Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„5) Nuo 2023 sausio 1 šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti
(įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“. 2. Papildyti 19 straipsnio 5 dalį 4 punktu ir išdėstyti jį taip:
„4) Iki 2022 gruodžio 31 šilumos energijai, tiekiamai
gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektu siekiama ribotam terminui nustatyti lengvatinį 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą šildymui buitiniams centrinio šildymo vartotojams. 0 procentų PVM tarifas galiotų iki 2022 gruodžio 31 dienos, po jo vėl būtų taikomas šiuo metu taikomas 9 procentų PVM tarifas. 0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais. Tai bent jau dalinai amortizuotų drastiškai pakilusią šilumos kainą ir augančios infliacijos daromą neigiamą poveikį gyventojams. Nepaisant to, kad Lietuvoje šiuo metu yra taikomas lengvatinis 9 procentų tarifas šilumai, tačiau jis neturi reikiamo poveikio, kadangi šildymo kaina kai kuriose savivaldybėse, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, išaugo beveik tris kartus, visiškai nepriklausomai nuo jų gyvenamųjų namų statybos metų ir to ar namai buvo renovuoti ar ne. Šildymo kaina kai kuriose savivaldybėse 2021 m. gruodį gyventojams gerokai viršijo 100 eurų ribą, tačiau ir toliau prognozuojamas tolimesnis šilumos kainų augimas, kuris gali tapti sunkia našta šalies gyventojams. Maža to, infliacija, remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šalyje 2021 m. gruodį siekė 10,6 proc. Maža to, remiantis Lietuvos Banko prognoze, aukštas infliacijos lygis šalyje išliks ir pirmąjį 2021 m. ketvirtį. Tai reiškia, kad šalyje ir toliau išliks visų prekių ir paslaugų kainų kylimas, santaupų ir pajamų nuvertėjimas.
Nors teigiama, kad tarp Europos Sąjungos šalių Lietuvos gyventojai moka ne didžiausia kainą, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai Lietuva yra lyginama su visiškai kitokias klimato sąlygas turinčiomis šalimis ir jų gyventojų šildymui išleidžiamomis sumomis. Taip pat Lietuvos gyventojų gaunamos pajamos dažniausiai yra gerokai mažesnėmis su tokią pačią ar aukštesnę šilumos kainą mokančių kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų gaunamomis pajamomis. Pavyzdžiui, remiantis „Eurostat“ duomenimis, pagal gaunamą minimalų atlyginimą Lietuva yra 10 vietoje tarp ES šalių, nustačiusių minimalią sumą mokamą už darbą (dalis šalių neturi tokio kriterijaus). Tuo tarpu vidutinis darbo užmokėstis, atskaičius mokesčius, siekia 1012 eurų. Šiuo rodikliu Lietuva visoje ES lenkia tik tokias šalis kaip Rumunija (705 eurai), Vengrija (952 eurai) ar Slovakija (920 eurai), kai tuo tarpu tokiose šalyse kaip Airija (3041 euras), Danija (3902 eurai), Nyderlandai (2240 eurų) vidutinės gaunamos pajamos yra gerokai didesnės, todėl pagrįstai galima teigti, kad nepaisant to, kad Lietuvoje vartotojai už šiluma moka pigiau nei Vakarų Europos valstybės, tačiau šiuo metu mokama kaina yra neproporcingai didelė jų gaunamoms pajamoms. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu sumažinti gyventojų išlaidų dalį, skiriamą apmokėti už gaunamas šildymo paslaugas, todėl 0 procentų tarifas turėtų būti taikomas visiems šalies gyventojams. Labai svarbu paminėti ir tai, kad didelis atotrūkis tarp itin aukštas ir labai mažas pajamas turinčių gyventojų gali būti labai didelis ir jis visiškai neparodo ypatingai jautraus bet kokiam kainų didėjimui gyventojų skaičiaus ir atskirties šalyje. Remiantis
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal skurdo rizikos lygį visoje Europos
Sąjungoje lenkia tik tokias šalis kaip Lenkija, Rumunija, Vengrija, Kroatija, Bulgarija.
Vadinasi, galima teigti, kad Lietuvoje skurdo rizikoje esančių žmonių, kurie yra ypatingai jautrūs kainų augimui, kiekis yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje absoliučiame skurde gyvena apie 140 tūkstančių žmonių. Tuo tarpu ties skurdo riba balansuoja apie 590 000 šalies gyventojų. Akivaizdu, kad nemažinant dabartinių kainų, labai didelė dalis ties skurdo rizikos riba gyvenančių žmonių pradės gyventi skurde, tuo tarpu ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičius papildomai pasipildys tais žmonėmis, kurie šiuo metu laikomi gaunančiais didesnes pajamas. Taip pat, šiuo metu valstybės numatytos priemonės, pavyzdžiui, minimalios mėnesinės algos, pensijų didinimas yra nepakankamas, kadangi didinami dydžiai gerokai atsilieka nuo šalyje fiksuojamos infliacijos lygio. Todėl atsiranda būtinybė taikyti papildomas priemones, kurios padėtų šalies gyventojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas šilumos energijai centralizuoto šildymo vartotojams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 19 straipsnio 5 dalį 4 punktu, kuriame numatoma, kad lengvatinis 0 procentų PVM tarifas būtų taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.
Tai bent dalinai padės kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Prognozuotinas trumpalaikis (šildymo sezono metu) lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, tačiau, manytina, kad gyventojų sutaupytos lėšos vis tiek įsilies į šalies ekonomiką. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
teisės aktų nereikės
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos
įsigaliojimo
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „lengvatinis PVM šildymui“, „nulinis PVM tarifas šildymui“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
2022-01-25 Nr. XIVP-1291 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir papildyti šio straipsnio 5 dalį 4 punktu. Šiais pakeitimais siūloma nustatyti, kad iki 2023 metų lengvatinis 0 procentų PVM tarifas būtų taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, o nuo 2023 metų – būtų taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini
vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 2.
įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo bei įgyvendinimo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto numeracija – vietoj „5)“ įrašytina „1)“;
punkte nurodyta data „2023 sausio 1“ rašytina taip „2023 m. sausio 1 d.“.
Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 4 punktui; 5.3. projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „ir išdėstyti jį taip“ brauktina kaip perteklinė;
d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]