Projekto lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su
Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, Lietuvos universitetų rektoriaus, Lietuvos kolegijų direktoriaus pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis.“
1.
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir
(ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinta, kad Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos universitetų rektoriaus ir Lietuvos kolegijų direktoriaus pareigos yra grįstos pasitikėjimu, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 str. 2 d. 6 p. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba renka į šias pareigas asmenį, todėl jis jau užima renkamas pareigas ir dėl šios priežasties būtų pagrįsta, jei jis negalėtų užimti kitų renkamų pareigų. Todėl siūloma priskirti Valstybinių aukštųjų mokyklų rektoriaus (direktoriaus) pareigas prie nesuderinamų su tarybos nario pareigomis. Be to šiuo metu įtvirtinta, kad Valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariu negali būti savivaldybės tarybos narys, todėl nėra suprantama, kodėl rektorius galėtų būti tarybos nariu. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Ligita Girskienė atsižvelgusi į Klaipėdos krašto bendruomenių pasiūlymus ir problemas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra įtvirtinta, kad Valstybinių aukštųjų mokyklų rektoriaus (direktoriaus) nėra suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma priskirti Valstybinių aukštųjų mokyklų rektoriaus (direktoriaus) pareigas prie nesuderinamų su tarybos nario pareigomis. Toks teisinis reguliavimas leis sumažinti politinės korupcijos pasireiškimo tikimybę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymus jie įtakos kriminogeniniai situacijai ir neturės. Pakeitimai turės nežymią įtaką korupcijos mažinimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įvestas teisinis neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti teisės aktų pakeitimus susijusius su atliekų tvarkymu ir naudojamu. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą turės būti pakeisti poįstatyminiai teisės aktai, Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "mokslas", "aukštoji mokykla", "rektorius", "savivalda" 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Ligita Girskienė
2022-03-07 Nr. XIVP – 1342 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su Lietuvos universitetų rektoriaus, Lietuvos kolegijų direktoriaus pareigomis. Ši nuostata vertintina konstitucinės vietos savivaldos teisės ir rinkimų teisės kontekste. Rinkimai, taip pat ir savivaldybių tarybų, yra politinis procesas. Rinkimų teisė (ir aktyvioji, ir pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį, kuri įgyvendinama inter alia dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo (2007 m. vasario 9 d., 2011 m. gegužės 11 d. 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai). Pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose Konstitucijos 119 straipsnyje siejama su priklausymu savivaldybės teritorinei bendruomenei, t.y. asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete. Pasyviosios rinkimų teisės, t.y. teisė būti renkamu ir išrinktu savivaldybės tarybos nariu, ribojimai nustatyti, pačioje Konstitucijoje. Tie patys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią ir būti savivaldybių tarybų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė, nariais; Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubo mandato draudimo principas, savivaldybių tarybų nariais negali būti valstybės pareigūnai, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti savivaldybių veiklą; taip pat kad savivaldybių tarybų nariais negali būti joms atskaitingų institucijų pareigūnai (Konstitucinio 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai).
Kitokių pasyviosios rinkimų teisės savivaldybių tarybų rinkimuose Konstitucija nenustato. Tai reiškia, kad asmenys, kuriems ši teisė nėra konstituciškai apribota, turi teisę būti renkami ir išrinkti savivaldybės tarybos nariais, šias pareigas eiti ir taip dalyvauti įgyvendinant Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje laiduojamą vietos savivaldos teisę. Pažymime, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nėra savitikslis, o sudarytas remiantis Konstitucijoje nustatytais ir Konstitucinio Teismo doktrinoje aptartais pasyviosios rinkimų teisės ribojimais. Pažymėtina, kad projektu siūlomos nustatyti su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos nėra susijusios nei su funkcijomis įgyvendinant valstybės valdžią, nei su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, nei su atskaitomybe savivaldybių taryboms, todėl jų įrašymas į įstatymo 91 straipsnį vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis asmenų pasyviąją rinkimų teisę bei vietos savivaldos teisę ir prieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui, 119 straipsnio 1 daliai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
2022-04-20 Nr. 102-P-15 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Ligita Girskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su Lietuvos universitetų rektoriaus, Lietuvos kolegijų direktoriaus pareigomis. Ši nuostata vertintina konstitucinės vietos savivaldos teisės ir rinkimų teisės kontekste. Rinkimai, taip pat ir savivaldybių tarybų, yra politinis procesas. Rinkimų teisė (ir aktyvioji, ir pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį, kuri įgyvendinama inter alia dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo (2007 m. vasario 9 d., 2011 m. gegužės 11 d. 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai).
Pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose Konstitucijos 119 straipsnyje siejama su priklausymu savivaldybės teritorinei bendruomenei, t.y. asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete. Pasyviosios rinkimų teisės, t.y. teisė būti renkamu ir išrinktu savivaldybės tarybos nariu, ribojimai nustatyti, pačioje Konstitucijoje. Tie patys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią ir būti savivaldybių tarybų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė, nariais; Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubo mandato draudimo principas, savivaldybių tarybų nariais negali būti valstybės pareigūnai, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti savivaldybių veiklą; taip pat kad savivaldybių tarybų nariais negali būti joms atskaitingų institucijų pareigūnai (Konstitucinio 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai). Kitokių pasyviosios rinkimų teisės savivaldybių tarybų rinkimuose Konstitucija nenustato. Tai reiškia, kad asmenys, kuriems ši teisė nėra konstituciškai apribota, turi teisę būti renkami ir išrinkti savivaldybės tarybos nariais, šias pareigas eiti ir taip dalyvauti įgyvendinant Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje laiduojamą vietos savivaldos teisę. Pažymime, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nėra savitikslis, o sudarytas remiantis Konstitucijoje nustatytais ir Konstitucinio Teismo doktrinoje aptartais pasyviosios rinkimų teisės ribojimais.
Pažymėtina, kad projektu siūlomos nustatyti su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos nėra susijusios nei su funkcijomis įgyvendinant valstybės valdžią, nei su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, nei su atskaitomybe savivaldybių taryboms, todėl jų įrašymas į įstatymo 91 straipsnį vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis asmenų pasyviąją rinkimų teisę bei vietos savivaldos teisę ir prieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui, 119 straipsnio 1 daliai. Pritarti Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubo mandato draudimo principas, t.y. savivaldybių tarybų nariais negali būti valstybės pareigūnai, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti savivaldybių veiklą; taip pat kad savivaldybių tarybų nariais negali būti joms atskaitingų institucijų pareigūnai. Projektu siūlomos nustatyti, kad Lietuvos universitetų rektoriaus, Lietuvos kolegijų direktoriaus pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nepagrįstai ribotų asmenų pasyviąją rinkimų teisę, nes minėtos pareigos nėra susijusios nei su funkcijomis įgyvendinant valstybės valdžią, nei su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, nei su atskaitomybe savivaldybių taryboms. 3.
3Komiteto sprendimas :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projektu siūlomos nustatyti su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos nėra susijusios nei su funkcijomis įgyvendinant valstybės valdžią, nei su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, nei su atskaitomybe savivaldybių taryboms, todėl jų įrašymas į įstatymo 91 straipsnį vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis asmenų pasyviąją rinkimų teisę bei vietos savivaldos teisę ir prieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui, 119 straipsnio 1 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –nėra, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė