Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1
dienas dienų iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.“
Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „II
straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 7 dal ir ją išdėstyti taip: „
(neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui . Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ar sprendimas įsiteisėja nuo jų paskelbimo. “
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2022 m. gruodžio 31 d. 2.
organizuojamą susirinkimą derinimo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Raimundas Lopata
Projekto Lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Susirinkimo subjektai
organizatoriai, jų įgalioti asmenys, susirinkimo dalyviai, meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo , policijos pareigūnai.“
Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ II
“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma
praneša merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Šiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos.“
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
54 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras arba jo įgaliotas s S avivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo , gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.“ 2.
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina mer as arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo , susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai.“
3Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo dokumentą pasirašo mer as arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo ir suderinimo dokumento nuorašą nedelsdamas įteikia arba išsiunčia organizatoriams.“
4Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku du ar daugiau susirinkimo organizatorių planuoja rengti susirinkimus, pirmumo teisę organizuoti susirinkimą turi tas organizatorius, kuris pirmasis pateikė pranešimą mer ui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui . Su kitais organizatoriais mer as arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo derina kitą galimą susirinkimo vietą ar laiką.“
5Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 7.
Mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos administraciniam teismui . Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo gavimo teisme. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Pirmosios instancijos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens pareigos ir atsakomybė
s S avivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo privalo šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti sklandų pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą. 2. Meras arba jo įgaliotas sS avivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo negali susirinkimo organizatorių ir dalyvių įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai, išskyrus susirinkimo vietos sutvarkymo po įvykusio susirinkimo priemones. 3.
s S avivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo , pažeidę šį įstatymą, nustatyta tvarka traukiami administracinėn atsakomybėn.“
taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos pranešimo
apie organizuojamą susirinkimą derinimo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius
paskatinusios priežastys. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2000 m. sausio 7 d. nutarimas), konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečių teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Tai reiškia, kad nustatant susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarką įstatyme gali būti apibrėžtos šios laisvės įgyvendinimo ribos, tačiau jos negali paneigti pačios susirinkimų laisvės arba apriboti jos daugiau, nei tai leidžiama Konstitucijoje. Taigi susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad bus visavertiškai įgyvendinamos įvairios konstitucinės teisės ir laisvės (pavyzdžiui, piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį, jų teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir t. t.). Susirinkimų organizavimas yra vienas iš pilietinio ir politinio veikimo būdų, kurių veiksmingą įgyvendinimą valstybė turi pareigą užtikrinti. Tokia pareiga valstybei kyla ne tik iš Konstitucijos, bet ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje pagrindu.
Susirinkimų laisvė įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (20 str. 1 d.), Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (21 str.), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (11 str.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (12 str.). Šiuo metu Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, tuo atveju, jeigu kyla ginčas dėl pranešimo apie planuojamą susirinkimą suderinimą, sukuria prielaidas kilti ir tokioms situacijoms, kai dėl užsitęsusių teisminių procesų susirinkimų laisvės įgyvendinimas tampa labai apsunkintas arba netgi apskritai neįmanomas. Taip susirinkimų laisvė gali būti faktiškai apribojama daugiau, nei tai leidžiama Konstitucijoje, o kartais ir apskritai paneigiama. Antai pastarojo laikotarpio įvykiai (pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėn. pabaigos ir birželio mėn. pradžios Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymai suderinti LGBTQ+ eitynes 2021 m. rugsėjo 4 d., dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo teismas galutinai pasisakė tik 2021 m. rugsėjo 3 d. [1] ) iliustruoja tam tikrą siurprizo elementą tuo požiūriu, kad susirinkimo organizatoriai iki paskutinio momento negali būti tikri dėl to, koks bus galutinis (teismo) sprendimas atitinkamo susirinkimo organizavimo klausimu. Tai sukuria ne tik įvarius logistinius sunkumus, susijusius su susirinkimo organizavimu, bet ir suformuoja teisinių santykių subjektų (pirmiausia – susirikimų organizatorių) teisinio netikrumo būseną. Tokios situacijos sukelia visuomenės nepasitikėjimą teise, o tai neatitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės siekio.
Būna ir tokių situacijų, kai teismai sprendžia kilusį ginčą post factum , t. y. jau po tos datos, kurią buvo planuojama organizuoti susirinkimą (pavyzdžiui, ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo atšaukti suderinimą dėl Šeimų sąjūdžio planuoto 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuoti mitingo prie Seimo [2] iki 2021 m. rugsėjo 10 d. teisme nebuvo išspręstas – 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo išspręstas tik reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas [3] ), kitaip tariant, ginčo dalykui iš esmės praradus aktualumą. Taigi net ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra palankus susirinkimo organizatoriams, pašalinti teisės pažeidimą nebėra jokių galimybių. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ( inter alia
ne tik kaip susirinkimų laisvės, bet ir kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
Šiuo klausimu griežtos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) kuris, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnį, be kita ko, yra nurodęs, kad garantuodama demokratinį pliuralizmą valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms, kad esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime, ir kad tokių neigiamų pasekmių susirinkimų laisvei negalima išvengti, jeigu šios laisvės teisinės gynybos priemonės yra taikomos tik po numatomo susirinkimo datos (pavyzdžiui, 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją). Tas pats akcentuojama ir Europos komisijos „Demokratiją per teisę“ (Venecijos komisijos) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2020 m. liepos
[4] . Jose, be kita ko, suformuluoti pagrindiniai taikių susirinkimų laisvės įgyvendinimo principai, iš kurių paminėtini teisinės gynybos priemonių prieinamumo ir sprendimus priimančių institucijų atskaitomybės bei teismų sprendimų savalaikiškumo principai (27, 126 p.).
Pirmuoju atveju pažymima, kad tie, kurie nori įgyvendinti taikaus susirinkimo laisvę, turėtų turėti galimybę pasinaudoti greita ir veiksminga teisinės gynybos priemone dėl sprendimų, galimai neproporcingai, savavališkai ar neteisėtai ribojančių ar draudžiančių susirinkimus, o teismų sprendimai turėtų būti priimami laiku, kad skundą būtų galima išnagrinėti ar ginčą būtų galima išspręsti prieš planuojant susirinkimą. Antruoju atveju nurodoma, kad teismų sprendimai turėtų būti priimti laiku, kad skundą būtų galima išnagrinėti ar ginčą būtų galima išspręsti prieš planuojant susirinkimą. Pirmiau nurodytos priežastys paskatino parengti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kuriame siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas eliminuotų prielaidas nepagrįstai (dėl procedūrinių ir (ar) procesinių aplinkybių) suvaržyti arba netgi paneigti susirikimų laisvę. Įstatymo projektu siūloma koreguoti (ankstinti) rašytinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą ir kartu nustatyti aiškią savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo teismui tvarką bei tokio skundo nagrinėjimo teismine tvarka terminus. Taip būtų sudarytos prielaidos iki numatytos susirinkimo dienos, t. y. laiku, išspręsti visus teisinius ginčus ir eliminuota galimybė atsirasti teisinio netikrumo būsenoms, ne tik apsunkinančioms susirinkimų organizavimą, bet ir pakertančioms susirinkimų organizatorių ir visos visuomenės pasitikėjimą teise ir valstybe.
Be to, nustačius ankstesnį rašytinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą, kartu būtų sudarytos prielaidos policijai ir kitoms tarnyboms, atsakingoms ir už organizuojamo susirinkimo dalyvių, ir už jame neplanuojančių dalyvauti asmenų saugumą ir pan., geriau pasirengti savo funkcijų įgyvendinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Lopata. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Susirinkimų įstatyme yra nustatyta, kad:
ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių (6 str. 2 d.);
administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami bendra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (7 str. 7 d.). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad susirinkimo organizatoriai savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau kaip 15 žmonių, privalėtų pateikti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos.
Taip pat siūloma labai aiškiai reglamentuoti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą apskundimo teismui tvarką bei terminus, įskaitant skundo (apeliacinio skundo) nagrinėjimo teisme terminus, o konkrečiai numatyti, kad:
apygardos administraciniam teismui galėtų būti paduodamas per 2 darbo dienas nuo Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos (pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo);
instancijos teismas skundą turėtų išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitant ir ne darbo dienas;
instancijos teismo priimtas sprendimas galėtų būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos;
vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turėtų išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitant ir ne darbo dienas;
administracinio teismo nutartis ar sprendimas, t. y. galutinis procesinis sprendimas, įsiteisėtų nuo jo paskelbimo. Įstatymo projektu kartu siūloma patikslinti Susirinkimų įstatymo II skyriaus pavadinimą taip, kad jis tiksliau atspindėtų jame siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo turinį.
Priėmus siūlomas Susirinkimų įstatymo pataisas būtų užtikrinta veiksminga teisminė gynyba kilus ginčui dėl susirinkimo organizavimo ir taip sudarytos sąlygos susirinkimų laisvės įgyvendinimui be nepagrįstų ribojimų, kurie pastaruoju metu išryškėjo praktikoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
Priešingai, Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atliepia EŽTT jurisprudenciją dėl valstybių pareigos sudaryti tinkamas sąlygas veiksmingai įgyvendinti susirinkimų laisvę. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priimto įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti savivaldybių administracijų direktorių įsakymais patvirtintus Susirinkimų organizavimo derinimo tvarkos aprašus ar panašius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigaliotų
3
administracijų direktoriai spėtų atitinkamai pakeisti susijusius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priimto įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Susirinkimas“,
„pranešimas apie organizuojamą susirinkimą“, „apygardos administracinis teismas“,
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas“, „skundas“, „apeliacinis
skundas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Raimundas Lopata [1] Žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3907-556/2021 [2] Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 30- 2376/21 „Dėl administracijos direktoriaus 2021-07-02 įsakymo Nr. 30-1773/21 „Dėl organizuojamų eitynių ir mitingo“ pripažinimo netekusiu galios“. Prieiga per internetą: https://aktai.vilnius.lt/document/30360196. [3] Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-643-968/2021. [4] Prieiga per internetą: https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2019)017rev-e.
2022-02-18 Nr. XIVP-1328 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vietą keičiamo įstatymo struktūroje (jie abu yra keičiamo įstatymo II skyriuje), įstatymo projekto pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „LIETUVOS
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. Atitinkamai, įstatymo projekto 1 straipsniu turėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu – keičiamo įstatymo 6 straipsnis. 2. Tikslintina po įstatymo projekto pavadinimu nurodyta data, t. y. vietoje „2021 m.“ turėtų būti įrašyta „2022 m.“. 3. Įstatymo projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio pakeitimų esmėje žodyje „dal“ trūksta raidės „į“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el.
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-317 2, 6, 7, 12 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2 5 Nr. XIVP-1328(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-10-26 Nr. 102-P- 44 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas , Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-02-18 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo struktūroje (jie abu yra keičiamo įstatymo II skyriuje), įstatymo projekto pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. Atitinkamai, įstatymo projekto 1 straipsniu turėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu – keičiamo įstatymo 6 straipsnis. Pritarti
2Tikslintina po įstatymo projekto pavadinimu nurodyta data, t. y.
vietoje „2021 m.“ turėtų būti įrašyta „2022 m.“. Pritarti
esmėje žodyje „dal“ trūksta raidės „į“. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-09-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1328 atitiktį
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2022-04-26 * Pritariame įstatymo projektui Nr. XIVP-1328 ir sutikdami su jo aiškinamojo rašto nuostatomis laikomės nuomonės, kad „Priėmus siūlomas Susirinkimų įstatymo pataisas būtų užtikrinta veiksminga teisminė gynyba kilus ginčui dėl susirinkimo organizavimo ir taip sudarytos sąlygos susirinkimų laisvės įgyvendinimui be nepagrįstų ribojimų, kurie pastaruoju metu išryškėjo praktikoje“.
Manome, kad nustatyti aiškūs ir realūs terminai, per kuriuos būtų galima apskųsti savivaldybės administracijos sprendimą ar veiksmus dėl organizuojamo susirinkimo derinimo pirma ir apeliacine instancija leistų susirinkimų organizatoriams būti tikriems dėl to, ar susirinkimas įvyks, ar ne, ir apskaičiuoti, kada reikėtų kreiptis dėl organizuojamo susirinkimo derinimo, kad šis faktas būtų aiškus iš anksto. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas 2022-04-26 *
straipsnyje nustatyti, kad „Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ar sprendimas įsiteisėja nuo jų paskelbimo. 4. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais:
apygardos administraciniam teismui gali būti apskundžiamas pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas.
Suderinimas savo esme yra vertinamoji sąvoka, tad siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo teisės į teisminę gynybą įtvirtinimo, siūlytina patikslinti, kokia forma turėtų užsibaigti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas. Taip pat galima būtų šią nuostatą patikslinti apibrėžiant, pavyzdžiui, kad tinkamas suderinimas laikomas, kai susitariama dėl visų Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pranešimo sudedamųjų dalių. 3.2. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomoje įtvirtinti nuostatoje aprašomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo laikas, siekiant teisinio aiškumo siūloma pabrėžti ir neapskųstos pirmos instancijos teismo nutarties ar sprendimo teisinę galią. Arba atitinkamai atsisakyti paskutinio sakinio. 3.3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenumatyta, jog įtvirtinus pataisas gali atsirasti papildomų kaštų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotojų ne darbo dienomis. 3.4. Nuostata, jog į apeliacinio skundo nagrinėjimo terminą įskaitomos ir ne darbo dienos aptinkama inter alia Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Vis dėlto paminėtoms įstatymų nuostatoms būdinga tai, jog šiais atvejais - priešingai nei sprendžiant bylas dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo - įstatymuose atitinkamai įtvirtinta, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai yra skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai. Tuo tarpu siūlomas įtvirtinti mechanizmas savo esme artimesnis bylų nagrinėjimui įprasta tvarka - pirmą kreipiantis į pirmosios instancijos teismą ir tik tada į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo yra nagrinėjamos skubos tvarka. Taigi siekiant užtikrinti teisės sistemiškumą, siūlytina atsisakyti ne darbo dienų įtraukimo, kai bylos nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 3.5. Laikantis teisinio tikrumo ir aiškumo principų, siūlytina įtraukti įstatymo pataisų įsigaliojimo datą. Pritarti
teisių stebėjimo institutas 2022-04-27 * Įstatymo projektu Nr. XIVP-1328 siekiama ilginti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą nuo 5 iki 15 darbo dienų ir papildyti įstatymo 7 str. 7 d., detalizuojant savivaldybės sprendimų apskundimo ir tokių skundų nagrinėjimo teismine tvarka procedūrą. ŽTSI nuomone, įstatymo projekto tikslai, siekiant užtikrinti susirinkimų organizatoriams veiksmingas teisinės gynybos priemones ir pašalinti teisinį netikrumą dėl organizuojamo susirinkimo, vertintini teigiamai. Visgi siūlomas pakeitimas ilginti pranešimo apie susirinkimą terminą iki 15 darbo dienų gali apsunkinti šios pamatinės teisės įgyvendinimą praktikoje. Neretai susirinkimai organizuojami spontaniškai ar reaguojant į aktualius politinius, socialinius įvykius, valdžios institucijų sprendimus, todėl susirinkimo data ir laikas gali būti esminiai veiksniai, siekiant šią teisę įgyvendinti prasmingai, pavyzdžiui, tam tikriems įvykiams dar nepraradus savo aktualumo, kas gali nutikti, kai pranešimą būtų būtina pateikti likus 15 darbo dienų iki susirinkimo.
Pažymėtina ir tai, kad spontaniškas susirinkimo organizavimas, reaguojant į politines ar socialines aktualijas, net jeigu jis nebuvo suderintas Susirinkimų įstatymo numatyta tvarka, nebūtinai prilygtų Susirinkimų įstatymo pažeidimui, jeigu toks susirinkimas buvo taikus ir nepažeidė Konstitucijos ir Susirinkimų įstatymo saugomų vertybių. Tokio susirinkimo organizavimas, net jeigu jis nebuvo suderintas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, būtų laikomas visiškai legitimiu susirinkimų teisės įgyvendinimu, ir už tokį, kad ir nesuderintą susirinkimą, sankcijos neturėtų būti taikomos. Tad atsižvelgiant į tai, kad organizuojant susirinkimą, jo data ir laikas gali būti itin svarbūs veiksniai susirinkimo tikslams pasiekti, siūlytina neilginti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą termino ir palikti dabar galiojantį
teisinės gynybos priemonių veiksmingumo ir teisinio tikrumo argumentus, išdėstytus aiškinamajame rašte, pažymėtina, kad, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str., teismas pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, t.y. ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra tiek teisinė, tiek praktinė galimybė teisminiu keliu užtikrinti, kad organizuojamas susirinkimas galėtų vykti planuojamu laiku ir vietoje ir tais atvejais, kai savivaldybės administracija nesutinka suderinti susirinkimo. Pritarti
žmogaus teisių centras 2022-04-27 * Susipažinus su Seimo nario Raimundo Lopatos registruotu pasiūlymu Nr.
XIVP-1238, kyla abejonių, ar prailginus pranešimo apie susirinkimą terminą nebus neproporcingai ribojamas susirinkimų laisvės įgyvendinimas. Venecijos komisijos gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės yra pabrėžiama, jog išankstinio įspėjimo apie susirinkimą reikalavimas yra de facto kišimasis į susirinkimų laisvės įgyvendinimą, todėl bet koks reikalavimas turėtų būti nustatytas įstatymu, būti proporcingas ir būtinas. Suprantame, jog įstatymo projektu siekiama panaikinti teisinio netikrumo būseną, kurią nulemia į teismą persikėlę ginčai, tačiau manytina, jog neigiamas poveikis susirinkimų laisvės įgyvendinimui bus didesnis nei įstatymo pakeitimu siekiamas rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, jog į teismą persikelia tik pavieniai ir rezonansiniai atvejai. Be to, svarbu pažymėti, jog teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kas leistų susirinkimams vykti teisėtai, o ginčą sprendžiantis teismo sprendimas pasitarnautų kaip precedentas ateityje. Priešingai nei Seimo narys, Centras siūlo svarstyti idėją trumpinti esamus pranešimo apie susirinkimą terminus, atsižvelgiant į tai, jog daugelis susirinkimų vyksta kaip spontaniškas atsakas į tam tikrus įvykius ar politinius kontekstus. Pritarti
Didžiojo universiteto Teisės fakultetas
organizuojamą susirinkimą (jei jame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių) pateikimo savivaldybės administracijai terminą, t. y. įtvirtinti, kad toks pranešimas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos. Be to, siūloma sutrumpinti savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo teismui ir bylos nagrinėjimo teisme terminus.
Nurodoma, jog taip siekiama užtikrinti, kad visi teisminiai ginčai būtų išspręsti iki planuojamos susirinkimo datos. 6.1. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslas atitinka tarptautinius standartus, susijusius su susirinkimų laisve. Gairėse dėl susirinkimų laisvės taip pat akcentuojama, kad kilus ginčams dėl susirinkimų laisvę ribojančių sprendimų, susirinkimo organizatoriams turi būti užtikrinta operatyvi ir efektyvi teisminė gynyba; teismų sprendimai turi būti priimti laiku, t. y. kilęs ginčas turi būti išspręstas ir teismo sprendimas turi būti priimtas prieš planuojamą susirinkimą. [1] Priešingu atveju kyla grėsmė, kad susirinkimų laisvė negalės realiai būti įgyvendinta, bus paneigta jos esmė [2] . Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, r eguliuodamas Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtintą piliečių laisvės rinktis tik be ginklo ir tik į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti šios laisvės įgyvendinimo tvarką, tačiau jokiu būdu nepaneigdamas pačios susirinkimų laisvės esmės (žr. 2000 m. sausio 7 d. nutarimą). 6.2. Tačiau pažymėtina, kad siūlomi įtvirtinti konkretūs terminai, pirmiausia terminas išankstiniam pranešimui apie organizuojamą susirinkimą (15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo datos), turėtų būti peržiūrėti, kadangi neatitinka iš tarptautinės teisės kylančių reikalavimų, susijusių su susirinkimų laisve. Kaip nurodoma Gairėse dėl susirinkimų laisvės, susirinkimo laikas gali turėti esminės reikšmės, siekiant jo tikslų. Todėl laikotarpis, kuriuo reikalaujama pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, neturi būti nepagrįstai ilgas (paprastai jis turėtų būti ne ilgesnis nei keletas dienų).
Kita vertus, toks laikotarpis turi būti pakankamas tam, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai laiko pasiruošti susirinkimui, kad tokios institucijos operatyviai galėtų pateikti oficialų atsakymą į išankstinį pranešimą, kad būtų užtikrinta greita administracinė ir teisminė peržiūra, kilus ginčams dėl bet kokių susirinkimų laisvės įgyvendinimo ribojimų. [3] Paminėtina, kad Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, pateikdami bendrą nuomonę dėl nacionalinio reguliavimo, susijusio su susirinkimų laisvės įgyvendinimu, yra pažymėję, kad reikalavimas pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą ne vėliau nei 15 dienų prieš numatytą susirinkimo datą, yra apsunkinantis (angl. onerous ); rekomenduota numatyti 3-5 dienų laikotarpį pranešimui apie organizuojamą susirinkimą pateikti; nurodyta, kad šis terminas turėtų būti lankstus [4] . 6.3. Pažymėtina, kad Projekte Nr. XIVP-1328 neatsižvelgta į neplanuotų (spontaniškų) susirinkimų ypatumus. Tokių susirinkimų iniciatyvos gali kilti netikėtai, iškilus poreikiui operatyviai reaguoti į nenumatys (politinius) įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad vyrauja teisinis požiūris, jog tokiems neplanuotiems susirinkimams turėtų būti taikomos išankstinio pranešimo procedūros išimtys [5] . 7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Projekte Nr. XIVP-1328 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulintinas. Pritarti
2022-04-28 * Projektu Nr.
XIVP-1328 siūloma nustatyti ilgesnį panešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo terminą kartu numatant ir veiksmų (neveikimo) derinant pranešimą apskundimo tvarką ir terminus, kurie, kaip nurodoma projekto rengėjo, užtikrintų teisinės gynybos priemonių prieinamumą ir sprendimus priimančių institucijų atskaitomybės bei teismų sprendimų savalaikiškumo principus. Pažymėtina, kad išlieka įprasta dviejų teismų instancijų peržiūros galimybė, todėl sudaromos sąlygos suinteresuotoms šalims tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Be to numatyti ir šiek tiek ilgesni procesiniai terminai (lyginant su projektu Nr. XIVP-819), kurie įgalintų šalis pateikti teismui tinkamai parengtus procesinius dokumentus. Taip pat norime atkreipti dėmesį į šio įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytą nuostatą, kad „ Savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus “. Taip pat yra pažymėta ir projekto aiškinamajame rašte („ Priimto įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti savivaldybių administracijų direktorių įsakymais patvirtintus Susirinkimų organizavimo derinimo tvarkos aprašus ar panašius teisės aktus. “). Pažymėtina, kad Susirinkimų įstatymas savivaldybių administracijos direktoriams nenumato nei pareigos, nei teisės tvirtinti minimus aprašus. Šiuo metu galiojančiame Susirinkimų įstatymo 7 straipsnyje yra numatyta pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka, tačiau jame (kaip ir kituose įstatymo straipsniuose) nėra nustatyta, kad toks nagrinėjimas, derinimas vykdomas savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos nustatyta tvarka.
Atsižvelgdami į tokias teisines ir faktines aplinkybes, siūlome svarstyti galimybę atsisakyti projekto 3 dalies ar pačiame Susirinkimų įstatyme nustatyti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo ir derinimo tvarką arba numatyti, kad pranešimas apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjamas ir derinamas savivaldybės administracijos (ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, jeigu norima, kad būtų nustatyta vieninga nagrinėjimo ir derinimo tvarka) nustatyta tvarka.<..>
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022-04-22 * Projektu Nr. XIVP-1328 siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 7 dalį, koreguojant (ankstinant) rašytinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą (toliau - pranešimas), kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą ir kartu nustatant aiškią savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo suderinimo apskundimo teismui tvarką bei tokio skundo nagrinėjimo teismine tvarka terminus, tokiu būdu sudarant prielaidas iki numatytos susirinkimo dienos išspręsti visus teisinius ginčus bei eliminuojant galimybę atsirasti teisinio netikrumo būsenoms, pakertančioms susirinkimų organizatorių ir visos visuomenės pasitikėjimą teise ir valstybe. Siūlome atmesti Projekto Nr. XIVP-1328 pasiūlymus.
pasiūlymus. Šiuo metu Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas susirinkimo organizatoriams iki numatytos susirinkimo, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Šis Įstatymu nustatytas terminas neužkerta kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau – prieš 15 ar daugiau dienų. Asmenys, manydami, kad gali kilti ginčas dėl pranešimo apie susirinkimą suderinimo ir įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus skundo padavimo bei išnagrinėjimo terminus, gali atitinkamai pasirinkti pranešimo pateikimo datą. Šiuo metu ypač greitai besikeičianti geopolitinė situacija bei įtampos mūsų regione, visame pasaulyje ir atitinkamai Lietuvoje skatina asmenis kuo greičiau sureaguoti ir susirinkimų būdu išreikšti savo poziciją rūpimais klausimais. Ilgesnio nei 5 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą susirinkimą nustatymas apribotų asmenų teisę laiku ir operatyviai įgyvendinti nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais užtikrinamą susirinkimų laisvę ir tokiu būdu būtų pažeistas veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve principas. Nepaankstinus Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui pateikti, nėra tikslinga keisti ir Įstatymo 7 straipsnio 7 dalies, kadangi siūloma nauja Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų
realiai įgyvendinami. Pritarti
2022-04-25 * <..> Projektu Nr. XIVP-1328 siūloma nustatyti, kad susirinkimo organizatoriai savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau kaip 15 žmonių, privalėtų pateikti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos.
Taip pat siūloma reglamentuoti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą apskundimo teismui tvarką bei terminus, įskaitant skundo (apeliacinio skundo) nagrinėjimo teisme terminus. Projekto Nr. XIVP-1328 aiškinamajame rašte nurodyta aktuali problema, kai savivaldybės administracijai atsisakius derinti pranešimą apie susirinkimą ir kilus ginčui, dėl užsitęsusių teisminių procesų susirinkimų laisvės įgyvendinimas tampa labai apsunkintas arba netgi apskritai neįmanomas ginčo dalykui iš esmės praradus aktualumą. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT), teisėtumo prezumpcija yra esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga, kuri paneigiama atsisakant oficialiai suderinti susirinkimą, ir jei teisinės gynybos priemonės yra taikomos tik po numatomo susirinkimo datos, neišvengiamai kyla neigiamos pasekmės susirinkimų laisvei
2Vis dėlto, Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu,
pritarus Projektu Nr. XIVP-1328 siūlomoms nuostatoms būtų papildomai suvaržyta teisė rinktis į taikius susirinkimus, nes dabar taikomas minimalus
administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą būtų prailgintas iki 15 darbo dienų. Taigi apie kiekvieną planuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 15 asmenų, būtų privaloma pranešti ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytos susirinkimo datos.
Toks reikalavimas reikšmingai apsunkintų galimybę organizuoti susirinkimus, kurių tikslas - operatyviai reaguoti į vykstančias aktualijas. Dėl šios priežasties abejotina, ar Projektu Nr. XIVP-1328 siūlomo reguliavimo nauda, susijusi su veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimu ginčo atvejais, atsvertų neigiamą poveikį, kurį lemtų pareiga susirinkimo organizatoriams pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 15 žmonių, pateikti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo datos. Kartu pastebėtina, kad praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl didesnių susirinkimų, kuriuose numatomas bent kelių šimtų asmenų dalyvavimas ir apie kuriuos jų organizatoriai paprastai praneša anksčiau nei prieš 5 darbo dienas. Todėl potencialiai galėtų būti svarstoma galimybė įstatyme įtvirtinti nuostatas, įpareigojančias teismus imtis priemonių, kad tokio pobūdžio ginčai būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, esant galimybei - iki numatomos susirinkimo datos, kartu neprailginant informavimo apie susirinkimą termino. Dėl galimybės organizuoti spontaniškus susirinkimus Diskusijos dėl Susirinkimų įstatymo tobulinimo kontekste norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad galimybę neatidėliotinai reaguoti į valstybei, visuomenei ar jos grupei aktualius įvykius apsunkina ir šiuo metu taikomas 5 darbo dienų terminas.
Kaip pastebėta Gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės, naujų technologijų atsiradimas labai padidino spontaniškų susirinkimų galimybę, ir tai turėtų būti vertinama kaip tikėtina (o ne išskirtinė) sveikos demokratijos savybė; todėl reikėtų imtis visų pagrįstų ir tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad spontaniškų surinkimų, apie kuriuos nustatytais terminais nepranešta, organizavimas būtų palengvintas ir apsaugotas taip pat, kaip ir tais atvejais, kai susirinkimai organizuojami iš anksto. 3. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad tiek nacionalinėmis teisės aktų nuostatomis, tiek ir teismų praktikoje turi būti atsižvelgiama į ypatingas aplinkybes, kai į esamą įvykį būtina nedelsiant reaguoti spontaniško susirinkimo forma ir sudaroma galimybė nukrypti nuo griežto pranešimo apie tokį susirinkimą termino taikymo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kuomet EŽTT nustato, kad nacionalinėje teisėje nenumatyta jokių išimčių ir neatsižvelgiama į EŽTT suformuluotą praktiką dėl Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 11 straipsnio tinkamo įgyvendinimo, EŽTT konstatuoja šios nuostatos pažeidimą. 4. Todėl siūlome apsvarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą taip, kad tuo atveju, kai siekiama nedelsiant reaguoti į aktualų įvykį, būtų užtikrinta galimybė taikų susirinkimą organizuoti spontaniškai. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Sergejus Jovaiša 2022-22-241 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame LR Susirinkimų įstatyme nustatyta, kad organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie planuojamą susirinkimą. Toks pranešimas nėra derinamas, nenumatyti ribojimai, kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku planuojama rengti du ar daugiau susirinkimus . Tokiu būdu lieka galimybė piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis ir vienu metu organizuoti kelis ar net kelioliką susirinkimų, kurių kiekviename dalyvauja ne daugiau 15 žmonių, taip suburiant didelę masę žmonių. Kaip pavyzdys paminėtinas 2021 m. birželio 15 dieną prie Seimo vykęs susibūrimas, kurio metu susirinko ir būriavosi keli šimtai žmonių, nors leidimas dideliam susibūrimui nebuvo derintas su savivaldybe, o buvo pateikti prašymai dėl ne didesnių nei 15 asmenų susirinkimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlau nustatyti, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 susirinkimai iki 15 žmonių. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša
savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo
nuostatos.“
Respublikos vyriausybė 2022-08-031 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-449
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2, 1.3 ir 1.11 papunkčius, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutari a: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1328 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-1328), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio
daugiau kaip 15 žmonių, dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Siūlomas pakeitimas yra netikslingas, nes šiuo metu Įstatyme nustatytas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas neužkerta kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau, t. y. prieš 15 ar daugiau darbo dienų. Be to, ypač greitai besikeičianti geopolitinė situacija ar kitokia įtampa visuomenėje skatina asmenis kuo greičiau sureaguoti ir susirinkimų būdu išreikšti savo poziciją rūpimais klausimais. Ilgesnio nei 5 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą susirinkimą nustatymas apribotų asmenų teisę laiku ir greitai įgyvendinti nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais laiduojamą susirinkimų laisvę. Siekiant užtikrinti, kad veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve principas nebūtų pažeistas, siūlytina atsisakyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Pritarti
Respublikos vyriausybė 2022-08-033
Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad šioje dalyje nurodyti skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo skundo padavimo.
Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas užkirstų kelią efektyviai pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje ir
trūkumų šalinimo institutu ir atlikti kitus parengiamuosius teismo darbus, todėl galėtų susiklostyti situacija, kai minėtas terminas būtų praleistas. Siekiant užtikrinti realias teismo galimybes išnagrinėti skundus per nustatytą terminą, taip pat, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas analogiškas nuostatas (pvz., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalis), siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-1328 numatyti, kad šis terminas skaičiuojamas nuo atitinkamo skundo priėmimo teisme dienos. Atitinkamai, jei Įstatyme būtų nustatytas sutrumpintas skundo nagrinėjimo terminas, siūlytina nustatyti ir sutrumpintą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminą, nes priešingu atveju galiotų bendrosios ABTĮ nuostatos, numatančios, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą pateikiamas per 14 kalendorinių dienų (ABTĮ
šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principų įgyvendinimą šios kategorijos bylose, siekiant, kad galutinis teismo sprendimas būtų priimtas dar iki numatomos susirinkimo datos. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą. 4. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2022-08-034
projekto Nr. XIVP-1328 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šiuo metu galiojančio Įstatymo 7 straipsnyje yra numatyta pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka, tačiau jame (kaip ir kituose Įstatymo straipsniuose) nėra nustatyta, kad toks nagrinėjimas, derinimas vykdomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
teisėkūros sistemiškumo principu , siūlytina
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą, TD išvadą, Vyriausybės siūlymus ir kitų institucijų nuomonę, kuriems komitetas pritarė bei komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-10-26 Argumentai: Pagal Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, kuri įsigalios 2023-04-01, keičiasi vykdomosios institucijos sąvoka ir mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai, todėl su šiomis nuostatomis derintinos Susirinkimų įstatymo nuostatos. Vietoje subjekto „savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo“ įrašytinas subjektas
„meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius“. Pasiūlymas:
Šiuo aspektu taisytini Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2,6,7,12 straipsniai. Pritarti 2.
2022-10-263 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus ir Susirinkimų įstatymo nuostatų suderinimą su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija XIV-1268, kuri įsigalios 2023-04-01, bei su Teismų įstatymų siūlomais pakeitimais, siūlyti projekto 3 straipsniu, keičiamą Įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „
ero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami apygardos pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo gavimo teisme. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Pirmosios instancijos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ar sprendimas įsiteisėja nuo jų paskelbimo . “
2022-10-264 Argumentai: Ryšium su tuo, kad Susirinkimų įstatymo nuostatos derintinos su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija, kuri įsigalios 2023-04-01, siūloma ir šiuo projektu nustatyti siūlomo įstatymo analogišką įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas , ir taikymas ir įgyvendinimas. 1.
32 dalį, įsigalioja 2022 m. gruodžio 31 d. 2023m. balandžio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Algirdas Stončaitis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 27, 122, 125, 126. [2] Šiuo aspektu žr., pvz., Latvijos Konstitucinio Teismo 2006-11-23 sprendim ą dėl susirinkimų laisvės, bylos Nr. 2006-03-0106. Prieiga per internetą: <https://www.satv.tiesa.gov.lv/wp-content/uploads/2006/03/2006-03-0106_Spriedums_ENG.pdf> [3] Šiais aspektais žr. Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 120. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažeidimus dėl nepagrįsto termino, per kurį kompetentingoms institucijoms turi būti pateiktas išankstinis pranešimas apie organizuojamą susirinkimą (Pavyzdžiui, Lashmankin and Others v. Russia , 2017-05-29 sprendimas). [4] Joint opinion on the law on mass events of the Republic of Belarus, adopted by the Venice Commission at its 90th Plenary Session (Venice, 16-17 march 2012) , p. 78 . Prieiga per internetą: < https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2012)006-e >. [5] Šiuo aspektu žr., pvz., Gairės dėl susirinkimų laisvės, p.
25, 114; JT Specialiojo pranešėjo teisėms į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę ataskaita, A/HRC/20/27, 2012, p. 91, prieiga per internetą: < https://www.ohchr.org/sites/default/files/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session20/A-HRC-20-27_en.pdf >; Europos Žmogaus Teisių Teismas, Bukta and others v. Hungary, 2007-07-17 sprendimas, p. 36.
2022-11-09 Nr. 112-P- 39 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas ir vyriausiasis specialistas Dainius Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Viešosios policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Darius Navikas, VRM Viešojo saugumo politikos grupės Vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Airė Keturakienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Asta Gedzevičiūtė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Lukoševičienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio t eismo direktorė Audronė Gedmintaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-02-18 1.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsnių vietą keičiamo įstatymo struktūroje (jie abu yra keičiamo įstatymo II skyriuje), įstatymo projekto pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. Atitinkamai, įstatymo projekto 1 straipsniu turėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu – keičiamo įstatymo 6 straipsnis. Pritarti
2Tikslintina po įstatymo projekto pavadinimu nurodyta data, t. y.
vietoje „2021 m.“ turėtų būti įrašyta „2022 m.“. Pritarti
esmėje žodyje „dal“ trūksta raidės „į“. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-09-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-04-26 Pritariame įstatymo projektui Nr. XIVP-1328 ir sutikdami su jo aiškinamojo rašto nuostatomis laikomės nuomonės, kad „Priėmus siūlomas Susirinkimų įstatymo pataisas būtų užtikrinta veiksminga teisminė gynyba kilus ginčui dėl susirinkimo organizavimo ir taip sudarytos sąlygos susirinkimų laisvės įgyvendinimui be nepagrįstų ribojimų, kurie pastaruoju metu išryškėjo praktikoje“.
Manome, kad nustatyti aiškūs ir realūs terminai, per kuriuos būtų galima apskųsti savivaldybės administracijos sprendimą ar veiksmus dėl organizuojamo susirinkimo derinimo pirma ir apeliacine instancija leistų susirinkimų organizatoriams būti tikriems dėl to, ar susirinkimas įvyks, ar ne, ir apskaičiuoti, kada reikėtų kreiptis dėl organizuojamo susirinkimo derinimo, kad šis faktas būtų aiškus iš anksto. Pritarti
2022-04-263 Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatyti, kad „Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ar sprendimas įsiteisėja nuo jų paskelbimo. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais:
Siūlomoje įtvirtinti nuostatoje nurodyta, kad apygardos administraciniam teismui gali būti apskundžiamas pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas.
Suderinimas savo esme yra vertinamoji sąvoka, tad siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo teisės į teisminę gynybą įtvirtinimo, siūlytina patikslinti, kokia forma turėtų užsibaigti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas. Taip pat galima būtų šią nuostatą patikslinti apibrėžiant, pavyzdžiui, kad tinkamas suderinimas laikomas, kai susitariama dėl visų Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pranešimo sudedamųjų dalių. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomoje įtvirtinti nuostatoje aprašomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo laikas, siekiant teisinio aiškumo siūloma pabrėžti ir neapskųstos pirmos instancijos teismo nutarties ar sprendimo teisinę galią. Arba atitinkamai atsisakyti paskutinio sakinio. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenumatyta, jog įtvirtinus pataisas gali atsirasti papildomų kaštų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotojų ne darbo dienomis. Nuostata, jog į apeliacinio skundo nagrinėjimo terminą įskaitomos ir ne darbo dienos aptinkama inter alia Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Vis dėlto paminėtoms įstatymų nuostatoms būdinga tai, jog šiais atvejais - priešingai nei sprendžiant bylas dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo - įstatymuose atitinkamai įtvirtinta, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai yra skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai. Tuo tarpu siūlomas įtvirtinti mechanizmas savo esme artimesnis bylų nagrinėjimui įprasta tvarka - pirmą kreipiantis į pirmosios instancijos teismą ir tik tada į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo yra nagrinėjamos skubos tvarka. Taigi siekiant užtikrinti teisės sistemiškumą, siūlytina atsisakyti ne darbo dienų įtraukimo, kai bylos nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Laikantis teisinio tikrumo ir aiškumo principų, siūlytina įtraukti įstatymo pataisų įsigaliojimo datą. Pritarti
2022-04-27 Įstatymo projektu Nr. XIVP-1328 siekiama ilginti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą nuo 5 iki 15 darbo dienų ir papildyti įstatymo 7 str. 7 d., detalizuojant savivaldybės sprendimų apskundimo ir tokių skundų nagrinėjimo teismine tvarka procedūrą. ŽTSI nuomone, įstatymo projekto tikslai, siekiant užtikrinti susirinkimų organizatoriams veiksmingas teisinės gynybos priemones ir pašalinti teisinį netikrumą dėl organizuojamo susirinkimo, vertintini teigiamai. Visgi siūlomas pakeitimas ilginti pranešimo apie susirinkimą terminą iki 15 darbo dienų gali apsunkinti šios pamatinės teisės įgyvendinimą praktikoje. Neretai susirinkimai organizuojami spontaniškai ar reaguojant į aktualius politinius, socialinius įvykius, valdžios institucijų sprendimus, todėl susirinkimo data ir laikas gali būti esminiai veiksniai, siekiant šią teisę įgyvendinti prasmingai, pavyzdžiui, tam tikriems įvykiams dar nepraradus savo aktualumo, kas gali nutikti, kai pranešimą būtų būtina pateikti likus 15 darbo dienų iki susirinkimo.
Pažymėtina ir tai, kad spontaniškas susirinkimo organizavimas, reaguojant į politines ar socialines aktualijas, net jeigu jis nebuvo suderintas Susirinkimų įstatymo numatyta tvarka, nebūtinai prilygtų Susirinkimų įstatymo pažeidimui, jeigu toks susirinkimas buvo taikus ir nepažeidė Konstitucijos ir Susirinkimų įstatymo saugomų vertybių. Tokio susirinkimo organizavimas, net jeigu jis nebuvo suderintas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, būtų laikomas visiškai legitimiu susirinkimų teisės įgyvendinimu, ir už tokį, kad ir nesuderintą susirinkimą, sankcijos neturėtų būti taikomos. Tad atsižvelgiant į tai, kad organizuojant susirinkimą, jo data ir laikas gali būti itin svarbūs veiksniai susirinkimo tikslams pasiekti, siūlytina neilginti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą termino ir palikti dabar galiojantį
teisinės gynybos priemonių veiksmingumo ir teisinio tikrumo argumentus, išdėstytus aiškinamajame rašte, pažymėtina, kad, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str., teismas pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, t.y. ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra tiek teisinė, tiek praktinė galimybė teisminiu keliu užtikrinti, kad organizuojamas susirinkimas galėtų vykti planuojamu laiku ir vietoje ir tais atvejais, kai savivaldybės administracija nesutinka suderinti susirinkimo. Pritarti
2022-04-27 Susipažinus su Seimo nario Raimundo Lopatos registruotu pasiūlymu Nr.
XIVP-1238, kyla abejonių, ar prailginus pranešimo apie susirinkimą terminą nebus neproporcingai ribojamas susirinkimų laisvės įgyvendinimas. Venecijos komisijos gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės yra pabrėžiama, jog išankstinio įspėjimo apie susirinkimą reikalavimas yra de facto kišimasis į susirinkimų laisvės įgyvendinimą, todėl bet koks reikalavimas turėtų būti nustatytas įstatymu, būti proporcingas ir būtinas. Suprantame, jog įstatymo projektu siekiama panaikinti teisinio netikrumo būseną, kurią nulemia į teismą persikėlę ginčai, tačiau manytina, jog neigiamas poveikis susirinkimų laisvės įgyvendinimui bus didesnis nei įstatymo pakeitimu siekiamas rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, jog į teismą persikelia tik pavieniai ir rezonansiniai atvejai. Be to, svarbu pažymėti, jog teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kas leistų susirinkimams vykti teisėtai, o ginčą sprendžiantis teismo sprendimas pasitarnautų kaip precedentas ateityje. Priešingai nei Seimo narys, Centras siūlo svarstyti idėją trumpinti esamus pranešimo apie susirinkimą terminus, atsižvelgiant į tai, jog daugelis susirinkimų vyksta kaip spontaniškas atsakas į tam tikrus įvykius ar politinius kontekstus. Pritarti
2022-04-28 Projektu Nr. XIVP-1328 siekiama numatyti ankstesnį pranešimo apie organizuojamą susirinkimą (jei jame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių) pateikimo savivaldybės administracijai terminą, t. y. įtvirtinti, kad toks pranešimas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos. Be to, siūloma sutrumpinti savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo teismui ir bylos nagrinėjimo teisme terminus.
Nurodoma, jog taip siekiama užtikrinti, kad visi teisminiai ginčai būtų išspręsti iki planuojamos susirinkimo datos. Siūlomo teisinio reguliavimo tikslas atitinka tarptautinius standartus, susijusius su susirinkimų laisve. Gairėse dėl susirinkimų laisvės taip pat akcentuojama, kad kilus ginčams dėl susirinkimų laisvę ribojančių sprendimų, susirinkimo organizatoriams turi būti užtikrinta operatyvi ir efektyvi teisminė gynyba; teismų sprendimai turi būti priimti laiku, t. y. kilęs ginčas turi būti išspręstas ir teismo sprendimas turi būti priimtas prieš planuojamą susirinkimą. [1] Priešingu atveju kyla grėsmė, kad susirinkimų laisvė negalės realiai būti įgyvendinta, bus paneigta jos esmė [2] . Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, r eguliuodamas Konstitucijos
į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti šios laisvės įgyvendinimo tvarką, tačiau jokiu būdu nepaneigdamas pačios susirinkimų laisvės esmės (žr. 2000 m. sausio 7 d. nutarimą). Tačiau pažymėtina, kad siūlomi įtvirtinti konkretūs terminai, pirmiausia terminas išankstiniam pranešimui apie organizuojamą susirinkimą (15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo datos), turėtų būti peržiūrėti, kadangi neatitinka iš tarptautinės teisės kylančių reikalavimų, susijusių su susirinkimų laisve. Kaip nurodoma Gairėse dėl susirinkimų laisvės, susirinkimo laikas gali turėti esminės reikšmės, siekiant jo tikslų. Todėl laikotarpis, kuriuo reikalaujama pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, neturi būti nepagrįstai ilgas (paprastai jis turėtų būti ne ilgesnis nei keletas dienų).
Kita vertus, toks laikotarpis turi būti pakankamas tam, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai laiko pasiruošti susirinkimui, kad tokios institucijos operatyviai galėtų pateikti oficialų atsakymą į išankstinį pranešimą, kad būtų užtikrinta greita administracinė ir teisminė peržiūra, kilus ginčams dėl bet kokių susirinkimų laisvės įgyvendinimo ribojimų. [3] Paminėtina, kad Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, pateikdami bendrą nuomonę dėl nacionalinio reguliavimo, susijusio su susirinkimų laisvės įgyvendinimu, yra pažymėję, kad reikalavimas pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą ne vėliau nei 15 dienų prieš numatytą susirinkimo datą, yra apsunkinantis (angl. onerous ); rekomenduota numatyti 3-5 dienų laikotarpį pranešimui apie organizuojamą susirinkimą pateikti; nurodyta, kad šis terminas turėtų būti lankstus [4] . Pažymėtina, kad Projekte Nr. XIVP-1328 neatsižvelgta į neplanuotų (spontaniškų) susirinkimų ypatumus. Tokių susirinkimų iniciatyvos gali kilti netikėtai, iškilus poreikiui operatyviai reaguoti į nenumatys (politinius) įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad vyrauja teisinis požiūris, jog tokiems neplanuotiems susirinkimams turėtų būti taikomos išankstinio pranešimo procedūros išimtys [5] . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Projekte Nr. XIVP-1328 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulintinas. Pritarti
savivaldybių asociacija 2022-04-28 Projektu Nr.
XIVP-1328 siūloma nustatyti ilgesnį panešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo terminą kartu numatant ir veiksmų (neveikimo) derinant pranešimą apskundimo tvarką ir terminus, kurie, kaip nurodoma projekto rengėjo, užtikrintų teisinės gynybos priemonių prieinamumą ir sprendimus priimančių institucijų atskaitomybės bei teismų sprendimų savalaikiškumo principus. Pažymėtina, kad išlieka įprasta dviejų teismų instancijų peržiūros galimybė, todėl sudaromos sąlygos suinteresuotoms šalims tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Be to numatyti ir šiek tiek ilgesni procesiniai terminai (lyginant su projektu Nr. XIVP-819), kurie įgalintų šalis pateikti teismui tinkamai parengtus procesinius dokumentus. Taip pat norime atkreipti dėmesį į šio įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytą nuostatą, kad „ Savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus “. Taip pat yra pažymėta ir projekto aiškinamajame rašte („ Priimto įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti savivaldybių administracijų direktorių įsakymais patvirtintus Susirinkimų organizavimo derinimo tvarkos aprašus ar panašius teisės aktus. “). Pažymėtina, kad Susirinkimų įstatymas savivaldybių administracijos direktoriams nenumato nei pareigos, nei teisės tvirtinti minimus aprašus. Šiuo metu galiojančiame Susirinkimų įstatymo 7 straipsnyje yra numatyta pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka, tačiau jame (kaip ir kituose įstatymo straipsniuose) nėra nustatyta, kad toks nagrinėjimas, derinimas vykdomas savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos nustatyta tvarka.
Atsižvelgdami į tokias teisines ir faktines aplinkybes, siūlome svarstyti galimybę atsisakyti projekto 3 dalies ar pačiame Susirinkimų įstatyme nustatyti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo ir derinimo tvarką arba numatyti, kad pranešimas apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjamas ir derinamas savivaldybės administracijos (ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, jeigu norima, kad būtų nustatyta vieninga nagrinėjimo ir derinimo tvarka) nustatyta tvarka.<..>
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-04-22 Projektu Nr. XIVP-1328 siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 7 dalį, koreguojant (ankstinant) rašytinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą (toliau - pranešimas), kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą ir kartu nustatant aiškią savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo suderinimo apskundimo teismui tvarką bei tokio skundo nagrinėjimo teismine tvarka terminus, tokiu būdu sudarant prielaidas iki numatytos susirinkimo dienos išspręsti visus teisinius ginčus bei eliminuojant galimybę atsirasti teisinio netikrumo būsenoms, pakertančioms susirinkimų organizatorių ir visos visuomenės pasitikėjimą teise ir valstybe. Siūlome atmesti Projekto Nr. XIVP-1328 pasiūlymus.
pasiūlymus. Šiuo metu Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas susirinkimo organizatoriams iki numatytos susirinkimo, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Šis Įstatymu nustatytas terminas neužkerta kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau – prieš 15 ar daugiau dienų. Asmenys, manydami, kad gali kilti ginčas dėl pranešimo apie susirinkimą suderinimo ir įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus skundo padavimo bei išnagrinėjimo terminus, gali atitinkamai pasirinkti pranešimo pateikimo datą. Šiuo metu ypač greitai besikeičianti geopolitinė situacija bei įtampos mūsų regione, visame pasaulyje ir atitinkamai Lietuvoje skatina asmenis kuo greičiau sureaguoti ir susirinkimų būdu išreikšti savo poziciją rūpimais klausimais. Ilgesnio nei 5 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą susirinkimą nustatymas apribotų asmenų teisę laiku ir operatyviai įgyvendinti nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais užtikrinamą susirinkimų laisvę ir tokiu būdu būtų pažeistas veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve principas. Nepaankstinus Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui pateikti, nėra tikslinga keisti ir Įstatymo 7 straipsnio 7 dalies, kadangi siūloma nauja Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų
realiai įgyvendinami. Pritarti
2022-04-25 Projektu Nr. XIVP-1328 siūloma nustatyti, kad susirinkimo organizatoriai savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau kaip 15 žmonių, privalėtų pateikti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos.
Taip pat siūloma reglamentuoti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą apskundimo teismui tvarką bei terminus, įskaitant skundo (apeliacinio skundo) nagrinėjimo teisme terminus. Projekto Nr. XIVP-1328 aiškinamajame rašte nurodyta aktuali problema, kai savivaldybės administracijai atsisakius derinti pranešimą apie susirinkimą ir kilus ginčui, dėl užsitęsusių teisminių procesų susirinkimų laisvės įgyvendinimas tampa labai apsunkintas arba netgi apskritai neįmanomas ginčo dalykui iš esmės praradus aktualumą. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT), teisėtumo prezumpcija yra esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga, kuri paneigiama atsisakant oficialiai suderinti susirinkimą, ir jei teisinės gynybos priemonės yra taikomos tik po numatomo susirinkimo datos, neišvengiamai kyla neigiamos pasekmės susirinkimų laisvei Vis dėlto, Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, pritarus Projektu Nr. XIVP-1328 siūlomoms nuostatoms būtų papildomai suvaržyta teisė rinktis į taikius susirinkimus, nes dabar taikomas minimalus 5 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos terminas pateikti savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą būtų prailgintas iki 15 darbo dienų. Taigi apie kiekvieną planuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 15 asmenų, būtų privaloma pranešti ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytos susirinkimo datos.
Toks reikalavimas reikšmingai apsunkintų galimybę organizuoti susirinkimus, kurių tikslas - operatyviai reaguoti į vykstančias aktualijas. Dėl šios priežasties abejotina, ar Projektu Nr. XIVP-1328 siūlomo reguliavimo nauda, susijusi su veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimu ginčo atvejais, atsvertų neigiamą poveikį, kurį lemtų pareiga susirinkimo organizatoriams pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 15 žmonių, pateikti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo datos. Kartu pastebėtina, kad praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl didesnių susirinkimų, kuriuose numatomas bent kelių šimtų asmenų dalyvavimas ir apie kuriuos jų organizatoriai paprastai praneša anksčiau nei prieš 5 darbo dienas. Todėl potencialiai galėtų būti svarstoma galimybė įstatyme įtvirtinti nuostatas, įpareigojančias teismus imtis priemonių, kad tokio pobūdžio ginčai būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, esant galimybei - iki numatomos susirinkimo datos, kartu neprailginant informavimo apie susirinkimą termino. Dėl galimybės organizuoti spontaniškus susirinkimus Diskusijos dėl Susirinkimų įstatymo tobulinimo kontekste norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad galimybę neatidėliotinai reaguoti į valstybei, visuomenei ar jos grupei aktualius įvykius apsunkina ir šiuo metu taikomas 5 darbo dienų terminas.
Kaip pastebėta Gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės, naujų technologijų atsiradimas labai padidino spontaniškų susirinkimų galimybę, ir tai turėtų būti vertinama kaip tikėtina (o ne išskirtinė) sveikos demokratijos savybė; todėl reikėtų imtis visų pagrįstų ir tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad spontaniškų surinkimų, apie kuriuos nustatytais terminais nepranešta, organizavimas būtų palengvintas ir apsaugotas taip pat, kaip ir tais atvejais, kai susirinkimai organizuojami iš anksto. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad tiek nacionalinėmis teisės aktų nuostatomis, tiek ir teismų praktikoje turi būti atsižvelgiama į ypatingas aplinkybes, kai į esamą įvykį būtina nedelsiant reaguoti spontaniško susirinkimo forma ir sudaroma galimybė nukrypti nuo griežto pranešimo apie tokį susirinkimą termino taikymo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kuomet EŽTT nustato, kad nacionalinėje teisėje nenumatyta jokių išimčių ir neatsižvelgiama į EŽTT suformuluotą praktiką dėl Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 11 straipsnio tinkamo įgyvendinimo, EŽTT konstatuoja šios nuostatos pažeidimą. Todėl siūlome apsvarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą taip, kad tuo atveju, kai siekiama nedelsiant reaguoti į aktualų įvykį, būtų užtikrinta galimybė taikų susirinkimą organizuoti spontaniškai. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Sergejus Jovaiša 2022-02-241 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame LR Susirinkimų įstatyme nustatyta, kad organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie planuojamą susirinkimą. Toks pranešimas nėra derinamas, nenumatyti ribojimai, kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku planuojama rengti du ar daugiau susirinkimus . Tokiu būdu lieka galimybė piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis ir vienu metu organizuoti kelis ar net kelioliką susirinkimų, kurių kiekviename dalyvauja ne daugiau 15 žmonių, taip suburiant didelę masę žmonių. Kaip pavyzdys paminėtinas 2021 m. birželio 15 dieną prie Seimo vykęs susibūrimas, kurio metu susirinko ir būriavosi keli šimtai žmonių, nors leidimas dideliam susibūrimui nebuvo derintas su savivaldybe, o buvo pateikti prašymai dėl ne didesnių nei 15 asmenų susirinkimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlau nustatyti, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 susirinkimai iki 15 žmonių. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės
administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo
nuostatos.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-08-031 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio
ir 1.11 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1328 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-1328), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
projektu Nr. XIVP-1328 keičiamoje Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti susirinkimo organizatoriams ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą iki numatytos susirinkimo, kuriame dalyvaus daugiau kaip
jį pavaduojančiam asmeniui pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Siūlomas pakeitimas yra netikslingas, nes šiuo metu Įstatyme nustatytas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas neužkerta kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau, t. y. prieš 15 ar daugiau darbo dienų. Be to, ypač greitai besikeičianti geopolitinė situacija ar kitokia įtampa visuomenėje skatina asmenis kuo greičiau sureaguoti ir susirinkimų būdu išreikšti savo poziciją rūpimais klausimais. Ilgesnio nei 5 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą susirinkimą nustatymas apribotų asmenų teisę laiku ir greitai įgyvendinti nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais laiduojamą susirinkimų laisvę. Siekiant užtikrinti, kad veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve principas nebūtų pažeistas, siūlytina atsisakyti Įstatymo
Respublikos Vyriausybė 2022-08-033
išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo skundo padavimo.
Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas užkirstų kelią efektyviai pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje ir
trūkumų šalinimo institutu ir atlikti kitus parengiamuosius teismo darbus, todėl galėtų susiklostyti situacija, kai minėtas terminas būtų praleistas. Siekiant užtikrinti realias teismo galimybes išnagrinėti skundus per nustatytą terminą, taip pat, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas analogiškas nuostatas (pvz., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalis), siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-1328 numatyti, kad šis terminas skaičiuojamas nuo atitinkamo skundo priėmimo teisme dienos. Atitinkamai, jei Įstatyme būtų nustatytas sutrumpintas skundo nagrinėjimo terminas, siūlytina nustatyti ir sutrumpintą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminą, nes priešingu atveju galiotų bendrosios ABTĮ nuostatos, numatančios, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą pateikiamas per 14 kalendorinių dienų (ABTĮ
šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principų įgyvendinimą šios kategorijos bylose, siekiant, kad galutinis teismo sprendimas būtų priimtas dar iki numatomos susirinkimo datos. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2022-08-034
nurodyta, kad savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šiuo metu galiojančio Įstatymo 7 straipsnyje yra numatyta pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka, tačiau jame (kaip ir kituose Įstatymo straipsniuose) nėra nustatyta, kad toks nagrinėjimas, derinimas vykdomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
teisėkūros sistemiškumo principu
Tomas Vytautas
2 Argumentai: Šiuo metu galiojančios aktualios Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 (toliau – ir Įstatymas ) redakcijos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 15 žmonių, privalo pateikti ne vėliau kaip prieš
„Pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo“. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-1328 (toliau – ir Įstatymo projektas ) siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo pateikimo terminą ilginti iki 15 darbo dienų, nes, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „[t]aip būtų sudarytos prielaidos iki numatytos susirinkimo dienos, t. y. laiku, išspręsti visus teisinius ginčus ir eliminuota galimybė atsirasti teisinio netikrumo būsenoms, ne tik apsunkinančioms susirinkimų organizavimą, bet ir pakertančioms susirinkimų organizatorių ir visos visuomenės pasitikėjimą teise ir valstybe.“ Pažymėtina, kad siūlymas drastiškai ilginti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo terminą itin neigiamai vertintinas konstitucinės susirinkimų laisvės kontekste. Įstatymo projektu siūlomomis nuostatomis būtų papildomai suvaržyta teisė rinktis į taikius susirinkimus, nes dabar taikomas minimalus
būtų prailgintas iki 15 darbo dienų. Taigi apie kiekvieną planuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 15 asmenų, būtų privaloma pranešti ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytos susirinkimo datos. Toks reikalavimas reikšmingai apsunkintų galimybę organizuoti susirinkimus, kurių tikslas yra operatyviai reaguoti į vykstančias aktualijas. Dėl šios priežasties abejotina, ar Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo nauda, susijusi su veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimu ginčo atvejais, atsvertų neigiamą poveikį, kurį lemtų pareiga susirinkimo organizatoriams pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvautų daugiau nei 15 žmonių, pateikti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo datos.
Todėl potencialiai galėtų būti svarstoma galimybė Įstatyme įtvirtinti nuostatas, įpareigojančias teismus imtis priemonių, kad tokio pobūdžio ginčai būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, esant galimybei – iki numatomos susirinkimo datos, kartu neilginant informavimo apie susirinkimą termino. Galimybę neatidėliotinai reaguoti į valstybei, visuomenei ar jos grupei aktualius įvykius apsunkina ir šiuo metu Įstatyme taikomas 5 darbo dienų terminas. Naujų technologijų atsiradimas labai padidino spontaniškų susirinkimų galimybę, ir tai turėtų būti vertinama kaip tikėtina (o ne išskirtinė) sveikos demokratijos ir aktyvios pilietinės visuomenės savybė. Paminėtina, kad Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, pateikdami bendrą nuomonę dėl nacionalinio reguliavimo, susijusio su susirinkimų laisvės įgyvendinimu, yra pažymėję, kad reikalavimas pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą ne vėliau nei 15 dienų prieš numatytą susirinkimo datą, yra apsunkinantis (angl. „ onerous “); rekomenduota numatyti 3-5 dienų laikotarpį pranešimui apie organizuojamą susirinkimą pateikti; nurodyta, kad šis terminas turėtų būti lankstus. [6] Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, jog susirinkimo organizatoriai pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 15 žmonių, turėtų pateikti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas .
Tokiu būdu būtų ne tik prisidedama prie efektyvesnio konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, bet ir užtikrintos prielaidos suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą laikantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas nustatyti trumpesnis, o ne ilgesnis terminas pranešti apie organizuojamą susitikimą neužkirstų kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau – prieš 15 ar daugiau dienų. Asmenys, manydami, kad gali kilti ginčas dėl pranešimo apie susirinkimą suderinimo ir įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme bei Įstatymo projekte nustatytus skundo padavimo bei išnagrinėjimo terminus, gali atitinkamai pasirinkti ankstesnę pranešimo pateikimo datą savo nuožiūra. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, kuri įsigalios 2023 m. balandžio 1 d., keičiasi vykdomosios institucijos sąvoka ir mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai, todėl su šiomis nuostatomis derintinos Įstatymo nuostatos. Vietoje subjekto „savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo“ įrašytinas subjektas „meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius“. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
organizatoriai ne vėliau kaip prieš154 darbo dien ų as iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.“ Pritarti Balsavimo rezultatai:
Už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2022-10-26 Argumentai: Pagal Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, kuri įsigalios 2023-04-01, keičiasi vykdomosios institucijos sąvoka ir mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai, todėl su šiomis nuostatomis derintinos Susirinkimų įstatymo nuostatos. Vietoje subjekto „savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo“ įrašytinas subjektas
„meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius“. Pasiūlymas:
teisėtvarkos komitetas 2022-10-263 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus ir Susirinkimų įstatymo nuostatų suderinimą su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija XIV-1268, kuri įsigalios 2023-04-01, bei su Teismų įstatymų siūlomais pakeitimais, siūlyti projekto 3 straipsniu, keičiamą Įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „ 7.
M ero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami apygardos pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo gavimo teisme. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Pirmosios instancijos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
padavimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ar sprendimas įsiteisėja nuo jų paskelbimo . “
teisėtvarkos komitetas 2022-10-264 Argumentai: Ryšium su tuo, kad Susirinkimų įstatymo nuostatos derintinos su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija, kuri įsigalios 2023-04-01, siūloma ir šiuo projektu nustatyti siūlomo įstatymo analogišką įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas , ir taikymas ir įgyvendinimas. 1.
32 dalį, įsigalioja 2022 m. gruodžio 31 d. 2023m. balandžio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių administracijų direktoriai iki 2022 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, Vyriausybės siūlymus ir kitų institucijų nuomonę, kuriems komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už
Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė [1] Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 27, 122, 125, 126. [2] Šiuo aspektu žr., pvz., Latvijos Konstitucinio Teismo 2006-11-23 sprendimą dėl susirinkimų laisvės, bylos Nr. 2006-03-0106. Prieiga per internetą: <https://www.satv.tiesa.gov.lv/wp-content/uploads/2006/03/2006-03-0106_Spriedums_ENG.pdf> [3] Šiais aspektais žr. Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 120. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažeidimus dėl nepagrįsto termino, per kurį kompetentingoms institucijoms turi būti pateiktas išankstinis pranešimas apie organizuojamą susirinkimą (Pavyzdžiui, Lashmankin and Others v.
Russia , 2017-05-29 sprendimas). [4] Joint opinion on the law on mass events of the Republic of Belarus, adopted by the Venice Commission at its 90th Plenary Session (Venice, 16-17 march 2012) , p. 78 . Prieiga per internetą: < https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2012)006-e >. [5] Šiuo aspektu žr., pvz., Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 25, 114; JT Specialiojo pranešėjo teisėms į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę ataskaita, A/HRC/20/27, 2012, p. 91, prieiga per internetą: < https://www.ohchr.org/sites/default/files/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session20/A-HRC-20-27_en.pdf >; Europos Žmogaus Teisių Teismas, Bukta and others v. Hungary, 2007-07-17 sprendimas, p. 36. [6] Joint opinion on the law on mass events of the Republic of Belarus, adopted by the Venice Commission at its 90th Plenary Session (Venice, 16-17 march 2012) , p. 78 . Prieiga per internetą: < https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2012)006-e >.