Projekto lyginamasis variantas
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 125² STRAIPSNIU ir 125²straipsnio pripažinimo netekusiu galios
Papildyti Įstatymą 125² straipsniu:
„125² straipsnis. PVM dengimas iš biudžeto
1Iš valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pripažinti netekusiu galios 125²straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 125² STRAIPSNIU ir 125²straipsnio pripažinimo netekusiu galios
Papildyti Įstatymą 125² straipsniu:
„125² straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM - 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pripažinti netekusiu galios 125²straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 125² straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 125² STRAIPSNIU IR 125²STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125²straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383) vyriausioji specialistė Giedrė Morkūnienė (tel. 239 0229). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje nėra kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ar jo dalis už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti (toliau – šilumos energija ir karštas vanduo). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma PVM dengimo tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiškai patiektoms prekėms, o įstatymas įsigaliotų 2022 m. kovo 1 d., PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją ir karštą vandenį, reikės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį PVM dengimo iš valstybės biudžeto tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės biudžetas dėl PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį, dengimo netektų apie 23,3 mln. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „šilumos energija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2022-02-15 Nr. XIVP-1314 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „valstybės biudžetas dėl PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį, dengimo netektų apie 23,3 mln. eurų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomas projekto įsigaliojimas 2022 m. kovo 1 d., tačiau šio straipsnio
2022 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). 3. Projekto 1 straipsniu siūloma laikinai papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 125²straipsniu bei jame nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo
tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį“.
Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto dengti tik lengvatinį
patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini
vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog „iš valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, svarstytina, ar Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą (įvedant kompensacinį mechanizmą), neprivalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projekto 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d., o projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2022 m. vasario 28 d. priima šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, manytina, jog projekto 1 ir 3 straipsniuose turėtų būti nustatytos vėlesnės datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS
2022-03-14
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Mantas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-02-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigaliotų 2020 m. kovo 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“.
Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „valstybės biudžetas dėl PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį, dengimo netektų apie 23,3 mln. eurų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti Valstybės kontrolė savo rašte Biudžeto ir finansų komitetui nurodė „Jei Vyriausybė pagrįstai tikisi, jog suplanuotų PVM pajamų (2022 metais planuojama 4 907 314 tūkst. Eur) augimas padengs planuojamus netekimus (aiškinamojo rašto informacija leidžia manyti, kad taip bus sumažintas į biudžetą mokėtinas PVM), mūsų nuomone, keisti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą nereikėtų. “
2LRS Teisės departamentas,
4
projekto įsigaliojimas 2022 m. kovo 1 d., tačiau šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).
Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Nepritarti Įstatymo projektu siūloma 9 proc. PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją, dengti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, šilumos tiekimo įmonės tiekiamą šilumos energiją ir toliau apmokestintų taikant 9 proc. PVM tarifą, tačiau gyventojai už tiekiamą šilumos energiją PVM nemokėtų, o 9 proc. PVM (skirtumas tarp 9 ir 0 proc.) šilumos tiekėjui būtų dengiamas iš valstybės biudžeto pagal atskirą pranešimą teikiamą prie PVM deklaracijos. Todėl šiuo konkrečiu atveju, toks PVM kompensavimo mechanizmo taikymas nebūtų traktuojamas kaip principo, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, pažeidimas. Be kita ko, projektu siūlomu PVM kompensavimo mechanizmu yra lengvinama teisės subjektų padėtis. 3. LRS Teisės departamentas,
papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 125²straipsniu bei jame nustatyti, kad
„iš valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo 19
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“.
Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį“. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto dengti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog „iš valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo 19 straipsnio
(nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, svarstytina, ar Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą (įvedant kompensacinį mechanizmą), neprivalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. Nepritarti Pirma, Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, iš kurių renovuotų ir naujos statybos daugiabučių yra labai mažai. Didelė dalis tokių daugiabučių gyventojų yra socialiai jautrios gyventojų grupės. Pagrindinis skirtumas tarp seno tipo daugiabučio ir naujo ar renovuoto su autonominiu arba individualiu šildymo reguliavimu yra šilumos vartojimo reguliavimo pagal savo poreikius ir išgales nebuvimas.
Lietuvoje apie 57 proc. visos suvartojamos šilumos yra patiekiama centralizuotu būdu, šiuo būdu šilumą gauna beveik 694 tūkst. namų ūkių. Be kita ko, šilumos tiekimo kainos yra reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, todėl gyventojai pajustų visą PVM lengvatos naudą. Antra, dėl projekto nuostatų suderinamumo su PVM direktyva. 2021 spalio 13 d. Komisijos Komunikate „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ nurodyta, kad pagal Energijos mokesčių direktyvą valstybėms narėms leidžiama atleisti namų ūkius nuo elektros energijos, gamtinių dujų, akmens anglių ir kietojo kuro mokesčių arba taikyti jiems lengvatinį tarifą. Valstybės narės šias išimtis ar lengvatinius tarifus gali taikyti tiesiogiai apmokestinimo lygmeniu, taikydamos diferencijuotą tarifą arba grąžindamos visą mokesčio sumą ar jos dalį. Lengvatiniai tarifai turi būti tiksliniai ir taikomi taip, kad neatsirastų iškraipymų. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti lengvatinius PVM tarifus energiniams produktams, jei jos laikosi ES PVM direktyvoje nustatytų minimalių tarifų ir konsultuojasi su ES PVM komitetu. PVM direktyvoje yra nurodytas minimalus lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, kurį gali taikyti valstybės narės ir dėl kurio taikymo turi būti konsultuojamasi su ES PVM komitetu. Kai nėra galimybių taikyti 0 proc. PVM tarifo ar atleisti nuo PVM mokėjimo, valstybė narė gali taikyti PVM kompensavimo mechanizmą. Dėl tokio mechanizmo taikymo Europos Komisijos PVM komitetas yra pasisakęs savo darbiniame dokumente dėl PVM direktyvos taisyklių taikymo.
Tačiau toks mechanizmas turėtų atitikti pagrindinius vidaus rinkos principus - toks kompensavimas negali būti laikomas valstybės pagalba ir dėl to taip pat negali būti sumažinta PVM bazė, naudojama apskaičiuojant nuosavus išteklius. Pagal 2021 m. spalio
visiems energijos vartotojams, nėra valstybės pagalba. Tokios neatrankiosios priemonės gali būti, pvz., mokesčių ar rinkliavų sumažinimas, lengvatinis gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šilumos tiekimo tarifas.“
4LRS Teisės departamentas,
1
projekto 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d., o projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2022 m. vasario 28 d. priima šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, manytina, jog projekto 1 ir 3 straipsniuose turėtų būti nustatytos vėlesnės datos. Pritarti Komitetas siūlo Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo
Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 125² straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr..
Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Kęstutis Vilkauskas 2022-02-071 Argumentai: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Projektas) numato papildomą kompensacinį mechanizmą tiems buitiniams vartotojams, kurie savo gyvenamąsias patalpas šildo centralizuotai tiekiama šiluma. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims, turintiems nuosavybės teise butą, esantį daugiabutyje name, šiuo metu ir taip taikomas lengvatinis PVM mokesčio tarifas apšildymui, o individualių namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, naudojantiems apšildymui elektros energiją ar gamtines dujas, vis dar taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Priėmus Projektą, būtų sukelta situacija, kai šie subjektai atsidurtų dar didesnėje diskriminacinėje padėtyje. Siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, kyla būtinybė pakeisti ir papildyti Vyriausybės teikiamą Projektą. Šis pasiūlymas ne tik mažiau diferencijuotų energijos vartotojų grupes, bet ir iš dalies spręstų visų energijos kainų mažėjimą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad rekordinės energijos žaliavų kainos daro didžiausią įtaką tiek mėnesinei, tiek metinei infliacijai, kuri šiuo metu siekia 12,2 proc. ir yra aukščiausia nuo
ne tik amortizuoti šilumos, elektros ir dujų kainas, bet ir padėtų valdyti infliaciją. Pateikiami oficialūs statistiniai duomenys rodo, kai kainos kilo daugiau nei planavo energetikos ekspertai ir ekonomistai. Neeilinė energijos krizė išprovokavo rekordines sąskaitas vartotojams ne tik už centralizuotą šildymą, bet ir už tiekiamas dujas ir elektros energiją. Gyventojams, kurie dujas naudoja maisto gaminimui (I grupė), kainos augo 70,21 proc.
O labiausiai energetikos kainų šuolį pajus gyventojai, kurie dujomis šildo namus (II grupė) – jiems per metus dujų kaina pakilo 96,43 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikiami skaičiai kol kas rodo, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį palyginus su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, elektros „Standartinis“ planas pabrango beveik 20 proc. tačiau iš tikrųjų elektros tiekimo kaina daugeliui gyventojų yra daug didesnė, ir taip yra dėl dar kitų priežasčių – jei pasirenkamas kitas mokėjimo planas, nefiksuojamas elektros tarifas, o kur dar staiga prasidėjęs neapgalvotas elektros rinkos liberalizavimas. Nerimą kelia ir faktas, kad elektros energijos kainos Baltijos šalyse toliau kyla ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos. Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,22 Eur/MWh. Palyginus su šių metų pradžioje biržoje buvusia kaina – ji išaugo beveik 4 kartus ir pasiekė aukščiausią kainą istorijoje nuo Šiaurės šalių elektros rinkos atsiradimo 1996 m. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais tiek elektros energijos, tiek dujų kainos turėtų dar didėti. Taip pat būtina pabrėžti, kad šį šildymo sezoną išaugusias žaliavų kainas jaučia ne tik tie asmenys, kurie gyvenamąją patalpą šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą, tačiau ir ta vartotojų grupė, kuri šildymui naudoja malkinę medieną. Statistika rodo, jog jos kaina išaugo iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis yra brangesnis apie 150 eurų, todėl šiuo pasiūlymu siekiama papildyti kompensacinį mechanizmą ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto būtų dengiama PVM dalis, kurią sumoka vartotojai, įsigydami malkas ir medienos produktus, skirtus kūrenimui.
Dėl augančių elektros, dujų ir malkinės medienos kainų būtina patikslinti Vyriausybės teikiamą Projektą, kad finansinė parama per mokestinės naštos mažinimą pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių, juolab Pasiūlymo nuostatos bus taikomos laikinai t.y. iki tos datos, kuri numatyta Projekto 3 straipsnyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 125² straipsniu: „125² straipsnis. PVM dengimas iš biudžeto
1Iš valstybės biudžeto dengiamas PVM,
apskaičiuotas:
1) už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 5 punktuose nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas).;
2) už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi taikomai elektros energijai ir gamtinėms dujoms, tiekiamoms buitiniams energijos vartotojams taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, 21 procentinio punkto PVM tarifo dydžiu (nuo 21 iki 0 procentų skirtumas).“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo PVM kompensavimo mechanizmas numatytas tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 9 d. pateikė savo išvadą, nepritardama Seimo narių pasiūlymui dėl šių priežasčių:
energinių produktų kainų poveikio gyventojams mažinimo priemonės: 1.1.
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (toliau –
didinti. Dėl šios priežasties nuo 2022 metų pradžios pensijos vidutiniškai augo 12 procentų, minimalioji mėnesinė alga – 13,7 procento, neapmokestinamųjų pajamų dydis – 15 procentų, o vidutinis darbo užmokestis, numatoma, augs daugiau nei 9 procentais. Taip pat skaičiuojama, kad mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamos, atskaičius visus atskaitomus mokesčius, vidutiniškai 2022 metais didės apie 65 eurus (pavyzdžiui, mokytojams ir pareigūnams – apie 100 eurų, medikams – apie 55–90 eurų, socialiniams, kultūros ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – apie 30–80 eurų), o senatvės pensijos – apie 50 eurų. Be to, papildomai vienišiems asmenims skiriama 32 eurų išmoka, kurią šiemet gaus didesnis gavėjų ratas – visi vieniši sukakę senatvės pensijos amžių ir neįgalūs asmenys. 1.2. Praplėstas būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratas. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusių šilumos ir energijos kainų, 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip gyventojams kompensuojant didesnę būsto šildymo išlaidų dalį.
2022 metų sausį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, asmenų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, skaičius padidėjo apie 5 kartus (2021 metų gruodį šiai paramai gauti pateikta 30,4 tūkst., 2022 metų sausį – 149,7 tūkst. prašymų). 1.3. 2021 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimus dėl elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo atidėjimo pusmečiui, šilumos gamintojams taikomo dujų pirkimo modelio pakeitimo ir UAB „Ignitis“ gamtinių dujų (Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 5, 9, 45, 46, 47 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas) ir visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos kilimo buitiniams vartotojams išdėstymo per 5 metus (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į šiuos pakeitimus, 2021 m. lapkričio 30 d. nustatė mažesnius gamtinių dujų ir elektros energijos kainų tarifus buitiniams vartotojams 2022 metams, kartu sudarydama galimybę kainų pokytį išdėstyti per 5 metus. Nustatant visuomeninio elektros energijos tiekimo kainas 2022 metų I pusmetį, buvo įvertinta apie 64 Eur/MWh kaina, nors biržoje šiuo laikotarpiu prognozuojama vidutinė elektros energijos kaina turėtų būti apie 140 Eur/MWh, arba 2,2 karto didesnė, nei įtraukta į tarifą. Skaičiuojama, kad dėl šio pokyčio galutinis tarifas vartotojams sumažintas apie 9 ct/kWh. Nustatant gamtinių dujų kainą, buvo įvertinta apie 38 Eur/MWh kaina, nors prognozuojama, kad rinkoje gamtinių dujų kaina 2022 metų I pusmetį bus apie 82 Eur/MWh, arba 2,2 karto didesnė.
Skaičiuojama, kad galutinis gamtinių dujų tarifas vartotojams sumažintas apie 57 ct/m3. 1.4. Siekiant paskatinti gyventojų dalyvavimą žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje bei sumažinti gyventojų sąskaitas už energijos produktus, skatinimo priemonėms saulės elektrinėms įsigyti arba įsirengti namų ūkiuose papildomai jau skirta 35 mln. eurų. 2022 metų pradžioje paskelbus 5,4 mln. eurų vertės kvietimus gauti finansavimą, iki 2022 m. vasario 11 d. buvo sulaukta apie 20 tūkst. paraiškų iš gyventojų, norinčių įsirengti saulės elektrinę savo namuose arba investuoti į nuotolinę saulės elektrinę. Apie 3 tūkst. paraiškų, kuriose valstybės lėšų prašoma daugiau nei 7,3 mln. eurų, buvo gauta iš gyventojų, ketinančių keisti neefektyvius katilus ir šilumos gamybai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Planuojant naują 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, numatyta dar apie 300 mln. eurų investuoti į namų ūkių sektoriaus energetinio savarankiškumo didinimą – taršių ir neefektyvių šilumos gamybos įrenginių keitimą ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą energijos gamybai namų ūkių poreikiams. 1.5. Siekiant sumažinti finansinę naštą dėl padidėjusių šilumos energijos ir karšto vandens kainų, dėl kurių sprendžia savivaldybės (kitaip nei gamtines dujas ir elektros energiją, šilumos energiją ir karštą vandenį tiekia daug savivaldybių šilumos tiekėjų), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 77 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Seimui buvo pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, kuriame siūloma laikinai iš valstybės biudžeto dengti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), apskaičiuotą už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). 2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas dėl PVM, apskaičiuoto už Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas) dengimo ir PVM, apskaičiuoto už buitiniams energijos vartotojams tiekiamą elektros energiją ir gamtines dujas, 21 procentinio punkto PVM tarifo dydžiu (nuo 21 iki 0 procentų skirtumas) dengimo netektų apie 54,9 mln. eurų pajamų iš PVM. Tokie papildomi reikšmingi ir 2022 metų biudžetų įstatyme nenumatyti valstybės biudžeto pajamų netekimai lemtų papildomą riziką valdžios sektoriaus finansų tvarumui. 2. Seimo nariai: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Viktoras Fiodorovas Valentinas Bukauskas Andrius Mazuronis Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Artūras Skardžius Vaida Giraitytė-Juškevičienė Vytautas Gapšys 2022-03-101 Argumentai:
Kadangi Vyriausybė siūlo mažinti šildymo kainas tik tiems vartotojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, manoma, kad tokia nuostata diskriminuoja individualius vartotojus. Augant energijos kainoms daugelis Europos valstybių ieško būdų, kaip padėti ir apsaugoti ekonomiškai silpniausias visuomenės grupes, prisidėti prie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo bei amortizuoti augančius šildymo kaštus.
Tam įkurti specialūs fondai, kompensaciniai mechanizmai, mažinama mokestinė našta vartotojams. Vyriausybei pasirinkus augančius šildymo kaštus amortizuoti naudojant mokestinius instrumentus, siūloma neišskirti tik centralizuoto šildymo vartotojų, o PVM dengimą iš valstybės biudžeto taikyti visiems šalies gyventojams, įskaitant tuos, kurie gyvena individualiuose namuose. Manytina, kad Vyriausybė neplanavo surinkti tiek PVM iš visų vartotojų dėl ženkliai išaugusių energetinių išteklių kainų, todėl sąžininga būtų kompensacinius mechanizmus taikyti visoms gyventojų grupėms, neišskiriant nei vienos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir ją išdėstyti taip: „125² straipsnis. PVM dengimas iš biudžeto
valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punkteuose nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). 2. Iš valstybės biudžeto dengiamas standartinis PVM apskaičiuotas už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti (nuo 21 iki 0 procentų skirtumas);
straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Seimo nariai iš esmės siūlo taikyti PVM kompensavimo mechanizmą gyventojams, naudojantiems šildymui elektros energiją ar gamtines dujas (nuo 21 proc. iki 0), taip pat malkoms (nuo 9 proc. iki 0). 2022 m. kovo 9 d. LR Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl Seimo narių E. Sabučio ir K.
Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymo svarstomam Įstatymo projektui (žr. aukščiau), kurio turinys iš esmės atitinka Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Fiodorovo ir kitų teikiamą siūlymą. Komitetas pritaria LR Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo PVM kompensavimo mechanizmas numatytas tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai. 3. Seimo narys Gintautas Kindurys 2022-03-101 Argumentai:
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125²straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1314 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose Įstatymo projektu siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį. Pažymėtina, kad šiuo metu šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, bei buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui jau yra taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Tikėtina, kad didžioji dalis buitinių vartotojų, kurie savo būstus šildo malkomis ir medienos produktais šio kuro tipo įsigijo prieš šildymo sezoną, todėl šiuo metu dalinai nepatiria žymiai didesnių išlaidų. Tie vartotojai, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose) ir už tai moka kas mėnesį, dėl pakilusių kainų patiria daug didesnes išlaidas nei anksčiau ir jiems nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas.
Šiems vartotojams siūlytina Įstatymo projekto pakeitimu taikyti lengvatinį PVM tarifą, jų neišskiriant nuo tų gyventojų, kuriems naudojant centralizuotą šildymą jau ir taip yra taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o įstatymo projektu siūlomas nulinis. Pasiūlymu siekiama vartotojams, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose) sumažinti PVM tarifą nuo 21 procento iki 5 procentų ir taip sumažinti finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už dujas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomų elektros tiekėjų elektros kaina yra žymiai didesnė nei visuomeninio tiekėjo, siūlytina šių tiekėjų elektros energijai taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Taip bus pasiektas efektyvesnis Įstatymo projekto rezultatas, t. y. sumažinta finansinė našta didesnei Lietuvos gyventojų daliai. Kadangi malkoms ir medienai jau taikomas lengvatinis 9 procentų tarifas, jo sumažinimas iki 5 proc. esminio pokyčio gyventojams nesuteiktų, todėl jo keisti nesiūloma. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį (125² straipsnis. PVM dengimas iš biudžeto):
1Papildyti nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2. Iš valstybės biudžeto dengiamas PVM buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms (įskaitant suskystintas dujas balionuose) ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų teikiamai elektros energijai.“ (nuo 21 iki 5 procentų skirtumas).“
straipsnio 2 punktą laikyti 3 punktu. Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo PVM kompensavimo mechanizmas numatytas tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai. 4.
4 Argumentai: Kadangi kainų padidėjimas akivaizdžiai bus ne tik metų pradžioje, o ir ateityje, tikslinga lengvatą taikyti bent iki kito šildymo sezono pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 4 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 2023 m.
balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms.“. Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo PVM kompensavimo mechanizmas numatytas tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai. 5. Seimo nariai: Andrius Palionis, Jonas Pinskus 2022-03-101 Argumentai: Atsižvelgiant į ženkliai padidėjusias kainas, taip pat tai, kad dėl rekordiškai išaugusios infliacijos valstybė gauna didelį kiekį viršplaninių pajamų, teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus, kuriuos valstybė finansiškai yra pajėgi įgyvendinti taip sumažindama Lietuvos gyventojų mokestinę naštą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir ją išdėstyti taip: „125² straipsnis. PVM dengimas iš biudžeto
valstybės biudžeto dengiamas PVM, apskaičiuotas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punkteuose nurodytas prekes, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). 2. Iš valstybės biudžeto dengiamas PVM apskaičiuotas už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, tiekiamam karštam vandeniui ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti (nuo 21 iki 0 procentų skirtumas);
straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo PVM kompensavimo mechanizmas numatytas tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai. 6. Seimo nariai: G.Kindurys, A. Veryga, J.
Veryga, J. Varkalys, R.Juška, E.Rudelienė, A.Bagdonas, R.Vaitkus, S.Lengvinienė, A.Dumbrava 2022-03-101 Argumentai: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125²straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1314 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose Įstatymo projektu siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį. Pažymėtina, kad šiuo metu šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, bei buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui jau yra taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Tikėtina, kad didžioji dalis buitinių vartotojų, kurie savo būstus šildo malkomis ir medienos produktais šio kuro tipo įsigijo prieš šildymo sezoną, todėl šiuo metu dalinai nepatiria žymiai didesnių išlaidų. Tie vartotojai, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose) ir už tai moka kas mėnesį, dėl pakilusių kainų patiria daug didesnes išlaidas nei anksčiau ir jiems nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas. Šiems vartotojams siūlytina Įstatymo projekto pakeitimu taikyti lengvatinį PVM tarifą, jų neišskiriant nuo tų gyventojų, kuriems naudojant centralizuotą šildymą jau ir taip yra taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o įstatymo projektu siūlomas nulinis.
Pasiūlymu siekiama vartotojams, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose) sumažinti PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų ir taip sumažinti finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už dujas. Taip bus pasiektas efektyvesnis Įstatymo projekto rezultatas, t. y. sumažinta finansinė našta didesnei Lietuvos gyventojų daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį (125² straipsnis. PVM dengimas iš biudžeto):
1Papildyti nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2. Iš valstybės biudžeto dengiamas PVM buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms (įskaitant suskystintas dujas balionuose)“ (nuo 21 iki 9 procentų skirtumas).“
straipsnio 2 punktą laikyti 3 punktu. Nepritarti Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2022-03-09 išvadoje dėl Seimo narių E. Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymo svarstomam įstatymo projektui pateiktų priežasčių. Seimo nariai: G.Kindurys, A. Veryga, J. Varkalys, R.Juška, E.Rudelienė, A.Bagdonas,
4 Argumentai: Kadangi kainų padidėjimas akivaizdžiai bus ne tik metų pradžioje, o ir ateityje, tikslinga lengvatą taikyti bent iki kito šildymo sezono pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 4 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 2023 m.
balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms.“. Nepritarti Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2022-03-09 išvadoje dėl Seimo narių E. Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymo svarstomam įstatymo projektui pateiktų priežasčių. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas:
patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-1314(2), atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė ir Komiteto išvadai. 7.2. Atsižvelgiant į tai, kad augančios energetinių išteklių kainos gali turėti įtakos ne tik šiam, bet ir ateinantiems šildymo sezonams, Komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, praplečiant ir paprastinant kompensacijų už šildymą kompensavimo mechanizmą. Komitetas siūlo, kad kompensacijas už šildymą gautų ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai, kurie dėl augančių energijos išteklių kainų, patiria itin reikšmingas šildymo išlaidas. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje kompensacijas už šildymą gauna tik 110 tūkst. gyventojų ir tai sudaro nedidelę dalį visų namų ūkių. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –4, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė