Projekto lyginamasis variantas
2021 m. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio
įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio
straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio
straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“2 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme nustatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4,
nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, baudą rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų, ir baudą politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų.“. 2. Pakeisti įstatymo 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus trisdešimt valandų iki Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, ir baudą rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat baudą rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.“. 3 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„86 straipsnis. Rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimas
Rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme numatytų rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų ir baudą rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų.“
Pakeisti 88 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose nustatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“. 5 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Reglamente (ES) 2019/788 nustatytų pritarimo pareiškimų rinkimo procedūrų ir
sąlygų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“. 6 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas
įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir įspėjimą arba baudą politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, rinkimų įstatymuose ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme nustatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3.
dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.“. 7 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Politinių kampanijų finansavimo
tvarkos pažeidimas
aukos (aukų sumos) suteikimas tam pačiam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tos pačios politinės kampanijos metu nedeklaravus turto ir pajamų užtraukia įspėjimą arba baudą aukotojui nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Aukų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Politinės kampanijos dalyvio finansavimas ar rėmimas neturint tam teisės užtraukia baudą auką suteikusiam asmeniui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir auką suteikusio juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo priėmimą atsakingam asmeniui – nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. 5. Išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių septynių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 7.
aukų iki dvylikos eurų priėmimo, apskaitos ir pervedimo savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tvarkos pažeidimas užtraukia baudą aukų iki dvylikos eurų rinkimo telefonu paslaugą savarankiškam politinės kampanijos dalyviui teikiančios telekomunikacijų bendrovės vadovui nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. 8. Aukų politinei kampanijai gavimas, turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai prisiėmimas neužsiregistravus savarankiškuoju politinės kampanijos dalyviu užtraukia įspėjimą arba baudą privalančių registruotis politinių partijų pirmininkams ar privalantiems registruotis asmenims nuo šešių trijų šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 9. Kitoks, negu numatyta šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą ar baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“. 8 straipsnis. 544 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Aukų politinei partijai Politinės partijos gautų lėšų apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia
įspėjimą arba baudą už politinės partijos apskaitą atsakingam asmeniui ar politinės partijos pirmininkui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“. 2. Pakeisti 544 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kitoks, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse, politinės partijos finansavimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arbą baudą už politinės partijos apskaitą atsakingam asmeniui ar politinės partijos pirmininkui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“. 9 straipsnis. 545 straipsnio pakeitimas Pakeisti 545 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„545 straipsnis. Politinės partijos, politinės
kampanijos dalyvio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo duomenų ir dokumentų nepateikimas 1.
Duomenų arba dokumentų nepateikimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, kai tai padaro politinės kampanijos dalyvis ar politinės kampanijos iždininkas, užtraukia įspėjimą arba baudą politinės kampanijos dalyviui ar politinės kampanijos iždininkui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos nepateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinio ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nustatytų finansinių ataskaitų rinkinio priedų ir auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų, kai ši ataskaita privaloma, nepateikimas užtraukia baudą politinės partijos pirmininkui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Aukas iki vienuolikos dvylikos eurų telefonu paaukojusių asmenų sąrašo su aukotojus nustatyti leidžiančiais duomenimis nepateikimas užtraukia baudą aukų iki vienuolikos dvylikos eurų rinkimo telefonu paslaugą savarankiškam politinės kampanijos dalyviui teikiančios telekomunikacijų bendrovės vadovui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Vyšniauskas
Projekto XIVP-1281(2) lyginamasis variantas
88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, xi SKYRIAUS pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 85¹ straipsniu
2022 m. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio
įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7,
straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje,
straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7,
straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje,
dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje,
straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti XI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „85 straipsnis. Rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas
įstatymuose kodekse ar Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nustatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų organizacijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas pripažinti negaliojančiais, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų organizacijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 3.
Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius, savivaldybės merus ar kitam politinės kampanijos dalyviui susitikti su rinkėjais ar kitoks trukdymas vykdyti rinkimų ar referendumo agitaciją užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus trisdešimt valandų septynioms valandoms iki balsavimo Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo dieną pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas visuomenės informavimo priemonėse, užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
papildymas 85¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 85¹ straipsniu: „85¹ straipsnis.
Reikalavimų dėl kompromituojančios informacijos ar atsakomosios nuomonės skelbimo tvarkos pažeidimas Rinkimų kodekse nustatytų ribojimų dėl kompromituojančios informacijos skelbimo ar reikalavimų paskelbti atsakomąją nuomonę apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą tvarkos pažeidimas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.“
pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„86 straipsnis. Rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimas
Lietuvos Respublikos Rrinkimų įstatymuose kodekse ar Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme numatytų rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų ir rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų.“
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas 1.
Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Draudimo papirkti kandidato išsikėlimą parėmusius rinkėjus ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti jiems už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „90 straipsnis. Balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos pažeidimas
rinkimuose ar referendume užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų ir baudą rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, universaliųjų pašto paslaugų teikėjo darbuotojams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2.
įstatymuose kodekse ar Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nustatytos rinkėjų balsavimo paštu, namuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, laivuose, sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose teritorinių policijos įstaigų areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, universaliųjų pašto paslaugų teikėjo darbuotojams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Lietuvos Respublikos Rrinkimų įstatymuose kodekse ar Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nustatytos rinkėjų balsavimo tvarkos pažeidimas, jeigu rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose ar referendume apgaulės būdu balsavo daugiau negu vieną kartą arba neteisėtai balsavo už kitą asmenį, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 5. Rinkėjo balsavimas už atlygį ar siūlymasis balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 6.
kodekse ar Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nustatytos balsavimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, universaliųjų pašto paslaugų teikėjo darbuotojams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams nuo trisdešimt iki vieno šimto devyniasdešimt eurų.“
pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas
įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų organizacijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, rinkimų įstatymuose Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse ir Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nustatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.“. 9 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis.
pažeidimas
aukos (aukų sumos) Mažos aukos suteikimas tam pačiam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tos pačios politinės kampanijos metu nedeklaravus turto ir pajamų užtraukia baudą aukotojui nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Aukų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Politinės kampanijos dalyvio finansavimas ar rėmimas neturint tam teisės užtraukia baudą auką suteikusiam asmeniui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir auką suteikusio juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo priėmimą atsakingam asmeniui – nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. 5. Išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių septynių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 7.
aukojamų aukų iki dvylikos eurų Telefonu aukojamų mažų aukų priėmimo, apskaitos ir pervedimo savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tvarkos pažeidimas užtraukia baudą mažų aukų iki dvylikos eurų rinkimo telefonu paslaugą savarankiškam politinės kampanijos dalyviui teikiančios telekomunikacijų bendrovės vadovui nuo keturių dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 8. Aukų politinei kampanijai gavimas, turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai prisiėmimas neužsiregistravus savarankiškuoju politinės kampanijos dalyviu užtraukia baudą privalančių registruotis politinių partijų organizacijų pirmininkams ar privalantiems registruotis asmenims nuo šešių trijų šimtų iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų dviejų tūkstančių eurų. 9. Kitoks, negu numatyta šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą politinės kampanijos iždininkams ar politinės kampanijos dalyviams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“. 10 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Nepranešimas apie atsiradusius savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindus Savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero nepranešimas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai apie perėjimą į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigomis, arba apie pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigomis, ėjimą užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „223 straipsnis.
Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Politinių organizacijų narių registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas
filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinę ataskaitą, metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą), veiklos ataskaitas, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Politinių organizacijų narių registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui arba juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinę ataskaitą, metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą), veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadą, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Politinių organizacijų narių registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 2.
2Neteisingų juridinio asmens,
užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 544 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „544 straipsnis. Politinių partijų organizacijų ir analitinių centrų finansavimo tvarkos pažeidimas
organizacijos gautų lėšų apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą už politinės partijos organizacijos finansinę apskaitą atsakingam asmeniui ar politinės partijos organizacijos pirmininkui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3.
neturint tam teisės užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. 4. Kitoks, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2,
tvarkos pažeidimas užtraukia baudą už politinės partijos organizacijos ar analitinio centro finansinę apskaitą atsakingam asmeniui ar politinės partijos organizacijos pirmininkui ar analitinio centro vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 13 straipsnis. 545 straipsnio pakeitimas Pakeisti 545 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„545 straipsnis. Politinės partijos organizacijos, analitinio centro, politinės kampanijos
dalyvio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo duomenų ir dokumentų nepateikimas
dokumentų nepateikimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimus, kai tai padaro politinės kampanijos dalyvis ar politinės kampanijos iždininkas, užtraukia baudą politinės kampanijos dalyviui ar politinės kampanijos iždininkui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos nepateikimas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3.
3Politinės partijos organizacijos,
analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinio ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme nustatytų finansinių ataskaitų rinkinio priedų ir auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų, kai ši ataskaita privaloma, nepateikimas užtraukia baudą politinės partijos organizacijos pirmininkui ar analitinio centro vadovui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Mažas Aaukas iki vienuolikos eurų telefonu paaukojusių asmenų sąrašo su aukotojus nustatyti leidžiančiais duomenimis nepateikimas užtraukia baudą mažų aukų iki vienuolikos eurų rinkimo telefonu paslaugą savarankiškam politinės kampanijos dalyviui teikiančios telekomunikacijų bendrovės vadovui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 dieną. 2. Šio įstatymo 12 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotos institucijos iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai:
valdyba suformavo darbo grupę „Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti“ (toliau – darbo grupė). Ši darbo grupė savo darbą baigė 2022 m. sausio 4 d. Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros nariai ir Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja atskiri įvairius rinkimus ir jų aspektus reguliuojantys įstatymai: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai. Šiuo metu veikiantis Politinių partijų įstatymas apibrėžia politinių partijų veiklą. Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsniai reguliuoja su rinkimų pažeidimais susijusių baudų dydžius. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomi pakeitimai yra išdėstomi trijuose teisės aktų projektuose:
1) Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus;
2) Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas – tai įstatymas, kuris pakeistų ir dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą;
3) Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymas – smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus taikymo. Svarbiausi pakeitimai: Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas Rinkimų kodekse siūloma reglamentuoti tiesioginių merų rinkimus. Šis klausimas aktualus svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ir Rinkimų kodekso dalis apie tiesioginius merų rinkimus papildytų Konstitucijoje atliktus pakeitimus. Pati siūloma merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais. Esminis skirtumas – atskirų nuo savivaldybės tarybos, tiesioginių mero renkamų teisinis reglamentavimas. Pabrėžtina, kad ši darbo grupė nesprendė merų funkcijų ir santykio su savivaldybės taryba klausimo. Siūloma nustatyti, kad esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų kiekiui atsirastų automatinė galimybė steigti papildomą(-as) pasaulio lietuvių vienmandates apygardas. Taip pat, siekiant stiprinti užsienyje veikiančių balsavimo punktų diplomatinėse atstovybėse veiklą, siūloma leisti į jų komisijas savo atstovus deleguoti ir politinėms partijoms.
Siūloma Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikti teisę gauti informaciją apie kandidatus iš visų valstybinių registrų. Pastaruoju metu buvo ypač aktualu gauti automatinę informaciją iš nuteistųjų registro, nes tai sumažina tikimybę asmenims nuslėpti buvusį teistumą. Ši galimybė leis VRK supaprastinti kandidatų anketas ir jose pateikti daugiau bei pilnesnės rinkėjams svarbios informacijos. Visuose rinkimuose siūloma suvienodintos išankstinio balsavimo dienos ir laikai: antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 7 iki 20 val. Išankstinis balsavimas galėtų vykti ne tik viename savivaldybės administracijos pastate, bet ir kitose tinkamai pritaikytose, VRK nustatytose išankstinio balsavimo vietose. Tai leistų rinkėjams patogiau balsuoti iš anksto. Siūloma kandidatų anketų duomenis, biografijas, turto, pajamų ir interesų deklaracijas bei kitus svarbius duomenis skelbiami VRK svetainėje neribotą laiką. Siūloma peržiūrėti rinkimų užstatus ir juos mažinti:
Europos Parlamento rinkimuose užstatą mažinti nuo 10 iki 5 VMDU;
pareigų, kurios nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, mažinamas nuo 10 VMDU iki 2 VMDU; Siūloma nebereikalauti rinkti parašus iš kandidatų, kuriuos kelia nuolatos rinkimuose dalyvaujančios partijos. Taip pat siūloma, kad parašų rinkti nebereikėtų esant nepaprastajai ar ekstremaliai padėtims, karantinui ar kitoms aplinkybėms, kurios riboja parašų rinkimo galimybę. Siūloma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus. Iki šiol galiojęs draudimas yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai.
Pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau įvairių nesusipratimų dėl politinės reklamos šeštadienį, kurią paskleidžia ne patys kandidatai, o paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose. VRK neturi galimybės šio informacijos srauto kontroliuoti, todėl siūloma tiesiog atsisakyti šio reklamos draudimo, leisti politinę reklamą ir rinkimų kampaniją iki paskutinės dienos. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną. Siūloma panaikinti iki šiol galiojusį televizijos reklamos ribojimą, kuris numatė, kad politinės reklamos reportažai televizijoje turi būti netrumpesni nei 30 sekundžių. Šis ribojimas nebuvo pagrįstas jokiais realiais argumentais ir gerokai išpūsdavo politinės kampanijos dalyvių reklamos televizijoje biudžetus. Atsisakius minimalaus laiko ribojimo šia reklamos priemone galės efektyviai pasinaudoti ir mažosios partijos, kurios turi mažesnius biudžetus. Siūloma įvesti naują
„atlygintinos politinės reklamos“ sąvoką. Tai būtų tokia politinė reklama, kuri
rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Įvedus šią sąvoką atsirastų aiški skirtis tarp mokamos (atlygintinos) ir nemokamos politinės reklamos. Būtų aiškiai apibrėžiama, kad mokamą politinę reklamą gali skleisti tik politinės kampanijos dalyviai, t.y. partijos, rinkimų komitetai ir save išsikėlę kandidatai. Tai reiškia, kad jokie tretieji asmenys, organizacijos ar fiziniai subjektai negali pirkti politinės reklamos. Tačiau visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų skleisti nemokamą politinę reklamą, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie kandidatus, jų programas ir pan. Siūloma supaprastinti ir sukonkretinti rinkimų debatų tvarka.
Nacionalinio lygmens debatus (Seimo rinkimų daugiamandatė apygarda, Prezidento ir Europos parlamento rinkimai) privalėtų transliuoti Lietuvos radijas ir televizija. Savo iniciatyva, pagal su VRK suderintas taisykles tai galėtų daryti ir kitos žiniasklaidos priemonės. Regioninio lygmens debatus (savivaldos rinkimai ir Seimo vienmandatės apygardos) organizuotų VRK tam pirkdama paslaugą iš vietinių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių. Jeigu debatuose būtų tiek daug dalyvių, kad juos tektų skaidyti į grupes, tai šios grupės būtų sudaromos dviem būdais: kandidatai (partijos) galėtų susitarti dėl bendro dalyvavimo arba būtų traukiami burtai. Kitų būdų skirstyti į grupes siūloma atsisakyti, nes juos sunku objektyviai pagrįsti arba neužkertamas kelias dalies kandidatų nepasitikėjimui tokiais debatais. Kandidatas rinkimuose gali būti savarankiškas (veda savarankišką buhalteriją) arba atstovaujamas (finansus tvarko partija arba rinkimų komitetas), tačiau rinkimų metu nebuvo skelbiama informacija apie atstovaujamų rinkimų kampanijos dalyvių surinktas finansines aukas. Siūloma įvesti prievolę šią informaciją skelbti taip pat kaip ir savarankiškų kampanijos dalyvių atveju. Siekiant skatinti gyventojus aukoti kandidatams lėšas ir taip prisidėti prie demokratinio proceso, siūloma nustatyti žymiai solidesnį mažos aukos, kuriai nereikėtų būti deklaravus pajamų ir kuri nebus skelbiama viešai (tačiau asmens vardas ir pavardė bus žinoma VRK), dydis – 0,03 VMDU, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties (šiuo metu 50 eurų). Siūloma, kad pervedant didesnes aukas nebereikėtų teikti turto deklaracijos, pakaktų tik pajamų deklaracijos. Visos aukos būtų renkamos tik elektroniniu būdu, aukojimo grynaisiais pinigais nebeliktų.
Atributika pažymėtų įvairių gaminių (tušinukų, balionėlių ar panašių gaminių) platinimas iki šiol buvo tinkamai nesureglamentuodamas ir labai dažnai VRK susidurdavo su rimtomis tokio pobūdžio gaminių traktavimo problemomis. Siūloma nustatyti, kad tokie gaminiai būtų aiškiai pažymėti, jų bendra kaina vienam asmeniui neviršytų 0,002 VMDU (šiuo metu 3 eurai) ir prieš juos dalinant (ne vėliau kaip viena diena iki dalinimo) jie turėtų būti deklaruoti VRK svetainėje nurodant gaminio pavadinimą, nuotrauką (maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais bus dalinama, kiekį, kainą ir gamintoją. Siūloma įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Siūloma numatyti aiškią 20 VMDU suma (šiuo metu 30 080 eurų), kiek vienas kandidatas ne tik galėtų įsinešti lėšų į savo rinkimų kampanijos sąskaitą, bet ir į šią sumą įskaičiuoti jo kitiems kandidatams (partijai ar rinkimų komitetui) pervestas aukas, sumokėtus metiniai nario mokesčius partijoms ir patirtas skolas rinkimų kampanijai. Tokiu būdu būtų užveriamos spragos piktnaudžiavimui apeinant maksimalius finansavimo limitus. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas Siūloma naujai ir detaliau reglamentuoti rinkimų komitetų įsisteigimą, veiklą ir atsakomybę. Rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Dėl šios priežasties siūloma tiek partijų, tiek rinkimų komitetų veiklą reglamentuoti viename įstatyme ir abiems rinkimų dalyvių rūšims naudoti bendrą „politinių organizacijų“ sąvoką bei šio pavadinimo įstatymą. Rinkimų komitetai būtų steigiami tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai: savivaldos rinkimams konkrečioje savivaldybėje arba Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
Būtent apie būtinybę šių dviejų tipų rinkimuose įteisinti darinius, kuriuos dabar vadiname rinkimų komitetais, yra pasisakęs Konstitucinis teismas. Norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų 1000 steigėjų, o konkrečios savivaldybės tarybos rinkimuose – 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje
Alytaus miesto savivaldybėje – 54, Plungės rajono savivaldybėje – 50, Neringos miesto savivaldybėje
rinkimų metu tiesiog „pavirsta” rinkimų komitetu. Pagal siūlomą reglamentavimą tai nebūtų įmanoma, kaip to negali daryti ir partijos. Rinkimų komitetai negalėtų gauti valstybės finansavimo, šis teisė paliekama partijoms, kaip jų išskirtinis bruožas. Visos partijos ir rinkimų komitetai, norintys dalyvauti rinkimuose turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t.y. pusė metų iki rinkimų (180 dienų). Tai reikštų, kad visi pagrindiniai rinkimų kampanijos dalyviai būtų aiškūs jau iki prasidedant realiai rinkimų kampanijai.
Sudarant rinkimų koaliciją jos pavadinime turėtų būti nurodomas žodis „koalicija“ ir išvardinami visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pilni pavadinimai. Koalicijų pavadinimuose nebūtų galima vartoti fizinių asmenų vardų ir pavardžių. Kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų ir būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė. Ją atliktų Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. Siūloma leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio
„Analitinius centrus“. Vakaruose daug partijų turi tokius analitinius centrus,
pavyzdžiui, Konrado Adenauerio ar Friedricho Eberto fondai Vokietijoje, ÖVP Politinė akademija Austrijoje, Sandraugos ir laisvės fondas Ispanijoje, Tarptautinis respublikonų ir Nacionalinis demokratų institutai JAV bei kiti. Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Tokie analitiniai centrai būtų finansuojami iš:
1) steigėjos politinės partijos lėšų;
2) lėšų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimo už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšų;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktų paskolų;
7) palūkanų už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalies. Pabrėžtina, kad analitiniams centrams visais atvejais bus draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdys analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties stebėseną. Europos politinių fondų veikla yra griežtai reglamentuota ES lygiu pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Taip pat analitinių centrų kontrolę vykdys ir Vyriausioji rinkimų komisija, o analitinių centrų veikla politinės kampanijos laikotarpiu bus griežtai ribojama. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Pritarus įstatymo projektų paketui reikės pripažinti netekusiais galios šiuos įstatymus:
1) Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas;
2) Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Vyriausiąja rinkimų komisija ir gauti partijų, Seimo narių bei piliečių pasiūlymai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „rinkimai“, „politinės partijos“, „politinės organizacijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Andrius Vyšniauskas
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-02-28 Nr. XIVP-1281 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis projektas yra Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 ir Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 lydimojo teisės akto projektas. Pažymėtina, kad šio projekto nuostatos nėra suderintos su nurodytuose projektuose nustatytu teisiniu reguliavimu:
įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai yra pripažįstami netekusiais galios, tačiau projekto 2, 3, 4, 6 ir 9 straipsniais keičiamuose Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsniuose (be kita ko, ANK 88 straipsnio pavadinime) yra paliekama nuoroda į šiuos įstatymus arba į
„rinkimų įstatymus“, o ne teikiama nuoroda į Rinkimų kodeksą. Kartu
atkreipiame dėmesį į tai, kad nuorodos į rinkimų įstatymus paliekamos ir ANK 90 straipsnyje, kurio vertinamu projektu nesiūloma keisti;
tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, projekto 2, 3, 4 ir 6 straipsniais keičiamuose ANK straipsniuose nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad nuorodos į Referendumo įstatymą yra paliekamos ir ANK 90 straipsnyje, kurio vertinamu projektu nesiūloma keisti. 3. Derinant vertinamą projektą su Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 nuostatomis:
pirmininkams“ vietoj žodžio „partijų“ reikėtų įrašyti žodį „organizacijų“;
Atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančio Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, ANK 544 straipsnio 1, 4 dalyse prieš žodį „apskaitą“ įrašytinas žodis „finansinę“;
straipsnio 3 dalies formuluotėje „Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinio“ vietoj žodžio „partijos“ turėtų būti įrašyta „organizacijos“, o kaip administracinės atsakomybės subjektas nurodytinas „politinės organizacijos“, o ne „politinės partijos“ pirmininkas. 4. Atkreipiame dėmesį į tai, kad derinant projekto nuostatas su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, kuriame siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą (žr.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį) ir, be kita ko, numatyti su savivaldybės mero pareigomis nesuderinamas pareigas, reikėtų atlikti ir šiuos ANK nuostatų pakeitimus:
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 ir Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią šių įstatymų įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, xi SKYRIAUS pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 85¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-13 Nr. XIVP-1281(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad vertinamo projekto nuostatos derintinos su Referendumo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-658(2) tuo atžvilgiu, kad vertinamu projektu siūlomų keisti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnių dispozicijose nebūtų teikiamos nuorodos į tokius su referendumo organizavimu ar vykdymu susijusius draudimus, reikalavimus ar tvarkas, kurių nurodytame Referendumo konstitucinio įstatymo projekte nesiūloma nustatyti, pavyzdžiui:
XIVP-1279(3) teikiamo Rinkimų kodekso 103 straipsnyje yra nustatytas rinkimų agitacijos draudimas likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos;
kodekse nustatytų kompromituojančios informacijos skelbimo ribojimų ar atsakomosios nuomonės apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą skelbimo tvarkos pažeidimas“. 3.
d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekte pirmą kartą paminėjus įstatymų, į kuriuos teikiamos nuorodos, pavadinimus, toliau jie rašytini be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (plg. su projekto 4 straipsnyje siūlomu ANK 85¹ straipsniu). 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 88 straipsnio
nuostata, kuria įtvirtintas atitinkamas draudimas, ir dėstytina taip: „Draudimo papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus remiančius rinkėjus, jiems atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu arba kitaip pažeisti savanoriškumo principą pažeidimas“. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 90 straipsnio
ambulatorines)“ keistina formuluote „sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines įstaigas)“ (žr. Rinkimų kodekso 63 straipsnio ir kitas nuostatas). 6.
straipsniu keičiamo ANK 545 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „maža auka“, kurios turinys būtų apibrėžtas ne pačiame ANK, o Rinkimų kodekse, todėl įvertintina, ar ANK nereikėtų įrašyti jokio šios sąvokos paaiškinimo (pavyzdžiui, 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji minima pirmą kartą, po žodžių „Mažos aukos“, po kablelio, galėtų būti įrašyta
„kaip ji apibrėžta Rinkimų kodekse“ ir įvestas trumpinys „(toliau – maža
auka)“). 7. Projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 545 straipsnio 4 dalies dispozicijoje ir sankcijoje atitinkamai po žodžių „aukas“ ir „aukų“ išbrauktinas žodis „eurų“. 8. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„dieną“ įrašytina santrumpa „d.“. 9. Vertinamas projektas yra Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2) lydimojo teisės akto projektas, todėl jame numatytas vėlesnis kai
kurių ANK nuostatų įsigaliojimo laikas turėtų būti suderintas su atitinkamu vėlesniu susijusių Politinių organizacijų įstatymo nuostatų įsigaliojimo laiku. Atsižvelgiant į vertinamo projekto ir nurodyto Politinių organizacijų įstatymo projekto nuostatų turinį, manytina, kad pagal vertinamo projekto 14 straipsnio
siūloma pakeisti ANK 544 straipsnio „Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo tvarkos pažeidimas“ nuostatas, o 11 straipsnis, kuriuo siūloma papildyti ANK 223 straipsnį nuostatomis, kuriomis būtų nustatyta atsakomybė už dokumentų ir duomenų pateikimo Politinių organizacijų narių registro tvarkytojui tvarkos pažeidimą (plg. su Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2)
Politinių organizacijų įstatymo 8¹ straipsnis „Politinių organizacijų narių registras“). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8
5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
išvada po posėdžio
DĖL
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo
Nr. XIVP-1281
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Jolita Baušytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Olga Kilkinova, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėjas Mindaugas Mizaras, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Žana Jerochovienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
teisės grupė 2022-02-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1281 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siūloma už administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, susijusią su rinkimais ar referendumu, įskaitant agitacijos, politinės reklamos skleidimo, politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimus, įtvirtinti ir švelnesnes sankcijas (įspėjimą, o kai kuriais atvejais – mažesnes baudas), ir galimybę pareikšti tik žodinę pastabą (jei veikos mažai pavojingos pagal institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovų nustatytus kriterijus). Pastebėtina, kad Europos Sąjungos mastu svarstomas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo, kuriuo siūloma sugriežtinti agitacijos, politinės reklamos skleidimo, politinių kampanijų finansavimo tvarką ir numatyti sankcijas už jos nesilaikymą. Projekto aiškinamajame rašte paminėta, kad siūlomi tik smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus, taikymo, o dėl siūlymo nustatyti galimybę pareikšti tik žodinę pastabą jame iš viso nepasisakyta. Taigi siūlymo ne tik švelninti sankcijas, bet ir nustatyti galimybę pareikšti tik žodinę pastabą tikslas ir teisinis pagrindas (įskaitant problemos, kuriai spręsti siūlomas šis teisinis reguliavimas, pagrindimą), pagal kuriuos vertintinas Projekto tikslingumas ir pagrįstumas, Projekto lydimuosiuose dokumentuose lieka neatskleisti ir nepagrįsti. Atsižvelgti
2022-02-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP‑1279 ir Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP‑1280 lydimojo teisės akto projektas. Pažymėtina, kad šio projekto nuostatos nėra suderintos su nurodytuose projektuose nustatytu teisiniu reguliavimu:
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai yra pripažįstami netekusiais galios, tačiau projekto 2, 3, 4, 6 ir 9 straipsniais keičiamuose Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsniuose (be kita ko, ANK 88 straipsnio pavadinime) yra paliekama nuoroda į šiuos įstatymus arba į „rinkimų įstatymus“, o ne teikiama nuoroda į Rinkimų kodeksą. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad nuorodos į rinkimų įstatymus paliekamos ir ANK 90 straipsnyje, kurio vertinamu projektu nesiūloma keisti;
sąvokas
2022-02-28 2,3, 4,6 2.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo
pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, projekto 2, 3, 4 ir 6 straipsniais keičiamuose ANK straipsniuose nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad nuorodos į Referendumo įstatymą yra paliekamos ir ANK 90 straipsnyje, kurio vertinamu projektu nesiūloma keisti. Pritarti
2022-02-28 2, 6,7,
vertinamą projektą su Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr.
XIVP-1280 nuostatomis:
sąvokas
2022-02-28 4.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad derinant projekto nuostatas su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP‑1279, kuriame siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį) ir, be kita ko, numatyti su savivaldybės mero pareigomis nesuderinamas pareigas, reikėtų atlikti ir šiuos ANK nuostatų pakeitimus:
skyriaus pavadinime vietoj žodžių „Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimų“ įrašyti žodžius „Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų“;
Papildyti projekto nuostatas ir „savivaldybės mero“ sąvokomis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Šis įstatymo projektas yra Rinkimų kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 ir Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią šių įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-04-22 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomais įstatymų projektais: Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP‑1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projektu Nr. XIVP-1280, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1281. Norėtume pažymėti, kad pastabų šiems teisės aktų projektams iš savivaldybių gauta labai nedaug. Kelios savivaldybės pateikė pastabas dėl Politinių organizacijų įstatymo projekte ir Rinkimų kodekse naujai reglamentuojamos rinkimų komitetų veiklos, finansavimo tvarkos bei jų statuso sulyginimo su politinėmis partijomis. Jų poziciją geriausiai atspindi Kauno m. savivaldybės raštas, kurį pridedame. Įvertinta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-04-06
siūlant reglamentuoti rinkimų komitetus, galimai liko spragos dėl rinkimų komitetų atsakomybės už tam tikrus pažeidimus. Be Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-01 išvadoje Nr.
dėl Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir
(vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašant „politinių organizacijų“) Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio 8 dalį, 544 straipsnio 1 ir
Administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnio 2 dalies pakeitimo (vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašant „politinių organizacijų“), taip pat Baudžiamojo kodekso 175 straipsnio („Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“), 295 straipsnio ir XXVI skyriaus pavadinimo „Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkai“) ir 295 straipsnio pakeitimo. 3.2. Atsižvelgiant į Projektu siūlomą nustatyti politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo šaltinių baigtinį sąrašą ir siekiant, kad teisės aktų nuostatos tarpusavyje derėtų, siūlytina atitinkamai patikslinti Labdaros ir paramos įstatymą, numatant, kad paramos gavėjais negali būti politinės organizacijos ir analitiniai centrai. Šiuo metu Labdaros ir paramos įstatymas numato, kad paramos gavėjais negali būti politinės partijos. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, yra nepakankamas, neužtikrinantis skaidrumo ir galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti. Pritarti
Įvertinus siūlomas ANK pataisas pastebėtina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte apie ANK pataisas tėra nurodoma, kad atliekami smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus.
Visgi jokių motyvų, kodėl reikia numatyti švelnesnes sankcijas, nėra pateikiama. Teikiamas ANK pakeitimas nėra suderintas su kartu teikiamais RK ir POĮ projektais, taip pat nėra numatyta analogiška įstatymo įsigaliojimo data. Darant prielaidą, kad ANK pakeitimas turėtų įsigalioti kartu su viename Įstatymų projektų pakete esančiais kitais teisės aktais, ANK vartojamos sąvokos nebeatitiktų patvirtintų pakeitimų - su RK įsigaliojimu netenka galios anksčiau atskirus rinkimus reglamentavę teisės aktai, tačiau už jų pažeidimus lieka ANK numatyta atsakomybė, pvz., keičiamo ANK 88, 92, 545 straipsniuose. Pritarti Pastabos iš dalies atitinka Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas. 3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-12 Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pastabų ir pasiūlymų jiems neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1281 (toliau – ANK projektas), tačiau siūlyti Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
projekte siekiama švelninti administracinę atsakomybę už administracinius nusižengimus, susijusius su rinkimų srities teisinio reguliavimo pažeidimais.
ANK projekte siūloma keičiamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių sankcijas papildyti administracine nuobauda – įspėjimu, taip pat mažinti administracines baudas už Išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimą (ANK 93 straipsnio 5 dalis – vietoje baudos nuo 480 iki
vietoje baudos nuo 900 iki 4 300 eurų siūloma bauda nuo 700 iki
dėl išlaidų politinei kampanijai prisiėmimą neužsiregistravus savarankiškuoju politinės kampanijos dalyviu (ANK 93 straipsnio 8 dalis – vietoje baudos nuo 600 iki 5 800 eurų siūloma bauda nuo 350 iki 1 500 eurų). Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra ANK 610 straipsnio
asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą (ANK 608 straipsnio
nuobauda – įspėjimu, kaip siūloma ANK projekte, baudą bus galima paskirti tik tada, jei asmuo administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, o jei atitinkamame straipsnyje įtvirtinta kvalifikuota administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą veiką (pavyzdžiui, ANK 92 straipsnio 3 dalyje, 93 straipsnio 2 dalyje), sankcija, kuria numatytas įspėjimas, įtvirtinta bauda nebus skiriama nei už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą, nei už pakartotinį tokį nusižengimą.
Be to, siūloma ANK 12 straipsnio, nustatančio, kokios administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos gali būti laikomos mažai pavojingomis, 1 dalį papildyti nuorodomis į ANK straipsnius ir jų dalis, kuriomis įtvirtintas sankcijas ANK projekte siūloma papildyti administracine nuobauda – įspėjimu. Tokiu atveju atsirastų galimybė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, o taip būtų ne tik sudaromos prielaidos pažeidėjui vietoje baudos skirti įspėjimą, bet ir atsirastų galimybė išvengti administracinės atsakomybės, pareiškus žodinę pastabą. Šių siūlymų priežastys, motyvai ir tikslai nėra atskleisti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), POĮ projekto ir ANK projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) aiškinamajame rašte. Todėl siūlytina įstatymų projektų aiškinamajame rašte atskleisti šių keitimų priežastis, tikslus ir laukiamus rezultatus arba švelninti sankcijas proporcingai, nenumatant jose administracinės nuobaudos – įspėjimo. Atsižvelgti
2022-05-041
projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad nereikės rengti įgyvendinamųjų teisės aktų, tačiau ANK projekte ANK 12 straipsnio 1 dalis papildoma įtraukiant administracinius nusižengimus, kuriuos bus galima laikyti mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis.
Todėl reikės nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis šie administraciniai nusižengimai bus laikomi mažai pavojingais (ANK 12 straipsnio 2 dalis). Taigi ANK projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, suformuluojant pavedimą institucijoms, turėsiančioms parengti nurodytus kriterijus. Pritarti
2022-05-041
ANK 90 straipsnio 6 dalies (kitoks rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme nustatytos balsavimo tvarkos pažeidimas) sankcija įtvirtintą administracinę atsakomybę (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki
su to paties straipsnio 2 dalies (rinkimų įstatymuose ar Referendumo įstatyme nustatytos rinkėjų balsavimo paštu, namuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, laivuose, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose tvarkos pažeidimas) sankcija įtvirtintomis nuobaudomis (įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, specialiajam subjektui bauda nuo 90 iki 300 eurų), pastebėtina, kad šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti laikomas mažiau pavojingu nei 2 dalyje numatyta veika, todėl siūlytina
dalį. Pritarti
2022-05-041 3.3.
Įvertinus ANK 90 straipsnio 6 dalies (kitoks rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme nustatytos balsavimo tvarkos pažeidimas) sankcija įtvirtintą administracinę atsakomybę (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, specialiajam subjektui – bauda nuo 30 iki 190 eurų) ir palyginus ją su to paties straipsnio 2 dalies (rinkimų įstatymuose ar Referendumo įstatyme nustatytos rinkėjų balsavimo paštu, namuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, laivuose, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose tvarkos pažeidimas) sankcija įtvirtintomis nuobaudomis (įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, specialiajam subjektui bauda nuo 90 iki 300 eurų), pastebėtina, kad šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti laikomas mažiau pavojingu nei 2 dalyje numatyta veika, todėl siūlytina
dalį. Pritarti
2022-05-047
kaip 12 eurų aukos (aukų sumos) suteikimą tam pačiam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tos pačios politinės kampanijos metu nedeklaravus turto ir pajamų. Šiuo metu galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maža auka laikoma piniginė fizinio asmens auka (aukų suma), per politinę kampaniją suteikta vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui ir neviršijanti 12 eurų.
RK projekto 109 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad
„aukotojo paaukotų piniginių aukų suma, per rinkimų politinę kampaniją vienam
savarankiškam dalyviui neviršijanti 0,03 rinkimuose taikomo VMDU dydžio, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties, yra laikoma maža auka.“ Remiantis Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pateiktu skaičiavimu, 0,03 VMDU šiuo metu yra lygus
kad jis nebus pastovus, atitinkamai tikslintina ANK 93 straipsnio
pakeičiant „mažos aukos“ sąvoka. Šiuo aspektu taip pat tikslintina ANK
2022-05-047
projekto 111 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „fizinis asmuo iki aukos savarankiškam dalyviui suteikimo įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas“. Pareiga deklaruoti turtą RK projekte nenustatoma, todėl atitinkamai tikslintina ANK 93 straipsnio 1 dalis, atsisakant administracinės atsakomybės už aukos suteikimą nedeklaravus turto. Pritarti
2022-05-04 3.6.
RK projekto 109 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „mažas aukas savarankiški dalyviai gali rinkti <...> kitomis priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti aukotojo tapatybę (telefonu, internetu ir kitomis informacijos ir ryšių priemonėmis)“, to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse atitinkamai nurodoma, kad „telefonu mažas aukas suteikti turi teisę tik paslaugų teikimo sutartį su informacijos ir ryšių bendrove sudarę fiziniai asmenys“ ir kad „rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimui kitomis priemonėmis turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju“. Taip pat RK projekto 109 straipsnio 5 dalyje nustatoma pareiga sutarties kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos perduoti VRK. Tačiau nei šiame RK projekto straipsnyje, nei kitose nuostatose nesiūloma įtvirtinti pareigos informacijos ir ryšių bendrovei teikti duomenis apie telefonu aukojusius asmenis, todėl siūlytina arba tokią pareigą aiškiai nustatyti RK projekte, arba atsisakyti ANK 545 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administracinės atsakomybės telekomunikacijų bendrovės vadovui. Spręsti pagrindiniame komitete Kodekso 120 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvis turi pateikti „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, jei tokios naudotos, surinktų aukų išrašą“. Tad sutartyje turėtų būti numatyta galimybė gauti išrašą. Ir jeigu to išrašo negalėtų pateikti dėl to, kad jo negavo iš telekomunikacijų bendrovės, tada galima būtų taikyti atsakomybę. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
papildyti ANK projektą ANK 223 straipsnio pakeitimo nuostatomis, numatančiomis administracinę atsakomybę vadovui arba kitam įgaliotam asmeniui, jeigu laiku nepateikiami duomenys, susiję su naryste politinėje organizacijoje. Spręsti pagrindiniame komitete
2022-05-04 3.8.
ANK projektas, kaip lydimasis dokumentas, turėtų būti papildytas tokia pačia įsigaliojimo data, kokia nurodyta RK projekte ir POĮ projekte. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1281 ir Komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam komitetui proejtką tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
DĖL
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinę
Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Monika Ošmianskienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai: Ona Buišienė, Viktorija Staugaitytė, Pranas Žukauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksa, Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė Teisinių paslaugų politikos grupės l.e.p. vadovė Jurgita Urbaitė Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atstovas Armen Airapetian, Interneto žiniasklaidos atstovai: pirmininkė Lina Bušinskaitė, Andžej Čaikovski. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-28 3, 5, 6, 7, 8, 13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis projektas yra Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 ir Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 lydimojo teisės akto projektas. Pažymėtina, kad šio projekto nuostatos nėra suderintos su nurodytuose projektuose nustatytu teisiniu reguliavimu:
Europos Parlamentą, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai yra pripažįstami netekusiais galios, tačiau projekto 2, 3, 4, 6 ir 9 straipsniais keičiamuose Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsniuose (be kita ko, ANK 88 straipsnio pavadinime) yra paliekama nuoroda į šiuos įstatymus arba į
„rinkimų įstatymus“, o ne teikiama nuoroda į Rinkimų kodeksą. Kartu
atkreipiame dėmesį į tai, kad nuorodos į rinkimų įstatymus paliekamos ir ANK 90 straipsnyje, kurio vertinamu projektu nesiūloma keisti;
2022-02-28 3, 4, 6 2.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo
pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, projekto 2, 3, 4 ir 6 straipsniais keičiamuose ANK straipsniuose nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad nuorodos į Referendumo įstatymą yra paliekamos ir ANK 90 straipsnyje, kurio vertinamu projektu nesiūloma keisti. Pritarti
projekto Nr.
XIVP-1280 nuostatomis:
,,įstatymo“;
„partijų“ reikėtų įrašyti žodį „organizacijų“;
pažeidimas“ vietoj žodžio „partijos“ įrašytinas žodis „organizacijos“; atkreipiame dėmesį į tai, kad atitinkamai reikėtų pakeisti ir ANK 544 straipsnio pavadinimą bei 3 dalį. Atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančio Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, ANK 544 straipsnio 1, 4 dalyse prieš žodį „apskaitą“ įrašytinas žodis „finansinę“;
4
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, kuriame siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir
siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį) ir, be kita ko, numatyti su savivaldybės mero pareigomis nesuderinamas pareigas, reikėtų atlikti ir šiuos ANK nuostatų pakeitimus:
projektas yra Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 ir Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią šių įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti
Sąjungos teisės grupė 2022-02-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1281 (toliau
Sąjungos mastu svarstomas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo, kuriuo siūloma sugriežtinti agitacijos, politinės reklamos skleidimo, politinių kampanijų finansavimo tvarką ir numatyti sankcijas už jos nesilaikymą. Projekto aiškinamajame rašte paminėta, kad siūlomi tik smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus, taikymo, o dėl siūlymo nustatyti galimybę pareikšti tik žodinę pastabą jame iš viso nepasisakyta. Taigi siūlymo ne tik švelninti sankcijas, bet ir nustatyti galimybę pareikšti tik žodinę pastabą tikslas ir teisinis pagrindas (įskaitant problemos, kuriai spręsti siūlomas šis teisinis reguliavimas, pagrindimą), pagal kuriuos vertintinas Projekto tikslingumas ir pagrįstumas, Projekto lydimuosiuose dokumentuose lieka neatskleisti ir nepagrįsti. Pritarti iš dalies Pastaboje minima, kad pasiūlymas yra dar tik svarstomas, bet nėra aprobuotas ir įteisintas.
Tačiau atsižvelgiant į keliamas abejones bei į Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus projektas yra patobulintas, švelninant sankcijas proporcingai, nenumatant jose administracinės nuobaudos – įspėjimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2022-04-08 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1281. Pagal įstatyme nustatytą kompetenciją susipažinę su rengiamais projektais, teikiame pastabas dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2) teikiamo patvirtinti Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalies ir 176 straipsnio nuostatų. Atsižvelgti Pastabos skirtos įstatymų projektų paketo pagrindiniam įstatymo projektui. 2. Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-264 I. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1281 Siūlome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą papildyti nauju straipsniu, nustatančiu atsakomybė dėl Rinkimų kodekso 101 straipsnyje numatytų reikalavimų nevykdymą.
85¹ Reikalavimų skelbti kompromituojančią informaciją ar atsakomąją nuomonę tvarkos pažeidimas Rinkimų kodekse nustatytų ribojimų skelbti kompromituojančią informaciją ar reikalavimų paskelbti atsakomąją nuomonę apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą tvarkos pažeidimas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų
2022-04-22 Įvertinus siūlomas ANK pataisas pastebėtina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte apie ANK pataisas tėra nurodoma, kad atliekami smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus. Visgi jokių motyvų, kodėl reikia numatyti švelnesnes sankcijas, nėra pateikiama. Teikiamas ANK pakeitimas nėra suderintas su kartu teikiamais RK ir POĮ projektais, taip pat nėra numatyta analogiška įstatymo įsigaliojimo data. Darant prielaidą, kad ANK pakeitimas turėtų įsigalioti kartu su viename Įstatymų projektų pakete esančiais kitais teisės aktais, ANK vartojamos sąvokos nebeatitiktų patvirtintų pakeitimų – su RK įsigaliojimu netenka galios anksčiau atskirus rinkimus reglamentavę teisės aktai, tačiau už jų pažeidimus lieka ANK numatyta atsakomybė, pvz., keičiamo
12
Įstatymo pažeidimus Analitinis centras atsako įstatymų nustatyta tvarka“.
Tačiau Projekte, skirtingai nuo politinių organizacijų[1], dėl analitinių centrų padarytų pažeidimų atskirai atsakomybės nesiūloma reglamentuoti, taip pat dėl žemiau nurodytų atvejų nėra pateikti siūlymai pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Todėl analitiniai centrai išvengtų atsakomybės už pažeidimus tokiais atvejais:
neleistinų šaltinių (nenustatyta atsakomybė tiek asmeniui, kuris neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, tiek neteisėtą finansavimą gavusiam analitiniam centrui) (Projekto 32 straipsnio 1 dalis);
rinkimų komisijai finansinių ir veiklos ataskaitų (Projekto 34 straipsnio 3 dalis);
svetinėje nepaskelbtus mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas (Projekto 34 straipsnio 4 dalis) ar paskelbus žinomai klaidingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti atsakomybę už minėtus pažeidimus, pavyzdžiui, atitinkamai papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnius. Pritarti
9
siūlant reglamentuoti rinkimų komitetus, galimai liko spragos dėl rinkimų komitetų atsakomybės už tam tikrus pažeidimus. Be Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-01 išvadoje Nr.
XIVP-1281[2] dėl Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateiktų pasiūlymų pakeisti (vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašant „politinių organizacijų“) Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio 8 dalį, 544 straipsnio 1 ir 3 dalis, 545 straipsnio pavadinimą ir 3 dalį, siūlome svarstyti dėl Administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnio 2 dalies pakeitimo (vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašant „politinių organizacijų“). Pritarti
2022-05-28
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1281 (toliau – ANK projektas), tačiau siūlyti Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
9
projekte siekiama švelninti administracinę atsakomybę už administracinius nusižengimus, susijusius su rinkimų srities teisinio reguliavimo pažeidimais.
ANK projekte siūloma keičiamų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių sankcijas papildyti administracine nuobauda – įspėjimu, taip pat mažinti administracines baudas už Išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimą (ANK 93 straipsnio 5 dalis – vietoje baudos nuo 480 iki
vietoje baudos nuo 900 iki 4 300 eurų siūloma bauda nuo 700 iki
dėl išlaidų politinei kampanijai prisiėmimą neužsiregistravus savarankiškuoju politinės kampanijos dalyviu (ANK 93 straipsnio 8 dalis – vietoje baudos nuo 600 iki 5 800 eurų siūloma bauda nuo 350 iki 1 500 eurų). Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą (ANK
sankcijas papildžius administracine nuobauda – įspėjimu, kaip siūloma ANK projekte, baudą bus galima paskirti tik tada, jei asmuo administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, o jei atitinkamame straipsnyje įtvirtinta kvalifikuota administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą veiką (pavyzdžiui, ANK 92 straipsnio 3 dalyje, 93 straipsnio 2 dalyje), sankcija, kuria numatytas įspėjimas, įtvirtinta bauda nebus skiriama nei už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą, nei už pakartotinį tokį nusižengimą.
Be to, siūloma ANK 12 straipsnio, nustatančio, kokios administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos gali būti laikomos mažai pavojingomis, 1 dalį papildyti nuorodomis į ANK straipsnius ir jų dalis, kuriomis įtvirtintas sankcijas ANK projekte siūloma papildyti administracine nuobauda – įspėjimu. Tokiu atveju atsirastų galimybė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, o taip būtų ne tik sudaromos prielaidos pažeidėjui vietoje baudos skirti įspėjimą, bet ir atsirastų galimybė išvengti administracinės atsakomybės, pareiškus žodinę pastabą. Šių siūlymų priežastys, motyvai ir tikslai nėra atskleisti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), POĮ projekto ir ANK projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) aiškinamajame rašte. Todėl siūlytina įstatymų projektų aiškinamajame rašte atskleisti šių keitimų priežastis, tikslus ir laukiamus rezultatus arba švelninti sankcijas proporcingai, nenumatant jose administracinės nuobaudos – įspėjimo. Pritarti iš dalies Komitetas netobulina aiškinamojo rašto. ANK siūlomuose keisti straipsniuose nurodyti pažeidimai ne visada padaromi tyčia ir turi būti baudžiami taip griežtai, kaip nustatyta šiuo metu ANK. Pasitaiko atvejų, kai nusižengiama dėl aplaidumo, netinkamo įstatymų nuostatų taikymo, nesant tyčios.
Tačiau vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu, nėra galimybės išskirti pažeidimus ir jiems taikyti skirtingas sankcijas arba visai neskirti. Atsižvelgiant į pateiktas LRV pastabas ir pasiūlymus bei į Europos sąjungos teisės grupės iškeltas abejones, projektas yra patobulintas švelninant sankcijas proporcingai, nenumatant jose administracinės nuobaudos – įspėjimo, tačiau paliekant galimybę nuobaudą taikančiai institucijai, vadovaujantis ANK
kriterijus, kuriais atvejais 12 str. nurodyti pažeidimai bus laikomi mažareikšmiais ir bus galima skirti žodinį įspėjimą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė143
aiškinamajame rašte teigiama, kad nereikės rengti įgyvendinamųjų teisės aktų, tačiau ANK projekte ANK 12 straipsnio 1 dalis papildoma įtraukiant administracinius nusižengimus, kuriuos bus galima laikyti mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis. Todėl reikės nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis šie administraciniai nusižengimai bus laikomi mažai pavojingais (ANK
projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, suformuluojant pavedimą institucijoms, turėsiančioms parengti nurodytus kriterijus. Pritarti Atsakingos institucijos – Vyriausioji rinkimų komisija, Policijos pareigūnai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Kultūros paveldo departamentas; aplinkos apsaugos pareigūnai. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė1 3.3.
Įvertinus ANK 90 straipsnio 6 dalies (kitoks rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme nustatytos balsavimo tvarkos pažeidimas) sankcija įtvirtintą administracinę atsakomybę (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, specialiajam subjektui – bauda nuo 30 iki 190 eurų) ir palyginus ją su to paties straipsnio 2 dalies (rinkimų įstatymuose ar Referendumo įstatyme nustatytos rinkėjų balsavimo paštu, namuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, laivuose, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose tvarkos pažeidimas) sankcija įtvirtintomis nuobaudomis (įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, specialiajam subjektui bauda nuo 90 iki 300 eurų), pastebėtina, kad šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti laikomas mažiau pavojingu nei 2 dalyje numatyta veika, todėl siūlytina ANK 12 straipsnio 1 dalį pildyti nuoroda į ANK
9 (93),13
dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už didesnės kaip 12 eurų aukos (aukų sumos) suteikimą tam pačiam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tos pačios politinės kampanijos metu nedeklaravus turto ir pajamų. Šiuo metu galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo
asmens auka (aukų suma), per politinę kampaniją suteikta vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui ir neviršijanti 12 eurų.
RK projekto 109 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „aukotojo paaukotų piniginių aukų suma, per rinkimų politinę kampaniją vienam savarankiškam dalyviui neviršijanti 0,03 rinkimuose taikomo VMDU dydžio, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties, yra laikoma maža auka.“ Remiantis Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pateiktu skaičiavimu, 0,03 VMDU šiuo metu yra lygus
kad jis nebus pastovus, atitinkamai tikslintina ANK 93 straipsnio
pakeičiant „mažos aukos“ sąvoka. Šiuo aspektu taip pat tikslintina ANK
9
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „fizinis asmuo iki aukos savarankiškam dalyviui suteikimo įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas“. Pareiga deklaruoti turtą RK projekte nenustatoma, todėl atitinkamai tikslintina ANK 93 straipsnio 1 dalis, atsisakant administracinės atsakomybės už aukos suteikimą nedeklaravus turto. Pritarti
13
3.6.
RK projekto 109 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „mažas aukas savarankiški dalyviai gali rinkti <...> kitomis priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti aukotojo tapatybę (telefonu, internetu ir kitomis informacijos ir ryšių priemonėmis)“, to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse atitinkamai nurodoma, kad
„telefonu mažas aukas suteikti turi teisę tik paslaugų teikimo sutartį su
informacijos ir ryšių bendrove sudarę fiziniai asmenys“ ir kad „rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimui kitomis priemonėmis turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju“. Taip pat RK projekto 109 straipsnio 5 dalyje nustatoma pareiga sutarties kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos perduoti VRK. Tačiau nei šiame RK projekto straipsnyje, nei kitose nuostatose nesiūloma įtvirtinti pareigos informacijos ir ryšių bendrovei teikti duomenis apie telefonu aukojusius asmenis, todėl siūlytina arba tokią pareigą aiškiai nustatyti RK projekte, arba atsisakyti ANK 545 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administracinės atsakomybės telekomunikacijų bendrovės vadovui. Pritarti Paliktina atsakomybė telekomunikacijų bendrovės vadovui. Atitinkamai papildytinas Rinkimų kodekso 108 straipsnis, įtvirtinant jame įtvirtinti pareigą informacijos ir ryšių bendrovei teikti duomenis apie telefonu aukojusius asmenis. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė11
projektą ANK 223 straipsnio pakeitimo nuostatomis, numatančiomis administracinę atsakomybę vadovui arba kitam įgaliotam asmeniui, jeigu laiku nepateikiami duomenys, susiję su naryste politinėje organizacijoje. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad POĮ nustatytas vėlesnis Politinių organizacijų registro įsteigimo nuostatų įsigaliojimas, atitinkamai nustatytinas ir projekto 12 straipsnio vėlesnis įsigaliojimas:
14 3.8.
ANK projektas, kaip lydimasis dokumentas, turėtų būti papildytas tokia pačia įsigaliojimo data, kokia nurodyta RK projekte ir POĮ projekte. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-05-11 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1281 ir Komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms bei komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-05-256
Argumentai: Svarstant Rinkimų kodekso projektą Nr. XIVP-1289(2) Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išsakė pastebėjimus dėl skaidraus parašų rinkimo užtikrinimo: „rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo.“ Komitetas Rinkimų kodekso 79 straipsnio 10 d. įtvirtina draudimą papirkinėti rinkėjus renkant parašus:
„10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų
renkami šio kodekso nustatyta tvarka.
Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti jiems už kandidato parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą.“ Atsižvelgiant į tai nustatoma ir administracinė atsakomybė už tokio draudimo pažeidimą. Pasiūlymas:
Papildyti ANK 88 straipsnį 3 dalimi: “3. Draudimo papirkinėti kandidato išsikėlimą parėmusius rinkėjus ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti jiems už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Projekto
organizacijos finansuojamos iš neleistinų šaltinių, kai politinės organizacijos pateikia žinomai klaidingus duomenis finansinių ataskaitų rinkinyje ir kt. Pagal Projekto 20 straipsnio 3 dalį, už šiurkštų Įstatymo ar politinės kampanijos finansavimo pažeidimą neskiriami valstybės biudžeto asignavimai. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/93772700988311ec9e62f960e3ee1cb6