Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO įstatymo Nr. IX-675 3 IR
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 7 punktu: „7) Pelno nesiekiantys vienetai.”
Pripažinti netekusia galios 46³ straipsnį: “46³ straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti
susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. 2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma yra didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų dydis turi būti sumažintas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 4.
per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį neskiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną”. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas
NPO turi pelno, ji privalo mokėti pelno mokestį.
Nors pastarąjį galima sumažinti viešuosius interesus tenkinančios veiklos sąnaudomis, tačiau tai apsunkina NPO buhalterinę apskaitą ir sudaro daug sunkumų. 2019-2020 metais NPO sumokėjo apie 3 mln. Eur. mokesčių (2019 metais- 2 731 920 Eur. 2020 metais - 2 747 434 Eur.). Šios lėšos galėtų būti reinvestuojamos į organizacijų plėtrą. 2019 metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu buvo atliktas NPO teisinės ir mokestinės aplinkos tyrimas, kuriuo siekta išanalizuoti NPO teisinę aplinką. Išnagrinėjus reglamentuojančius teisinius pagrindus bei susijusią mokestinę aplinką, buvo pastebėta, kad NPO pelno mokesčio įstatyme yra sugretintos su verslo įmonėmis, nors šių subjektų prigimtis ir paskirtis yra skirtinga. Atlikto empirinio tyrimo (ekspertų interviu) rezultatų analizė parodė, kad viena iš NPO veiklos teisinio reguliavimo problemų yra pelno mokesčio taikymas pelno nesiekiančioms organizacijoms. 2021 metais NVO teisės institutas ir Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras atliko analizę „NPO atskaitomybė ir mokestinės lengvatos“, kuriame taip pat akcentuojama, kad NPO turi gebėti pagrįsti, kad pelnas buvo panaudotas būtent viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. NPO, įgyvendindamos įvairią projektinę veiklą, dažnai susiduria su nuosavo indėlio problema. Keletą metų kaupiant lėšas tęstiniams projektams, pradedamas taikyti Pelno mokesčio įstatymas ir atsiranda prievolė mokėti pelno mokestį. Tai labai trukdo vystyti ilgalaikes organizacijos strategijas ir planuoti projektinę veiklą. Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų svarbos didėjimą atstovaujant įvairias socialines grupes ir teikiant viešąsias paslaugas yra labai svarbu teisiniu pagrindu sudaryti palankesnes sąlygas NPO plėtrai. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas administracinės naštos mažinimui ir mokestinės aplinkos lengvinimui. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Bagdonas, NVO teisės institutas, NVO koalicija ir NVO informacijos ir paramos centras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančią Pelno mokesčio redakciją, nuo 2019 m. mokestinio laikotarpio, prasidėjusio 2019 metų sausio 1 d., NPO uždirbtas pelnas apmokestinamas pilna apimtimi, kaip smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, tačiau taikomos įvairios išimtys. NPO aktualūs pelno mokesčio tarifo dydžiai: apmokestinant gautą, bet ne pagal paramos paskirtį panaudotą paramą bei 250 bazinių socialinių išmokų (2021 m. – 10 000 eurų) viršijančią paramą, taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Vienetų, kuriuose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pelnas – 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio tarifas yra 0 proc., o vėlesniais laikotarpiais – 5 procentai. Apmokestinamasis pelnas nustatomas iš visų pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, atskaitant leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Leidžiamais atskaitymais yra laikomos visos būtinosios išlaidos, kurios patiriamos pajamoms užsidirbti ir ekonominei veiklai gauti, įskaitant ir darbuotojų išlaikymui patirtas išlaidas. Taigi iš viso organizacijos gauto pelno atimamos neapmokestinamos pajamos ir atskaitymai, o nuo likusios pelno dalies skaičiuojamas pelno mokestis. Narystės pagrindu veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms aktualūs kai kurie ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai – narių mokesčiai ir įnašai (suma, ne didesnė nei 0,2 proc. pajamų), nes šių mokesčių ir įnašų suma gali būti sumažinamas apmokestinamas pelnas. Pavyzdžiui, jei nevyriausybinė organizacija yra išlaikoma tik iš narystės mokesčių ir įnašų, pelno mokesčio mokėti nereikės.
Pelno įstatymo 46³ str., nurodo, kad apmokestinamojo pelno dalis sumažinama lėšomis, skirtomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Tai reiškia, kad jeigu nevyriausybinė organizacija visą gautą pelną panaudoja savo veiklai vykdyti, kai ši veikla yra naudinga visuomenei, pelno mokestis nemokamas. Svarbu ir tai, kad lėšas, skiriamas šiai veiklai finansuoti, galima perkelti į vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, jeigu jų dydis viršija einamąjį mokestinį laikotarpį viešiesiems interesams tenkinti skirtą lėšų sumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pritarus šiam įstatymo projektui, pelno mokesčio prievolė nebūtų taikoma pelno nesiekiantiems vienetams. Visos NPO gautos pajamos (įskaitant ir iš ūkinės - komercinės veiklos) bus reinvestuojamos į ilgalaikes ne pelno siekiančių organizacijų veiklas, jų strategijų ir projektų įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „ne pelno siekiančios organizacijos”, „pelno mokestis”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
2022-02-09 Nr. XIVP-1311 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis pildoma 7 punktu, kuriuo siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka pelno nesiekiantys vienetai, o projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios 46³straipsnį, kuriame reglamentuojamas apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „visos NPO gautos pajamos (įskaitant ir iš ūkinės – komercinės veiklos) bus reinvestuojamos į ilgalaikes ne pelno siekiančių organizacijų veiklas, jų strategijų ir projektų įgyvendinimą“. Pažymėtina, jog šio aiškinamojo rašto teiginio nepagrindžia nei projekto, nei kitos keičiamo įstatymo nuostatos. Projekte nėra siūloma nustatyti jokių papildomų sąlygų, kam gali būti naudojamos ne pelno siekiančių organizacijų gautos pajamos, taigi jos galėtų būti naudojamos bet kuriems tikslams, kurie yra suderinami su tos konkrečios teisinės formos ne pelno siekiančios organizacijos teisiniu reguliavimu. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymo 46³ straipsniu buvo papildytas, nes „dėl palankesnės apmokestinimo tvarkos vis daugiau įmonių komercinę veiklą vykdo pasirinkdamos pelno nesiekiančių vienetų verslo organizavimo formas ir pasinaudoja jiems taikomomis pelno mokesčio lengvatomis, kai tokią pačią veiklą vykdantys kitokias verslo organizavimo formas pasirinkę vienetai lengvatomis pasinaudoti neturi galimybės.
Dėl šios priežasties susidaro nevienodos konkurencinės sąlygos tarp tokią pačią veiklą vykdančių vienetų <...>“, bei siekiant „<...> suvienodinti apmokestinimo sąlygas vienetams, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos“ (Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 46³ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2212 aiškinamasis raštas). Pažymėtina, jog paminėtos priežastys, lėmusios keičiamo įstatymo papildymą 46³ straipsniu, neišnyko, o projektu teikiamas siūlymas nustatyti, kad visos pelno nesiekiančių vienetų pajamos (įskaitant ir iš ūkinės – komercinės veiklos) būtų neapmokestinamos pelno mokesčiu nepaisant to, kur šios pajamos būtų panaudojamos, galimai sudarytų sąlygas pakeičiant verslo organizavimo formą nepagrįstai naudotis pelno mokesčio lengvatomis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Pažymėtina, jog tiek pelno siekiantys, tiek pelno nesiekiantys vienetai gali gauti pajamų iš ūkinės komercinės veiklos ir skirtingas tų pačių pajamų apmokestinimas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į tai, kam jos yra panaudojamos. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, kai tokios pajamos pelno nesiekiančio vieneto yra panaudojamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, jos neapmokestinamos pelno mokesčiu, kas laikytina objektyviai pateisinama diferenciacija. Tuo tarpu, abejotina, ar projektu teikiamas siūlymas, kuriuo nustatomas diferencijuotas pelno siekiančių ir ne pelno siekiančių vienetų pajamų iš ūkinės komercinės veiklos apmokestinimas tik tuo pagrindu, kad vienas subjektas yra pelno siekiantis, o kitas subjektas – ne pelno siekiantis vienetas, yra objektyviai pateisinamas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia nevienodą požiūrį į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Šis principas yra privalomas valstybėms narėms ir taip pat yra taikomas nacionalinėms apmokestinimo taisyklėms.
Manytina, kad projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje. Atsižvelgus į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, toks reglamentavimas būtų laikomas valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 2. Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gautina Konkurencijos tarybos nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
tikslintinas vietoj formuluotės „3 ir 46 straipsnių pakeitimo“ įrašant formuluotę „3 straipsnio pakeitimo ir 46³ straipsnio pripažinimo netekusiu galios“;
varianto 2 straipsnio pakeitimų esmėje žodis „netekusia“ keistinas žodžiu
„netekusiu“, o sakinio gale dėtinas taškas;
pavadinimas tikslintinas išdėstant jį pagal 3 straipsnio turinį, t. y. pavadinime atsisakant žodžių „taikymas ir įgyvendinimas“, jei projekto 3 straipsnis nebus papildytas šiomis nuostatomis; 5.4. atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]