Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Apdraustųjųiesiems suteiktos asmens sveikatos priežiūros išlaidos paslaugos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigosų sutartimis, o išlaidos už vaistinėseių išduotusi kompensuojamuosiusieji vaistusai ir medicinos pagalbos – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Valstybinė ligonių kasa tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti) ir paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti licenciją sveikatos priežiūros arba farmacinei veiklai. 3.
straipsnyjeio nurodytų sutarčių tipines formas sudarymo tvarkos aprašą, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos direktorius ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“
Pakeisti 26¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą
tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Valstybinė ligonių kasa tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašą) ir paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
Pakeisti 26² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą
tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Valstybinė ligonių kasa tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus) ir paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos
direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo nustatytas sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) nutraukti ar sustabdyti sutartį, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijos sveikatos priežiūros veiklai ar vaistinės veiklos licencijos galiojimas panaikinamas ar sustabdomas (iki licencijos sustabdymo pabaigos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos priemones, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir
(arba) vaistus, ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos priemonių, medicinos priemonių nuomą, jei nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai iki jie bus pašalinti. 2.
reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų nuo nurodymo gavimo dienos terminas tam atlikti. Šis terminas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto motyvuotu prašymu gali būti pratęstas vieną kartą, bet ne daugiau kaip dar 14 dienų. Jeigu mažareikšmis įstatymų ir
(arba) kitų teisės aktų reikalavimo pažeidimas per nurodytą terminą nepašalinamas, pakartotinai rašytinis nurodymas neteikiamas. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijus tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. 4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. 5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 7.
teritorinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Asmens Ssveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustdžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėmsei ligonių kasomsai;
5) teikti informaciją apdraudžiamajamstiesiems apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtoskompensuojamos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jų teikimo sąlygas bei tvarką.;
6) grąžinti dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar neteisėtai pateiktų šių paslaugų apmokėjimo dokumentų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
subjektai, sudariusiosę sutartis su teritorinėmise ligonių kasomisa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Ssveikatos apsaugos ministerijosro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamosų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto XIVP-1298(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių
kasų ir vaistinių sutartys
sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 1.
priežiūros paslaugos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo prieduose nustatomus asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos adresų sąrašą), apimančias esmines sutarties sąlygas: sutarties šalių teises ir pareigas, teisės aktuose nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus ar reikalavimus dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisykles, atsiskaitymų tvarką, sutarties šalių atsakomybę, ginčų sprendimo tvarką, sutarties nutraukimo tvarką, sutarties galiojimą, papildymą ar sustabdymą, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų patvirtinimo paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, pageidaujančios sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, privalo turėti licenciją sveikatos priežiūros arba vaistinės veiklai. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“
Pakeisti 26¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. „4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose pateikiamas nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
Pakeisti 26² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. „4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašą) kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) tvirtina šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių standartines sąlygastipines formas;“. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹straipsniu:
„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar
teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (tų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
3) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
4) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (tų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
3) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
4) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5.
įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ“. 7 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir
šio Įstatymo 262 26¹ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa arba teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Asmens Ssveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėmsei ligonių kasomsai;
5) teikti informaciją draudžiamajam apdraustiesiems apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
6) grąžinti dėl neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl už šias paslaugas neteisėtai pateiktų apmokėti sąskaitų, dėl neteisėtai išrašytų ir išduotų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo :
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Ssveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamosų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar dėl neteisėtai už juos pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa ar jos įgaliotomis teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa ar jos įgaliota teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinas apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai kontroliuoti medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) grąžinti dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 34.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta grąžinti dėl neteisėtai išduotų šio įstatymo 26²straipsnyje nurodytų medicinos pagalbos priemonių ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos
apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹, 26² straipsnių nuostatos taikomos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudaromoms įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 26, 26¹, 26², 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹ STRAIPSNIU
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimą ir įstatymo papildymą 34¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą sąlygojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl įmonei (išduodančiai apdraustiesiems ortopedijos technines priemones) geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, VLK, „siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.“ [¹] Vadovaudamiesi minėta nutartimi, administraciniai teismai priėmė analogiškus sprendimus ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) priimamų sprendimų (reikalauti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui) atžvilgiu. Iki minėtos 2015 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutarties buvo susiformavusi praktika, kuomet VLK ar TLK, savo kompetencijos ribose vykdydamos ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir nustačiusios teisės aktų pažeidimus, kaip viešojo administravimo subjektai, priimdavo administracinius sprendimus dėl žalos PSDF biudžetui, kuriuos atitinkami subjektai vykdydavo arba, nesutikdami su VLK ar TLK sprendimais, juos skųsdavo administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje buvo konstatuota, kad „Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas.
Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. <...> Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. <...> Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo funkcijas įgyvendinanti institucija neturi tokios privatinės autonomijos, kokią turi civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis), todėl, nors Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), nagrinėjamos bylos atveju, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pirmenybė yra teikiama viešosios teisės normoms. Taigi Teritorinės ligonių kasos atlikti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Viešojo administravimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos įstatymuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Civilinio kodekso normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 str. 2 d.), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais.‟ [²] 2014 m. kovo 20 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Pareiškėjui buvo taikyta sutartinė atsakomybė už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Šios sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skirtų sutartinės atsakomybės priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.“ [³] Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Šiuo gi atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma, kuria Vilniaus TLK įpareigojo pareiškėją <...> sumokėti ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, o baudą. Skundžiamu aktu pareiškėjui yra paskirta bauda, t. y. pritaikyta sankcija, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pasekmių. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad minėta bauda pareiškėjui paskirta ne tik už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK sudarytos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ atitinkamų nuostatų pažeidimą, bet ir už tai, kad buvo pažeistos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintų Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 punktai.
Be to, įvertinus minėtus „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus matyti, kad jų nuostatos iš esmės yra susijusios su teisės aktų, kurių pažeidimas konstatuotas skundžiamoje Ekspertizės pažymoje, įtvirtintais reikalavimais (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 p.). Šios byloje konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti vien tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.“ [⁴] Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, VLK ir TLK – viešojo administravimo subjektai, vykdantys PSDF biudžetą ir privalantys kontroliuoti bei užtikrinti šio biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą, atlikę sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse kontrolės procedūras bei nustatę žalą, padarytą PSDF biudžetui, teikia minėtiems ūkio subjektams tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atlyginti šią žalą. Anot teismų, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, pažeidus teisės aktų reikalavimus – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus – kyla tik sutartinė civilinė atsakomybė.
Įstatymų projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti konkrečias ekonomines sankcijas – baudas už teisės aktų pažeidimus, nes šiuo metu tokios ekonominės sankcijos yra įtvirtintos ne įstatyme, o tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo sutartyje. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir faktiškai atliekamą veiklą, tikslinamos Sveikatos draudimo įstatyme išvardytos VLK ir TLK funkcijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnį VLK ir TLK yra institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimo įstatymo 30, 31 33 ir 34 straipsniuose yra išvardintos VLK ir TLK funkcijos ir teisės.
Šios institucijos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skyrimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančius Sveikatos draudimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Sveikatos sistemos įstatymą VLK ir TLK, atliekančios valstybinę sveikatinimo veiklos kontrolę, nustatančios pažeidimus neturi įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms taikyti jokių kitų poveikio priemonių. Pagal dabar galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnį, VLK ir TLK galėtų pasinaudoti tik šiomis kontroliuojančių institucijų teisėmis: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas. Taip pat šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato ekonominių sankcijų – baudų už teisės aktų pažeidimus. Šios ekonominės sankcijos yra numatytos tik sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti kokias konkrečias poveikio priemones gali taikyti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos – VLK ir TLK, siūloma nustatyti kokias ekonomines sankcijas – baudas jos gali taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinų poveikio priemonių vykdymo tvarką, siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę.
Įstatyme nustatomas baigtinis poveikio priemonių sąrašas bei įtvirtinama VLK ir TLK teisė nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neteko licencijos ar nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustajam nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, įspėti įstaigą, skirti ekonominę sankciją – baudą, stabdyti mokėjimą už visas ar dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai nustatomi įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei priimti sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Siūloma nustatyti, už kokius pažeidimus – sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimams – VLK ir TLK gali taikyti poveikio priemones, kokios konkrečios ekonominės sankcijos – baudos bei jų dydžiai, nurodyti subjektai, įgalioti skirti nurodytas baudas – Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos vadovas, taip pat esmines baudų skyrimo procedūros sudėtinės dalys, terminai, taikomų poveikio priemonių vykdymo tvarka. Apibrėžiama VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis.
Tikslinamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pareigos, papildant, kad pastarosios privalo vykdyti VLK ir TLK priimtus sprendimus, susijusius su poveikio priemonių taikymu. Sveikatos draudimo įstatyme nustatoma TLK ir VLK teisė taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas mažins administracinę naštą ūkio subjektams, įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiu galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti lydimuosius teisės aktus iki 2022 m. birželio 30 d. turi parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„veiklos priežiūra“, „poveikio priemonės“, „ekonominė sankcija“, „bauda“, „valstybinės ligonių kasos“, teritorinės ligonių kasos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Parašas [1] 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1820-502/2015. [2] 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-339/2008. [3] 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A442-673/2014. [4] 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS-533-602/2016.
2022-01-27 Nr. XIVP-1298 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnis skirtas reglamentuoti būtent vaistinėse išduodamų medicinos pagalbos priemonių, o ne medicinos priemonių (kurių išlaidų kompensavimas numatytas keičiamo įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose) išlaidų kompensavimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „medicinos“ įrašytinas žodis „pagalbos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte atitinkamai vartojamoms formuluotėms „medicinos priemones“ bei „medicinos priemonių“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės ligonių kasos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima šios įstaigos direktorius, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„Valstybinė ligonių kasa“ įrašytini žodžiai „Valstybinės ligonių kasos
direktorius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies, projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies 5 punkto nuostatoms, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 5 punkte atitinkamai vietoj žodžių ,,teritorinių ligų kasų“ įrašytini žodžiai ,,teritorinių ligų kasų direktorių“. 3.
iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto argumentų nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje atsisakoma įstatyminių nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių sąlygoms: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. Siekiant teisinio aiškumo, vadovaujantis įstatymų viršenybės principu bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisės gauti jų patirtų išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindai turėtų būti įtvirtinti įstatymiškai, siūlome neatsisakyti galiojančio įstatyminio reguliavimo ir apibrėžti esmines standartinių sutarčių sąlygų nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies bei projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies nuostatoms. Be to, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą Valstybinės ligonių kasos patvirtintos standartinės projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygos turėtų būti skelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį Valstybinės liginių kasos direktoriaus patvirtintos standartinės atitinkamų sutarčių sąlygos turėtų būti paskelbtos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių pagal galiojančio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas ,,tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos”, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys galiotų iki jose numatyto galiojimo termino pabaigos ar iki jų pasibaigimo kitais pagrindais, o standartinės sąlygos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo naujai sudaromoms sutartims. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 4. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį vaistinės privalo turėti ne bet kokią farmacinės veiklos licenciją, o būtent vaistinės veiklos licenciją, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai“ įrašytini žodžiai „asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklai“. 5.
Valstybinė ligonių kasa tvirtina standartines sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti), tačiau šių priedų turinio ar sąlygų įtvirtinimo nuostatos nėra numatytos. Manytina, kad tokių priedų sudarymo taisyklės, reikalavimai jų turiniui, atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas sudaro ir valstybės biudžeto asignavimai, o esminiai reikalavimai disponuojant valstybės turtu (tame tarpe finansiniu turtu) privalo būti nustatyti įstatyme, turėtų būti reglamentuoti keičiamame įstatyme. Kitu atveju, sutarties šalys galėtų pačios susitarti dėl sveikatos priežiūros įstaigai už asmenims teikiamas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokamų lėšų dydžio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, o tai, manytina, neatitiktų viešųjų finansų valdymo principų. Analogiško turinio pastaba dėl priedų turinio nustatymo ir įtvirtinimo sutartyse taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies bei projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies nuostatoms. 6. Derinant projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies formuluotę su kitomis šio straipsnio nuostatomis, ją reikėtų patikslinti nurodant, kad priede būtų numatytas ne ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas, o nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas (kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje). 7.
projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, projekto
atskleisti šiame straipsnyje minimų sutarčių priedų turinį, kuris nebūtų nustatomas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus tvirtinamose standartinėse sutarčių sąlygose. 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies pastraipoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Įstatymo nustatytas“ įrašytini skaičiai ir žodis „įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas“. 9. Tikslinant projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotes, vietoj žodžių „nutraukti ar sustabdyti sutartį” įrašytini žodžiai „nutraukti sutartį ar sustabdyti sutarties vykdymą“, prieš žodžius „sveikatos priežiūros veiklai“ – žodis „asmens“, o prieš žodžius „sustabdymo pabaigos“ – žodis „galiojimo“. Be to, nuostata ,,(iki licencijos sustabdymo pabaigos)“ tikslintina, nes gali būti sustabdytas ne visos licencijos, bet tik jos dalies galiojimas, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, kai būtų sustabdytas licencijos dalies galiojimas, būtų sustabdomas visos sutarties vykdymas, ar sutarties vykdymas būtų stabdomas tik ta apimtimi, kiek tai būtų susiję su sustabdyta licencijos dalimi. 10. Sistemiškai vertinant projekto
pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, nėra aišku, ar juose reglamentuojamos viena su kita susijusios poveikio priemonės, ar, vis dėlto, tai skirtingo turinio administracinės atsakomybės formos. Logiškai vertinant šio straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę, galima daryti išvadą, kad įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų konstatavimas bei nurodymas juos pašalinti nėra savitikslė funkcija.
Mūsų nuomone, nurodytų teisės aktų pažeidimų nepašalinimas, atsižvelgiant į jų pobūdį bei svarbą tinkamam sutarties vykdymui, ne tik galėtų, tačiau ir turėtų būti pagrindas nutraukti sutartį arba sustabdyti sutarties (ar jos dalies) vykdymą. Būtent tokia ir turėtų būti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų, trukdančių tinkamai vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nepašalinimo pasekmė, tačiau pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra atskleistos jokios šio nurodymo nevykdymo teisinės pasekmės. Tuo tarpu iš pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės nėra aišku, ar mokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų galėtų būti sustabdomas būtent tik laikotarpiu nuo teisės aktų pažeidimo nurodymo iki termino pažeidimams pašalinti suėjimo, ar, vis dėlto, šiame punkte turimi omenyje būtent atvejai, kada nurodyti pažeidimai nepašalinami per nustatytą terminą. Be to, siekiant teisinio aiškumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, įstatyme reikėtų nustatyti bent minimalų terminą, per kurį turėtų būti pašalinti nurodyti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, aiškiau atskleidžiant jų turinį ir tarpusavio santykį. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienašališki administraciniai sprendimai, kuriais nurodomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai ir nustatomi terminai jiems pašalinti, betarpiškai susiję ir su tarp teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų sudarytų sutarčių vykdymu bei jų sąlygų tinkamu įgyvendinimu, todėl įstatyme turėtų būti aptarti ir tokių administracinių sprendimų apskundimo teismui pasekmės galimam sutarčių nutraukimui ir jų vykdymo sustabdymui.
Kitaip sakant, reikėtų nurodyti, ar tokių administracinių sprendimų apskundimas teismui panaikina galimybę vienašališkai nutraukti ar sustabdyti sutarties vykdymą (kol skundas dėl galimo įstatymo ar kitos teisės akto pažeidimo nebus išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas), ar, vis dėlto, administracinio sprendimo dėl galimo įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo apskundimas neatima teisės Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai vienašališkai nutraukti sutartį ar sustabdyti jos (ar jos dalies) vykdymą, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 11. Vertinant projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t.y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.
Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius
(žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso
joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014).
A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis. Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų tiesiog niekinis. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms nesuteikia teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, pavyzdžiui, kaip mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įstatyme nustatytais priverstinio išieškojimo būdais. Taigi vertinant tokio administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui galimybę, būtina pažymėti, kad jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam įpareigojimui, išplaukusiam iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), trūktų teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygtų raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti nustatytą ir apskaičiuotą neteisėtai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pervestų lėšų sumą.
Todėl Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa, ūkio subjektui geruoju neįvykdžius raginimo grąžinti neteisėtai gautas lėšas, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos sumos priteisimo. O kadangi toks nurodymas ūkio subjektui nesukeltų teisinių pasekmių, konstatuotina, jog toks administracinis sprendimas negali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme skųstinu aktu. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2132/2014, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015).
A-1820-502/2015). Tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimo neteisėtumas būtų siejamas ne su sutarties nuostatų pažeidimu, o grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis pagal atidžiai ir teisėtai pažeidimu, išeinančiu iš sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų, manytina, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinė ligonių kasos direktorius, galėtų taikyti jam suteiktus administracinius įgalinimus ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Pastaruoju atveju projekte reikėtų nustatyti, kokia tvarka minėti sprendimai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu jie nebūtų apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, terminą, per kurį atitinkamas subjektas neteisėtai gautas lėšas privalėtų grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekte išdėstytos nuostatos dėl neteisėtai gautų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų grąžinimo pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus administracinį nurodymą turėtų būti revizuotos ir patikslintos. 12. Projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tik tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, ar turimas omenyje 14 kalendorinių dienų terminas pažeidimams pašalinti. 13.
visi projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai būtų priimami atliktų patikrinimų pagrindu, šio straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad tuo atveju kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai būtų priimami atitinkamus pažeidimus nustačius Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, tokie sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, kurios nuostata taip pat suponuoja, kad visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai priimami po patikrinimų. 14. Tikslintinos įstatymo projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 3 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, nebeliko jame apibrėžtos sąvokos ,,individualus administracinis aktas“, todėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šioje dalyje nurodyti priimami sprendimai savo esme laikytini administraciniais sprendimais, kaip ši sąvoka apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (,,administracinis sprendimas“ apibrėžiamas kaip teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei). 15. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pastraipoje iki dvitaškio nereikėtų patikslinti kuriai ūkio subjektų grupei (t.y. ar būtent nurodytai šio įstatymo 26¹ straipsnyje, ar, vis dėlto, turimi omenyje kažkokie kiti ūkio subjektai) taikomos šios dalies nuostatos. 16.
į Teisės aktų projekto rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
1) projekto 1 ir 5 straipsniuose prieš dėstomus straipsnių tekstus įrašytini šių straipsnių pavadinimai;
2) projekto 4 straipsnis pildytinas pakeitimų esme, kuri dėstytina taip: „Papildyti įstatymą 34¹ straipsniu”;
3) projekto 4 straipsniu dėstomo 34¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 17. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 18. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei 5 dalies nuostatas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
26, 26¹, 26²,
2022-10-12
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Morgana Danielė pavaduojanti Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Linas Slušnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevič, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas, Teisės skyriaus patarėja Rasa Jakučionytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
451 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnis skirtas reglamentuoti būtent vaistinėse išduodamų medicinos pagalbos priemonių, o ne medicinos priemonių (kurių išlaidų kompensavimas numatytas keičiamo įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose) išlaidų kompensavimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „medicinos“ įrašytinas žodis „pagalbos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
punktuose bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies
„medicinos priemonių“. Pritarti
2352
į tai, kad Valstybinės ligonių kasos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima šios įstaigos direktorius, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„Valstybinė ligonių kasa“ įrašytini žodžiai „Valstybinės ligonių kasos
direktorius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies, projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies 5 punkto nuostatoms, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 5 punkte atitinkamai vietoj žodžių
direktorių“. Pritarti
233 3.
Nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto argumentų nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje atsisakoma įstatyminių nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių sąlygoms: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. Siekiant teisinio aiškumo, vadovaujantis įstatymų viršenybės principu bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisės gauti jų patirtų išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindai turėtų būti įtvirtinti įstatymiškai, siūlome neatsisakyti galiojančio įstatyminio reguliavimo ir apibrėžti esmines standartinių sutarčių sąlygų nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies bei projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti Neatsisakyti galiojančio įstatyminio reglamentavimo, kuriuo įstatymiškai yra įtvirtintos esminės standartinės sutarčių sąlygos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271 Be to, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą Valstybinės ligonių kasos patvirtintos standartinės projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygos turėtų būti skelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį Valstybinės liginių kasos direktoriaus patvirtintos standartinės atitinkamų sutarčių sąlygos turėtų būti paskelbtos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Nepritarti Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.185 straipsnio nuostatas, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti, todėl siūlymas nustatyti terminą Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje per kurį patvirtintos sąlygos skelbiamos interneto svetainėje, perteklinės. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-276 N Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių pagal galiojančio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas ,,tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos”, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje patvirtintas standartines tokių sutarčių sąlygas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys galiotų iki jose numatyto galiojimo termino pabaigos ar iki jų pasibaigimo kitais pagrindais, o standartinės sąlygos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo naujai sudaromoms sutartims. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Pritarti Tobulinti nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-08-03 Nutarime Nr. 783 išdėstytos išvados 9 punkte pateiktą pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį vaistinės privalo turėti ne bet kokią farmacinės veiklos licenciją, o būtent vaistinės veiklos licenciją, projekto
„sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai“ įrašytini žodžiai „asmens
sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklai“. Pritarti
232
Valstybinė ligonių kasa tvirtina standartines sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti), tačiau šių priedų turinio ar sąlygų įtvirtinimo nuostatos nėra numatytos. Manytina, kad tokių priedų sudarymo taisyklės, reikalavimai jų turiniui, atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas sudaro ir valstybės biudžeto asignavimai, o esminiai reikalavimai disponuojant valstybės turtu (tame tarpe finansiniu turtu) privalo būti nustatyti įstatyme, turėtų būti reglamentuoti keičiamame įstatyme.
Kitu atveju, sutarties šalys galėtų pačios susitarti dėl sveikatos priežiūros įstaigai už asmenims teikiamas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokamų lėšų dydžio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, o tai, manytina, neatitiktų viešųjų finansų valdymo principų. Analogiško turinio pastaba dėl priedų turinio nustatymo ir įtvirtinimo sutartyse taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies bei projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies nuostatoms. Nepritarti Įstatymo projektu nustatoma, kaip tvirtinamos ir skelbiamos ne tipinės, o standartinės sutarties sąlygos, kurios pagal LR CK 6.185 str. yra skirtos bendram nevienkartiniam naudojimui, kurias iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos pagalbos priemonių ir pan. sąrašai, skiriamų lėšų sumos nėra vienodos visiems subjektams, su kuriais sudaromos sutartys (priklauso nuo to, dėl ko kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kt. sudaro sutartį, pvz., kokias paslaugas teikia), todėl negali būti priskiriamos standartinėms sąlygoms. Dėl nurodytų priedų turinio susitariama vadovaujantis kitomis Sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) nuostatomis. SDĮ nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama bazinėmis kainomis, kurias tvirtina sveikatos apsaugos ministras. SDĮ 14 str. 4 d. nustato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13 p. nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa sudaro sutartis neviršydama atitinkamam išlaidų straipsniui numatytų lėšų, o teritorinės ligonių kasos – joms skirtų pagal atitinkamus išlaidų straipsnius lėšų. SDĮ 27 str., numatantis atsiskaitymo tvarką, nustato, kad teritorinės ligonių kasos privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pateiktas sąskaitas sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų. Taip pat SDĮ
suteikti įgaliojimai tvirtinti sutarčių sudarymo tvarkas. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tai ir siekdamas užtikrinti, kad teritorinės ligonių kasos pagal vienodus principus planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, atsižvelgtų į biudžeto asignavimus ir bazines kainas, tvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumų planavimo tvarkas, pagal kurias apskaičiuojamos sutarčių sumos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies formuluotę su kitomis šio straipsnio nuostatomis, ją reikėtų patikslinti nurodant, kad priede būtų numatytas ne ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas, o nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas (kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje). Pritarti
2022-01-273 7.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, projekto
atskleisti šiame straipsnyje minimų sutarčių priedų turinį, kuris nebūtų nustatomas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus tvirtinamose standartinėse sutarčių sąlygose. Pritarti
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹ straipsnio
įrašytini skaičiai ir žodis „įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas“. Pritarti
projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotes, vietoj žodžių „nutraukti ar sustabdyti sutartį” įrašytini žodžiai „nutraukti sutartį ar sustabdyti sutarties vykdymą“, prieš žodžius „sveikatos priežiūros veiklai“ – žodis „asmens“, o prieš žodžius
„sustabdymo pabaigos“ – žodis „galiojimo“. Be to,
nuostata ,,(iki licencijos sustabdymo pabaigos)“ tikslintina, nes gali būti sustabdytas ne visos licencijos, bet tik jos dalies galiojimas, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio
tuo atveju, kai būtų sustabdytas licencijos dalies galiojimas, būtų sustabdomas visos sutarties vykdymas, ar sutarties vykdymas būtų stabdomas tik ta apimtimi, kiek tai būtų susiję su sustabdyta licencijos dalimi. Pritarti Tobulinti nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-08-03 Nutarime Nr. 783 išdėstytos išvados 1 punkte pateiktą pasiūlymą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-274 10.
Sistemiškai vertinant projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio
kita susijusios poveikio priemonės, ar, vis dėlto, tai skirtingo turinio administracinės atsakomybės formos. Logiškai vertinant šio straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę, galima daryti išvadą, kad įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų konstatavimas bei nurodymas juos pašalinti nėra savitikslė funkcija. Mūsų nuomone, nurodytų teisės aktų pažeidimų nepašalinimas, atsižvelgiant į jų pobūdį bei svarbą tinkamam sutarties vykdymui, ne tik galėtų, tačiau ir turėtų būti pagrindas nutraukti sutartį arba sustabdyti sutarties (ar jos dalies) vykdymą. Būtent tokia ir turėtų būti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų, trukdančių tinkamai vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nepašalinimo pasekmė, tačiau pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra atskleistos jokios šio nurodymo nevykdymo teisinės pasekmės. Tuo tarpu iš pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės nėra aišku, ar mokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų galėtų būti sustabdomas būtent tik laikotarpiu nuo teisės aktų pažeidimo nurodymo iki termino pažeidimams pašalinti suėjimo, ar, vis dėlto, šiame punkte turimi omenyje būtent atvejai, kada nurodyti pažeidimai nepašalinami per nustatytą terminą. Be to, siekiant teisinio aiškumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, įstatyme reikėtų nustatyti bent minimalų terminą, per kurį turėtų būti pašalinti nurodyti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, aiškiau atskleidžiant jų turinį ir tarpusavio santykį.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienašališki administraciniai sprendimai, kuriais nurodomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai ir nustatomi terminai jiems pašalinti, betarpiškai susiję ir su tarp teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų sudarytų sutarčių vykdymu bei jų sąlygų tinkamu įgyvendinimu, todėl įstatyme turėtų būti aptarti ir tokių administracinių sprendimų apskundimo teismui pasekmės galimam sutarčių nutraukimui ir jų vykdymo sustabdymui. Kitaip sakant, reikėtų nurodyti, ar tokių administracinių sprendimų apskundimas teismui panaikina galimybę vienašališkai nutraukti ar sustabdyti sutarties vykdymą (kol skundas dėl galimo įstatymo ar kitos teisės akto pažeidimo nebus išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas), ar, vis dėlto, administracinio sprendimo dėl galimo įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo apskundimas neatima teisės Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai vienašališkai nutraukti sutartį ar sustabdyti jos (ar jos dalies) vykdymą, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Pritarti Tobulinti nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-08-03 Nutarime Nr. 783 išdėstytos išvados 3 punkte pateiktą pasiūlymą, kuriuo siūloma keisti 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ir aiškiai reglamentuoti jo ryšį su kituose punktuose nurodytais sprendimais, jų įvykdymo užtikrinimą ir terminą, nuo kada šiame punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-274 11.
Vertinant projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t.y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014).
A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis. Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų tiesiog niekinis. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms nesuteikia teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, pavyzdžiui, kaip mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įstatyme nustatytais priverstinio išieškojimo būdais. Taigi vertinant tokio administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui galimybę, būtina pažymėti, kad jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam įpareigojimui, išplaukusiam iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), trūktų teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygtų raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti nustatytą ir apskaičiuotą neteisėtai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pervestų lėšų sumą.
Todėl Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa, ūkio subjektui geruoju neįvykdžius raginimo grąžinti neteisėtai gautas lėšas, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos sumos priteisimo. O kadangi toks nurodymas ūkio subjektui nesukeltų teisinių pasekmių, konstatuotina, jog toks administracinis sprendimas negali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme skųstinu aktu. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2132/2014, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015).
A-1820-502/2015). Tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimo neteisėtumas būtų siejamas ne su sutarties nuostatų pažeidimu, o grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis pagal atidžiai ir teisėtai pažeidimu, išeinančiu iš sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų, manytina, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinė ligonių kasos direktorius, galėtų taikyti jam suteiktus administracinius įgalinimus ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Pastaruoju atveju projekte reikėtų nustatyti, kokia tvarka minėti sprendimai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu jie nebūtų apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, terminą, per kurį atitinkamas subjektas neteisėtai gautas lėšas privalėtų grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekte išdėstytos nuostatos dėl neteisėtai gautų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų grąžinimo pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus administracinį nurodymą turėtų būti revizuotos ir patikslintos. Nepritarti Nesutiktina, kad sprendimai negalės būti ABTĮ prasme skųstinu aktu. Pirma, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 2 dalimi, kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos ir atsižvelgus į Įstatymą papildančio 34¹ straipsnio 8 dalį (Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“), bylos pagal skundus dėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimų Įstatymu būtų priskiriamos administracinių teismų kompetencijai.
Antra, patobulinus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-08-03 Nutarime Nr. 783 išdėstytos išvados 3 punkto pastabą, sprendimas sukels teisines pasekmes – jo neįvykdžius, bus stabdomas mokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo atveju nebebus aktuli. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto naujas 34¹ straipsnis nustato VLK direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimus, kurie priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, t. y. ne sutartinių įsipareigojimų, o teisės aktuose numatytų įpareigojimų priežiūrą. Šie sprendimai yra priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę, vadovaujantis SDĮ
p.
3 p. Vykdant šias funkcijas kontroliuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumas, t. y. teisės aktų reikalavimams. Iš jų pažeidimo kyla pareiga atlyginti (grąžinti) neteisėtai ar nepagrįstai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Taigi kaip ir nurodyta paskutinėje šios Teisės departamento pastabos pastraipoje, reikalavimas grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimu, todėl Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius gali priimti atitinkamą administracinį sprendimą ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas. Taip pat patikslintos Įstatymo projekto
Sprendimų vykdymo tuo atveju, jeigu jie būtų ar nebūtų apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka, apibrėžti įstatyme nereikia, nes tokios nuostatos dubliuotų ABTĮ ir CPK. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tik tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, ar turimas omenyje 14 kalendorinių dienų terminas pažeidimams pašalinti. Pritarti Tobulinti nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-08-03 Nutarime Nr.
783 išdėstytos išvados 4 punkte pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13Atsižvelgiant į tai,
kad ne visi projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio
patikrinimų pagrindu, šio straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad tuo atveju kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai būtų priimami atitinkamus pažeidimus nustačius Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, tokie sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, kurios nuostata taip pat suponuoja, kad visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai priimami po patikrinimų. Pritarti
projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 3 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, nebeliko jame apibrėžtos sąvokos ,,individualus administracinis aktas“, todėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šioje dalyje nurodyti priimami sprendimai savo esme laikytini administraciniais sprendimais, kaip ši sąvoka apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (,,administracinis sprendimas“ apibrėžiamas kaip teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei). Pritarti
2022-01-275 15.
Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pastraipoje iki dvitaškio nereikėtų patikslinti kuriai ūkio subjektų grupei (t.y. ar būtent nurodytai šio įstatymo 26¹ straipsnyje, ar, vis dėlto, turimi omenyje kažkokie kiti ūkio subjektai) taikomos šios dalies nuostatos. Pritarti Tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-08-03 Nutarime Nr. 783 išdėstytos išvados 6 punkte pateiktą pastabą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2345
į Teisės aktų projekto rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
straipsnių pavadinimai;
„Papildyti įstatymą 34¹ straipsniu”;
3) projekto 4 straipsniu dėstomo 34¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nutarimu Nr. 783. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18Svarstytina,
ar atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei 5 dalies nuostatas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti
tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada. 19.
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-02-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1298 atitiktį
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. balandžio 26 d. raštą Nr. S-2022-1705, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1298[¹] (tolau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Sutikdami su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytomis pastabomis dėl siūlymo atsisakyti įstatyminių nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių, sudaromų tarp Teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, sąlygoms[²], kartu pažymime, kad siūlomas teisinis reglamentavimas ne tik mažins teisinio reglamentavimo aiškumą, bet ir procedūrų atsparumą korupcijai[³].
Tuo pačiu siūlome, neatsisakant nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių sąlygoms, apsvarstyti galimybę tarp esminių sutarties sąlygų įtraukti asmens sveikatos priežiūros įstaigų prievolę vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) nurodomas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones. Pažymėtina, kad tokiu reglamentavimu Ministerijai būtų sudarytos papildomos prielaidos paskatinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą įstaigose, kurių steigėjas yra ne Ministerija, o kiti subjektai, ir taip didinti viso sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą korupcijai. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projekto 4 straipsniu siūlomo papildyti keičiamą įstatymą 34¹ straipsniu. 34¹ straipsnio
pažeidimų pašalinimo terminų (minimalaus termino ar dienų intervalo), kuriuos gali nustatyti Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Siekdami didinti veiklos priežiūros objektyvumą, ir užtikrinti vienodą teisės normų taikymą visiems subjektams, siūlome detalizuoti galimus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų pašalinimo terminus. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1.
Siūlomo papildyti 34¹straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą, priima sprendimą pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos priemones, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai. Abejojame, ar pagrįstai prievolė grąžinti neteisėtai paimtą mokestį siejama tik su asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, ir (arba) medicinos priemonių nemokamu gavimu, nes toks reglamentavimas neapimtų atveju, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, ir (arba) medicinos priemonių apmokėjimas kompensuojamas ne visa apimtimi, o iš dalies. 3.2. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta ir Projektu siūloma keisti 39 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotės nėra pakankamai aiškios. Todėl siūlome svarstyti, ar nebūtų tikslinga iš punkto išbraukti frazę „iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei“. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos yra mažinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.
Pritarti Tobulinti Projekto nuostatas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nutarimu Nr. 783, pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-08-03 Nutarimas Nr. 7834 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-436 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1298 (toliau – Projektas) ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad gali būti sustabdomas ne tik licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai, bet ir jos dalies galiojimas, o 11¹dalyje
būti panaikinamas ne tik licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai, bet ir jos dalies galiojimas.
Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina numatyti sutarties sustabdymo ir nutraukimo apimtį esant licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dalies galiojimo sustabdymui arba panaikinus dalies licencijos galiojimą ir jį išdėstyti taip:
„1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį
dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jei sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);“. Pritarti
sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis, veiklos priežiūrą, kartais nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kiti ūkio subjektai pašalina VLK ar teritorinių ligonių kasų nustatytus pažeidimus, tačiau netaiso savo veiklos ir tuos pačius pažeidimus daro pakartotinai. Siekiant sudaryti galimybes užkirsti kelią tokiems pakartotiniams pažeidimams, Projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalis papildytina nauju 2 punktu (buvusius 2–5 punktus pernumeruojant į 3-6 punktus):
„2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (-ų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;“. Pritarti
2022-08-03 Nutarimas Nr. 7834 3.
7834
straipsniu pildomo Įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti VLK ir teritorinių ligonių kasų sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo, o 5 punkte – ne tik sprendimas, bet ir jo įvykdymo užtikrinimo priemonė (mokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos priemonių, medicinos priemonių nuomą sustabdymas iki pažeidimų pašalinimo). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai dubliuojasi (juose nurodyti tie patys pažeidimai – „įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai“), taip pat į tai, kad turėtų būti užtikrintas ir Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sprendimų vykdymas, Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą (atsižvelgus į šio nutarimo 3 punkte pateiktą pasiūlymą – 6 punktą) siūlytina formuluoti taip: „6) iki sprendimo, nurodyto šios dalies 3–5 punktuose, įvykdymo dienos sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar medicinos priemonių nuomą, dėl kurių priimtas atitinkamas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.“
straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų nuo nurodymo gavimo dienos terminas tam atlikti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba, o tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslinama.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo
sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija, Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio
reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijus taip pat tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. Pritarti
3 dalies kaip neatitinkančios Viešojo administravimo įstatymo (jame nebėra vartojamas terminas „individualus administracinis aktas“) ir perteklinės, nes Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti VLK ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai laikytini administraciniais sprendimais, kaip jie apibrėžti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Pritarti
26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų pareigos nurodytos Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, o Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, susijusios su kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimu (pardavimu), netinka Įstatymo 26² straipsnyje nurodytiems ūkio subjektams, Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje brauktini žodžiai „ir kiti ūkio subjektai“ ir Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnis papildytinas atskira dalimi, kurioje būtų numatytos Įstatymo 26²straipsnyje nurodytų ūkio subjektų pareigos.
Atsižvelgus į šį pasiūlymą, taip pat keistinas Įstatymo 39 straipsnio pavadinimas jį išdėstant taip:
„Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir
26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą“. Pritarti
2022-08-03
išlaidų apmokėjimo pasirašomos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai, projektas papildytinas Įstatymo V skyriaus pavadinimo keitimu jį išdėstant taip: „DRAUDŽIAMŲJŲ, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR
2022-08-03 Nutarimas Nr. 7835 8.
7835
straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo grąžinti dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar neteisėtai pateiktų šių paslaugų apmokėjimo dokumentų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo
subjektai, sudarę sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kita ko, sudaro iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones, o b papunktyje – iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinami Projekto
dalies 4 punktas ir 3 dalies 4 punktas, kad atitiktų Įstatymo
2022-08-03 Nutarimas Nr. 783 N 9.
783
tai, kad Projekto 1–3 straipsniuose nurodyta, kad VLK direktorius tvirtina standartines Įstatymo 26–26² straipsniuose nurodytų sutarčių sąlygas, ir įvertinus tai, kad jos gali skirtis nuo Įstatymo 26–26² straipsniuose nurodytose tipinėse sutarčių formose nurodytų sutarčių sąlygų, Projektas papildytinas pereinamąja nuostata, numatančia, kad „šis įstatymas taikomas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Projektas turėtų būti papildytas Įstatymo 30 straipsnio 10 punkto keitimu, kuriame būtų numatyta, kad VLK tvirtina standartines
iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1298 ir jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projektO nr. xivp-1298 2022-10-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė,
M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos: M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, A. Storpirštienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, T. Golubajeva, T. Ragauskas, R. Jakučionytė, Lietuvos privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas L. Paškevičius, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė K. Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovė I. Rizgelė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-27157112 4,54 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnis skirtas reglamentuoti būtent vaistinėse išduodamų medicinos pagalbos priemonių, o ne medicinos priemonių (kurių išlaidų kompensavimas numatytas keičiamo įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose) išlaidų kompensavimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „medicinos“ įrašytinas žodis „pagalbos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
dalies 4 punkte atitinkamai vartojamoms formuluotėms „medicinos priemones“ bei „medicinos priemonių“. Pritarti
į tai, kad Valstybinės ligonių kasos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima šios įstaigos direktorius, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„Valstybinė ligonių kasa“ įrašytini žodžiai „Valstybinės ligonių kasos
direktorius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies, projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies 5 punkto nuostatoms, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 5 punkte atitinkamai vietoj žodžių ,,teritorinių ligų kasų“ įrašytini žodžiai ,,teritorinių ligų kasų direktorių“. Pritarti
23244 3.
Nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto argumentų nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje atsisakoma įstatyminių nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių sąlygoms: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. Siekiant teisinio aiškumo, vadovaujantis įstatymų viršenybės principu bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisės gauti jų patirtų išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindai turėtų būti įtvirtinti įstatymiškai, siūlome neatsisakyti galiojančio įstatyminio reguliavimo ir apibrėžti esmines standartinių sutarčių sąlygų nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio
dalies nuostatoms. Be to, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą Valstybinės ligonių kasos patvirtintos standartinės projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygos turėtų būti skelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį Valstybinės liginių kasos direktoriaus patvirtintos standartinės atitinkamų sutarčių sąlygos turėtų būti paskelbtos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių pagal galiojančio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas ,,tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos”, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje patvirtintas standartines tokių sutarčių sąlygas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys galiotų iki jose numatyto galiojimo termino pabaigos ar iki jų pasibaigimo kitais pagrindais, o standartinės sąlygos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo naujai sudaromoms sutartims. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
1) Įstatymo projektas papildytas nuostatomis, pagal kurias standartinėse sutarčių sąlygose turi būti nurodytos esminės tam tikros sutarties rūšies sąlygos;
sąlygos turėtų būti paskelbtos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje; 3)Įstatymo įgyvendinamosios nuostatos patikslintos, atsižvelgus į Vyriausybės pasiūlymą. 4
2 4.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį vaistinės privalo turėti ne bet kokią farmacinės veiklos licenciją, o būtent vaistinės veiklos licenciją, projekto
„sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai“ įrašytini žodžiai „asmens
sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklai“. Pritarti
2
Valstybinė ligonių kasa tvirtina standartines sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti), tačiau šių priedų turinio ar sąlygų įtvirtinimo nuostatos nėra numatytos. Manytina, kad tokių priedų sudarymo taisyklės, reikalavimai jų turiniui, atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas sudaro ir valstybės biudžeto asignavimai, o esminiai reikalavimai disponuojant valstybės turtu (tame tarpe finansiniu turtu) privalo būti nustatyti įstatyme, turėtų būti reglamentuoti keičiamame įstatyme. Kitu atveju, sutarties šalys galėtų pačios susitarti dėl sveikatos priežiūros įstaigai už asmenims teikiamas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokamų lėšų dydžio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, o tai, manytina, neatitiktų viešųjų finansų valdymo principų. Analogiško turinio pastaba dėl priedų turinio nustatymo ir įtvirtinimo sutartyse taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies bei projekto 3 keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalies nuostatoms.
Nepritarti Įstatymo projektu nustatoma, kaip tvirtinamos ir skelbiamos ne tipinės, o standartinės sutarties sąlygos, kurios pagal LR CK 6.185 str. yra skirtos bendram nevienkartiniam naudojimui, kurias iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšys, kiekiai, sutartinės sumos yra derybų objektas ir kiekvienoje įstaigoje skiriasi. Manytina, kad sutarčių priedų turinio teisinis reglamentavimas yra pakankamas. Įvairiose Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose įtvirtintos bazinės ASP paslaugų kainos, kaip sudaromas ir naudojamas PSDF biudžetas, kaip paskirstomos lėšos teritorinėms ligonių kasoms, kaip teritorinės ligonių kasos planuoja šias lėšas ir kt. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-2724
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹straipsnio 4 dalies formuluotę su kitomis šio straipsnio nuostatomis, ją reikėtų patikslinti nurodant, kad priede būtų numatytas ne ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas, o nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas (kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje). Pritarti
projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, projekto
reikėtų atskleisti šiame straipsnyje minimų sutarčių priedų turinį, kuris nebūtų nustatomas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus tvirtinamose standartinėse sutarčių sąlygose. Pritarti Komiteto pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
26² straipsnio pakeitimas Pakeisti 26² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo
tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius išduodamų I klasės medicinos priemonių ir
(arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašą), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
1
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹ straipsnio
įrašytini skaičiai ir žodis „įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas“. Pritarti
11
įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotes, vietoj žodžių „nutraukti ar sustabdyti sutartį” įrašytini žodžiai „nutraukti sutartį ar sustabdyti sutarties vykdymą“, prieš žodžius „sveikatos priežiūros veiklai“ – žodis „asmens“, o prieš žodžius „sustabdymo pabaigos“ – žodis
„galiojimo“. Be to, nuostata ,,(iki licencijos sustabdymo
pabaigos)“ tikslintina, nes gali būti sustabdytas ne visos licencijos, bet tik jos dalies galiojimas, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, kai būtų sustabdytas licencijos dalies galiojimas, būtų sustabdomas visos sutarties vykdymas, ar sutarties vykdymas būtų stabdomas tik ta apimtimi, kiek tai būtų susiję su sustabdyta licencijos dalimi. Pritarti
1
vertinant projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio
kita susijusios poveikio priemonės, ar, vis dėlto, tai skirtingo turinio administracinės atsakomybės formos. Logiškai vertinant šio straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę, galima daryti išvadą, kad įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų konstatavimas bei nurodymas juos pašalinti nėra savitikslė funkcija. Mūsų nuomone, nurodytų teisės aktų pažeidimų nepašalinimas, atsižvelgiant į jų pobūdį bei svarbą tinkamam sutarties vykdymui, ne tik galėtų, tačiau ir turėtų būti pagrindas nutraukti sutartį arba sustabdyti sutarties (ar jos dalies) vykdymą. Būtent tokia ir turėtų būti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų, trukdančių tinkamai vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nepašalinimo pasekmė, tačiau pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra atskleistos jokios šio nurodymo nevykdymo teisinės pasekmės. Tuo tarpu iš pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės nėra aišku, ar mokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų galėtų būti sustabdomas būtent tik laikotarpiu nuo teisės aktų pažeidimo nurodymo iki termino pažeidimams pašalinti suėjimo, ar, vis dėlto, šiame punkte turimi omenyje būtent atvejai, kada nurodyti pažeidimai nepašalinami per nustatytą terminą.
Be to, siekiant teisinio aiškumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, įstatyme reikėtų nustatyti bent minimalų terminą, per kurį turėtų būti pašalinti nurodyti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti pildomojo 34¹straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, aiškiau atskleidžiant jų turinį ir tarpusavio santykį. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienašališki administraciniai sprendimai, kuriais nurodomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai ir nustatomi terminai jiems pašalinti, betarpiškai susiję ir su tarp teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų sudarytų sutarčių vykdymu bei jų sąlygų tinkamu įgyvendinimu, todėl įstatyme turėtų būti aptarti ir tokių administracinių sprendimų apskundimo teismui pasekmės galimam sutarčių nutraukimui ir jų vykdymo sustabdymui. Kitaip sakant, reikėtų nurodyti, ar tokių administracinių sprendimų apskundimas teismui panaikina galimybę vienašališkai nutraukti ar sustabdyti sutarties vykdymą (kol skundas dėl galimo įstatymo ar kitos teisės akto pažeidimo nebus išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas), ar, vis dėlto, administracinio sprendimo dėl galimo įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo apskundimas neatima teisės Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai vienašališkai nutraukti sutartį ar sustabdyti jos (ar jos dalies) vykdymą, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Pritarti iš dalies
1) Projekto 34¹straipsnio 1 dalis patikslinta
2) Nepritartina pastabos paskutiniajai pastraipai dėl sprendimų apskundimo.
Pažymėtina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimų apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų nutarimų vykdymo. VLK/TLK sprendimą skundžiantis asmuo gali teismo kartu prašyti stabdyti VLK/TLK sprendimo vykdymą, vadovaujantis ABTĮ, kol nagrinėjamas skundas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-27513
kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t.y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis. Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų tiesiog niekinis.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms nesuteikia teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, pavyzdžiui, kaip mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įstatyme nustatytais priverstinio išieškojimo būdais. Taigi vertinant tokio administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui galimybę, būtina pažymėti, kad jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam įpareigojimui, išplaukusiam iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), trūktų teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygtų raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti nustatytą ir apskaičiuotą neteisėtai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pervestų lėšų sumą. Todėl Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa, ūkio subjektui geruoju neįvykdžius raginimo grąžinti neteisėtai gautas lėšas, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos sumos priteisimo. O kadangi toks nurodymas ūkio subjektui nesukeltų teisinių pasekmių, konstatuotina, jog toks administracinis sprendimas negali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme skųstinu aktu. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
A556-2132/2014, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015). Tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimo neteisėtumas būtų siejamas ne su sutarties nuostatų pažeidimu, o grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis pagal atidžiai ir teisėtai pažeidimu, išeinančiu iš sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų, manytina, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinė ligonių kasos direktorius, galėtų taikyti jam suteiktus administracinius įgalinimus ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Pastaruoju atveju projekte reikėtų nustatyti, kokia tvarka minėti sprendimai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu jie nebūtų apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, terminą, per kurį atitinkamas subjektas neteisėtai gautas lėšas privalėtų grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekte išdėstytos nuostatos dėl neteisėtai gautų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų grąžinimo pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus administracinį nurodymą turėtų būti revizuotos ir patikslintos. Nepritarti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.
Specialiajame Sveikatos draudimo įstatyme, įsigaliojus pakeitimams, administraciniai VLK ir TLK sprendimai bus skundžiami pagal ABTĮ, sukels teisines pasekmes, ankstesnė LVAT praktika nebus aktuali Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ligonių kasos vykdys ne sutartinių įsipareigojimų, o teisės aktuose numatytų įpareigojimų priežiūrą, priims sprendimus vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę, vadovaujantis
str. 3 p. nuostatomis. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-2752
nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio
aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, ar turimas omenyje 14 kalendorinių dienų terminas pažeidimams pašalinti. Pritarti
1 13.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio
patikrinimų pagrindu, šio straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad tuo atveju kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai būtų priimami atitinkamus pažeidimus nustačius Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, tokie sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, kurios nuostata taip pat suponuoja, kad visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai priimami po patikrinimų. Nepritarti Kitų atvejų šis straipsnis nereglamentuoja, todėl atitinkamų šio straipsnio dalių tikslinimas pagal šią pastabą laikytinas pertekliniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai priimami vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su VLK ar TLK priežiūrą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-275
projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 3 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, nebeliko jame apibrėžtos sąvokos ,,individualus administracinis aktas“, todėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šioje dalyje nurodyti priimami sprendimai savo esme laikytini administraciniais sprendimais, kaip ši sąvoka apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (,,administracinis sprendimas“ apibrėžiamas kaip teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei).
Pritarti
pildomojo įstatymo 34¹straipsnio 3 dalies atsisakyta
2
15Svarstytina,
ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pastraipoje iki dvitaškio nereikėtų patikslinti kuriai ūkio subjektų grupei (t.y. ar būtent nurodytai šio įstatymo 26¹ straipsnyje, ar, vis dėlto, turimi omenyje kažkokie kiti ūkio subjektai) taikomos šios dalies nuostatos. Pritarti
subjektų grupės patikslintos
57
projekto rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
1) projekto 1 ir 5 straipsniuose prieš dėstomus straipsnių tekstus įrašytini šių straipsnių pavadinimai;
2) projekto 4 straipsnis pildytinas pakeitimų esme, kuri dėstytina taip: „Papildyti įstatymą 34¹ straipsniu”;
3) projekto 4 straipsniu dėstomo 34¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti 17.
į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
išvada gauta
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei 5 dalies nuostatas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti
Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1298 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vaistinių asociacija, 2022-04-29
vaistinių asociacija (toliau – Asociacija) teikia pastabas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektui (toliau – SDĮ Projektas), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui Reg. Nr. 22-5318 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projekto (toliau – LRV Projektas).
Dėl ligonių kasų įgaliojimų didinimo Sveikatos draudimo įstatymo projektu (toliau – SDĮ Projektas) siūloma nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK), vykdydamos vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, galėtų priimti sprendimą skirti sankcijas. Vadinasi, SDĮ Projektu siekiama įteisinti, jog Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms būtų suteikti įgaliojimai ne ginčo tvarka nustatyti vaistinės veiklos neteisėtumą ir skirti vaistinėms administracinio poveikio priemones. Asociacija šiam SDĮ Projekto tikslui nepritaria ir žemiau argumentuotai pagrindžia savo poziciją. Visų pirma, santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių yra ne tik viešojo administravimo, tačiau ir privatinės teisės reguliavimo dalykas. Dabar galiojančiame Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Šios sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, sudaromos LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Toks reguliavimas iš esmės yra pakankamasir reiškia, kad šiossutartysturėtų būti vertinamos kaip sutartys dėl tam tikrų paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo, kurios yra numatytos LR Civiliniame kodekse. Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Todėl tokiais atvejais, kai ginčas kyla dėl to, ar sutarties šalis netinkamai vykdė sutartines prievoles, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme, o ne vienašališkai nusprendžiama VLK ar TLK taikyti sankcijas, kaip dabar siūloma SDĮ ir LRV Projekte. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek Teritorinių ligonių kasos negali vienašališkai ne ginčo tvarka skirti įstatyme nurodytas sankcijas ar įpareigoti grąžinti apdraustajam nustatyto dydžio papildomą mokestį. Todėl valstybinė ligonių kasa ir teritorinių ligonių kasos dėl sutartinių prievolių įvykdymo įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą. Jei SDĮ ir LRV Projektuose siūlomas reglamentavimas būtų priimtas, tokiu atveju būtų paneigta vaistinių galimybė ginti savo teisėtus interesus. Apibendrinant tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taip pat Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, kuri lemia šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Dėl neatitikimo Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymui SDĮ Projekto 4 straipsnis (pildomo įstatymo 341 straipsnyje), reglamentuoja sankcijų už vaistinių, ūkio subjektų ar asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisė aktų pažeidimus skyrimą.
Nei SDĮ Projekte nei LRV Projekte nei aiškinamajame rašte nėra aišku už kokius konkrečius įstatymų ar teisės aktų pažeidimus būtų skiriamos numatytos griežtos sankcijos, kas jas skirtų, kaip vyktų sankcijų skyrimo procedūra. Tokiu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatyme įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek SDĮ Projektu, tiek LRV Projektu siūlomi pakeitimai orientuoti labiau į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, atkreipiame dėmesį, su kokiais klausimais galimai susidurtų Lietuvos vaistinės, turinčios sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomi:
stabdymo. Asociacija primena, kad vaistinių tinklas turintis daugiau nei vieną veiklos vietą, t.y. vaistinių filialą, su TLK pasirašo vieną sutartį visoms vaistinių veiklos vietoms (filialams), kurie yra išsidėstę visoje Lietuvoje, tad sustabdžius sutartį dėl vienos vaistinės filialo darbuotojo žmogiškosios klaidos, būtų stabdomas kompensuojamų vaistų išdavimas visose tos įmonės vaistinėse (pavyzdžiui viena vaistinė gali turėt 300 filialų). Tokiu atveju, visose tos įmonės vaistinėse negalėtų būti išduodami kompensuojami vaistai, todėl gyventojams suprastėtų ar taptų neįmanomas kompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumas. 2. Dėl apmokėjimo stabdymo.
Dėl apmokėjimo stabdymo. Taip pat neaišku kada ir kaip ši sankcija būtų taikoma vaistinėms, tai yra ar apmokėjimas būtų stabdomas viso tinklo mastu ar tik konkrečios vaistinės, kurioje nustatytas pažeidimas, ar kaip LRV Projekto 5 punkte siūloma stabdyti mokėjimą “iki sprendimo, ... įvykdymo dienos sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už tokias ...., vaistus, medicinos pagalbos priemones ...., dėl kurių priimtas atitinkamas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų jo priėmimo dienos“. Pagal šį LRV Projekto 5 punktą visam vaistinių tinklui nebus mokama už konkretų vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę, kas neatrodo racionalu ir logiška, nes kitoje veiklos vietoje tokio pažeidimo/neatitikimo teisės aktams gali ir nebūti, tačiau sankcija taikoma. 3. Dėl įpareigojimo gražinti neteisėtai vaistinės paimtus mokėjimus iš gyventojo. Neaišku kokiu atveju toks įpareigojimas būtų taikomas vaistinėms. Toks įpareigojimas kelia nerimą, ar nebus tokiu būdu sprendžiami E.sveikatos, Sodros ir kitų sistemų netobulumai ir administracinė našta perkeliama vaistinėms. Pavyzdžiui, išduodant kompensuojamus vaistus mažas pajamas gaunantiems ar 75 metų ir vyresniems asmenims, vaistinėje yra kreipiamasi į E.sveikatos posistemę, kuri gauna informaciją iš Sodros, dėl informacijos patikrinimo, ar konkrečiam asmeniui priklauso kompensuojami vaistai nemokamai. Pasitaiko, jog vaistinėje iš sistemų gaunamas klaidingas požymis, nurodantis, kad atitinkamam asmeniui nepriklauso nemokami kompensuojami vaistai. Tokiu atveju gyventojas vaistinėje moka kompensuojamo vaisto priemoką. Paaiškėjus, kad įsivėlė klaida, toks asmuo turi galimybę kreiptis į Valstybinę ligonių kasą ir susigrąžinti priemoką 1 . Šiuo atveju, pagal LRV Projektą, nėra aišku, ar toks žalos padengimas nebus perkeliamas vaistinėms.
Atkreipiame dėmesį, kad klaidingą informaciją vaistinė gauna ne dėl savo aplaidumo ar kaltės, o dėl informacijos vėlavimo ar klaidų iš aukščiau išvardintų įstaigų/sistemų. 4. Dėl pakartotino pažeidimo. LRV Projekto 4 punkte tikslinama kada sutarties nutraukimo sankcija taikytina, - kai nustatomas pakartotinis pažeidimas. Asociacijai neaišku, kaip bus vertinamas pakartotinis pažeidimas, ar viso vaistinių tinklo mastu ar konkrečios veiklos vietos, tačiau primename, kad sutartis su vaistine sudaroma viena, visiems jos filialams. Dėl perteklinio reguliavimo Svarbu paminėti, kad Asociacijos žiniomis, nei dėl vienos Asociacijos narės, t.y. Lietuvoje veikiančios vaistinės, niekada nebuvo ir šiuo metu nėra Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų kreipimosi į teismą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos priverstinio išieškojimo. Vaistinėse nustatomi neatitikimai ar pažeidimai dažnu atveju būna išskirtinai dėl žmogiškosios specialistų kaltės. Visa tai leidžia daryti prielaidą, jog siūlomas SDĮ Projektas yra perteklinis ir absoliučiai nereikalingas reguliuojant civilinius santykius tarp Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų bei Lietuvoje veikiančių vaistinių, todėl taikytinos sankcijos vaistinių veiklai laikytinos perteklinės, bei joms nepritariame. Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo nario pasiūlymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektą svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir jam pritarė (atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, STT pastabas) 2.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2022-05-12 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija (toliau – LPSPĮA) gavo Seimo sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) pranešimą dėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262,
projekto Nr. XIVP-1298 derinimo pradžios (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad LPSPĮA atstovauja didelę dalį Lietuvos privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, o Komitetas paprašė įvertinti pateiktą Įstatymo projektą ir pateikti pastabas, LPSPĮA šiuo raštu teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte – pagrindinis pakeitimų tikslas yra įstatyminiu lygiu įtvirtinti galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ) ir vaistinėms, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus, taikyti administracinę atsakomybę už sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo pažeidimus. Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis su ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis (toliau – Sutartis). Todėl vienas iš pakeitimų yra susijęs būtent su šių Sutarčių vykdymo kontrole. Iki šiol, atlikus Sutarties vykdymo patikrinimą ir nustačius, kad ASPĮ PSDF lėšas gavo neteisėtai, TLK (VLK) galėdavo nurodyti ASPĮ jas grąžinti. ASPĮ to nepadarius, TLK (VLK) turėdavo kreiptis į teismą, jog šis priteistų neteisėtai gautas sumas.
Atsižvelgiant į tai, siekiama įtvirtinti VLK ir TLK teisę pateikti privalomą nurodymą ASPĮ grąžinti neteisėtai gautas sumas, o ASPĮ - nustatyti pareigą vykdyti tokį VLK ir TLK įpareigojimą. Tai Įstatymo pakeitimo projekto autorių nuomone lems VLK ir TLK priimamų sprendimų privalomą vykdymą. Kiti siūlomi pakeitimai apima VLK ir TLK teisių išplėtimą, numatant, kad VLK ir TLK galės nutraukti Sutartis su ASPĮ, skirti baudas, stabdyti mokėjimus iš PSDF biudžeto. Išnagrinėjus Įstatymo projektą, matome, kad dalis pakeitimų yra neaiškūs ir nekonkrečiai apibrėžti, todėl turėtų būti tikslinami. ASPĮ, kaip Sutarties šalis, pasirašydama Sutartis, turėtų aiškiai žinoti visas jos vykdymo sąlygas. Todėl tokia situacija, kai Įstatymo projektu kitai Sutarties šaliai – TLK - sudaromos itin plačios galimybės taikyti neproporcingai dideles nuobaudas, net nutraukti Sutartį, yra ydinga, nes gali ženkliai neigiamai paveikti (apriboti) gyventojų prieinamumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms iš PSDF biudžeto lėšų toje ASPĮ, į kurią pacientai kreipiasi šių paslaugų, be to, gali kelti neproporcingai didelę riziką ASPĮ veiklai.. Įstatymo projekte nėra apibrėžta kokiomis konkrečiomis sąlygomis TLK galės taikyti vieną arba kitą priemonę. Pavyzdžiui, sustabdyti mokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, jei nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai iki jie bus pašalinti. Nėra nurodoma, už kuriuos būtent pažeidimus (iš esmės būtų sudarytos teisinės prielaidos VLK ir TLK taikyti neproporcingai dideles sankcijas ir už nereikšmingus teisės aktų pažeidimus) bus taikoma tokia sankcija, kokia turėtų būti jų apimtis ir pan. Manome, kad dabartinė Įstatymo projekto redakcija nėra tinkama priėmimui, ją būtina koreguoti ir teikti naujam derinimui, atsižvelgus į LPSPĮA bei kitų suinteresuotųjų šalių pastabas bei siūlymus.
Teikiame LPSPĮA pastabas ir siūlymus Įstatymo projektui: I. Pirma, Įstatymo projekte esančios nekonkrečios formuluotės paneigia Sutarties šalių teisių ir pareigų vienybę bei prieštarauja teisėkūros aiškumo principui. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą VLK ir TLK būtų sudaromos sąlygos vienašališkai priimti sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo ir tai neužtikrintų sąžiningos bei efektyvios poveikio priemonių taikymo procedūros. Svarbu pažymėti, kad poveikio priemonių taikymas privalo būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas įstatyme ir jas taikydama VLK ir TLK privalėtų griežtai laikytis nustatytų procedūrų. Sutarčių tinkamas ir nepertraukiamas vykdymas yra ypač svarbus visiems Lietuvos gyventojams, visų pirma, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo (tame tarpe finansinio, t.y. teisės gauti apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų už gaunamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas), todėl bet koks jų vykdymo sustabdymas ar kitokia poveikio priemonė pirmiausia neigiamai paveiks pacientus, antra, asmens sveikatos priežiūros įstaigas, jų veiklos tęstinumą ir finansinį tvarumą. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, VLK ir TLK įgautų išskirtines privilegijas bei išimtines teises vienašališkai priimti sprendimus dėl Sutarčių sudarymo, taikyti kontrolės priemones bei tiesiogiai taikyti baudas (sankcijas) ASPĮ, t.y. jos sudarytų Sutartis ir skirstytų PSDF biuežeto lėšas ASPĮ, kontroliuotų tokių Sutarčių vykdymą, o šiuo Įstatymo projektu suteikta teise – galėtų vienašališkai taikyti neproprocingai didelio teisines poveikio priemones – net iki Sutarties nutraukimo. Todėl, nenustačius aiškios ir konkrečios procedūros ir palikus tam tikrus aspektus spręsti savarankiškai VLK ir TLK, Sutarties šalys atsidurtų nelygioje padėtyje.
Kartu taip būtų paliekama daug erdvės galimam piktnaudžiavimui, nes VLK ir TLK akivaizdžiai turėtų daugiau įgalinimų ir teisių Sutarties sudarymo, sustabdymo, nutraukimo, baudų skyrimo atvejais. Tai suponuotų sąlygas galimai tam tikrų ASPĮ diskriminacijai, subjektyvių sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurios ASPĮ gauna atsakymus iš TLK, jog derybos dėl Sutarčių sumų padidinimo su jomis vykdomos nebus, nes TLK turi nusistačiusios neskelbiamas ,,prioritetines“ ASPĮ. Priėmus Įstatymo projektą, TLK ir VLK galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl už teisės aktų pažeidimus taikomų priemonių ASPĮ formų ir apimčių. Nesant aiškių kriterijų, skirtingoms ASPĮ už tuos pačius pažeidimus galėtų būti taikomos skirtingo poveikio priemones. Pavyzdžiui, Įstatymo projektu siūloma įtraukti naują 341 straipsnį ir jame numatyti, kad: „Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo: 2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus; 3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas; 4) pateikti rašytinį nurodymą grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas , jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas jis turėjo gauti nemokamai; 5) sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų , jei nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai iki jie bus pašalinti.
aptariama, kokiu būdu gautos lėšos būtų laikomos neteisėtai gautomis PSDF lėšomis, kaip vertinama, kada pacientas paslaugas turėjo gauti nemokamai ir pan. Tai prieštarauja ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytam principui, jog teisėkūroje privaloma vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. II. Antra, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomi tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nuostatų turinio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymas bus papildomas nustatant VLK ir TLK teisę skirti baudas ASPĮ už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo pažeidimus. Vis dėlto, Įstatymo projekto 341 straipsnyje, kuriame dėstomas VLK ar TLK sprendimų, priimamų vykdant ASPĮ priežiūrą, sąrašas, jokių ekonominių sankcijų (baudų) skyrimo galimybės nenumatyta. Tuo labiau, nėra nustatomas galimų baudų dydis.
Atitinkamai, Įstatymo projekto lydimieji dokumentai netinkamai perteikia Įstatymo projekto esmę. Todėl įstatyme turėtų būti numatomi konkretūs baudų dydžiai už galimus pažeidimus ir jų skyrimo mechanizmas, kuriuo turėtų vadovautis VLK ir TLK. III. Trečia, neaiški pažeidimo trūkumų pašalinimo procedūra. Įstatymo projekto 341 straipsnio 2) punkte numatoma viena iš VLK ir TLK teisių – pateikti rašytinį nurodymą ASPĮ dėl pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus. Manome, kad šiame punkte trūksta apibrėžtumo, kokie trūkumų pašalinimo terminai turėtų būti taikomi ir kokios būtų tokio nurodymo nevykdymo pasekmės. Pagal siūlomą formuluotę VLK ir TLK galėtų pačios nuspręsti, kiek skirti laiko konkrečiam pažeidimui pašalinti. Nesant aiškių kriterijų VLK ir TLK pažeidimų ištaisymo terminus nustatytų savarankiškai ir galėtų skirti nepagrįstai ilgus pažeidimų ištaisymo terminus ASPĮ, kurias laikytų „prioritetinėmis“, o kitoms APSĮ galimai būtų skiriami neprotingai trumpi pažeidimų ištaisymo terminai. Įstatymo projekto 341 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas mažareikšmių pažeidimų ištaisymui. Dėl to manome, kad straipsnis atitinkamai turėtų būti papildytas pažeidimų ištaisymo terminais, kai pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiais. Bet kuriuo atveju, pateiktame Įstatymo projekte nenurodoma, kas seka po to, kai suėjus suteiktam pažeidimo ištaisymo terminui, ASPĮ pažeidimų neištaiso. Nėra numatyta, kokių priemonių toliau gali imtis VLK ir TLK ir kas laukia ASPĮ už tokių terminų nepaisymą. Tai reiškia, kad pranešimas dėl pažeidimo ištaisymo tampa savitiksliu ir neturi jokio realaus poveikio. Todėl ši straipsnio dalis turėtų būti papildoma aiškiais terminais dėl pažeidimų ištaisymo bei turėtų būti nustatoma, kokios priemonės bus taikomos po to kai ASPĮ neįvykdys pavedimo ištaisyti pažeidimus per nurodytą terminą. IV.
IV. Ketvirta, nėra aiškiai nustatoma už kokio masto /dydžio / reikšmės pažeidimus bus taikomos ASPĮ veiklai ir pacientų prieinanumui asmens sveikatos priežiūros paslaugoms tokioje ASPĮ itin neigiamą poveikį darančios sankcijos. Siūlomo 341 straipsnio 3) punkte numatoma galimybė stabdyti mokėjimus iš PSDF biudžeto lėšų už ASPĮ teikiamas paslaugas (visas ar dalį), tačiau nenurodoma už kokius konkrečiai pažeidimus galėtų būti taikoma tokia reikšminga sankcija. Minėtoje formuluotėje turėtų būti konkrečiai nustatomi pažeidimai, už kuriuos galėtų būti stabdomi mokėjimai už ASPĮ teikiamas paslaugas sr jų dalį. Manome, kad dalis formalių, netyčinių ar kitų pažeidimų (pvz., žmogiškos klaidos pildant medicininę dokumentaciją, visų ASPĮ kasdieninėje veikloje pasitaikančios neatitiktys 4 ar nepageidaujami įvykiai ir pan.) neturėtų būti laikomi pakankamai rimtais, jog dėl jų ASPĮ turėtų būti sustabdomi mokėjimai. ASPĮ gaunamo iš PSDF biudžeto finansavimo sustabdymas ženkliai neigiamai veiktų ASPĮ veiklos tęstinumą ir keltų nepagrįstai dideles rizikas jos veiklos tvarumui, finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymui. Tuo labiau nukentėtų tokių įstaigų pacientai, kurie, dėl finansinių motyvų būtų priversti kreiptis į kitas ASPĮ arba patirtų perteklinę finansinę naštą, turėdami už gaunamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas susimokėti patys savo lėšomis, neatsižvelgiant į tai, kad moka sveikatos draudimo įmokas ir turi teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas jų pasirinktoje ASPĮ. Paciento ir gydytojo pasitikėjimo santykis yra labai svarbus klinikiniame procese, todėl toks priverstinis ASPĮ ir jos gydytojo pakeitimas pacientui galimai sukeltų neigiamas pasekmes jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga išskirti pažeidimus, kurie būtų laikomi pakankamai reikšmingi ir sukeliantys tokias pasekmes, jog PSDF mokėjimai ASPĮ galėtų būti pagrįstai stabdomi.
Kitu atveju gali susidaryti nepageidaujamos VLK ir TLK piktnaudžiavimo ir tam tikrų ASPĮ diskriminavimo situacijos, kada sankcijų taikytojai galės savarankiškai galės nuspręsti dėl sankcijų dydžio ir apimties taikymo. Taip pat nėra aišku, kaip šis punktas sąveikauja su jau aptartu 341 straipsnio 2) punktu. Kyla klausimas, ar šie du punktai gali būti taikomi paraleliai ir, pateikus pranešimą dėl pažeidimo, iš karto gali būti stabdomi mokėjimai, ar mokėjimai galėtų būti stabdomi tik po to, kai praeina pranešime nustatytas laikotarpis pažeidimo pašalinimui ir jis nėra pašalintas. Atitinkamai, turėtų būti nustatyta, ar ši poveikio priemonė būtų taikoma tik po to, kai pažeidimas yra neištaisytas per suteiktą terminą, ar visgi būtų taikoma kartu ir mokėjimai būtų stabdomi jau ir po pirmojo pranešimo apie pažeidimą. Taip pat, visiškai neaišku kuriam periodui būdų stabdomi mokėjimai iš PSDF ir kokiomis sąlygomis jie būtų atnaujinami. Įstatymo projekte įvardinti konkrečius pažeidimus, už kuriuos gali būti skiriama tokia didelė sankcija, kaip mokėjimų iš PSDF biudžeto sustabdymas. Taip pat reikėtų numatyti, kurioje stadijoje mokėjimai gali būti stabdomi – siūlome, kad tokia galimybė galėtų atsirasti tik tais atvejais, kai ASPĮ buvo įspėta apie pažeidimą ir jo neištaisė per suteiktą protingą terminą (terminus būtina nustatyti įstatymo proejekte), patikslinant, jog mokėjimo sustabdymas gali būti tik iki pažeidimo ištaisymo dienos. V. Penkta, kitos institucijos, vertinusios Įstatymo projektą, taip pat nustatė itin daug taisytinų aspektų, todėl Įstatymo projektas turėtų būti toliau koreguojamas Mūsų pozicija dera su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada bei Vyriausybės pateikto nutarimo projektu Nr. 22-5318.
22-5318. Vyriausybės nutarimo projekte pateikti komentarai, kuriems iš esmės pritariame: (i) 3. Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina numatyti sutarties sustabdymo ir nutraukimo apimtį esant licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dalies galiojimo sustabdymui arba panaikinus dalies licencijos galiojimą ir jį išdėstyti taip: „1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jei sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);“. (ii) 5. Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodyti VLK ir teritorinių ligonių kasų sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo, o
(mokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos priemonių, medicinos priemonių nuomą sustabdymas iki pažeidimų pašalinimo).
Atsižvelgiant į tai bei tai, kad Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai dubliuojasi (juose nurodyti tie patys pažeidimai – „įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai“), taip pat į tai, kad turėtų būti užtikrintas ir Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sprendimų vykdymas, Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 5 punktą (atsižvelgus į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą – 6 punktą) siūlytina formuluoti taip: „6) iki sprendimo, nurodyto šios dalies 2-5 punktuose, įvykdymo dienos sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar medicinos priemonių nuomą, dėl kurių priimtas atitinkamas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų jo priėmimo dienos.“ (iii) 6. Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų nuo nurodymo gavimo dienos terminas tam atlikti.
Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba, o tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslinama. Nepaisant to, nepritariame toliau nurodytam Vyriausybės siūlymui, dėl sutarties nutraukimo: (iv) 4. Vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis, veiklos priežiūrą, kartais nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kiti ūkio subjektai pašalina VLK ar teritorinių ligonių kasų nustatytus pažeidimus, tačiau netaiso savo veiklos ir tuos pačius pažeidimus daro pakartotinai.
Siekiant sudaryti galimybes užkirsti kelią tokiems pakartotiniams pažeidimams, Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 1 dalis papildytina nauju 2 punktu (buvusius 2-5 punktus pernumeruojant į 3-6 punktus) punktu: „2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dviejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (-ų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;“. Manome, kad nuostata, leidžianti nutraukti Sutartį antrą kartą per dvejus metus atlikus bet kokį pažeidimą, yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Dveji metai yra pakankamai trumpas laikotarpis, per kurį ASPĮ, net ir nesiekdama tyčia atlikti tam tikrus pažeidimus, gali susidurti su pakartotiniu pažeidimu (pavyzdžiui, žmogiškąja klaida suvedant ne tuos ligos kodus, kitu formaliu, bet ištaisomu trūkumu, ASPĮ kasdieninėje veikloje pasitaikančiomis neatitiktimis, kt.). Svarbu suprasti, kad tokia nuostata leistų nutraukti Sutartį net ne už pakartotinį pažeidimą, bet ir visai kito teisės akto ar nuostatos pažeidimą, padarytą dvejų metų laikotarpiu. Tokia sankcija ir 6 baudimo principas būtų visiškai neproporcingas įstaigos pažeidimui, suponuotų ,,bausmių“, o ne ,,tobulėjimo“ kultūros puoselėjimą sveikatos priežiūros sektoriuje.
Kaip minėjome, Sutarties nutraukimas reiškia, jog ASPĮ nebegalės vykdyti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų teikimo, tai lems pacientų pasitraukimą iš ASPĮ ir drastišką riziką ASPĮ veiklos tęstinumui bei finansiniam tvarkumui - tokia situacija gali net ASPĮ veiklos nutraukimu, sukeliant didelius nepatogumus ASPĮ pacientams. Todėl, Vyriausybei pasiūlius įvesti tokį pakeitimą, siūlome kritiškai įvertinti galimas pasekmes priėmus tokią sankciją. Manome, kad užtektinomis poveikio priemonėmis gali būti skiriamos proporcingai didesnės baudos už pakartotinius tyčinius bei ypač reikšmingus pažeidimus ir Sutarties nutraukimas galėtų būt taikomas tik esant daugkartiniams, reikšmingiems pažeidinėjimams (kaip ultima ratio). Be to, reikia turėti omeny, kad sveikatos priežiūros įstaigose įvyksta nepageidaujami įvykiai (ES ir ktiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kas dešimtam į ligoninę patekusiam pacientui yra padaroma tam tikra žala (įvyksta nepageidaujami įvykiai), kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, bet nulemta ASPĮ veiklos trūkumų), tačiau atvirkščiai, negu suponuoja Įstatymo projekto nuostatos, siūloma ne taikyti bausmes ir sankcijas medikams ar ASPĮ, bet aiškintis jų priežastis, atlikti korekcinius veiksmus ir, nuolat tobulinant struktūras ir procesus, kurti pasitikėjimu ir nuolatiniu tobulėjimu grįstą organizacinę ir saugos kultūrą tiek ASPĮ, tiek visame sveikatos priežiūros sektoriuje.
Pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms: (v)
„Sistemiškai vertinant projekto 4 straipsniu pildomojo įstatymo 341
straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, nėra aišku, ar juose reglamentuojamos viena su kita susijusios poveikio priemonės, ar, vis dėlto, tai skirtingo turinio administracinės atsakomybės formos. nėra aišku, ar mokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų galėtų būti sustabdomas būtent tik laikotarpiu nuo teisės aktų pažeidimo nurodymo iki termino pažeidimams pašalinti suėjimo, ar, vis dėlto, šiame punkte turimi omenyje būtent atvejai, kada nurodyti pažeidimai nepašalinami per nustatytą terminą.
Be to, siekiant teisinio aiškumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, įstatyme reikėtų nustatyti bent minimalų terminą, per kurį turėtų būti pašalinti nurodyti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai.“
(vi) „Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienašališki administraciniai sprendimai, kuriais nurodomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai ir nustatomi terminai jiems pašalinti, betarpiškai susiję ir su tarp teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų sudarytų sutarčių vykdymu bei jų sąlygų tinkamu įgyvendinimu, todėl įstatyme turėtų būti aptarti ir tokių administracinių sprendimų apskundimo teismui pasekmės galimam sutarčių nutraukimui ir jų vykdymo sustabdymui.“ (vii) „tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą.
Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis.
Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų tiesiog niekinis.“ Tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimo neteisėtumas būtų siejamas ne su sutarties nuostatų pažeidimu, o grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų, projekte reikėtų nustatyti, kokia tvarka minėti sprendimai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu jie nebūtų apskųsti 7 Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti terminą, per kurį atitinkamas subjektas neteisėtai gautas lėšas privalėtų grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.“ Apibendrinant manome, kad dabartinė Įstatymo projekto redakcija nėra tinkamai parengta, nėra įvertintos galimų sankcijų priėmimo prielaidos, reglamentuotas adekvatus jų taikymas bei įvertintas tokių sankcijų poveikis ASPĮ veiklos tvarumui ir tęstinumui bei pacientams, užtinkrinant prieinamą, į paciento poreikius ir preferencijas orientuotą sveikatos priežiūrą. Be to, galimai būtų sukurtos galimybės pasireikšti piktnaudžiavimui, taikant skirtingo dydžio baudas skirtingoms ASPĮ bei taikant perteklines, neadekvataus dydžio sankcijas už mažareikšmius teisės aktų pažeidimus.
Esama Įstatymo projekto redakcija suponuotų pasenusios ,,bausmių“ kultūros puoselėjimą sveikatos priežiūros sektoriuje ir jo organizacijose, kas nėra priimtina diegiant modernią, pasitikėjimu ir nuolatiniu tobulėjimu grįstą saugos kultūrą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikslinga iš esmės tobulinti Įstatymo projektą. Siūlome Įstatymo projektui tobulinti sudaryti darbo grupę, į kurią įtraukti suinteresuotųjų šalių (ASPĮ, pacientų organizacijų, kt.) atstovus, tame tarpe LPSPĮA atstovą. Tikimės, kad bus įvertintos pateiktos pastabos ir siūlymai, į juos bus atsižvelgta. Esame pasirengę ir toliau konstruktyviai bendradarbiauti tobulinant Įstatymo projektą. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo nario pasiūlymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektą svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir jam pritarė (atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, STT pastabas)
PAKEITIMŲ Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2022 m. sausio 20 d. užregistravo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26-1, 26-2, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34-1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1298 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2022 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 783 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26-1, 26-2, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1298 (toliau – Nutarimas).
Paskelbtoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2022 m. spalio 26 d. darbotvarkėje yra numatomas šio Įstatymo projekto svarstymas. Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) susipažino su Įstatymo projektu bei Nutarimu ir teikia Komitetui savo įžvalgas bei pasiūlymus dėl inicijuotų pakeitimų. Tikimės, jog į rašte nurodomus argumentus bus atsižvelgta ir Įstatymo projektas bus atitinkamai pakoreguotas. I. Dėl ligonių kasų įgaliojimų didinimo Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis su Asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo ar vaistinėmis dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – Sutartis). Įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūlomi pakeitimai yra susiję su tokių Sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad VLK ir TLK, vykdydamos vaistinių ir ASPĮ, sudariusių Sutartis priežiūrą, galėtų savarankiškai priimti sprendimą skirti sankcijas, tai yra siekiama įteisinti, jog VLK ir TLK būtų suteikti įgaliojimai ne ginčo tvarka nustatyti vaistinės ar ASPĮ veiklos neteisėtumą ir skirti vaistinėms bei ASPĮ administracinio poveikio priemones. Tokiu atveju būtų Įstatymo projektu vienai Sutarties šaliai – TLK ar VLK - būtų sudarytos itin plačios galimybės taikyti neproporcingai dideles nuobaudas, net nutraukti Sutartis ar vienašališkai taikyti sankcijas, kas iš principo būtų ydinga praktika, nes tokie VLK ir TLK veiksmai galėtų sukelti neproporcingai didelę riziką vaistinių ar ASPĮ veiklai bei neigiamai paveikti (apriboti) gyventojų prieinamumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (toliau – ASPP), apmokamoms iš PSDF biudžeto lėšų.
Įgyvendinus Projektą, VLK ir TLK turėtų teisę ne tik sudaryti Sutartis ir būtų Sutarties šalimi, skiriančia PSDF lėšas bei turėtų teisę ir kontroliuoti tokių Sutarčių vykdymą, bet ir Projektu šioms institucijoms būtų suteikiamos papildomos teisės taikyti administracinio poveikio priemones – net iki Sutarties nutraukimo. Todėl, nenustačius Projekte aiškios ir konkrečios administracinio poveikio Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-10-25 Nr. G-2022-8868 2 priemonių taikymo tvarkos bei kriterijų ir palikus tam tikrus aspektus spręsti savarankiškai VLK ir TLK, Sutarties šalys atsidurtų nelygioje padėtyje, o priimant sprendimus neabejotinai būtų neišvengta subjektyvumo, o galimai ir piktnaudžiavimui turima dominuojančia galia. VLK ir TLK būtų suteikiama neproporcingai didelės teisės ir galios nustatyti vaistinės ar ASPĮ kaltę ir savarankiškai (neišvengiant subjektyvumo nesant aiškios tvarkos ir kriterijų) taikyti bausmes priimant sprendimus dėl jų dydžio - net iki Sutarties sustabdymo ar nutraukimo, kas suponuotų sąlygas tam tikrų ASPĮ ir vaistinių diskriminacijai (nesant Projekte aiškių kriterijų skirtingoms ASPĮ ir vaistinėms už tuos pačius pažeidimus galėtų būti taikomos skirtingo poveikio priemonės).
Sutarčių tinkamas ir nepertraukiamas vykdymas yra ypač svarbus visiems Lietuvos gyventojams, visų pirma, ASPP prieinamumo (tame tarpe finansinio, t.y. teisės gauti apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų už gaunamas ASPP), todėl bet koks jų vykdymo sustabdymas, nutraukimas ar kitokia poveikio priemonė pirmiausia neigiamai paveiktų pacientų teises gauti ligonių kasų apmokamas ASPP, taip pat ir ASPĮ bei vaistines, sukeliant nepateisinamą riziką jų veiklos tęstinumui ir finansiniam tvarumui. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtinta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taip pat Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, kuri lemia šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos1. Vis dėlto, iš siūlomo teisinio reglamentavimo matosi, jog VLK, tiek TLK vienašališkai ne ginčo tvarka galės skirti įstatyme nurodytas sankcijas ar įpareigoti grąžinti apdraustajam nustatyto dydžio mokesčius. Pagal dabartinį reglamentavimą, išlaidos už apdraustųjų ASPP bei vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, apmokamos vadovaujantis TLK ir ASPĮ ar TLK ir vaistinių Sutartimis2. Šios Sutartys, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, sudaromos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Toks esamas teisinis reguliavimas iš esmės yra pakankamas, atitinkantis Konstitucijos nuostatas ir reiškiantis, kad šios Sutartys turėtų būti vertinamos kaip Sutartys dėl tam tikrų paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK). Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Todėl tokiais atvejais, kai ginčas kyla dėl to, ar sutarties šalis netinkamai vykdė sutartines prievoles, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme, o ne vienašališkai nusprendžiama VLK ar TLK taikyti sankcijas, kaip dabar siūloma Projekte bei Nutarime. Todėl manome, kad VLK ir TLK dėl sutartinių prievolių įvykdymo įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą. Jei Projektu siūlomas reglamentavimas būtų priimtas, tokiu atveju būtų visiškai paneigta kitos sutarties šalies – ASPĮ ar vaistinės - galimybė ginti savo teisėtus interesus įstatymuose numatyta tvarka – bendrosios kompetencijos teisme. Negalima atmesti prielaidos, jog VLK ar TLK galėtų pradėti piktnaudžiauti tokiomis suteiktomis perteklinėmis galiomis ir, esant tam tikroms situacijoms, tikslingai tikrinti tik tam tikras konkrečias ASPĮ ar vaistines, jog būtų užfiksuoti pažeidimai ir tos konkrečios įstaigos netektų Sutarčių. Įstaigos, kurias VLK ar TLK palankiau vertina tikrinamos nebūtų ar būtų tikrinamos rečiau ir jose pažeidimų galimai nebūtų fiksuojama, arba būtų taikomos mažesnio neigiamo poveikio sankcijos nei įstaigoms, kurios yra turėjusios anksčiau teisminių procesų su TLK ar yra TLK nepalankiai vertinamos.
Akivaizdu, kad tobulinant ar keičiant teisės aktus neturi likti vietos subjektyvumui ir šališkumui, ypač -valstybės institucijoms priimant sprendimus, kurie, be kita ko, galimai neigiamai paveiktų tiek ASPĮ, tiek vaistinių sąžiningos konkurencijos aplinką. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, atliekant ASPĮ ar vaistinių veiklos patikrinimus, pasitaiko neatitikčių tvarkant medicininę dokumentaciją ir pan., kurias sąlygoja žmogiškasis faktorius ar kiti 1 Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai 2 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis 3 sisteminiai veiksniai, įstaigoms veikiant nuolat kintančioje išorinėje aplinkoje (nuolat įgyvendinant sveikatos apsaugos reformas, keičiant teisinį reglamentavimą ir kt.), ypač ekstremalių situacijų ir kitais neapibrėžtais ir neaiškiais atvejais. VLK ir TLK patikrinimai, identifikuotos ASPĮ ir vaistinių veiklos spragos bei neatitiktys turėtų būti ne bausmių taikymo objektas, bet konsultacijų ir nuolatinio tobulėjimo bei kokybės gerinimo tikslas. Tikrai kyla pagrįstų abejonių, jei būtų priimtas Projektas, dėl VLK bei TLK taikomų sankcijų objektyvumo skirtingoms ASPĮ – pvz., vargu ar VLK ar TLK ryžtųsi taikyti Sutarties sustabdymo ar nutraukimo poveikio priemones tretinio nacionalinio lygmens ASPĮ ar kitoms viešosioms ASPĮ. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar iš viso ši teisės norma būtų taikoma lygiais pagrindais ir viešosioms ASPĮ, ar būtų taikoma tik privačioms ASPĮ, taip jas diskriminuojant ir siekiant išstumti iš sveikatos priežiūros paslaugų rinkos. II.
II. Dėl Projekto aiškumo ir apibrėžtumo bei kitų trūkumų Projekto 4 straipsnis (pildomo įstatymo 341 straipsnis), reglamentuoja sankcijų už vaistinių, ūkio subjektų ar ASPP teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skyrimą. Nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas), nei Nutarime nėra nurodoma, už kokius konkrečius įstatymų ar teisės aktų pažeidimus kokio lygio sankcijos būtų taikomos, kas jas skirtų, kaip vyktų sankcijų skyrimo procedūra, kas būtų, jei sankcijos būtų skiriamos subjektyviai, nepagrįstai, kaip ASPĮ ar vaistinės galėtų apginti savo teises tokiais ir panašiais atvejais? Neįtvirtinus šių svarbių aplinkybių būtų pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatyme įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Teikiame kitas pastabas ir komentarus dėl Projekte esančių neaiškumų bei prašome į juos atsižvelgti priimant sprendimą dėl Projekto tikslingumo: a. Dėl sutarčių su TLK stabdymo ir nutraukimo. Projektu siūloma nustatyti, jog ASPĮ ar vaistinė, padariusi bet kokį, bet kokios teisės normos pažeidimą per dvejus metus prarastų teisę turėti Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ASPĮ ir vaistinių veiklą reglamentuoja daugybė teisės aktų, pradedant nuo dokumentų tvarkymo taisyklių iki ASPP teikimo reikalavimų, dauguma ASPĮ ar vaistinių tikrai padaro daugiau negu 2 teisės normų pažeidimus per dvejus metus. Tuo būtų galia įsitikinti perskaičius VLK, TLK, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Visuomenės sveikatos centro bei kitų valstybės institucijų atliktų tyrimų protokolus.
Pagal Projekto nuostatas, nustatant bei skiriant sankcijas nebūtų vertinama nei atliktų pažeidimų pobūdis, nei jų sudėtingumo, sistemiškumo ar pavojingumo lygis, taip pat nebūtų atsižvelgiama, ar pakartotinai pažeidžiama ta pati teisės akto nuostata, ar neatitiktis įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus, ar sąmoningai ir pan. Dėl to akivaizdu, kad Sutarties ar jos dalies sustabdymo ar nutraukimo bausmė gali būti visiškai neproporcinga per 2 metus ASPĮ ar vaistinėje padarytiems pažeidimams. Net ir formalūs pažeidimai, kurie iš esmės niekaip nepaveikia paslaugų teikimo saugos ar kitų kokybės aspektų, gali sukelti itin neigiamus padarinius. Pavyzdžiui, TLK imantis veiksmų stabdyti TLK ir vaistinės sutartį būtų paveiktas visas tos vaistinės tinklas visoje Lietuvoje. Šiuo metu, vaistinių tinklas turintis daugiau nei vieną veiklos vietą, t. y. vaistinių filialą, su TLK pasirašo vieną sutartį visoms vaistinių veiklos vietoms (filialams), kurie yra išsidėstę visoje Lietuvoje. Todėl, sustabdžius sutartį dėl vienos vaistinės filialo darbuotojo žmogiškosios klaidos, būtų stabdomas kompensuojamų vaistų išdavimas visose tos įmonės vaistinėse (pavyzdžiui viena vaistinė gali turėt 300 filialų). Tokiu atveju, visose tos įmonės vaistinėse negalėtų būti išduodami kompensuojami 4 vaistai, todėl gyventojams suprastėtų ar taptų neįmanomas kompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumas. Analogiška situacija būtų, jei TLK priimtų sprendimą stabdyti ar naikinti Sutartį ar jos dalį su ASPĮ (juridiniu asmeniu), kuri turi daug filialų. Nutraukus sutartis su ASPĮ, būtų reikšmingai pažeistas ASPP prieinamumas Lietuvos ar tam tikros jos teritorijos gyventojams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra akcentavęs 3 – prieinamumas tai „ tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas“. Nustačius Vyriausybės siūlomus kriterijus ir jų pagrindu nutraukiant Sutartis, būtų tiesiogiai paveikiama ASPĮ išsidėstymo infrastruktūra, sumažintas jų kiekis ir radikaliai apsunkintos pacientų galimybės gauti jiems garantuojamą nemokamą asmens sveikatos priežiūrą arti gyvenamosios vietos. b. Dėl mokėjimų iš PSDF stabdymo. Projekte nėra konkrečiai nustatomi pažeidimai, už kuriuos galėtų būti stabdomi mokėjimai iš PSDF biudžeto. Manytume, kad tokių reikšmingų ir sukeliančių akivaizdžias neigiamas pasekmes aiškus sąrašas, kuomet būtų taikomos atitinkamo mokėjimų iš PSDF stabdymo lygmens sankcijos, turi būti pateiktas Projekte. Kitu atveju gali susidaryti VLK ir TLK piktnaudžiavimo bei tam tikrų ASPĮ bei vaistinių diskriminavimo situacijos, kada savarankiškai bus nusprendžiama ar taikyti mokėjimų stabdymą, kokia apimtimi jį taikyti ar netaikyti iš viso. Manome, kad dauguma ASPĮ ir vaistinių kasdieninėje praktikoje pasitaikančių netyčinių ar nesisteminių pažeidimų (pvz., žmogiškos klaidos pildant medicininę dokumentaciją, neatitiktys, nepageidaujami įvykiai ir pan.) neturėtų būti laikomi pakankamai rimtais, jog dėl jų turėtų būti tokio lygmens sankcijos, kaip mokėjimų iš PSDF biudžeto stabdymas, nes tokiu atveju į ASPĮ ir vaistines būtų grąžinama bausmių kultūra, o iš PSDF biudžeto finansavimo sustabdymas ženkliai neigiamai veiktų ASPĮ veiklos tęstinumą ir keltų nepagrįstai dideles rizikas jos veiklos tvarumui, finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymui.
Tuo labiau nukentėtų tokių įstaigų pacientai, kurie dėl finansinių motyvų būtų priversti kreiptis į kitas ASPĮ arba patirtų perteklinę finansinę naštą, turėdami už gaunamas ASPP susimokėti patys savo lėšomis, neatsižvelgiant į tai, kad moka sveikatos draudimo įmokas ir turi teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas ASPP jų pasirinktoje ASPĮ. Paciento ir gydytojo pasitikėjimo santykis yra labai svarbus klinikiniame procese, todėl toks priverstinis ASPĮ ir jos gydytojo pakeitimas pacientui galimai sukeltų neigiamas pasekmes jo sveikatai, tuo labiau – uždelstų gydymą. Taip pat neaišku kada ir kaip tokios sankcijos būtų taikomos vaistinėms: ar apmokėjimas būtų stabdomas viso tinklo mastu ar tik konkrečios vaistinės, kurioje nustatytas pažeidimas, ar kaip Nutarimo 5 punkte siūloma stabdyti mokėjimą ,,iki sprendimo, įvykdymo dienos sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už tokias , vaistus, medicinos pagalbos priemones , dėl kurių priimtas atitinkamas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų jo priėmimo dienos“. Pagal šį punktą visam vaistinių tinklui nebus mokama už konkretų vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę, kas neatrodo racionalu ir logiška, nes kitoje veiklos vietoje tokio pažeidimo/neatitikimo teisės aktams gali ir nebūti, tačiau sankcija tokiu atveju būtų taikoma.
Tokia praktika neabejotinai ženkliai apribotų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių prieinamumą gyventojams. 2022 m. spalio 21 d. Komiteto Pirmininkas užregistravo savo pasiūlymą dėl Projekte numatytos galimybės stabdyti mokėjimus. Pirmininkas kritikuoja šį pasiūlymą ir nurodo argumentus, dėl kurių, anot jo, mokėjimų stabdymas būtų neefektyvus. Todėl Pirmininkas siūlo numatyti galimybę nustačius pažeidimą sustabdyti Sutarties ar jos dalies galiojimą iki jo ištaisymo, o pažeidimo neištaisius per nurodytą terminą – Sutartį ar jos dalį nutraukti. Manome, kad toks reguliavimas būtų pernelyg griežtas, neproporcingai varžantis tiek ASPĮ, tiek vaistinių teises ir veiklą, o tam tikrais atvejais – ir 3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 26 d. Sprendimas Nr. 47/2009-131/2010 5 visiškai neproporcingas atliktam pažeidimui. Sustabdžius Sutarties vykdymą nei ASPĮ nei vaistinės negalėtų teikti paslaugų – tai gali įnešti didžiulį chaosą į ASPP teikimą, eilėse užrašyti pacientai netektų galimybės apsilankyti pas gydytojus specialistus, ligos nebūtų diagnozuotos ir gydomos laiku, būtų atitolinamas vaistų ir ASPP prieinamumas gyventojams, kas tik dar labiau pakenktų bendrai ASPP kokybei. Pagal šiuo metu pateiktą pasiūlymą, bet kuri ASPĮ ir vaistinė, gavusi oficialų VLK pranešimą dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, nedelsiant imtųsi juos pašalinti, nes kitaip grėstų mokėjimų už teikiamas paslaugas iš PSDF sustabdymas. Įstaigos nesiryžtų prisiimti tokio aukšto lygio rizikos (finansinės), kadangi tai reikštų arba nuostolingą veiklos vykdymą arba pacientų praradimą. c. Dėl įpareigojimo gražinti neteisėtai gautas lėšas iš PSDF ar mokėjimus iš gyventojų.
Projekte nėra aptariama, kokiu būdu ASPĮ gautos lėšos būtų laikomos neteisėtai gautomis PSDF lėšomis, kaip vertinama, kada pacientas paslaugas turėjo gauti nemokamai ir pan. Taip pat neaišku, kokiu atveju būtų taikomas įpareigojimas vaistinėms. Toks įpareigojimas kelia nerimą, ar nebus tokiu būdu sprendžiami E. Sveikatos, Sodros ir kitų sistemų netobulumai ir administracinė našta perkeliama vaistinėms ar ASPĮ. Pavyzdžiui, išduodant kompensuojamus vaistus, vaistinėje yra kreipiamasi į E. Sveikatos posistemę, kuri gauna informaciją iš Sodros, dėl informacijos patikrinimo, ar konkrečiam asmeniui priklauso kompensuojami vaistai nemokamai. Pasitaiko, jog vaistinėje iš sistemų gaunamas klaidingas atsakymas, kad atitinkamam asmeniui nepriklauso nemokami kompensuojami vaistai. Tokiu atveju gyventojas vaistinėje moka kompensuojamo vaisto priemoką. Paaiškėjus, kad įsivėlė klaida, toks asmuo turi galimybę kreiptis į VLK ir susigrąžinti priemoką. Šiuo atveju, pagal Nutarimą, nėra aišku, ar toks žalos padengimas nebus perkeliamas vaistinėms. Atkreipiame dėmesį, kad klaidingą informaciją vaistinė gauna ne dėl savo aplaidumo ar kaltės, o dėl informacijos vėlavimo ar klaidų iš aukščiau išvardintų įstaigų/sistemų. d. Dėl ASPĮ ir vaistinėms skiriamų baudų. Projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymas bus papildomas nustatant VLK ir TLK teisę skirti baudas ASPĮ ir vaistinėms už teisės aktų pažeidimus. Vis dėlto, Įstatymo projekto 341 straipsnyje, kuriame dėstomas VLK ar TLK sprendimų, priimamų vykdant ASPĮ ir vaistinių priežiūrą, sąrašas, jokių ekonominių sankcijų (baudų) skyrimo galimybės nenumatyta. Tuo labiau, nėra nustatomas galimų baudų dydis. Atitinkamai, Projekto lydimieji dokumentai netinkamai perteikia Įstatymo projekto esmę.
Todėl Projekte turėtų būti pateiktas aikus pažeidimų sąrašas, kriterijai ir konkretūs baudų dydžiai už galimus pažeidimus bei jų skyrimo mechanizmas, kuriuo turėtų vadovautis VLK ir TLK. III. Dėl LVK pasiūlymų. LVK yra įsitikinusi, kad šuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas ir tinkamai užtikrina ASPĮ bei vaistinių naudojamų PSDF biudžeto lėšų kontrolę. Manome, kad dabartinis Projekto tekstas nėra iki galo išanalizuotas, nėra įvertintas jo tikslingumas, realios pasekmės, reglamentuotas adekvatus jų taikymas bei įvertintas tokių sankcijų poveikis ASPĮ ir vaistinių veiklos tvarumui ir tęstinumui bei pacientams, užtikrinant prieinamą, į paciento poreikius ir preferencijas orientuotą sveikatos priežiūrą. Taip pat Projektu galimai sukuriamos galimybės pasireikšti piktnaudžiavimui taikant skirtingo dydžio baudas skirtingoms ASPĮ ir vaistinėms bei taikant perteklines, neadekvataus dydžio sankcijas už mažareikšmius teisės aktų pažeidimus, kurių pasitaiko kasdieninėje ASPĮ ir vaistinių veiklos praktikoje. Esama Įstatymo projekto redakcija suponuotų pasenusios ,,bausmių“ 6 kultūros puoselėjimą sveikatos priežiūros sektoriuje ir jo organizacijose, kas nėra priimtina diegiant modernią, pasitikėjimu ir nuolatiniu tobulėjimu grįstą saugos ir mokymosi iš nesėkmių kultūrą. Projektas nėra tikslingas iš esmės. Jei visgi būtų nutarta svarstyti Projekto turinį, Projektas turi būti tobulinamas iš esmės, atsižvelgus į šiame rašte išdėstytus argumentus, užtikrinant, kad siūlomo poveikio priemonių taikymo mechanizmas būtų vienareikšmiškas ir aiškus visoms Sutarties šalims, objektyvus, nekeltų netikslingos ir perteklinės rizikos ASPĮ ir vaistinių veiklai, taip pat bereikalingos rizikos ASPP prieinamumui (ir finansiniam) Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad atsižvelgsite į pateiktas pastabas. Esame pasiruošę bendradarbiauti rengiant pakeitimus.
Siūlome Įstatymo projektui tobulinti sudaryti darbo grupę, į kurią įtraukti suinteresuotųjų šalių (ASPĮ, vaistinių, pacientų organizacijų, kt.) atstovus, tai pat – ir LVK atstovą. Dėkojame už bendradarbiavimą. Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo nario pasiūlymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektą svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir jam pritarė (atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, STT pastabas)
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-05-11
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Sutikdami su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytomis pastabomis dėl siūlymo atsisakyti įstatyminių nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių, sudaromų tarp Teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, sąlygoms[²], kartu pažymime, kad siūlomas teisinis reglamentavimas ne tik mažins teisinio reglamentavimo aiškumą, bet ir procedūrų atsparumą korupcijai[³]. Tuo pačiu siūlome, neatsisakant nuostatų, nustatančių privalomus esminius reikalavimus sutarčių sąlygoms, apsvarstyti galimybę tarp esminių sutarties sąlygų įtraukti asmens sveikatos priežiūros įstaigų prievolę vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) nurodomas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones. Pažymėtina, kad tokiu reglamentavimu Ministerijai būtų sudarytos papildomos prielaidos paskatinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą įstaigose, kurių steigėjas yra ne Ministerija, o kiti subjektai, ir taip didinti viso sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą korupcijai.
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projekto 4 straipsniu siūlomo papildyti keičiamą įstatymą 34¹ straipsniu. 34¹ straipsnio
pažeidimų pašalinimo terminų (minimalaus termino ar dienų intervalo), kuriuos gali nustatyti Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Siekdami didinti veiklos priežiūros objektyvumą, ir užtikrinti vienodą teisės normų taikymą visiems subjektams, siūlome detalizuoti galimus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų pašalinimo terminus. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą, priima sprendimą pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos priemones, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir
(arba) vaistus, ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai. Abejojame, ar pagrįstai prievolė grąžinti neteisėtai paimtą mokestį siejama tik su asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, ir (arba) medicinos priemonių nemokamu gavimu, nes toks reglamentavimas neapimtų atveju, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, ir (arba) medicinos priemonių apmokėjimas kompensuojamas ne visa apimtimi, o iš dalies. 3.2.
dėmesį, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta ir Projektu siūloma keisti 39 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotės nėra pakankamai aiškios. Todėl siūlome svarstyti, ar nebūtų tikslinga iš punkto išbraukti frazę „iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei“. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos yra mažinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti. Atsižvelgti Projektas patikslintas:
Teikiame savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP- 12981 (toliau - Projektas): 34 1 straipsnio 1 d. 2 p., 4 p. vartojama neaiški sąvoka „rašytinis nurodymas“. Tokios sąvokos nėra nei LR viešojo administravimo nei LR administracinių nusižengimų kodekse. Teisės aktuose turėtų būti vartojama aiški, vieninga terminologija, suderinta su kitais teisės aktais. 34 1 straipsnio 1 d. yra siekiama suteikti didesnius įgaliojimas teritorinės ligonių kasos direktoriui - 34 1 straipsnio 1 d. 1 p. ir 5 p. suteikti įgaliojimai nutraukti ar sustabdyti sutartis bei mokėjimus. Tokių įgaliojimų suteikimas ligonių kasos direktoriui gali turėti didelių neigiamų pasekmių įstaigų veiklai, sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.
Šie klausimai turėtų būti reglamentuoti labai išsamiai, nustatant saugiklius, kad nebūtų pažeistos pacientų teisės, nepagrįstai apribojus ar sustabdžius asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklą. Taip pat tokiu reglamentavimu didėja korupcijos pasireiškimo galimybė. 34 1 straipsnio 1 d. 2 p., 3.p., 4 p., 3 d., 8 d. iš esmės keičia šiuo m etu teisės aktuose įtvirtintą sutartinių santykių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinių ligonių kasų santykių pobūdį. Norint įtvirtinti šias nuostatas, būtina sistemiškai įvertinti visą teisinį reglamentavimą, kadangi faktiškai nebelieka sutartinių santykių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Tokia situacija, kai pati teritorinė ligonių kasa atlieka mokėjimus už paslaugas ir pati tikrina sutarties vykdymą bei gali duoti administracinius nurodymus dėl sutarties netinkamo vykdymo neatitinka nešališkumo, objektyvumo principų. Gausi teisminė praktika (naujausia nutartis - Klaipėdos apygardos teismo 2022-02-23, Civilinė byla Nr. e2A-75-642/2022 (pridedama) yra aiškiai parodžiusi, jos santykiai taip gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų dėl sutarčių vykdymo yra civilinio pobūdžio, kad teritorinė ligonių kasa neturi reikiamos kvalifikacijos specialistų įvertinti padarytą žalą, kad jos teisės taikymo aktai negali būti privalomojo pobūdžio, tik rekomendacinio ir žalos įrodymo ir pagrindimo faktas turi būti įrodinėjamas LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašome iš esmės koreguoti 34 1 straipsnį, įvertinant visos sveikatos sistemos reglamentavimą, korupcijos padidėjimo galimybę bei ilgametę teisminę praktiką. Nepritarti Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo nario pasiūlymus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektą svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir jam pritarė (atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, STT pastabas)
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-08-03511 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-436 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26²,
įstatymo projektui Nr. XIVP-1298 (toliau – Projektas) ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad gali būti sustabdomas ne tik licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai, bet ir jos dalies galiojimas, o 11¹ dalyje
ne tik licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai, bet ir jos dalies galiojimas.
Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio
apimtį esant licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dalies galiojimo sustabdymui arba panaikinus dalies licencijos galiojimą ir jį išdėstyti taip:
„1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti
sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jei sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);“. Pritarti 2,
12
sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis, veiklos priežiūrą, kartais nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kiti ūkio subjektai pašalina VLK ar teritorinių ligonių kasų nustatytus pažeidimus, tačiau netaiso savo veiklos ir tuos pačius pažeidimus daro pakartotinai. Siekiant sudaryti galimybes užkirsti kelią tokiems pakartotiniams pažeidimams, Projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalis papildytina nauju 2 punktu (buvusius 2–5 punktus pernumeruojant į 3-6 punktus):
„2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (-ų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;“. Pritarti
1 3.
Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti VLK ir teritorinių ligonių kasų sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo, o 5 punkte – ne tik sprendimas, bet ir jo įvykdymo užtikrinimo priemonė (mokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos priemonių, medicinos priemonių nuomą sustabdymas iki pažeidimų pašalinimo). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies
„įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai“), taip pat į tai, kad turėtų
būti užtikrintas ir Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio
pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą (atsižvelgus į šio nutarimo 3 punkte pateiktą pasiūlymą – 6 punktą) siūlytina formuluoti taip: „6) iki sprendimo, nurodyto šios dalies 3–5 punktuose, įvykdymo dienos sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar medicinos priemonių nuomą, dėl kurių priimtas atitinkamas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.“ Pritarti iš dalies Projekto
punktas patikslintas, atsižvelgus į Seimo nario A. Matulo pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą
2 4.
Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų nuo nurodymo gavimo dienos terminas tam atlikti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba, o tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslinama.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo
sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija, Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio
reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijus taip pat tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. Pritarti
atsisakyti Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio
nebėra vartojamas terminas „individualus administracinis aktas“) ir perteklinės, nes Projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 34¹ straipsnio
sprendimai laikytini administraciniais sprendimais, kaip jie apibrėžti
3
26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų pareigos nurodytos Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, o Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, susijusios su kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimu (pardavimu), netinka Įstatymo 26² straipsnyje nurodytiems ūkio subjektams, Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje brauktini žodžiai „ir kiti ūkio subjektai“ ir Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnis papildytinas atskira dalimi, kurioje būtų numatytos Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų pareigos.
Atsižvelgus į šį pasiūlymą, taip pat keistinas Įstatymo 39 straipsnio pavadinimas jį išdėstant taip:
„Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir
26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą“. Pritarti
dėl medicinos priemonių nuomos išlaidų apmokėjimo pasirašomos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai, projektas papildytinas Įstatymo V skyriaus pavadinimo keitimu jį išdėstant taip: „DRAUDŽIAMŲJŲ, SVEIKATOS
8.
Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo grąžinti dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar neteisėtai pateiktų šių paslaugų apmokėjimo dokumentų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Projekto
vaistinės ir kiti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kita ko, sudaro iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones, o b papunktyje – iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinami Projekto
dalies 4 punktas ir 3 dalies 4 punktas, kad atitiktų Įstatymo
9.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1–3 straipsniuose nurodyta, kad VLK direktorius tvirtina standartines Įstatymo 26–26² straipsniuose nurodytų sutarčių sąlygas, ir įvertinus tai, kad jos gali skirtis nuo Įstatymo 26–26² straipsniuose nurodytose tipinėse sutarčių formose nurodytų sutarčių sąlygų, Projektas papildytinas pereinamąja nuostata, numatančia, kad „šis įstatymas taikomas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo“. Projektas turėtų būti papildytas Įstatymo 30 straipsnio 10 punkto keitimu, kuriame būtų numatyta, kad VLK tvirtina standartines
16 Argumentai: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 26¹, 26², 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1298 (toliau – Projektas) 4 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlomas mokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar medicinos priemonių nuomą sustabdymas yra neefektyvi ir problemiška sprendimo vykdymo užtikrinimo priemonė. Pirma, mokėjimo sustabdymo laikotarpiu įstaiga ar įmonė galės teikti tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių sustabdytas mokėjimas. Tokiu atveju įstaigoms ar įmonėms bus suteikta galimybė ir toliau teikti paslaugas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, už kurias bus vėliau sumokėta PSDF biudžeto lėšomis. Antra, ligonių kasos moka asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir įmonėms už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsižvelgdamos į sutartyje nurodytą sutartinę sumą.
Pažymėtina, kad sutartinės sumos nurodytos pagal PSDF biudžeto išlaidų straipsnius, o ne atskirai pagal kiekvieną paslaugą (taip pat nurodoma ir iš įstaigų priimamose sąskaitose), pvz. negalima sustabdyti mokėjimo tik už kardiologo konsultaciją, nes sutartyje numatyta bendra sutartinė suma už visų specialybių gydytojų konsultacijas. Tokiu atveju būtų stabdomas visų konsultacijų apmokėjimas, vadinasi, tai būtų padarytam pažeidimui neproporcinga poveikio priemonė. Trečia, sustabdžius mokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, metų gale gali kilti atsiskaitymo su įstaiga ar įmone kitais sutartiniais metais problema. Kaip nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas, metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos, valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo sąskaitą. Atsižvelgus į tai, kad įstaigoms ir įmonėms sutartinės sumos suplanuotos kalendoriniams metams, o mokėjimas už paslaugas galėtų būti atnaujintas kitais metais, tebėra neaišku, ar iš naujos sutartinės sumos, ar iš kitų lėšų būtų mokama už mokėjimo sustabdymo metu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Šiuo atveju tinkamiausia priemonė siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, teikiant PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, yra ligonių kasų ir įstaigos ar įmonės sutarties arba jos dalies galiojimo, o ne mokėjimo stabdymas, per sutarties galiojimo sustabdymo laikotarpį neįvykdžius VLK ar teritorinės ligonių kasos sprendimo – sutarties ar jos dalies nutraukimas. Įstaigos ar įmonės, neturėdamos galimybės teikti PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kartu negaudamos pajamų, būtų priverstos nedelsdamos imtis pažeidimų pašalinimo priemonių. Mokėjimo sustabdymas tik atidės mokėjimą įstaigoms ar įmonėms, todėl jos nebus suinteresuotos tuoj pat ištaisyti nustatytus pažeidimus ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
papildymas 34¹straipsniu Pakeisti Įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) per Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos
nustatytą terminą neįvykdžius šios dalies 2–4 punktuose nurodyto sprendimo, sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą 30 kalendorinių dienų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos išlaidų kompensavimo, dėl kurių priimtas sprendimas nebuvo įvykdytas.
Neįvykdžius sprendimo iki sutarties galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas suderintas su kitomis projekto nuostatomis. Pasiūlymas: pakeisti 5 straipsniu pildomo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
“6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties
arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2022-10-12
6Sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1298 ir jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIVP-1298(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo sveikatos reikalų komitetas, 2022-10-261 Argumentai: pasiūlymai teikiami atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo nario pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat tikslinamas įstatymo įsigaliojimo terminas. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių
ligonių kasų ir vaistinių sutartys
apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3.
formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 1. Apdraustiesiems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. 2. Standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, sutarčių priedus nustatančius veiklos adresų sąrašą), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti licenciją sveikatos priežiūros arba vaistinės veiklai. 3. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“
2Seimo sveikatos reikalų komitetas,
2022-10-262 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 26¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 26¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti sąrašą), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
3Seimo sveikatos reikalų komitetas,
2022-10-263 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 26² straipsnio pakeitimas Pakeisti 26² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. „4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius išduodamų I klasės medicinos priemonių ir
(arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašą), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
4Seimo sveikatos reikalų komitetas,
2022-10-264 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: papildyti 5 straipsniu: „5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) tvirtina standartines šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų sutarčių sąlygas tipines formas;“
Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹straipsniu Papildyti įstatymą 34¹straipsniu: „34¹ straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²straipsniuosenurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jei sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (-ų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
3) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
4) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²straipsniuosenurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jei sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) nutraukti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (-ų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
3) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
4) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar teritorinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6.
ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
6Seimo sveikatos reikalų komitetas,
2022-10-266 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: papildyti 6 straipsniu:
„6 straipsnis. Įstatymo V skyriaus pavadinimo
pakeitimas Pakeisti įstatymo V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
7Seimo sveikatos reikalų komitetas,
2022-10-267 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 262 26 ¹ir 26 ² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų,
sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa arba teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Asmens Ssveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėmsei ligonių kasomsai;
5) teikti informaciją draudžiamajam apdraustiesiems apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
šias paslaugas neteisėtai pateiktų apmokėti sąskaitų, dėl neteisėtai išrašytų ir išduotų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
ligonių kasomis, privalo :
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Ssveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamosų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado grąžinti dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar dėl neteisėtai už juos pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa ar jos įgaliotomis teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, būtinomis jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
Valstybine ligonių kasa ar jos įgaliota teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, būtinas apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai kontroliuoti medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
neteisėtai išduotų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 34.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su teritorine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta grąžinti dėl neteisėtai išduotų šio įstatymo 26²straipsnyje nurodytų medicinos pagalbos priemonių ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar teritorinių ligonių kasų direktorių pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
8Seimo sveikatos reikalų komitetas,
2022-10-268 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
straipsniais pakeistų 26, 26¹, 26² straipsnių nuostatos taikomos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Slušnys, R. Žemaitaitis
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė