P rojekto lyginamasis variantas PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1360 4, 5, 7, 29 pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Įstatymas
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.“
2Papildyti 4 straipsnio 8 dalį nauju penktu punktu ir ją išdėstyti taip:
„
5) dalyvis pateikia prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį .“
Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktų ir jį išdėstyti taip: „
8) nutraukti pensijų kaupimo sutartį.“
1Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. 2.
2VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta:
1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą;
2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas;
3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime;
4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės;
5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą. 3. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms.
Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio 31 dieną. VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre. 4. VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.
Pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomam pensijų fondui dalyvis yra priskirtas, atidaro dalyvio pensijos sąskaitą, kaip tai numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. 5. Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. 6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8. Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo .
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro. Pensijų kaupimo sutartis laikoma pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jeigu dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise atsisakyti pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatytu pagrindu. Atsisakęs pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties atsisakymo metų, sausio 1 dieną.“
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus
eurų taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka.“
2Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip
eurų, bet mažesnis kaip
eurų, dalyviui šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos.“
3Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip
eurų, dalyvis privalo su pensijų anuiteto mokėtoju sudaryti pensijų anuiteto sutartį. Standartinis pensijų anuitetas privalo būti įsigytas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį.
Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią apskaičiuoja pensijų anuiteto mokėtojas, pateikdamas dalyviui pasiūlymą šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Likusi turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybe iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narys (Parašas) Gintautas Paluckas
DĖL
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu dėl įstatymų leidėjų valios susiklostė paradoksali situacija, jog asmenys, neišreiškę savo valios dėl pensijų kaupimo antrojoje pakopoje yra automatiškai įtraukiami kaupti į antrosios pakopos pensijų fondus. 2022 metais asmenys, atsisakę prisijungti prie antrosios pakopos pensijų fondų prieš trejus metus yra vėl automatiškai traukiami, nors jie dalyvauti jau yra atsisakę. Tai perteklinė ir nereikalinga nuostata, sukurianti beprasmę administracinę naštą Lietuvos pensijų sistemos dalyviams. Antrosios pakopos pensijų fondai yra ribojami geografiškai (taigi pensijų kaupėjas negali rinktis naudotis kitų valstybių, didesnę grąžą duodančiais fondais, kuriuos, pavyzdžiui, siūlo kitų valstybių bankai ar finansinės institucijos), investicijų fondams užtikrinamos itin didelės maržos, kurios garantuoja, kad kaupiantys antrojoje pakopoje sukaups daug mažiau nei galėtų. Be to, nepaisant užtikrinamų pajamų, pensijų fondai neužsiima aktyviu investavimu ir investavimo portfelio valdymu. Taip pat, antros pakopos pensijų fondams šiuo metu yra sukurtas dirbtinis monopolis, ir automatiškai paskirstomi savo valios neišreiškę pensijų sistemos dalyviai ir jų pervedamos lėšos. Tokio tipo antros pakopos pensijų fondai tenkina tik bankų ir finansinių institucijų interesus, ir dėl šios priežasties pensijų sistemos dalyviai turti turėti absoliučią ir nekvestionuojamą teisę pasitraukti ir nedalyvauti joje. Šiuo metu, praleidę progą atsisakyti pensijų kaupimo antroje pakopoje asmenys yra verčiami aiškintis ir nurodyti "svarbias priežastis", kodėl norima pasitraukti iš antrosios pakopos bei nebekaupti antrojoje pakopoje.
Reikalaujant pateikti priežastis grįžimui į valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą sukuriama perteklinė administracinė našta Valstybinio socialinio draudimo fondui ir ribojamos pensijų sistemos dalyvių teisės rinktis ir keisti savo pasirinkimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymas reguliuoja, jog atsisakyti kaupimo "antrojoje" pensijų pakopoje galima tik įrodžius
"svarbias priežastis", kurias svarsto VSDF administravimo įstaigos
įgaliotas tarnautojas. Šiuo metu įstatyme nėra numatytos teisės antros pakopos pensijų sistemos dalyviams pasitraukti iš sistemos. Šiuo metu yra numatyta 3000 eurų riba atsiimti sukauptas pensijų lėšas vienkartine išmoka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pataisa siūloma atsisakyti prievartinio įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus. Tokiu būdu finansų įstaigos ir bankai turėtų konkuruoti dėl klientų kaupiančių antros pakopos pensijų fonduose, o asmenys nenorintys ir nesirengiantys kaupti išvengtų administracinės naštos. Įstatymo projekte yra įdiegiama teisė atsisakyti kaupti ir pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, apibrėžiami pakeitimai, kaip vyksta pasitraukimas. Įstatymo projekte didinamos vertės iki kurių asmenys savo sukauptas lėšas gali atsiimti vienkartine išmoka - iki
eurų. Atlikus pakeitimus nebeliks prievolės nurodyti "svarbias" priežastis ir bus liberalizuotas pasitraukimas iš antros pakopos pensijų sistemos. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Poveikio vertinimo nebuvo atlikta. Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priimtam įstatymui gali prireikti įgyvendinamųjų aktų, kuriuos turės priimti Vyriausybė ir VSDF, kurie turės būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Pensijų fondas. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas
4, 5, 7, 29 pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
2022-02-21 Nr. XIVP-1331 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį papildyti nauju 5 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai dalyvis pateikia prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šią nuostatą siūlytina tikslinti. Pažymėtina, kad dalyvio pateiktas prašymas yra pagrindas nutraukti sutartį, bet pats prašymo pateikimas sutarties nenutraukia, todėl įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi nutraukus pensijų kaupimo sutartį dalyvio prašymu. Kartu įstatymo projekte reikėtų nustatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo dalyvio prašymu tvarką. 2. Įstatymo projekto 4 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies pakeitimo siūlytina atsisakyti. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje reguliuojami pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties atsisakymo teisiniai santykiai (jie nėra tapatūs pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisiniams santykiams). Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, p irmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną. Asmenų, turinčių teisę perkelti pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą, sudarytos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja nuo jų įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pensijų kaupimo sutarties galima atsisakyti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Šis sutarties atsisakymo institutas įtvirtintas ir taikomas tuo atveju, kai asmuo jau yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį, bet sutartis nėra įsigaliojusi ir įmokos dar nėra pradėtos mokėti. Taigi, sutarties atsisakymo instituto paskirtis ir jo keliamos teisinės pasekmės yra kitos nei sutarties nutraukimo. Jeigu siūlomas teisinis reguliavimas būtų įtvirtintas, įstatymo projekte reikėtų nustatyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties atsisakymo bet kuriuo sutarties galiojimo metu tvarką ir teisines pasekmes. 3. Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių , išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį (teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą). Iš įstatymo projekto turinio neaišku, kas būtų daroma su iki sutarties nutraukimo dalyvio, valstybės biudžeto bei darbdavio lėšomis sumokėtomis įmokomis (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža).
Atsižvelgus į tai, įstatymo projekte reikėtų nustatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo dalyvio prašymu teisines pasekmes (pavyzdžiui, gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį ir kita). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančią keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, atsisakius dalyvauti pensijų kaupime, dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. 4. Projektu siūloma atsisakyti įtraukimo dalyvauti pensijų kaupime ir įtvirtinti pensijų fondo dalyvių teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pastebėtina, kad įtvirtinant šias nuostatas nėra reguliuojama, kiek kartų pensijų fondo dalyvis gali pasinaudoti teise nutraukti pensijų kaupimo sutartį, ypač atsižvelgus į tai, kad šios sutartys būtų sudaromos tik asmens iniciatyva. Toks neapibrėžtas reguliavimas reiškia, kad asmens pageidavimu pensijų kaupimo sutartis galėtų būti nutraukta bet kada ir neribotą skaičių kartų, o tai pensijų kaupimą darytų nestabilų, sukeltų papildomą administracinę naštą tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, neaišku, kaip ilgainiui įtakotų paties asmens pensijos išmokų dydį. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas nurodytais aspektais. 5.
taisyklių reikalavimus:
įstatymo pavadinimą turėtų būti įrašyti žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“. Šie žodžiai turi būti dėstomi atskiroje eilutėje centre, kaip ir žodis „ĮSTATYMAS“. Įstatymo pavadinime taip pat tikslintinas keičiamo įstatymo numeris – jis turėtų būti Nr. IX-1691, nes įstatymo projektu keičiamas Pensijų kaupimo įstatymas, bet ne Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360. Be to, Įstatymo projekto pavadinime po skaičiaus „29“ reikėtų įrašyti žodį „STRAIPSNIŲ“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime reikia braukti perteklinius žodžius „ir papildymas“, o šio straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje vietoj formuluotės „ir išdėstyti ją taip“ reikėtų įrašyti formuluotę „ir ją išdėstyti taip“;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „nauju“ ir „ir ją išdėstyti taip“, o vietoj žodžio „penktu“ reikėtų įrašyti skaičių „5“;
4) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, o šio straipsnio pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „nauju“ ir „ir jį išdėstyti taip“;
5) įstatymo projekto 3 straipsnio tekste vietoj žodžio „netekusį“ reikia įrašyti žodį „netekusiu“;
6) įstatymo projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj formuluotės „ir išdėstyti ją taip“ reikėtų įrašyti formuluotę „ir ją išdėstyti taip“;
7) įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiais „ir įgyvendinimo“, o šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Be to, 2 dalyje vietoj žodžio „Vyriausybe“ reikėtų įrašyti žodį „Vyriausybė“;
8) įstatymo projekto lyginamajame variante tikslintina įstatymo projekto 5 straipsnio dalių numeracija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]