Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 93 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos
priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškovo teisė, dėl kurios buvo pareikštas reikalavimas, iš esmės buvo pažeista, laikoma, kad ieškovas šioje dalyje bylą visiškai laimėjo, ir visos bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo priteisiamos ieškovui, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio sumą teismas nusprendžia priteisti ieškovui už šį konkretų teisės pažeidimą. Jeigu teismas nusprendžia, kad vien teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ieškovo reikalavimo patenkinimas, ir ieškovui nepriteisia jokios piniginės kompensacijos už teisės pažeidimą, bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstomos laikant, kad ieškovas dėl to reikalavimo bylą laimėjo visiškai.“
d. 2. Šis įstatymas taikomas visoms byloms, nesvarbu, kada jos pradėtos, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Budbergytė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo tikslas – užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalių (nuosavybės apsauga) ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatų (asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą), taip pat Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 17 str. (teisė į nuosavybę) ir 47 str. 1 d. nuostatų (kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme), taip pat Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir Pirmojo protokolo 1 str. (teisė į nuosavybę) nuostatų įgyvendinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas naujausioje savo praktikoje kaip
„absurdiškas“ įvardijo situacijas, kai asmuo teisme įrodo savo teisės
pažeidimą, tačiau dėl to, kad jam priteisiama ne visa prašoma suma ar kompensacija ir atitinkamai proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, išeina, kad bylą iš esmės „kokybiškai“ laimėjęs asmuo ją pralaimi
„kiekybiškai“, nes atsakovų advokatams turi sumokėti daugiau negu jam pačiam
priteista kompensacija. Taigi šia pataisa siekiama tinkamai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus (EŽTT 2021-11-08 sprendimas byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 49083/18) ir užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas teisingumas teismuose atkuriant nukentėjusių asmenų pažeistas teises. Projekto uždavinys – įstatyme įtvirtinti, kad asmuo, civilinės bylos šalis, įrodęs savo teisės pažeidimą, galėtų savo naudai prisiteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokią dalį iš prašytos kompensacijos už tos teisės pažeidimą jam galiausiai priteistų teismas.
Poreikį taisyti dabartinį reguliavimą nulėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Budbergytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu LR civilinio proceso kodekso 93 str. 2 dalyje numatyta: „Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.“ Lietuvos teismų praktika dėl CPK 93 str. 2 d. normos taikymo yra atitinkama – ji šiuo metu akivaizdžiai nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu. Pagal įprastinę Lietuvos teismų praktiką, net jeigu žmogus bylą iš esmės laimėjo, gali būti taip, kad „laimėjęs“ asmuo gali būti galiausiai įpareigotas primokėti
„pralaimėjusiam“ asmeniui, dėl to, kad „laimėjusiam“ asmeniui už jo teisės
pažeidimą buvo priteista tik nedidelė prašomos sumos dalis. Taigi asmuo nukenčia du kartus. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 nagrinėjo tokią situaciją: žemesniųjų instancijų teismuose ieškovė įrodė, kad atsakovas padarė jai žalos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 452,09 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismai pripažino, kad atsakovas pažeidė jos teises ir kad ieškovei padaryta žala, tačiau priteisė jai tik 452,09 Lt turtinės žalos, o neturtinės žalos nepriteisė. Taigi pagal CPK 93 str.
Taigi pagal CPK 93 str. 2 d. teismai apskaičiavo, kad patenkintų reikalavimų dalis yra 4,33 proc., nepatenkintų – 95,67 proc. Esant atsakovo prašymui priteisti
(2500 Lt x 95,67 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o esant ieškovės prašymui priteisti 1500 Lt už advokato pagalbą, iš atsakovo ieškovei priteistina 64,95 Lt (1500 Lt x 4,33 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Taigi apibendrinus išėjo, kad ieškovė nukentėjo du kartus: pirmą kartą dėl to, kad atsakovas padarė jai žalos, ir antrą kartą dėl netinkamos įstatymo normos ir teismų praktikos, kai netgi įrodžiusi savo teisių pažeidimą jį prarado apie 1500 Lt, sumokėtų savo pačios advokatui, ir dar turėjo sumokėti apie 2000 Lt priešingos šalies advokatui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pačioje šio proceso pabaigoje kiek pakoregavo situaciją ir galutinai nusprendė: Priteisti iš ieškovės atsakovui 834,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi išėjo, kad ieškovė galiausiai gavo 452,09 Lt kompensacijos, tačiau jos teises pažeidusiam asmeniui ji turėjo sumokėti 834,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Analogiškos situacijos yra paplitusios Lietuvos teismų praktikoje, ir daugybė nukentėjusių asmenų nukenčia antrą kartą dėl neteisingos bylinėjimosi išlaidų skirstymo tvarkos, kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas įvardijo „absurdiška“. Tokia tvarka nedera ir su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, nes ja pažeidžiama asmens fundamentali teisė į teisminės gynybos prieinamumą, teisė į teisingą teismą, teisė į nuosavybę. Ši tvarka neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus siūlomą pataisą, būtų tinkamai įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir Europos Sąjungos teisės kylantys reikalavimai, susiję su teisės į teisingą teismą ir teisės į nuosavybė įgyvendinimu.
Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog ieškovo teisė buvo pažeista, turi būti laikoma, kad ieškovas toje dalyje bylą laimėjo ir dėl to visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovo naudai, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio sumą (kompensaciją) už tą konkrečią ieškovo pažeistą teisę priteis teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021-11-18 sprendime byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 49083/18), sprendimo 58-60 punktuose aiškiai išdėstė atskyrimą tarp „kokybinio“ ir „kiekybinio“ bylos laimėjimo. Strasbūro teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai ieškovas „kokybiškai“ laimi bylą, t.y. įrodo, kad jo teisių pažeidimas buvo padarytas, kaip absurdiškos vertintinos situacijos, kai tas pats ieškovas tuo pačiu bylą pralaimi „kiekybiškai“, vien dėl to, kad jam priteisiama tik nedidelė prašytos kompensacijos dalis, ir tuomet atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Strasbūro teismas tokią situaciją vertino kaip esminį Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą teismą) pažeidimą bei Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybę) pažeidimą, nes ieškovo nepagrįstai prarandamas sumas teismas vertina kaip prarastą nuosavybę. Dabartinė CPK 93 str. 2 d. nuostata ir jos taikymo praktika sukelia dvejopą problemą:
reikalavimus, bijodami procesinių išlaidų, ir todėl Lietuva nuolat pelno kritiką Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad dažnai asmenims, kurių teisės pažeistos, priteisiamos pernelyg mažos, neadekvačios kompensacijos.
Tačiau kompensacijos niekada ir negalės būti adekvatesnės, jeigu ieškovai bus gąsdinami ir atbaidomi naudoti inovatyvius žalos skaičiavimo modelius, siekti naujoviškų precedentų formavimo, rizikuodami „kiekybiškai“ pralaimėti bylą dėl netinkamos bylinėjimosi išlaidų skirstymo tvarkos. Taigi tokiu būdu, neužtikrinus nukentėjusiems asmenims adekvačios kompensacijos (ir atbaidant juos nuo didesnių reikalavimų reiškimo), pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat Konstitucijos 23 str. bei EŽTK 1-ojo protokolo 1 str., kuriuose įtvirtinta teisės į nuosavybę apsauga (nes neužtikrinant adekvačios kompensacijos sumos, nukentėjęs asmuo netenka ir konkrečios nuosavybės).
bylinėjimosi išlaidas, netgi bylą iš esmės laimėjusi šalis lieka pralaimėjusi finansiškai, kas taip pat lemia tiek nuosavybės teisės pažeidimą, tiek atbaido žmogų nuo kreipimosi į teismą, taigi pažeidžiamas ir teisės į teisminę gynybą prieinamumas. Juo labiau, kad teisingą kompensaciją iš esmės nustatyti turėtų teismas, tai teismo prievolė. Vadinasi, neįtvirtinus įstatyme tinkamų bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių, padidės teismų krūvis – vietoje to, kad teismui pasiūlytų savo racionalius, inovatyvius, išradingus žalos paskaičiavimus, bylininkai (ir ypač jų advokatai) ims vengti iš viso pateikti bet kokią žalos sumą ir jos paskaičiavimą, o prašys paties teismo nustatyti „teisingą“ žalos atlyginimo dydį.
Tokių prašymų teisminėje praktikoje jau ima rastis, o tokiu atveju akivaizdu, kad bus labai didinamas teismų krūvis, nes teismai bus užsiėmę ne teisės, o matematikos ir buhalterijos problemomis. Vadinasi, CPK 93 str. 2 d. tokia apimtimi, kokia ji lemia „kokybiškai“ bylą laimėjusios proceso šalies „kiekybinį“ pralaimėjimą (kaip šiuo atveju), galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, taip pat Konstitucijos
Pirmojo protokolo 1 str. reikalavimų, kaip pripažino EŽTT sprendime Čolič prieš Kroatiją. Išties, tai yra retas atvejis, kai netgi Strasbūro teismas nevengė pavartoti labai stiprų ir aštrų žodį, apibūdindamas situaciją kaip „absurdišką“. Todėl akivaizdu, kad dabartinį reguliavimą būtina skubiai taisyti, nes Lietuva neabejotinai sulauks daugelio pareiškėjų, kurie yra atsidūrę analogiškoje situacijoje, skundų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomu projektu stiprinama visų Lietuvos subjektų teisinė apsauga, teisminė gynyba daroma prieinamesnė ir teisingesnė. Manytina, kad siūloma pataisa ypač svarbi užtikrinant, kad Lietuva laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų dėl fundamentalių žmogaus teisių, taip pat užtikrinant tinkamą nukentėjusių asmenų apsaugą. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Pataisa siekiama įgyvendinti naujausius Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, kaip tik atvirkščiai, siūlomu reguliavimu stiprinamas teisingumo principo įgyvendinimas Lietuvoje, užtikrinant geresnį teisminės gynybos ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą. Valstybė, kuri tinkamai įgyvendina šiuolaikiškas ir pažangias fundamentalių žmogaus teisių užtikrinimo priemones, tinkamai laikosi tarptautinių teisminių institucijų išaiškinimų, yra paprastai patrauklesnė verslui ir tarptautinėms investicijoms, nes verslas tokią valstybę vertina kaip skaidrią, atvirą ir prognozuojamą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja, kaip tik prisideda prie jų įgyvendinimo. Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015) 20 p. pažymėta ne visada efektyvaus teisingumo vykdymo problema, o 5.5. punkte numatyta kurti gerovę ir lygias galimybes visiems. 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998) iškeltas 8 strateginis tikslas – didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, ir jame nurodyta, kad veiksmingo ir kokybiško teisingumo vykdymas, asmens teisių apsauga ir efektyvi teismų veikla globalizacijos sąlygomis tampa iššūkiu kiekvienai valstybei. Lietuva – ne išimtis, todėl būtinos sutelktos pastangos didinti teisingumo sistemos veiksmingumą. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisinius aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus siūlomą įstatymo projektą, jo įgyvendinimui kitų įstatymų ar teisės aktų pakeitimai nėra būtini. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja, projektu kaip tik siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas , susijusias su teisės į teisingą ir prieinamą teismą užtikrinimu, taip pat siekiama įgyvendinti naujausią Europos Žmogau Teisių Teismo praktiką. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, jo įgyvendinimui nereikia priimti kitų įstatymų ar teisės aktų ar pakeisti jau galiojančius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
Tiesioginiai biudžeto lėšų sutaupymai nenumatomi, tačiau efektyvesnis teisingumo principo įgyvendinimas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus bylose neabejotinai pagerintų nukentėjusiųjų asmenų padėtį ir palengvintų jų pažeistų teisių atstatymą, tuo pačiu augtų pasitikėjimas teismais, kuris šiuo metu yra rekordiškai žemas. Visai tai turėtų netiesioginį bendrą teigiamą poveikį visuomenės gerovei. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „teismų prieinamumas“, „teisinė apsauga“, „bylinėjimosi išlaidos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Siūlomas reguliavimu būtu įgyvendinami naujausi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai (2021-11-08 sprendimas byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 49083/18), ištaisoma situacija, kurią EŽTT įvardijo kaip „absurdišką“. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Budbergytė
DĖL Lietuvos Respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO 93 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-03-21 Nr. XIVP-1380 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šis įstatymas taikomas visoms byloms, nesvarbu, kada jos pradėtos, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po šio įstatymo įsigaliojimo“. Atkreipiame dėmesį, kad bylos, pradėtos nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, iki įstatymo įsigaliojimo gali būti baigtos nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pagal projekto nuostatas tokias bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasacinės instancijos teisme išlaidų paskirstymo klausimas jau būtų sprendžiamas pagal kitokias taisykles, nei jos buvo bylos nagrinėjimo pradžioje. Taigi teisinis reguliavimas būtų taikomas civiliniams procesiniams santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymime, kad asmenys teikdami teismui ieškinį, turi teisėtą lūkestį, kad bylinėjimosi išlaidos šalims bus paskirstomos pagal taisykles, kurios nustatytos paduodant ieškinį. Aiškios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra vienas iš veiksnių, kurios paskatina asmenį teikti teismui ieškinį arba susilaikyti nuo ieškinio pateikimo, įvertinus aplinkybes, kad pralaimėjus bylą, gali kilti neigiamos finansinės pasekmės, jeigu reikėtų atlyginti kitai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamą teisėtą lūkestį turi ir kita proceso šalis – atsakovas, kuris nuo bylos nagrinėjimo pradžios žino, kokie finansiniai praradimai jo laukia, jeigu jam pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Civilinio proceso kodekse nustatytos išlaidų paskirstymo taisyklės gali lemti ir tai, ar atsakovas, siekdamas išvengti galimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pripažins arba nepripažins pareikštą ieškinį.
Tuo tarpu projektu siūlomu teisniu reguliavimu, kaip jau buvo minėta, įsiterpiama į jau prasidėjusius civilinius procesinius santykius. Pažymėtina ir tai, kad projektu siekiama pagerinti ieškovų teisinę padėtį pradėtame civilinių bylų nagrinėjimo procese. Tuo tarpu atsakovų teisinė padėtis žymiai pablogėtų dėl jiems išaugančių bylinėjimosi išlaidų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Pagal teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų lūkesčių. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą.
Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 2 dalis galimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomas vartoti terminas ,,pradėtos bylos“ nėra pakankamai aiškus ir tikslus. Jeigu turimos omenyje bylos, kurių nagrinėjimas yra pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 2. Projekto
nustatyti, kad ,,Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškovo teisė, dėl kurios buvo pareikštas reikalavimas, iš esmės buvo pažeista, laikoma, kad ieškovas šioje dalyje bylą visiškai laimėjo, ir visos bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo priteisiamos ieškovui, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio sumą teismas nusprendžia priteisti ieškovui už šį konkretų teisės pažeidimą.
Jeigu teismas nusprendžia, kad vien teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ieškovo reikalavimo patenkinimas, ir ieškovui nepriteisia jokios piniginės kompensacijos už teisės pažeidimą, bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstomos laikant, kad ieškovas dėl to reikalavimo bylą laimėjo visiškai.“ Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, projekte siūloma reglamentuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai teismas pripažįsta, kad ieškovo teisė, dėl kurios pareikštas reikalavimas, yra iš esmės pažeista. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo priteisiamos ieškovui, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio sumą teismas nusprendžia priteisti ieškovui už šį konkretų teisės pažeidimą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tuo atveju, jeigu teismas atmestų aukščiau minėtus ieškovų reikalavimus. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad tokiu atveju laikoma, kad atsakovas šioje dalyje bylą visiškai laimėjo ir atitinkamai jam būtų priteisiamos visos dėl šio reikalavimo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Svarstytina, ar siekiant bylos šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, reglamentuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tais atvejais, kai ieškovo reikalavimą dėl jo tariamai pažeistos teisės pripažinimo teismas atmeta.
Antra, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo kodekso 93 straipsnio 2 dalies pirmojo ir antrojo sakinių nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nereikėtų suvienodinti, nes pirmajame sakinyje išlaidų paskirstymas siejamas su atvejais, kai teismas pripažįsta, kad ieškovo teisė, dėl kurios buvo pareikštas ieškinys, buvo iš esmės pažeista. Tuo tarpu antrajame sakinyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas jau siejamas su ieškovo teisės pažeidimo, kuris galėtų būti ir neesminis, pripažinimu. Trečia, pagal projekto nuostatas, teismui pripažinus ieškovo reikalavimą, kad jo teisė pažeista, ir priteisus ieškovui mažesnę piniginę kompensaciją, nei jis prašo, arba jos iš viso ieškovui nepriteisus, bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos laikant, kad ieškovas dėl to reikalavimo visiškai laimėjo bylą, o jam priteisiamos visos dėl šio reikalavimo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai ieškovas kartu su reikalavimu pripažinti, kad jo teisė pažeista, gali reikalauti ne vien tik kompensacijos pinigais, bet ir kompensacijos kitokia forma, pavyzdžiui, turtu. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės siejamos tik su piniginės kompensacijos priteisimu (nepriteisimu). Svarstytina, ar bylinėjimosi išlaidų paskirstymo siejimas būtent tik su piniginės kompensacijos priteisimu yra pagrįstas, o projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto siūlymą, ieškovui būtų priteisiamos „visos bylinėjimosi išlaidos“ į kurias, be kitų išlaidų, įskaičiuojamos išlaidos advokatams ir žyminio mokesčio išlaidos.
Pažymime, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra ribojamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas. Tik Rekomendacijų nuostatas atitinkančios išlaidos laikomos pagrįstomis ir priteisiamos šalims. Be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, žyminio mokesčio išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į tai, kokios apimties reikalavimai yra patenkinti, nes ieškinio suma yra neribojama, o atsižvelgiant į ieškinio sumą, mokamas atitinkamo dydžio žyminis mokestis. Taigi projektu siūloma formuluotė panaikintų tokius bylinėjimosi išlaidų priteisimo ribojimus ir sukurtų paradoksalią situaciją, kai net nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos. Iš esmės siūlomas reguliavimas sukurtų situaciją, kai asmenys, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškinio sumą ir žyminio mokesčio sumą galėtų paversti pasipelnymo ir kitos ginčo šalies „baudimo“ šaltiniu, reikšdami nepagrįsto dydžio reikalavimus, susijusius su pažeistomis teisėmis, nes neliktų jokio bylinėjimosi išlaidų priteisimo ribojimo. Pažymime, jog vertinant siūlomo įstatymo keitimo pagrindą: Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2021-11-08 sprendimas byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 49083/18[¹]
Teisingumo ministeriją. 3.
į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis
„2 dalies“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22appno%22:[%2249083/18%22],%22itemid%22:[%22001-213214%22]}
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
AR Lietuvos Respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO 93 straipsnio PAKEITIMO
2022-03-30
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
2
taikomas visoms byloms, nesvarbu, kada jos pradėtos, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po šio įstatymo įsigaliojimo“. Atkreipiame dėmesį, kad bylos, pradėtos nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, iki įstatymo įsigaliojimo gali būti baigtos nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pagal projekto nuostatas tokias bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasacinės instancijos teisme išlaidų paskirstymo klausimas jau būtų sprendžiamas pagal kitokias taisykles, nei jos buvo bylos nagrinėjimo pradžioje. Taigi teisinis reguliavimas būtų taikomas civiliniams procesiniams santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo.
Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymime, kad asmenys teikdami teismui ieškinį, turi teisėtą lūkestį, kad bylinėjimosi išlaidos šalims bus paskirstomos pagal taisykles, kurios nustatytos paduodant ieškinį. Aiškios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra vienas iš veiksnių, kurios paskatina asmenį teikti teismui ieškinį arba susilaikyti nuo ieškinio pateikimo, įvertinus aplinkybes, kad pralaimėjus bylą, gali kilti neigiamos finansinės pasekmės, jeigu reikėtų atlyginti kitai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamą teisėtą lūkestį turi ir kita proceso šalis – atsakovas, kuris nuo bylos nagrinėjimo pradžios žino, kokie finansiniai praradimai jo laukia, jeigu jam pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Civilinio proceso kodekse nustatytos išlaidų paskirstymo taisyklės gali lemti ir tai, ar atsakovas, siekdamas išvengti galimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pripažins arba nepripažins pareikštą ieškinį. Tuo tarpu projektu siūlomu teisniu reguliavimu, kaip jau buvo minėta, įsiterpiama į jau prasidėjusius civilinius procesinius santykius. Pažymėtina ir tai, kad projektu siekiama pagerinti ieškovų teisinę padėtį pradėtame civilinių bylų nagrinėjimo procese. Tuo tarpu atsakovų teisinė padėtis žymiai pablogėtų dėl jiems išaugančių bylinėjimosi išlaidų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Pagal teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų lūkesčių. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 2 dalis galimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomas vartoti terminas ,,pradėtos bylos“ nėra pakankamai aiškus ir tikslus.
įsigaliojimo, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. kovo 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – 3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė