Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 170 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams
Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS, ar nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir Ukrainos Respubliką, SSRS, ar nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką, 2022 metais Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai, Ukrainos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos, Ukrainos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas: Rusijai plečiant žiaurų karą prieš Ukrainą dalis LR piliečių viešai teigia, kad Ukraina puola Rusiją, kad Ukraina pati kalta, kad Rusija turi teisę šaudyti į Ukrainos pasieniečius, kareivius ir civilius. Lietuvą valdanti Seimo koalicija kreipėsi į socialinius tinklus valdančias tarptautines korporacijas, kad jos blokuotų Rusijos agresiją pateisinančius komentarus. Tačiau to nepakanka, nes Lietuvoje Rusijos agresiją remiantys piliečiai ir organizacijos tokius komentarus skelbia ir Lietuvos portaluose ir žiniasklaidoje, todėl siūlome už pritarimą Rusijos agresijai prieš Ukrainą taikyti tokią pačią atsakomybę, kaip ir už 1991 m. Sausio 13-osios žudynių, kaip ir vėlesnių Medininkų žudynių neigimą, niekinimą ir tuometinės Rusijos agresijos prieš Lietuvą pateisinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
santykiai: Baudžiamojo kodekso 170 2 straipsnyje šiuo metu atsakomybė už Rusijos agresijos - karo prieš Ukrainą pateisinimą nėra numatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Atsiranda atsakomybė už Rusijos agresijos - karo prieš Ukrainą pateisinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įgyvendinant įstatymą papildomų savivaldybių ar valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „Viešas pritarimas Rusijos Federacijos agresijai
Teikia Seimo narys Petras Gražulis
2022-03-03 Nr. XIVP-1361 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsakomybę asmenims, kurie viešai pritarė Rusijos Federacijos nusikaltimams Ukrainos Respublikai ar jos gyventojams. Pažymėtina, jog galiojanti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170² straipsnio redakcija suformuluota taip, kad baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams, kurie buvo nukreipti ne prieš Lietuvos Respubliką ar jos gyventojus, kyla tuo atveju, jeigu tokie nusikaltimai buvo pripažinti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Seimas 2022 m. vasario 24 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą”, kurioje buvo konstatuota Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą[[¹]]. Agresijos prieš Ukrainą faktas taip pat pripažįstamas ir Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriais siekiama taikyti ribojamąsias priemones atsižvelgiant į veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje[[²]]. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manytina, kad jau šiuo metu galiojanti BK 170² straipsnio redakcija sudaro visas reikalingas prielaidas BK 170² straipsnį inkriminuoti asmenims, kurie viešai pritaria agresijai prieš Ukrainą. Dėl to įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip perteklinis. 2. Tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta šios išvados 1 pastabai, tuomet įstatymo projektas tobulintinas: 2.1.
Seimo 2022 m. vasario 24 d. priimtoje rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą” pripažįstamas ne tik Rusijos Respublikos, bet ir Baltarusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą faktas. Manytina, kad ir teikiamame įstatymo projekte turėtų būti akcentuojamas ne tik viešas pritarimas Rusijos Respublikos vykdomai agresijai, bet ir viešas pritarimas Baltarusijos vykdomai agresijai prieš Ukrainos valstybę. 2.2. Nusikalstamos veikos sudėties požymių tekstinė išraiška turi būti tokia, kad šiuos požymius analizuojantiems asmenims, įskaitant teisę taikančius subjektus, kiltų kuo mažiau neaiškumų dėl jų tikrojo turinio. Įvertinus įstatymo projektą kyla abejonių, ar jame vartojamos formuluotės šį reikalavimą atitinka – pvz., įstatymo projektu keičiamo BK 170² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodoma, kad baudžiamas „tas, kas viešai pritarė SSRS, ar nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir Ukrainos Respubliką <…>”, t. y. lingvistinė šios konstrukcijos išraiška suponuoja, kad baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma tik tada, kai viešai pritariama tokiai SSRS ar nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai, kuri tuo pačiu metu buvo nukreipta ir prieš Lietuvos Respubliką, ir prieš Ukrainos Respubliką. Minėta konstrukcija nelogiška ir tuo požiūriu, kad joje kalbama apie nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos tuo pačiu metu įvykdytą agresiją nepaisant to, kad nacistinės Vokietijos egzistavimo laikotarpiu valstybės, kuri vadintųsi „Rusijos Federacija”, apskritai nebuvo. Analogiškų trūkumų turi ir kitos įstatymo projekto formuluotės[[³]]. Dėl to teigtina, jog naujoji nusikalstamos veikos sudėtis turėtų būti koreguojama iš esmės. 2.3. Įstatymo projekte nurodoma, kad Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą vykdyta 2022 metais[[⁴]].
Abejotina, ar dar nesibaigus Ukrainoje vykstančiam kariniam konfliktui būtų tikslinga BK 170² straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkrečią Rusijos Federacijos vykdomos agresijos datą, nes neaišku, kada agresija baigsis. 3. Tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas, kadangi šio straipsnio nuostatos apibrėžia tik įstatymo įsigaliojimą. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 129, 135, 138, 169, 170, 170¹ ir 170² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-871), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, irgi siūloma keisti BK 170² straipsnį. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles: 5.1. Tikslintina įstatymo priėmimo data iš „2021” į „2022”. 5.2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip „Pakeisti 170² straipsnį ir išdėstyti jį taip:”. 5.3. Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas skaičius „1.”, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio pakeitimų esmės. 5.4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 170²straipsnio pavadinime skaičius „170 2” keistinas skaičiumi „170²”, taip pat straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 5.5. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 170²straipsnis turi būti dėstomas kabutėse jas atidarant prieš keičiamo straipsnio pavadinimą ir jas uždarant keičiamo straipsnio pabaigoje. 6. Atsižvelgiant į Seimo statute numatytų įstatymo svarstymo procedūrų bei teisės aktuose nustatytų įstatymo pasirašymo bei paskelbimo procedūrų trukmę, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos.
Kita vertus, įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, manytina, nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo jo taikymui, todėl abejotina, ar konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos nurodymas apskritai tikslingas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Pastebėtina, kad Seimo rezoliucija, vadovaujantis Seimo statuto 182 straipsnio 1 dalimi, yra nenorminis aktas, kuris priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu. Problema ta, kad BK 170² straipsnio 1 dalies dispozicija ta apimtimi, kuria kriminalizuotas viešas pritarimas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, yra blanketinio pobūdžio, o atsakomybė už veikas, kriminalizuotas blanketinio pobūdžio dispozicijoje, kyla tik tuo atveju, kai blanketinė dispozicija nukreipia ne į bet kokį, bet būtent į norminį teisės aktą (pvz., žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014). Todėl abejotina, ar asmuo galėtų būti pripažintas kaltu dėl BK 170² straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo remiantis išimtinai Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija. Kita vertus, tokių abejonių nekyla dėl toliau išvados tekste minimų Europos Sąjungos teisės aktų, kurie, manytina, yra tinkamas ir pakankamas teisinis pagrindas taikant BK 170² straipsnį. [2] Pvz., žr. 2022 m. vasario 25 d.
2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/327, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. [3] Pvz., įstatymo projekto formuluotė „tas, kas viešai pritarė <...> SSRS, ar nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams <…>” dėstoma taip, tarsi baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiami tik tie asmenys, kurie viešai pritarė nacistinės Vokietijos ir Rusijos Federacijos kartu įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams, kurie tuo pačiu metu buvo vykdomi ir Lietuvos Respublikos, ir Ukrainos Respublikos teritorijose ar prieš šių valstybių gyventojus. [4] „Tas, kas viešai pritarė <...> 2022 metais Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams <…>”.