Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimas
medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teikia viena greitosios medicinos pagalbos tarnyba (toliau – GMP tarnyba). GMP tarnyba yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, teises ir pareigas). GMP tarnybos buveinės adresą nustato sveikatos apsaugos ministras. 2. GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia per teritorinius padalinius (toliau
įstatymas, išskyrios šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikusios LNSS sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininkė (dalininkė) nėra valstybė arba savivaldybė, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, laikantis šiuo įstatymu nustatytų Sveikatos sistemos įstatymo 19¹ straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų, gali teikti bendradarbiavimo sutarties su greitosios medicinos pagalbos tarnyba pagrindu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-1397(2) lyginamasis variantas
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos – gGreitosios medicinos pagalbos įstaigų tarnybos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti.“
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimas
medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teikia viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (toliau – GMP tarnyba). GMP tarnyba yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, teises ir pareigas). GMP tarnybos buveinės adresą nustato sveikatos apsaugos ministras. 2. GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia per teritorinius padalinius (toliau
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir savivaldybių tarybos iki 2023 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikusios LNSS sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininkė (dalyvė) nėra valstybė arba savivaldybė, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, laikydamosi šio įstatymo
straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų, gali teikti bendradarbiavimo sutarties su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pagrindu. Šioje dalyje nurodytų subjektų bendradarbiavimo su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba sutartys privalo būti sudarytos, jeigu šie subjektai to pageidauja ir atitinka bendruosius sveikatos apsaugos ministro nustatytus greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu (toliau – Konstitucinio teismo nutarimas) byloje Nr. 47/2009-131/2010 yra konstatuota, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – valstybės funkcija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad:
Nustačius siauresnę šios pagalbos apimtį, t. y. neužtikrinus nė minimalios gyvybiškai svarbios nemokamos medicinos pagalbos, konstitucinė jos garantija apskritai netektų prasmės, kartu būtų pažeisti ir konstituciniai valstybės įsipareigojimai saugoti žmogaus gyvybę ir rūpintis žmonių sveikata.“
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugos laikomos paslaugomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu yra konstatuota, kad šios paslaugos privalo būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, yra numatyta gerinti skubiosios medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę, numatant priemonę 4.2.10 „Parengti ir priimti teisės aktų paketą (Greitosios medicinos pagalbos įstatymas ir susiję teisės aktai) – aiškiai reglamentuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimą, valdymą ir atsakomybę, siekiant užtikrinti, kad greitoji medicinos pagalba žmogų pasiektų laiku“. Sisteminės sveikatos problemos taip pat akcentuojamos Nacionaliniame pažangos plane (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c1259440f7dd11eab72ddb4a109da1b5/asr).
Projektai turėtų prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano strateginio tikslo „didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“ 2 krypties – „užtikrinti skubios medicinos pagalbos prieinamumą ir centralizuoti GMP organizavimą, kad gyventojai paslaugas gautų laiku“ įgyvendinimo. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojo Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje pabrėžiama, kad greitosios medicinos pagalbos sistema veikia neefektyviai. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) sistema yra viena kertinių nacionalinės sveikatos sistemos grandžių, nuo kurios funkcionavimo dažnai priklauso paciento sveikata ar net gyvybė. Nuo laiku ir kokybiškai suteikiamų GMP paslaugų priklauso paciento tolesnis likimas (liks sveikas, neįgalus ar mirs). Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad GMP paslaugos – tai GMP įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti. GMP pagrindinis uždavinys – teikti būtinąją medicinos pagalbą įvykio vietoje sergantiems ir sužeistiems asmenims ir, esant indikacijoms, skubiai juos nugabenti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą arba patarti kreiptis į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pagrindinis GMP tikslas – teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą. Visų lygių sveikatos priežiūros sistemoje ypatingą vietą užima GMP tarnyba.
GMP specialistai, teikdami skubią pagalbą, dirba sudėtingomis sąlygomis, susiduria su neapibrėžtomis situacijomis, atsižvelgdami į aplinkybes priima įvairius sprendimus, valdo didelį kiekį informacijos, todėl jiems dažnai kyla skaudžių, pacientų gyvenimus ir jų gerovę lemiančių klaidų tikimybė. Būtina, kad skubios medicinos pagalbos teikimo principai atitiktų pasaulinius standartus, pagalba būtų teikiama vienodai ir teisingai bei tenkintų vartotojų lūkesčius. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, yra daroma prielaida, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų paklausa ateityje tik didės. Atsižvelgiant į tai, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą bus iššūkis ne tik valstybės mastu, bet ir kiekvienai gydymo įstaigai. 2021–2030 m. laikotarpiu vykdant stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų konsolidavimą ir ambulatorinių paslaugų bei ilgalaikio gydymo plėtrą GMP tarnybai teks didesnis krūvis, siekiant užtikrinti pacientų, kuriems reikalinga skubi stacionarinė priežiūra, transportavimą į šią priežiūrą teikiančias ligonines, tarp jų ir pacientų, sergančių ūmiomis kraujotakos ligomis (miokardo infarktu, galvos smegenų insultu), – į specializuotus centrus. Išliekant ekstremalių situacijų – gamtinių (stichinės nelaimės, masiniai miškų ir durpynų gaisrai, ypač pavojingos arba masinės epidemijos), techninių (įvairūs technologiniai procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, transporto priemonių avarijos, magistralinių vamzdynų avarijos ir pan.), ekologinių ir socialinių (masinės riaušės ir neramumai, provokacijos, teroro aktai ir pan.) – grėsmių galimybei, kyla pavojus dėl infrastruktūros trūkumo GMP paslaugų savalaikiam ir kokybiškam teikimui. GMP paslaugų kokybė turi būti pagerinta GMP paslauga prasideda nuo pagalbos skambučio. Skambučiai priimami trumpuoju telefono numeriu 113 bei 112.
Priimtus medicinos pagalbos skambučius bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) perduoda GMP dispečerinėms. GMP dispečeris, vadovaudamasis protokolais, įvertina situaciją, nusiskundimus ir aktyvuoja GMP brigadą arba pataria kreiptis į šeimos gydytoją (1 pav.). GMP dispečeris pagal protokolą gali suteikti vienodos kompetencijos ir kokybės paslaugą. Taip pašalinama rizika suklysti. Naudodamasis patvirtintais protokolais, GMP dispečeris greitai įvertina situaciją, aktyvuoja pagalbą ir sprendžia dėl dispečerio vadovaujamos pagalbos teikimo. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar išsivysčius kritinei, gyvybei pavojingai būklei, svarbu greita, tiksli ir efektyvi būtinoji medicinos pagalba. Pirmieji šioje situacijoje galintys suteikti šansą žmogui išgyventi – GMP medikai, todėl jų darbo organizavimas, greitas, tikslingas informacijos surinkimas, jos perdavimas GMP brigadai bei tolesnis instrukcijų suteikimas iki pagalbos pacientui ar jo artimiesiems aktyvavimo ir po jo, kol atvyks medikai, yra labai svarbūs. GMP įstaigos privalo turėti GMP paslaugų teikimo protokolus. Šiuo metu GMP paslaugos teikiamos pagal skirtingus protokolus ir kokybės standartus, nėra bendros protokolų ir standartų sistemos. GMP įstaigose taikoma skirtinga teisės aktų traktavimo praktika. 1 pav. Greitosios medicinos pagalbos teikimo Lietuvoje schema Lietuvos GMP sistema yra decentralizuota (2 pav.). GMP paslaugas teikia GMP stotys, turinčios juridinio asmens statusą ir atitinkančios bendruosius GMP paslaugų teikimo reikalavimus. GMP stočių steigėjas yra aptarnaujamos teritorijos savivaldybė. GMP stotys ir jų padaliniai išdėstomi atsižvelgiant į skubios būtinosios medicinos pagalbos paslaugų poreikį, kurio kriterijus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
GMP paslaugas teikia 49 įstaigos:
(GMP stotys ir GMP centrai), 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir 2 privačios įmonės. GMP brigados išdėstytos atsižvelgiant į administracines savivaldybių ribas, todėl sunku užtikrinti GMP brigados atvykimą į įvykio vietą per 15 min. mieste ir 25 min. kaime. Esant decentralizuotai GMP sistemai, kyla ginčytinų paslaugos prieinamumo klausimų tarp paslaugų teikėjų dėl paslaugų teikimo paribinėse teritorijose. Kai kurios GMP įstaigos negali užtikrinti dviejų GMP brigadų išlaikymo dėl per mažo gyventojų skaičiaus, todėl tenka jas dotuoti papildomai. Brigadų krūviai labai nevienodi, atskirose savivaldybėse skiriasi iki 10 kartų. Dėl didelio GMP įstaigų skaičiaus atsiranda didelės administravimo išlaidos ir turimų išteklių fragmentacija. GMP paslaugas teikia GMP brigados, kurių vidutinis metinis skaičius yra
klasterinių GMP brigadų. Iš viso Lietuvoje paslaugas 2021 m. teikė 231 GMP brigada. GMP įstaigose dirba 2 280 darbuotojų. Daugiau kaip 80 proc. GMP paslaugas teikiančių įstaigų vidutiniškai turi mažiau negu penkias GMP brigadas. Remiantis gerąja praktika, efektyviai naudojami ištekliai, kai GMP paslaugas teikianti įstaiga turi ne mažiau kaip penkias GMP brigadas. Pažymėtina, kad turint mažiau nei penkias GMP brigadas savivaldybėje, šioms įstaigoms sudėtinga tinkamai išdėstyti brigadas aptarnaujamoje teritorijoje, kad laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo pradžios gyvybei grėsmingu atveju būtų ne ilgesnis kaip 15 min. mieste ir 25 min. kaimo vietovėje (nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr.
V-1075 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų įvertinimo ir greitosios medicinos pagalbos brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarkos aprašo patvirtinimo“). 2 pav. Greitosios medicinos pagalbos sistema Šiuo metu GMP paslaugų apmokėjimo tvarka yra fragmentuota ir sudėtinga. Lėšos skiriamos išlaikyti administraciniam, o ne funkciniam vienetui. Įstaigoms, teikiančioms GMP paslaugas, šių paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – GMP aprašas). GMP paslaugų teikėjams, sudariusiems sutartis su TLK, lėšos skiriamos pagal aptarnaujamos teritorijos (miesto ir (ar) kaimo) statistinį gyventojų skaičių už GMP dispečerinės paslaugas ir už GMP budinčių brigadų teikiamas paslaugas. Už GMP budinčių brigadų teikiamas GMP paslaugas mokama diferencijuotomis metinėmis bazinėmis kainomis, atsižvelgiant į aptarnaujamą teritoriją (t. y. miesto ir (ar) kaimo gyvenamąją vietovę). Be to, toms GMP paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios yra perėmusios kitos GMP įstaigos GMP budinčių brigadų paslaugų teikimo funkciją, už šias paslaugas mokama didesniu įkainiu.
Pažymėtina, kad taip pat GMP įstaigoms lėšos skiriamos papildomai organizuojamoms nuolatinėms GMP brigadoms: · Dėl padidėjusio pacientų pervežimo savivaldybėse, kurių stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose neteikiamos chirurgijos ir (ar) reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos bei stacionarinės paslaugos vaikams; · už asmenų, patyrusių insultą, infarktą ir (ar) sunkių sužalojimų (traumų), transportavimą į artimiausius sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus insultų, infarktų ir traumų gydymo centrus; · kurortams ir kurortinėms teritorijoms aptarnauti. Taip pat lėšos skiriamos papildomoms organizuojamoms sezoninėms GMP budinčioms brigadoms kurortams aptarnauti laikotarpiu nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 dienos. Be to, nuo 2021 m. spalio 1 d. GMP paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurioms pagal aptarnaujamos savivaldybės atitinkamą statistinį gyventojų skaičių skiriamų PSDF biudžeto lėšų nepakakdavo dviejų GMP budinčių brigadų darbui užtikrinti, skiriamos papildomos lėšos iki dviejų GMP budinčių brigadų darbo organizavimui užtikrinti. Taip pat GMP įstaigoms skiriamos lėšos už gerus GMP rezultatus, skatinamasis priedas už pacientų pervežimus (pacientės pervežimo dėl normalaus ar gresiančio priešlaikinio gimdymo ir dėl patologijos laikotarpiu po gimdymo bei paciento, kuriam namuose taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, pervežimo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos po gydymo į namus arba iš namų į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą toliau tirti ir (ar) gydyti) bei klasterinės funkcijos užtikrinimo organizacinis priedas. Taigi apmokėjimo tvarka yra sudėtinga. Nors gyventojų skaičius nuolat mažėja, finansavimas GMP paslaugoms kasmet didėja.
gerus GMP rezultatus) buvo skirta 77,6 mln. eurų, o 2022 m. suplanuota net 16 proc. daugiau, t. y. 89,8 mln. eurų. GMP paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos aptarnauja gyventojus nustatytoje teritorijoje ir finansavimą gauna pagal aptarnaujamos savivaldybės gyventojų skaičių. Kiekvienoje savivaldybėje privalo būti ne mažiau kaip dvi GMP brigados. Būtent tai, kad GMP brigados veikia išskirtinai savivaldybių teritorijose, sąlygoja neracionalų šių brigadų išsidėstymą visoje Lietuvos teritorijoje. Vienose įstaigose, kurios aptarnauja didelius savivaldybės plotus, nepakanka dviejų GMP brigadų kokybiškoms GMP paslaugoms užtikrinti, tačiau pagal savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičių didesnis brigadų skaičius nesusidaro. GMP stotyse veiklą vykdo GMP išvažiuojamosios brigados, kuriose dirba gydytojai, bendruomenės slaugytojai, skubios pagalbos specialistai, paramedikai (kol bus parengti paramedikai, brigadose dirba vairuotojai). Brigadų skaičius nustatomas atsižvelgiant į GMP apraše nustatytus normatyvus: ● kaimo vietovėse: viena brigada aptarnauja 16
iki 20 procentų didesnį arba mažesnį gyventojų skaičių); vidutinis iškvietimų skaičius per valandą 0,15–0,25. ● miesto vietovėse: viena brigada aptarnauja
iki 20 procentų didesnį arba mažesnį gyventojų skaičių); vidutinis iškvietimų skaičius per valandą – 0,2–0,3. Kuo mažiau savivaldybėje gyventojų, tuo mažesnis GMP paslaugų finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Toks finansavimas buvo nepakankamas privalomam ne mažiau kaip dviejų GMP budinčių brigadų kiekiui išlaikyti. VLK duomenimis, iš viso 23 savivaldybėms (3 pav.) trūko finansavimo ne mažiau kaip dviejų GMP budinčių brigadų išlaikymui. 3 pav.
3 pav. Savivaldybės, kuriose pagal gyventojų skaičių nebuvo užtikrinamas 2 GMP brigadų finansavimas Šaltinis: VLK duomenys Vadovaujantis minėto GMP aprašo nuostatomis, apmokamos papildomos brigados:
stacionarinėse ASPĮ neteikiamos chirurgijos ir (ar) reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos (nuo 2011-01-01) bei neteikiamos stacionarinės paslaugos vaikams (nuo 2017-02-25) , papildomai skiriamos PSDF lėšos Prienų, Kaišiadorių, Gargždų, Šilalės, Akmenės, Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Skuodo, Radviliškio ir Joniškio rajonų sav. aptarnaujančioms GMP įstaigoms (2021 m. – 5,67 brigados ir šiam tikslui buvo skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų);
2019-09-02 naujai įsteigiamoms GMP brigadoms 5 centruose (kiekviename centre numatyta iki 4 GMP brigadų); 2021 m. GMP įstaigų TLK pateiktais duomenimis, iš galimų 20 brigadų įsteigta 16,05 brigados ir už jas sumokėta 5,5 mln. eurų, o už klasterinės funkcijos užtikrinimo organizacinį priedą sumokėta 127,5 tūkst. Eurų;
(Neringai (1 brigada) nuo 2011-01-01, Druskininkams (0,5 brigada) nuo 2012-01-01, Birštonui (0,5 brigada) nuo 2016-04-12) ir papildomos sezoninės GMP brigados (kurortams aptarnauti laikotarpiu nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. Palangai (2 brigados) ir Neringai (1 brigada) – nuo 2011-01-01). Nuo 2021 m. spalio 1 d. GMP paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurioms pagal aptarnaujamos savivaldybės statistinį gyventojų skaičių skiriamų PSDF biudžeto lėšų nepakakdavo dviejų GMP budinčių brigadų darbui užtikrinti, skiriamos papildomos lėšos iki dviejų GMP budinčių brigadų darbo organizavimui užtikrinti. 2021 m. 38 įstaigoms per 3 mėnesius buvo sumokėta 1 149 tūkst. eurų, kad būtų užtikrintas 2 brigadų darbas, tai sudarė mokėjimą už 12,8 brigados.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-975 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo 2015‒2020 metų programos patvirtinimo“, buvo sukurti GMP automobilių parko atnaujinimo kriterijai (įvertinus teisės aktais reglamentuotą privalomą GMP įstaigoms turėti automobilių rezervą):
pasižyminčiose didžiausiais sveikatos netolygumų rodikliais;
sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ)) į perkutaninės koronarinės intervencijos paslaugas teikiančią ir jų teikimą organizuojančią ASPĮ dėl ūminio miokardo infarkto, esant ST segmento pakilimui, insulto gydymo centrą dėl ūminio galvos smegenų insulto arba į atitinkamo lygio traumų gydymo centrą dėl sunkios traumos. GMP automobilių parke iš viso yra 328 GMP automobiliai: 50,3 proc. – iki 5 metų senumo, 33,8 proc. – 5–10 metų senumo, 15,5 proc. automobilių yra senesni kaip
yra nuvažiavę 103 automobiliai, 300–500 tūkst. kilometrų – 207 automobiliai. 18 automobilių yra didesnės nei 800 tūkst. kilometrų ridos. Mažiau nei
įstaigų, daugiau kaip 10 automobilių turi 13 GMP paslaugų teikėjų. Naudojamų automobilių yra 254, iš jų seniausi yra 10 metų senumo ir nuvažiavę daugiau nei 800 000 km. 74 GMP automobilių yra rezerviniai ir naudojami esant poreikiui. GMP brigadų budėjimo vietos (buveinės) išsidėsčiusios 94 taškuose.
2018 m. budinčių GMP brigadų vidurkis buvo 218 (2019 m. I pusm. – 215). 95 proc. Lietuvos gyventojų gyvena teritorijose, kuriose GMP paslaugas galima suteikti per nustatytą laiką (padengiamumas – 95 proc.). Apie 5 proc. gyventojų, t. y. ~150 tūkst. gyventojų gyvena teritorijose, kuriose GMP paslaugų per nustatytą laiką suteikti neįmanoma. (4 pav.). Taip yra todėl, kad netinkamai yra išdėstytos GMP brigados ir jos negali per nustatytą laiką atvykti į įvykio vietą. Susidaro dispečerinių ribų akloji zona, tai yra kai kitų dispečerinių žemėlapiuose nesimato Panevėžio aptarnaujamos teritorijos (Mažeikių, Telšių, Marijampolės ir Panevėžio zonų riba). Skirtingų GMP stočių jurisdikcija (ne tos savivaldybės pacientai) sukelia nepatogumų teikiant pagalbą. Taigi GMP brigadų išdėstymas yra neefektyvus, GMP brigados yra per toli viena nuo kitos, todėl negalima sukurti efektyvaus GMP brigadų tinklo. Taip pat įtaką paslaugų teikimui daro ir netolygus GMP brigadų užimtumas. 4 pav. Esamas GMP brigadų išdėstymas Lietuvoje GMP brigadų darbo krūvis yra nevienodas. Vidutiniškai 1 GMP brigadai tenka 8 iškvietimai per parą (5 pav.). Tačiau lyginant vidutinį iškvietimų skaičių pagal GMP įstaigas matome, kad yra įstaigų, kuriose GMP brigada sulaukia 1 kvietimo per parą, yra įstaigų, kuriose 1 GMP sulaukia 10 kvietimų ir daugiau. Palyginus Lietuvos ir Neringos savivaldybės iškvietimų per dieną skaičių, nustatyta, kad VšĮ Neringos PSPC 2020 m. vidutiniškai vienai GMP brigadai teko 1 iškvietimas per dieną, o Lietuvos mastu vienai GMP brigadai teko 8 iškvietimai per dieną. Vidutiniškai viena GMP brigada aptarnauja apie 3030 iškvietimų per metus. Vidutinis paslaugos suteikimo laikas mieste yra 45 minutės (11 minučių iki paciento, 25 minutės pas pacientą, 9 minutės iki gydymo įstaigos), kaime –1val. 22 min. (27 min. iki paciento, 25 minutės pas pacientą ir 30 minučių iki gydymo įstaigos).
GMP brigada pas pacientą turi nuvykti ne vėliau kaip per 25 minutes kaime ar per 15 minučių mieste. Pagal esamą GMP brigadų išdėstymą apie 5 proc. Lietuvos gyventojų greitosios pagalbos paslaugų negauna laiku (t. y. mieste per 15 min. kaime per 25 min.). GMP brigados išdėstytos atsižvelgiant į administracines ribas. 5 pav. Vidutinis iškvietimų skaičius, tenkantis per parą vienai faktiškai dirbusiai brigadai pagal GMP paslaugas teikusias įstaigas 2020 m. Šaltinis: VLK duomenys GMP dispečerinės paslaugas teikia 5 GMP įstaigos – VšĮ Greitoji medicinos pagalbos stotis (Vilniaus), VšĮ Kauno m. GMP stotis, VšĮ Šiaulių GMP stotis, VšĮ Klaipėdos GMP stotis ir VšĮ Panevėžio m. GMP stotis (6 pav.). 6 pav. GMP dispečerinių aptarnaujamos teritorijos. Oranžine spalva pažymėta Vilniaus GMP dispečerinės aptarnaujama teritorija; žalia – Kauno miesto GMP dispečerinės aptarnaujama teritorija; mėlyna – Klaipėdos GMP dispečerinės aptarnaujama teritorija; geltona – Šiaulių GMP dispečerinės aptarnaujama teritorija; balta – Panevėžio miesto GMP aptarnaujama teritorija. Dispečerinės tikslas – užtikrinti dispečerinės priimamų, diferencijuojamų, registruojamų, aktyvuojamų ir konsultuojamų greitosios medicinos pagalbos kvietimų valdymo procesą, siekiant išsaugoti daugiau gyvybių, operatyviai, saugiai ir efektyviai dispečeriui teikiant instrukcijas, kol GMP brigada suteiks būtinąją medicinos pagalbą. Dispečerinės uždaviniai:
1Skubiai nustatyti medicininės pagalbos poreikį pacientui pagal esamą būklę. 2. Nustatyti reikiamos medicinos pagalbos skubumo lygį
ir apimtį pagal esamą situaciją ir paciento amžių. 3. Aktyvuoti greitosios medicinos brigadą pagal skubumo lygį ir reikiamos medicinos pagalbos apimtį. 4. Teikti pacientui ir (ar) jo artimiesiems standartizuotas, saugias instrukcijas iki pagalbos aktyvavimo ir po pagalbos aktyvavimo.
GMP dispečerinės šiuo metu naudoja skirtingas informacines sistemas, radijo ryšio ir kitas technines priemones, tai mažina tarpusavio bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo efektyvumą. Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) radijo ryšio tinklu ir BPC informacine sistema nuotoliniu būdu naudojasi Panevėžio, Marijampolės ir Utenos GMP įstaigos, kurios aptarnauja apie 16 proc. Lietuvos gyventojų. Kauno, Vilniaus, Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos GMP įstaigos, kurios aptarnauja apie 84 proc. Lietuvos gyventojų, nuotoliniu būdu naudojasi kita analogiško funkcionalumo technine ir programine įranga ir privačiu kito standarto radijo ryšio tinklu. Tačiau Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus dispečerinės bendrauja bendru radijo ryšiu, keičiasi duomenimis, gali aktyvuoti brigadas iš kitų dispečerinių teritorijos. Centralizavus GMP, GMP paslaugų teikėjai naudotų vienodus, saugius ir standartizuotus GMP paslaugų teikimo protokolus, užtikrinančius kokybiškas GMP paslaugas. Šiuo metu dispečerinėse įrengta 31 dispečerių darbo vieta: 20 – skambučių priėmėjų ir po 2 darbo vietas kiekvienoje dispečerinėje – pajėgų valdytojams ir skubios pagalbos konsultantams. Visą parą aptarnaujamoje teritorijoje budi 231 GMP brigada, todėl dispečerio vaidmuo yra labai svarbus diferencijuojant GMP kvietimus, aktyvuojant GMP brigadas pagal jų buvimo vietą, pagalbos teikimo lygį ir kvietimo skubumo lygį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-996 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų veiklos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ yra nustatyta, kad GMP dispečerinė tarnyba turi palaikyti nuolatinį GMP dispečerinės tarnybos ryšį su gretimomis GMP dispečerinėmis tarnybomis ir BPC.
GMP dispečerinė tarnyba prireikus gali pasitelkti GMP brigadas, kurias valdo kitos GMP dispečerinės tarnybos, taip pat teikti pagalbą kitoms GMP dispečerinėms tarnyboms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr. V-1004 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų įvertinimo ir greitosios medicinos pagalbos brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad jei teritorijoje, kurioje užregistruotas iškvietimas, visos GMP brigados užimtos, o iškvietimas priskiriamas I reagavimo kategorijai, GMP dispečeris, įvertinęs gautą informaciją, perduoda kvietimą kitą teritoriją aptarnaujančiai ir arčiausiai įvykio vietos esančiai GMP brigadai. Šiuo metu kyla problemų dėl GMP dispečerinių pajėgų valdymo, kadangi Kauno miesto, Vilniaus miesto, Šiaulių ir Klaipėdos dispečerinės neturi galimybės stebėti Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir Mažeikių rajonų. Nepakankamą GMP paslaugų kokybę ir šių paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai:
GMP brigadų krūvių didėjimo problema, kurią lemia senstanti visuomenė. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja (per 2009–2019 m. laikotarpį vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 67,1 metų iki 71,5 metų, moterų – nuo 78,6 metų iki 81 metų)[1], visuomenė sensta, yra daroma prielaida, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų paklausa ateityje tik didės. Atsižvelgiant į tai, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą bus iššūkis ne tik valstybės mastu, bet ir kiekvienai gydymo įstaigai. Kita priežastis – ligoninių tinklo optimizavimas ir integruotos sveikatos priežiūros (klasterių) veikla.
2021–2030 m. laikotarpiu vykdant stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų konsolidavimą GMP tarnybai teks didesnis krūvis, siekiant užtikrinti pacientų, kuriems reikalinga skubi stacionarinė priežiūra, transportavimą į šią priežiūrą teikiančias ligonines, tarp jų ir pacientų, sergančių ūmiomis kraujotakos ligomis (miokardo infarktu, galvos smegenų insultu), transportavimą į specializuotus centrus. Skirtingas ir skirtingai sukomplektuotas automobilių parkas. Išliekant ekstremalių situacijų – gamtinių (stichinės nelaimės, masiniai miškų ir durpynų gaisrai, ypač pavojingos arba masinės epidemijos), techninių (įvairūs technologiniai procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, transporto priemonių avarijos, magistralinių vamzdynų avarijos ir pan.), ekologinių ir socialinių (masinės riaušės ir neramumai, provokacijos, teroro aktai ir pan.) – galimybei, kyla pavojus dėl infrastruktūros trūkumo GMP paslaugų savalaikiam ir kokybiškam teikimui. GMP specialistai, teikdami skubią pagalbą, dirba sudėtingomis sąlygomis, susiduria su neapibrėžtomis situacijomis, priima įvairiapusius sprendimus, valdo didelį kiekį informacijos, todėl jiems dažnai kyla skaudžių, pacientų gyvenimus ir jų gerovę lemiančių klaidų tikimybė. Būtina, kad greitoji medicinos pagalba būtų teikiama vienodai ir teisingai bei tenkintų vartotojų lūkesčius. Svarbu greita, tiksli ir efektyvi būtinoji medicinos pagalba, kuri priklauso nuo GMP medikų. Jų darbo organizavimas, greitas, tikslingas informacijos surinkimas, jos perdavimas GMP brigadai, bei tolesnis instrukcijų suteikimas iki pagalbos aktyvavimo pacientui ar jo artimiesiems ir po jo, kol atvyks medikai, lemia galimybę išgyventi.
O skirtingos darbo sąlygos darbuotojams (komandos komplektacija, tinkama apranga, apsauga nuo infekcijų pavojaus, pvz., skiepijimas ir kt.), techniniai ryšio, įrangos ir kt. skirtumai padidina išvengiamo mirtingumo riziką. Reaguojant į tokius GMP sistemos iššūkius, kaip GMP brigadų trūkumas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, ASPĮ tinklo pertvarka, finansavimas), personalo problemos (senstantys darbuotojai, GMP specialistų ruošimo nesklandumai), specialistų kvalifikacijos netolygumai bei pasiruošimas ekstremalioms situacijoms ir masinėms nelaimėms, didina GMP krūvius ir aktualizuoja šios problemos sprendimą. 7 pav. GMP krūvių didėjimo problemos Greitosios medicinos pagalbos medikai dirba ne ką lengvesnėmis sąlygomis nei pacientus ligoninėse priimantys gydytojai ir slaugytojai. Dažnai GMP darbuotojai susiduria su didele įtampa ir itin sudėtingomis darbo sąlygomis. Darbo apmokėjimo lygis įvairiose įstaigose nevienodas. Darbo apmokėjimo dydį lemia daugelis išorinių ir vidinių veiksnių, kurie dažniausiai sutapatinami su darbo užmokesčio dydį reglamentuojančiais veiksniais. Išoriniai veiksniai gali būti darbo rinkos sąlygos, darbo užmokesčio lygis regione, gyvenimo lygis, kolektyvinėse sutartyse nustatomos darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų indeksavimo tvarka (DK 188 str.), Vyriausybės poveikis. Vidiniai veiksniai įvardijami šie: konkretaus darbo vertė, reliatyvi darbuotojo vertė, darbdavio išgalės mokėti. 26 valstybinėse biudžetinėse organizacijose darbo užmokesčio dydis priklauso nuo valstybės biudžeto skiriamos sumos. Dažnai įmonėse įvairių kategorijų darbuotojų darbui apmokėti naudojamos skirtingos darbo užmokesčio formos.
Tačiau toks atlyginimo už darbą organizavimas neleidžia palyginti skirtingų darbų vertės bei asmeninio indėlio įtakos. Šiuo metu pažangios įmonės pereina prie vienodo mokėjimo darbuotojams už darbą organizavimo. Organizuojant tokias sistemas, atlyginimas už darbą susideda iš pastovios ir kintamos dalies bei premijų. Darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į darbo vietos keliamus reikalavimus. Šios darbo užmokesčio dalies dydį turi lemti atliekamo darbo sudėtingumas, nuo kurio priklauso darbuotojo kvalifikacija, reikalinga konkrečioms pareigoms atlikti, nervinė ir fizinė įtampa, atsakomybės lygis ir pan. Todėl kuriant naują ar tobulinant esamą darbo apmokėjimo sistemą, pirmiausia turi būti įvertinamos darbo vietos. Nors GMP stotyse dirbančių asmens sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų vidurkis yra didesnis nei visų kitų grupių įstaigų (8 pav.), vertinant atlyginimus tarp pačių GMP stočių pastebimi dideli netolygumai. Vidutinis darbo užmokestis didžiausias VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje, mažiausias – VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje (9 pav.). 8 pav. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. ir 2021 m. sausio–rugsėjo mėn. VDU (etatui) palyginimas, Eur Šaltinis: VLK duomenys
įstaigų 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. vidutinio darbo užmokesčio palyginimas, Eur Šaltinis: VLK duomenys GMP plėtros poreikio analizei atlikti buvo atlikta esamos situacijos analizė, atsižvelgta į tai, kad visų pirma reaguoja artimiausia GMP brigada (savivaldybių ribų nepaisoma).
Reagavimo normatyvas kaime – 25 min., miestuose
Primename, kad Neringos savivaldybė yra kurorto statusą turinti teritorija, todėl vadovaujantis Aprašo 10 punktu, šiai teritorijai aptarnauti skiriamos papildomos PSDF biudžeto lėšos papildomoms GMP budinčioms brigadoms organizuoti – vienai nuolatinei GMP brigadai ištisus metus ir vienai sezoninei GMP brigadai laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Pagal 2020 m. Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliktą modeliavimą ArcGIS programa, naudojant 2018 –2019 m. duomenis, tam, kad gyventojų pasiekiamumas per numatytą laiką siektų 98,5 proc., GMP budėjimo vietų skaičius nuo esamų 94 turėtų būti padidintas iki 123 vietų, atitinkamai pakeičiant jau esamų GMP budėjimo vietų lokaciją, jas perkeliant prie savivaldybių ribų. 10 pav. Siūlomas GMP tinklas Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos ArcGIS programavimo duomenys GMP infrastruktūros atnaujinimo poreikiai. Vykdant ligoninių tinklo optimizavimą (teikiant prioritetą ambulatorinėms paslaugų teikimo formoms) ir plėtojant integruotos sveikatos priežiūros paslaugas dėl ūmių būklių teikiančių ASPĮ tinklą, didėja GMP paslaugų poreikis, didėja pervežimų bei nuvažiuotų kilometrų skaičius. Turint omeny tai, jog pasikeitė paslaugų teikimo ūmaus smegenų insulto atveju ir keičiama tvarka paslaugų teikimo miokardo infarkto atvejais bei sunkių traumų atvejais, ir atsižvelgiant į tai, kad klasterių centrų nepasiekia 30–40 proc. pacientų[²], kuriems pagalba gali būti suteikta ūmių būklių klasterių centruose, tikėtina, jog tokių pervežimų skaičius tik didės. Siekiant užtikrinti tinkamą pacientų transportavimą į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus, insultų gydymo centrus, traumų centrus, GMP infrastruktūrą (GMP automobilius bei įrangą juose) būtina atnaujinti nuolatos.
Siekiant išsaugoti daugiau gyvybių, operatyviai, saugiai ir efektyviai dispečeriui teikiant instrukcijas, kol GMP brigada suteiks būtinąją medicinos pagalbą, reikia užtikrinti dispečerinės priimamų, diferencijuojamų, registruojamų, aktyvuojamų ir konsultuojamų greitosios medicinos pagalbos kvietimų valdymo procesą:
tinkamai pasiruošusią suteikti pagalbą sveikatos priežiūros įstaigą. Projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį byloje Nr. 47/2009-131/2010, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XI-72, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155, 4.2.10 veiksmą „Parengti ir priimti teisės aktų paketą (Greitosios medicinos pagalbos įstatymas ir susiję teisės aktai) – aiškiai reglamentuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimą, valdymą ir atsakomybę, siekiant užtikrinti, kad greitoji medicinos pagalba žmogų pasiektų laiku“. Projektų rengimo uždaviniai:
Sveikatos apsaugos ministerijai
Projektų iniciatoriai – Seimo nariai ir Sveikatos apsaugos ministerija. Projektus rengė Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnyje numatyta LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos nacionalines sveikatos sistemos (toliau – LNSS) savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrai priklauso greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai. Įstatymuose taip pat nėra reglamentuoti pagrindiniai greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo principai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvoje turėtų būti įkurta valstybės pavaldumo vienodai savo veiklą administruojanti viena GMP tarnyba. Siekiant centralizuotos GMP tarnybos įkūrimo, yra siūlomi šie įstatyminiai pakeitimai:
1Keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis,
jame nustatant, kad GMP tarnyba yra priskiriama valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūrai – GMP tarnyba perims visas savivaldybių pavaldumo GMP įstaigų funkcijas teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas. 2. Sveikatos sistemos įstatymas papildomas nauju 19¹ straipsniu, jame nustatant, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teikia viena GMP tarnyba. GMP tarnyba yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, teises ir pareigas). GMP tarnybos buveinės adresą nustato sveikatos apsaugos ministras. GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia per teritorinius padalinius (toliau – GMP teritoriniai padaliniai).
GMP teritorinių padalinių skaičių, GMP teritorinių padalinių aptarnaujamas teritorijas ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių automobilių skaičių aptarnaujamose teritorijose nustato sveikatos apsaugos ministras. GMP paslaugų teikimo reikalavimus ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Pastebėtina tai, kad šiuo metu GMP paslaugas teikia ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Siekiant užtikrinti tokių jau veikiančių įstaigų nediskriminavimą, jų teisėtus lūkesčius, iki Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo GMP paslaugas teikusios LNSS sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininkė (dalininkė) nėra valstybė arba savivaldybė, GMP paslaugas, laikydamosi šiuo įstatymu nustatytų Sveikatos sistemos įstatymo 19¹ straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų, gali teikti bendradarbiavimo sutarties su GMP tarnyba pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau minėta nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatą, kurioje pažymėta, kad šame kontekste pažymėtina ir tai, kad nemokamos medicinos pagalbos piliečiams būtent valstybinėse gydymo įstaigose garantija lemia valstybės pareigą užtikrinti nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimą, inter alia nuolatinį reikiamo šią pagalbą teikiančių valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikią, bet negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad nemokama, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojama pagalba turėtų būti teikiama tik jose.
Siekis užtikrinti kuo geresnį nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos prieinamumą lemia ir tai, kad tais atvejais, kai tokia pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose, ji gali būti teikiama ir kitose kokybiškai ir saugiai ją suteikti pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose; jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (1.4 papunktis trečioji pastraipa). Teigiami rezultatai leistų užtikrinti ne tik GMP paslaugų kokybę, bet ir vienodos politikos formavimą, GMP brigadų budėjimo vietų tinkamą išdėstymą, vienodos programinės ir techninės įrangos naudojimą bei gerinti šių paslaugų prieinamumą ir operatyvumą, nes nebeliktų ribų tarp GMP įstaigų aptarnaujamų teritorijų, garantuotų bendros politikos formavimą, tinkamą gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo paslaugų teikimą, jų apmokėjimą bei leistų užtikrinti vienodos techninės ir programinės įrangos naudojimą. Taip pat centralizuotas valdymas užtikrintų GMP pagalbai skiriamų lėšų efektyvesnį panaudojimą bei supaprastintų šiuo metu esančią sudėtingą apmokėjimo tvarką. Laukiama nauda pacientui:
kokybę – optimizuota GMP sistema užtikrins, kad GMP brigados turės aukštesnę darbuotojų kvalifikaciją.
Paslaugų prieinamumas dėl šio optimizavimo pagerės, kadangi GMP brigadų budėjimo vietų perskirstymas leis užtikrinti greitesnį ir geresnį paslaugų prieinamumą, o kokybė pagerės. 2. Šiuo metu GMP paslaugos teikiamos pagal skirtingus kiekvienos GMP įstaigos patvirtintus standartus ir protokolus. Įgyvendinus GMP reformą GMP paslaugos bus teikiamos vadovaujantis vienodais ir standartizuotais protokolais. 3. Aukštos kokybės pirmoji medicinos pagalba pacientams, patyrusiems pirmuosius kraujotakos sistemos ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų požymius ir išorinių veiksnių poveikį (traumos, tyčiniai susižalojimai, pasikėsinimai ir pan.). 4. Greitas pacientų transportavimas iš iškvietimo vietos į atitinkamas funkcijas vykdančią sveikatos priežiūros įstaigą. 5. Greitas pacientų transportavimas tarp gydymo įstaigų, siekiant suteikti būtinąją medicinos pagalbą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Sritis Poveikis Ekonomikai Išsaugotas didesnis gyvybių kiekis leis turėti teigiamos ekonominės ir socialinės naudos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, finansuojamos Valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviai ir racionaliai. Įvykdžius GMP centralizaciją, ilguoju laikotarpiu būtų efektyviau planuojamos valstybės investicijos į GMP infrastruktūrą ir plėtrą. Socialinei aplinkai Visuomenės pasitikėjimas ir pasitenkinimas GMP paslaugomis.
Įdiegus automatinius duomenų mainus tarp BPC ir GMP informacinių sistemų, visuomenė saugesnė dėl greitesnio, kokybiško ir standartizuoto reagavimo į medicininio pobūdžio iškvietimus. Viešajam administravimui Tiesioginis poveikis nenumatomas Teisinei sistemai Tiesioginis poveikis nenumatomas Administracinei naštai Centralizavus greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą ir perdavus jų teikimo funkciją GMP tarnybai, būtų centralizuota administracija ir dabartinėse GMP paslaugas teikiančiose įstaigose (19 viešųjų įstaigų) neliktų administracijų (nes neliktų pačių įstaigų): direktorių, jų pavaduotojų ir vyr. finansininkų. Savivaldybėms, kurioms GMP įstaigos buvo pavaldžios, nebereikėtų vykdyti GMP įstaigų dalininko (savininko) teisių ir pareigų. Regionų plėtrai GMP paslaugų centralizuotas koordinavimas užtikrins tolygų GMP paslaugų prieinamumą visose Lietuvos teritorijose, todėl kaimo vietovės taps saugesnės ir dėl to patrauklesnės visuomenei. Tikėtina, kad visuomenė regionuose pasitikės GMP paslaugų teikėjais. Aplinkai Tiesioginis poveikis nenumatomas. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektų reguliavimas tiesioginės įtakos verslui neturės. Netiesioginė įtaka verslui galės būti juntama per pagerintus reputacinius veiksnius bendradarbiavimo sutartyse įtvirtinant naujus paslaugų teikimo darbo organizavimo ir paslaugų teikimo tarp viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Reikės pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, susijusius su GMP paslaugų teikimo reikalavimais. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Projektuose vartojami terminai pateikti Valstybinei Lietuvių kalbos komisijai derinti Lietuvos Respublikos terminų banko nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Savivaldybės pagal kompetenciją turės priimti teisės aktus, susijusius su turto perdavimu valstybei. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Visai GMP sistemos pertvarkai suplanuota 47 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Planuojama, kad GMP sistemos pertvarka palies visas 60 savivaldybių. Įgyvendinant tinklo reformą, kuri tiesiogiai susijusi su GMP reforma, bus organizuojamas pavėžėjimas. Vieniems metams vidutiniškai pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti reikėtų apie 1,8 mln. eurų. Tikimasi, kad tinklo pertvarka bus įgyvendinta per 5 metus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „greitoji medicinos pagalba“, „centralizacija“,
„sveikatos priežiūros teikimo organizavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai [1] https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2020/mirtingumas/vidutine-tiketina-gyvenimo-trukme [2] SAM ministro įsakymu numatomi atvejai, kada pacientus pervežti į ASPĮ, teikiančias integruotos sveikatos priežiūros ūmių būklių paslaugas, yra privaloma. Pvz., iki šiol 40 proc. pacientų, kuriems įtariamas insultas, buvo vežami ne į insulto centrus, o į rajono ligonines, kurios dažnu atveju neturėjo reikiamos diagnostinės įrangos (kompiuterinės tomografijos), diagnostikos galimybių.
2022-03-15 Nr. XIVP-1397 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 2. Projekto
ministro pareigybės pavadinimai (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“). Be to, pavedimas priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus turi būti nustatytas ne savivaldybėms, kurios yra valstybės administraciniai teritoriniai vienetai, o savivaldybių institucijoms. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti jau veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių greitosios medicinos pagalbos paslaugas, teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlytina įtvirtinti imperatyvą, nustatantį, kad su šioje dalyje nurodytais subjektais bendradarbiavimo sutartys su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba privalo būti sudarytos, jeigu šie asmenys to pageidauja ir atitinka bendruosius sveikatos apsaugos ministro nustatytus greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio
„dalininkė“ įrašytinas žodis „dalyvė“, nes turimos omenyje ne viešosios
įstaigos, o akcinės bendrovės. 4. Pažymėtina, kad derinant projekto ir galiojančio įstatymo nuostatas, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra greitosios medicinos pagalbos įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 5.
į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-13 Nr. XIVP-1397(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-152 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodytini pilni Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro pareigybės pavadinimai (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“). Be to, pavedimas priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus turi būti nustatytas ne savivaldybėms, kurios yra valstybės administraciniai teritoriniai vienetai, o savivaldybių institucijoms. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti jau veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių greitosios medicinos pagalbos paslaugas, teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlytina įtvirtinti imperatyvą, nustatantį, kad su šioje dalyje nurodytais subjektais bendradarbiavimo sutartys su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba privalo būti sudarytos, jeigu šie asmenys to pageidauja ir atitinka bendruosius sveikatos apsaugos ministro nustatytus greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „dalininkė“ įrašytinas žodis „dalyvė“, nes turimos omenyje ne viešosios įstaigos, o akcinės bendrovės. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto ir galiojančio įstatymo nuostatas, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra greitosios medicinos pagalbos įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Teisingumo ministerija, 2022-03-31 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 19¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1397 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projekto 1 straipsniu siūloma numatyti, kad Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiktų viena viešoji įstaiga – greitosios medicinos pagalbos tarnyba (toliau – GMP tarnyba), kurios savininkė – valstybė.
Taip pat Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikusios sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininkė (dalininkė) nėra valstybė arba savivaldybė, greitosios medicinos pagalbos paslaugas galėtų teikti bendradarbiavimo sutarties su GMP tarnyba pagrindu. Taigi įsigaliojus pakeitimams greitosios medicinos pagalbos paslaugas galėtų teikti tik jas jau teikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos, o sutarties pagrindu leisti minėtas paslaugas teikti ir naujai tą norinčioms daryti privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms galimybės nebūtų. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija[¹], įmonės sąvoka konkurencijos teisės kontekste apima bet kokį subjektą, vykdantį ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdą. Kalbant apie skubios pagalbos ir pacientų vežimo paslaugas, tokie subjektai kaip medicinos pagalbos organizacijos turi būti laikomi įmonėmis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų konkurencijos taisyklių prasme.[²] Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai ribotų konkurenciją ir skirtingą teisinį statusą turintiems subjektams nesudarytų vienodų sąlygų teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, o tai neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume kreiptis į Konkurencijos tarybą siekiant gauti Projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: siūloma svarstyti pagrindiniame Sveikatos reikalų komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIVP-1397. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė
Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektO XIVP-1397 2022-04-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai D. Jankauskienė, O. Vitkūnienė, V. Buzytė, K. Rušinskas, Konkurencijos tarybos
narė M. Augustinavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-153 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1532
ministro pareigybės pavadinimai (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“). Be to, pavedimas priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus turi būti nustatytas ne savivaldybėms, kurios yra valstybės administraciniai teritoriniai vienetai, o savivaldybių institucijoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1533 3.
Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti jau veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių greitosios medicinos pagalbos paslaugas, teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlytina įtvirtinti imperatyvą, nustatantį, kad su šioje dalyje nurodytais subjektais bendradarbiavimo sutartys su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba privalo būti sudarytos, jeigu šie asmenys to pageidauja ir atitinka bendruosius sveikatos apsaugos ministro nustatytus greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „dalininkė“ įrašytinas žodis „dalyvė“, nes turimos omenyje ne viešosios įstaigos, o akcinės bendrovės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-151
4Pažymėtina,
kad derinant projekto ir galiojančio įstatymo nuostatas, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra greitosios medicinos pagalbos įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Papildyti nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos – greitosios medicinos pagalbos įstaigų tarnybos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-15 5.
Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti
ir Sveikatos apsaugos ministerija, o parengė SAM teisininkai
ministerija, 2022-03-2933 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 19¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1397 (toliau
Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija[¹], įmonės sąvoka konkurencijos teisės kontekste apima bet kokį subjektą, vykdantį ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdą.
Kalbant apie skubios pagalbos ir pacientų vežimo paslaugas, tokie subjektai kaip medicinos pagalbos organizacijos turi būti laikomi įmonėmis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų konkurencijos taisyklių prasme.[²] Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai ribotų konkurenciją ir skirtingą teisinį statusą turintiems subjektams nesudarytų vienodų sąlygų teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, o tai neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume kreiptis į Konkurencijos tarybą siekiant gauti Projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Nepritarti
1) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiks viena valstybės biudžeto lėšomis finansuojama GMP tarnyba. 2) GMP tarnyba bus viešoji įstaiga, kurios savininkė –valstybė, tačiau siekiant nepažeisti šiuo metu veikiančių privačių GMP įstaigų teisėtų lūkesčių, šioms įstaigoms bus sudaryta galimybė ir toliau teikti GMP paslaugas. 3) Pagal LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą užtikrinti gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo paslaugų teikimą yra valstybės pareiga. Tam ji turi suformuoti valstybinių įstaigų tinklą.
Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra priskirtos gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo paslaugoms, o būtent šių paslaugų teikimo tinklą Projektu siūloma užtikrinti valstybės įstaigai – GMP tarnybai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, 2022-04-22 Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija (toliau - Asociacija), gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. kovo 23 d. priimtą sprendimą Nr. lll-S-6 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1396 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1397 svarstymo parengiamųjų darbų“ bei kartu su minėtu sprendimu pateiktus įstatymų projektus, šiuos dokumentus pateikė visoms Asociacijai priklausančioms greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms su prašymu pateikti siūlymus bei nuomones dėl pateiktų teisės aktų projektų. Norėtume pažymėti, kad atsakymai buvo gauti tik iš penkių Asociacijai priklausančių GMP paslaugas teikiančių įstaigų, o vertinant gautus atsakymus jų turinio prasme, tenka pripažinti, kad konkrečių siūlymų ar nuomonių pateikta nebuvo, apsiribota labiau deklaratyviais teiginiais. Seimo Sveikatos reikalų komitetas informuotinas, kad įstatymų projektams aptarti buvo sušauktas ir Asociacijos valdybos posėdis. Pažymėtina, kad diskutuojant dėl įstatymų projektų nuostatų, Asociacijos valdybos posėdyje dalyvavusių narių vieningos nuomonės dėl numatomos GMP sistemos nebuvo.
Tikslinga pasakyti, jog, kaip turbūt Seimo Sveikatos reikalų komitetui yra žinoma, praėjusių metų birželio mėnesį sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Greitosios medicinos pagalbos įstatymo projektui parengti. Šioje darbo grupėje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės ligonių kasos, o taip pat ir penki Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos deleguoti atstovai. Paminėtina, kad darbo grupės veikloje buvo svarstomos dvi galimos GMP sistemos reformos kryptys (alternatyvos): 1) GMP sistemos modelis, kai visoje Lietuvoje GMP paslaugų teikimas būtų užtikrinamas veikiant vienai įstaigai su penkiais regioniniais padaliniais (centrais) ir 2) GMP paslaugas teikiančių įstaigų centralizacija penkių šiuo metu Lietuvoje veikiančių dispečerinių pagrindu (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys). Pažymėtina, kad visi darbo grupės veikloje dalyvavę Asociacijos atstovai palaikė antrąja alternatyvą, o būtent tai, kad naujasis greitosios medicinos pagalbos paslaugų modelis Lietuvoje būtų kuriamas remiantis ne absoliučios, o dalinės centralizacijos principu, t. y.
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui 2 0 2 2 -0 4 -6 /Nr. S Į 2022-03-24 ei. laišką Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-04-11 Nr. G-2022-3200 nariams. Visgi paminėtina, kad didesnė darbo grupės narių dalis buvo linkusi pritarti vieningos GMP paslaugas teikiančios įstaigos kūrimui, kuri turėtų regioninius padalinius.
Aptariant šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstomus įstatymų projektus norėtume pažymėti, kad, nepaisant to, jog tarp GMP paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei Asociacijos narių ir nėra vieningos nuomonės apie numatomą GMP sistemos reformą, visgi tikslinga pasakyti, kad dažniau sutinkama, jog šiuo metu Lietuvoje veikiantis aptariamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis turėtų keistis, kadangi GMP paslaugų teikimas yra pernelyg decentralizuotas ir fragmentuotas
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
stotis, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, 2022-04-13 Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija (toliau - GMP asociacija) gavo LR Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) prašymą pateikti Komitetui išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1396 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1397. Tikslinga pasakyti, kad praėjusių metų birželio mėnesį sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Greitosios medicinos pagalbos įstatymo projektui parengti. Šioje darbo grupėje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės ligonių kasos, o taip pat ir penki Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos deleguoti atstovai. Darbo eigoje SAM teikimu GMP įstatymo ruošimo buvo atsisakyta ir toliau buvo svarstomi galimi GMP įstaigų centralizacijos projektai. Paminėtina, kad darbo grupės veikloje buvo svarstomos dvi galimos GMP sistemos reformos kryptys (alternatyvos): 1. GMP sistemos modelis, kai visoje Lietuvoje GMP paslaugų teikimas būtų užtikrinamas veikiant vienai įstaigai su penkiais regioniniais padaliniais ir 2 alternatyva , kai visoje Lietuvoje GMP paslaugų teikimas būtų užtikrinamas penkių savarankiškų GMP centrų šiuo metu Lietuvoje veikiančių 5 dispečerinių pagrindu, t.y. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ( pridedama). Pažymėtina, kad visi darbo grupės veikloje dalyvavę Asociacijos atstovai palaikė antrąją alternatyvą, o būtent tai, kad naujasis greitosios medicinos pagalbos paslaugų modelis Lietuvoje būtų kuriamas remiantis ne absoliučios, o dalinės centralizacijos principu, t. y. – GMP įstaigų centralizacija penkių šiuo metu veikiančių dispečerinių įstaigų pagrindu. Pastarasis modelis buvo pristatytas ir visiems darbo grupės nariams.
Bendrai aptariant šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstomus įstatymų projektus , norėtume pažymėti, kad šiuo metu Lietuvoje veikiantis GMP paslaugų teikimo modelis turi keistis, kadangi GMP paslaugų teikimas yra pernelyg decentralizuotas ir fragmentuotas – veikia net
greitosios medicinos pagalbos paslaugų modelis Lietuvoje būtų kuriamas remiantis ne absoliučios, o dalinės centralizacijos principu, t.y. su 5 regioniniais centrais, nes šių regioninių centrų juridinis savarankiškumas turi didelę reikšmę pačios paslaugos kokybės užtikrinimui. Vertintina ir tai, kad juridiškai savarankiški regioniniai centrai leistų tinkamai valdyti ir administruoti žmogiškuosius išteklius, įstaigos turtą, užtikrinti sveiką ir skaidrią konkurenciją , mažinti korupcijos pasireiškimus , efektyviai ir nenutrūkstamai bendradarbiauti ir palaikyti tiesioginį ryšį su atitinkamo regiono sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdyti viešuosius pirkimus, aprūpinant GMP brigadas vaistais, medicinos pagalbos priemonėmis ir kt. Be to , visi centralizacijos projektuose nurodyti tikslai , uždaviniai bei pagrindiniai principai sėkmingai gali būti įgyvendinti centralizuojant GMP pagal 2 alternatyvą. Pažymėtina, kad Asociacijos nariams susirūpinimą kelia planuojamų pokyčių GMP sistemoje pradžia – 2023 m. sausio 1 d. Ar per tokį trumpą laiką tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek savivaldybės, o svarbiausia – šiuo metu GMP paslaugas teikiančios įstaigos, tinkamai pasiruoš šių paslaugų teikimo užtikrinimui , nepabloginant jų prieinamumo ir kokybės. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektui XIVP-1397(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas3 Argumentai: siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datą pavėlinti. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį, jį laikyti 3 straipsniu ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas,
išskyrios šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio liepos
Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybėsių tarybos iki 2022 2023 m. rugsėjo 30 balandžio 1 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikusios LNSS sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininkė (dalininkė dalyvė) nėra valstybė arba savivaldybė, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, laikantis šiuo įstatymu nustatytų Sveikatos sistemos įstatymo 19¹ straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų, gali teikti bendradarbiavimo sutarties su greitosios medicinos pagalbos tarnyba pagrindu. Šioje dalyje nurodytų subjektų bendradarbiavimo su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba sutartys privalo būti sudarytos, jeigu šie asmenys to pageidauja ir atitinka bendruosius sveikatos apsaugos ministro nustatytus greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, J.
Matulas, J. Sejonienė, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė