1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo Nr. XIII-2077 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2019 m. inicijuoto asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką proceso įgyvendinimo praktiką ir jo metu kilusias praktines problemas, taip pat turint tikslą tinkamai reglamentuoti nuostatas dėl perkeliamiesiems asmenims mokamų išmokų ir kompensacijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžiama perkeliamojo asmens šeimos nario sąvoka neapima asmenų, kurie yra perkeliamojo nepilnamečio vaiko tėvų, vieno iš vaiko tėvų, su kuriais gyvena perkeliamasis nepilnametis vaikas, sutuoktiniai arba asmenys, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo jo įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios nuostatos tikslas ‒ kad asmenys, gavę perkeliamojo asmens statusą, kuo greičiau atvyktų į Lietuvą ir pradėtų naudotis integracijos priemonėmis.
Įstatyme nebuvo atsižvelgta į ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, koronaviruso (COVID-19 ligos) pandemiją, dėl kurių kyla sunkumų organizuojant asmenų atvykimo į Lietuvą procesą ir asmenys perkeliami į Lietuvą keliais mėnesiais vėliau nuo jų įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti perkeliamojo asmens statuso netekimo pagrindai, bet nenustatytas statuso netekimo pagrindas, kai asmuo neatvyksta per 3 metus nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad atvykimo išlaidos apima ir asmens turto pervežimą, nereglamentuoti atvejai, kai asmuo nepateikia prašymo dėl atvykimo išlaidų apmokėjimo, taip pat nenustatyti prašymo pateikimo terminai ir kompensacijų už nepervežtą asmens turtą dydžiai. Pabrėžtina ir tai, kad Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos išmokos iš integracijai įgyvendinti skirtų lėšų mokamos ne ilgiau kaip 18 mėnesių nuo perkeliamojo asmens ir integracijos operatoriaus sutarties dėl paramos integracijai teikimo, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, pasirašymo dienos. Jei dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių perkeliamieji asmenys į Lietuvą atvyksta keliais mėnesiais vėliau nuo jų įtraukimo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos, atitinkamai ir nuo integracijos termino pradžios, gali susidaryti situacija, kai perkeliamieji asmenys negalės pasinaudoti savo teise gauti Įstatyme nustatytų išmokų visus 18 mėnesių, nes jiems vėliau atvykus į Lietuvą bendrasis 24 mėnesių integracijos terminas, skaičiuojamas nuo asmenų įtraukimo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos, pasibaigs dar nesibaigus 18 mėnesių išmokų mokėjimo terminui.
Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkeliamasis asmuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytu laikotarpiu ir Vyriausybės nustatyta tvarka iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi teisę gauti tam tikras išmokas ir kompensacijas, bet nėra nustatyti šių išmokų ir kompensacijų dydžiai. Šiuo metu perkeliamiesiems asmenims mokamų išmokų ir kompensacijų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 755 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintame Valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai teikimo ir perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimo valstybei tvarkos apraše. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad perkeliamieji asmenys iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi teisę gauti nemokamas teisines konsultacijas, kitą socialinę paramą ir išmokas, socialines ir švietimo paslaugas kaip ir kiti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima sprendimus dėl kelionės į Lietuvos Respubliką dokumento išdavimo perkeliamiesiems asmenims, neturintiems kelionės dokumento. Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad integracijos operatorius organizuoja ir įgyvendina paramos integracijai teikimą. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siekiama išspręsti praktines su asmenų atvykimu į Lietuvos Respubliką susijusias problemas ir tinkamai reglamentuoti socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu, Įstatymo projektas papildytas atitinkamomis nuostatomis. Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje siūlomi nustatyti išmokų dydžiai visiškai atitinka šiuo metu perkeliamiesiems asmenims mokamų išmokų dydžius, nustatytus Valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai teikimo ir perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimo valstybei tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 755 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo įgyvendinimo“. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas perkėlimo koordinatoriui veiksmingai vykdyti perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvą procesą, o nesant galimybės saugiai ir operatyviai pervežti jų asmeninio turto, suteikti jiems galimybę gauti Įstatymo projekte nustatyto dydžio kompensaciją. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyti perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindai, tačiau nenumatyta, kad perkeliamojo asmens statusas galėtų būti suteiktas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyto asmens atstovui pagal įstatymą.
Iš perkeliamųjų asmenų atvykimą iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką organizuojančio perkėlimo koordinatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje kyla didelių perkeliamųjų asmenų turto pervežimo logistinių sunkumų: dauguma perkeliamųjų asmenų gyvena atokiose šalies vietovėse, judėjimas šalies viduje ribojamas ir nesaugus, nuolat stringa interneto ryšys, krovinių vežimo terminai labai ilgi. 2020 m. rudenį perkėlimo koordinatoriaus organizuotame viešajame asmenų turto pervežimo paslaugos pirkime dalyvavo tik dvi įmonės. 2020 m. lapkričio 28 d. perkėlimo koordinatorius pasirašė su pirkimą laimėjusia UAB „Jumbo Transport“ sutartį, kuria vežėjas įsipareigojo 8 asmenų (šeimų) turtą pervežti iš Venesuelos į Lietuvą už 57 016,05 Eur (sutartyje numatytos pratęsimo sąlygos ir galimos papildomos išlaidos, bet nustatyta, kad bendroji perkamųjų paslaugų vertė per sutarties galiojimo laikotarpį negali viršyti 83 000,00 Eur). Deja, asmenų turto surinkimas, saugojimas Venesueloje, jo gabenimas pagal šią sutartį vyko nesklandžiai, kroviniai iki šiol nėra pasiekę Lietuvos. Nors, atsižvelgiant į minėtąją sutartį, vieno perkeliamojo asmens (šeimos) krovinio gabenimo išlaidas galima vertinti apie 6 000 eurų suma, bet, kaip parodė patirtis, krovinių gabenimas iš Venesuelos į Lietuvą trunka itin ilgai ir pergabenimo sėkmė nėra užtikrinama.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti papildomą perkeliamojo asmens statuso netekimo pagrindą, t. y. kad perkeliamojo asmens statuso netenkama, jei asmuo neatvyksta į Lietuvos Respubliką per 3 metus nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos, siekiant, kad asmenų perkėlimo procesas būtų baigtinis. 3 metų terminas siūlomas atsižvelgiant į asmenų perkėlimo procesui įtaką darančius veiksnius. Asmenų perkėlimas iš esmės yra asmenų gelbėjimo operacija, todėl turėtų vykti kiek įmanoma operatyviau, kita vertus, asmenys taip pat turi turėti galimybę pasirinkti perkėlimo laiką atsižvelgdami į asmenines priežastis (pvz., dėl planinės operacijos, mokymosi ar studijų proceso, turto pardavimo reikalų ir pan.). Persikėlimo terminus taip pat gali ilginti ir objektyvios, nuo asmenų nepriklausančios aplinkybės, t. y. vietos institucijų veiksmai arba neveikimas, užtrukęs galiojančio kelionės dokumento gavimas ir pan. Sprendžiant iš buvusios praktikos, kartais asmenys, turėdami persikėlimui neribotą laikotarpį, būna linkę be svarbių priežasčių atidėlioti persikėlimo datą. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, 3 metų terminas būtų tinkamas ir protingas laikotarpis asmeniui persikelti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo projektu nustatomas 3 mėnesių terminas prašymui dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką kelionės organizavimo ir atvykimo išlaidų apmokėjimo pateikti, kartu reglamentuojami atvejai, kai asmuo pasirenka į Lietuvos Respubliką vykti savarankiškai ir savo lėšomis, t. y. kai asmuo per nustatytą laiką perkėlimo koordinatoriui nepateikia prašymo arba atsisako dviejų perkėlimo koordinatoriaus pateiktų kelionės į Lietuvą pasiūlymų.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo perkeliamojo asmens ir integracijos operatoriaus sutarties dėl paramos integracijai teikimo, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, pasirašymo dienos. Įtvirtinus šią nuostatą, bus atsižvelgta į nenumatytas aplinkybes, dėl kurių integracija gali prasidėti vėliau nei asmuo įtraukiamas į perkeliamųjų asmenų sąrašą; bus sudarytos prielaidos objektyviai skaičiuoti paramos integracijai pradžios terminą, nustatant, kad parama integracijai prasideda asmeniui jau faktiškai atvykus į Lietuvą ir sudarius sutartį dėl paramos integracijai teikimo; taip pat bus užtikrinta perkeliamųjų asmenų teisė pasinaudoti visomis Įstatyme nustatytomis paramos integracijai priemonėmis (24 mėnesius) bei išmokomis ir kompensacijomis (18 mėnesių), kartu jiems sudarytos galimybės sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę, įsilieti į visavertį valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad perkeliamiesiems asmenims, atvykusiems į Lietuvą, dėl bandant čia adaptuotis ir integruotis patiriamų sunkumų gali būti reikalinga psichologinė pagalba, taip pat dėl to, kad dažniausiai atvykusieji nemoka lietuvių kalbos, Įstatymo projekte siūloma papildyti nuostatas, reguliuojančias perkeliamiesiems asmenims teikiamas paslaugas, numatant, kad šie asmenys turi teisę nemokamai gauti psichologinės pagalbos ir vertimo paslaugų.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad integracijos operatorius, organizuodamas ir įgyvendindamas paramos integracijai teikimą, turi teisę pasitelkti partnerių (juridinių asmenų, teikiančių pagalbą perkeliamiesiems asmenims) pagalbos teikimui savivaldybėse organizuoti. Galimybė integracijos operatoriui pasitelkti partnerių, padėsiančių organizuoti paramą savivaldybėse, padėtų užtikrinti sklandų integracijos procesą savivaldybėse. Be to, siekiant išvengti situacijų, kai nepilnametis asmuo, kuriam suteiktas perkeliamojo asmens statusas, negali atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jo tėvai neatitinka Įstatyme nustatyto šeimos nario sąvokos apibrėžimo, Įstatymo projekte siūloma patikslinti perkeliamojo asmens šeimos nario sąvoką. Taip pat siekiant išvengti situacijų, kai nepilnametis asmuo, kuriam suteiktas perkeliamojo asmens statusas, negali atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jo atstovas pagal įstatymą neturi teisės gauti perkeliamojo asmens statuso, Įstatymo projekte siūloma papildyti perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindus.
Praktikoje paaiškėjo, kad perkeliami asmenys, neturintys galiojančių kelionės dokumentų, negali išvykti iš gyvenamosios šalies, todėl netikslinga Įstatymo nuostata, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima sprendimus dėl kelionės į Lietuvos Respubliką dokumento išdavimo perkeliamiesiems asmenims, neturintiems kelionės dokumento, nes Migracijos departamentas negali išduoti tokio kelionės dokumento, su kuriuo asmuo galėtų išvykti iš savo šalies. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas nedarys įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte keičiamos sąvokos iki Įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuotos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 755 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo įgyvendinimo“ ir pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 1V-872 „Dėl Kelionės dokumento atvykti į Lietuvos Respubliką blanko formos patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms įgyvendinti neprireiks papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų.
Numatoma, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 11 punkte numatytoms kompensacijoms už išlaidas, patirtas vertinant ir pripažįstant perkeliamojo asmens turimą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, gali prireikti apie 6 000 eurų valstybės biudžeto lėšų (120 eurų vidutiniškai vienam asmeniui, iš viso 50 asmenų). Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 14 punkte numatytoms psichologinės pagalbos paslaugoms gali prireikti 21 000 eurų valstybės biudžeto lėšų (6 valandos vienam asmeniui, iš viso 100 asmenų, vienos valandos kaina 35 eurai), o vertimo paslaugoms gali prireikti 22 500 eurų valstybės biudžeto lėšų (5 valandos vienam asmeniui, iš viso 100 asmenų, vienos valandos kaina 45 eurai). Visos šios išlaidos bus apmokamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų perkeliamųjų asmenų paramai integracijai teikti. Planuojama, kad įtvirtinus Įstatymo projekte numatomą kompensaciją už nepervežtą asmens turtą galėtų būti taupomos valstybės biudžeto lėšos. Asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos praktika parodė, kad vieno asmens turto pervežimo išlaidų suma gali būti iki 6 000 eurų. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kompensaciją, kurios dydis būtų 1 536 eurai vienam suaugusiam asmeniui (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 1 548 eurai), 2 asmenų šeimai po 1 152 eurus kiekvienam asmeniui (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 1 161 eurai), 3 ir daugiau asmenų šeimai 896 eurai kiekvienam asmeniui (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 903 eurai), taip taupant valstybės biudžeto lėšas. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Perkeliamasis asmuo“, „perkeliamojo asmens integracija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2022-01-13 Nr. XIVP-1282 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytos mėnesinės išmokos, bet ne mėnesinės pašalpos išmokėjimo sąlygos, siūlytina tikslinti projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punkto d papunktį ir vietoj žodžių ,,mėnesinė pašalpa“ įrašyti žodžius ,,mėnesinė išmoka“. 2. Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant keičiamo įstatymo normas, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 3 ir 6 punkte suvienodinti sąvokų ,,gyvenamųjų patalpų nuoma“ ir ,,gyvenamojo būsto nuoma“ vartojimą. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre;
2) įstatymo priėmimo datoje skaičius „2021“ keistinas skaičiumi „2022“. 3) atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomas įstatymas yra palyginti nedidelės apimties, siūlome įstatymo struktūrines dalis dėstyti skirsniais, o ne skyriais. 4) 2 straipsnio 7 dalyje prieš pareigų „užsienio reikalų ministro“ pavadinimą, siūlytina atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“, kadangi teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gruodžio 24 d. Seimo nutarimu Nr. XIV-817 Seimo rudens sesija pratęsta iki 2022 m. sausio 20 d., ir Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-03-18 Nr. XIVP-1282(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsniu dėstomame įstatymo pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiros eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
Nr. XIVP-1282 2022 m. kovo 16 d. Nr. 105-P-34
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Antanas Vinkus. Užsienio reikalų komiteto biuras: patarėjos Eglė Mažėlė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, Užsienio reikalų ministerijos (URM) ambasadorius ypatingiems pavedimams Regimantas Jablonskas, URM Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus l. e. p. vedėjas Paulius Grigonis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos grupės patarėja Vilma Karosienė, SADM Užsieniečių integracijos grupės patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytos mėnesinės išmokos, bet ne mėnesinės pašalpos išmokėjimo sąlygos, siūlytina tikslinti projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punkto d papunktį ir vietoj žodžių
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63 2.
Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant keičiamo įstatymo normas, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies 3 ir 6 punkte suvienodinti sąvokų
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre;
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-01-13 P
2) įstatymo priėmimo datoje skaičius „2021“ keistinas skaičiumi „2022“,
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-01-131
3) atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomas įstatymas yra palyginti nedidelės apimties, siūlome įstatymo struktūrines dalis dėstyti skirsniais, o ne skyriais. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
4) 2 straipsnio 7 dalyje prieš pareigų „užsienio reikalų ministro“ pavadinimą, siūlytina atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“, kadangi teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Atitinkamai pataisyti ir 2 str. 9 p. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gruodžio 24 d. Seimo nutarimu Nr. XIV-817 Seimo rudens sesija pratęsta iki 2022 m. sausio 20 d., ir Lietuvos
Respublikos Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Pritarti Siūlytina numatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2022 m. gegužės 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas,
67 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo suderinti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punkte vartojamą formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) dalyvauti integracijos operatoriaus organizuojamuose lietuvių kalbos mokymuose mokymosi kursuose arba už savo lėšomis įsigytus lietuvių kalbos mokymo kursus gauti kompensaciją, kurios dydis lygus patirtoms faktinėms išlaidoms ir yra ne didesnis negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai;
Užsienio reikalų komitetas,
3 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komiteto posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad pasitaiko ar gali pasitaikyti atvejų, kai perkeliamas į Lietuvos Respubliką asmuo dėl įvairiausių objektyvių priežasčių gali nespėti per vieną mėnesį su integracijos operatoriumi sudaryti sutartį dėl paramos integracijai teikimo, siūlo prailginti terminą tokiai sutarčiai sudaryti iki 3 mėnesių ir patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perkeliamasis asmuo privalo dalyvauti
integracijos procese Lietuvoje. Tam tikslui per vieną mėnesį tris mėnesius nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos jis privalo sudaryti su integracijos operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo.
Sutartis dėl paramos integracijai teikimo sudaroma, keičiama, nutraukiama ir jos vykdymas sustabdomas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Giedrius Surplys, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-1282(2). Komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė