis (39³ straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks pakeitimas tik redakcinis ir nedaro poveikio sąrašo esmei – išlaikomi tie patys sąrašo sudarymo principai, nurodyti Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 6 dalyje (t. y., į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos). Atvykimo išmoka būtų mokama siekiant iš dalies kompensuoti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo, atitinkančio Užimtumo įstatymo projekte nustatytas sąlygas, patirtas relokacijos išlaidas. Remiantis relokacijos paslaugas teikiančių įmonių duomenimis perkraustymo paslaugų rinkos kaina svyruoja nuo 3500 Eur iki 9500 Eur. Užsienio darbuotojams bus išmokama vienkartinė 4,1 MMA dydžio išmoka.
Šiuo atveju remiantis, 2022 m. nustatytu MMA dydžiu (730 Eur), išmokos dydis būtų 2993 Eur. Taip pat 4,1 MMA apytiksliai atitinka du 2022 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patvirtintus vidutinius darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – VMI VDU), dydžius. Darbuotojas dėl atvykimo išmokos turės kreiptis į Užimtumo tarnybą ne anksčiau nei po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbo Lietuvoje pagal atitinkamą darbo sutartį pradžios. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad darbuotojas Lietuvoje bus išdirbęs mažiausiai 6 mėnesius ir sumokėti mokesčiai bus didesni nei gaunama išmoka. Užimtumo tarnyba dėl sąlygų atitikties tikrinimo kurs informacinių technologijų sprendimą, kuriame bus sukurtos sąsajos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VMI valdomais registrais ir (ar) informacinėmis sistemomis, siekiant patikrinti nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, darbo pagal neterminuotą darbo sutartį trukmę, vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (toliau – VDU), kreipimosi laikotarpį nuo darbo pradžios, taip pat ar pritrauktas darbuotojas nebuvo šio darbdavio darbuotojas. Vertinant, ar asmuo nebuvo su darbdaviu susijusios įmonės darbuotojas, bus vadovaujamasi darbdavio pateikta deklaracija. Užimtumo įstatymo projektu siūloma 48¹ straipsnį išdėstyti nauja redakcija, reglamentuojančia atvykimo išmoką. Atitinkamai patikslinama Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad asmenims, nurodytiems Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnyje, skiriama ir mokama atvykimo išmoka. Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, siūloma nustatyti lengvesnes sąlygas atvykimo išmokas gauti Ukrainos Respublikos piliečiams, dėl karinių veiksmų pasitraukusiems į Lietuvą.
Atvykimo išmokas galėtų gauti nuo karo pradžios į Lietuvą atvykę Ukrainos Respublikos piliečiai, kurie turi sudarytas neterminuotas darbo sutartis su darbdaviu Lietuvoje, netaikant jiems reikalavimų dėl Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo ar reikalavimo dėl nebuvimo Lietuvos gyventoju bent paskutinius 5 metus bei nustatant žemesnę gaunamo VDU ribą (t. y. jei darbdavio praeitų kalendorinių metų (prieš įdarbinimą) visų darbuotojų VDU buvo mažesnis nei 2,4 MMA, išmoką siekiančio gauti asmens VDU skaičiuojant per 3 mėn. laikotarpį nuo neterminuotos darbo sutarties sudarymo turėtų būti ne mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu darbdavio visų darbuotojų VDU didesnis nei 2,4 MMA – išmoką siekiančio gauti asmens darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis nei samdančio darbdavio visų darbuotojų VDU). Ši darbo užmokesčio sąlyga sietina su 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB, 5 straipsnio 3 dalyje nustatytomis darbo užmokesčio ribomis, kurios bus taikomos sprendžiant ar asmuo siekia dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir apytiksliai atitinka 1,2 Lietuvos VDU. Taip pat siūloma sutrumpinti kreipimosi dėl atvykimo išmokos laikotarpį, kad jis atitiktų išbandymo terminą: Ukrainos Respublikos piliečiai į Užimtumo tarnybą dėl atvykimo išmokos skyrimo turėtų kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo asmens darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios.
Pasikeitus aplinkybėms Lietuvos Respublikos Vyriausybė teiktų siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui keisti ar naikinti šių lengvesnių sąlygų taikymą. Ukrainos Respublikos piliečiams, kurie į Lietuvą atvyko iki 2022 m. ir atitinka Užimtumo įstatymo projekto 22 straipsniu išdėstytoje Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, atvykimo išmoka būtų mokama bendrąja tvarka. Užimtumo įstatymo projekto 23 straipsnyje (Užimtumo įstatymo papildymas 48² straipsniu) siūloma nustatyti išmoką darbdaviu. Vadovaujantis įdarbinimo agentūrų duomenimis tipinė specialisto užsienyje paieškos kaina yra tarp vieno ir dviejų bruto darbo užmokesčio dydžio. Todėl siūloma išmoka darbdaviui, kurios dydis yra lygus įdarbinto asmens VDU, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį nuo darbuotojo įdarbinimo pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą sudarytą neterminuotą darbo sutartį dienos, bet ne didesnis nei 7,2 MMA. Išmoka darbdaviui mokama, kai darbuotojas atitinka sąlygas, nurodytas Užimtumo įstatymo projekto 22 straipsniu išdėstytoje Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje (t. y. išmokos darbdaviui neskiriamos, jei asmuo įdarbinamas pagal sąlygas, numatytas Užimtumo įstatymo projekto 22 straipsniu išdėstytoje Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalyje, skirtas Ukrainos Respublikos piliečiams, bet būtų skiriamos, jei šis asmuo įdarbinamas pagal 48¹ straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar (ir) kokiais pagrindais įdarbintas asmuo kreipėsi dėl atvykimo išmokos skyrimo).
Darbdavys dėl išmokos darbdaviui turės kreiptis į Užimtumo tarnybą ne anksčiau nei po 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbo Lietuvoje pagal atitinkamą darbo sutartį pradžios. Taip siekiama užtikrinti kuo tvaresnį pritraukto darbuotojo įdarbinimą ir didesnę sumokėtų mokesčių dalį nei gaunama išmoka. Dėl atvykimo išmokos ir išmokos darbdaviui, darbuotojas ir darbdavys į Užimtumo tarnybą kreipiasi atskirai. Darbuotojas po 6 mėnesių nuo neterminuotos sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 2 metus, darbdavys po 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip per 2 metus. Gali būti, kad darbuotojas dėl išmokos kreipsis, o darbdavys ne, ir atvirkščiai. Pažymėtina, kad siūloma sudaryti galimybę kreiptis, dėl atvykimo išmokos ar dėl išmokos darbdaviui dėl įdarbinto darbuotojo, kuris 2021 metais arba vėlesniais mokestiniais laikotarpiais tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2021 metų. Siūloma nustatyti 2021 metus dėl to, kad didžioji dalis 2021 metais atvykusiųjų darbuotojų, dėl atvykimo išmokos galės kreiptis tik 2022 metais (dėl nustatyto kreipimosi termino – 6 ir 12 mėn.) bei siekiant išlaikyti Baltarusijos relokacijos kontekste konkurencinį pranašumą prieš kitas kaimynines valstybes ir pratęsti Baltarusijos įmonių darbuotojų persikėlimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad į išmoką darbdaviui pritraukus darbuotoją iš užsienio, darbuotojus perkeliantys darbdaviai negalės pretenduoti, nes darbuotojas neatitiks reikalavimo, numatančio, kad toks asmuo iki darbo Lietuvoje pradžios bent penkis prieš tai ėjusius kalendorinius metus negali būti šio darbdavio ar su šiuo darbdaviu susijusios įmonės darbuotojas. Siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos sukurtų teigiamą rezultatą. Pritraukti nauji ir susigrąžinti mokesčiai lemtų daugiau valdžios sektoriaus pajamų nei išlaidų. Vertinama, kad bent 4,1 MMA arba 2 VMI VDU uždirbantis darbuotojas per metus sumoka apie 10,5 tūkst. Eur mokesčių (gyventojų pajamų mokestį ir pridėtinės vertės mokestį pirkdamas prekes ir paslaugas Lietuvoje), o metinė viešųjų paslaugų vertė suteikta šiam darbuotojui siekia apie 3,4 tūkst. Eur. Remiantis šiais skaičiavimais, pritraukus, pavyzdžiui, tūkstantį specialistų, į valstybės biudžetą būtų galima surinkti 10,5 mln. Eur mokesčių. Pažymėtina, kad šių darbuotojų pritraukimas padės valstybei pasiekti 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano tikslą – 17 proc. dirbančiųjų dalį aukšto ir vidutiniškai aukšto technologinio lygio gamybos bei žinioms imlių paslaugų sektoriuose 2030 metais. Pasiekti šį rodiklį be darbuotojų pritraukimo iš užsienio yra neįmanoma, nes vidiniai resursai (švietimo sistema, užimtumo sistema) tam yra nepakankami. Visi šie pokyčiai sąlygotų ir geresnį darbo rinkos suderinamumą.
Sveikatos draudimo įstatymo projektu siūloma Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį pakeisti, nustatant, kad asmenys, kuriems suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, išliktų apdraustaisiais, kurie sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 36 straipsnio paramos mokymuisi priemonių pakeitimus siūloma pakeisti formuluotę: vietoj „profesinio mokymo priemonėse“ nurodyti „paramos mokymuisi priemonėse“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo projekto 25 straipsnio 4 dalimi, Užimtumo įstatymo projekto 22 straipsnyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo tikslingumas bus vertinamas ir stebimas. Prireikus atsisakyti lengvesnių sąlygų Ukrainos Respublikos piliečiams ar jas keisti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teiks siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui keisti ar panaikinti šias Užimtumo įstatymo nuostatas. Išmokos darbdaviui poveikis konkurencijos sąlygoms. Visi darbdaviai, atitinkantys Užimtumo įstatymo projekto sąlygas, vienodomis sąlygomis galės pretenduoti į finansinės paskatos dalies – išmokos darbdaviui – išmokėjimą, įskaitant mažas ir vidutines įmones. Atsižvelgiant į tai, kad priemonė selektyvi (t. y. skirta tik tiems, darbdaviams, kurie siekia ir gali įdarbinti asmenis, atitinkančius Užimtumo įstatymo projekte nustatytas sąlygas), bet įvertinus numatomos išmokos darbdaviui dydį ir jos galimą poveikį konkurencingumui, planuojama taikyti valstybės pagalbą, kurią numatoma teikti pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr.
Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972. Europos Komisijai notifikuoti de minimis pagalbos nereikia. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų antikorupciniai vertinimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinius vertinimus, korupcijos rizikos nenustatyta. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Verslą ir jo plėtrą Užimtumo įstatymo pakeitimai veiks teigiamai, nes, sudarius galimybę bedarbiams ir užimtiems asmenims mokytis aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų, bus prisidedama prie teigiamų ekonomikos pokyčių, siejamų su pažangių sektorių vystymu, užtikrinant reikiamos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių parengimą. Be to, Užimtumo įstatymo projekto pakeitimai turės teigiamą įtaką darbo rinkos pasiūlos ir paklausos suderinamumui pritraukiant į Lietuvą dirbti užsieniečius ir išvykusius Lietuvos Respublikos piliečius, pagerins investicinę aplinką Lietuvoje veikiantiems darbdaviams ir pritraukiant bei perkeliant įmones į Lietuvos Respubliką. Lietuvoje veikiantys darbdaviai turės galimybę pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio, kurie prisidės prie talentų auginimo, sudarys sąlygas plėtrai. Ši paskata taip pat suteiks konkurencinį pranašumą konkuruojant dėl užsienio investicijų pritraukimo su kitomis regiono valstybėmis.
Atsižvelgus į Europos Sąjungos valstybių narių taikomą praktiką, Lietuva, turėdama paskatų paketą atvykstantiems aukštos kvalifikacijos užsienio darbuotojams, taps dar patrauklesne relokacijos valstybe, ypač konkuruojant su kaimyninėmis valstybėmis Latvija, Estija, Lenkija ir kitomis. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu teikiamas Sveikatos draudimo įstatymo projektas, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis būtų laikomi ne tik Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai, bet ir darbo rinkai besirengiantys asmenys. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Užimtumo įstatymo projektas ir Sveikatos draudimo įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. Dėl Užimtumo įstatymo projekto 23 straipsnyje nustatytos išmokos darbdaviui: planuojama taikyti valstybės pagalbą, kuri teikiama pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr.
Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972. Europos Komisijai notifikuoti de minimis pagalbos nereikia. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2022 m. balandžio 30 d. turės parengti ir pateikti, Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“ pakeitimo projektą (suteikiant įgaliojimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Užimtumo tarnybai). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iki 2022 m. balandžio 30 d. turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pakeitimo projektą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2022 m. balandžio 30 d. turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-394 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2022 m. gegužės 31 d. turės parengti ir ekonomikos ir inovacijų ministras patvirtinti Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Užimtumo tarnyba iki 2022 m. balandžio 30 d. turės parengti ir Užimtumo tarnybos direktorius priimti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-388 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-163 „Dėl Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki 2022 m. gegužės 31 d. – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius priimti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą, patvirtinantį Atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio skyrimo ir mokėjimo tvarką. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Lėšos Užimtumo įstatymo projekte numatomam užimtų asmenų, profesiniam mokymui, įdarbinimui pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliajam suaugusiųjų švietimui, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimui, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimui, darbo rinkai besirengiančių asmenų konsultavimui, paramos judumui priemonei ir užsieniečių valstybinės kalbos mokymui 2022-2024 metais bus skiriamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2022-2024 metais numatomų asignavimų. Finansavimui būtinos lėšos, nurodant asmenų skaičių, priemones, paslaugas ir finansavimo šaltinius: 2022 m. – 5,1 mln. Eur lėšų, iš jų: 3,3 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (toliau – VB lėšos) ir 1,8 mln. Eur NKL lėšų, iš jų:
1) 0,4 mln. Eur VB lėšų 0,1 tūkst. užimtų asmenų profesiniam mokymui, įdarbinimui pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliajam suaugusiųjų švietimui, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimui;
2) 1,2 mln. Eur NKL lėšų 0,3 tūkst. paramos mokymuisi priemonės siejamos su užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimu;
2) 0,7 mln. Eur VB lėšų 10,6 tūkst. asmenų, vykstančių į konsultavimo užsiėmimus ar pokalbį su darbdaviu, kelionės išlaidų kompensavimui;
3) 0,3 mln. Eur VB lėšų už 3,1 tūkst. įsidarbinusių asmenų vieno papildomo mėnesio kelionės išlaidas;
4) 1,9 mln. Eur VB lėšų už 10,2 tūkst. asmenų už nupirktas konsultavimo užsiėmimų paslaugas;
5) 0,6 mln. Eur NKL lėšų 0,3 tūkst. užsieniečių valstybinės kalbos mokymui. 2023 m. – 7,1 mln. Eur lėšų, iš jų: 3,7 mln. Eur VB lėšų ir 3,4 mln. Eur NKL lėšų, iš jų:
1) 0,8 mln.
Eur VB lėšų 0,2 tūkst. užimtų asmenų profesiniam mokymui, įdarbinimui pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliajam suaugusiųjų švietimui, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimui;
2) 2,4 mln. Eur NKL lėšų 0,6 tūkst. paramos mokymuisi priemonės siejamos su užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimu;
2) 0,7 mln. Eur VB lėšų 10,6 tūkst. asmenų, vykstančių į konsultavimo užsiėmimus ar pokalbį su darbdaviu, kelionės išlaidų kompensavimui;
3) 0,3 mln. Eur VB lėšų už 3,1 tūkst. įsidarbinusių asmenų vieno papildomo mėnesio kelionės išlaidas;
4) 1,9 mln. Eur VB lėšų už 10,2 tūkst. asmenų už nupirktas konsultavimo užsiėmimų paslaugas;
5) 1,0 mln. Eur NKL lėšų 0,5 tūkst. užsieniečių valstybinės kalbos mokymui. 2024 m. – 9,6 mln. Eur lėšų, iš jų: 4,5 mln. Eur VB lėšų ir 5,1 mln. Eur NKL lėšų, iš jų:
1) 1,6 mln. Eur VB lėšų 0,4 tūkst. užimtų asmenų profesiniam mokymui, įdarbinimui pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliajam suaugusiųjų švietimui, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimui;
2) 3,2 mln. Eur NKL lėšų 0,8 tūkst. paramos mokymuisi priemonės siejamos su užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimu;
2) 0,7 mln. Eur VB lėšų 10,6 tūkst. asmenų, vykstančių į konsultavimo užsiėmimus ar pokalbį su darbdaviu, kelionės išlaidų kompensavimui;
3) 0,3 mln. Eur VB lėšų už 3,1 tūkst. įsidarbinusių asmenų vieno papildomo mėnesio kelionės išlaidas;
4) 1,9 mln. Eur VB lėšų už 10,2 tūkst. asmenų už nupirktas konsultavimo užsiėmimų paslaugas;
5) 1,9 mln. Eur NKL lėšų 1,0 tūkst. užsieniečių valstybinės kalbos mokymui. Planuojamos NKL lėšos:
1) bedarbiams ir užimtiems asmenims paramos mokymuisi priemonės, tarp jų mokymasis pagal programas suteikiančias aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas: 2022 m. 2,3 tūkst. asm., 8,7 mln. Eur; 2023 m. 5,2 tūkst. asm., 20,7 mln.
5,2 tūkst. asm., 20,7 mln. Eur; 2024 m. 5,2 tūkst. asm., 20,7 mln. Eur. 2) verslumo skatinimo priemonei: 2022 m. 354 darbo vietos, 5,3 mln. Eur iš jų PVM apmokėti reikės 1,1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, 2023 m. 354 darbo vietos, 5,3 mln. Eur iš jų PVM apmokėti reikės 1,1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, 2024 m. 354 darbo vietos, 5,3 mln. Eur iš jų PVM apmokėti reikės 1,1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės įgyvendindamos užimtumo didinimo programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, arba užimtumo didinimo programas, skirtas užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti (finansuojamos iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų), organizuotų darbo rinkai besirengiantiems asmenims pagalbą dėl įsidarbinimo problemų sprendimo. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2022-2024 metais numatomų asignavimų užimtumo didinimo programų įgyvendinimui kiekvienais metais numatyta po 9,7 mln. Eur lėšų. Dėl atvykimo išmokos ir išmokos darbdaviui,: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rezerve yra numatytos lėšos Ekonomikos plėtros programos pažangos priemonei „05-001-01-15-02. Skatinti talentų ir kompetencijų pasiūlą pažangiai ekonomikai“. Užimtumo tarnybai bus reikalingi resursai procesui administruoti ir paskesnei priežiūrai vykdyti bei pritaikyti informacines sistemas. Užimtumo įstatymo projekto 22 straipsnyje išdėstytoje Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų įgyvendinimui, t. y. atvykimo išmokų skyrimo palengvintomis sąlygomis Ukrainos Respublikos piliečiams, lėšos, visų pirma, bus skiriamos iš numatyto šaltinio – Ekonominės plėtros programos pažangos priemonės „05-001-01-15-02. Skatinti talentų ir kompetencijų pasiūlą pažangiai ekonomikai“. Dėl Ukrainoje vykstančių karinių veiksmų ir iš to kylančių nenuspėjamų pasekmių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija negali suplanuoti papildomų lėšų poreikio.
Esant papildomų lėšų poreikiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipsis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl papildomų asignavimų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus siūlomos naujos nuostatos buvo aptariamos ir derinamos su Užimtumo tarnyba. Įstatymų projektų derinimo metu gautos ir socialinių partnerių: Lietuvos verslo konfederacijos, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimai ir pasiūlymai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl Užimtumo įstatymo projekto nuostatų, susijusių atvykimo išmoka ir išmoka darbdaviui, konsultavosi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Užimtumo tarnyba, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, VšĮ „Investuok Lietuvoje“. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Užimtumo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „darbo rinkai besirengiantys asmenys“, „aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos ir kompetencijos“, „parama verslo kūrimui“, atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams“, „išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio“. 16.
Nėra. [¹] Europos Komisijos 2021-03-04 Komisijos rekomendacija dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) [²] Europos Komisijos ir Tarybos bendra užimtumo ataskaita https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=89&newsId=9834&furtherNews=yes [³] United Nations. Department of Economic and Social Affairs, International Migration Stock, 2020. [⁴] Strata. „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2020“. Aukštos kvalifikacijos profesijos: 1–3 LPK pagrindinės grupės; Lietuvos statistikos departamento duomenys. [⁵] United Nations. Department of Economic and Social Affairs, International Migration Stock, 2020. [⁶] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ užsakymu atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas. [⁷] Migracijos departamento duomenys. [⁸] fDi Markets 2016-2020 m. [⁹] VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pralaimėtų projektų analizė.
2022-03-18 Nr. XIVP-1399 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), (toliau – Rekomendacijos) 155 punkto nuostatą, kad vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėstyti viena struktūrine dalimi. 2. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią darbo rinkai besirengiantiems asmenims taikomos tik kai kurios darbo rinkos paslaugos (individualios užimtumo veiklos planavimo, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugos) tarpusavyje nedera su šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį visos darbo rinkos paslaugos teikiamos nedirbantiems asmenims (darbo rinkai besirengiantys asmenys yra nedirbantys asmenys). Be to, siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera ir su projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
besirengiantiems asmenims gali būti siūlomos psichologinio konsultavimo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3.
straipsniu užimtumo rėmimo priemonės yra papildomos naujomis priemonėmis, be kita ko, ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje turėtų būti reglamentuota, kuriems asmenims būtų taikoma ši užimtumo rėmimo priemonė. 4. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su Civilinio proceso 688 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gali būti areštuojamos skolininko ne tik kredito įstaigų sąskaitose esančios lėšos, bet ir mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos. 5. Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 2 punktas, kadangi jame siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudaro sąlygas subjektyviai interpretuoti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. neaišku, kada iš dalies, o kada visiškai turėtų būti reikalaujama pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. Manytina, kad įtvirtinus tokį pagrindą bus sudarytos sąlygos nevienodam tapačių ar panašių situacijų vertinimui bei galimam piktnaudžiavimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šios nuostatos tikslesnis išdėstymas svarbus ir projekto 9 straipsnio 7 dalies prasme – darbo rinkai besirengiančio asmens statuso suteikimas siejamas su bent vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimu. 6. Atsižvelgiant į įstatymo projekto keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytą konsultavimo paslaugų eiliškumą, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 dalys keistinos vietomis (pirma turi būti išsamiau reglamentuojama psichologinio konsultavimo paslaugą, o paskui - konsultavimo dėl verslo kūrimo paslauga). 7.
įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio ,,vykdyti“ įrašytinas žodis ,,atlikti“, kadangi pagal Darbo kodekso nuostatas darbo funkcijos yra atliekamos, bet ne vykdomos. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalį, darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį, o ne darbo užmokesčio dydį, kaip ši sąvoka suprantama pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, tikslintini įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalie 3 ir 4 punktai, kuriuose teikiama nuoroda į darbo skelbime nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 6.1 papunkčiu, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio įstatymo nuostatose (5² straipsnyje) yra vartojamas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartoti sutrumpintą pavadinimą Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinos kitos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. 10. Atsižvelgiant į tai, kad projekte visi terminai rašomi skaičiais, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnį 2¹dalyje esantį žodį „dešimtas“ keisti skaičiumi „10“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose terminai įrašyti žodžiais, pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 2 dalis ir kt. 11.
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatoma nauja konsultavimo paslauga - konsultavimas dėl pasirengimo dirbti, kuria būtų siekiama suteikti asmenims žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžių, svarstytina, ar nereikėtų šia paslauga papildyti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, kurioje šiuo metu numatyta galimybė bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims siūlyti tik psichologinio konsultavimo paslaugas. 12. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 39³ straipsnio 4 dalyje po žodžių ,,kelionių į neformaliojo suaugusiųjų švietimo“ įrašytinas praleistas žodis ,,vykdymo“. 13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, parama verslui kurti teikiama darbo ieškantiems asmenims, bet ne darbdaviams, tikslintina įstatymo projekto
šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama (į šią dalį patenka ir parama verslui kurti) teikiama tik Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams. Pritarus šiai pastabai, tikslintinos kitos šio straipsnio nuostatos, kuriose nustatomos atitinkamos pareigos ar sankcijos tik darbdaviams už šiame straipsnyje nustatytos paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimą. 14. Siekiant teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos“ rašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. 15.
vartojimo, siūlytina patikslinti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir vietoj žodžių ,,įtrauktą į aukštą“ įrašyti žodžius ,,įtrauktą į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą“. 16. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 6 ir 7 dalis sukeisti vietomis. 17. Įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 48² straipsnio 1 dalies 2 punkte naudojama sąvoka ,,susijusios įmonės“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad ,,susijusių įmonių“ sąvoka įstatymuose yra apibrėžiama skirtingai. Todėl siekiant išvengti galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 18. Įstatymo projekto lyginamojo varianto 25 straipsnio
„Užimtumo tarnybos direktorius“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46,
2022-05-13 Nr. XIVP-1399(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro
Nr. 1R-388 redakcija), 77 punkto nuostatą, kad aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsisakant jame pateiktos nuorodos į Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.11, 70.19, 70.20 ir 70.21 papunkčiuose nurodytus atvejus, šiuos atvejus nurodant pačiame įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47,
2022-04-13
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mantas Maldeikis, Kasparas Adomaitis – pavaduojantis Vytautą Mitalą, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: Biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos: Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-182 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro
Nr. 1R-388 redakcija), (toliau – Rekomendacijos) 155 punkto nuostatą, kad vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėstyti viena struktūrine dalimi. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-184 2.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią darbo rinkai besirengiantiems asmenims taikomos tik kai kurios darbo rinkos paslaugos (individualios užimtumo veiklos planavimo, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugos) tarpusavyje nedera su šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį visos darbo rinkos paslaugos teikiamos nedirbantiems asmenims (darbo rinkai besirengiantys asmenys yra nedirbantys asmenys). Be to, siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera ir su projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytu reguliavimu, pagal kurį darbo rinkai besirengiantiems asmenims gali būti siūlomos psichologinio konsultavimo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu užimtumo rėmimo priemonės yra papildomos naujomis priemonėmis, be kita ko, ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje turėtų būti reglamentuota, kuriems asmenims būtų taikoma ši užimtumo rėmimo priemonė. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su Civilinio proceso 688 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gali būti areštuojamos skolininko ne tik kredito įstaigų sąskaitose esančios lėšos, bet ir mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-185 5.
Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 2 punktas, kadangi jame siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudaro sąlygas subjektyviai interpretuoti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. neaišku, kada iš dalies, o kada visiškai turėtų būti reikalaujama pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. Manytina, kad įtvirtinus tokį pagrindą bus sudarytos sąlygos nevienodam tapačių ar panašių situacijų vertinimui bei galimam piktnaudžiavimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šios nuostatos tikslesnis išdėstymas svarbus ir projekto 9 straipsnio 7 dalies prasme – darbo rinkai besirengiančio asmens statuso suteikimas siejamas su bent vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimu. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytą konsultavimo paslaugų eiliškumą, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 dalys keistinos vietomis (pirma turi būti išsamiau reglamentuojama psichologinio konsultavimo paslaugą, o paskui - konsultavimo dėl verslo kūrimo paslauga). Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio ,,vykdyti“ įrašytinas žodis ,,atlikti“, kadangi pagal Darbo kodekso nuostatas darbo funkcijos yra atliekamos, bet ne vykdomos. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 8.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalį, darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį, o ne darbo užmokesčio dydį, kaip ši sąvoka suprantama pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, tikslintini įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalie 3 ir 4 punktai, kuriuose teikiama nuoroda į darbo skelbime nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 6.1 papunkčiu, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio įstatymo nuostatose (5² straipsnyje) yra vartojamas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartoti sutrumpintą pavadinimą Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinos kitos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad projekte visi terminai rašomi skaičiais, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnį 2¹dalyje esantį žodį „dešimtas“ keisti skaičiumi „10“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose terminai įrašyti žodžiais, pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 2 dalis ir kt. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-187 11.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatoma nauja konsultavimo paslauga - konsultavimas dėl pasirengimo dirbti, kuria būtų siekiama suteikti asmenims žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžių, svarstytina, ar nereikėtų šia paslauga papildyti įstatymo projekto
numatyta galimybė bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims siūlyti tik psichologinio konsultavimo paslaugas. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
praleistas žodis ,,vykdymo“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, parama verslui kurti teikiama darbo ieškantiems asmenims, bet ne darbdaviams, tikslintina įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama (į šią dalį patenka ir parama verslui kurti) teikiama tik Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams. Pritarus šiai pastabai, tikslintinos kitos šio straipsnio nuostatos, kuriose nustatomos atitinkamos pareigos ar sankcijos tik darbdaviams už šiame straipsnyje nustatytos paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimą. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1819 14.
Siekiant teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos“ rašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškumo ir vienodų formuluočių vartojimo, siūlytina patikslinti projekto
ir vietoj žodžių ,,įtrauktą į aukštą“ įrašyti žodžius ,,įtrauktą į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projekto
straipsnio 6 ir 7 dalis sukeisti vietomis. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 2 punkte naudojama sąvoka ,,susijusios įmonės“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad ,,susijusių įmonių“ sąvoka įstatymuose yra apibrėžiama skirtingai. Todėl siekiant išvengti galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotės „Užimtumo direktorius“ reikėtų įrašyti formuluotę „Užimtumo tarnybos direktorius“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tinklas Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau - NSMOT) pateikia organizacijos pastabas. 1. Bendrosios pastabos:
kompleksiškas paslaugas darbo neturintiems asmenims, siekiant jų įdarbinimo. Tačiau įstatymo projekte pasigendame konkrečių priemonių, ypač paslaugų srityje. Dalis siūlymų numatyti teisinga kryptimi, tačiau nėra aiškūs mechanizmai, kaip tai veiks praktikoje. 1.2. Projektas neatliepia kompleksinių darbo rinkos iššūkių. Didžioji dalis atsakomybės dėl darbo permetama patiems bedarbiams, neatsižvelgiant į tai, kad darbo paklausoje egzistuoja ryškūs regioniniai skirtumai. Didelė dalis darbo vietų koncentruojasi didmiesčiuose. Regionuose darbo vietų yra kur kas mažiau, o jų kokybė yra labai prasta. 1.3. Institucijų komunikacija pristatant pateiktus siūlymus - labai nevienareikšmiška. Dažnai nėra aiškus nei pagrindinis reformos tikslas, nei atskirų nuostatų interpretavimas. Raginame suvienodinti komunikaciją ir nustatyti aiškias politines kryptis, kurių siekiama šia reforma. Daugiausia turėtų būti akcentuojamas ne siekis išbraukti žmones iš Užimtumo tarnybos (toliau - UŽT) sąrašų, o paslaugų užtikrinimas ir barjerų šalinimas siekiant įtraukti žmones į darbo rinką. Kitu atveju sukuriamas papildomas politinis spaudimas, skatinantis “apvalyti” institucijų sąrašus ir dar labiau stigmatizuojami žmonės, susidūrę su sunkumais. 2.Dėl naujo statuso “besirengiantis darbo rinkai” įvedimo: 2.1.Pritariame naujo statuso įvedimui siekiant taiklinti paslaugas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kartu su juo numatomas ir įsipareigojimas teikti kompleksiškas paslaugas, kuriomis siekiama žmonių grąžinimo į darbo rinką. Pritariame, kad UŽT trūksta išteklių tokias paslaugas teikti, todėl būtina bendradarbiauti su kitomis institucijomis, ypač nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau - NVO).
NVO dažnai teikia specializuotas paslaugas, kurios pritaikytos konkrečioms tikslinėms grupėms, taip užtikrinant jų kokybę ir individualizavimą. 2.2.Vis dėlto, paslaugų sistema nėra pakankamai išplėtota ir kartu su pakeitimais nebus prieinama visiems bedarbiams. Reiškiame susirūpinimą, kad žmonės negavę tinkamų paslaugų, bus tiesiog išmesti iš UŽT ir atsidurs dar didesnėje atskirtyje. Todėl būtina skubiai ieškoti mechanizmų, kurie užtikrintų paslaugų prieinamumą bei investuoti į specialistų rengimą. 2.3.Paslaugų teikimas ir siekis įdarbinti žmones, kurie susiduria su įvairiais sunkumais nevyksta linijiniu būdu. Siūlomuose pakeitimuose “besirengiančio darbo rinkai” asmens statusas iš esmės nukreipia tik į socialines paslaugas, o tik išsprendus konkrečias problemas - nukreipiamas į darbo rinką. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu būdu praktikoje nebūtinai sulauksime norimo rezultato. Iš tiesų gali pasitaikyti iššūkių, kurių neišsprendus asmuo negali dalyvauti darbo rinkoje (pavyzdžiui, priklausomybės). Tačiau didelė dalis iššūkių gali būti sprendžiami kartu su darbo paieška, pavyzdžiui vaikų užimtumo klausimas gali būti sprendžiamas ieškant tokio darbo, kuris užtikrintų laisvą darbo grafiką ir pan. NVO praktika rodo, kad paslaugos yra veiksmingiausios tada, kai darbo paieška ir socialinių iššūkių sprendimas vyksta kartu. Tam būtinos labai individualizuotos paslaugos, nuodugnus poreikių ir gebėjimų įvertinimas. Be kita ko, didelė dalis problemų išryškėja tik žmogui įsidarbinus, pavyzdžiui, įsiskolinimai, bendrųjų įgūdžių trūkumas, konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Todėl būtina užtikrinti paslaugų teikimą ir žmogui įsidarbinus. 2.4.Pakeitimai iš esmės nenumato jokių naujų paslaugų. Dabartiniame projekte numatyta tik viena nauja paslauga - “konsultavimas dėl pasirengimo dirbti”.
Tačiau jos turinys yra labai abstraktus ir be kita ko nukopijuotas nuo prieš tai buvusios profesinės karjeros planavimo paslaugos. Nėra apibrėžtos konkrečios paslaugos, kaip konsultavimas dėl pajamų (įsiskolinimų) valdymo, pagalbą įsidarbinus, karjeros konsultavimas, tarpininkavimas įsidarbinant, darbo paieškos įgūdžių ugdymas. Nėra aišku, kokie specialistai teiks šias paslaugas ir kiek laiko joms bus skirta. 2.5.Projekte nėra numatyta papildomų lėšų socialinių, integracinių paslaugų teikimui. Aiškinamajame rašte įvardintos dabartinės gerosios praktikos savivaldybėse ir NVO. Išskirta “Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” priemonė, Alternatyvių investicijų detektoriaus projektas. Tačiau šių projektų finansavimas baigiasi 2023 m. pabaigoje. Projekte niekaip neįvardinta, kaip bus užtikrintas šių paslaugų tęstinumas, kokiomis lėšomis ir pagal kokį modelį toliau bus skatinama tvari gerųjų praktikų plėtra. 2.6.Užimtumo įstatyme numatytas paslaugas iš esmės įgyvendina tik Užimtumo tarnyba, o NVO nėra matomi kaip integracijos į darbo rinką paslaugų teikėjai. Tai būtina spręsti įtraukiant konkrečias paslaugas į Užimtumo įstatymą arba Socialinių paslaugų katalogą. NVO numatyti kaip galimus paslaugų teikėjus. Šiuo metu siūloma pasitelkti NVO paslaugas ne tik psichologiniam konsultavimui, bet ir kitoms konsultavimo paslaugoms. Tačiau konsultavimas tikrai nėra vienintelė integracijos į darbo rinką paslauga, kurią gali teikti NVO. NVO jau dabar teikia tokias paslaugas, kaip pagalbą įsidarbinus, karjeros konsultavimą, tarpininkavimą įsidarbinant, darbo paieškos įgūdžių ugdymą, tačiau šios paslaugos nėra teisiškai reglamentuotos ir neretai yra
“paslepiamos” po kitų paslaugų aprašais, o tai savo ruožtu stabdo šių
paslaugų plėtrą.
Taip svarbu ir adekvačiai bei tvariai finansuoti teikiamas paslaugas, bei sudaryti sąlygas organizacijoms augti kaip paslaugų teikėjoms, t.y. investuoti į jų gebėjimų ugdymą, intensyviau įtraukti į tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 2.7.Dvejonių kelia 22 straipsnio 7 dalyje numatytas baigtinis kriterijų sąrašas, skirtas nustatyti „besirengiančio darbo rinkai“ asmens statusą, o taip pat ir tam tikrų kriterijų taikymas praktikoje. Pavyzdžiui, 1 punkte kyla klausimų, kaip bus nustatytas socialinių įgūdžių ar motyvacijos trūkumas. Be kita ko, NVO praktika rodo, kad taip vadinamas motyvacijos trūkumas kartais iš tiesų yra nepasitikėjimo, baimių, stigmatizacijos išraiška. Tuomet ši problema sprendžiama suradus konkrečiam žmogui tinkančią darbo vietą, užtikrinant nuoseklų tarpininkavimą ir pagalbą darbo vietoje. Ties 2 punktu kyla klausimas, ar šis bus taikomas tik tiems asmenims, kurie oficialiai slaugo arba prižiūri artimuosius bei atitinkamai gauna ligos išmokas, ar taip pat bus atsižvelgiama ir į tuos asmenis, kurie, pavyzdžiui, turi vaikų, bet šie neturi galimybių lankyti darželį ar prailgintą klasę mokykloje. 3 punkte numatytas kriterijus dėl asmens įsiskolinimų: nors specializuotų paslaugų teikimas įsiskolinusiems asmenims yra labai svarbus, tačiau paprastai ši problema sprendžiasi tik žmogui įsidarbinus. Be kita ko, neretai tai trunka ilgus metus. Vadinasi, paslaugų teikimas turi būti derinamas kartu su įdarbinimu, o ne išskiriant kaip netinkamus darbo paieškoms asmenis. 4 punkte numatytas kriterijus, kad asmuo neturi galimybių atvykti į darbo vietą turėtų būti taikomas atsižvelgiant į konkrečią darbo vietą, o ne asmeniui bendrai..
turi oficialiai nustatytą ir patvirtintą priklausomybę. Kaip žinia, paprastai priklausomybės pripažinimas yra labai ilgas ir nelengvai pasiekiamas procesas. Siūlome: 2.8.Siekiant tvarių rezultatų, reikia išvengti paslaugų linijiškumo ir siekti kuo didesnės socialinių ir įdarbinimo paslaugų integracijos. Net ir turint
“besirengiančio darbo rinkai” statusą, žmonės turėtų būti skatinami
integruotis į darbo rinką ir teikiant individualizuotas paslaugas - ieškomi jų gebėjimus ir individualias situacijas atitinkantys darbo pasiūlymai. Taip pat peržiūrėti „besirengiančio darbo rinkai“ statuso nustatymo kriterijus. 2.9.Konsultuojantis su skirtingomis institucijomis, numatyti arba išplėsti integracijos į darbo rinką paslaugas. Užimtumo įstatyme arba socialinių paslaugų kataloge numatyti arba išplėsti tokias paslaugas kaip pagalba įsidarbinus, karjeros konsultavimas tarpininkavimas įsidarbinant, darbinių įgūdžių ugdymas. Tarp galimų šių paslaugų teikėjų būtina įtraukti ir NVO. Įtraukti
“konsultavimą dėl šeimos /asmens pajamų (skolų) valdymo” į socialinių
paslaugų katalogą. Ši paslauga turėtų būti prieinama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso. Taip pat numatyti finansavimo šaltinius tokių paslaugų teikėjų apmokymui ir paslaugų palaikymui. Plečiant paslaugų tinklą būtina svarstyti ir tvarius jų finansavimo mechanizmus. Siūlome sudaryti veiksmų planą, kaip bus užtikrinamas paslaugų tinklo finansavimas, o NVO atveju - perėjimas nuo projektinio integracijos į darbo rinką paslaugų finansavimo prie paslaugų pirkimo bei social impact bonds įgyvendinimo galimybę.
3.Dėl tinkamo darbo apibrėžimo 3.1.Dėl kriterijų iki 9 mėnesių, numatytų 30 straipsnio pakeitimuose: 3.1.1.4
spaudimas įsidarbinti net gerokai prastesnėmis sąlygomis. 3.1.2.Taikant individualų vertinimą, svarbu atsižvelgti į žmogaus gebėjimus ir kitus poreikius (iškritimo iš darbo rinkos priežastis, lūkesčius kitam darbui, persikvalifikavimui, turimus darbo paieškos įgūdžius, sveikatos iššūkius, situaciją šeimoje ir pan.). Neseniai iškritusiems iš darbo rinkos teikiamos paslaugos neturi apsiriboti vien UŽT registruotų darbo pasiūlymų siūlymu. Asmeniui praradusiam darbą turėtų būti skubiai suteikiama visa būtina individuali ir intensyvi pagalba apsisprendžiant dėl darbo paieškos krypties, susirandant darbo pasiūlymus, pasirengiant CV ir motyvacinį laišką, sprendžiant kitus iššūkius (pvz. transporto ar vaikų priežiūros). Kadangi darbo praradimas neretai ir taip yra didelis stresas ir gyvenimo pokytis, paslaugos turi būti maksimaliai orientuotos į asmens palaikymą, jo poreikių išklausymą ir pozityvų skatinimą aktyviai dalyvauti darbo paieškose arba persikvalifikuojant. Siūlant tinkamą darbą, svarbu įvertinti ne vien formalią kompetenciją, nes asmuo gali turėti jau seniai nebepaklausią profesiją, bet ir realius žmogaus gebėjimus bei lūkesčius. Tai itin svarbu ir pažeidžiamoms grupėms, o ypač žmonėms su negalia. Tokiu atveju svarbi labai tiek individuali prieiga prie žmogaus, tiek darbdavio poreikiai bei lūkesčiai. 3.1.3.Dabartinis reguliavimas neatsižvelgia į galimybes derinti darbą su šeimyniniais įsipareigojimais.
Reikėtų išvengti atvejų, kuomet asmeniui, auginančiam ir/ar globojančiam vaikus, yra siūlomas pamaininis darbas. 3.2.Dėl kriterijų nuo 9 mėn.: 3.2.1.Žmogaus kvalifikacijos ir atlyginimo kriterijų išbraukimas kelia didelį susirūpinimą. Jeigu 9 mėn. darbo neturintis asmuo nesutinka dirbti darbo ne pagal kvalifikaciją arba už itin žemą atlyginimą - tai jokiu būdu nereiškia, kad asmuo darbo neieško. Taip pat šiuo siūlymu neatsižvelgiama į regioninius skirtumus ir darbo rinkos realijas. Bent ketvirtis UŽT registruotų darbo pasiūlymų yra transporto sektoriuje, be to, tokiu būdu nesudaromos paskatos darbdaviams gerinti darbo sąlygas. Tad kyla rizika, kad dalis žmonių neteks socialinės apsaugos nepagrįstai. 3.2.2.Remiantis UŽT atstovų viešais pasisakymais, jau šiuo metu išmetamų iš UŽT žmonių skaičius yra nemažas. Kaip buvo skelbiama spaudos konferencijoje, vien 2021 m. rugsėjo mėnesį net kas šeštas žmogus, išregistruotas iš UŽT, buvo dėl to, kad atsisakė netinkančių darbo pasiūlymų. NVO ir skurdą patiriančių asmenų patirtis rodo, kad ir iki šiol į nustatytus kriterijus yra žiūrima pernelyg formaliai (pavyzdžiui, asmeniui su vadybininko patirtimi teikiamas pasiūlymas pardavinėti vandens filtrus, juos siūlant asmens namuose, o šiam atsisakius - asmuo braukiamas iš sąrašų). Pasitaiko atvejų, kad nerandant tinkamo darbo žmonės yra skatinami užsiimti individualia veikla. Matome riziką, kad šios problemos ne tik nebus sprendžiamos, bet tik dar labiau paskatins išbraukimą iš sąrašų, nesuteikiant realių paslaugų, ir neužtikrins tvarių rezultatų. Siūlome: 3.2.3.Atskirti laikotarpius, kada žmogui teikiamos intensyvesnės paslaugos, o kada griežtinami tinkamo darbo pasirinkimo kriterijai. Pritariame, kad paslaugos intensyvėtų jau po 9 mėn. nedarbo, tačiau būtina prailginti tinkamo darbo kriterijų diferencijavimo laikotarpį nuo 9 iki 12 mėn.
3.2.4.Nustatyti, kad darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusios algos. Po 12 mėnesių - ne mažesnis kaip
papildomą kriterijų, kuriuo būtų atsižvelgiama į žmogaus galimybes derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus. 4.Dėl bedarbio statuso panaikinimo: 4.1.Palaikome pakeitimą, kuriame numatoma, kad pakaktų tik vieno institucijų pranešimo apie darbą šešėlyje. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad turi būti dedamos pastangos ir asmenims sudarant sąlygas legalizuotis. Tai, kad asmenys nedirba daugybę metų, tačiau vis iš naujo yra išbraukiami, o po to vėl registruojasi UŽT, rodo, kad jų situacija iš esmės nepagerėja. Siekiant šešėlio sumažinimo, svarbu įgalinti ir kitas institucijas (Valstybinę darbo inspekciją, Mokesčių inspekciją), kurios užtikrintų darbdavių atsakomybę, o taip pat ir teikti paslaugas asmenims, kurie nedirba dėl įsiskolinimų. 4.2.Galiausiai, primygtinai raginame atskirti, kad darbas šešėlyje ir tinkamo darbo nepriėmimas yra visiškai skirtingi dalykai ir negali būti tapatinami. Siūlome: 4.3.Komunikacijoje aiškiai įvardinti, kad pasiūlymų atsisakantys asmenys jokiu būdu nereiškia, kad šie dirba nelegaliai ir dėl to atsisako pasiūlymų. 4.4.Iš anksto numatyti kriterijus ir vykdyti nuoseklią, išsamią pakeitimų poveikio stebėseną. Būtina stebėti, kaip keičiasi išbraukiamų iš UŽT sąrašų žmonių dinamika, kokie yra jų demografiniai ir socialiniai bruožai (amžius, negalia, šeimyninė padėtis). Aiškiai išskirti, kokios yra išmetimo priežastys, kokiais kriterijais remiantis, žmonės išbraukiami iš sąrašų. Kokios yra bedarbio statuso netekusių žmonių pajamos ir pajamų rūšis. Besirengiančių darbo rinkai asmenų atveju papildomai stebėti, kokios paslaugos jiems yra suteikiamos.
5.Dėl išmokų pritraukiamiems aukštos kvalifikacijos specialistams: 5.1.Nepritariame
užsienio pritrauktiems darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams. NSMOT vertinimu, tie darbdaviai, kurie yra pajėgūs mokėti 2993 Eur (o Ukrainos piliečiams 1752 Eur) siekiančius atlyginimus, neturėtų būti šiuo metu neturėtų būti prioritetas skirstant kompensacijas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbdaviai ir taip ieško, todėl netikslinga juos dar ir finansiškai skatinti valstybės lėšomis. Įsikūrimo parama aukštos kvalifikacijos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nėra socialiai teisinga kitų karo pabėgėlių atžvilgiu. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis karo pabėgėlių įsikuria Lietuvoje su didelėmis NVO pastangomis. Jau šiandien dalis nevyriausybinių organizacijų teikia paslaugas ir teikia integracijos į darbo rinką paslaugas pabėgėliams iš Ukrainos. Organizacijos iki šiol nesulaukia tvaraus šių paslaugų finansavimo mechanizmų ir didele dalimi teikia šias paslaugas savanoriškais pagrindais. Todėl skirstant biudžeto lėšas skatiname prioretizuoti šiandien būtinų ir jau teikiamų paslaugų finansavimą ir orientuotis į kompetencijų ugdymą bedarbiams, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos ir taip plėsti potencialių kandidatų ratą. 6.Papildomos pastabos: 6.1.Palaikome papildomos paramos judumui išplėtimą. 6.2.Palaikome papildomą dėmesį įsiskolinimams. 6.3.Palaikome neformalaus švietimo ir aukštos pridėtinės vertės mokslų įtraukimą. 6.4.Atkreipiame dėmesį ir į kitas Įstatymo nuostatas, kurios turėtų būti peržvelgiamos. Siūlome išbraukti 5 straipsnio 3 punkte numatytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, nes tai neužtikrina tvarių pajamų ir socialinės apsaugos.
Taip pat siūlome išbraukti 30 straipsnyje numatytus įkainius, teikiant pagalbą įsidarbinant ir lydimąją pagalbą įsidarbinus. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-1399 (toliau – projektas) ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Įvertinti projekte numatytos vienkartinės atvykimo išmokos iš užsienio pritraukiamiems tik aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų specialistams (toliau – vienkartinė atvykimo išmoka) tikslingumą, t. y. įvertinti, ar siūloma vienkartinė atvykimo išmoka yra atitinkanti realų poreikį ir ar siūlant ją buvo įvertintos kitos integracinės paskatos, kurios galimai paskatintų atvykti į Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų specialistus iš kitų šalių ir sugrįžti išvykusiuosius iš Lietuvos. Taip pat siūloma įvertinti, ar skiriant vienkartinę atvykimo išmoką tik aukštos kvalifikacijos specialistams nebus supriešinti išeivių bendruomenės skirtingos kvalifikacijos darbuotojai, taip pat ar nebus sudarytos palankesnės sąlygos gauti gerai apmokamą darbą išvykusiems /grįžtantiems, nei šiuo metų gyvenantiems Lietuvoje. 6.2.
į tai, kad projekte siūloma atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotojus iš užsienio yra naujos priemonės ir jų efektyvumą sunku iš anksto įvertinti bei prognozuoti jų teigiamą poveikį, pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus, siūloma nustatyti, kad šios išmokos (išskyrus atvykimo išmoką iš Ukrainos Respublikos pritrauktiems darbuotojams) būtų mokamos terminuotą laikotarpį, t. y. iki 2025 m. birželio 1 d. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Antanas Čepononis, Juozas Varžgalys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė
2022-05-04
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Jovita Neliupšienė – ekonomikos ir inovacijų viceministrė, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Agnė Kudarauskienė – švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai: Neringa Morozaitė-Rasmussen – ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja, Linas Kadys – Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Kristina Maksvytienė – Darbo rinkos skyriaus vedėja, Milda Kojelienė – Darbo rinkos grupės patarėja, Aušrinė Storpirštienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja, Inga Balnanosienė – Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Vydūnas Trapinskas – VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovas, Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-18 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-182
2
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro
Nr. 1R-388 redakcija), (toliau – Rekomendacijos) 155 punkto nuostatą, kad vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėstyti viena struktūrine dalimi. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-184
projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią darbo rinkai besirengiantiems asmenims taikomos tik kai kurios darbo rinkos paslaugos (individualios užimtumo veiklos planavimo, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugos) tarpusavyje nedera su šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį visos darbo rinkos paslaugos teikiamos nedirbantiems asmenims (darbo rinkai besirengiantys asmenys yra nedirbantys asmenys). Be to, siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera ir su projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytu reguliavimu, pagal kurį darbo rinkai besirengiantiems asmenims gali būti siūlomos psichologinio konsultavimo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Žr.
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Siūloma nedetalizuoti atskirų darbo rinkos paslaugų, o darbo rinkai besirengiantiems asmenims Užimtumo tarnyba pagal poreikį teiktų visas darbo rinkos paslaugas. Atitinkamai įstatymo projekte patikslinta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalis bei 31 straipsnio 2 dalis. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-184
projekto 2 straipsniu užimtumo rėmimo priemonės yra papildomos naujomis priemonėmis, be kita ko, ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje turėtų būti reglamentuota, kuriems asmenims būtų taikoma ši užimtumo rėmimo priemonė. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-185
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su Civilinio proceso 688 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gali būti areštuojamos skolininko ne tik kredito įstaigų sąskaitose esančios lėšos, bet ir mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos. Pritarti. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-185
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 2 punktas, kadangi jame siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudaro sąlygas subjektyviai interpretuoti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. neaišku, kada iš dalies, o kada visiškai turėtų būti reikalaujama pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. Manytina, kad įtvirtinus tokį pagrindą bus sudarytos sąlygos nevienodam tapačių ar panašių situacijų vertinimui bei galimam piktnaudžiavimui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šios nuostatos tikslesnis išdėstymas svarbus ir projekto 9 straipsnio 7 dalies prasme – darbo rinkai besirengiančio asmens statuso suteikimas siejamas su bent vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimu. Pastaba įvertinta. Dėl darbo rinkai besirengiančio asmens statuso suteikimo bei šio statuso pakeitimo į bedarbio statusą aplinkybių išsamiai diskutuota su socialiniais partneriais Komiteto klausymuose (2022-04-27). Kartu pastebėtina, jog įvairių suinteresuotų asmenų viešai ne kartą buvo pasisakyta apie didesnį poreikį individualiai vertinti kiekvieno į Užimtumą tarnybą besikreipusio asmens situaciją (motyvaciją dirbti, pasirengimą darbo rinkai, įvertinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes ir kt., o bedarbio statusą suteikti tik tiems asmenims, kurie realiai ieško darbo ir yra bet kada pasirengę pradėti dirbti). Todėl siūloma pritarti projekto iniciatoriaus siūlymams, kad darbo rinkai besirengiančiam asmeniui bedarbio statusas galėtų būti suteikiamas iš dalies ar visiškai pašalinus šiame įstatyme nurodytas įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. Be to, atsižvelgiant į institucijų kompetenciją, viena Užimtumo tarnyba negalės pašalinti visų įsidarbinimą ribojančių aplinkybių, o ir jų pašalinimas taip pat gali užtrukti laike, todėl būtinas lankstumas. Kartu pastebėtina, kad yra nustatyta galimybė darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, pateikus prašymą, nustatyti bedarbio statusą. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-187
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytą konsultavimo paslaugų eiliškumą, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 dalys keistinos vietomis (pirma turi būti išsamiau reglamentuojama psichologinio konsultavimo paslaugą, o paskui - konsultavimo dėl verslo kūrimo paslauga).
Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-189
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio ,,vykdyti“ įrašytinas žodis ,,atlikti“, kadangi pagal Darbo kodekso nuostatas darbo funkcijos yra atliekamos, bet ne vykdomos. Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-189
(3,
kodekso 25 straipsnio 6 dalį, darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį, o ne darbo užmokesčio dydį, kaip ši sąvoka suprantama pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, tikslintini įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, kuriuose teikiama nuoroda į darbo skelbime nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-189
vadovaujantis Rekomendacijų 6.1 papunkčiu, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio įstatymo nuostatose (5² straipsnyje) yra vartojamas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartoti sutrumpintą pavadinimą Nedarbo socialinio draudimo įstatymas.
Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinos kitos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Įvertinta. Projektas suredaguotas. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-189 (2¹)
į tai, kad projekte visi terminai rašomi skaičiais, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnį 2¹dalyje esantį žodį „dešimtas“ keisti skaičiumi „10“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose terminai įrašyti žodžiais, pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 2 dalis ir kt. Įvertinta. Projektas suredaguotas. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1810
į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatoma nauja konsultavimo paslauga - konsultavimas dėl pasirengimo dirbti, kuria būtų siekiama suteikti asmenims žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžių, svarstytina, ar nereikėtų šia paslauga papildyti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, kurioje šiuo metu numatyta galimybė bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims siūlyti tik psichologinio konsultavimo paslaugas. Įvertinta. Siūlomi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies pakeitimai suderinti su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi (žr. TD 2 pastabą). 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1816 (39³)
Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 39³ straipsnio
praleistas žodis ,,vykdymo“. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1818
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, parama verslui kurti teikiama darbo ieškantiems asmenims, bet ne darbdaviams, tikslintina įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama (į šią dalį patenka ir parama verslui kurti) teikiama tik Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams. Pritarus šiai pastabai, tikslintinos kitos šio straipsnio nuostatos, kuriose nustatomos atitinkamos pareigos ar sankcijos tik darbdaviams už šiame straipsnyje nustatytos paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimą. Įvertinta. Darbo ieškantis asmuo, kad gautų paramą verslui kurti, turi įsteigti įmonę ir tapti darbdaviu, tuomet jam suteikiama subsidija, o jis ir yra subsidijos gavėjas, kaip nustatyta keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1819
teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekto
,,valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos“ rašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1822 (48¹)
sistemiškumo ir vienodų formuluočių vartojimo, siūlytina patikslinti projekto
punktą ir vietoj žodžių ,,įtrauktą į aukštą“ įrašyti žodžius ,,įtrauktą į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą“. Pritarti. 1.16.
1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1822 (48¹) (6,
teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 6 ir 7 dalis sukeisti vietomis. Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1823 (48²)
projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 48² straipsnio 1 dalies 2 punkte naudojama sąvoka ,,susijusios įmonės“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad ,,susijusių įmonių“ sąvoka įstatymuose yra apibrėžiama skirtingai. Todėl siekiant išvengti galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto lyginamojo varianto 25 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės
„Užimtumo direktorius“ reikėtų įrašyti formuluotę „Užimtumo tarnybos
direktorius“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT),
1Bendrosios pastabos:
bei plėtoti kompleksiškas paslaugas darbo neturintiems asmenims, siekiant jų įdarbinimo. Tačiau įstatymo projekte pasigendame konkrečių priemonių, ypač paslaugų srityje. Dalis siūlymų numatyti teisinga kryptimi, tačiau nėra aiškūs mechanizmai, kaip tai veiks praktikoje. 1.2. Projektas neatliepia kompleksinių darbo rinkos iššūkių.
Didžioji dalis atsakomybės dėl darbo permetama patiems bedarbiams, neatsižvelgiant į tai, kad darbo paklausoje egzistuoja ryškūs regioniniai skirtumai. Didelė dalis darbo vietų koncentruojasi didmiesčiuose. Regionuose darbo vietų yra kur kas mažiau, o jų kokybė yra labai prasta. 1.3. Institucijų komunikacija pristatant pateiktus siūlymus - labai nevienareikšmiška. Dažnai nėra aiškus nei pagrindinis reformos tikslas, nei atskirų nuostatų interpretavimas. Raginame suvienodinti komunikaciją ir nustatyti aiškias politines kryptis, kurių siekiama šia reforma. Daugiausia turėtų būti akcentuojamas ne siekis išbraukti žmones iš Užimtumo tarnybos (toliau - UŽT) sąrašų, o paslaugų užtikrinimas ir barjerų šalinimas siekiant įtraukti žmones į darbo rinką. Kitu atveju sukuriamas papildomas politinis spaudimas, skatinantis “apvalyti” institucijų sąrašus ir dar labiau stigmatizuojami žmonės, susidūrę su sunkumais. 2. Dėl naujo statuso “besirengiantis darbo rinkai” įvedimo:
taiklinti paslaugas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kartu su juo numatomas ir įsipareigojimas teikti kompleksiškas paslaugas, kuriomis siekiama žmonių grąžinimo į darbo rinką. Pritariame, kad UŽT trūksta išteklių tokias paslaugas teikti, todėl būtina bendradarbiauti su kitomis institucijomis, ypač nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau - NVO). NVO dažnai teikia specializuotas paslaugas, kurios pritaikytos konkrečioms tikslinėms grupėms, taip užtikrinant jų kokybę ir individualizavimą. 2.2. Vis dėlto, paslaugų sistema nėra pakankamai išplėtota ir kartu su pakeitimais nebus prieinama visiems bedarbiams. Reiškiame susirūpinimą, kad žmonės negavę tinkamų paslaugų, bus tiesiog išmesti iš UŽT ir atsidurs dar didesnėje atskirtyje. Todėl būtina skubiai ieškoti mechanizmų, kurie užtikrintų paslaugų prieinamumą bei investuoti į specialistų rengimą. 2.3.
2.3. Paslaugų teikimas ir siekis įdarbinti žmones, kurie susiduria su įvairiais sunkumais nevyksta linijiniu būdu. Siūlomuose pakeitimuose “besirengiančio darbo rinkai” asmens statusas iš esmės nukreipia tik į socialines paslaugas, o tik išsprendus konkrečias problemas - nukreipiamas į darbo rinką. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu būdu praktikoje nebūtinai sulauksime norimo rezultato. Iš tiesų gali pasitaikyti iššūkių, kurių neišsprendus asmuo negali dalyvauti darbo rinkoje (pavyzdžiui, priklausomybės). Tačiau didelė dalis iššūkių gali būti sprendžiami kartu su darbo paieška, pavyzdžiui vaikų užimtumo klausimas gali būti sprendžiamas ieškant tokio darbo, kuris užtikrintų laisvą darbo grafiką ir pan. NVO praktika rodo, kad paslaugos yra veiksmingiausios tada, kai darbo paieška ir socialinių iššūkių sprendimas vyksta kartu. Tam būtinos labai individualizuotos paslaugos, nuodugnus poreikių ir gebėjimų įvertinimas. Be kita ko, didelė dalis problemų išryškėja tik žmogui įsidarbinus, pavyzdžiui, įsiskolinimai, bendrųjų įgūdžių trūkumas, konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Todėl būtina užtikrinti paslaugų teikimą ir žmogui įsidarbinus. 2.4. Pakeitimai iš esmės nenumato jokių naujų paslaugų. Dabartiniame projekte numatyta tik viena nauja paslauga - “konsultavimas dėl pasirengimo dirbti”. Tačiau jos turinys yra labai abstraktus ir be kita ko nukopijuotas nuo prieš tai buvusios profesinės karjeros planavimo paslaugos. Nėra apibrėžtos konkrečios paslaugos, kaip konsultavimas dėl pajamų (įsiskolinimų) valdymo, pagalbą įsidarbinus, karjeros konsultavimas, tarpininkavimas įsidarbinant, darbo paieškos įgūdžių ugdymas. Nėra aišku, kokie specialistai teiks šias paslaugas ir kiek laiko joms bus skirta. 2.5. Projekte nėra numatyta papildomų lėšų socialinių, integracinių paslaugų teikimui. Aiškinamajame rašte įvardintos dabartinės gerosios praktikos savivaldybėse ir NVO.
Išskirta “Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką” priemonė, Alternatyvių investicijų detektoriaus projektas. Tačiau šių projektų finansavimas baigiasi 2023 m. pabaigoje. Projekte niekaip neįvardinta, kaip bus užtikrintas šių paslaugų tęstinumas, kokiomis lėšomis ir pagal kokį modelį toliau bus skatinama tvari gerųjų praktikų plėtra. 2.6. Užimtumo įstatyme numatytas paslaugas iš esmės įgyvendina tik Užimtumo tarnyba, o NVO nėra matomi kaip integracijos į darbo rinką paslaugų teikėjai. Tai būtina spręsti įtraukiant konkrečias paslaugas į Užimtumo įstatymą arba Socialinių paslaugų katalogą. NVO numatyti kaip galimus paslaugų teikėjus. Šiuo metu siūloma pasitelkti NVO paslaugas ne tik psichologiniam konsultavimui, bet ir kitoms konsultavimo paslaugoms. Tačiau konsultavimas tikrai nėra vienintelė integracijos į darbo rinką paslauga, kurią gali teikti NVO. NVO jau dabar teikia tokias paslaugas, kaip pagalbą įsidarbinus, karjeros konsultavimą, tarpininkavimą įsidarbinant, darbo paieškos įgūdžių ugdymą, tačiau šios paslaugos nėra teisiškai reglamentuotos ir neretai yra “paslepiamos” po kitų paslaugų aprašais, o tai savo ruožtu stabdo šių paslaugų plėtrą. Taip svarbu ir adekvačiai bei tvariai finansuoti teikiamas paslaugas, bei sudaryti sąlygas organizacijoms augti kaip paslaugų teikėjoms, t.y. investuoti į jų gebėjimų ugdymą, intensyviau įtraukti į tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 2.7. Dvejonių kelia 22 straipsnio 7 dalyje numatytas baigtinis kriterijų sąrašas, skirtas nustatyti „besirengiančio darbo rinkai“ asmens statusą, o taip pat ir tam tikrų kriterijų taikymas praktikoje. Pavyzdžiui, 1 punkte kyla klausimų, kaip bus nustatytas socialinių įgūdžių ar motyvacijos trūkumas. Be kita ko, NVO praktika rodo, kad taip vadinamas motyvacijos trūkumas kartais iš tiesų yra nepasitikėjimo, baimių, stigmatizacijos išraiška.
Tuomet ši problema sprendžiama suradus konkrečiam žmogui tinkančią darbo vietą, užtikrinant nuoseklų tarpininkavimą ir pagalbą darbo vietoje. Ties 2 punktu kyla klausimas, ar šis bus taikomas tik tiems asmenims, kurie oficialiai slaugo arba prižiūri artimuosius bei atitinkamai gauna ligos išmokas, ar taip pat bus atsižvelgiama ir į tuos asmenis, kurie, pavyzdžiui, turi vaikų, bet šie neturi galimybių lankyti darželį ar prailgintą klasę mokykloje. 3 punkte numatytas kriterijus dėl asmens įsiskolinimų: nors specializuotų paslaugų teikimas įsiskolinusiems asmenims yra labai svarbus, tačiau paprastai ši problema sprendžiasi tik žmogui įsidarbinus. Be kita ko, neretai tai trunka ilgus metus. Vadinasi, paslaugų teikimas turi būti derinamas kartu su įdarbinimu, o ne išskiriant kaip netinkamus darbo paieškoms asmenis. 4 punkte numatytas kriterijus, kad asmuo neturi galimybių atvykti į darbo vietą turėtų būti taikomas atsižvelgiant į konkrečią darbo vietą, o ne asmeniui bendrai.. 5 punkte kyla klausimų, ar šis kriterijus bus taikomas tik asmenims, kurie turi oficialiai nustatytą ir patvirtintą priklausomybę. Kaip žinia, paprastai priklausomybės pripažinimas yra labai ilgas ir nelengvai pasiekiamas procesas. Siūlome:
paslaugų linijiškumo ir siekti kuo didesnės socialinių ir įdarbinimo paslaugų integracijos. Net ir turint “besirengiančio darbo rinkai” statusą, žmonės turėtų būti skatinami integruotis į darbo rinką ir teikiant individualizuotas paslaugas - ieškomi jų gebėjimus ir individualias situacijas atitinkantys darbo pasiūlymai. Taip pat peržiūrėti „besirengiančio darbo rinkai“ statuso nustatymo kriterijus. 2.9. Konsultuojantis su skirtingomis institucijomis, numatyti arba išplėsti integracijos į darbo rinką paslaugas.
Užimtumo įstatyme arba socialinių paslaugų kataloge numatyti arba išplėsti tokias paslaugas kaip pagalba įsidarbinus, karjeros konsultavimas tarpininkavimas įsidarbinant, darbinių įgūdžių ugdymas. Tarp galimų šių paslaugų teikėjų būtina įtraukti ir NVO. Įtraukti “konsultavimą dėl šeimos /asmens pajamų
(skolų) valdymo” į socialinių paslaugų katalogą. Ši paslauga turėtų būti prieinama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso. Taip pat numatyti finansavimo šaltinius tokių paslaugų teikėjų apmokymui ir paslaugų palaikymui. Plečiant paslaugų tinklą būtina svarstyti ir tvarius jų finansavimo mechanizmus. Siūlome sudaryti veiksmų planą, kaip bus užtikrinamas paslaugų tinklo finansavimas, o NVO atveju - perėjimas nuo projektinio integracijos į darbo rinką paslaugų finansavimo prie paslaugų pirkimo bei social impact bonds įgyvendinimo galimybę. 3. Dėl tinkamo darbo apibrėžimo
straipsnio pakeitimuose:
skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis kaip 60 procentų buvusios algos yra gerokai per žemas. Asmeniui, kuris nedirba mažiau nei 4 mėn. tai yra nepagrįstas spaudimas įsidarbinti net gerokai prastesnėmis sąlygomis. 3.1.2. Taikant individualų vertinimą, svarbu atsižvelgti į žmogaus gebėjimus ir kitus poreikius (iškritimo iš darbo rinkos priežastis, lūkesčius kitam darbui, persikvalifikavimui, turimus darbo paieškos įgūdžius, sveikatos iššūkius, situaciją šeimoje ir pan.). Neseniai iškritusiems iš darbo rinkos teikiamos paslaugos neturi apsiriboti vien UŽT registruotų darbo pasiūlymų siūlymu.
Asmeniui praradusiam darbą turėtų būti skubiai suteikiama visa būtina individuali ir intensyvi pagalba apsisprendžiant dėl darbo paieškos krypties, susirandant darbo pasiūlymus, pasirengiant CV ir motyvacinį laišką, sprendžiant kitus iššūkius (pvz. transporto ar vaikų priežiūros). Kadangi darbo praradimas neretai ir taip yra didelis stresas ir gyvenimo pokytis, paslaugos turi būti maksimaliai orientuotos į asmens palaikymą, jo poreikių išklausymą ir pozityvų skatinimą aktyviai dalyvauti darbo paieškose arba persikvalifikuojant. Siūlant tinkamą darbą, svarbu įvertinti ne vien formalią kompetenciją, nes asmuo gali turėti jau seniai nebepaklausią profesiją, bet ir realius žmogaus gebėjimus bei lūkesčius. Tai itin svarbu ir pažeidžiamoms grupėms, o ypač žmonėms su negalia. Tokiu atveju svarbi labai tiek individuali prieiga prie žmogaus, tiek darbdavio poreikiai bei lūkesčiai. 3.1.3. Dabartinis reguliavimas neatsižvelgia į galimybes derinti darbą su šeimyniniais įsipareigojimais. Reikėtų išvengti atvejų, kuomet asmeniui, auginančiam ir/ar globojančiam vaikus, yra siūlomas pamaininis darbas. 3.2. Dėl kriterijų nuo 9 mėn.:
atlyginimo kriterijų išbraukimas kelia didelį susirūpinimą. Jeigu 9 mėn. darbo neturintis asmuo nesutinka dirbti darbo ne pagal kvalifikaciją arba už itin žemą atlyginimą - tai jokiu būdu nereiškia, kad asmuo darbo neieško. Taip pat šiuo siūlymu neatsižvelgiama į regioninius skirtumus ir darbo rinkos realijas. Bent ketvirtis UŽT registruotų darbo pasiūlymų yra transporto sektoriuje, be to, tokiu būdu nesudaromos paskatos darbdaviams gerinti darbo sąlygas. Tad kyla rizika, kad dalis žmonių neteks socialinės apsaugos nepagrįstai. 3.2.2. Remiantis UŽT atstovų viešais pasisakymais, jau šiuo metu išmetamų iš UŽT žmonių skaičius yra nemažas.
Kaip buvo skelbiama spaudos konferencijoje, vien
to, kad atsisakė netinkančių darbo pasiūlymų. NVO ir skurdą patiriančių asmenų patirtis rodo, kad ir iki šiol į nustatytus kriterijus yra žiūrima pernelyg formaliai (pavyzdžiui, asmeniui su vadybininko patirtimi teikiamas pasiūlymas pardavinėti vandens filtrus, juos siūlant asmens namuose, o šiam atsisakius - asmuo braukiamas iš sąrašų). Pasitaiko atvejų, kad nerandant tinkamo darbo žmonės yra skatinami užsiimti individualia veikla. Matome riziką, kad šios problemos ne tik nebus sprendžiamos, bet tik dar labiau paskatins išbraukimą iš sąrašų, nesuteikiant realių paslaugų, ir neužtikrins tvarių rezultatų. Siūlome:
žmogui teikiamos intensyvesnės paslaugos, o kada griežtinami tinkamo darbo pasirinkimo kriterijai. Pritariame, kad paslaugos intensyvėtų jau po 9 mėn. nedarbo, tačiau būtina prailginti tinkamo darbo kriterijų diferencijavimo laikotarpį nuo 9 iki 12 mėn. 3.2.4. Nustatyti, kad darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusios algos. Po 12 mėnesių - ne mažesnis kaip 60 proc. nuo 18 mėn. atsisakyti buvusio darbo užmokesčio kriterijaus. 3.2.5. Nustatyti papildomą kriterijų, kuriuo būtų atsižvelgiama į žmogaus galimybes derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus. 4. Dėl bedarbio statuso panaikinimo:
pakaktų tik vieno institucijų pranešimo apie darbą šešėlyje. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad turi būti dedamos pastangos ir asmenims sudarant sąlygas legalizuotis. Tai, kad asmenys nedirba daugybę metų, tačiau vis iš naujo yra išbraukiami, o po to vėl registruojasi UŽT, rodo, kad jų situacija iš esmės nepagerėja.
Siekiant šešėlio sumažinimo, svarbu įgalinti ir kitas institucijas (Valstybinę darbo inspekciją, Mokesčių inspekciją), kurios užtikrintų darbdavių atsakomybę, o taip pat ir teikti paslaugas asmenims, kurie nedirba dėl įsiskolinimų. 4.2. Galiausiai, primygtinai raginame atskirti, kad darbas šešėlyje ir tinkamo darbo nepriėmimas yra visiškai skirtingi dalykai ir negali būti tapatinami. Siūlome:
nereiškia, kad šie dirba nelegaliai ir dėl to atsisako pasiūlymų. 4.4. Iš anksto numatyti kriterijus ir vykdyti nuoseklią, išsamią pakeitimų poveikio stebėseną. Būtina stebėti, kaip keičiasi išbraukiamų iš UŽT sąrašų žmonių dinamika, kokie yra jų demografiniai ir socialiniai bruožai (amžius, negalia, šeimyninė padėtis). Aiškiai išskirti, kokios yra išmetimo priežastys, kokiais kriterijais remiantis, žmonės išbraukiami iš sąrašų. Kokios yra bedarbio statuso netekusių žmonių pajamos ir pajamų rūšis. Besirengiančių darbo rinkai asmenų atveju papildomai stebėti, kokios paslaugos jiems yra suteikiamos. 5. Dėl išmokų pritraukiamiems aukštos kvalifikacijos specialistams: 5.1. Nepritariame 12 ir 48 straipsnių pakeitimams, kurie numato išmokas atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams. NSMOT vertinimu, tie darbdaviai, kurie yra pajėgūs mokėti
būti šiuo metu neturėtų būti prioritetas skirstant kompensacijas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbdaviai ir taip ieško, todėl netikslinga juos dar ir finansiškai skatinti valstybės lėšomis. Įsikūrimo parama aukštos kvalifikacijos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nėra socialiai teisinga kitų karo pabėgėlių atžvilgiu.
Atkreipiame dėmesį, kad daugelis karo pabėgėlių įsikuria Lietuvoje su didelėmis NVO pastangomis. Jau šiandien dalis nevyriausybinių organizacijų teikia paslaugas ir teikia integracijos į darbo rinką paslaugas pabėgėliams iš Ukrainos. Organizacijos iki šiol nesulaukia tvaraus šių paslaugų finansavimo mechanizmų ir didele dalimi teikia šias paslaugas savanoriškais pagrindais. Todėl skirstant biudžeto lėšas skatiname prioretizuoti šiandien būtinų ir jau teikiamų paslaugų finansavimą ir orientuotis į kompetencijų ugdymą bedarbiams, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos ir taip plėsti potencialių kandidatų ratą. 6. Papildomos pastabos:
išplėtimą. 6.2. Palaikome papildomą dėmesį įsiskolinimams. 6.3. Palaikome neformalaus švietimo ir aukštos pridėtinės vertės mokslų įtraukimą. 6.4. Atkreipiame dėmesį ir į kitas Įstatymo nuostatas, kurios turėtų būti peržvelgiamos. Siūlome išbraukti 5 straipsnio 3 punkte numatytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, nes tai neužtikrina tvarių pajamų ir socialinės apsaugos. Taip pat siūlome išbraukti 30 straipsnyje numatytus įkainius, teikiant pagalbą įsidarbinant ir lydimąją pagalbą įsidarbinus. Pastabos įvertintos. NSMOT atstovas dalyvavo komiteto klausymuose (2022-04-27) ir posėdyje, kuriuose išsamiai aptartas įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas. NSMOT savo pastabas (pasiūlymus) išsakė. Dėl jų diskutuota. Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais išsamiai aptarti įstatymo įgyvendinimo klausimai, keliantys susirūpinimą NSMOT. Taip pat atsižvelgta į pastabas dėl išmokų pritraukiamiems aukštos kvalifikacijos specialistams. Projektas patobulintas (žr. Komiteto pasiūlymus).
Komiteto pasiūlymus). Tačiau šios išmokos nėra siūloma naikinti, nes pagrindinis naujo finansinio mechanizmo tikslas – į Lietuvą pritraukti talentų ir didinti šalies konkurencingumą. Be to, siūlomai finansinei paskatai gauti nustatyti aukšti reikalavimai ir ji orientuota į išskirtinius specialistus, kurių Lietuvoje gali nebūti ar jų yra itin mažai, o Lietuva pati šio poreikio patenkinti negali. Pastebėtina, kad Lietuva ES mastu yra viena mažiausiai dirbančiųjų pažangiuose ekonomikos sektoriuose turinti šalis, o be finansinių instrumentų išskirtinių profesijų darbuotojams, sunku pritraukti pažangias investicijas. Kartu šia priemone norima paskatinti sugrįžti ir emigravusius iš Lietuvos piliečius. Tikimasi, kad pritaikius finansines paskatas, trūkstamos profesijos aukštas pajamas gaunančių talentų srautas padidės iki 25 proc., kurie mokesčius mokės Lietuvoje. Kartu pastebėtina, kad minėta išmoka nebus nuolatinė, siūloma ją mokėti iki 2025 m. gegužės 31 d. Dėl išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams Ukrainos piliečiams – būtina atsižvelgti į šių dienų aplinkybes, kuriomis ar dėl kurių siūloma ši išmoka. 2. Lietuvos verslo konfederacija (LVK), 2022-04-12
Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), atsižvelgdama į tai, kad yra svarstomas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projektas (Nr. XIVP-1399) (toliau - Užimtumo įstatymo projektas), siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad nors iniciatyva mažinti bedarbių skaičių yra sveikintina, tačiau yra neaiškumų, ar numatomais Užimtumo įstatymo pakeitimais tikrai bus geriau sprendžiama ilgalaikių bedarbių problema, bedarbiai bus skatinami aktyviau ieškotis darbo, integruosis į darbo rinką. 1.
yra linkstama mažinti nedarbo statistiką įvedant naują sąvoką - „darbo rinkai besirengiantis asmuo". Minimi asmenys bus neįtraukiami į oficialių bedarbių sąrašus, tačiau ir toliau sėkmingai galės naudotis sveikatos draudimu valstybinėmis lėšomis ir kitomis garantijomis. Neaišku, kiek laiko prireiks identifikuoti, kad asmuo jau yra pasirengęs ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą, bei atitiks kitus keliamus reikalavimus, kad jo statusas pasikeistų į statusą „bedarbis". Įteisinus naują statusą bus įteisinta galimybė neribotą laiką nauju statusu būti užregistruotu Užimtumo tarnyboje bei gauti tiek Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, tiek savivaldybių įstaigų teikiama socialine parama. Pažymėtina, kad nėra aiškūs finansavimo šaltiniai ir konkretus lėšų poreikis šiems asmenims siūlomoms paslaugoms ir priemonėms teikti, visa tai formuoja požiūrį, kad situacija negerės ir asmenys nebus greičiau integruojami į darbo rinką. Todėl siūlome dar kartą svarstyti tikslingumą įvesti atskirą statusą iš esmės nekeičiant sistemos, nepristatant naujų paslaugų ir priemonių, kurios padėtų Užimtumo tarnybai dirbant su šiais asmenimis. 2. Užimtumo įstatymo projekto rengėjui siūlėme įvertinti, ar tiems bedarbiams, kuriems suteikiamas nedirbančio darbo rinkai nepasirengusio asmens statusas (šiuo metu sąvoka pakeista į darbo rinkai besirengiantis asmuo), nebūtų tikslingiau kreiptis tiesiai į savivaldybės administraciją, taip pat siūlėme keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. numatant, kad norint gauti socialinę paramą, bedarbis turi aktyviai ieškotis darbo, o ne būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Užimtumo įstatymo projekto rengėjas šiam siūlymui nepritarė, tačiau nepateikė alternatyvų, kaip užtikrinti, kad bedarbiai, norintys gauti socialinę paramą, nebūtų pasyvūs Užimtumo tarnybos ..klientai", o būtų suinteresuoti ir motyvuoti ieškotis darbo.
Pakartotinai siūlome dar kartą svarstyti tikslingumą įvesti atskirą statusą iš esmės nekeičiant sistemos, nepristatant naujų paslaugų ir priemonių, kurios padėtų Užimtumo tarnybai dirbant su šiais asmenimis. 3. Vienas iš Užimtumo įstatymo projekto uždavinių - pakeisti tinkamo darbo nustatymo požymius. Įvedus pajamų kriterijų, darbo pasiūlymas būtų laikomas tinkamu, jeigu pirmus 3 mėnesius darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 80 proc., kitus 6 mėnesius - 60 proc. darbo ieškančio asmens gauto darbo užmokesčio. LVK nuomone, tai nėra geras siūlymas siekiant apsaugoti asmenis, kurie gavo didesnį darbo užmokestį nuo staigaus pajamų kritimo. Paliekant siūlomą teisinį reguliavimą nėra jokių garantijų, kad bus orientuojamasi į pagalbą žmogui rasti jo poreikius atitinkantį ar geresnį darbą, o siūlomas beveik per pus mažesnis atlyginimas turės būti priimtinas darbo ieškančiam žmogui. Tai yra socialiai neteisingas ir nesubalansuotas pasiūlymas. Įvertinus tai, kad kitai grupei asmenų, kuri nėra motyvuota dirbti, valstybė ir toliau teiks visokeriopą paramą. Siūlome neįvesti kriterijų, kurių naudos negalime apibūdinti ir nepriimti sprendimų, kurie vėliau gali turėti įtakos sąžiningai įmokas mokėjusiems asmenims, tačiau nepriėmusiems jiems nepatinkančio pasiūlymo, kitu atveju šie žmonės, tikėtina, atsiras Užimtumo tarnyboje naujai įvedamo statuso kategorijoje. Pažymėtina, kad tinkamas darbo pakeitimas grindžiamas Estijos praktika, tačiau nėra paaiškintas tokio pasiūlymo tikslingumas ir kokia tokio reguliavimo nauda nustatyta Estijoje. Paminėtina, kad šio paaiškinimo ne kartą prašėme, kad įvertintume Estijos gerąją patirtį ir turėtume argumentus dėl siūlomo pakeitimo privalumo. 4.
praplėsti užimtųjų asmenų galimybes mokytis pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, taip pat mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Palaikome mokymosi galimybių plėtrą, pastangas atrasti erdvės darbo rinkoje tiems, kurie šiuo metu yra iš jos dėl tam tikrų priežasčių išėję, tačiau nėra aišku, kiek tiksliai žmonių norėtų ir galėtų persikvalifikuoti, ar bus skiriamas reikiamas ir adekvatus finansavimas. Aktyvios darbo rinkos priemonės orientuotos i pridėtinės vertės darbą bei aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis kelia abejonių dėl nepaaiškinto aukštųjų mokyklų siūlomo mokymo modelio. Manome, kad tai turėjo būti išdiskutuota ir suderinta ne tik su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, taip pat su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, mokymo įstaigomis bei socialiniais partneriais, kad tobulinama užimtumo sistema būtų orientuota į kvalifikuotos darbo jėgos parengimą ir esamų laisvų resursų panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiantis Užimtumo įstatymas užkerta kelią asmeniui įgyti ar tobulinti kompetencijas aukštojo mokslo sektoriuje, nors jo esamos ar būsimos darbinės veiklos pobūdis reikalauja aukšto lygmens žinių ir kompetencijų, kurių negali įgyti profesinio rengimo sektoriuje, siūlome paaiškinti, kaip bus sudaromos galimybės asmeniui dalyvauti ne tik profesiniame mokyme, bet ir aukšto mokslo vykdomose studijose. Siūlome išdiskutuoti ir Užimtumo įstatymo projekto aiškinamajam rašte paaiškinti kreditų įgijimo ir kompetencijų pripažinimo klausimus. Jei įgytų kompetencijų pripažinimo, aukštojo mokymo studijų programų dalių (studijų modulių) taikymo klausimo šiuo metu dar negalima tiksliai paaiškinti, vyksta svarstymai, tikslinga numatyti vėlesnį su tuo susijusių nuostatų įsigaliojimą. 5.
galimybę užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, nes kalbos barjeras sukelia nemažai trukdžių jiems įsidarbinti, užtikrinti darbo sąlygų kokybę, derėtis dėl darbo laiko ir užmokesčio bei užkirsti kelią galimam išnaudojimui darbe. Dėl to sutinkame, tačiau atsižvelgiant i tai, kad kalbos nemokėjimas yra pagrindinė integracijos problema trečiųjų šalių piliečiams ir jų sutuoktiniams, manytume, kad mokytis valstybinės kalbos turėtų būti siunčiami ne tik bedarbiai ir užimti asmenys, kurie yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, gyvenantys Lietuvoje, bet ir trečiųjų šalių piliečiai bei jų sutuoktiniai. Siūlome tikslinti Užimtumo įstatymo projektą. įtvirtinant galimybę Lietuvoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir jų sutuoktiniams mokytis valstybinės kalbos. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria verslas - darbuotojų trūkumo problema, yra jaučiamas didelis trūkumas tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos, siūlome siekti praktiškai įgyvendinamų ir realių pokyčių užimtumo sistemoje, o ne pasilikti prie to paties, kas iš esmės yra dabar, nesiūlant efektyvių priemonių. Pasiūlymai įvertinti. LVK atstovas dalyvavo komiteto klausymuose (2022-04-27), kuriuose išsamiai aptartas įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas. LVK savo pastabas (pasiūlymus) išsakė. Dėl jų diskutuota. 3. Naujoji Helsinkio grupė, 2022-04-18 Kreipimasis dėl darbo teisės pakeitimų, užtikrinant teisėtus darbuotojų interesus
absoliutaus skurdo riba Lietuvoje buvo 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų. Skurdo rizikos riba tokiai šeimai tų pačių metų duomenimis – 797 eurų. Pažymėtina, jog dviejų vaikų šeima palaiko minimalų Lietuvos piliečių gimstamumo balansą. Augant kainoms tokia riba turėtų būti dar aukštesnė.
Tuo tarpu minimali alga šių metų duomenimis yra
išsaugant esamą gyventojų skaičių, atmetant praradimus dėl emigracijos. 1/4 Lietuvos piliečių nuo Nepriklausomybės atkūrimo paliko Lietuvą, daugelis jų – ieškodamiesi orumą ir saugumą užtikrinančių darbo užmokesčių ir sąlygų. Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 23-asis straipsnis užtikrina kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas, kas apima ir teisingą darbo užmokestį. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva užpraeitų metų duomenimis gavo 87 procentus Europos Sąjungos vidurkio, o pagal MMA (minimalią mėnesinę algą) praeitų metų duomenimis – tik 66 procentus Europos Sąjungos vidurkio. Šiame kontekste darbdavių apgailestavimai dėl mažo darbo našumo ir neva dėl to menkų algų darbuotojams skamba arba naiviai, arba veidmainiškai. Maža to, atnaujintas Darbo kodeksas suteikia teisę darbdaviams atleisti darbuotoją pagal savo įgeidį ir taip palikti jį be darbo ir be pajamų. Čia pat darbdavių organizacijos reikalauja įsivežti pigesnės darbo jėgos iš užsienio, kai pačioje Lietuvoje bedarbystė praeitų metų duomenimis sudarė apie 15 procentų nuo visų Lietuvos gyventojų. Šiuo metu Vyriausybė teikia Seimui Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta antikonstitucinė privilegijų sistema, skirta darbuotojams iš užsienio Lietuvos piliečių sąskaita – valstybinės išmokos. Jei tokie įstatymo pakeitimai būtų priimti, tai būtų įteisinta diskriminacija, o kartu – sukelta paskata ksenofobijai. Ypač pavojinga tai, jog vis daugiau lietuvių gali pradėti priešiškai vertinti ir nuo karo bėgančius ukrainiečius, o to pasekmė gali būti augantis pritarimas priešiškai Rusijos politikai. Reikalaujame:
minimalią algą, sudarant sąlygas dirbantiems Lietuvos piliečiams išlaikyti gausesnes, nei vieno vaiko šeimas, arba bent sulyginti MMA vidurkį su BVP vidurkiu. 2.
kodeksą, panaikinant galimybę atleisti gerai dirbančius darbuotojus kitais motyvais, nei įmonės pelno ir pajamų mažėjimas, dėl ko būtų racionalu mažinti darbo etatus. 3. Atsisakyti Lietuvos piliečius kiršinančių ir diskriminuojančių Užimtumo įstatymo pataisų. Pasiūlymas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1399 įvertintas. Kreipimosi iniciatorius dalyvavo komiteto klausymuose (2022-04-27), kuriuose išsamiai aptartas naujai siūlomas teisinis reguliavimas dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. Pagrindinis naujo finansinio mechanizmo tikslas – į Lietuvą pritraukti talentų ir didinti šalies konkurencingumą. Dėl finansinės paskatos iš užsienio pritrauktiems darbuojamas, kurių profesija bus įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą – siūlomai finansinei paskatai gauti nustatyti aukšti reikalavimai ir ji orientuota į išskirtinius specialistus, kurių Lietuvoje gali nebūti ar jų yra itin mažai, o Lietuva pati šio poreikio patenkinti negali. Be to, Lietuva ES mastu yra viena mažiausiai dirbančiųjų pažangiuose ekonomikos sektoriuose turinti šalis, o be finansinių instrumentų išskirtinių profesijų darbuotojams, sunku pritraukti pažangias investicijas. Kartu šia priemone norima paskatinti sugrįžti ir emigravusius iš Lietuvos piliečius. Tikimasi, kad pritaikius finansines paskatas, trūkstamos profesijos aukštas pajamas gaunančių talentų srautas padidės iki 25 proc., kurie mokesčius mokės Lietuvoje. Kartu pastebėtina, kad minėta išmoka nebus nuolatinė, siūloma ją mokėti iki 2025 m. gegužės 31 d. Dėl išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams Ukrainos piliečiams – būtina atsižvelgti į šių dienų aplinkybes, kuriomis ar dėl kurių siūloma ši išmoka. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
padidinti reikalavimus atvykimo išmokai iš užsienio pritrauktiems darbuotojams gauti Ukrainos piliečiams, t. y. kad vienkartine išmoka galėtų pasinaudoti ukrainiečiai dirbantys aukštos profesinės kvalifikacijos darbą. Remiamasi Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44¹ straipsnio numatytais reikalavimais darbo užmokesčiui – 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, kas atitinka apie 3,4 MMA dydžio. Siūloma įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto a ir b papunkčius išdėstyti taip: ,,3) asmens vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 3 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą vadovaujantis šios dalies 2 punktu, dienos, atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) yra ne mažesnis negu 2,4 3,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis kaip 2,4 3,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
b) yra ne mažesnis kaip darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jei darbdavio darbuotojų praeitų kalendorinių metų (prieš asmens įdarbinimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo didesnis kaip 2,4 3,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“ Dėl pasiūlymo diskutuota komitete, tačiau po diskusijų pasiūlymas atsiimtas. Apsispręsta dėl dydžių palikti projekto iniciatorių siūlymą, kuris buvo suderintas su socialiniais partneriais.
Kartu atkreiptas dėmesys, kad Vyriausybė jau yra pritarusi ir teikia Seimui įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, tarp jų – minėtą 1,5 dydį siūloma mažinti iki 1,2. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai L. Kukuraitis, R. Baškienė, L. Mogenienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2022-05-031
Argumentai: Siūlomu įstatymo projektu įvedamas naujas „darbo rinkai besirengiančio asmens“ statusas, į kurį dėl objektyvių priežasčių patekęs žmogus netenka dalies Užimtumo tarnybos taikomų priemonių. Vertinant įstatymo 5 straipsnyje pateiktas aplinkybes, dėl kurių suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, akivaizdu, kad padėti grįžti į darbo rinką šiems asmenims įmanoma tik efektyviai sutelkiant ir tarpusavyje derinant Užimtumo tarnybos, savivaldybių ir socialinių partnerių teikiamas paslaugas. Deja, apie įsipareigojimą teikti tokias paslaugas ar jas finansuoti šiame įstatyme nekalbama arba kalbama nepakankamai. Vertinant riziką, kad naujo statuso įvedimas gali dalį asmenų įstumti į mažai apibrėžtą priemonių visumą ir gal net pabloginti šiuo metu jiems taikomas pagalbos priemones, teikiame siūlymą įtvirtinti šios grupės statusą įstatyme, priskirti specialią užimtumo didinimo programą ir užtikrinti jai finansavimą. Pasiūlymas:
Papildyti Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
1.
Šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų ir darbo rinkai besirengiančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nepritarti. Argumentai: pasiūlymu siūloma pakeisti įstatymo paskirtį, tačiau toks pakeitimas yra netikslingas, nes darbo ieškančių asmenų apibrėžtis jau apima skirtingą statusą turinčius Užimtumo tarnybos klientus, taip pat apims ir darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turinčius asmenis. 2. Seimo nariai L. Kukuraitis, R. Baškienė, L. Mogenienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2022-05-0321
Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Užimtumo įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
48 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
didinti gali būti rengiamos šios programos:
1) nedarbo prevencijos;
2) imigrantų, tautinių mažumų integravimo į darbo rinką;
3) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų užimtumo didinimo;
4) darbo rinkai besirengiančių asmenų integravimo į darbo rinką;
4) 5) kitos. 2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) darbo rinkai besirengiantys asmenys.“ Nepritarti. Argumentai: Įstatymo projekte jau numatyta galimybė savivaldybėms rengti užimtumo didinimo programas darbo rinkai besirengiantiems asmenims, pirmiausiai įvertinus kiekvienoje savivaldybėje esamą patirtį bei poreikį bei kitas tikslinėms grupėms įgyvendinamas užimtumo didinimo programas.
Todėl įpareigoti savivaldybes bei kitas valstybės institucijas privalomai rengti programą tik darbo rinkai besirengiantiems asmenims nėra tikslinga, ko iš esmės ir siekiama Seimo narių pasiūlymais dėl keičiamo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo. Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui bei nutarta vykdyti parlamentinę kontrolę dėl po š. m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Užimtumo įstatymo pakeitimų, savivaldybėms įgyvendinant užimtumo didinimo programas darbo rinkai besirengiantiems asmenims. 3. Seimo nariai L. Kukuraitis, R. Baškienė, L. Mogenienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2022-05-0321
straipsnio 3 dalį:
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo, atsižvelgdamos į jų svarbą ir paskirtį, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nacionalinę programą parengia ir įgyvendina Užimtumo tarnyba ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais. Nepritarti. Argumentai: pasiūlymas yra susijęs su Seimo narių pasiūlymu dėl keičiamo straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo, kuriam Komitetas nepritarė. Žr. nepritarimo argumentus prie minėto pasiūlymo. 4. Seimo nariai L. Kukuraitis, R. Baškienė, L. Mogenienė, L. Nagienė, T.
Nagienė, T. Tomilinas, 2022-05-0324
Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Užimtumo įstatymo 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
priemonių, darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai
1Darbo rinkos paslaugos,
užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Užimtumo didinimo programos, skirtos darbo rinkai besirengiančių asmenų integravimui į darbo rinką, finansuojamos skiriant specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams. Nepritarti. Argumentai: pasiūlymas yra susijęs su ankstesniais Seimo narių pasiūlymais dėl keičiamo straipsnio pakeitimo, kuriems Komitetas nepritarė. Žr. nepritarimo argumentus prie minėtų pasiūlymų. Be to, finansavimas užimtumo didinimo programoms jau yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-04-13 Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-1399 (toliau – projektas) ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas.
Įvertinti projekte numatytos vienkartinės atvykimo išmokos iš užsienio pritraukiamiems tik aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų specialistams (toliau – vienkartinė atvykimo išmoka) tikslingumą, t. y. įvertinti, ar siūloma vienkartinė atvykimo išmoka yra atitinkanti realų poreikį ir ar siūlant ją buvo įvertintos kitos integracinės paskatos, kurios galimai paskatintų atvykti į Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų specialistus iš kitų šalių ir sugrįžti išvykusiuosius iš Lietuvos. Taip pat siūloma įvertinti, ar skiriant vienkartinę atvykimo išmoką tik aukštos kvalifikacijos specialistams nebus supriešinti išeivių bendruomenės skirtingos kvalifikacijos darbuotojai, taip pat ar nebus sudarytos palankesnės sąlygos gauti gerai apmokamą darbą išvykusiems / grįžtantiems, nei šiuo metų gyvenantiems Lietuvoje. Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotojus iš užsienio yra naujos priemonės ir jų efektyvumą sunku iš anksto įvertinti bei prognozuoti jų teigiamą poveikį, pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus, siūloma nustatyti, kad šios išmokos (išskyrus atvykimo išmoką iš Ukrainos Respublikos pritrauktiems darbuotojams) būtų mokamos terminuotą laikotarpį, t. y. iki 2025 m. birželio 1 d. Pritarti. Žr. Pagrindinio komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 straipsnio 8 ir 9 dalis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2022-05-0422 (48¹)
Argumentai: siūlomu pakeitimu siekiama paskatinti atvykti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie tokio sprendimo dar nėra priėmę. Siūloma apriboti galimybę gauti vienkartinę išmoką asmenims, kurie šiuo metu relokuojami į Lietuvą dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių, nes vienkartinė išmoka jų apsisprendimui atvykti į Lietuvą įtakos nebeturės. Relokuojami asmenys, kad galėtų atvykti į Lietuvą, turi gauti nacionalinę vizą. Manytina, kad iki birželio 30 d. nacionalinės vizos bus išduotos visiems relokuojamiems asmenims, kurie sprendimą atvykti į Lietuvą jau yra priėmę. Pasiūlymas: šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) asmuo 2021 2022 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas), išskyrus atvejus, jeigu šiam asmeniui nacionalinė viza Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.11, 70.19, 70.20 ir 70.21 papunkčiuose nurodytais atvejais buvo išduota iki 2022 m. birželio 30 d.;“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-05-0425 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad siūloma projekte įstatymo įsigaliojimo data jau yra praėjusi bei būtina tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, taip pat atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą ir su ja susijusias kitas projekto 25 straipsnyje nurodytas datas bei nustatyti atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams bei išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, mokėjimo laikotarpį.
Pasiūlymas: siūloma patikslinti įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 22 ir 23 straipsniai įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 3 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, ekonomikos ir inovacijų ministras ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) direktorius priima šio įstatymo, išskyrus 22 ir
Užimtumo tarnybos direktorius priima šio įstatymo 22 ir
stebėseną, vertina ir prireikus teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir galiojimo tikslingumo. 5 4. Darbdaviams, kurie turi nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje ir kuriems iki 2022 m. balandžio birželio 30 d. buvo teikiamos darbo rinkos paslaugos ir (ar) taikomos užimtumo rėmimo priemonės, po 2022 m. gegužės liepos 1 d. teikiamos darbo rinkos paslaugos. 6 5.
dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių ir kurie iki 2022 m. balandžio birželio
tarnyboje tęsiama. 7 6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostata dėl registracijos Užimtumo tarnyboje tęsimo asmens prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, taikoma asmenims, kuriems bedarbio statusas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių buvo panaikintas po 2022 m. gegužės liepos 1 d. 8 7. Šio įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos dėl bedarbio statuso panaikinimo taikomos bedarbiams, kuriems bent viena iš šio įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išdėstyto Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5, 7 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių (siūlomo tinkamo darbo atsisakymas, atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarkos pažeidimas ar bedarbio nelegaliai gautos ar gaunamos pajamos ir (ar) nelegalus darbas, neteisėta veikla, susijusi su pajamų gavimu) nustatoma po 2022 m. gegužės liepos 1 d. 8. Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, mokamos iki 2025 m. gegužės 31 d. 9. Prašymai dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, pateikti iki 2025 m. gegužės 31 d., baigiami nagrinėti, sprendimai dėl šių išmokų skyrimo ir mokėjimo priimami vadovaujantis iki 2025 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 9 10.
registruotas Užimtumo tarnyboje daugiau kaip 9 mėnesius nuo registracijos joje dienos ar daugiau kaip 9 mėnesius per 18 mėnesių laikotarpį iki tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, po 2022 m. gegužės liepos 1 d. tinkamas darbas jam siūlomas pagal šio įstatymo
nuostatas. 10 11. Prašymai dėl paramos judumui, pateikti iki 2022 m. balandžio birželio
priimami vadovaujantis iki 2022 m. balandžio birželio
nuostatomis. 11 12. Paraiškos dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų ar savarankiško užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, pateiktos iki 2022 m. balandžio birželio
steigti skyrimo ir grąžinimo priimami vadovaujantis iki 2022 m. balandžio birželio 30 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 12 13. Dvišalėms ir trišalėms sutartims dėl profesinio mokymo, dvišalėms sutartims dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo sutartims, savarankiško užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sutartims, sudarytoms iki 2022 m. balandžio birželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios šių sutarčių sudarymo metu. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė