Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XIVP-1341 · 2022-02-22 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2022-02-22
  2. Aiškinamasis raštas · 2022-02-22
  3. Teisės departamento išvada · 2022-02-22

Lyginamasis variantas

2022-02-22 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos

PRIDĖTINĖS VERTĖS

MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 71 IR 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 55 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 55 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytąją 45 000 55 000 eurų sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;

2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;

3) gautus avansus;

4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.“

2 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 92 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 55 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta):

Mokėtina PVM suma = atlygis*T/(100 % + T), čia: T – šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); * – daugybos ženklas.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas

Aiškinamasis raštas

2022-02-22 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 71 IR 92 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo

projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas - padidinti ribą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju nuo 45 000 iki 55 000 eurų. 45 000 eurų riba PVM mokėtojams įsigaliojo 2011 m. Pastebima, kad nuo 2011 m. iki 2020 m. infliacija Lietuvoje sudarė 14,2%. Naujausiais duomenimis, metinė infliacija 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausio mėn. sudarė 12,4%. Sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms šalyje, reikalinga atnaujinti mokestinę bazę, siekiant tolimesnės smulkiojo verslo plėtros. 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paprašė Europos Komisijos leidimo nuo 2021 m. sausio 1 d. taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio ir kuria Lietuvai leidžiama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 55 000 eurų. Pasak Europos Komisijos, 55 000 eurų metinės apyvartos riba, taikoma norint užsiregistruoti PVM mokėtoju, būtų naudinga mažosioms įmonėms, ypač smulkųjį verslą vykdantiems fiziniams asmenims, ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, taip pat asmenims, kurie verčiasi paslaugų, už kurias atskaitomos sąlyginai nedidelės PVM sumos, teikimu galutiniams vartotojams, t. y. galimybė nesiregistruoti PVM mokėtojais iki 55 000 eurų metinės apyvartos ribos tokiems asmenims žymiai sumažina administracinę ir mokestinę naštą. Ši priemonė taip pat padėtų nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioms mažosioms įmonėms. Remiantis minėtais argumentais, 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija pateikė atsakymą, kuriame išdėstyta, jog nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 11 punkto, Lietuvai leidžiama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 55 000 EUR.

Panašias nuo direktyvos nukrypti leidžiančias nuostatas, kuriomis nuo PVM mokesčio atleidžiami apmokestinamieji asmenys, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos, kaip numatyta PVM direktyvos 285 ir 287 straipsniuose, Europos Komisija leido taikyti ir kitoms valstybėms narėms. Nyderlandams leista taikyti 25 000 eurų ribą, Italijai – 30 000 eurų ribą, Liuksemburgui – 35 000 eurų ribą, Latvijai, Lenkijai ir Estijai – 40 000 eurų ribą, Kroatijai – 45 000 eurų ribą, Maltai – 20 000 eurų ribą, Vengrijai –

48 000 eurų ribą, Slovėnijai – 50 000 eurų ribą, o Rumunijai – 88 500 eurų

ribą. Įvertinę COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius šalies verslams, prašymą didinti ribą, nuo kurios tampama PVM mokėtoju išreiškė ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcijoje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo privalo teikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas. 4.

4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų

laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti 55 000 eurų Lietuvoje taikomą metinės apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju ir mokėti mokestį. Toks sprendimas sumažintų mokestinę naštą smulkiajam verslui ir padėtų sklandžiau atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką smulkaus verslo plėtrai sumažinant administracinę naštą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus teikiamą įstatymo projektą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą /išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčių registro taisykles. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.

11. Įstatymo projekto atitiktis Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus teikiamą projektą, Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 178 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą /išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčių registro taisyklių“ 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. VA-143 redakciją. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais skaičiavimais, padidinus PVM mokėtojų ribą nuo 45 000 eurų iki 55 000 eurų PVM pajamų įplaukos į valstybės biudžetą per metus sumažėtų apie 6 mln. eurų. 14 Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „pridėtinės vertės mokestis“, „PVM mokėtojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas

Teisės departamento išvada

2022-02-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS

VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 71 IR 92

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-03-01 Nr. XIVP-1341 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnyje

dėstomoje keičiamo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nuoroda „711 straipsnį“ keistina nuoroda „71¹straipsnį“. 2. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo. 4. Projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]