398 Įstatymo projektas Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narė Ligita Girskienė XIVP-1354 2022-02-25 Atmestas

Lietuva · XIVP-1354 · 2022-02-25 · Atmestas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2022-02-25
  2. Aiškinamasis raštas · 2022-02-25
  3. Teisės departamento išvada · 2022-02-25

Lyginamasis variantas

2022-02-25 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022

  • m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo, taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas

įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2.

2. Vyriausybė ir

(ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai

Aiškinamasis raštas

2022-02-25 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO, APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 3, 5, 6, 12 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO

TVARKOS ĮSTATYMO NR. XII-1869 426 STRAIPSNIO PAKEITIMO, SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO

NR. I-301 30, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Įstatymų PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2020-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtintos Lietuvos Vyriausybės programoje ypatingai didelis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugai ir klimato kaitai. Aštrėjantys klimato pokyčiai, didėjanti tarša bei išorės veiksmų daroma įtaka gamtai reikalauja efektyviai ir skaidriai veikiančios įstaigos atsakingos už visą aplinkos apsaugos kontrolę Lietuvoje. Aplinkos apsaugos kontrolė nėra ir negali būti vienos ministerijos kompetencija – šiuo metu tikriausiai nėra srities, kurios neveiktų klimato kaita ir didėjanti tarša, todėl už tinkamą Aplinkos apsaugos departamento darbą turėtų būti atsakinga ne viena Aplinkos ministerija, o visa Vyriausybė, t. y. siūloma, kad Aplinkos apsaugos departamentas taptų Vyriausybės įstaiga. Aplinkos apsaugos sistemą sukrėtę korupcijos skandalai rodo, kad šios įstaigos veikla neturi būti priklausoma nuo vieno ministro, o veikla turi būti tęstinė. Tą patvirtina ir tai, kad atskiro ministro sprendimu atleidus vadovą įstaiga lieko be nuolatinio vadovo daugiau nei metus. Buvimas be nuolatinio vadovo labai kenkia įstaigos ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimui. Pastarųjų metų įvykiai, kai ministras tiesiogiai dalyvauja galimų aplinkosauginių pažeidimų svarstyme bei komentuoja skiriamų baudų dydžius sudaro galimybę priimti ne visiškai skaidrius sprendimus.

Todėl savarankiškesnė įstaiga galėtų priimti skaidresnius sprendimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymuose numatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, o Aplinkos apsaugos kontrolę organizuoja Aplinkos ministerija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siūloma numatyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra Vyriausybės įstaiga, o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Aplinkos ministras dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamentui. Tokiu būdu stiprinsime aplinkos apsaugą ir turėsime stipresnę ir savarankiškesnę įstaigą, kuri būtų nepriklausoma nuo politinių ir verslo interesų. Turėtų savarankiškesnį biudžetą ir atsakomybę už aplinkosaugos kontrolę prisiimtų ne tik aplinkos ministras, o visa vyriausybė. Tai atspindėtų žaliojo kurso politikos kryptį – aplinkosauga visose srityse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymų projektai, neturės įtakos kriminogeninei situacijai, įstaiga taps labiau nepriklausoma nuo politikų, todėl padidės įstaigos atsparumas korupcijai. 7.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir

jo plėtrai

8. Ar įstatymo

projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų paketai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti

specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių

reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„aplinkos apsauga“, „Vyriausybės įstaiga“

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai

Teisės departamento išvada

2022-02-25 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO Nr. I-1223 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-03-07 Nr. XIVP-1354 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreiptinas

dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 5, 6, 12 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1355) (toliau – projektas Nr. XIVP-1355) 2 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo

6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę

Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas“ (pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-1355 lyginamajame variante nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybės įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas). Tuo tarpu Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 17 punkte (kuris teikiamu projektu nėra keičiamas) nustatyta, kad Aplinkos ministerija vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, iš keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-1355 nuostatų nėra pakankamai aišku, kuri institucija – Aplinkos ministerija ar Vyriausybės įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas – vykdytų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje. Siekiant teisinio aiškumo, projektų nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos. 2. Projekto

2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „Įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio

straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]