Projekto lyginamasis variantas
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-745 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Vilnius
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti 2,05 iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose ir įsipareigojimuose pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti;“.
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti 2,05 iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose ir įsipareigojimuose pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-745 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Didėjant įtampai ir prastėjant saugumo situacijai regione, Lietuvai iškyla poreikis daugiau dėmesio skirti krašto gynybai. Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybę esant poreikiui skirti daugiau lėšų šalies gynybai ir saugumui stiprinti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė D. Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja Daiva Žibutienė, tel. 219 9334, el. paštas daiva.zibutiene@)finmin.lt) vyriausioji specialistė Dalia Raudeliūnienė (tel. 239 0182, el. paštas [email protected]) ir Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus (vedėjas Andrius Jautakis, tel. 219 4442, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Gražina Sakalauskienė (tel. 239 0192, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti 2,05 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) BVP prognozes Lietuvai skyrimą.
Įstatyme Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – KAM) numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro 1 201 mln. eurų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP pagal Finansų ministerijos prognozes Lietuvai skyrimą. Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį KAM nurodytą būtiną poreikį (KAM numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Iš skolintų lėšų padidinus KAM asignavimus iki 2,52 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai, atsirastų galimybė KAM skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų, iš jų 40,43 mln. eurų jau skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 193 „Dėl lėšų skyrimo“. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Biudžetas“. 16.
Nėra.
2022-03-09 Nr. XIVP-1382 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-745 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-1382 2022-03-14
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Mantas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2022-03-14 Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu ir Valstybės kontrolės įstatymais, ir atsižvelgdama į tai, kad Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), teikia Seimui savo išvadą.
Įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo pateiktas atsižvelgiant į augančią geopolitinę įtampą, siekiant stiprinti Lietuvos atsparumą ir saugumą. Pateiktame Įstatymo projekte numatyta Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis lėšas gynybos ir saugumo finansavimui valstybės vardu iki 2,52 proc. BVP pagal pateiktas Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai. Išlaidos gynybai 2017–2019 m. sudarė apie 1,6 proc. BVP, o 2020 m. išaugo iki 2,3 proc. BVP. Remiantis anksčiau prisiimtais politinių partijų įsipareigojimais, gynybos išlaidos iki 2030 m. turėjo būti nuosekliai didinamos iki ne mažiau nei 2,5 proc. BVP. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, tikėtina, kad poreikis šioms išlaidoms augs sparčiau, nei nurodyta partijų susitarime. Ateityje gynybos finansavimą reikėtų didinti iš papildomų struktūrinių valdžios sektoriaus pajamų. Spaudimą augti ilgalaikio pobūdžio išlaidoms darys ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai. Be papildomų pajamų šaltinių tai kels iššūkius viešųjų finansų tvarumui. Pagal VK FI projekcijas su senėjimu susijusios išlaidos, skiriamos švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, 2022–2030 m. augs nuo 25,2 iki 26,5 proc. BVP.
BVP. Jos augs ne tik dėl demografijos nulemtų procesų, susijusių su gyventojų senėjimu, bet ir dėl prisiimtų politinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos darbuotojų darbo užmokesčio augimui, pensijų, vaiko pinigų didinimui ar kitų. Šiame Įstatymo projekte nėra atnaujinti fiskaliniai rodikliai ir nėra aišku, kaip makroekonominė raida paveiks valdžios sektoriaus balansą. Lietuvoje stebimas sparčiausias grynosios infliacijos augimas euro zonoje sietinas su didžiausiu pertekliniu einamųjų išlaidų augimu. 2021 m. lapkričio 24 d. paskelbtame Europos Komisijos komunikate nurodyta, kad perteklinis einamųjų išlaidų augimas Lietuvoje yra didžiausias euro zonoje. Aukšta infliacija gali lemti realiojo BVP augimo sulėtėjimą, tai atitinkamai turėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus pajamų surinkimui. Be to, aukšta infliacija ir mažėjantis realusis disponuojamų pajamų augimas gali padidinti šešėlinės ekonomikos dalį, o tai neigiamai veiktų valdžios sektoriaus pajamas. Kalbant apie išlaidas, aukšta infliacija didina spaudimą sparčiau didinti socialines išmokas ir darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Dabartinis infliacijos šuolis, didžiąja dalimi nulemtas energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančius asmenis. Didžiausią šių asmenų išlaidų dalį sudaro būtinosios išlaidos maistui, šildymui, kurui. Atitinkamai, sparčios infliacijos fone jų perkamoji galia mažėja ir gali išaugti skurdo rodikliai. Tolesnis tvariomis pajamomis nepadengtų einamųjų išlaidų augimas spartins grynąją infliaciją ir didins socialinių įtampų, ekonominės krizės ir didesnio nedarbo riziką. Atsižvelgiant į augantį ilgalaikių išlaidų poreikį, susijusį tiek su gynyba, tiek su visuomenės senėjimu, rengiant 2023 m. valstybės biudžeto projektą būtina numatyti diskrecines pajamų priemones, kurios užtikrintų ilgalaikius ir tvarius pajamų šaltinius.
Tai prisidėtų prie tinkamo struktūrinio valdžios sektoriaus balanso valdymo, nenukrypstant nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir siekiant išlaikyti tvarų valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį. 2022 m. kovo 2 d. paskelbtame Europos Komisijos komunikate pažymima, kad šiam tikslui pasiekti reikia užtikrinti kokybišką fiskalinių priemonių taikymą ir ekonomikos augimą, paremtą investicijomis ir reformomis. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1382 ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė