Projekto lyginamasis variantas
SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Papildyti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir išdėstyti ją taip: "6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, vėjo elektrinėms, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;". Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 14 punktą. 14) įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;
Pripažinti netekusiu galios 84 straipsnio 2 dalies 12 punktą. 12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų; Pripažinti netekusiu galios 86 straipsnio 2 dalies 12 punktą. 12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;
įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia Seimo nariai Justinas Urbanavičius Romualdas Vaitkus
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą. Praktika rodo, kad kituose įstatymuose įtvirtintos nuostatos kai kuriais atvejais (pvz., plėtojant saulės šviesos energijos elektrines) gali būti perteklinės arba lėtinančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą (pvz. vėjo elektrinių). Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija), 25 punkte numatyta, kad viena iš pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių (toliau
AEI dalis šalies bendrame galutinio energijos suvartojimo balanse sudarytų 45 proc. ir 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš pagaminta AEI. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio
Vyriausybės programos“ (toliau – Aštuonioliktosios Vyriausybės programa), 159 punktas numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš AEI gamyba, spartinama saulės ir vėjo elektrinių plėtra, bei planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo elektrinių ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą. Atsižvelgiant į tai, būtina, atsisakant perteklinio teisinio reguliavimo sudaryti kuo palankesnes sąlygas tiek vėjo, tiek saulės elektrinių plėtrai.
Šio įstatymo projekto uždaviniai:
kad vėjo elektrinių veikla gali būti priskirta atvejams, kuriais nereikalingas žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas tuo atveju, kai jų valdomi sklypai patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (toliau - Įstatymas) nurodytas teritorijas (vėjo elektrinėms nustatomas sanitarinės apsaugos zonas), tačiau privalomas kompensavimas už patirtus nuostolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
LRS Seimo nariai Justinas Urbanavičius ir Romualdas Vaitkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu vadovaujantis Įstatymu, būtina gauti visų žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Praktikoje kyla sunkumų gauti sutikimus, nes sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.).
Derybos su savininkais dėl kompensavimo už nustatomą sanitarinę apsaugos zoną nustatymą pradžioje vyksta sklandžiai, tačiau likus nedideliam skaičiui savininkų, su kuriais reikia susitarti, likusieji žemės sklypų savininkai prašo didesnių kompensacijų ir dėl to užtrunka sutikimų gavimas bei vėjo elektrinės statybos projekto įgyvendinimas. Įrengiant saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, kai pastatai yra gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymais, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio išdavimo procedūra reglamentuota Statybos įstatymą įgyvendinčiuose teisės aktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomi pakeitimai, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, skatins saulės šviesos energijos elektrinių ir spartins vėjo elektrinių plėtrą, sudarys prielaidas sparčiau siekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje nustatytų tikslų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos verslo subjektams, kurie investuoja į vėjo ir saulės elektrinių plėtrą.
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sumažins administracinę naštą ūkio subjektams, nes neliks prievolės gauti visų žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus planuojant statyti vėjo elektrines. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Justinas Urbanavičius Romualdas Vaitkus
ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 7, 69, 84 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-01-19 Nr. XIVP-1284 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai, tenkinant viešąjį interesą, keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Teikiamo įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nustatant, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas nustatant keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas vėjo elektrinėms. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu, vadovaujantis keičiamu įstatymu, ,,būtina gauti visų žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Praktikoje kyla sunkumų gauti sutikimus, nes sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.). Derybos su savininkais dėl kompensavimo už nustatomą sanitarinę apsaugos zoną nustatymą pradžioje vyksta sklandžiai, tačiau likus nedideliam skaičiui savininkų, su kuriais reikia susitarti, likusieji žemės sklypų savininkai prašo didesnių kompensacijų ir dėl to užtrunka sutikimų gavimas bei vėjo elektrinės statybos projekto įgyvendinimas“.
Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais: Pirma, projektu siūlomu reguliavimu siekiama pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių vėjo elektrinėse galėtų būti vertintinas kaip atitinkanti viešąjį interesą, bet kartu tai yra veikla, kuria siekiama pelno, t. y. tenkinamas privatus interesas. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Nuo įstatymo įsigaliojimo, nustatant sanitarinės apsaugos zonas prie vėjo elektrinių, yra reikalingi žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimai, o dėl įstatyme nustatytų veiklos sanitarinės apsaugos zonose apribojimų žemės sklypų savininkų patiriamus nuostolius šalių sutartu dydžiu atlygina asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. Tuo tarpu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iš žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių atimama teisė pareikšti valią dėl sanitarinės apsaugos zonų jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomoje žemėje nustatymo, o dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo patiriami nuostoliai būtų atlyginami ne šalių susitarimu, bet, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, būtų mokamos kompensacijos, apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taigi, priėmus įstatymą, žemės sklypų savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams atlygis už sanitarinės apsaugos zonose taikomus veiklos apribojimus būtų nustatomas, apskaičiuojamas ir išmokamas pagal kitas taisykles nei pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos sąlygos žemės savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams mokėti mažesnes kompensacijas, o projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą viešojo ir privataus intereso derinimo kontekste. Kartu, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pagrįstai apribotos žemės, kurioje būtų nustatomos vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos, savininkų nuosavybės teisės, sprendžiant jiems nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimo klausimus. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą daugumoje atvejų nustatant keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra reikalingi žemės savininkų ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai minėtos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atskiru atveju, t. y. siekiant nustatyti vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.), kuriose tokios zonos būtų nustatomos, gauti jų sutikimus dėl zonų nustatymo, taip pat susitarti dėl atitinkamų kompensacijų mokėjimo. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos neturėtų būti sprendžiamos kompleksiškai, tobulinant įstatymo įgyvendinimo teisinį reguliavimą, bet ne iš esmės pakeičiant teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo sąlygas pavieniu atveju. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas keičiamame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo procedūroms, pradėtoms iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus, dar neužbaigtoms. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio redakcija, kuri yra išdėstyta keičiamo įstatymo 142 straipsnyje. Projektu šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra keičiamos, todėl,
projekto 1 straipsnyje siūlomi nustatyti nauji keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimai šio straipsnio naujoje redakcijoje nebūtų numatyti.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projektu atitinkamai nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų. 2. Projekto 1 straipsnio nuostatomis siūloma panaikinti draudimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir
(ar) fasadų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų nuostatas kultūros paveldo objektais laikytini kraštovaizdžio elementai (įskaitant ir pastatus), kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagal projekto nuostatas leidus ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai ir yra gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų teritorijose, stogų ir (ar) fasadų įrengti saulės šviesos energijos elektrines, nebus pakenkta šių pastatų, kaip kultūros paveldo objektų, vertingųjų savybių apsaugai, taip pat kultūrinę ir estetinę vertę turinčių saugomų teritorijų kraštovaizdžio panoramų apsaugai, ir, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų tikslais. 3.
3Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
projektas tikslintinas:
1) įstatymo pavadinime žodis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis;
2) projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“, o vietoj žodžių
„išdėstyti ją“ įrašytini žodžiai „jį išdėstyti“;
3) keičiamo įstatymo 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimus reikėtų išdėstyti atskiruose projekto straipsniuose;
4) reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
5) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 4. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo srityje, taip pat šių valstybės institucijų kompetenciją, nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymuose, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-11-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-01-19) 1(7)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai, tenkinant viešąjį interesą, keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Teikiamo įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nustatant, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas nustatant keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas vėjo elektrinėms.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu, vadovaujantis keičiamu įstatymu, ,,būtina gauti visų žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Praktikoje kyla sunkumų gauti sutikimus, nes sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.). Derybos su savininkais dėl kompensavimo už nustatomą sanitarinę apsaugos zoną nustatymą pradžioje vyksta sklandžiai, tačiau likus nedideliam skaičiui savininkų, su kuriais reikia susitarti, likusieji žemės sklypų savininkai prašo didesnių kompensacijų ir dėl to užtrunka sutikimų gavimas bei vėjo elektrinės statybos projekto įgyvendinimas“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, projektu siūlomu reguliavimu siekiama pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių vėjo elektrinėse galėtų būti vertintinas kaip atitinkanti viešąjį interesą, bet kartu tai yra veikla, kuria siekiama pelno, t. y. tenkinamas privatus interesas. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Nuo įstatymo įsigaliojimo, nustatant sanitarinės apsaugos zonas prie vėjo elektrinių, yra reikalingi žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimai, o dėl įstatyme nustatytų veiklos sanitarinės apsaugos zonose apribojimų žemės sklypų savininkų patiriamus nuostolius šalių sutartu dydžiu atlygina asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.
Tuo tarpu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iš žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių atimama teisė pareikšti valią dėl sanitarinės apsaugos zonų jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomoje žemėje nustatymo, o dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo patiriami nuostoliai būtų atlyginami ne šalių susitarimu, bet, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, būtų mokamos kompensacijos, apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, priėmus įstatymą, žemės sklypų savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams atlygis už sanitarinės apsaugos zonose taikomus veiklos apribojimus būtų nustatomas, apskaičiuojamas ir išmokamas pagal kitas taisykles nei pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos sąlygos žemės savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams mokėti mažesnes kompensacijas, o projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą viešojo ir privataus intereso derinimo kontekste. Kartu, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pagrįstai apribotos žemės, kurioje būtų nustatomos vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos, savininkų nuosavybės teisės, sprendžiant jiems nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimo klausimus.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą daugumoje atvejų nustatant keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra reikalingi žemės savininkų ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai minėtos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atskiru atveju, t. y. siekiant nustatyti vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.), kuriose tokios zonos būtų nustatomos, gauti jų sutikimus dėl zonų nustatymo, taip pat susitarti dėl atitinkamų kompensacijų mokėjimo. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos neturėtų būti sprendžiamos kompleksiškai, tobulinant įstatymo įgyvendinimo teisinį reguliavimą, bet ne iš esmės pakeičiant teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo sąlygas pavieniu atveju. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas keičiamame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo procedūroms, pradėtoms iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus, dar neužbaigtoms. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio redakcija, kuri yra išdėstyta keičiamo įstatymo 142 straipsnyje.
Projektu šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra keičiamos, todėl,
projekto 1 straipsnyje siūlomi nustatyti nauji keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimai šio straipsnio naujoje redakcijoje nebūtų numatyti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projektu atitinkamai nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų. Nesvarstyta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-01-19) 1(7)
draudimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų nuostatas kultūros paveldo objektais laikytini kraštovaizdžio elementai (įskaitant ir pastatus), kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagal projekto nuostatas leidus ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai ir yra gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų teritorijose, stogų ir (ar) fasadų įrengti saulės šviesos energijos elektrines, nebus pakenkta šių pastatų, kaip kultūros paveldo objektų, vertingųjų savybių apsaugai, taip pat kultūrinę ir estetinę vertę turinčių saugomų teritorijų kraštovaizdžio panoramų apsaugai, ir, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų tikslais. Nesvarstyta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-01-19) 1(7)
3Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
projektas tikslintinas:
1) įstatymo pavadinime žodis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis;
2) projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“, o vietoj žodžių „išdėstyti ją“ įrašytini žodžiai „jį išdėstyti“;
3) keičiamo įstatymo 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimus reikėtų išdėstyti atskiruose projekto straipsniuose;
4) reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
5) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Nesvarstyta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-01-19) * 4.
Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo srityje, taip pat šių valstybės institucijų kompetenciją, nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymuose, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nesvarstyta. 5. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2022-02-01) * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 69,
Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyta. 6. STT (2022-02-09) 1(7)
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas ir nustatyti, kad „Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, vėjo elektrinėms, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms“ (pabrauktu šriftu pažymėtos Projektu siūlomos nuostatos). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto pasiūlymai svarstytini šiais antikorupcine prasme reikšmingais aspektais:
kriterijais ir tvarka vadovaujantis būtų įvertinama, ar vėjo elektrinių įrengimas ir naudojimas tenkintų viešąjį interesą, todėl šiuos sprendimus priimantiems asmenims (institucijoms) būtų sudaromos diskrecinės sąlygos (galimybės sprendimus priimti savo nuožiūra, galimai nepagrįstai ir neobjektyviai).
Projektu siūlomomis nuostatomis žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas būtų neprivalomas atvejais, kai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas vėjo elektrinėms tenkinant viešąjį interesą nustatytų Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija. Tikėtina, kad Projekto priėmimo atveju su vėjo elektrinių įrengimu ir naudojimu susijusios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos būtų nustatomos arba bendrąja tvarka (reikalaujant gauti žemės savininkų ir patikėtinių sutikimus), arba pasinaudojant Projektu siūloma galimybe ir nereikalaujant tokių sutikimų gavimo. Pastaruoju atveju, sprendžiant iš Projektu siūlomų nuostatų, įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turėtų būti priimamas sprendimas (arba kitaip konstatuojama), kad konkrečios vėjo elektrinės įrengimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad nei iš galiojančio teisinio reglamentavimo, nei iš Projektu teikiamų siūlymų ar Projektą lydinčiųjų dokumentų neaišku, kokia tvarka ir kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti pripažįstama, kad konkrečios vėjo elektrinės įrengimas yra /bus susijęs su viešųjų interesų tenkinimu. Dėl minėtos priežasties, jeigu minėtas neaiškumas pašalinamas nebus (pavyzdžiui, nustatant privalomus su viešojo intereso (visuomenės poreikių tenkinimu) susijusius reikalavimus), Projekto priėmimo atveju galima antikorupciniu požiūriu ydinga situacija, kada atitinkami sprendimai (sprendžiant kurių vėjo elektrinių įrengimas tenkins viešuosius interesus, o kurių ne) bus priimami diskrecinėmis sąlygomis (todėl galimai neobjektyvūs ir šališki).
Kyla abejonių, ar nenustačius su viešųjų interesų (visuomenės poreikių) tenkinimu susijusių reikalavimų, vėjo elektrinių įrengimas ir naudojimas gali būti vertinamas kaip atitinkantis viešuosius interesus, dėl kurio gali būti apribojami trečiųjų asmenų teisės dėl nuosavybės valdymo: nors viešojoje erdvėje ir sutinkama nuomonė, kad vėjo elektrinių įrengimas jau savaime atitinka viešąjį interesą[¹], Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, vien šis aspektas (kad vėjo elektrinės gamina „žaliąją energiją“) viešojo intereso fakto konstatavimui gali būti nepakankamas, kadangi, pavyzdžiui: vėjo elektrinė gali būti įrengiama tik atskirų asmenų privatiems poreikiams tenkinti arba komerciniais tikslais. Šiuo atveju taip pat gali būti svarbu, kad Projekto siūlymų įgyvendinimas susijęs ir su neigiamų padarinių tretiesiems asmenims (žemės sklypų, kuriuose būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, savininkams ir valdytojams) atsiradimu (o patvirtinus Projektu siūlomus pakeitimus – jų apimties padidėjimui), todėl įrengus vėjo elektrines galimai būtų nepagrįstai (jeigu vėjo elektrinių naudojimas faktiškai ir objektyviai nebūtų susijęs su viešųjų (visuomenės) interesų ar poreikių tenkinimu) suvaržomos šių asmenų (o taip pat valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių) teisės dėl nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų žemės sklypų naudojimo ar disponavimo jais.
Dėl minėtų priežasčių abejojame dėl Projektu siūlomų nuostatų pagrįstumo ta apimtimi, kad vėjo elektrinių įrengimas ir eksploatavimas jau savaime gali būti vertinamas kaip viešojo intereso užtikrinimas, dėl kurio kitiems asmenims būtų apribojamos teisės dėl nuosavybės ar kitais teisėtais būdais valdomų žemės sklypų naudojimo arba disponavimo jais. 1.2. Projektu iš esmės nesprendžiamos jo parengimą paskatinusios priežastys, tačiau siūloma panaikinti galiojančiame teisiniame reglamentavime nustatytus reikalavimus, užtikrinančius iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kildinamus trečiųjų asmenų teisėtus interesus į nuosavybės neliečiamybę.
Projektu siūlomų nuostatų priežastys grindžiamos aplinkybėmis, kad vėjo elektrines ketinantys įrengti asmenys susiduria su sunkumais surandant žemės sklypų savininkus, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas nukreiptas ne į minėtos problemos sprendimą (pavyzdžiui, užtikrinant greitesnę jų paiešką), bet į reikalavimo ūkinę veiklą ketinantiems vykdyti asmenims gauti sutikimą (iš asmenų, kuriems tokia veikla sukels neigiamų padarinių) panaikinimą: pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vėjo elektrinę ketinantys įrengti asmenys privalo gauti sutikimą iš asmenų, į kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais būdais valdomus žemės sklypus pateks specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad tokie asmenys užtikrindami savo teisėtus interesus neprivalo tokio sutikimo duoti ir gali nesutikti dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo jiems nuosavybės teise ar kitais teisėtais būdais valdomuose žemės sklypuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina, kad tokiu teisiniu reglamentavimu užtikrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas privačios nuosavybės neliečiamybės principas. Tuo tarpu Projektu siūlomos nuostatos vėjo elektrines įrengti ketinantiems asmenims leistų išvengti šio reikalavimo (gauti sutikimą) įgyvendinimo, todėl manytume, kad šiuo atveju yra svarstytina, ar minėtomis Projekto nuostatomis nebūtų sudaromos sąlygos asmenų teisėtų interesų (susijusių su privačia nuosavybės teise) pažeidimams.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos nuostatos Projekto aiškinamajame rašte argumentuojamos priežastimis, susijusiomis su privačiais žemės sklypais ir jų savininkais, tačiau Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas būtų taikomas ir valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atžvilgiu (nors problemų dėl galiojančio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo galimai nekyla). 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
naudingos su vėjo elektrinių įrengimu ir eksploatavimu susijusioms interesų grupėms. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vėjo elektrinę ketinantis įrengti asmuo privalo gauti sutikimą iš asmenų, jeigu su vėjo elektrinių įrengimu ir naudojimu susijusios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos patenka į šiems asmenims nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomus žemės sklypus. Tokie sutikimai grindžiami susitarimais dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, kompensavimo. (Pastebėtina, kad vėjo elektrines įrengiantys asmenys tokių susitarimų sudaryti neprivalo, jeigu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos į kitiems asmenims priklausančius ar jų valdomus žemės sklypus nepatenka). Projekto priėmimo atveju vėjo elektrines ketinantiems įrengti asmenims tokio sutikimo gauti nereikės, tačiau išliks pareiga atlyginti nuostolius, kurių dydis (vadovaujantis įstatymo 13 straipsnio nuostatomis) būtų apskaičiuojamas ir išmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Projektą lydinčiajame aiškinamajame rašte nurodomos Projekto parengimą paskatinusios priežastys yra susijusios su vėjo jėgaines įrengiantiems asmenims kylančiomis problemomis dėl sutikimų gavimo, nes (1) sunku surasti žemės savininkus, o (2) kai kuriais atvejais žemės sklypų savininkai prašo didesnių kompensacijų (negu kiti asmenys). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galima daryti išvadą, kad Projekto nuostatos butų naudingos su vėjo elektrinių įrengimu ir naudojimu susijusioms interesų grupėms[²], kadangi pastarosioms sudarytų palankesnes (lyginant su galiojančiu teisiniu reglamentavimu) su vėjo elektrinių įrengimu susijusias sąlygas – t. y. 1) eliminuotų jų pareigas gauti sutikimus iš asmenų, kurie vėjo elektrinių įrengimo atveju dėl jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patirtų nepatogumus; 2) sudarytų palankesnes nuostolių kompensavimo sąlygas, kadangi nuostolius tiesiogiai patiriantys asmenys negalėtų pretenduoti į didesnę negu apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką nuostolių atlyginimo sumą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą ir vertinant Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo pagrįstumą, Projekto siūlymai yra diskutuotini šiais aspektais:
gali būti sprendžiamos kitomis priemonėmis ir būdais, kuriuos nepažeisdami trečiųjų asmenų teisėtų interesų iš anksto įgyvendinti ir (ar) gali numatyti vėjo elektrines įrengti ketinantys asmenys. Vėjo elektrinių įrengimas ir naudojimas (kol tai objektyviai nesusiję su viešųjų interesų ir /ar visuomenės poreikių tenkinimu) susijęs su privačių verslo interesų tenkinimu.
Siekdami užsiimti šiuo verslu, vėjo elektrines įrengiantys asmenys gali iš anksto įvertinti galimas rizikas, kurių dalis yra susijusi su galimais finansiniais nuostoliais išmokant kompensacijas asmenims dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Tačiau siekdami išvengti šios rizikos, asmenys gali įsigyti nuosavybėn ar kitais pagrindais valdyti vėjo elektrinių įrengimui skirtus tokio dydžio žemės sklypus, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nustatomos jų ribose ir kitiems asmenims neigiamų padarinių nesukeltų;
sąlygas vėjo elektrines ketinančių įrengti asmenų nesąžiningam elgesiui. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kyla abejonių, ar Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas nebūtų palankus asmenų nesąžiningam elgesiui įsigyjant žemės sklypus vėjo elektrinių įrengimui: manytina, kad šiuo metu galiojantis reikalavimas priimant sprendimą dėl reikiamų žemės sklypų įsigijimo skatina įvertinti su tuo susijusias išlaidas ir galimas rizikas, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, ar su tuo sutiks asmenys, į kurių žemės sklypus pateks specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos. Tuo tarpu Projektu siūlomos nuostatos, kaip eliminuojančios aukščiau minėtas rizikas, gali paskatinti neatsakingą arba nesąžiningą vėjo elektrines ketinančių įrengti asmenų elgesį, kuomet žemės sklypai, siekiant sumažinti su jų įsigijimu susijusias išlaidas, būtų įsigyjami neįvertinant ir neatsižvelgiant į kitų asmenų teisėtų interesų užtikrinimo aspektą (pavyzdžiui, būtų įsigyjamos tik pačių vėjo elektrinių statybai reikalingo dydžio žemės sklypai, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nustatomos kitiems asmenims priklausančiuose žemės plotuose). 3. Kitų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl Projekto neturime.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siaurų interesų grupių ūkinei komercinei veiklai pažeidžiant kitų asmenų teisėtus interesus, o taip pat sudarytų prielaidas ūkinę veiklą ketinančių vykdyti asmenų nesąžiningumui. Be to dalis Projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo (t. y. kaip nuostatos turėtų būti taikomos ir įgyvendinamos) aspektu ir galimai sudarytų sąlygas sprendimus priimančių asmenų diskrecijai (veikti savo nuožiūra galimai nepagrįstai). Nesvarstyta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ (2022-03-07 Nr. T-l/22) 1(7)
VšĮ „Žiedinė ekonomika" išnagrinėjusi teisės akto projektą Nr. XIVP-1284 siūlo atsisakyti 1 straipsniu siūlomo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto keitimo, nes privačių vėjo jėgainių prilyginimas valstybei ar savivaldybėms priklausančiai infrastruktūrai nėra tikslingas ir, galimai, pažeidžia Konstituciją. Nesvarstyta. 2. Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija 1(7)
Valstybinė kultūros paveldo komisija, susipažinusi su pateiktu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) Nr. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, pritaria draudimų, nustatytų SŽNSĮ 69 str. 1 dalies 14 punkte, 84 str. 2 dalies 12 punkte ir 86 str.
str. 2 dalies 12 punkte, panaikinimui gamtiniuose kompleksiniuose draustiniuose, valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose ir biosferos rezervatų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų. Pritarimas panaikinti minėtus draudimus motyvuojamas ne tuo, kad pakeitimai skatins saulės šviesos energijos elektrinių ir spartins vėjo elektrinių plėtrą, spartins siekti Nacionalinės energijos nepriklausomybės strategijoje ir Aštuonioliktos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020-12-11 nutarimu Nr. XIV-72, nustatytų tikslų, o tuo, kad SŽNSĮ nereguliuoja statinių, kurie yra kultūros paveldo objektai, tvarkymo bei naudojimo. SŽNSĮ tikslas – nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodyti teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoti šių teritorijų nustatymą ir nustatyti šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaryti teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (SŽNSĮ 1 str.). Pritarus SŽNSĮ pakeitimo įstatymo projektui, statinių, kurie yra kultūros paveldo objektai, apsaugos reguliavimas nepakis, nes šiuos santykius reguliuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas bei Statybos įstatymas. Paveldo komisijos nuomone saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių įrengimas kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei vietovėse turėtų būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į kultūros vertybių ir aplinkos vertybinius požymius, įvertinus minėtų elektrinių vizualines ypatybes, technines specifikacijas ir galimą poveikį nustatytoms vertingosioms savybėms.
Pažymėtina, kad minėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 63 punkte išreikšta nuostata, jog saugi šalies ateitis įmanoma tik suvokus savo kultūros palikimą, paveldą, istoriją, 65 punkte įsipareigota paveldo srityje nuoširdų rūpestį transformuoti į efektyvią, išmintingą paveldotvarką, o 81 punkte nustatytas tikslas – formuoti integralią materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir aktualizavimo politiką, tobulinant esamą kultūros paveldo apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, plėtojant į rezultatus orientuotą kultūros paveldo apsaugos valdymo sistemą, užtikrinant integralią ir ilgalaikę valstybės pažangą kultūros paveldo srityje, įgyvendinant kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepciją bei Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų planą. Nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2022-08-08 nutarimas Nr. 605)1 Pritarti <...> Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1284 tikslams užtikrinti valstybės energetikos politikos strateginių tikslų įgyvendinimą, skatinti ir spartinti saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių plėtrą, sureguliuoti žemės sklypų savininkų ir vėjo elektrines plėtojančių subjektų interesų pusiausvyrą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti nurodytų įstatymo projektų atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32,
įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo,
straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams, iš kurių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1571 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-1574 yra susiję su pasiūlymais atsisakyti sanitarinės apsaugos zonos vėjo elektrinėms nustatymo ir įtvirtinti reikalavimą statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, taip pat su pasiūlymu atsisakyti perteklinių nuostatų, susijusių su draudimais įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, kai pastatai yra gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui. Numatoma, kad visi nurodyti įstatymų projektai bus svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo 2022 metų pavasario sesijoje. Nesvarstyta. 2. Seimo narys J. Razma (2022-01-25) 1(7)
Argumentai. Netikslinga vėjo jėgainių statybą prilyginti magistralinių dujotiekių, geležinkelių, elektros energijos perdavimo tinklų statybai. Pastarųjų atveju sudėtinga aplenkti kokio nors piliečio sklypą, jei jis neduotų sutikimo, kai tuo tarpu parenkant vėjo jėgainės statybos vietą yra daug galimybių ją keisti, jei kurio nors į sanitarinę zoną patenkančio sklypo savininkas nesutinka su šia statyba. Jei būtų priimta iniciatorių siūloma nuostata, sklypo savininkas, sugalvojęs gerai uždirbti iš jėgainės statybos, galėtų ignoruoti visų kaimynų, kurių sklypai patenka į sanitarinės apsaugos zoną, nesutikimus.
Pasiūlymas: Siūlau atsisakyti 1 straipsniu siūlomo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto keitimo: Papildyti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir išdėstyti ją taip: "6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, vėjo elektrinėms, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;". Nesvarstyta. 3. Seimo narė Laima Nagienė (2022-02-10)11 Argumentai:
Projektu siekiama sudaryti sąlygas įrengti vėjo jėgaines nereikalaujant sklypo, kuris yra vėjo jėgainių sanitarinės apsaugos zonoje, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, argumentuojant, kad toks teisinis reglamentavimas paspartintų vėjo jėgainių plėtros procesus. Manytina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas nėra būtinas aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti ir neproporcingai riboja nuosavybės teisę. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu yra tenkinamas ne tik viešasis, bet ir privatus interesas. Pasiūlymas: atsisakyti Projekto siūlymo papildyti Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Nesvarstyta. 4. Seimo narė Laima Nagienė (2022-02-10)21 Argumentai:
Projektu siūloma panaikinti draudimus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų.
Įstatymų leidėjas esamame teisiniame reglamentavime numatė kultūros paveldo objektų apsaugos sistemą, kuri nėra savitikslė. Draudimas įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant šių saugomų objektų stogų ir (ar) fasadų yra pagrįstas ir proporcingas, siekiant užtikrinti šių objektų išsaugojimo ir visuomenės teisės šiuos objektus pažinti ir naudoti tikslus, atsižvelgiant ir į saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo specifiką. Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl draudimas įrengti saulės šviesos energijos elektrines būtent ant šių saugomų objektų reikšmingai prisideda prie saulės elektrinių plėtros stabdymo ir yra perteklinis bei neatsižvelgia į įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytus kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Pasiūlymas: atsisakyti Projekto siūlymo pripažinti netekusiais galios Įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 14 punktą, 84 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir 86 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Nesvarstyta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1284 kaip neaktualų, kadangi 2022 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1245. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Baublys.
Baublys. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internetu: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/seime-gincai-del-saules-ir-vejo-elektriniu-statybu-pletros.d?id=89274377. [2] Tokią nuomonę suponuoja ir Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje esantys duomenys, pagal kuriuos vienam iš Projekto teikėjų lobistinę įtaką darė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovai. Prieiga internetu: https://skaidris.vtek.lt/public/document/edit?uuid=0a6417c0-7af3-17d8-817b-e8881e68007f.