Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų kredito
įstaigų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų kredito įstaigų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos;“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Domas Griškevičius
aiškinamasis raštas DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai:
valdyba suformavo darbo grupę „Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti“ (toliau – darbo grupė). Ši darbo grupė savo darbą baigė 2022 m. sausio 4 d. Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros nariai ir Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja atskiri įvairius rinkimus ir jų aspektus reguliuojantys įstatymai: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai. Šiuo metu veikiantis Politinių partijų įstatymas apibrėžia politinių partijų veiklą. Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsniai reguliuoja su rinkimų pažeidimais susijusių baudų dydžius. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomi pakeitimai yra išdėstomi trijuose teisės aktų projektuose:
1) Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus;
2) Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas – tai įstatymas, kuris pakeistų ir dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą;
3) Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymas – smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus taikymo. Svarbiausi pakeitimai: Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas Rinkimų kodekse siūloma reglamentuoti tiesioginių merų rinkimus. Šis klausimas aktualus svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ir Rinkimų kodekso dalis apie tiesioginius merų rinkimus papildytų Konstitucijoje atliktus pakeitimus. Pati siūloma merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais. Esminis skirtumas – atskirų nuo savivaldybės tarybos, tiesioginių mero renkamų teisinis reglamentavimas. Pabrėžtina, kad ši darbo grupė nesprendė merų funkcijų ir santykio su savivaldybės taryba klausimo. Siūloma nustatyti, kad esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų kiekiui atsirastų automatinė galimybė steigti papildomą(-as) pasaulio lietuvių vienmandates apygardas. Taip pat, siekiant stiprinti užsienyje veikiančių balsavimo punktų diplomatinėse atstovybėse veiklą, siūloma leisti į jų komisijas savo atstovus deleguoti ir politinėms partijoms.
Siūloma Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikti teisę gauti informaciją apie kandidatus iš visų valstybinių registrų. Pastaruoju metu buvo ypač aktualu gauti automatinę informaciją iš nuteistųjų registro, nes tai sumažina tikimybę asmenims nuslėpti buvusį teistumą. Ši galimybė leis VRK supaprastinti kandidatų anketas ir jose pateikti daugiau bei pilnesnės rinkėjams svarbios informacijos. Visuose rinkimuose siūloma suvienodintos išankstinio balsavimo dienos ir laikai: antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 7 iki 20 val. Išankstinis balsavimas galėtų vykti ne tik viename savivaldybės administracijos pastate, bet ir kitose tinkamai pritaikytose, VRK nustatytose išankstinio balsavimo vietose. Tai leistų rinkėjams patogiau balsuoti iš anksto. Siūloma kandidatų anketų duomenis, biografijas, turto, pajamų ir interesų deklaracijas bei kitus svarbius duomenis skelbiami VRK svetainėje neribotą laiką. Siūloma peržiūrėti rinkimų užstatus ir juos mažinti:
Europos Parlamento rinkimuose užstatą mažinti nuo 10 iki 5 VMDU;
pareigų, kurios nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, mažinamas nuo 10 VMDU iki 2 VMDU; Siūloma nebereikalauti rinkti parašus iš kandidatų, kuriuos kelia nuolatos rinkimuose dalyvaujančios partijos. Taip pat siūloma, kad parašų rinkti nebereikėtų esant nepaprastajai ar ekstremaliai padėtims, karantinui ar kitoms aplinkybėms, kurios riboja parašų rinkimo galimybę. Siūloma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus. Iki šiol galiojęs draudimas yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai.
Pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau įvairių nesusipratimų dėl politinės reklamos šeštadienį, kurią paskleidžia ne patys kandidatai, o paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose. VRK neturi galimybės šio informacijos srauto kontroliuoti, todėl siūloma tiesiog atsisakyti šio reklamos draudimo, leisti politinę reklamą ir rinkimų kampaniją iki paskutinės dienos. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną. Siūloma panaikinti iki šiol galiojusį televizijos reklamos ribojimą, kuris numatė, kad politinės reklamos reportažai televizijoje turi būti netrumpesni nei 30 sekundžių. Šis ribojimas nebuvo pagrįstas jokiais realiais argumentais ir gerokai išpūsdavo politinės kampanijos dalyvių reklamos televizijoje biudžetus. Atsisakius minimalaus laiko ribojimo šia reklamos priemone galės efektyviai pasinaudoti ir mažosios partijos, kurios turi mažesnius biudžetus. Siūloma įvesti naują
„atlygintinos politinės reklamos“ sąvoką. Tai būtų tokia politinė reklama, kuri
rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Įvedus šią sąvoką atsirastų aiški skirtis tarp mokamos (atlygintinos) ir nemokamos politinės reklamos. Būtų aiškiai apibrėžiama, kad mokamą politinę reklamą gali skleisti tik politinės kampanijos dalyviai, t.y. partijos, rinkimų komitetai ir save išsikėlę kandidatai. Tai reiškia, kad jokie tretieji asmenys, organizacijos ar fiziniai subjektai negali pirkti politinės reklamos. Tačiau visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų skleisti nemokamą politinę reklamą, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie kandidatus, jų programas ir pan. Siūloma supaprastinti ir sukonkretinti rinkimų debatų tvarka.
Nacionalinio lygmens debatus (Seimo rinkimų daugiamandatė apygarda, Prezidento ir Europos parlamento rinkimai) privalėtų transliuoti Lietuvos radijas ir televizija. Savo iniciatyva, pagal su VRK suderintas taisykles tai galėtų daryti ir kitos žiniasklaidos priemonės. Regioninio lygmens debatus (savivaldos rinkimai ir Seimo vienmandatės apygardos) organizuotų VRK tam pirkdama paslaugą iš vietinių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių. Jeigu debatuose būtų tiek daug dalyvių, kad juos tektų skaidyti į grupes, tai šios grupės būtų sudaromos dviem būdais: kandidatai (partijos) galėtų susitarti dėl bendro dalyvavimo arba būtų traukiami burtai. Kitų būdų skirstyti į grupes siūloma atsisakyti, nes juos sunku objektyviai pagrįsti arba neužkertamas kelias dalies kandidatų nepasitikėjimui tokiais debatais. Kandidatas rinkimuose gali būti savarankiškas (veda savarankišką buhalteriją) arba atstovaujamas (finansus tvarko partija arba rinkimų komitetas), tačiau rinkimų metu nebuvo skelbiama informacija apie atstovaujamų rinkimų kampanijos dalyvių surinktas finansines aukas. Siūloma įvesti prievolę šią informaciją skelbti taip pat kaip ir savarankiškų kampanijos dalyvių atveju. Siekiant skatinti gyventojus aukoti kandidatams lėšas ir taip prisidėti prie demokratinio proceso, siūloma nustatyti žymiai solidesnį mažos aukos, kuriai nereikėtų būti deklaravus pajamų ir kuri nebus skelbiama viešai (tačiau asmens vardas ir pavardė bus žinoma VRK), dydis – 0,03 VMDU, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties (šiuo metu 50 eurų). Siūloma, kad pervedant didesnes aukas nebereikėtų teikti turto deklaracijos, pakaktų tik pajamų deklaracijos. Visos aukos būtų renkamos tik elektroniniu būdu, aukojimo grynaisiais pinigais nebeliktų.
Atributika pažymėtų įvairių gaminių (tušinukų, balionėlių ar panašių gaminių) platinimas iki šiol buvo tinkamai nesureglamentuodamas ir labai dažnai VRK susidurdavo su rimtomis tokio pobūdžio gaminių traktavimo problemomis. Siūloma nustatyti, kad tokie gaminiai būtų aiškiai pažymėti, jų bendra kaina vienam asmeniui neviršytų 0,002 VMDU (šiuo metu 3 eurai) ir prieš juos dalinant (ne vėliau kaip viena diena iki dalinimo) jie turėtų būti deklaruoti VRK svetainėje nurodant gaminio pavadinimą, nuotrauką (maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais bus dalinama, kiekį, kainą ir gamintoją. Siūloma įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Siūloma numatyti aiškią 20 VMDU suma (šiuo metu 30 080 eurų), kiek vienas kandidatas ne tik galėtų įsinešti lėšų į savo rinkimų kampanijos sąskaitą, bet ir į šią sumą įskaičiuoti jo kitiems kandidatams (partijai ar rinkimų komitetui) pervestas aukas, sumokėtus metiniai nario mokesčius partijoms ir patirtas skolas rinkimų kampanijai. Tokiu būdu būtų užveriamos spragos piktnaudžiavimui apeinant maksimalius finansavimo limitus. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas Siūloma naujai ir detaliau reglamentuoti rinkimų komitetų įsisteigimą, veiklą ir atsakomybę. Rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Dėl šios priežasties siūloma tiek partijų, tiek rinkimų komitetų veiklą reglamentuoti viename įstatyme ir abiems rinkimų dalyvių rūšims naudoti bendrą „politinių organizacijų“ sąvoką bei šio pavadinimo įstatymą. Rinkimų komitetai būtų steigiami tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai: savivaldos rinkimams konkrečioje savivaldybėje arba Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
Būtent apie būtinybę šių dviejų tipų rinkimuose įteisinti darinius, kuriuos dabar vadiname rinkimų komitetais, yra pasisakęs Konstitucinis teismas. Norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų 1000 steigėjų, o konkrečios savivaldybės tarybos rinkimuose – 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje
Alytaus miesto savivaldybėje – 54, Plungės rajono savivaldybėje – 50, Neringos miesto savivaldybėje
rinkimų metu tiesiog „pavirsta” rinkimų komitetu. Pagal siūlomą reglamentavimą tai nebūtų įmanoma, kaip to negali daryti ir partijos. Rinkimų komitetai negalėtų gauti valstybės finansavimo, šis teisė paliekama partijoms, kaip jų išskirtinis bruožas. Visos partijos ir rinkimų komitetai, norintys dalyvauti rinkimuose turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t.y. pusė metų iki rinkimų (180 dienų). Tai reikštų, kad visi pagrindiniai rinkimų kampanijos dalyviai būtų aiškūs jau iki prasidedant realiai rinkimų kampanijai.
Sudarant rinkimų koaliciją jos pavadinime turėtų būti nurodomas žodis „koalicija“ ir išvardinami visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pilni pavadinimai. Koalicijų pavadinimuose nebūtų galima vartoti fizinių asmenų vardų ir pavardžių. Kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų ir būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė. Ją atliktų Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. Siūloma leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio
„Analitinius centrus“. Vakaruose daug partijų turi tokius analitinius centrus,
pavyzdžiui, Konrado Adenauerio ar Friedricho Eberto fondai Vokietijoje, ÖVP Politinė akademija Austrijoje, Sandraugos ir laisvės fondas Ispanijoje, Tarptautinis respublikonų ir Nacionalinis demokratų institutai JAV bei kiti. Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Tokie analitiniai centrai būtų finansuojami iš:
1) steigėjos politinės partijos lėšų;
2) lėšų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimo už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšų;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktų paskolų;
7) palūkanų už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalies. Pabrėžtina, kad analitiniams centrams visais atvejais bus draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdys analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties stebėseną. Europos politinių fondų veikla yra griežtai reglamentuota ES lygiu pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Taip pat analitinių centrų kontrolę vykdys ir Vyriausioji rinkimų komisija, o analitinių centrų veikla politinės kampanijos laikotarpiu bus griežtai ribojama. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Pritarus įstatymo projektų paketui reikės pripažinti netekusiais galios šiuos įstatymus:
1) Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas;
2) Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Vyriausiąja rinkimų komisija ir gauti partijų, Seimo narių bei piliečių pasiūlymai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „rinkimai“, „politinės partijos“, „politinės organizacijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Andrius Vyšniauskas
POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ Įstatymo NR. XIVP-1280
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektas parengtas siekiant suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso nuostatas. Politinių organizacijų įstatymas prieštarauja Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, kuri numato, kad politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato rinkimų užstatas gali būti sumokėtas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje. Politinių organizacijų įstatymas siaurina politinių organizacijų finansavimo šaltinių apimtį – finansavimo šaltiniu numato tik Lietuvos Respublikoje registruotus bankus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinius, veikiančius Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas apibrėžia, kad bankas ir kredito unija yra kredito įstaigos, todėl siūlomas įstatymo pakeitimo projektas išplėstų politinių organizacijų ir partijų galimybes gauti paskolą, didintų kredito įstaigų konkurenciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys Domas Griškevičius. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad politinių organizacijų finansavimo šaltiniu gali būti Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad politinių organizacijų finansavimo šaltiniu galėtų būti Lietuvos Respublikoje registruotų kredito įstaigų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų kredito įstaigų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos. Ši nuostata suvienodintų Politinių organizacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso nuostatas, užtikrintų platesnes politinių organizacijų ir partijų finansavimo galimybes, didintų kredito įstaigų konkurenciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kredito įstaigos“, „politinių organizacijų finansavimo šaltiniai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2022-03-01 Nr. XIVP-1280 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, į kurias asmenys vienijasi siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, inter alia dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas; tokios organizacijos, steigiamos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti ir kartu keliančios politinius siekius, atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą;
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, į kurias asmenys vienijasi siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, inter alia dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas; tokios organizacijos, steigiamos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti ir kartu keliančios politinius siekius, atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą;
atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatų sąrašus galėjo kelti tik politinės partijos.
Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime pabrėžta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, taigi – ir kuo platesnes galimybes varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje, taip pat pažymėta, kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų – sąrašus.
Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime papildomai konstatuota, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis; tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos.
Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį ši politinė organizacija labai nutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos – kuria siekta įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą užtikrinti galimybę asmenims būti renkamiems nesusisaisčius su politine partija, – ir taptų tokia panaši į politinę partiją, kad iš esmės nuo jos nebesiskirtų (plačiau apie tai žr. kitoje pastaboje). Pabrėžtina, kad abiejų projekte numatytų politinių organizacijų rūšių steigimo tikslai būtų susiję išskirtinai su politine veikla ir siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, šios organizacijos būtų nuolat veikiančios, turėtų juridinio asmens statusą, didelį reikalaujamą steigėjų ir narių skaičių. Taigi, nors pavadintos skirtingai, šios politinės organizacijos iš esmės būtų vienodo pobūdžio; iš trijų oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje paminėtų galimų politinių organizacijų rūšių, atitinkančių konstitucinę tokių organizacijų sampratą, projekte būtų numatyta iš esmės viena.
Atsižvelgiant į tai, apskritai diskutuotina, kokia būtų tokių rinkimų komitetų, kokie yra numatyti projekte (t. y. nuolat veikiančių, steigiamų didelio steigėjų skaičiaus pagal iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami politinėms partijoms, ir siekiančių tų pačių kaip ir politinės partijos tikslų), paskirtis ir prasmė. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Taigi, remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriuos Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dėl asmens, norinčio įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, tiesioginio arba netiesioginio vertimo būti susaistytam su kuria nors politine partija, manytina, kad negali būti nustatomas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norintis įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, būtų priverstas siekti narystės kokioje nors kitoje nuolat veikiančioje asociacijoje, nesvarbu kaip ji vadintųsi, arba susisaistyti su ja kitokiais ryšiais.
Atsižvelgiant į visa tai, projekte siūlomas nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų komitetai, kaip ir politinės partijos, būtų nuolat veikiančios didelį steigėjų bei narių skaičių ir juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, o ne iš palyginti nedidelio rinkėjų skaičiaus konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir nesudėtingai įregistruojamos rinkėjų grupės, vertintinas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Iš projekto nuostatų akivaizdžiai matyti, kad jis parengtas galiojančio Politinių partijų įstatymo pagrindu, numatant, kad daugelis šiuo metu politinėms partijoms nustatytų reikalavimų būtų taikomi ir rinkimų komitetams.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą rinkimų komitetas privalėtų būti įsteigtas kaip juridinis asmuo (2 straipsnio 4, 7 dalys, kurios, pataisius klaidingą numeraciją, turėtų būti 6, 9 dalys); asmuo vienu metu galėtų būti tik vienos politinės organizacijos narys (5 straipsnio 2 dalis); nustatomas didelis būtinas rinkimų komiteto steigėjų skaičius (5 straipsnio
dalyvauti savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, nėra aišku dėl nesuprantamos šio straipsnio 5 dalies formuluotės); rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų (13 straipsnio 4 dalis). Iš esmės vienodi reikalavimai politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nustatomi ir jų veiklos, finansavimo, finansavimo kontrolės bei kitose srityse. Taigi, sistemiškai vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad rinkimų komitetai savo statuso, ypač pareigų ir jiems taikomų reikalavimų bei apribojimų, požiūriu yra prilyginami politinėms partijoms. Vienintelis šių dviejų politinių organizacijų rūšių skirtumas šiuo aspektu – reikalavimas steigėjų ir narių skaičiui (šis skirtumas nėra toks esminis, kad lemtų visiškai skirtingą šių organizacijų statusą). Tačiau projektu siūloma nustatyti iš esmės skirtingas politinių partijų ir rinkimų komitetų teises: politinės partijos turėtų teisę dalyvauti visuose Lietuvos Respublikoje rengiamuose rinkimuose (13 straipsnio 1 dalis), o rinkimų komitetai – tik konkrečios savivaldybės tarybos bei mero rinkimuose (5 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) ir (arba) rinkimuose į Europos Parlamentą (13 straipsnio 2 dalis); tik politinės partijos turėtų teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus (19–21 straipsniai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, rinkimų komitetų teisės dalyvauti kai kuriuose rinkimuose ir teisės gauti valstybės biudžeto asignavimus ribojimas, nustačius iš esmės vienodą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 3. Įstatymo preambulė turėtų būti dėstoma atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) III skyriaus antrojo skirsnio
„Preambulė“ 23 punkto nuostatas. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotėje
„politinė partija ir rinkimų komitetas“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku
„arba“. 5.
teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“; tikslintinos projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1, 3 dalyse pateiktos nuorodos į Viešųjų įstaigų įstatymą; projekto 8 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Teisingumo ministerija)“; projekto 35 straipsnio 2 dalyje Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pavadinimai rašytini be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 6. Pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o pagal šio aprašo 18 punktą visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas teisės akto tekste minint jį pirmą kartą, toliau nurodomas sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto
reglamento, į kurį teikiama nuoroda, pavadinimas. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodomas viešojo juridinio asmens požymis „pelno nesiekiantis“ vertintinas kaip ydingas, todėl svarstytina galimybė jo atsisakyti. Galiojantys įstatymai iš esmės neriboja galimybės viešiesiems juridiniams asmenims vykdant savo steigimo dokumentuose numatytą veiklą siekti pelno ir jo turėti.
Pagrindinis viešojo juridinio asmens požymis, skiriantis jį nuo privataus juridinio asmens, – ne siekis ir galimybė turėti pelno, o gaunamo pelno ar pajamų panaudojimas tik viešojo intereso, o ne jo steigėjų ar dalyvių naudos tikslu (Civilinio kodekso
taisytina – po 4 dalies turėtų būti 5–15 dalys. 9. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje) juridinių asmenų teisines formas – „politinė partija arba rinkimų komitetas“ – siūlytume išskirti taip (pavyzdžiui, brūkšniais), kad būtų aišku, jog toliau pateikiama apibrėžtis („kurio tikslas <...>“) yra ne rinkimų komiteto, o politinės organizacijos, kaip viešojo juridinio asmens. Šios dalies formuluotę „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime“ siūlytume patikslinti taip: „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę“. 10. Neaišku, kodėl projekto 2 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 7 dalyje) apibrėžiant politinės partijos siekį dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią neminimas dalyvavimas Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su projekto 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). Šios dalies formuluotę „dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose“ siūlytume patikslinti taip: „dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą“. 11.
sąvokos „parlamentinė politinė partija“ apibrėžimas vertintinas kaip netikslus ir nekonkretus, nes nėra aišku, kokie asmenys galėtų būti laikomi politinės partijos „atstovais“ – politinės partijos nariai, politinės partijos iškelti ir išrinkti asmenys ar kokiais nors kitokiais ryšiais su politine partija susiję asmenys. Sąvoka tikslintina konkrečiai nustatant, kokiais ryšiais su politine partija susijusių asmenų sudaryta frakcija Seime būtų laikoma „parlamentinės politinės partijos“ požymiu. 12. Projekto 2 straipsnio 7 dalies (pataisius numeraciją – 9 dalies) formuluotė „dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“ tikslintina, jungtukus „ir“,
„arba“ pakeičiant jungtukais „ir (arba)“,
vietoj žodžio „dalyvaujantis“ įrašant „dalyvaujant“, o vietoj „Europos Parlamento“ – „rinkimuose į Europos Parlamentą“. 13. Projekto 2 straipsnio 11 dalyje (pataisius numeraciją – 13 dalyje) deklaratyvus asmens, atsakingo už politinės organizacijos apskaitos tvarkymą, apibrėžimas „asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už“ turėtų būti keičiamas į „asmuo, atsakingas už“. 14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-680, įsigaliosiančio 2022 m. gegužės 1 d., kuriuo Buhalterinės apskaitos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą, 2 straipsnio
apskaitą tvarkantis asmuo“, projekto 2 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių ,,politinės organizacijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ įrašytini žodžiai ,,politinės organizacijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“. 15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti reikalavimą „būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu“.
Šioje nuostatoje išbrauktini žodžiai
„steigėju ar“, nes įsteigus politinę organizaciją, jos steigėjas tampa
juridinio asmens dalyviu – politinės organizacijos nariu ir turi teisę bet kada iš jos išstoti; tai, kad asmuo yra politinės organizacijos steigėjas, jam išstojus iš tos organizacijos negali būti pagrindas riboti jo teisę steigti kitą politinę organizaciją ar jai priklausyti. 16. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje žodis
„dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“. 17. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje nustatomas
minimalus rinkimų komiteto steigėjų skaičius – „0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės, į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų“ – yra visiškai nesuprantamas ir tikslintinas. Šioje dalyje žodis „dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“, o žodis „kandidatuos“ – žodžiais „ketina kelti kandidatus“. 18. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „įregistruoto juridinio asmens ar politinės organizacijos“ keistina formuluote „įregistruotos politinės organizacijos ar kito įregistruoto juridinio asmens“. 19. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „politinės partijos“ įrašytina „politinės organizacijos“ arba „jos“. 20. Pagal projekto 7 straipsnyje, taip pat 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rinkimų komitetai negalėtų steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių (expressis verbis tai nustatoma 7 straipsnio 2 dalyje).
Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio
kodekso normas, kuriomis reglamentuojama juridinio asmens teisinė padėtis (ir kurioms pagal šio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalį teikiama pirmenybė, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų), rinkimų komitetas turėtų teisę steigti filialus ir atstovybes. Draudimas rinkimų komitetams steigti filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius padalinius diskutuotinas ir dėl to, kad pagal projekto nuostatas rinkimų komitetas galėtų būti steigiamas dalyvauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apimančioje 60 teritorijos administracinių vienetų – savivaldybių, vykstančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. 21. Pagal Rekomendacijų 77 punktą, aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus; tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą teikiamą nuorodą į Juridinių asmenų registro nuostatus reikėtų formuluoti kaip nuorodą į Vyriausybės tvirtinamus juridinių asmenų registro nuostatus, o 8 straipsnio 3–5 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje teikiamas kitas nuorodas – į juridinių asmenų registro nuostatus (plg. su atitinkamomis nuorodomis Civiliniame kodekse). 22.
22Projekto 8 straipsnio 6 dalies formuluotėje „jeigu politinės organizacijos įstatuose,
programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės“ jungtukai „ir“, „bei“ keistini jungtukais
„ar“, „arba“. 23. Atsižvelgiant į tai, kad pagal vertinamą
projektą valstybės biudžeto asignavimai būtų skiriami tik politinėms partijoms, neaišku, kokią prasmę turėtų projekto 8 straipsnio 9 dalyje numatyta rinkimų komitetų pareiga dukart per metus pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą, ir kodėl neužtektų tik prieš rinkimus patikrinti, ar rinkimų komiteto narių skaičius atitinka įstatymo reikalavimus. 24. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio
partijos ir rinkimų komiteto) narių sąrašų pateikimo Teisingumo ministerijai tvarką ir šią tvarką pažeidusiai politinei organizacijai kylančias pasekmes, kartu turėtų būti keičiamas Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas „politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo“. 25. Projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostata „jai steigti reikalaujamas narių skaičius“ tikslintina, nes politinę organizaciją steigia įstatymo nustatyti fiziniai asmenys – steigėjai, kurie nariais tampa tik po politinės organizacijos įsteigimo. 26. Projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostata
„Politinių organizacijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu
principu“ tiek, kiek ji apima rinkimų komitetus, nedera su projekto 7 straipsnio
padalinių. 27. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje formuluotė
„Europos Parlamento rinkimams“ keistina formuluote „rinkimams į Europos
Parlamentą“. 28.
dėl atitikties „steigėjų skaičiaus“ reikalavimui diskutuotinos. „Steigėjo“ sąvoka yra aktuali tik politinės organizacijos steigimo metu – įsteigus politinę organizaciją jos steigėjai tampa nariais, kurių skaičius gali kisti. Teisė dalyvauti rinkimuose turėtų būti siejama su politinės organizacijos narių skaičiumi, o ne su „steigėjų“ skaičiumi. 29. Projekto 14 straipsnyje po žodžio „teisę“ įrašytinas praleistas žodis ,,sudaryti“. 30. Projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią politinės organizacijos finansavimo šaltiniu gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, derintina su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal kurį ši dalis skiriama tik politinėms partijoms. 31. Projekto 19 straipsnio 11 dalies trečiajame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos lėšų grąžinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. 32. Projekto 19 straipsnio 13 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, tikslintina, nurodant, kokie šios komisijos sprendimai turimi omenyje, kitaip neaišku, kodėl šią labai bendro pobūdžio nuostatą siūloma nustatyti būtent šiame straipsnyje. 33. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ išbrauktini, nes minimas ne konkretus, o bendrinis įstatymo pavadinimas. 34. Projekto 20 straipsnio dalių numeracija
taisytina – po 3 dalies turėtų būti 4–9 dalys. 35. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „organizacijoms“. 36. Projekto 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „organizacijoms“ įrašytina „partijoms“. 37.
išbrauktinas žodis „organizacijos“. 38. Projekto 21 straipsnio 5 ir 6 dalyse taisytinos klaidingos nuorodos į 20 straipsnio 4 dalį (jos turėtų būti teikiamos į 20 straipsnio 3 dalį). 39. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios, vertinamo projekto 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj nuorodų į šiuos įstatymus turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą. 40. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„organizacijų“ įrašytina „organizacijos“. 41. Projekto penktojo skirsnio pavadinimą, 23
straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį reikėtų suderinti su 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (nuorodą į Buhalterinės apskaitos įstatymą reikėtų pakeisti nuoroda į Finansinės apskaitos įstatymą; sąvoka ,,buhalterinė apskaita“ keistina sąvoka ,,finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai reikėtų pataisyti projekto 34 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį. 42. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti
„suteikta kompetencija tikrinti“. 43. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra
teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios (nors Rinkimų kodekse šis įstatymas kodifikuojamas tik tiek, kiek reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, – apie tai žr. Teisės departamento 2022 m. vasario 22 d. išvados dėl projekto Nr.
XIVP-1279 3 pastabą), vertinamo projekto 26 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šį įstatymą turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą. 44. Projekto 30 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio
„priimtą“ įrašytinas žodis „nurodytą“. 45. Kadangi pagal projekto 31 straipsnio 3 dalį „analitinis
centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją“, atkreiptinas dėmesys į Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 20, 31, 34 straipsnių nuostatos. 46. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „narės valstybėje“ įrašytina „valstybėje narėje“. 47. Projekto 32 straipsnio 2 dalyje vietoj projekte neįvesto trumpinio „Įstatyme“ įrašytina „šiame įstatyme“, o 33 straipsnio 4 dalyje vietoj „Įstatymo“ – „šio įstatymo“. 48. Projekto 33 straipsnio 1 dalyje žodis
„politinių“ išbrauktinas; šios dalies nuostata tikslintina, nes jos prasmė nėra
aiški. 49. Projekto 33 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė „Informavimo (reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą“ yra neaiški ir tikslintina; vietoj žodžių „analitinio fondo“ įrašytina
„analitinio centro“; vietoj žodžių „šio Įstatymo“ įrašytina „šio įstatymo“;
tikslintina klaidinga nuoroda į „35 straipsnio 3 dalies 1 punktą“. 50. Projekto 34 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio
„internetinėje“ įrašytinas žodis „interneto“. 51. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 178 punktą, kuriame
nustatyta, kad priimant naują įstatymą, anksčiau galiojęs tuos pačius santykius reglamentuojantis įstatymas pripažįstamas netekusiu galios įstatymo pabaigoje atskiru straipsniu, projekto 36 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina atskirame straipsnyje ,,Įstatymo pripažinimas netekusiu galios“, ją patikslinus taip: „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą Nr.
I-606 su visais pakeitimais ir papildymais.“
taikymas reglamentuotini kitame straipsnyje. Projekto 36 straipsnio 2 dalies nuostatą siūlytume formuluoti kaip bendresnio pobūdžio normą, kuria būtų nustatytas įpareigojimas politinėms partijoms, įsteigtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, per tam tikrą nustatytą laiką suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma įtvirtinti naujos teisinės formos juridinį asmenį – rinkimų komitetą, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui skirtame straipsnyje neturėtų būti nustatytas pavedimas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus (pavyzdžiui, pakeisti Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus). Kadangi projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, kuriame numatyta, kad Rinkimų kodeksas įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d., įvertintina ir tai, ar projekte nereikėtų įtvirtinti pereinamųjų nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų komitetų, ketinančių dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, registravimas. 53. Šis projektas yra Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr.
XIVP-1279 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią jų įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-06-16 Nr. XIVP-1280(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, į kurias asmenys vienijasi siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, inter alia dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas; tokios organizacijos, steigiamos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti ir kartu keliančios politinius siekius, atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą;
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, į kurias asmenys vienijasi siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, inter alia dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas; tokios organizacijos, steigiamos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti ir kartu keliančios politinius siekius, atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą;
atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatų sąrašus galėjo kelti tik politinės partijos.
Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime pabrėžta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, taigi – ir kuo platesnes galimybes varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje, taip pat pažymėta, kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų – sąrašus.
Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime papildomai konstatuota, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis; tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo
rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti politinių komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį ši politinė organizacija labai nutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos – kuria siekta įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą užtikrinti galimybę asmenims būti renkamiems nesusisaisčius su politine partija, – ir taptų tokia panaši į politinę partiją, kad iš esmės nuo jos nebesiskirtų (plačiau apie tai žr. kitoje pastaboje). Pabrėžtina, kad abiejų projekte numatytų politinių organizacijų rūšių steigimo tikslai būtų susiję išskirtinai su politine veikla ir siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, šios organizacijos būtų nuolat veikiančios, turėtų juridinio asmens statusą, didelį reikalaujamą steigėjų ir narių skaičių. Taigi, nors pavadintos skirtingai, šios politinės organizacijos iš esmės būtų vienodo pobūdžio; iš trijų oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje paminėtų galimų politinių organizacijų rūšių, atitinkančių konstitucinę tokių organizacijų sampratą, projekte būtų numatyta iš esmės viena.
Atsižvelgiant į tai, apskritai neaišku, kokia būtų tokių politinių komitetų, kokie yra numatyti projekte (t. y. nuolat veikiančių, steigiamų didelio steigėjų skaičiaus pagal iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami politinėms partijoms, ir siekiančių tų pačių kaip ir politinės partijos tikslų), paskirtis ir prasmė. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Taigi, remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriuos Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dėl asmens, norinčio įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, tiesioginio arba netiesioginio vertimo būti susaistytam su kuria nors politine partija, manytina, kad negali būti nustatomas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norintis įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, būtų priverstas siekti narystės kokioje nors kitoje nuolat veikiančioje asociacijoje, nesvarbu kaip ji vadintųsi, arba susisaistyti su ja kitokiais ryšiais. Atsižvelgdami į tai, laikomės Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje Nr.
XIVP-1280 pateiktos pozicijos, kad projekte siūlomas nustatyti politinių komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, pagal kurį šie komitetai, kaip ir politinės partijos, būtų nuolat veikiančios didelį steigėjų bei narių skaičių ir juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, o ne iš palyginti nedidelio rinkėjų skaičiaus konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir nesudėtingai įregistruojamos rinkėjų grupės, vertintinas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Iš projekto nuostatų matyti, kad jis parengtas galiojančio Politinių partijų įstatymo pagrindu, numatant, kad daugelis šiuo metu politinėms partijoms nustatytų reikalavimų būtų taikomi ir politiniams komitetams. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą politinis komitetas privalėtų būti įsteigtas kaip juridinis asmuo (2 straipsnio 7, 14 dalys); asmuo vienu metu galėtų būti tik vienos politinės organizacijos narys (5 straipsnio 2 dalis); nustatomas didelis būtinas politinio komiteto steigėjų skaičius (5 straipsnio 4, 5 dalys); rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų (13 straipsnio 4 dalis). Iš esmės vienodi reikalavimai politinėms partijoms ir politiniams komitetams nustatomi ir jų veiklos, finansavimo, finansavimo kontrolės bei kitose srityse.
Taigi, sistemiškai vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad politiniai komitetai savo statuso, ypač pareigų ir jiems taikomų reikalavimų bei apribojimų, požiūriu yra prilyginami politinėms partijoms. Vienintelis šių dviejų politinių organizacijų rūšių skirtumas šiuo aspektu – reikalavimas steigėjų ir narių skaičiui (mūsų vertinimu, šis skirtumas nėra toks esminis, kad lemtų visiškai skirtingą šių organizacijų statusą). Tačiau projektu siūloma nustatyti iš esmės skirtingas politinių partijų ir politinių komitetų teises: politinės partijos turėtų teisę dalyvauti visuose Lietuvos Respublikoje rengiamuose rinkimuose (13 straipsnio 1 dalis), o politiniai komitetai – tik konkrečios savivaldybės tarybos bei mero rinkimuose (5 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) ir (arba) rinkimuose į Europos Parlamentą (5 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 2 dalis); tik politinės partijos turėtų teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus (19–21 straipsniai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Atsižvelgdami į tai, laikomės Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje Nr.
XIVP-1280 pateiktos pozicijos, kad politinių komitetų teisės dalyvauti kai kuriuose rinkimuose ir teisės gauti valstybės biudžeto asignavimus ribojimas, nustačius iš esmės vienodą politinių partijų ir politinių komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 3. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus politinio komiteto, dalyvausiančio savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, steigėjų skaičiui. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad politiniai komitetai, atitinkantys šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl reikalingo narių skaičiaus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, turėtų lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikalavimas, kad politinio komiteto steigėjų ir narių skaičius būtų ne mažesnis kaip 0,1% savivaldybės gyventojų ir dvigubai didesnis už tos savivaldybės tarybos narių skaičių, politiniam komitetui būtų taikomas kiekvienoje savivaldybėje atskirai. Todėl politiniam komitetui, kuris ketintų dalyvauti, pavyzdžiui, visų 60 savivaldybių tarybų ir (arba) merų rinkimuose, būtų taikomi steigėjų ir narių skaičiaus reikalavimai, ženkliai viršijantys politinei partijai (turinčiai teisę dalyvauti ir kelti kandidatus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visuose rengiamuose rinkimuose) keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad 2019 m. visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse buvo renkami 1 502 savivaldybių tarybų nariai.[1] Tai reiškia, kad pagal projekto nuostatas visų savivaldybių tarybų ir (arba) merų rinkimuose ketinančiam dalyvauti politiniam komitetui būtų taikomas dvigubo savivaldybių tarybų narių skaičiaus, t. y. mažiausiai 3 004 steigėjų ir narių, reikalavimas.
Panašaus steigėjų ir narių skaičiaus (3 043) reikalavimas tokiam politiniam komitetui turėtų būti taikomas ir pagal projekte numatytą 0,1% savivaldybių gyventojų skaičiaus, kuris 2022 m. sausio 1 d. visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse buvo 3 014 454, kriterijų.[2] Be to, politinio komiteto steigėjai ar nariai turėtų būti tiksliai pasiskirstę ir atitikti projekte numatytus reikalavimus kiekvienoje savivaldybėje. Tuo metu politinei partijai keliamas reikalavimas turėti 2 000 steigėjų ir narių, ir netaikomi jokie apribojimai, susiję su jų deklaruota gyvenamąja vieta. Tokiu projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu būtų sudarytos iš esmės skirtingos sąlygos politinėms partijoms ir politiniams komitetams dalyvauti savivaldybių tarybų ir (arba) merų rinkimuose, todėl jis vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Projekto 38 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad politinė partija, atitinkanti Politinių organizacijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo parlamentinės partijos statusą ir teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, „teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, jeigu ji neįgauna teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą“.
Šios nuostatos reikštų, kad įsigaliojus šiam įstatymui tokioms partijoms valstybės biudžeto asignavimai turėtų būti skiriami (nemažinant jų dydžio) iki eilinių Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos, nepaisant to (netgi kaip tik dėl to), kad pagal šį įstatymą jos neįgytų teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų, jeigu dalyvaudamos po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose ir
(arba) rinkimuose į Europos Parlamentą, kurie bus rengiami anksčiau nei eiliniai Seimo rinkimai, nesurinktų 2 procentų visų rinkėjų balsų (21 straipsnio 2 dalis). Tuo metu toms politinėms partijoms, kurių kandidatai per paskutinius Seimo, savivaldybių tarybų rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą būtų gavę ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, skiriami valstybės biudžeto asignavimai po kiekvienų rinkimų būtų perskaičiuojami (ir galėtų būti sumažinti) atsižvelgiant į jų rezultatus (21 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi įsigaliojus Politinių organizacijų įstatymui anksčiau nei eiliniai Seimo rinkimai vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai skirtingai paveiktų politinių partijų, kurios pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi parlamentinės partijos statusą, finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, priklausomai nuo to, ar jos atitiktų šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą (būtų gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų).
Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu būtų nustatytos nevienodos politinių partijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sąlygos ir sudarytos išskirtinės sąlygos finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų gauti politinėms partijoms, šiuo metu turinčioms parlamentinės partijos statusą, kurios per rinkimus būtų gavusios labai mažos rinkėjų dalies palaikymą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tokį santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais, reguliavimo modelį, kuris apimtų valstybės biudžeto lėšų (asignavimų) skyrimą tokioms politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą) (2012 m. kovo 29 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarime pažymėta, kad, įstatymų leidėjui pasirinkus valstybės biudžeto lėšas politinių partijų finansavimo šaltiniu, jam pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principus, kyla pareiga nustatyti tokį reguliavimo modelį, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, inter alia aiškius, objektyvius kriterijus ir (ar) sąlygas, terminus.
Mūsų vertinimu, projekto 38 straipsnio
politinėms partijoms, rinkimuose negavusioms reikšmingo rinkėjų pritarimo (pasitikėjimo), būtų sudarytos išskirtinės sąlygos gauti valstybės biudžeto asignavimus, prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, atsakingo valdymo, racionalaus valstybės turto tvarkymo principams. 5. Pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 18 punktą visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas teisės akto tekste minint jį pirmą kartą, toliau nurodomas sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 5 dalyje nuoroda teiktina į Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, nebekartojant viso šio reglamento pavadinimo (trumpinys įvestas projekto 1 straipsnio 2 dalyje; plg. su projekto 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi). 6. Projekto 2 straipsnio 8 dalies formuluotę „dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“ siūlytume patikslinti taip: „dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimuose“. 7.
7Projekto 2 straipsnio 11 dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini, nes minimas ne
konkretus, o bendrinis įstatymo pavadinimas. 8. Projekto 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatomi skirtingi reikalavimai politinio komiteto, kuris „dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą“, ir politinio komiteto, kuris „ketina dalyvauti tik savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, steigėjų skaičiui. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti aiškiau nustatyta, kokie reikalavimai būtų taikomi tokių politinių komitetų steigėjų skaičiui, kurie ketintų dalyvauti ir rinkimuose į Europos Parlamentą, ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose. 9. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje žodis
„dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“. 10. Projekto 5 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį kalbos
požiūriu siūlytume dėstyti taip: „Politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 proc. toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius.“
reguliavimą politiniai komitetai negalėtų steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 14 dalį politinis komitetas yra juridinis asmuo, o pagal Civilinio kodekso normas, kuriomis reglamentuojama juridinio asmens teisinė padėtis (ir kurioms pagal šio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalį teikiama pirmenybė, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų), juridiniai asmenys turi teisę steigti filialus ir atstovybes. Draudimas politiniams komitetams steigti struktūrinius padalinius abejotinas ir dėl to, kad pagal projekto nuostatas politinis komitetas galėtų būti steigiamas dalyvauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurią sudaro 10 apskričių ir 60 savivaldybių, vykstančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.
Politinis komitetas taip pat galėtų dalyvauti savivaldybių tarybų ir (arba) merų rinkimuose daugiau nei vienoje savivaldybėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad
galėtų visos politinės organizacijos, nedera su projekto 7 straipsnyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. 12. Pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 77 punktą, aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus; tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 3–5 dalyse ir 9 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio
„Juridinių“ įrašytina „juridinių“ (žr. 77 punkte pateiktą pavyzdį ir plg.
su atitinkamomis nuorodomis Civiliniame kodekse). 13. Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „Juridinis asmuo, įsteigtas ne kaip politinė organizacija, negali būti pertvarkomas į politinę organizaciją ir Juridinių asmenų registre registruojamas kaip politinė partija arba politinis komitetas.“
„steigti“ įrašytinas žodis „įsteigti“, prieš žodį „steigėjų“ išbrauktini
pertekliniai žodžiai „fizinių asmenų“ ir brūkšnys, o prieš žodžius „sumažėjimą“ ir „sumažėjimo“ reikėtų įrašyti žodį „skaičiaus“. 15. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje Juridinių asmenų registro pavadinimą reikia pradėti didžiąja raide. 16.
derinant su pirmuoju, vietoj žodžio „organizacijų“ taip pat įrašytinas žodis
„partijų“ (jeigu pagal projekto 7 straipsnį politiniai komitetai negali turėti
apskritai jokių struktūrinių padalinių). 17. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„įstatymų“ įrašytina „įstatymuose“. 18. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje formuluotė „4 dalies nuostatas dėl reikalingo narių skaičiaus“,
atsižvelgiant į tai, kad toje 4 dalyje tėra viena nuostata, keistina formuluote
„4 dalyje nustatytą narių skaičiaus reikalavimą“,
o perteklinių žodžių „rinkimams į Europos Parlamentą“ atsisakytina. Analogiškai taisytina ir projekto 13 straipsnio 3 dalis. 19. Projekto 19 straipsnio 4 dalies trečiame sakinyje formuluotė „10 procentų politinės organizacijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba už praeitų kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos) metinių pajamų“ taisytina taip: „10 procentų politinės organizacijos nario už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos)“ (plg. su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(3) teikiamo Rinkimų kodekso 110 straipsnio 5, 6 dalių nuostatomis). 20. Projekto 19 straipsnio 13 dalyje prieš žodį
„panaudojo“ jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir“ (plg. su tos pačios
nuostatos pradžia). 21. Projekto 20 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio
„įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. 22.
22Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m.
balandžio 21 d. priimtu Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymu Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių merų rinkimų institutas, manytina, kad skiriant valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti turėtų būti atsižvelgiama ir į merų rinkimų rezultatus. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, reikėtų atitinkamai patikslinti projekto 21 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas ir 3 dalį papildyti 4 punktu. 23. Projekto 21 straipsnio 3 dalyje prieš žodį
„įgaliojimai“ vietoj žodžio „kandidatų“ įrašytina formuluotė „šių atstovaujamųjų
institucijų narių“. 24. Projekto 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte formuluotę „jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus“ siūlytume sutrumpinti taip: „jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus“. 25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 23 straipsnyje ir kitose nuostatose finansinių ataskaitų rinkinys vadinamas trejopai:
„metinių finansinių ataskaitų rinkinys“ (19 straipsnio 6 dalyje, 23
straipsnio 2, 5 dalyse), „metinis finansinių ataskaitų rinkinys“ (23 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 35 straipsnio 2, 3 dalyse) ir „finansinių ataskaitų rinkinys“ (20 straipsnio 7 dalyje, 23 straipsnio 3, 4,
1, 3 dalyse). 26. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„politinių organizacijų“ turėtų būti įrašyti žodžiai „ir analitinių centrų“. 27. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte žodis
„partijų“ keistinas žodžiu „organizacijų“. 28. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„asignavimo“ turėtų būti „asignavimų“. 29.
„neatsižvelgdamos“ turėtų būti „neatsižvelgdami“. 30. Projekto 27 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio
„analitiniu“ turėtų būti „analitinius“. 31. Projekto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo sprendimo oficialaus paskelbimo dienos. 32. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį vienintelis viešosios įstaigos dalininkas vadinamas jos savininku, projekto 31 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje žodis
„dalininke“ keistinas žodžiu „savininke“ (plg. su šios dalies trečiuoju sakiniu,
šio straipsnio 5 dalimi, taip pat 20 straipsnio 4 dalies 9 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų nuostatomis). 33. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „analitiniam fondui“ turėtų būti įrašyta „analitiniam centrui“. 34. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, pagal kurią vienas iš politinių partijų įsteigtų analitinių centrų finansavimo šaltinių būtų nuolatinių Lietuvos gyventojų savanoriškai skiriama sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, yra suderinta su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1763 siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu, pagal kurį analitiniams centrams gyventojai galėtų skirti iki 1,2 procento pajamų mokesčio sumos, atkreipiame dėmesį į Teisės departamento 2022 m. birželio 3 d. išvadoje Nr.
XIVP-1763 išdėstytą poziciją, kad tokiu teisiniu reguliavimu (pagal kurį politinės partijos galėtų gauti ne tik 0,6 procento pajamų mokesčio sumos, bet ir (per savo įsteigtus analitinius centrus) dar iki 1,2 procentų pajamų mokesčio sumos) politinėms partijoms būtų sukurtos palankesnės finansavimo sąlygos, dėl kurių jos galėtų atsidurti geresnėje padėtyje nei politiniai komitetai, nors tarp šių politinių organizacijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr. nurodytos išvados 1 pastabą). 35. Projekto 32 straipsnio 3 dalyje atsisakytina dukart pavartotos perteklinės formuluotės „visais atvejais“, o šio straipsnio 4 dalyje išbrauktina formuluotė „visais atvejai yra“. 36. Projekto 32 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti draudimą „priimti finansavimą iš politinio fondo, apie kurį yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad šis politinis fondas finansuojamas lėšomis iš asmenų, kurių veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės interesais, konstitucinėmis vertybėmis ir nacionaliniu saugumu, arba kurio perduodamos analitiniam centrui lėšos yra suformuotos iš privačių asmenų perduotų lėšų ar kitokio turto“. Iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų surinkti tokius duomenis ir kaip analitiniai centrai galėtų su jais susipažinti. Jeigu turima omenyje pareiga analitiniam centrui šiuos duomenis surinkti ir įvertinti pačiam, atkreiptinas dėmesys į tai, kad analitiniai centrai jų rinkti neturėtų galimybės, projekte nenumatoma jų teisė kreiptis dėl šios informacijos į ją turėti galinčias atsakingas institucijas. 37.
formuluotės „priėmė ar panaudojo iš neleistinų analitinių centrų finansavimo šaltinių“ įrašytina formuluotė „priėmė iš neleistinų analitinių centrų finansavimo šaltinių ir panaudojo“. 38. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje formuluotę „Analitiniai centrai, norėdami įtraukti politinius fondus“ siūlytume pakeisti formuluote
„Analitinis centras, siekdamas, kad politinis fondas būtų įtrauktas“, nes
politinius fondus į Patikimų politinių fondų sąrašą įtrauktų Vyriausioji rinkimų komisija, o ne patys analitiniai centrai. Šioje dalyje dukart minimame Patikimų politinių fondų sąrašo pavadinime prieš žodį „fondų“ įrašytinas žodis
„politinių“. 39. Projekto 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte
formuluotė „buhalterį (buhalterius)“ keistina formuluote „finansinę apskaitą tvarkantį (tvarkančius) asmenį (asmenis)“. 40. Projekto 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžių „ne mažiau“ siūlytume įrašyti „ne trumpiau“, o projekto 33 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „mažiau“ – žodį „trumpiau“. 41. Projekto 33 straipsnio 3 dalyje Generalinės prokuratūros pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (ši institucija pirmą kartą paminėta projekto 24 straipsnio 3 dalyje). Šioje dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „atskirai“, o žodis „sprendusi“ keistinas žodžiu
„nusprendusi“. 42. Projekto 33 straipsnio 4 dalies 7 punkte
formuluotę „kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesams“ siūlytume pakeisti formuluote „didina riziką ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“ (plg. su šios dalies 1, 2 punktų nuostatomis) arba formuluote „neatitinka nacionalinio saugumo interesų“. 43.
naujo formuluoti apibendrintus neatitikties nacionalinio saugumo interesams ir korupcijos rizikos kriterijus, kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atsisakyti įtraukti politinį fondą į Patikimų politinių fondų sąrašą, o pateikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalį, kurioje yra išvardyti politinio fondo nepatikimumo kriterijai, t. y. vietoj formuluotės „jeigu gauta duomenų dėl politinio fondo ir (ar) jį finansuojančių asmenų rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams ir (ar) duomenų apie su politiniu fondu ir (ar) jį finansuojančiais asmenimis susijusius korupcijos rizikos veiksnius“ įrašyti, pavyzdžiui, formuluotę „jeigu iš atsakingų institucijų gauta duomenų, kad jos turi šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos apie tai, kad politinis fondas nėra patikimas“. 44. Projekto 33 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys („Kai atsakingos institucijos informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad neturi informacijos apie politinį fondą, laikoma, kad politinis fondas yra nepatikimas.“) yra nesuprantamas, prieštarauja šios dalies pirmajam sakiniui ir nedera su šio straipsnio 4, 6 dalyse siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. Jeigu šioje nuostatoje yra padaryta techninė klaida, ir vietoj žodžio
„nepatikimas“ turėtų būti įrašytas žodis „patikimas“, šią nuostatą reikėtų
vertinti kaip perteklinę, nes joje nebūtų jokio naujo norminio turinio palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu ir šio straipsnio 4, 6 dalyse siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. Siūlome šią nuostatą išbraukti. 45. Projekto 33 straipsnio 12 dalies nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija, atlikusi analitinio centro veiklos ir finansavimo tyrimą, turi teisę inicijuoti analitinio centro veiklos tyrimą (2 punktas), yra neaiški; manytina, kad šios nuostatos formuluotėje „atlikusi analitinio centro veiklos ir finansavimo tyrimą“ žodžiai „veiklos ir“ išbrauktini. 46.
derintinos su šio straipsnio 10 dalies nuostatomis (pagal 10 dalį politinis fondas yra išbraukiamas, o pagal 13 dalį šalinamas iš Patikimų politinių fondų sąrašo, be to, 13 dalies 2 punkto nuostata dubliuoja 10 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą). 47. Projekto 33 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio
„patikimo“ turėtų būti įrašyta „patikimumo“. Šioje dalyje Vyriausybės
pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (pirmą kartą ji paminėta projekto 7 straipsnyje). 48. Iš projekto 34 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kokios paslaugos laikomos „nuostolingomis“, kas ir kokiu būdu turėtų įvertinti konkrečios paslaugos (o ne juridinio asmens veiklos per tam tikrą laikotarpį) pelningumą ar nuostolingumą. 49. Projekto 35 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „sąskaitos“ įrašytinas žodis „asignavimų“. 50. Projekto 38 straipsnio 5 dalies nuostata gali būti suprantama ir taip, kad nurodytus kriterijus atitinkanti partija valstybės biudžeto asignavimus turėtų gauti net ir esant Politinių organizacijų įstatymo
komisijos sprendimu politinei partijai valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarime, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti viešąjį (valstybinį) finansavimą politinėms partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės institucijų, turinčių teisę vykdyti politinės kampanijos finansavimo kontrolę, įvertinti kaip esminiai (šiurkštūs). Atsižvelgdami į tai, siūlytume projekto 38 straipsnio 5 dalį dėl teisinio aiškumo papildyti iš projekto
pabaigoje įrašyti „ir jeigu Vyriausioji rinkimų komisija dėl jos nėra priėmusi šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo“.
Šioje dalyje prieš žodį „rezultatų“ įrašytinas žodis „galutinių“. 51. Projekto 38 straipsnio 9 dalyje prieš skaičių ir žodį „9 straipsnio“ įrašytina „šio įstatymo“, o šioje dalyje dėstomoje šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „sumažėjimo“ reikėtų įrašyti žodį
„skaičiaus“. 52. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 2
straipsnio 1 dalyje po šios dalies numerio trūksta taško; projekto 2 straipsnio
tašką tarpo nereikia; projekto 8 straipsnio 4 dalies pabaigoje trūksta taško; projekto
straipsnio 9 dalyje po žodžio „duomenų“ išbrauktinas kablelis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8
5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] https://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/5/mazeja-renkamu-savivaldybiu-tarybu-nariu-skaicius [2] https://www.registrucentras.lt/bylos/dokumentai/gr/2022_01_05_Gyventoju_skaicius_pagal_savivaldybes.pdf
NR. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymO PROJEKTO 2023-09-21 Nr. XIVP-3082 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį vienas iš politinių organizacijų finansavimo šaltinių yra Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos, ir nustatyti, kad politinių organizacijų finansavimo šaltiniu gali būti ne tik nurodytose valstybėse registruotų bankų ar jų padalinių, bet ir kitų šiose valstybėse registruotų kredito įstaigų ar jų padalinių suteiktos paskolos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Rinkimų kodekso nuostatas, nes esą Politinių organizacijų įstatymas prieštarauja Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, jog vienas iš politinės partijos, politinio komiteto pareiškinių dokumentų yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos. 1.1. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata skirta ne politinių organizacijų ar rinkimų politinės kampanijos finansavimo, o pareiškinių dokumentų pateikimo santykiams reguliuoti.
Šioje nuostatoje kredito įstaigos tik paminėtos, kalbant apie dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, kurį gali sumokėti ne tik politinė organizacija, bet ir pats kandidatas. Rinkimų užstatui sumokėti skirtos išlaidos pagal šį kodeksą nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis (114 straipsnio 12 dalies 1 punktas), todėl jis sumokamas ne iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (114 straipsnio 2 dalis ir 8 dalies 10 punktas). Pagal Politinių organizacijų įstatymą politinė organizacija privalo turėti Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytą politinės organizacijos einamąją banko sąskaitą, kurioje laikomos šios organizacijos lėšos ir iš kurios apmokamos jos veiklai vykdyti skirtos išlaidos (2 straipsnio 9 dalis, 19 straipsnio 7 dalis); politinė partija gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje, iš kurios gali būti apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos, be kita ko, sumokamas rinkimų užstatas (2 straipsnio 12 dalis, 19 straipsnio 8 dalis, 20 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos laikomos Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje, iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos (67 straipsnio
politinės organizacijos negali turėti sąskaitų kitose nei bankai kredito įstaigose. Vadinasi, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata apima tik tokį galimą atvejį, kai rinkimų užstatą iš kitoje nei bankas kredito įstaigoje turimos sąskaitos sumokėtų pats kandidatas, t. y. fizinis asmuo, ir Politinių organizacijų įstatymo nuostata, kurią projektu siūloma pakeisti, šiai Rinkimų kodekso nuostatai visiškai neprieštarauja.
Ši Rinkimų kodekso nuostata niekaip nepagrindžia projektu teikiamo siūlymo, kuris yra nesuderintas su kitomis politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimą reguliuojančiomis nuostatomis. 1.2. Projektu teikiamo siūlymo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto aiškinamajame rašte minimų kredito įstaigų – pagal Kredito unijų įstatymą veikiančių kredito unijų specifiką. Pagal šį įstatymą kredito unijos teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė (3 straipsnio 2 dalis); kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, skolinimo ir kitas finansines paslaugas (3 straipsnio 2 dalis); skolinimo finansinė paslauga gali būti teikiama tik kredito unijos nariams, kredito unijų asociacijoms, kredito unijoms, centrinei kredito unijai, kurios narė yra kredito unija, ir asmenims, kurių reikalavimai ir (arba) įsipareigojimai perėjo kredito unijai po kitos kredito unijos reorganizavimo (5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 ir 5 dalys).
Politinių organizacijų įstatyme nustatyta, kad pagal šį įstatymą įsteigtų politinių organizacijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę (2 straipsnio 7 dalis); politinės organizacijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių ir kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kitų) organizavimo ir kita veikla, o iš šios veiklos gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės organizacijos įstatuose nurodytiems jos veiklos tikslams (17 straipsnis). Politinių organizacijų paskirtis ir veiklos pobūdis nesuponuoja jų narystės kredito unijose, taigi net ir priėmus projektu teikiamą Politinių organizacijų įstatymo pakeitimą šios kredito įstaigos negalėtų teikti paskolų politinėms organizacijoms. 2. Projekto pavadinime vietoj Politinių organizacijų įstatymo projekto numerio „XIVP-1280“ įrašytinas Politinių organizacijų įstatymo numeris „XIV-1415“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. viktorija.stauga[email protected]
DĖL
2022-03-09 Nr. 102-P-05 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai: Viktorija Staugaitytė, Pranas Žukauskas, Teisingumo ministerijos atstovė Žana Jerochovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime pabrėžta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, taigi – ir kuo platesnes galimybes varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje, taip pat pažymėta, kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų
Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime papildomai konstatuota, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis; tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos.
Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį ši politinė organizacija labai nutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos – kuria siekta įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą užtikrinti galimybę asmenims būti renkamiems nesusisaisčius su politine partija, – ir taptų tokia panaši į politinę partiją, kad iš esmės nuo jos nebesiskirtų (plačiau apie tai žr. kitoje pastaboje). Pabrėžtina, kad abiejų projekte numatytų politinių organizacijų rūšių steigimo tikslai būtų susiję išskirtinai su politine veikla ir siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, šios organizacijos būtų nuolat veikiančios, turėtų juridinio asmens statusą, didelį reikalaujamą steigėjų ir narių skaičių. Taigi, nors pavadintos skirtingai, šios politinės organizacijos iš esmės būtų vienodo pobūdžio; iš trijų oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje paminėtų galimų politinių organizacijų rūšių, atitinkančių konstitucinę tokių organizacijų sampratą, projekte būtų numatyta iš esmės viena.
Atsižvelgiant į tai, apskritai diskutuotina, kokia būtų tokių rinkimų komitetų, kokie yra numatyti projekte (t. y. nuolat veikiančių, steigiamų didelio steigėjų skaičiaus pagal iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami politinėms partijoms, ir siekiančių tų pačių kaip ir politinės partijos tikslų), paskirtis ir prasmė. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Taigi, remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriuos Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dėl asmens, norinčio įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, tiesioginio arba netiesioginio vertimo būti susaistytam su kuria nors politine partija, manytina, kad negali būti nustatomas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norintis įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, būtų priverstas siekti narystės kokioje nors kitoje nuolat veikiančioje asociacijoje, nesvarbu kaip ji vadintųsi, arba susisaistyti su ja kitokiais ryšiais.
Atsižvelgiant į visa tai, projekte siūlomas nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų komitetai, kaip ir politinės partijos, būtų nuolat veikiančios didelį steigėjų bei narių skaičių ir juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, o ne iš palyginti nedidelio rinkėjų skaičiaus konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir nesudėtingai įregistruojamos rinkėjų grupės, vertintinas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nepritarti Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y.
Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais, bet iki šiol nebuvo nustatytas rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, kuris šiame projekte ir nustatomas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
galiojančio Politinių partijų įstatymo pagrindu, numatant, kad daugelis šiuo metu politinėms partijoms nustatytų reikalavimų būtų taikomi ir rinkimų komitetams. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą rinkimų komitetas privalėtų būti įsteigtas kaip juridinis asmuo (2 straipsnio 4, 7 dalys, kurios, pataisius klaidingą numeraciją, turėtų būti 6, 9 dalys); asmuo vienu metu galėtų būti tik vienos politinės organizacijos narys (5 straipsnio 2 dalis); nustatomas didelis būtinas rinkimų komiteto steigėjų skaičius (5 straipsnio 4 dalis; koks steigėjų skaičius būtų reikalingas rinkimų komitetui, ketinančiam dalyvauti savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, nėra aišku dėl nesuprantamos šio straipsnio 5 dalies formuluotės); rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų (13 straipsnio 4 dalis).
Iš esmės vienodi reikalavimai politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nustatomi ir jų veiklos, finansavimo, finansavimo kontrolės bei kitose srityse. Taigi, sistemiškai vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad rinkimų komitetai savo statuso, ypač pareigų ir jiems taikomų reikalavimų bei apribojimų, požiūriu yra prilyginami politinėms partijoms. Vienintelis šių dviejų politinių organizacijų rūšių skirtumas šiuo aspektu – reikalavimas steigėjų ir narių skaičiui (šis skirtumas nėra toks esminis, kad lemtų visiškai skirtingą šių organizacijų statusą). Tačiau projektu siūloma nustatyti iš esmės skirtingas politinių partijų ir rinkimų komitetų teises: politinės partijos turėtų teisę dalyvauti visuose Lietuvos Respublikoje rengiamuose rinkimuose (13 straipsnio 1 dalis), o rinkimų komitetai – tik konkrečios savivaldybės tarybos bei mero rinkimuose (5 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) ir (arba) rinkimuose į Europos Parlamentą (13 straipsnio 2 dalis); tik politinės partijos turėtų teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus (19–21 straipsniai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2019 m. rugsėjo
dalyvauti kai kuriuose rinkimuose ir teisės gauti valstybės biudžeto asignavimus ribojimas, nustačius iš esmės vienodą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Nepritarti Komiteto posėdžio metu atkreiptas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus ir ne visos įsisteigusios politinės partijos gauna valstybės biudžeto asignavimus, o tik tos, kurios atitinka nustatytus kriterijus. 3.
3Komiteto sprendimas :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. kovo 01 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:
steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
valstybės biudžeto asignavimus ribojimas vertintinas kaip neprieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš
Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
išvada po posėdžio
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Jolita Baušytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Olga Kilkinova, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėjas Mindaugas Mizaras, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Žana Jerochovienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-02-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projekto Nr.
(toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Projektu siūloma nustatyti, kad rinkimams į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas gali būti steigiami naujos teisinės formos juridiniai asmenys – rinkimų komitetai. Projekte nėra nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, aiškinamajame rašte nėra numatytas įgyvendinamųjų teisės aktų poreikis. Pažymėtina, kad naujos teisinės formos juridinio asmens duomenų registravimui Juridinių asmenų registre, taip pat rinkimų komitetų steigimo dokumentų ir steigėjų sąrašų patikrinimo bei patvirtinimo procedūrų įgyvendinimui būtų būtina pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Be to, naujos teisinės formos juridinio asmens registravimui ir jų narių apskaitai būtina sukurti ir įdiegti programines priemones. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybė 2022 m. gegužės 4 d. pateikė išvadą dėl projekto. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
4
aktuose reikalavimų aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau
teisės grupė
pažymėtina, kad vadovaujantis Aprašo 18 punktu, Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktinas sutrumpintas 2014 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pavadinimas, t. y. Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Pritarti
2022-03-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
prieštaraujančiu Konstitucijai atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatų sąrašus galėjo kelti tik politinės partijos.
Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime pabrėžta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, taigi
Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime papildomai konstatuota, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis; tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos.
Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį ši politinė organizacija labai nutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos – kuria siekta įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą užtikrinti galimybę asmenims būti renkamiems nesusisaisčius su politine partija, – ir taptų tokia panaši į politinę partiją, kad iš esmės nuo jos nebesiskirtų (plačiau apie tai žr. kitoje pastaboje). Pabrėžtina, kad abiejų projekte numatytų politinių organizacijų rūšių steigimo tikslai būtų susiję išskirtinai su politine veikla ir siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, šios organizacijos būtų nuolat veikiančios, turėtų juridinio asmens statusą, didelį reikalaujamą steigėjų ir narių skaičių. Taigi, nors pavadintos skirtingai, šios politinės organizacijos iš esmės būtų vienodo pobūdžio; iš trijų oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje paminėtų galimų politinių organizacijų rūšių, atitinkančių konstitucinę tokių organizacijų sampratą, projekte būtų numatyta iš esmės viena.
Atsižvelgiant į tai, apskritai diskutuotina, kokia būtų tokių rinkimų komitetų, kokie yra numatyti projekte (t. y. nuolat veikiančių, steigiamų didelio steigėjų skaičiaus pagal iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami politinėms partijoms, ir siekiančių tų pačių kaip ir politinės partijos tikslų), paskirtis ir prasmė. Konstitucijos
kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Taigi, remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriuos Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dėl asmens, norinčio įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, tiesioginio arba netiesioginio vertimo būti susaistytam su kuria nors politine partija, manytina, kad negali būti nustatomas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norintis įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, būtų priverstas siekti narystės kokioje nors kitoje nuolat veikiančioje asociacijoje, nesvarbu kaip ji vadintųsi, arba susisaistyti su ja kitokiais ryšiais.
Atsižvelgiant į visa tai, projekte siūlomas nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų komitetai, kaip ir politinės partijos, būtų nuolat veikiančios didelį steigėjų bei narių skaičių ir juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, o ne iš palyginti nedidelio rinkėjų skaičiaus konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir nesudėtingai įregistruojamos rinkėjų grupės, vertintinas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatų akivaizdžiai matyti, kad jis parengtas galiojančio Politinių partijų įstatymo pagrindu, numatant, kad daugelis šiuo metu politinėms partijoms nustatytų reikalavimų būtų taikomi ir rinkimų komitetams.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą rinkimų komitetas privalėtų būti įsteigtas kaip juridinis asmuo (2 straipsnio 4, 7 dalys, kurios, pataisius klaidingą numeraciją, turėtų būti 6, 9 dalys); asmuo vienu metu galėtų būti tik vienos politinės organizacijos narys (5 straipsnio 2 dalis); nustatomas didelis būtinas rinkimų komiteto steigėjų skaičius (5 straipsnio 4 dalis; koks steigėjų skaičius būtų reikalingas rinkimų komitetui, ketinančiam dalyvauti savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, nėra aišku dėl nesuprantamos šio straipsnio 5 dalies formuluotės); rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų (13 straipsnio 4 dalis). Iš esmės vienodi reikalavimai politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nustatomi ir jų veiklos, finansavimo, finansavimo kontrolės bei kitose srityse. Taigi, sistemiškai vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad rinkimų komitetai savo statuso, ypač pareigų ir jiems taikomų reikalavimų bei apribojimų, požiūriu yra prilyginami politinėms partijoms. Vienintelis šių dviejų politinių organizacijų rūšių skirtumas šiuo aspektu – reikalavimas steigėjų ir narių skaičiui (šis skirtumas nėra toks esminis, kad lemtų visiškai skirtingą šių organizacijų statusą). Tačiau projektu siūloma nustatyti iš esmės skirtingas politinių partijų ir rinkimų komitetų teises: politinės partijos turėtų teisę dalyvauti visuose Lietuvos Respublikoje rengiamuose rinkimuose (13 straipsnio 1 dalis), o rinkimų komitetai – tik konkrečios savivaldybės tarybos bei mero rinkimuose (5 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) ir (arba) rinkimuose į Europos Parlamentą (13 straipsnio 2 dalis); tik politinės partijos turėtų teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus (19–21 straipsniai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, rinkimų komitetų teisės dalyvauti kai kuriuose rinkimuose ir teisės gauti valstybės biudžeto asignavimus ribojimas, nustačius iš esmės vienodą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R‑298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) III skyriaus antrojo skirsnio „Preambulė“ 23 punkto nuostatas. Pritarti
2022-03-01 4.
rinkimų komitetas“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „arba“. Pritarti
83435
5Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan.
pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste
nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“; tikslintinos projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1, 3 dalyse pateiktos nuorodos į Viešųjų įstaigų įstatymą; projekto 8 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Teisingumo ministerija)“; projekto 35 straipsnio
rašytini be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
4
patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o pagal šio aprašo 18 punktą visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas teisės akto tekste minint jį pirmą kartą, toliau nurodomas sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio
kurį teikiama nuoroda, pavadinimas. Pritarti
3 7.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodomas viešojo juridinio asmens požymis „pelno nesiekiantis“ vertintinas kaip ydingas, todėl svarstytina galimybė jo atsisakyti. Galiojantys įstatymai iš esmės neriboja galimybės viešiesiems juridiniams asmenims vykdant savo steigimo dokumentuose numatytą veiklą siekti pelno ir jo turėti. Pagrindinis viešojo juridinio asmens požymis, skiriantis jį nuo privataus juridinio asmens, – ne siekis ir galimybė turėti pelno, o gaunamo pelno ar pajamų panaudojimas tik viešojo intereso, o ne jo steigėjų ar dalyvių naudos tikslu (Civilinio kodekso
Pagal politinių organizacijų veiklos tikslus nei partijos, nei rinkimų komitetai neturėtų siekti pelno. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio dalių numeracija taisytina – po 4 dalies turėtų būti 5–15 dalys. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje) juridinių asmenų teisines formas – „politinė partija arba rinkimų komitetas“ – siūlytume išskirti taip (pavyzdžiui, brūkšniais), kad būtų aišku, jog toliau pateikiama apibrėžtis („kurio tikslas <...>“) yra ne rinkimų komiteto, o politinės organizacijos, kaip viešojo juridinio asmens. Šios dalies formuluotę „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime“ siūlytume patikslinti taip: „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę“. Pritarti
siūlomai formuluotei
5 10.
Neaišku, kodėl projekto 2 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 7 dalyje) apibrėžiant politinės partijos siekį dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią neminimas dalyvavimas Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su projekto 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). Šios dalies formuluotę „dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose“ siūlytume patikslinti taip:
„dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir
savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą“. Pritarti
siūlomai formuluotei
6
sąvokos „parlamentinė politinė partija“ apibrėžimas vertintinas kaip netikslus ir nekonkretus, nes nėra aišku, kokie asmenys galėtų būti laikomi politinės partijos „atstovais“ – politinės partijos nariai, politinės partijos iškelti ir išrinkti asmenys ar kokiais nors kitokiais ryšiais su politine partija susiję asmenys. Sąvoka tikslintina konkrečiai nustatant, kokiais ryšiais su politine partija susijusių asmenų sudaryta frakcija Seime būtų laikoma „parlamentinės politinės partijos“ požymiu. Pritarti
7
formuluotė „dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“ tikslintina, jungtukus „ir“, „arba“ pakeičiant jungtukais
„ir (arba)“, vietoj žodžio „dalyvaujantis“ įrašant „dalyvaujant“, o
vietoj „Europos Parlamento“ – „rinkimuose į Europos Parlamentą“. Pritarti
siūlomoms formuluotėms
11 13.
Projekto 2 straipsnio 11 dalyje (pataisius numeraciją – 13 dalyje) deklaratyvus asmens, atsakingo už politinės organizacijos apskaitos tvarkymą, apibrėžimas „asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už“ turėtų būti keičiamas į „asmuo, atsakingas už“. Pritarti
siūlomai formuluotei
2022-03-012 6,11
Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-680, įsigaliosiančio 2022 m. gegužės 1 d., kuriuo Buhalterinės apskaitos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą, 2 straipsnio
„finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“, projekto 2 straipsnio 11 dalyje vietoj
žodžių ,,politinės organizacijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ įrašytini žodžiai ,,politinės organizacijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“. Pritarti
siūlomoms formuluotėms
2
„būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos
steigėju ar nariu“. Šioje nuostatoje išbrauktini žodžiai „steigėju ar“, nes įsteigus politinę organizaciją, jos steigėjas tampa juridinio asmens dalyviu – politinės organizacijos nariu ir turi teisę bet kada iš jos išstoti; tai, kad asmuo yra politinės organizacijos steigėjas, jam išstojus iš tos organizacijos negali būti pagrindas riboti jo teisę steigti kitą politinę organizaciją ar jai priklausyti. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje žodis „dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“. Pritarti
5 17.
Projekto 5 straipsnio 5 dalyje nustatomas minimalus rinkimų komiteto steigėjų skaičius –
„0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės, į kurios
tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų“ – yra visiškai nesuprantamas ir tikslintinas. Šioje dalyje žodis „dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“, o žodis „kandidatuos“ – žodžiais „ketina kelti kandidatus“. Pritarti
21
juridinio asmens ar politinės organizacijos“ keistina formuluote
„įregistruotos politinės organizacijos ar kito įregistruoto juridinio
asmens“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „politinės partijos“ įrašytina „politinės organizacijos“ arba „jos“. Pritarti
628
projekto 7 straipsnyje, taip pat 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rinkimų komitetai negalėtų steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių (expressis verbis tai nustatoma 7 straipsnio 2 dalyje). Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio
kodekso normas, kuriomis reglamentuojama juridinio asmens teisinė padėtis (ir kurioms pagal šio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalį teikiama pirmenybė, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų), rinkimų komitetas turėtų teisę steigti filialus ir atstovybes.
Draudimas rinkimų komitetams steigti filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius padalinius diskutuotinas ir dėl to, kad pagal projekto nuostatas rinkimų komitetas galėtų būti steigiamas dalyvauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apimančioje 60 teritorijos administracinių vienetų
Rinkimų komitetai kaip subjektas atsirado siekiant atriboti jų veikloje dalyvaujančius asmenis nuo politinės partijos veiklos. Pagrindinis rinkimų komiteto tikslas yra dalyvauti konkrečiuose rinkimuose. Tam nėra būtina rinkimų komitetams steigti filialus. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
891
akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus; tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą teikiamą nuorodą į Juridinių asmenų registro nuostatus reikėtų formuluoti kaip nuorodą į Vyriausybės tvirtinamus juridinių asmenų registro nuostatus, o 8 straipsnio 3–5 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje teikiamas kitas nuorodas – į juridinių asmenų registro nuostatus (plg. su atitinkamomis nuorodomis Civiliniame kodekse). Pritarti
6 22.
Projekto 8 straipsnio 6 dalies formuluotėje „jeigu politinės organizacijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės“ jungtukai „ir“, „bei“ keistini jungtukais „ar“, „arba“. Pritarti
9
biudžeto asignavimai būtų skiriami tik politinėms partijoms, neaišku, kokią prasmę turėtų projekto 8 straipsnio 9 dalyje numatyta rinkimų komitetų pareiga dukart per metus pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą, ir kodėl neužtektų tik prieš rinkimus patikrinti, ar rinkimų komiteto narių skaičius atitinka įstatymo reikalavimus. Pritarti
siūloma reglamentuoti politinės organizacijos (politinės partijos ir rinkimų komiteto) narių sąrašų pateikimo Teisingumo ministerijai tvarką ir šią tvarką pažeidusiai politinei organizacijai kylančias pasekmes, kartu turėtų būti keičiamas Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas „politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo“. Pritarti
5
reikalaujamas narių skaičius“ tikslintina, nes politinę organizaciją steigia įstatymo nustatyti fiziniai asmenys – steigėjai, kurie nariais tampa tik po politinės organizacijos įsteigimo. Pritarti
712 26.
Projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinių organizacijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu“ tiek, kiek ji apima rinkimų komitetus, nedera su projekto 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią rinkimų komitetams draudžiama turėti struktūrinių padalinių. Pritarti
2
rinkimams“ keistina formuluote „rinkimams į Europos Parlamentą“. Pritarti
„steigėjų skaičiaus“ reikalavimui diskutuotinos. „Steigėjo“ sąvoka yra
aktuali tik politinės organizacijos steigimo metu – įsteigus politinę organizaciją jos steigėjai tampa nariais, kurių skaičius gali kisti. Teisė dalyvauti rinkimuose turėtų būti siejama su politinės organizacijos narių skaičiumi, o ne su „steigėjų“ skaičiumi. Pritarti
siūlomai sąvokai
straipsnyje po žodžio „teisę“ įrašytinas praleistas žodis ,,sudaryti“. Pritarti
pobūdžio pastaba
16
politinės organizacijos finansavimo šaltiniu gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, derintina su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio
Siūloma tikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 31.
Projekto 19 straipsnio 11 dalies trečiajame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos lėšų grąžinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti
13
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, tikslintina, nurodant, kokie šios komisijos sprendimai turimi omenyje, kitaip neaišku, kodėl šią labai bendro pobūdžio nuostatą siūloma nustatyti būtent šiame straipsnyje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 19 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Asmenys, nevykdantys šiame straipsnyje nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“
1
išbrauktini, nes minimas ne konkretus, o bendrinis įstatymo pavadinimas. Pritarti
straipsnio dalių numeracija taisytina – po 3 dalies turėtų būti 4–9 dalys. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „organizacijoms“. Pritarti
31
straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „organizacijoms“ įrašytina „partijoms“. Pritarti
43
straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose išbrauktinas žodis „organizacijos“. Pritarti
2022-03-0121 5,6 38.
Projekto 21 straipsnio 5 ir 6 dalyse taisytinos klaidingos nuorodos į 20 straipsnio 4 dalį (jos turėtų būti teikiamos į 20 straipsnio 3 dalį). Pritarti
44
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios, vertinamo projekto
daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „organizacijų“ įrašytina „organizacijos“. Pritarti
3411
ir šio straipsnio 1 dalį reikėtų suderinti su 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (nuorodą į Buhalterinės apskaitos įstatymą reikėtų pakeisti nuoroda į Finansinės apskaitos įstatymą; sąvoka ,,buhalterinė apskaita“ keistina sąvoka
straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį. Pritarti
23
kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“. Pritarti
2
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr.
XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios (nors Rinkimų kodekse šis įstatymas kodifikuojamas tik tiek, kiek reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, – apie tai žr. Teisės departamento 2022 m. vasario
projekto 26 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šį įstatymą turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „priimtą“ įrašytinas žodis „nurodytą“. Pritarti
3134
gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją“, atkreiptinas dėmesys į Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 20, 31, 34 straipsnių nuostatos. Pritarti
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „narės valstybėje“ įrašytina „valstybėje narėje“. Pritarti
3324
trumpinio „Įstatyme“ įrašytina „šiame įstatyme“, o 33 straipsnio 4 dalyje vietoj „Įstatymo“ – „šio įstatymo“. Pritarti
1
48Projekto 33 straipsnio 1 dalyje žodis „politinių“ išbrauktinas;
šios dalies nuostata tikslintina, nes jos prasmė nėra aiški. Pritarti 52.
3 1,2
(reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą“ yra neaiški ir tikslintina; vietoj žodžių „analitinio fondo“ įrašytina „analitinio centro“; vietoj žodžių „šio Įstatymo“ įrašytina „šio įstatymo“; tikslintina klaidinga nuoroda į „35 straipsnio 3 dalies 1 punktą“. Pritarti Pritarti TD siūlomoms formuluotėms. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte sąvoka
„analitinio fondo“ taisytina į sąvoką „analitinio centro“. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „internetinėje“ įrašytinas žodis „interneto“. Pritarti
1
priimant naują įstatymą, anksčiau galiojęs tuos pačius santykius reglamentuojantis įstatymas pripažįstamas netekusiu galios įstatymo pabaigoje atskiru straipsniu, projekto 36 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina atskirame straipsnyje ,,Įstatymo pripažinimas netekusiu galios“, ją patikslinus taip: „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą Nr. I-606 su visais pakeitimais ir papildymais.“
2
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas reglamentuotini kitame straipsnyje. Projekto 36 straipsnio 2 dalies nuostatą siūlytume formuluoti kaip bendresnio pobūdžio normą, kuria būtų nustatytas įpareigojimas politinėms partijoms, įsteigtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, per tam tikrą nustatytą laiką suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoti Juridinių asmenų registre.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma įtvirtinti naujos teisinės formos juridinį asmenį – rinkimų komitetą, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui skirtame straipsnyje neturėtų būti nustatytas pavedimas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus (pavyzdžiui, pakeisti Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus). Kadangi projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, kuriame numatyta, kad Rinkimų kodeksas įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d., įvertintina ir tai, ar projekte nereikėtų įtvirtinti pereinamųjų nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų komitetų, ketinančių dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, registravimas. Spręsti pagrindiniame komitete Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią jų įsigaliojimo datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-04-22 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomais įstatymų projektais: Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP‑1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projektu Nr. XIVP-1280, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1281. Norėtume pažymėti, kad pastabų šiems teisės aktų projektams iš savivaldybių gauta labai nedaug. Kelios savivaldybės pateikė pastabas dėl Politinių organizacijų įstatymo projekte ir Rinkimų kodekse naujai reglamentuojamos rinkimų komitetų veiklos, finansavimo tvarkos bei jų statuso sulyginimo su politinėmis partijomis. Jų poziciją geriausiai atspindi Kauno m. savivaldybės raštas, kurį pridedame. Įvertinta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kauno miesto savivaldybė, 2022‑04‑05 Kauno miesto savivaldybės meras V. Matijošaitis Šiaulių miesto savivaldybės meras A. Visockas Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. Račkauskas Rokiškio rajono savivaldybės meras R. Godeliauskas Kazlų Rūdos savivaldybės meras M. Varaška 2022-04-27 POĮ siekiama naujai reglamentuoti rinkimų komitetų įsteigimą, veiklą ir atsakomybę. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte deklaruojama, kad rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Taigi rinkimų komitetai de facto prilyginami politinėms partijoms, griežtinami įvairūs reikalavimai įsisteigimui, veiklai, atskaitomybei ir t. t., tačiau tuo pačiu jiems apribojama teisė gauti valstybės biudžeto finansavimą, sudaromos kitos įvairios kliūtys, trukdančios efektyviai pasinaudoti tiek aktyvia, tiek pasyvia rinkėjo teise.
Konstitucinėje doktrinoje politinės partijos buvo aiškiai atskirtos nuo politinių organizacijų, pažymint galimą jų veiklos laikinumą, t. y. įsikūrimą tam tikram tikslui tam tikram laikotarpiui, pvz., konkretiems rinkimams. Konstitucinis teismas, nagrinėdamas rinkimų į Europos parlamentą reglamentavimą, be kita ko pažymėjo, „kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais - ne formalios narystės - ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra numatomas skirtingas steigėjų skaičiaus reikalavimas rinkimų komitetui, kuris dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą ir rinkimų komitetui, kuris dalyvauja tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose. Praktikoje gali susiklostyti tokia situacija, kad rinkimų komitetas, dalyvavęs savivaldos rinkimuose, kituose rinkimuose norės kelti kandidatus ir į Europos Parlamentą, vadinasi turės iš naujo steigti rinkimų komitetą su daug didesniu steigėjų skaičiumi. Įvertinant ir tai, kad POĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodoma, jog asmuo gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu, darytina išvada, kad tokiu reguliavimu siekiama apriboti asmenų teisę laisvai pasirinkti organizacijas arba apriboti jų pasyviąją rinkimų teisę. Tuo tarpu politinėms partijoms ir jų kandidatams jokių papildomų steigimosi, organizacinių ir kitokių prievolių neatsiranda. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kokia steigėjų proporcija yra taikoma politinėms partijos ir rinkimų komitetams - politinei partijai įsteigti užtenka 2000 steigėjų (apie 0,07 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų), tuo tarpu rinkimų komitetui, ypač vertinant tai, kad jis veikia lokaliai, - 0,1 proc. gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Šiuo kriterijumi iš rinkimų komitetų reikalaujama proporciškai daugiau steigėjų, nei iš politinių partijų. POĮ 13 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad vėliau nei 180 dienų iki rinkimų įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali. Tačiau POĮ nėra numatyta jo įsigaliojimo termino, nors POĮ teikiamas bendrame Įstatymų projektų pakete.
Net ir darant prielaidą, kad POĮ turėtų įsigalioti iš karto, t. y. nuo jo paskelbimo, akivaizdu, kad rinkimų komitetams nustatomas įsisteigimo reikalavimas sudaro kliūtis artimiausiuose savivaldybių tarybų rinkimuose tinkamai įgyvendinti savo teises, skirtingai nuo jau egzistuojančių politinių partijų, kurioms tokie reikalavimai netaikomi. Todėl, jei nevertinant aukščiau išdėstytos nuomonės apie nepagrįstą pasyviosios rinkimų teisės varžymą rinkimų komitetą privalomai prilyginant ir reguliuojant kaip politinę partiją, siūlome numatyti POĮ nuostatų įsigaliojimo atidėjimo terminą, t. y. rinkimų komitetų įsisteigimo privalomumą taikyti po 2023 m. vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Šį siūlymą pagrindžia reikalavimas rinkimų komitetui ne tik surinkti reikiamą steigėjų skaičių, suorganizuoti steigiamąjį suvažiavimą, kuriame turi būti priimti komiteto įstatai, programa, išrinkti valdymo organai ir t. t., bet ir prievolė naujos teisinės formos - rinkimų komiteto - politinę organizaciją registruoti Juridinių asmenų registre ir tik po to, kai pateikiamų dokumentų atitiktį patvirtina Teisingumo ministerija. Visas šis naujo politinio darinio steigimo ir įregistravimo procesas gali trukti 3 - 4 mėnesius. Įvertinant aukščiau nurodytą 180 dienų apribojimą bei steigimo ir registravimo proceso trukmę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų paketas nėra priimtas, darytina pagrįsta išvada, kad rinkimų komitetai net nespės įsisteigti ir negalės dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. pabrėžė, jog „visuotinai pripažinti demokratinės teisinės valstybės standartai įpareigoja įstatymų leidėją <...> Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo koregavimą atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki kitų savivaldybių tarybų rinkimų“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) 2002 m. priimtą Geros praktikos rinkimuose kodeksą, kuriame rinkimų įstatymų stabilumas priskiriamas prie tinkamo rinkimų principų įgyvendinimo sąlygų; nurodoma, kad esminės, svarbiausios rinkimų teisės nuostatos, neturėtų būti keičiamos likus mažiau negu vieneriems metams iki rinkimų. Taigi, visuotinai pripažįstamas teisinio stabilumo principas reikalauja atidėti POĮ įgyvendinimą ir tuo būdu užtikrinti pagrįstus rinkėjų teisinius lūkesčius. Be kita ko pastebėtina, kad šiai dienai nėra jokių Įstatymų projektus įgyvendinančių teisės aktų projektų, kurių nebuvimas taip pat sudaro sąlygas teisinio stabilumo principo pažeidimui. Taip pat POĮ siūlome numatyti, kad šiuo metu veikiančios visuomeninės organizacijos turėtų teisinę galimybę reorganizacijos būdu, atitikus visas politinėms organizacijoms keliamus reikalavimus, tapti politine organizacija. Jei nebūtų atsižvelgta į siūlymus išvengti rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodinamos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su įsisteigimu, finansinių ir kitų ataskaitų teikimu, atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kaip kad yra numatyta politinėms partijoms (POĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kt.).
Rinkimų komitetams skiriama biudžeto lėšų asignavimų suma galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems rinkimų komitetams, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų, rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir tiems, kurie per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą, atitinkamai koreguojant POĮ 21 straipsnį. Šis siūlymas kyla iš kitų RK esančių teisų rinkimų komitetams deleguoti atstovus į rinkimų komisijas ir kitus organus. Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, nepritariame siūlomam teisiniam reguliavimui. Neatsižvelgus į pateikiamas pastabas, bus sudaryta galimybė Seimo nariams patvirtinti tokį politinių partijų ir rinkimų komitetų reguliavimą, kuris jiems nustatomų įsipareigojimų dalyje juos sulygins (ir sukurs mini partijas), tačiau veikimo principų dalyje rinkimų komitetai taps suvaržyti dar labiau nei politinės partijos. Todėl tokio Įstatymų projektuose nustatyto reglamentavimo traktuoti kaip lygių galimybių sukūrimo visoms politinėms organizacijoms konkuruoti rinkimų sistemoje negalime. Pritarti iš dalies Pritarti dėl rinkimų komiteto steigimo termino trumpinimo. Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose. Nepritarti dėl siūlymo atsisakyti apribojimo, kad asmuo gali priklausyti tik vienam rinkimų komitetui. Tai nėra paprasta asociacija, o politinė organizacija, turinti konkrečius siekius dalyvauti rinkimuose.
Analogiškas reikalavimas taikomas partijų nariams – galima priklausyti tik vienai politinei partijai. Rinkimų komitetams nustatomas skirtingas steigėjų skaičius įvertinant tai, kokiai teritorijai atstovauja konkretus rinkimų komitetas. Rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su šalies teritorija. Kandidatų sąrašui yra reikalavimas surinkti daugiau parašų nei kituose rinkimuose, tad atitinkamai siejasi ir reikalavimas rinkimų komitetui turėti didesnį steigėjų skaičių. 2. Kauno miesto savivaldybė, 2022‑04‑05 Nepritariame siūlymui leisti politinėms partijoms steigti analitinius centrus. Toks poreikis nėra pagrindžiamas Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, dėl tokių centrų veiklos ir reikalingumo nėra išdiskutuota su visuomene. Iš esmės tokių centrų steigimas tik dar labiau padidintų rinkimų komitetų atskirtį, nepaisant jiems siūlomų nustatyti lygiaverčių politinėms partijoms pareigų, sudarant pastarosioms dar didesnes galimybes dominuoti tiek rinkiminiu, tiek tarprinkiminiu laikotarpiu. Nepritarti Europos Sąjungoje daugelis partijų turi analitinius centrus. Tokie centrai būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos regionų frakcijos
organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projektu siekiama įtvirtinti naujovę – analitinius centrus, kuriuos gali steigti politinės partijos. Pagal Projektą, analitinis centras – pagal Politinių organizacijų įstatymą (toliau – Įstatymas) ir Viešųjų įstaigų įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą. Analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją. Projektu siūloma nustatyti, kad analitinis centras galės teikti paslaugas tik politinei partijai, analitinio centro organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo. Pagal Projekto
viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą. Projekte ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokie partijos interesai laikytini „viešaisiais“, todėl Projekto nuostata „tenkinant politinės partijos viešuosius interesus“ sudaro prielaidas įvairioms interpretacijoms. Projekte ir Projekto aiškinamajame rašte nėra detalizuota (paaiškinta), kokias konkrečias veiklas, išskyrus renginius (mokymus) (Projekto 33 str. 2 d.) ir politinės reklamos paslaugas (Projekto 33 str. 3 d. 1 p.) analitiniai centrai vykdytų.
Iš Projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų („<...> nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais“) galima suprasti, kad analitinio centro vykdomos veiklos galėtų sutapti su Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (Rinkimų kodekso projekto 115 straipsnio 8 dalyje) nurodytomis politinei kampanijai reikalingomis paslaugomis, pavyzdžiui, politinei partijai būtų teikiamos politinės kampanijos konsultavimo, mokymo, komunikacijos, viešųjų ryšių, žiniasklaidos planavimo, politinės reklamos ir kitos politinei kampanijai reikalingos paslaugos. Projekte nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija kontroliuoja analitinį centrą, jį finansuoja skirdama lėšas analitinio centro veiklai, į tai, kad analitinis centras iš esmės neveiktų rinkos sąlygomis (kadangi paslaugas, be renginių dalyvių, teiktų tik politinei partijai), manytina, kad Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sudarytos sąlygos politinėms partijoms pasinaudojant analitiniais centrais manipuliuoti politinės kampanijos išlaidomis. Pavyzdžiui, už analitinio centro politinei partijai suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas (arba šias paslaugas gaunant neatlygintinai), taip išvengiant teisės aktuose politinėms partijoms nustatytų politinės kampanijos išlaidų limitų. Taip pat iškiltų atsakomybės taikymo politinei partijai problema, jei atitinkamus veiksmus, kuriais siekiama naudos politinei partijai (pavyzdžiui, politinei kampanijai reikalingas paslaugas teiktų neatlygintinai ar už žemesnes nei rinkos kainas), savo iniciatyva atliktų analitinis centras.
Politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už politinės kampanijos limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai. Nors Projekto
būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai, tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šio reikalavimo laikymosi kontrolė praktikoje būtų ypač sudėtinga ar net neįmanoma. Paminėtina, kad Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) vertinimo ataskaitoje Lietuvai „Dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo“ nurodė, kad „tretieji asmenys“ gali vaidinti svarbų vaidmenį politinėse kampanijose ir turėti įtakos jų rezultatams, egzistuoja grėsmė, kad per tokius asmenis gali būti netiesiogiai finansuojamos politinės partijos ir kampanijos, šių trečiųjų asmenų veikla gali būti piktnaudžiaujama pasitelkiant ją kaip papildomą neteisėtą politinės kampanijos priemonę ir kad gali būti apeitos net ir labai išsamios bei griežtos galiojančios taisyklės. Pritarti iš dalies Pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui projektui XIVP-1279(2) (Rinkimų kodeksui) Nr. 20, kuriame siūloma papildyti Rinkimų kodekso projekto 115 straipsnį, dėl analitinių centrų išlaidų limitų reglamentavimo.
Nepritarti pastabai, kad nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas neatlygintinai: analitiniai centrai yra juridiniai asmenys, todėl yra draudimai, įtvirtinti Rinkimų kodekso projekto 105, 110,
straipsnyje nustatyti finansavimo šaltiniai. Nepritarti pastabai, kad nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas ne rinkos kainomis: Rinkimų kodekso projekto 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta - rinkimų politinės kampanijos dalyviui rinkimų politinės kampanijos reikmėms įsigijus prekes ir gavus paslaugas žemesne negu rinkos kaina, kainos skirtumas laikomas nepinigine auka. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06321 4,5
finansavimo šaltinį – politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos. Minėta nuostata diskutuotina šiais aspektais:
teisės aktuose nėra pateikta. Todėl neaišku, koks Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje įsteigtas subjektas laikytinas politiniu fondu. Pagal Projekto 35 straipsnį numatyta analitinių centrų finansavimo kontrolė, todėl nesant apibrėžtai „politinio fondo“ sąvokai, ši kontrolė negalės būti tinkamai vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekte pateikti „politinio fondo“ apibrėžimą. 1.2.2. Nėra aišku, koks politinių fondų teisinis reglamentavimas yra (ir koks jis bus ateityje) kitose Europos Sąjungos ar NATO narėse valstybėse: ar pagal tos valstybės teisinį reguliavimą leidžiama šiems politiniams fondams priimti paramą iš trečiųjų šalių subjektų, kokie keliami skaidrumo reikalavimai ir pan.
Pavyzdžiui, jei politiniams fondams pagal tos valstybės teisinį reguliavimą leidžiama priimti pinigines dovanas iš privačių juridinių asmenų ir šiems politiniams fondams finansuojant analitinius centrus Lietuvoje, tokiu atveju būtų apeinamas Projekte numatytas draudimas analitiniams centrams gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų (Projekto 32 straipsnio 2 dalis). Siekiant suvaldyti aukščiau minėtas rizikas, užkirsti kelią neaiškios kilmės finansinių šaltinių patekimui į politinių partijų veiklą bei siekiant, kad analitinių centrų iš minėtų fondų gaunamomis lėšomis nebūtų pakenkta politinių partijų nepriklausomumui, demokratiniam funkcionavimui ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, siūlytina Projekte nustatyti papildomas minėtų rizikų suvaldymo priemones. Spręsti pagrindiniame komitete
333414 3,4
Projekto 33 straipsnio 4 dalį numatyta, kad „už Įstatymo pažeidimus Analitinis centras atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Tačiau Projekte, skirtingai nuo politinių organizacijų, dėl analitinių centrų padarytų pažeidimų atskirai atsakomybės nesiūloma reglamentuoti, taip pat dėl žemiau nurodytų atvejų nėra pateikti siūlymai pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Todėl analitiniai centrai išvengtų atsakomybės už pažeidimus tokiais atvejais:
Pritarti STT pasiūlymui dėl Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnių papildymo. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 24, 25, 26, 32,34
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
numatoma nepakankama analitinių centrų finansinių ataskaitų dokumentų pildymo ir pateikimo tvarka, ataskaitų apie gautas lėšas viešinimo tvarka:
Projekto 34 straipsnio 2 dalį, analitinis centras kartu su metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu turi parengti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti ir priedus – lėšų, gautų iš dalininko ataskaitą, lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų ataskaitą, analitinio centro veiklos finansavimo ataskaitą, taip pat turi pateikti banko sąskaitų išrašus.
Tačiau skirtingai nuo politinių organizacijų (Projekto 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktai), Projekte nenumatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija tvirtintų analitinių centrų finansinių ataskaitų rinkinių, jų priedų formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus, todėl nėra aiški šių dokumentų pildymo ir pateikimo tvarka, kokio turinio, detalumo turėtų būti šie dokumentai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti Projektą. 2.1.2. Pagal Projekto 34 straipsnio 4 dalį, analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant skaidrumo ir atliekant analitinių centų finansavimo kontrolę, svarbu, kad minėtos lėšų ataskaitos būtų detalios (o ne nurodomos tik bendros gautų lėšų sumos). Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Projekto 34 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad minėtos ataskaitos turi būti detalios (nurodomas kiekvienas lėšas pervedusio subjekto pavadinimas (išskyrus renginių atvejus), nurodoma už ką tokios lėšos buvo pervestos (konkrečios suteiktos paslaugos ar įvykdytų (planuojamų vykdyti) projektų esmė). Taip pat siūlome nustatyti minimalų laikotarpį (pavyzdžiui, 2 metus), už kurį analitinio centro internetinėje svetinėje turi būti patalpintos mėnesinės ataskaitos (siekiant išvengti atvejų, kai skelbiama tik praėjusio mėnesio gautų lėšų ataskaita, o prieš tai buvusios lėšų ataskaitos iš internetinės svetinės pašalinamos).
Arba galėtų būti Projekte numatyta, kad šių mėnesinių ataskaitų apie gautas lėšas skelbimo internetinėje svetinėje tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 2.2. Pagal Projektą nėra nustatyto draudimo, kad analitiniai centrai negalėtų teikti paramos kitiems subjektams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, politinės partijos, politinės organizacijos negali teikti paramos. Atsižvelgus į tai, kad analitinis centras yra kontroliuojamas politinės partijos, ir siekiant išvengti politinių partijų piktnaudžiavimų teikiant paramą pasinaudojant analitiniais centrais, siūlytina nustatyti (Projekte ir (ar) Labdaros ir paramos įstatyme) draudimą, kad analitiniai centrai negalėtų teikti paramos kitiems subjektams. Pritarti Atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymus dėl analitinių centrų papildomo reglamentavimo projekto 24, 25, 26, 32, 34 straipsniuose, susijusiuose su finansavimo kontrole, nepriklausomu patikrinimu, finansavimo viešumu, finansavimo šaltiniais. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-063214
pastabos ir pasiūlymai:
nustatyti analitinio centro galimą finansavimo šaltinį – Europos politinių fondų lėšos. Pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (toliau – ES Reglamento) 22 straipsnio
ar netiesiogiai finansuoti.
Analitiniam centrui gaunant lėšas iš Europos politinių fondų, netiesiogiai finansinę naudą gautų ir analitinio centro steigėja ir vienintelė dalininkė politinė partija, kadangi politinei partijai būtų palengvinta analitinio centro (kurio veiklos tikslas – teikti politinei partijai paslaugas) išlaikymo našta. Todėl svarstytina, ar Projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dera su ES Reglamento 22 straipsnio nuostatomis. Spręsti pagrindiniame komitete
Paminėtina, kad su Projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas Nr. XIVP-1279. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019–2021 m. yra atlikusi keletą antikorupcinių vertinimų dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų. Į pateiktas pastabas, kurių dalis – kritinės antikorupcinės pastabos, nebuvo atsižvelgta, nurodant, kad dauguma nustatytų teisinio reguliavimo trūkumų ir jų sukeliamų galimų rizikų būtų pašalinta priėmus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Rinkimų kodekso projektą. Vis dėlto išsamiai išanalizavus Rinkimų kodekso projektą, nustatyta, kad jo nuostatos pakankamai neprisidės prie ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose nustatytų teisinio reguliavimo ir jo taikymo rizikų pašalinimo, taip pat nebus įgyvendintos Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktos rekomendacijos aiškesnei, išsamesnei, skaidresnei ir korupcijai atsparesnei politinių partijų finansavimo bei politinės reklamos kontrolei, taip pat labiau nepriklausomai ir nešališkai Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai užtikrinti.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakartotinai svarstyti pateiktų pastabų įgyvendinimo galimybes. Spręsti pagrindiniame komitete
9Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
59 1,2 Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektą (toliau – POĮ), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
įtvirtinta politinės organizacijos pareiga teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai politinės organizacijos narių sąrašą, šio sąrašo teikimo tikslą (siekiant nustatyt, ar politinės organizacijos nariai atitinka POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus) ir turinį (politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir, POĮ nustatytu atveju, pilietybė). Įvertinus asmens duomenų teikimo tikslą ir POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus politinės organizacijos steigėjams ir nariams, matyti, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas neapima politinės organizacijos nario gyvenamosios vietos adreso. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti POĮ 8 straipsnio 9 dalį, papildant asmens duomenų teikimo tikslą ir (ar) POĮ
duomenų tvarkymo būtinumą. Pritarti
10Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
25 2.
Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, siūlytina tikslinti POĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nustatant asmens duomenų skelbimo tikslą. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sudaro sąlygas ir atsako, kad politinių partijų finansavimo viešumo ir skaidrumo
tikslu jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės organizacijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;“
2022-04-2521 2,4, 5, 6, 7 Vyriausioji rinkimų komisija siūlo:
nuostatos, dalis jų turėtų galioti politinėms partijoms, įsteigtoms po šio įstatymo įsigaliojimo (siūlomo 21 straipsnio 6 dalies „bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus“) Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įstatymų leidėjas turi teisę spręsti dėl 21 str. 6 d. normos tikslingumo, atsisakant valstybės biudžeto skyrimo naujoms parlamentinėms politinėms partijoms (reiktų išbraukti 21 straipsnio 6 dalį ir nereikalingas šiuo raštu siūlomas 21 straipsnio 4 dalies 2 punkto pakeitimas: „21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka 2.
Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms organizacijoms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 4.
veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas iš pusės pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos organizacijos veiklai finansuoti, sumos minusavus asignavimų dalį, skiriamą pagal šio straipsnio 6 dalį, gautą sumą dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės organizacijos partijos kandidatus, balsų skaičiaus;
4) jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje keltas kandidatas ar jos kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų rinkimuose buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Rinkimų kodekso reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami. 5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio
biudžeto asignavimų sąskaitą.
Jeigu kalendorinių metų pabaigoje vyksta teisminiai ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo politinei partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimai pagal 20 straipsnio 4 3 dalį arba 21 straipsnio 6 dalį, nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai pervedami į Vyriausiosios rinkimų komisijos depozitinę sąskaitą ir joje saugomi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 6. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio, bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio, bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus. 7.
biudžeto asignavimai skiriami nuo kitų kalendorinių metų pradžios po naujos politinės partijos įregistravimo, bet ne anksčiau nei politinė partija įgyja teisę dalyvauti rinkimuose, iki paskutinio pusmečio, kurio asignavimai skaičiuojami pagal Seimo rinkimų, po kurių įsteigta parlamentinė politinė partija, rezultatus. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jei juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo ar prijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai.“
pagrindiniame komitete
2022-04-252
sąvokos Papildyti naują 4 dalimi ir vėlesnes dalis pernumeruoti. 1. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 4.
sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, analitinio centro sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos analitinio centro lėšos ir iš kurios apmokamos analitinio centro išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai analitinio centro veiklai vykdyti. 1413. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos ar analitinio centro sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos. Pritarti
2022-04-2519
finansavimo šaltiniai
šaltiniai yra tik:
1) politinės organizacijos nario mokesčiai;
2) valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms;
3) politinės organizacijos lėšos, gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos;
5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;
7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės organizacijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės organizacijos politinei kampanijai finansuoti. Papildyti nauja 9 dalimi, o kitas pernumeruoti: 9.
Politinei kampanijai finansuoti skirtas aukas politinė organizacija gali rinkti tik į politinės kampanijos sąskaitą ir naudoti Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. 1312. Jeigu politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė organizacija priėmė ar panaudojo iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, įpareigojantys politines organizacijas pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį įstatymą, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos
2022-04-2520
asignavimai politinėms partijoms
pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nuo pusės iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą. Nuo 5 dalies visas dalis reikia pernumeruoti 45.
Valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos šio straipsnio 5 4 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose numatytoms išlaidoms, jeigu jų turėta vykdant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytą veiklą. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatytos veiklos apskaita tvarkoma atskirai nuo valstybės biudžeto asignavimų naudojimo apskaitos. 78. Per metus nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai lieka politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje ir gali būti naudojami kitais metais šio straipsnio 45 dalyje numatytai veiklai finansuoti. 9. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Pritarti
2022-04-25 24, 25, 26, 32,33 Nustatyti nepriklausomo patikrinimo ir finansavimo viešumo reikalavimus analitiniams centrams ne žemesnius nei politinėms organizacijoms:
organizacijų finansavimo kontrolė
finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. 2.
2Vyriausioji rinkimų komisija:
1) tvirtina šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų priedų ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;
2) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina techninę užduotį politinės organizacijos ir analitinio centro patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
3) jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės organizacijos, analitiniai centrai laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;
4) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje politinės organizacijos, analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti jo priedai būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją;
5) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės organizacijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;
6) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiamos analitinių centrų mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas;
ataskaitų rinkinių ir sąskaitų išrašų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarkos aprašus. 25 straipsnis. Nepriklausomas politinių organizacijų patikrinimas
kalendorinius metus gavusi didesnę kaip 200 VMDU dydžių ir didesnę pajamų sumą arba gavusi valstybės biudžeto asignavimus, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti politinės organizacijos patikrinimo sutartį. 2.
kalendorinius metus gavęs 100 VMDU dydžių ir didesnę pajamų sumą, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti analitinio centro patikrinimo sutartį. 32. Politinių organizacijų ir analitinių centrų, per kalendorinius metus gavusių mažiau negu 200 VMDU dydžių mažesnę nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pajamų sumą, patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje nurodytam nepriklausomam politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių arba auditorių paslaugas. 43. Auditorius:
1) turi atlikti politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, nustatančią auditoriaus atliekamo darbo mastą;
2) turi teisę iš politinės organizacijos ar analitinio centro gauti visus reikalingus dokumentus politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimui atlikti. 4. Politinės organizacijos ir analitiniai centrai privalo bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiu auditoriumi ir pateikti patikrinimui atlikti reikalingus duomenis, dokumentus ir kitą informaciją. 26 straipsnis. Finansavimo viešumas
finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, politinės organizacijos narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai yra vieši ir skelbiami 10 metų neribotą laiką. 2. Analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais, mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų yra vieši ir skelbiami neribotą laiką. 32.
kontrolės įstatymą galintis finansuoti politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės organizacijos ar analitinio centro finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedais ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones. 43. Politinės organizacijos ir analitiniai centrai, kurie kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų politinės organizacijos ir analitiniai centrai savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas. 32 straipsnis. Analitinio centro finansavimo šaltiniai
finansavimo šaltiniai yra tik:
1) steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšos;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis. 2.
visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo Analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams stebėseną. 3. Analitinis centras lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šaltinių, išskyrus iš politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervestas lėšas, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš einamosios banko sąskaitos. 4. Analitinis centras lėšas, gautas iš politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos. 5. Už analitinio centro finansinę apskaitą atsakingas asmuo analitinio centro gautas lėšas nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje mėnesinėje ataskaitoje ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. Iš šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų finansavimo šaltinių gautos lėšos nurodomas išskiriant jas pervedusius asmenis ir pervestas sumas. 6. Jeigu analitinis centras priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja analitinį centrą tokio pat dydžio sumą, kurią analitinis centras priėmė ar panaudojo iš neleistinų finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, įpareigojantys analitinius centrus pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį įstatymą, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą. 33 straipsnis. Analitinio centro veiklos ribojimai 1.
Analitinio centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos politinių Rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai. 34 straipsnis. Analitinio centro buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
centro metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai:
1) lėšų gautų iš dalininko ataskaita;
2) lėšų gautų iš trečiųjų asmenų ataskaita;
3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant išlaidas, apmokėtas iš valstybės biudžeto sąskaitos, ir paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais;
4) banko sąskaitų išrašai. 4. Analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas ne vėliau kaip iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio mėnesio banko sąskaitų išrašus ir mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas. Spręsti pagrindiniame komitete
atitinka STT pastabas
2022-04-25 Nustatyti administracinę atsakomybę analitiniams centrams. Pritarti Pasiūlymas atitinka STT pasiūlymą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnių papildymo. 17. Vyriausioji rinkimų komisija
dėmesį, kad įstatymu nereguliuojama, kam gali būti naudojami politinės partijos analitiniam centrui pervesti valstybės biudžeto asignavimai, ar gali būti vykdomos operacijos grynaisiais. Spręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė, 2022-03-15 Argumentai: Siūloma „Rinkimų komiteto“ sąvoką keisti į „Politinio susivienijimo“ sąvoką. „Rinkimų komitetas“ nebeatitinka pačios sąvokos esmės, nes tai suponuoja, kad šis politinis darinys gali būti įsteigtas tik rinkimams. Pavyzdžiui, iš esmės neteigiama, kad partija, kuri veikia ne tik rinkimų metu, yra traktuojama kaip „rinkimų partija“. Šiuo atveju logiškas siūlymas pervadinti komitetus į „Politinius susivienijimus“. Visuomenėje taip pat paplitęs manymas, kad komitetas, visų pirma, yra organizacijos struktūrinis ir darbinis padalinys, kuris nesusijęs su rinkimais. Rinkimų komiteto sąvokos klausimas taip pat turėtų būti išspręstas rinkimų kodekse. Pasiūlymai:
11
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija ir rinkimų komitetas politinis susivienijimas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir rinkimų komitetų politinių susivienijimų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
4
straipsnio 4 dalies pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Politinė organizacija - pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo: politinė partija arba rinkimų komitetas politinis susivienijimas, kurio tikslas yra tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir, priklausomai nuo organizacijos formos, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime.“ Pritarti 3.
Seimo nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
7
1Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rinkimų komitetas Politinis susivienijimas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
4
straipsnio 4 dalies pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rinkimų komitetui Politiniam susivienijimui, kuris dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina, kad jis Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip tūkstantį steigėjų.“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
5
straipsnio 5 dalies pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Rinkimų komitetui Politiniam susivienijimui, kuris dalyvaus tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos susivienijimas komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinio susivienijimo rinkimų komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti rinkimų komiteto politinio susivienijimo įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam rinkimų komiteto politinio susivienijimo steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
22
jį taip:
„2) politinės organizacijos teisinė forma – politinė
partija arba rinkimų komitetas politinis susivienijimas;“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
2
straipsnio 2 dalies pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai
negali steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių.“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
2
straipsnio 2 dalies pakeitimas
taip: „2.
Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus Europos Parlamento rinkimams, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.“
nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė,
3
straipsnio 3 dalies pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai, kurie
atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.“
narė Agnė Širinskienė, 2022‑04‑11321 4,5 Argumentai: Atsižvelgiant tai, kad STT atlikusi projekto antikorupcinį vertinimą nurodė daug esminių pastabų, susijusių su analitinių centrų finansavimu, ypač užsienyje esančiais šaltiniais, o taip pat konstatavo, kad „Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, yra nepakankamas, neužtikrinantis skaidrumo ir galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.“ „Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomas analitinių centrų teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.“ Siūlytina atsisakyti analitinių centrų finansavimo lėšomis, kurios centrui suteiktų ES arba NATO valstybėse įsikūrę juridiniai asmenys. Pasiūlymas:
Išbraukti 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, o 6-8 punktus laikyti atitinkamai 4-6 punktais. „1.
„1. Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:
1) steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšos;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;
6) 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.“
pagrindiniame komitete
1
projektui Nr. XIVP-1280 (toliau – POĮ projektas), tačiau siūlyti Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
antrąją dalį asmens pasyviosios rinkimų teisės turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime byloje Nr. 06/07 pažymėta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo didesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams, Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolatiniams gyventojams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, vadinasi, – ir daugiau galimybių varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariais gali ir turi būti renkami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų gyventojai:
projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas; 10 straipsnio 5 dalyje – kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 72 straipsnio 2 dalyje – kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partija arba rinkimų komitetas. 2.1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad POĮ projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, jog politinės partijos arba rinkimų komiteto steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.
Pagal POĮ projekte siūlomą teisinį reguliavimą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigėjais ir nariais negalės būti visi nuolatiniai atitinkamos savivaldybės gyventojai (tokia teisė suteikiama tik Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams), todėl nuolatiniai atitinkamo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojai, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos piliečiai, negalės pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise ir būti išrinkti į savivaldybių tarybas. Paminėtina, kad, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsniu, šiuo metu į savivaldybių tarybas gali būti išrinkti nuolatiniai atitinkamo administracinio vieneto gyventojai. 2.1.3. Siekiant, kad POĮ projektas atitiktų Konstituciją, Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną ir konstituciniu įstatymu planuojamą patvirtinti Rinkimų kodeksą, siūloma POĮ projektą patikslinti nuostata, kad ne tik Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamos teritorijos gyventojai galėtų dalyvauti rinkimų komitetų, steigiamų savivaldybių tarybų rinkimams, veikloje. Pritarti
14
analitinius centrus, taip pat numatyti analitinių centrų finansavimo šaltiniai, įskaitant lėšas iš Europos politinių fondų (POĮ projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Europos politinių fondų veikla reglamentuojama vadovaujantis 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo.
Pažymėtina, kad pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 22 straipsnį, Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos kitu tikslu nei jų užduotims finansuoti ar išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su jų statute išdėstytais tikslais, apmokėti. Minėtos lėšos negali būti naudojamos rinkimams, politinėms partijoms ar kandidatams arba kitiems fondams tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti. Kadangi POĮ projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtų analitinių centrų veiklos finansavimo Europos politinių fondų lėšomis neatitinka galiojančio Europos Sąjungos reguliavimo, siūlytina ją iš POĮ projekto išbraukti. Be to, pritartina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. balandžio 6 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2921 pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, susijusiems su analitinių centrų veikla. Spręsti pagrindiniame komitete
Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
(kurios nuostatus tvirtina teisingumo ministras (toliau – PPNSIS)), per kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiami politinių partijų narių sąrašai, o pagal POĮ projekte siūlomą reguliavimą būtų teikiami ir rinkimų komitetų narių sąrašai, negali būti užtikrinti politinių partijų narių duomenų aktualumas ir teisingumas, tvarkomi duomenys negali būti panaudoti kitų institucijų, vykdančių teisės aktuose nustatytas funkcijas, tikslams. PPNSIS negali užtikrinti inovatyvių elektroninių paslaugų ir patogių įrankių, suteikiančių galimybę politinėms partijoms teikti savo narių sąrašus, taip pat steigimo dokumentus ir duomenis Teisingumo ministerijai, be to prašymai tapti politinės partijos nariu teikiami ne elektroniniu būdu: 2.3.1.
Siekiant sudaryti teisines prielaidas skaitmenizuoti politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo funkcijas, realizuoti patogias ir efektyvias elektronines paslaugas politinių partijų atstovams ir nariams, užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tobulinti ir spartinti viešojo administravimo procesus, pereinant prie inovatyvių technologijų, greitesnio ir saugesnio duomenų apdorojimo, sudaryti sąlygas kibernetiniam atsparumui, atverti duomenis ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo užsakyta Politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo galimybių studija (toliau – galimybių studija). Galimybių studijoje buvo svarstytos kelios alternatyvos: modernizuoti veikiančią PPNSIS sukuriant trūkstamus funkcionalumus, sukurti Politinių partijų narių registrą, taip pat sukurti Politinių partijų narių registrą ir modernizuoti PPNSIS arba sukurti naujus funkcionalumus prie Lietuvos Respublikos gyventojų registro arba Juridinių asmenų registro. Galimybių studijos rezultatai parodė, kad, siekiant užtikrinti pažangių sprendimų kūrimą ir jų naudojimą teikiant inovatyvias paslaugas visuomenei, kokybiškų viešojo sektoriaus duomenų prieinamumą ir atvėrimą, būtinas PPNSIS pertvarkymas į naujomis technologijomis grįstą registrą, kuriame tvarkomi politinių partijų narių duomenys turėtų prima facie galią. 2.3.2.
politinių partijų narių duomenis, kurie galėtų būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir sukelti kitas teisines pasekmes, taip pat šiuolaikinėmis technologijomis realizuoti su politinių partijų narių sąrašų tvarkymu ir politinių partijų steigimu bei politinių partijų narių duomenų keitimu susijusius funkcionalumus, įgyvendinti politinių partijų atstovų, narių ir pareiškėjų poreikius tenkinančias elektronines paslaugas, siūlytina POĮ projektą papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 8, 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-5027 nuostatomis, į POĮ projektą įtraukiant ir Politinių organizacijų registro steigimą numatančias nuostatas. Pažymėtina, kad jeigu POĮ projektas būtų priimtas iki Seimo IV (pavasario) sesijos pabaigos, Politinių organizacijų registras galėtų pradėti veikti
keičiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėl juridinių asmenų likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Nepritarti Kol nebus modernizuotas Politinių organizacijų registras, siūloma svarstyti galimybę registruoti rinkimų komitetus kaip juridinius asmenis paprastesniu būdu. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4457 nuostatomis, kuriomis siekiama patikslinti galiojančią politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo tvarką. Pritarti
21 2.5.
Dėl nevienodo privalomo narių skaičiaus ir skirtingų veiklos tikslų būtų tikslinga užtikrinti rinkimų komitetų atskyrimą nuo politinių partijų (aiškų identifikavimą, kuriai politinių organizacijų kategorijai priklauso konkretus juridinis asmuo), todėl greta kitų POĮ projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte rinkimų komiteto pavadinimui keliamų reikalavimų siūlytina numatyti, kad rinkimų komiteto pavadinime būtų žodžių junginys
„rinkimų komitetas“, taip pat – kad būtų nurodoma ir atitinkama savivaldybė,
kurioje komitetas dalyvauja rinkimuose. Nepritarti Atsiras papildomi žodžių junginiai, kurie nesuteiks jokios informacijos rinkėjui, o tik padarys sudėtingesnį ir ilgesnį pavadinimą. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
dėstomi to teisės akto priėmimo pagrindai, tikslai, siekiai, motyvai, tačiau POĮ projekto preambulės nuostatos yra bendrojo konstatuojamojo pobūdžio ir nenurodo nei kodėl yra priimamas atitinkamas įstatymas, nei ko tuo yra siekiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina POĮ projekto preambulę išdėstyti vadovaujantis teisingumo ministro tvirtinamose teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų reikalavimų. Pritarti
26215
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, siūlytina tikslinti POĮ projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nurodant asmens duomenų skelbimo tikslą ir nustatant skelbimo terminą. Taip pat siūlytina tikslinti POĮ projekto 26 straipsnio 1 dalį, nurodant asmens duomenų skelbimo tikslą ir skelbtinus politinės organizacijos narių asmens duomenis. Pritarti
16 2.9.
POĮ projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma numatyti, kad politinių organizacijų (politinių partijų ir rinkimų komitetų) finansavimo šaltinis gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, tačiau Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio
politinėms partijoms. Siekiant suderinti POĮ projekto nuostatas su galiojančiu teisiniu reguliavimu, turėtų būti keičiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numatant, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis gali būti skiriama ne tik politinėms partijoms, bet ir rinkimų komitetams. Pritarti Pritarti nuostatai, kad būti keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
jeigu po Seimo rinkimų įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio nuostatas Seimas tvirtina valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planą biudžetiniams metams. Priėmus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, visi finansiniai ištekliai paskirstomi asignavimų valdytojams.
Todėl siūlomas teisinis reguliavimas, kai atsiranda poreikis skirti papildomų valstybės biudžeto asignavimų einamaisiais metais įregistruotai naujai parlamentinei politinei partijai, neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą, taip pat yra nesuderinamas su valstybės biudžeto formavimo procesu ir negalėtų būti įgyvendinamas. Siūlytina POĮ projekto 21 straipsnį papildyti 7 dalimi ir numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai skiriami nuo kitų kalendorinių metų pradžios po naujos parlamentinės politinės partijos įregistravimo ir skiriami iki paskutinio pusmečio, kurio asignavimai skaičiuojami pagal Seimo rinkimų, po kurių įsteigta parlamentinė politinė partija, rezultatus, taip pat numatyti, kokiais atvejais valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas yra nutraukiamas arba asignavimai neskiriami. Spręsti pagrindiniame komitete
Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
reikalingi registrų ir valstybės informacinių sistemų technologiniai pakeitimai: turėtų būti sukurti ir įdiegti Juridinių asmenų registro (toliau
Pabrėžtina, kad šiuo metu PPNSIS nėra galimybės vykdyti veiksmų, kurie turės būti užtikrinti pagal POĮ projektą, nes nėra techninių galimybių registruoti skirtingų teisinių formų politinių organizacijų, nėra sukurtos integracijos į JAR, nėra galimo politinių organizacijų narių sąrašų tikrinimo pagal skirtingus kriterijus funkcijos, nėra realizuotų sąsajų su Gyventojų registru, kad būtų galima sužinoti gyvenamąją vietą atitinkamoje savivaldybėje deklaravusių gyventojų skaičių. Todėl, siekiant įgyvendinti POĮ projektą, turės būti sukurti arba pakeisti PPNSIS funkcionalumai. Preliminariu JAR, JAREP ir PPNSIS tvarkytojos valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, JAR, JAREP ir PPNSIS funkcionalumų pakeitimai galėtų būti sukurti 2023 m. I-ąjį ketvirtį:
dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, kaip laikiną priemonę rinkimų komitetų steigėjams tikslinga numatyti pareigą pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad steigiamo komiteto nariai ne trumpiau nei pusę metų gyveno konkrečioje savivaldybėje. 2.11.2.
naujų JAR, JAREP, PPNSIS technologinių įrankių, naujos formos juridinių asmenų (rinkimų komitetų) duomenys ir dokumentai dėl rinkimų komitetų įregistravimo JAR tvarkytojui būtų teikiami popieriniu būdu, o narių duomenų atitikties Gyventojų registro duomenims, savivaldybės gyventojų skaičiui ir kitiems reikalavimams, kurie yra keliami rinkimų komitetams, patikrinimas būtų atliekamas rankiniu būdu organizacinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į didelį savivaldybių tarybų 2019 m. rinkimuose dalyvavusių rinkimų komitetų skaičių (2019 metais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 87 rinkimų komitetai, kuriuose bendras narių skaičius buvo 5991), nerealizavus techninių sprendimų gali kilti rizika, kad 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams steigiamų rinkimų komitetų registravimas ir narių patikrinimas negalės būti įgyvendinti. Todėl siūlytina nukelti nuostatų, susijusių su naujos juridinio asmens formos įsteigimu ir registravimu, įgyvendinimo terminą iki 2025 m. sausio 1 d., kai, tikėtina, bus realizuotas politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo skaitmenizavimo projektas ir pradės veikti Politinių organizacijų registras. Spręsti pagrindiniame komitete Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
teisinės formos juridinį asmenį, būtina numatyti įstatymo įsigaliojimo termino atidėjimą, reikalingą įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir priimti. Priėmus POĮ projektą, bus būtina parengti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą.
Taip pat turi būti parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektas, numatantis Teisingumo ministerijos funkcijas, susijusias su rinkimų komitetų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentų nagrinėjimu ir išvadų pateikimu JAR, bei Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1R-60 „Dėl Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektas, kad rinkimų komitetams būtų suteikta galimybė teikti savo narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Kadangi prašymai dėl steigimo dokumentų ir duomenų pakeitimų Teisingumo ministerijai teikiami pagal Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašų patvirtinimo“, turi būti papildyti sąrašo nuostatai, numatant, kokius dokumentus ir duomenis rinkimų komitetai turės pateikti Teisingumo ministerijai. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad POĮ projektas teikiamas kartu su RK projektu, siūlytina nustatyti, kad POĮ projektas įsigalioja ne anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 1 d.
Tuo atveju, jei nebus atsižvelgta į šio nutarimo 2.11.2 papunktyje teikiamą siūlymą, siekiant sudaryti realią galimybę steigti rinkimų komitetus 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams, siūlytina nustatyti išimtį ir netaikyti POĮ projekto 13 straipsnio
būti įregistruotiems iki rinkimų likus 180 dienų. Spręsti pagrindiniame komitete Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1280 ir Komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Politinių organizacijų įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją, siūloma tikslinti 33 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Analitinis centras gali teikti paslaugas tik politinei partijai, kuri yra šio analitinio centro savininkė, analitinio centro organizuojamų renginių
(mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą.“
sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas
Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
DĖL
2022-05-25
Stasys Šedbaras, nariai: Kasparas Adomaitis, pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė Teisinių paslaugų politikos grupės l.e.p. vadovė Jurgita Urbaitė Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksa, Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-01 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):
Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimais pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatų sąrašus galėjo kelti tik politinės partijos.
Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime pabrėžta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, taigi
Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime papildomai konstatuota, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis; tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos.
Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais.
Vertinant projektu siūlomą nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį ši politinė organizacija labai nutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos – kuria siekta įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą užtikrinti galimybę asmenims būti renkamiems nesusisaisčius su politine partija, – ir taptų tokia panaši į politinę partiją, kad iš esmės nuo jos nebesiskirtų (plačiau apie tai žr. kitoje pastaboje). Pabrėžtina, kad abiejų projekte numatytų politinių organizacijų rūšių steigimo tikslai būtų susiję išskirtinai su politine veikla ir siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, šios organizacijos būtų nuolat veikiančios, turėtų juridinio asmens statusą, didelį reikalaujamą steigėjų ir narių skaičių. Taigi, nors pavadintos skirtingai, šios politinės organizacijos iš esmės būtų vienodo pobūdžio; iš trijų oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje paminėtų galimų politinių organizacijų rūšių, atitinkančių konstitucinę tokių organizacijų sampratą, projekte būtų numatyta iš esmės viena.
Atsižvelgiant į tai, apskritai diskutuotina, kokia būtų tokių rinkimų komitetų, kokie yra numatyti projekte (t. y. nuolat veikiančių, steigiamų didelio steigėjų skaičiaus pagal iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami politinėms partijoms, ir siekiančių tų pačių kaip ir politinės partijos tikslų), paskirtis ir prasmė. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Taigi, remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriuos Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dėl asmens, norinčio įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, tiesioginio arba netiesioginio vertimo būti susaistytam su kuria nors politine partija, manytina, kad negali būti nustatomas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norintis įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, būtų priverstas siekti narystės kokioje nors kitoje nuolat veikiančioje asociacijoje, nesvarbu kaip ji vadintųsi, arba susisaistyti su ja kitokiais ryšiais.
Atsižvelgiant į visa tai, projekte siūlomas nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų komitetai, kaip ir politinės partijos, būtų nuolat veikiančios didelį steigėjų bei narių skaičių ir juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, o ne iš palyginti nedidelio rinkėjų skaičiaus konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir nesudėtingai įregistruojamos rinkėjų grupės, vertintinas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Svarstyta TTK 2022-03-09 sprendimas Nr. 102-P-5 Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y.
Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais, bet iki šiol nebuvo nustatytas rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, kuris šiame projekte ir nustatomas. Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
matyti, kad jis parengtas galiojančio Politinių partijų įstatymo pagrindu, numatant, kad daugelis šiuo metu politinėms partijoms nustatytų reikalavimų būtų taikomi ir rinkimų komitetams.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą rinkimų komitetas privalėtų būti įsteigtas kaip juridinis asmuo (2 straipsnio 4, 7 dalys, kurios, pataisius klaidingą numeraciją, turėtų būti 6, 9 dalys); asmuo vienu metu galėtų būti tik vienos politinės organizacijos narys (5 straipsnio 2 dalis); nustatomas didelis būtinas rinkimų komiteto steigėjų skaičius (5 straipsnio 4 dalis; koks steigėjų skaičius būtų reikalingas rinkimų komitetui, ketinančiam dalyvauti savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, nėra aišku dėl nesuprantamos šio straipsnio 5 dalies formuluotės); rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų (13 straipsnio 4 dalis). Iš esmės vienodi reikalavimai politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nustatomi ir jų veiklos, finansavimo, finansavimo kontrolės bei kitose srityse. Taigi, sistemiškai vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad rinkimų komitetai savo statuso, ypač pareigų ir jiems taikomų reikalavimų bei apribojimų, požiūriu yra prilyginami politinėms partijoms. Vienintelis šių dviejų politinių organizacijų rūšių skirtumas šiuo aspektu – reikalavimas steigėjų ir narių skaičiui (šis skirtumas nėra toks esminis, kad lemtų visiškai skirtingą šių organizacijų statusą). Tačiau projektu siūloma nustatyti iš esmės skirtingas politinių partijų ir rinkimų komitetų teises: politinės partijos turėtų teisę dalyvauti visuose Lietuvos Respublikoje rengiamuose rinkimuose (13 straipsnio 1 dalis), o rinkimų komitetai – tik konkrečios savivaldybės tarybos bei mero rinkimuose (5 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) ir (arba) rinkimuose į Europos Parlamentą (13 straipsnio
asignavimus (19–21 straipsniai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, rinkimų komitetų teisės dalyvauti kai kuriuose rinkimuose ir teisės gauti valstybės biudžeto asignavimus ribojimas, nustačius iš esmės vienodą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Svarstyta TTK 2022-03-09 posėdyje. Sprendimas Nr. 102-P-5 Komiteto posėdžio metu atkreiptas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus ir ne visos įsisteigusios politinės partijos gauna valstybės biudžeto asignavimus, o tik tos, kurios atitinka nustatytus kriterijus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) III skyriaus antrojo skirsnio „Preambulė“ 23 punkto nuostatas.
Pritarti Prieš pirmąjį skirsnį esančių nuostatų atsisakytina. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies formuluotėje „politinė partija ir rinkimų komitetas“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „arba“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto,
institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“; tikslintinos projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1, 3 dalyse pateiktos nuorodos į Viešųjų įstaigų įstatymą; projekto 8 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Teisingumo ministerija)“; projekto 35 straipsnio 2 dalyje Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pavadinimai rašytini be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Nuostatos patikslintos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o pagal šio aprašo 18 punktą visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas teisės akto tekste minint jį pirmą kartą, toliau nurodomas sutrumpintas pavadinimas.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodytinas sutrumpintas Europos
kanceliarijos Teisės departamentas
3
nurodomas viešojo juridinio asmens požymis „pelno nesiekiantis“ vertintinas kaip ydingas, todėl svarstytina galimybė jo atsisakyti. Galiojantys įstatymai iš esmės neriboja galimybės viešiesiems juridiniams asmenims vykdant savo steigimo dokumentuose numatytą veiklą siekti pelno ir jo turėti. Pagrindinis viešojo juridinio asmens požymis, skiriantis jį nuo privataus juridinio asmens, – ne siekis ir galimybė turėti pelno, o gaunamo pelno ar pajamų panaudojimas tik viešojo intereso, o ne jo steigėjų ar dalyvių naudos tikslu (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis). Nepritarti Nes tiek politinės partijos, tiek politiniai komitetai neturi siekti pelno. Nuostatos išbraukimas keltų daug neaiškumų. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taisytina – po 4 dalies turėtų būti 5–15 dalys. Pritarti Numeracija patikslinta. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
(pataisius numeraciją – 6 dalyje) juridinių asmenų teisines formas – „politinė partija arba rinkimų komitetas“ – siūlytume išskirti taip (pavyzdžiui, brūkšniais), kad būtų aišku, jog toliau pateikiama apibrėžtis („kurio tikslas <...>“) yra ne rinkimų komiteto, o politinės organizacijos, kaip viešojo juridinio asmens.
Šios dalies formuluotę „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime“ siūlytume patikslinti taip: „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
dalyje (pataisius numeraciją – 7 dalyje) apibrėžiant politinės partijos siekį dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią neminimas dalyvavimas Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su projekto 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). Šios dalies formuluotę „dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose“ siūlytume patikslinti taip: „dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimuose, rinkimuose į Europos
kanceliarijos Teisės departamentas
8
(pataisius numeraciją – 8 dalyje) sąvokos „parlamentinė politinė partija“ apibrėžimas vertintinas kaip netikslus ir nekonkretus, nes nėra aišku, kokie asmenys galėtų būti laikomi politinės partijos „atstovais“ – politinės partijos nariai, politinės partijos iškelti ir išrinkti asmenys ar kokiais nors kitokiais ryšiais su politine partija susiję asmenys. Sąvoka tikslintina konkrečiai nustatant, kokiais ryšiais su politine partija susijusių asmenų sudaryta frakcija Seime būtų laikoma „parlamentinės politinės partijos“ požymiu.
Pritarti Sąvoka „parlamentinė politinė partija“ brauktina, kaip netiksli ir nekonkreti, atitinkamai koreguotina ir su šia dalimi susijusi 21 str. 6 d. nustatant, kad pagal PPĮ per 2020 LRS rinkimus jau galiojusios ir vėliau įsikūrusios partijos išlaikytų turėtų dabar lūkestį šiai kadencijai gauti finansavimą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
(pataisius numeraciją – 9 dalies) formuluotė „dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“ tikslintina, jungtukus „ir“, „arba“ pakeičiant jungtukais „ir (arba)“, vietoj žodžio „dalyvaujantis“ įrašant „dalyvaujant“, o vietoj „Europos Parlamento“ – „rinkimuose į Europos
kanceliarijos Teisės departamentas
13
(pataisius numeraciją – 13 dalyje) deklaratyvus asmens, atsakingo už politinės organizacijos apskaitos tvarkymą, apibrėžimas „asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už“ turėtų būti keičiamas į „asmuo, atsakingas už“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-680, įsigaliosiančio
nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą,
keičiama sąvoka „finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“, projekto 2 straipsnio
(buhalteris)“ įrašytini žodžiai ,,politinės organizacijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti reikalavimą „būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu“. Šioje nuostatoje išbrauktini žodžiai „steigėju ar“, nes įsteigus politinę organizaciją, jos steigėjas tampa juridinio asmens dalyviu – politinės organizacijos nariu ir turi teisę bet kada iš jos išstoti; tai, kad asmuo yra politinės organizacijos steigėjas, jam išstojus iš tos organizacijos negali būti pagrindas riboti jo teisę steigti kitą politinę organizaciją ar jai priklausyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
„dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
komiteto steigėjų skaičius – „0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės, į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų“ – yra visiškai nesuprantamas ir tikslintinas. Šioje dalyje žodis „dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“, o žodis „kandidatuos“ – žodžiais „ketina kelti kandidatus“. Pritarti
patikslinta
kanceliarijos Teisės departamentas
21
punkto formuluotė „įregistruoto juridinio asmens ar politinės organizacijos“ keistina formuluote „įregistruotos politinės organizacijos ar kito įregistruoto juridinio asmens“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
įrašytina „politinės organizacijos“ arba „jos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
628 20.
Pagal projekto 7 straipsnyje, taip pat 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rinkimų komitetai negalėtų steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių (expressis verbis tai nustatoma 7 straipsnio 2 dalyje). Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 7 dalį rinkimų komitetas yra juridinis asmuo, todėl pagal Civilinio kodekso normas, kuriomis reglamentuojama juridinio asmens teisinė padėtis (ir kurioms pagal šio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalį teikiama pirmenybė, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų), rinkimų komitetas turėtų teisę steigti filialus ir atstovybes. Draudimas rinkimų komitetams steigti filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius padalinius diskutuotinas ir dėl to, kad pagal projekto nuostatas rinkimų komitetas galėtų būti steigiamas dalyvauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apimančioje 60 teritorijos administracinių vienetų – savivaldybių, vykstančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Nepritarti Tokia principinė nuostata, nes partijų ir politinių komitetų nesiekiama pilnai sulyginti. Tiesiog siekiama politinių komitetų veiklai nustatyti minimalius kriterijus, kad jie galėtų dalyvauti konkretaus tipo rinkimuose, o tam nėra reikalingas filialų steigimas. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
891
vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus; tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą.
Atsižvelgiant į tai, projekto
registro nuostatus reikėtų formuluoti kaip nuorodą į Vyriausybės tvirtinamus juridinių asmenų registro nuostatus, o 8 straipsnio 3–5 dalyse, 9 straipsnio
nuostatus (plg. su atitinkamomis nuorodomis Civiliniame kodekse). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
formuluotėje „jeigu politinės organizacijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės“ jungtukai „ir“, „bei“ keistini jungtukais „ar“, „arba“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
vertinamą projektą valstybės biudžeto asignavimai būtų skiriami tik politinėms partijoms, neaišku, kokią prasmę turėtų projekto 8 straipsnio 9 dalyje numatyta rinkimų komitetų pareiga dukart per metus pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą, ir kodėl neužtektų tik prieš rinkimus patikrinti, ar rinkimų komiteto narių skaičius atitinka įstatymo reikalavimus. Nepritarti Jei partijos teiks savo narių sąrašą du kartus, o komitetai vieną kartą, TM negalės užtikrinti, kad tas pats asmuo nebūtų ir partijos, ir politinio komiteto narys. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-018 9,10 24.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse siūloma reglamentuoti politinės organizacijos (politinės partijos ir rinkimų komiteto) narių sąrašų pateikimo Teisingumo ministerijai tvarką ir šią tvarką pažeidusiai politinei organizacijai kylančias pasekmes, kartu turėtų būti keičiamas Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas „politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo“. Pritarti Projektas dėl Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimo rengiamas. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nuostata „jai steigti reikalaujamas narių skaičius“ tikslintina, nes politinę organizaciją steigia įstatymo nustatyti fiziniai asmenys – steigėjai, kurie nariais tampa tik po politinės organizacijos įsteigimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
nuostata „Politinių organizacijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu“ tiek, kiek ji apima rinkimų komitetus, nedera su projekto 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią rinkimų komitetams draudžiama turėti struktūrinių padalinių. Pritarti Nuostatos suderintos, kad teritorinis principas taikomas tik partijoms. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
rinkimams“ keistina formuluote „rinkimams į Europos Parlamentą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatos dėl atitikties „steigėjų skaičiaus“ reikalavimui diskutuotinos. „Steigėjo“ sąvoka yra aktuali tik politinės organizacijos steigimo metu – įsteigus politinę organizaciją jos steigėjai tampa nariais, kurių skaičius gali kisti.
organizacijos narių skaičiumi, o ne su „steigėjų“ skaičiumi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
„teisę“ įrašytinas praleistas žodis ,,sudaryti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16
punkto nuostata, pagal kurią politinės organizacijos finansavimo šaltiniu gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, derintina su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal kurį ši dalis skiriama tik politinėms partijoms. Pritarti Paprašyta Finansų ministerijos parengti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
trečiajame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos lėšų grąžinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, tikslintina, nurodant, kokie šios komisijos sprendimai turimi omenyje, kitaip neaišku, kodėl šią labai bendro pobūdžio nuostatą siūloma nustatyti būtent šiame straipsnyje. Pritarti Tikslintina 19 straipsnio 13 dalies formuluotė patikslinta, kad asmenys, nevykdantys šiame straipsnyje nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini, nes minimas ne konkretus, o bendrinis įstatymo pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
numeracija taisytina – po 3 dalies turėtų būti 4–9 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
išbrauktinas žodis „organizacijoms“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
31
punkte vietoj žodžio „organizacijoms“ įrašytina „partijoms“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
punktuose išbrauktinas žodis „organizacijos“. Pritarti38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taisytinos klaidingos nuorodos į 20 straipsnio 4 dalį (jos turėtų būti teikiamos į 20 straipsnio 3 dalį). Pritarti Taip pat 21 str. 5 dalyje brauktina nuoroda į 21 str.6 d., nes atsisakyta nuostatų, susijusių su parlamentine partija. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
44
teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios, vertinamo projekto 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj nuorodų į šiuos įstatymus turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 40.
žodžio „organizacijų“ įrašytina „organizacijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
351
41Projekto penktojo skirsnio pavadinimą,
m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (nuorodą į Buhalterinės apskaitos įstatymą reikėtų pakeisti nuoroda į Finansinės apskaitos įstatymą; sąvoka ,,buhalterinė apskaita“ keistina sąvoka
straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti
„suteikta kompetencija tikrinti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios (nors Rinkimų kodekse šis įstatymas kodifikuojamas tik tiek, kiek reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, – apie tai žr. Teisės departamento 2022 m. vasario 22 d. išvados dėl projekto Nr. XIVP-1279
nuorodos į šį įstatymą turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžio „priimtą“ įrašytinas žodis „nurodytą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2035 45.
Kadangi pagal projekto 31 straipsnio 3 dalį „analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją“, atkreiptinas dėmesys į Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 20, 31, 34 straipsnių nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15
punkte vietoj žodžių „narės valstybėje“ įrašytina „valstybėje narėje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3424
projekte neįvesto trumpinio „Įstatyme“ įrašytina „šiame įstatyme“, o 33 straipsnio 4 dalyje vietoj „Įstatymo“ – „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„politinių“ išbrauktinas; šios dalies nuostata tikslintina, nes jos prasmė
nėra aiški. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
32
punkto formuluotė „Informavimo (reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą“ yra neaiški ir tikslintina; vietoj žodžių
„analitinio fondo“ įrašytina „analitinio centro“; vietoj žodžių „šio
straipsnio 3 dalies 1 punktą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
žodžio „internetinėje“ įrašytinas žodis „interneto“. Atsižvelgti Pakeista nuostata, pastaba neaktuali. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0137 51.
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 178 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant naują įstatymą, anksčiau galiojęs tuos pačius santykius reglamentuojantis įstatymas pripažįstamas netekusiu galios įstatymo pabaigoje atskiru straipsniu, projekto 36 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina atskirame straipsnyje ,,Įstatymo pripažinimas netekusiu galios“, ją patikslinus taip: „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą Nr. I-606 su visais pakeitimais ir papildymais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
kitame straipsnyje. Projekto 36 straipsnio 2 dalies nuostatą siūlytume formuluoti kaip bendresnio pobūdžio normą, kuria būtų nustatytas įpareigojimas politinėms partijoms, įsteigtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, per tam tikrą nustatytą laiką suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma įtvirtinti naujos teisinės formos juridinį asmenį – rinkimų komitetą, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui skirtame straipsnyje neturėtų būti nustatytas pavedimas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus (pavyzdžiui, pakeisti Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus). Kadangi projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr.
XIVP-1279, kuriame numatyta, kad Rinkimų kodeksas įsigaliotų
pereinamųjų nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų komitetų, ketinančių dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, registravimas Pritarti Projekto 38 straipsnyje nustatytas pavedimas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Numatyta, kad šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma
tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų įregistruotos politinės organizacijos. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią jų įsigaliojimo datą. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-02-09 * Įvertinę Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Projektu siūloma nustatyti, kad rinkimams į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas gali būti steigiami naujos teisinės formos juridiniai asmenys – rinkimų komitetai. Projekte nėra nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, aiškinamajame rašte nėra numatytas įgyvendinamųjų teisės aktų poreikis.
Pažymėtina, kad naujos teisinės formos juridinio asmens duomenų registravimui Juridinių asmenų registre, taip pat rinkimų komitetų steigimo dokumentų ir steigėjų sąrašų patikrinimo bei patvirtinimo procedūrų įgyvendinimui būtų būtina pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Be to, naujos teisinės formos juridinio asmens registravimui ir jų narių apskaitai būtina sukurti ir įdiegti programines priemones. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Vyriausybė išvadą pateikė. 55. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
reikalavimų aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nebereikia nurodyti Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinio Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atitinkamai, koreguotina Projekto 2 straipsnio 4 dalis. Pritarti Projekto 2 str. 4 dalis pakoreguota. 56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
4
Aprašo 18 punktu, Projekto
pateiktinas sutrumpintas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pavadinimas, t.y. Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-04-22 * Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomais įstatymų projektais: Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projektu Nr. XIVP-1280, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1281. Norėtume pažymėti, kad pastabų šiems teisės aktų projektams iš savivaldybių gauta labai nedaug. Kelios savivaldybės pateikė pastabas dėl Politinių organizacijų įstatymo projekte ir Rinkimų kodekse naujai reglamentuojamos rinkimų komitetų veiklos, finansavimo tvarkos bei jų statuso sulyginimo su politinėmis partijomis. <..>
rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27 * Viešojoje erdvėje pristatant Rinkimų kodekso (toliau – RK) ir susijusių įstatymų projektus buvo pabrėžiama, kad siekiama sulyginti teises, pareigas ir galimybes dalyvauti rinkimuose politinėms partijoms ir rinkimų komitetams. Išnagrinėję teikiamus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1279(2), Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 (toliau – POĮ) teikiame savo nuomonę ir pastabas. POĮ siekiama naujai reglamentuoti rinkimų komitetų įsteigimą, veiklą ir atsakomybę. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte deklaruojama, kad rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos.
Taigi rinkimų komitetai de facto prilyginami politinėms partijoms, griežtinami įvairūs reikalavimai įsisteigimui, veiklai, atskaitomybei ir t. t., tačiau tuo pačiu jiems apribojama teisė gauti valstybės biudžeto finansavimą, sudaromos kitos įvairios kliūtys, trukdančios efektyviai pasinaudoti tiek aktyvia, tiek pasyvia rinkėjo teise. Konstitucinėje doktrinoje politinės partijos buvo aiškiai atskirtos nuo politinių organizacijų, pažymint galimą jų veiklos laikinumą, t. y. įsikūrimą tam tikram tikslui tam tikram laikotarpiui, pvz., konkretiems rinkimams. Konstitucinis teismas, nagrinėdamas rinkimų į Europos parlamentą reglamentavimą, be kita ko pažymėjo, „kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų – sąrašus.“ (LRKT 2010-11-09 nutarimas byloje Nr. 26/2009). Siūlomu projektu formalizuojant rinkimų komitetų veiklą, sudaromos prielaidos asmeniui, siekiančiam būti išrinktu savivaldybių tarybų rinkimuose, privalomai priklausyti politinei organizacijai, kuri savo reguliavimu iš esmės atitinka politinę partiją, kas gali būti laikoma teisės laisvai vienytis į įvairias organizacijas pažeidimu.
Nepritarti Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo
rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės ar kitokiais ryšiais, bet iki šiol nebuvo nustatytas rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, kuris šiame projekte ir nustatomas, įvardinant šiuos komitetus politiniais komitetais. 3. Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų, Rokiškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-275 Neapsiribojant aukščiau išdėstytu, pastebėtina, kad POĮ 5 straipsnyje nėra aišku kiek asmenų reikia norint įsteigti rinkimų komitetą, kuris dalyvaus tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pateikiamas pavyzdys visiškai neatitinka ir nepaaiškina įstatymo formuluotės ir siūlomo reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra numatomas skirtingas steigėjų skaičiaus reikalavimas rinkimų komitetui, kuris dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą ir rinkimų komitetui, kuris dalyvauja tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose.
Praktikoje gali susiklostyti tokia situacija, kad rinkimų komitetas, dalyvavęs savivaldos rinkimuose, kituose rinkimuose norės kelti kandidatus ir į Europos Parlamentą, vadinasi turės iš naujo steigti rinkimų komitetą su daug didesniu steigėjų skaičiumi. Įvertinant ir tai, kad POĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodoma, jog asmuo gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu, darytina išvada, kad tokiu reguliavimu siekiama apriboti asmenų teisę laisvai pasirinkti organizacijas arba apriboti jų pasyviąją rinkimų teisę. Tuo tarpu politinėms partijoms ir jų kandidatams jokių papildomų steigimosi, organizacinių ir kitokių prievolių neatsiranda. Nepritarti Nepritarti dėl siūlymo atsisakyti apribojimo, kad asmuo gali priklausyti tik vienam rinkimų komitetui. Tai nėra paprasta asociacija, o politinė organizacija, turinti konkrečius siekius dalyvauti rinkimuose. Analogiškas reikalavimas taikomas partijų nariams – galima priklausyti tik vienai politinei partijai. Politiniams komitetams nustatomas skirtingas steigėjų skaičius įvertinant tai, kokiai teritorijai atstovauja konkretus politinis komitetas. Rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su šalies teritorija. Kandidatų sąrašui yra reikalavimas surinkti daugiau parašų nei kituose rinkimuose, tad atitinkamai siejasi ir reikalavimas politiniam komitetui turėti didesnį steigėjų skaičių. 4.
rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kokia steigėjų proporcija yra taikoma politinėms partijos ir rinkimų komitetams – politinei partijai įsteigti užtenka 2000 steigėjų (apie 0,07 proc. gyventojų), tuo tarpu rinkimų komitetui, ypač vertinant tai, kad jis veikia lokaliai, – 0,1 proc. gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Šiuo kriterijumi iš rinkimų komitetų reikalaujama proporciškai daugiau steigėjų, nei iš politinių partijų. Nepritarti Politiniams komitetams nustatomas skirtingas steigėjų skaičius įvertinant tai, kokiai teritorijai atstovauja konkretus rinkimų komitetas. Rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su šalies teritorija. Kandidatų sąrašui yra reikalavimas surinkti daugiau parašų nei kituose rinkimuose, tad atitinkamai siejasi ir reikalavimas politiniam komitetui turėti didesnį steigėjų skaičių. 5. Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų, Rokiškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai
374 POĮ 13 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad vėliau nei 180 dienų iki rinkimų įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali. Tačiau POĮ nėra numatyta jo įsigaliojimo termino, nors POĮ teikiamas bendrame Įstatymų projektų pakete. Net ir darant prielaidą, kad POĮ turėtų įsigalioti iš karto, t. y. nuo jo paskelbimo, akivaizdu, kad rinkimų komitetams nustatomas įsisteigimo reikalavimas sudaro kliūtis artimiausiuose savivaldybių tarybų rinkimuose tinkamai įgyvendinti savo teises, skirtingai nuo jau egzistuojančių politinių partijų, kurioms tokie reikalavimai netaikomi.
Todėl, jei nevertinant aukščiau išdėstytos nuomonės apie nepagrįstą pasyviosios rinkimų teisės varžymą rinkimų komitetą privalomai prilyginant ir reguliuojant kaip politinę partiją, siūlome numatyti POĮ nuostatų įsigaliojimo atidėjimo terminą, t. y. rinkimų komitetų įsisteigimo privalomumą taikyti po 2023 m. vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Šį siūlymą pagrindžia reikalavimas rinkimų komitetui ne tik surinkti reikiamą steigėjų skaičių, suorganizuoti steigiamąjį suvažiavimą, kuriame turi būti priimti komiteto įstatai, programa, išrinkti valdymo organai ir t. t., bet ir prievolė naujos teisinės formos – rinkimų komiteto – politinę organizaciją registruoti Juridinių asmenų registre ir tik po to, kai pateikiamų dokumentų atitiktį patvirtina Teisingumo ministerija. Visas šis naujo politinio darinio steigimo ir įregistravimo procesas gali trukti 3 – 4 mėnesius. Įvertinant aukščiau nurodytą 180 dienų apribojimą bei steigimo ir registravimo proceso trukmę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų paketas nėra priimtas, darytina pagrįsta išvada, kad rinkimų komitetai net nespės įsisteigti ir negalės dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. pabrėžė, jog
„visuotinai pripažinti demokratinės teisinės valstybės standartai įpareigoja
įstatymų leidėją <...> Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo koregavimą atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki kitų savivaldybių tarybų rinkimų“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) 2002 m. priimtą Geros praktikos rinkimuose kodeksą, kuriame rinkimų įstatymų stabilumas priskiriamas prie tinkamo rinkimų principų įgyvendinimo sąlygų; nurodoma, kad esminės, svarbiausios rinkimų teisės nuostatos, neturėtų būti keičiamos likus mažiau negu vieneriems metams iki rinkimų. Taigi, visuotinai pripažįstamas teisinio stabilumo principas reikalauja atidėti POĮ įgyvendinimą ir tuo būdu užtikrinti pagrįstus rinkėjų teisinius lūkesčius. Be kita ko pastebėtina, kad šiai dienai nėra jokių Įstatymų projektus įgyvendinančių teisės aktų projektų, kurių nebuvimas taip pat sudaro sąlygas teisinio stabilumo principo pažeidimui. Pritarti Patobulintame projekte numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas. Pritartina dėl politinio komiteto steigimo termino trumpinimo. 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinių komitetų įsteigimo terminą numatyta sutrumpinti iki 85 dienų, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose. 6. Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų, Rokiškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27 * Taip pat POĮ siūlome numatyti, kad šiuo metu veikiančios visuomeninės organizacijos turėtų teisinę galimybę reorganizacijos būdu, atitikus visas politinėms organizacijoms keliamus reikalavimus, tapti politine organizacija. Nepritarti Pagal Politinių organizacijų įstatymą politinis komitetas yra viena iš politinių organizacijų formų. Juridinių asmenų reorganizavimo POĮ nereglamentuoja, tai CK reguliavimo dalykas. 7.
rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27 * Jei nebūtų atsižvelgta į siūlymus išvengti rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodinamos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su įsisteigimu, finansinių ir kitų ataskaitų teikimu, atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kaip kad yra numatyta politinėms partijoms (POĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kt.). Rinkimų komitetams skiriama biudžeto lėšų asignavimų suma galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems rinkimų komitetams, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų, rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir tiems, kurie per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą, atitinkamai koreguojant POĮ 21 straipsnį. Šis siūlymas kyla iš kitų RK esančių teisų rinkimų komitetams deleguoti atstovus į rinkimų komisijas ir kitus organus. Nepritarti Pagal galiojančius įstatymus ir ne visos įsisteigusios politinės partijos gauna valstybės biudžeto asignavimus, o tik tos, kurios atitinka nustatytus kriterijus. Taip pat partijų ir politinių komitetų nesiekiama pilnai sulyginti. Tiesiog siekiama politinių komitetų veiklai nustatyti minimalius kriterijus, kad jie galėtų dalyvauti konkretaus tipo rinkimuose. 8. Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27 * Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu nebus keičiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, tuomet 0,6 proc. gyventojų pajamų mokestį galės gauti tik politinės partijos, bet ne politinės organizacijos (kurioms siekiama priskirti Rinkimų komitetus). Tokiu būdu dar labiau sudarant nelygias veikimo sąlygas tarp rinkimų komitetų ir partijų, siekiant pritraukti finansavimą veiklai vykdyti.
Atsižvelgti Numatomas keisti minėtas įstatymas, dėl galimybės 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio gauti politinėms organizacijoms. 9. Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Kazlų Rūdos savivaldybių merai
2 Rinkimų kodekso įstatymo pakete numatoma politines partijas ir rinkimų komitetus traktuoti kaip politines organizacijas. Iš to išplaukia, kad tiek partijoms, tiek rinkimų komitetams turėtų galioti lygiateisiškumo principas. Savivaldybių merai, išrinkti kaip rinkimų komitetų lyderiai, jau yra pateikę savo pastabas dėl nevienodo rinkimų komitetų ir politinių partijų teisių numatomo reguliavimo. Todėl jei nebus atsisakyta rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodinamos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su įsisteigimu, finansinių ir kitų ataskaitų teikimu, atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kaip kad yra numatyta politinėms partijoms (Politinių organizacijų įstatymo (toliau – POĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kt.). Rinkimų komitetams skiriama biudžeto lėšų asignavimų suma galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems rinkimų komitetams, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir tiems, kurie per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą, atitinkamai koreguojant POĮ 21 straipsnį. Toks siūlomas reguliavimas būtų analogiškas Rinkimų kodekse numatomoms rinkimų komitetų teisėms teises deleguoti atstovus į rinkimų komisijas ir kitus organus. Kadangi
klausymuose buvo įvardinta, jog nežinoma ir nesvarstoma kaip asignavimai galėtų būti skirstomi, numatant juos ir rinkimų komitetams, teikiame konkretų siūlymą svarstymui.
Siūlome koreguoti POĮ 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti
paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. Valstybės biudžeto asignavimai rinkimų komitetų veiklai finansuoti paskirstomi tiems rinkimų komitetams, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir tiems, kurie per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą yra gavę ne mažiau kaip 1 mandatą.“ Nepritarti Politinis komitetas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir(arba) savivaldos teisę, dalyvaujant rinkimuose į Europos Parlamentą. o ir (arba) savivaldybių tarybų ir(arba) merų rinkimuose. Politinė partija gali tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose. Taigi partijų ir politinių komitetų nesiekiama pilnai sulyginti. Tiesiog siekiama politinių komitetų veiklai nustatyti minimalius kriterijus, kad jie galėtų dalyvauti konkretaus tipo rinkimuose. 10.
savivaldybių merai
41 Nustatant asignavimo dydį ir vieno rinkėjo metinį finansinį koeficientą pakaktų POĮ 21 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti sekančiai: „1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų ir rinkimų komitetų, kuriems pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos ar rinkimų komiteto veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;“ Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija ar kitos institucijos mato ir kitokius galimus reguliavimo būdus, kuriais būtų užtikrinamas visų politinių organizacijų lygiateisiškumas gaunant valstybės biudžeto asignavimus, prašome juos teikti svarstymams. Nepritarti Žr. argumentus išdėstytus prie 9 pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba 2022-04-11 * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos regionų frakcijos 2022 m. kovo 16 d. prašymą, atliko Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projektu siekiama įtvirtinti naujovę – analitinius centrus, kuriuos gali steigti politinės partijos.
Pagal Projektą, analitinis centras – pagal Politinių organizacijų įstatymą (toliau
analitinių centrų teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo. Pagal Projekto 2 straipsnio 3 dalį, analitinio centro tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą. Projekte ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokie partijos interesai laikytini
„viešaisiais“, todėl Projekto nuostata „tenkinant politinės
partijos viešuosius interesus“ sudaro prielaidas įvairioms interpretacijoms. Projekte ir Projekto aiškinamajame rašte nėra detalizuota (paaiškinta), kokias konkrečias veiklas, išskyrus renginius (mokymus) (Projekto 33 str. 2 d.) ir politinės reklamos paslaugas (Projekto 33 str. 3 d. 1 p.) analitiniai centrai vykdytų.
Iš Projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų („<...> nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais“) galima suprasti, kad analitinio centro vykdomos veiklos galėtų sutapti su Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (Rinkimų kodekso projekto 115 straipsnio 8 dalyje) nurodytomis politinei kampanijai reikalingomis paslaugomis, pavyzdžiui, politinei partijai būtų teikiamos politinės kampanijos konsultavimo, mokymo, komunikacijos, viešųjų ryšių, žiniasklaidos planavimo, politinės reklamos ir kitos politinei kampanijai reikalingos paslaugos. Projekte nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija kontroliuoja analitinį centrą, jį finansuoja skirdama lėšas analitinio centro veiklai, į tai, kad analitinis centras iš esmės neveiktų rinkos sąlygomis (kadangi paslaugas, be renginių dalyvių, teiktų tik politinei partijai), manytina, kad Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sudarytos sąlygos politinėms partijoms pasinaudojant analitiniais centrais manipuliuoti politinės kampanijos išlaidomis. Pavyzdžiui, už analitinio centro politinei partijai suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas (arba šias paslaugas gaunant neatlygintinai), taip išvengiant teisės aktuose politinėms partijoms nustatytų politinės kampanijos išlaidų limitų. Taip pat iškiltų atsakomybės taikymo politinei partijai problema, jei atitinkamus veiksmus, kuriais siekiama naudos politinei partijai (pavyzdžiui, politinei kampanijai reikalingas paslaugas teiktų neatlygintinai ar už žemesnes nei rinkos kainas), savo iniciatyva atliktų analitinis centras.
Politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn[2], už politinės kampanijos limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai. Nors Projekto 33 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad analitinio centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai, tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šio reikalavimo laikymosi kontrolė praktikoje būtų ypač sudėtinga ar net neįmanoma. Paminėtina, kad Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) vertinimo ataskaitoje Lietuvai „Dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo“[3] nurodė, kad „tretieji asmenys“ gali vaidinti svarbų vaidmenį politinėse kampanijose ir turėti įtakos jų rezultatams, egzistuoja grėsmė, kad per tokius asmenis gali būti netiesiogiai finansuojamos politinės partijos ir kampanijos, šių trečiųjų asmenų veikla gali būti piktnaudžiaujama pasitelkiant ją kaip papildomą neteisėtą politinės kampanijos priemonę ir kad gali būti apeitos net ir labai išsamios bei griežtos galiojančios taisyklės. Pritarti Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Analitinis centras – pagal šį ir Viešųjų įstaigų įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas yra politinė partija ir kurio tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.“ Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi, „8.
Politinis fondas –juridinis asmuo, kuris yra įsteigtas Europos sąjungos ar NATO valstybėse narėse ir kurio veiklos tikslai yra:
1) puoselėjant demokratines vertybes Europos ir (ar) NATO valstybių narių viešosios politikos stebėjimas, analizavimas, dalyvavimas diskusijose ir jų organizavimas;
2) su Europos ir NATO valstybių narių viešosios politikos klausimais susijusios analitinės ir šviečiamosios veiklos vykdymas siekiant puoselėti demokratines vertybes (seminarai, mokymai, kursai, konferencijos, studijos, moksliniai tyrimai ir kita);
3) bendradarbiavimas siekiant skatinti demokratiją valstybėse ES ir(ar) NATO narėse bei trečiosiose šalyse“
tarnyba
295
analitinio centro galimą finansavimo šaltinį – politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos. Minėta nuostata diskutuotina šiais aspektais:
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pateikta. Todėl neaišku, koks Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje įsteigtas subjektas laikytinas politiniu fondu. Pagal Projekto 35 straipsnį numatyta analitinių centrų finansavimo kontrolė, todėl nesant apibrėžtai „politinio fondo“ sąvokai, ši kontrolė negalės būti tinkamai vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekte pateikti „politinio fondo“ apibrėžimą. 1.2.2.
(ir koks jis bus ateityje) kitose Europos Sąjungos ar NATO narėse valstybėse: ar pagal tos valstybės teisinį reguliavimą leidžiama šiems politiniams fondams priimti paramą iš trečiųjų šalių subjektų, kokie keliami skaidrumo reikalavimai ir pan. Pavyzdžiui, jei politiniams fondams pagal tos valstybės teisinį reguliavimą leidžiama priimti pinigines dovanas iš privačių juridinių asmenų ir šiems politiniams fondams finansuojant analitinius centrus Lietuvoje, tokiu atveju būtų apeinamas Projekte numatytas draudimas analitiniams centrams gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų (Projekto 32 straipsnio 2 dalis). Siekiant suvaldyti aukščiau minėtas rizikas, užkirsti kelią neaiškios kilmės finansinių šaltinių patekimui į politinių partijų veiklą bei siekiant, kad analitinių centrų iš minėtų fondų gaunamomis lėšomis nebūtų pakenkta politinių partijų nepriklausomumui, demokratiniam funkcionavimui ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, siūlytina Projekte nustatyti papildomas minėtų rizikų suvaldymo priemones. Pritarti Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus argumentus ir STT rekomendacijas siekiant analitinių centrų veiklą sureglamentuoti skaidrumo ir finansavimo kontrolės principais, užtikrinant jų finansavimo viešumą bei pastovią finansavimo stebėseną, kurią atliktų Vyriausioji rinkimų komisija, 32 straipsnis patobulintas, atskirai išskiriant 33 straipsnį dėl fondo patikimumo nustatymo. Atitinkamai kiti straipsniai pernumeruoti. Siūloma išdėstyti 32 straipsnį taip:
„32 straipsnis. Analitinio centro finansavimo šaltiniai
1.
Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:
1) steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšos;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO valstybėje narėje ir įtrauktų į patikimų politinių fondų sąrašą, lėšos;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis. 2. Analitiniam centrui visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. 3. Analitiniam centrui visais atvejai yra draudžiama priimti finansavimą iš politinio fondo, apie kurį yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad politinis fondas finansuojamas lėšomis iš asmenų nesuderinamų, kurių veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu arba fondo lėšos perduotos analitiniam centrui yra suformuotos iš privačių asmenų perduotų lėšų ar kitokio turto“. Siūloma 33 straipsnį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Politinio fondo patikimumas
1Analitinis centras gali priimti lėšas tik iš politinio fondo,
kuris Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu yra įtrauktas į patikimų politinių fondų sąrašą. 2.
fondų sąrašą turi kreiptis su prašymu į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Analitinis centras kartu su prašymu privalo pateikti:
1) dokumentus, įrodančius analitinio centro ir politinio fondo bendradarbiavimą;
2) steigimo dokumentus, kuriuose būtų nustatyti politinio fondo veiklos tikslai;
3) duomenis apie politinį fondą finansavusius asmenis už paskutinius 2 metus;
4) duomenis apie politinio fondo vadovą, kitą valdymo ar priežiūros organo narį ar kitą asmenį, turintį (turinčius) teisę atstovauti politiniam fondui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, buhalterį (buhalterius) ar kitą (kitus) asmenį (asmenis), turintį (turinčius) teisę surašyti ir pasirašyti politinio fondo apskaitos dokumentus (toliau – atsakingi asmenys);
5) politinio fondo duomenis (pavadinimas, adresas, juridinio asmens kodas);
6) dokumentus, įrodančius, kad politinis fondas veikia ne mažiau kaip
į Patikimų politinių fondų sąrašą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu – ir į kitas institucijas (toliau - atsakingos institucijos), ar jos pagal kompetenciją turi informacijos apie tai, kad politinis fondas nėra patikimas. 4.
institucijos turi informacijos apie tai, kad politinis fondas, jo atsakingi asmenys ir (ar) fondą finansuojantys asmenys:
1) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
2) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, yra įtariamas arba kaltinamas dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius arba dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas;
4) yra pažeidę teisės aktus, reglamentuojančius lobistinę veiklą;
5) asmens atžvilgiu yra atlikti yra atlikti mokestiniai patikrinimai, tyrimai, kuriais nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai;
6) asmeniui yra taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;
7) yra kitų pagrįstų duomenų dėl politinio fondo ir (ar) fondą finansuojančių asmenų rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams;
8) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad dėl korupcijos rizikos veiksnių, susijusių su politiniu fondu, jo atsakingais asmenimis ar fondą finansuojančiais asmenimis, gali pasireikšti korupcijos rizika arba rizika, kad bus padaryta žala rinkimų ar referendumų tvarkai, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkai. 5.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. 6. Vyriausioji rinkimų komisija vertina gautą informaciją iš atsakingų institucijų ir šios informacijos pagrindu priima sprendimą dėl politinio fondo įtraukimo į Patikimų politinių fondų sąrašą. Į Patikimų politinių fondų sąrašą Vyriausioji rinkimų komisija atsisako įtraukti politinio fondo, jei gauta duomenų dėl politinio fondo ir (ar) fondą finansuojančių asmenų rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams ir (ar) duomenų apie su politiniu fondu ir (ar) fondą finansuojančių asmenų susijusius korupcijos rizikos veiksnius, taip pat jei politinis fondas veikia mažiau kaip 5 metus. 7. Vyriausioji rinkimų komisija gautą analitinio centro prašymą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 1 mėnesį. Atsakingoms institucijoms nagrinėjant Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą, šis laikas neįskaitomas į laiką, per kurį sprendimą turi priimti Vyriausioji rinkimų komisija. 8. Vyriausioji rinkimų komisija, iš atsakingų institucijų gavusi atsakymus, kad jos neturi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie politinį fondą, įtraukia fondą į Patikimų politinių fondų sąrašą. Kai atsakingos institucijos informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad nėra informacijos apie fondą, laikoma, kad politinis fondas yra nepatikimas. 9. Analitinis centras, gavęs finansavimą iš politinio fondo, iki kitų metų kovo 15 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia dokumentus dėl politinį fondą finansavusių asmenų už paskutinius 2 metus. Vyriausioji rinkimų komisija šiuos duomenis pateikia atsakingoms institucijoms ar jos pagal kompetenciją turi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie politinį fondą finansavusius asmenis. 10.
fondą finansavusių asmenų, arba pateikia žinomai klaidingus duomenis arba atsakingos institucijos pateikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu analitinio centro iš politinio fondo gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą, taip pat politinis fondas išbraukiamas iš Patikimų politinių fondų sąrašo. 11. Analitinis centras yra atsakingas už politinio fondo finansinių dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai arba šiuos dokumentus tiesiogiai gali pateikti politinis fondas. 12. Vyriausioji rinkimų komisija atlikusi analitinio centro veiklos ir finansavimo tyrimą, turi teisę:
1) įpareigoti analitinį centrą nepriimti, nenaudoti ir gautas lėšas grąžinti lėšų davėjui, jei lėšų davėjo veikla prieštarauja ar yra nesuderinama su šio įstatymo nuostatomis. Jei gautų lėšų neįmanoma grąžinti lėšų davėjui, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu analitinis centras lėšas perveda į valstybės biudžetą. 2) šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoti analitinio centro veiklos tyrimą. Šio ir kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios politinės organizacijos veiklos tyrimą, analitinio centro veiklos tyrimui taikomos mutatis mutandis. 13. Politinis fondas yra šalinamas iš patikimų politinių fondų sąrašo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu esant šioms aplinkybėms:
1) tiesiogiai suinteresuotos politinės partijos prašymu;
2) gavus šiame straipsnyje nurodytų duomenų apie politinio fondo nepatikimumą;
3) pasikeitus politinio fondo veiklos tikslams, atsakingiems asmenims, ir apie tai per 3 mėnesius neinformavus Vyriausiosios rinkimų komisijos. 14. Pasikeitus politinio fondo steigimo dokumentams, atsakingiems asmenims, analitinis centras nedelsiant apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri sprendžia, ar politinis fondas atitinka Įstatymo reikalavimus. 15.
fondų sąrašą patikrinimo ir analitiniam centrui finansavimą skyrusio politinio fondo lėšų šaltinių patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Taip pat siūloma papildyti 29 straipsnį 5 dalimi numatant, kad šio straipsnio nuostatos taikomos ir analitinio centro veiklos tyrimui. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-04-1135
Įstatymo pažeidimus Analitinis centras atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Tačiau Projekte, skirtingai nuo politinių organizacijų[4], dėl analitinių centrų padarytų pažeidimų atskirai atsakomybės nesiūloma reglamentuoti, taip pat dėl žemiau nurodytų atvejų nėra pateikti siūlymai pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Todėl analitiniai centrai išvengtų atsakomybės už pažeidimus tokiais atvejais:
neleistinų šaltinių (nenustatyta atsakomybė tiek asmeniui, kuris neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, tiek neteisėtą finansavimą gavusiam analitiniam centrui) (Projekto 32 straipsnio 1 dalis);
rinkimų komisijai finansinių ir veiklos ataskaitų (Projekto 34 straipsnio 3 dalis);
nepaskelbtus mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas (Projekto 34 straipsnio 4 dalis) ar paskelbus žinomai klaidingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti atsakomybę už minėtus pažeidimus, pavyzdžiui, atitinkamai papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnius. Pritarti 35 straipsnį išdėstyti taip:
„1. Analitinio centro finansinės apskaitos tvarkymą
reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Finansinės apskaitos įstatymas ir kiti finansinės apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai.
Šis įstatymas nustato papildomus finansinės apskaitos tvarkymo ir ataskaitų reikalavimus analitiniam centrui. Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina šiame straipsnyje nurodytų analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų ir kitų ataskaitų formas, jų pildymo, pateikimo ir viešinimo tvarkos aprašus. 2. Kartu su analitinio centro metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai:
1) lėšų gautų iš savininko ataskaita;
2) lėšų gautų iš trečiųjų asmenų ataskaita;
3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant išlaidas, apmokėtas politinių partijų gautas iš valstybės biudžeto sąskaitos, ir paslaugas teiktas savininkui politinės kampanijos tikslais. 3. Analitinis centras kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų analitinio centro metinį finansinių ataskaitų rinkinį su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais, veiklos ataskaitą, auditoriaus ataskaitą (jeigu ji privaloma pagal Viešųjų įstaigų įstatymą). Prireikus, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais. 4. Analitinis centras ne vėliau kaip iki mėnesio 15 d. pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio mėnesio banko sąskaitų išrašus ir mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas.“
tarnyba
pasiūlymai:
analitinių centrų finansinių ataskaitų dokumentų pildymo ir pateikimo tvarka, ataskaitų apie gautas lėšas viešinimo tvarka: 2.1.1.
Pagal Projekto 34 straipsnio 2 dalį, analitinis centras kartu su metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu turi parengti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti ir priedus – lėšų, gautų iš dalininko ataskaitą, lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų ataskaitą, analitinio centro veiklos finansavimo ataskaitą, taip pat turi pateikti banko sąskaitų išrašus. Tačiau skirtingai nuo politinių organizacijų (Projekto 24 straipsnio
rinkimų komisija tvirtintų analitinių centrų finansinių ataskaitų rinkinių, jų priedų formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus, todėl nėra aiški šių dokumentų pildymo ir pateikimo tvarka, kokio turinio, detalumo turėtų būti šie dokumentai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti Projektą. 2.1.2. Pagal Projekto 34 straipsnio 4 dalį, analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant skaidrumo ir atliekant analitinių centų finansavimo kontrolę, svarbu, kad minėtos lėšų ataskaitos būtų detalios (o ne nurodomos tik bendros gautų lėšų sumos). Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Projekto 34 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad minėtos ataskaitos turi būti detalios (nurodomas kiekvienas lėšas pervedusio subjekto pavadinimas (išskyrus renginių atvejus), nurodoma už ką tokios lėšos buvo pervestos (konkrečios suteiktos paslaugos ar įvykdytų (planuojamų vykdyti) projektų esmė).
Taip pat siūlome nustatyti minimalų laikotarpį (pavyzdžiui, 2 metus), už kurį analitinio centro internetinėje svetinėje turi būti patalpintos mėnesinės ataskaitos (siekiant išvengti atvejų, kai skelbiama tik praėjusio mėnesio gautų lėšų ataskaita, o prieš tai buvusios lėšų ataskaitos iš internetinės svetinės pašalinamos). Arba galėtų būti Projekte numatyta, kad šių mėnesinių ataskaitų apie gautas lėšas skelbimo internetinėje svetinėje tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 2.2. Pagal Projektą nėra nustatyto draudimo, kad analitiniai centrai negalėtų teikti paramos kitiems subjektams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, politinės partijos, politinės organizacijos negali teikti paramos. Atsižvelgus į tai, kad analitinis centras yra kontroliuojamas politinės partijos, ir siekiant išvengti politinių partijų piktnaudžiavimų teikiant paramą pasinaudojant analitiniais centrais, siūlytina nustatyti (Projekte ir (ar) Labdaros ir paramos įstatyme) draudimą, kad analitiniai centrai negalėtų teikti paramos kitiems subjektams. Pritarti Projektas patobulintas atsižvelgiant į šias pastabas. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba
14
ir pasiūlymai:
nustatyti analitinio centro galimą finansavimo šaltinį – Europos politinių fondų lėšos. Pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr.
1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo[5] (toliau – ES Reglamento) 22 straipsnio 2 dalį, Europos politinių fondų lėšos nenaudojamos politinėms partijoms tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti. Analitiniam centrui gaunant lėšas iš Europos politinių fondų, netiesiogiai finansinę naudą gautų ir analitinio centro steigėja ir vienintelė dalininkė politinė partija, kadangi politinei partijai būtų palengvinta analitinio centro (kurio veiklos tikslas – teikti politinei partijai paslaugas) išlaikymo našta. Todėl svarstytina, ar Projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dera su ES Reglamento 22 straipsnio nuostatomis. 3.2. Projektu siūlant reglamentuoti rinkimų komitetus, galimai liko spragos dėl rinkimų komitetų atsakomybės už tam tikrus pažeidimus. Be Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-01 išvadoje Nr. XIVP-1281[6] dėl Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateiktų pasiūlymų pakeisti (vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašant „politinių organizacijų“) Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio 8 dalį, 544 straipsnio 1 ir 3 dalis, 545 straipsnio pavadinimą ir 3 dalį, siūlome svarstyti dėl Administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnio 2 dalies pakeitimo (vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašant
„politinių organizacijų“), taip pat Baudžiamojo kodekso 175¹ straipsnio („Neteisėtas
politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“), 295 straipsnio ir XXVI skyriaus pavadinimo „Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkai“) ir 295 straipsnio pakeitimo. 3.2.
organizacijų ir analitinių centrų finansavimo šaltinių baigtinį sąrašą ir siekiant, kad teisės aktų nuostatos tarpusavyje derėtų, siūlytina atitinkamai patikslinti Labdaros ir paramos įstatymą, numatant, kad paramos gavėjais negali būti politinės organizacijos ir analitiniai centrai. Šiuo metu Labdaros ir paramos įstatymas numato, kad paramos gavėjais negali būti politinės partijos. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, yra nepakankamas, neužtikrinantis skaidrumo ir galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti. <..> Pritarti iš dalies Nepritarti 3.1. pastabai. ES Reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas yra nukreiptas į draudimą subsidijuoti politinės partijos tiesioginės veiklos išlaidas. ES Reglamentas nedraudžia Europos politinio fondo ir analitinio centro bendradarbiavimui ir analitinio centro veiklų nesusijusiu su savininku finansavimo Europos politinio fondo lėšomis. Manytina, kad patobulinus projektą iš esmės pagal STT rekomendacijas, keliami klausimai išsisprendžia. Pritarti minimų įstatymų projektų pakeitimui, kurių projektai registruoti, kaip lydimieji. 7. Valstybinė asmens duomenų inspekcija
9 1,2 <...>Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektą[7] (toliau – POĮ), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
įtvirtinta politinės organizacijos pareiga teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai politinės organizacijos narių sąrašą, šio sąrašo teikimo tikslą (siekiant nustatyt, ar politinės organizacijos nariai atitinka POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus) ir turinį (politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir, POĮ nustatytu atveju, pilietybė).
Įvertinus asmens duomenų teikimo tikslą ir POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus politinės organizacijos steigėjams ir nariams, matyti, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas neapima politinės organizacijos nario gyvenamosios vietos adreso. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti POĮ 8 straipsnio 9 dalį, papildant asmens duomenų teikimo tikslą ir (ar) POĮ
tvarkymo būtinumą. Pritarti
duomenų inspekcija
25
Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, siūlytina tikslinti POĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nustatant asmens duomenų skelbimo tikslą. <..> Pritarti Patikslintas POĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustatant asmens duomenų skelbimo tikslą. 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-04-07 * Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1281. Pastabų XIVP-1280 projektui neteikia(mūsų pastaba). Atsižvelgti
rinkimų komisija 2022-04-25 * 1.
Vyriausioji rinkimų komisija siūlo: 1.1. patikslinti 21 straipsnio nuostatos, dalis jų turėtų galioti politinėms partijoms, įsteigtoms po šio įstatymo įsigaliojimo (siūlomo 21 straipsnio 6 dalies „bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus“);
finansavimo viešumo reikalavimus analitiniams centrams ne žemesnius nei politinėms organizacijoms;
centrams. Atsižvelgti
rinkimų komisija 2022-04-25 Vyriausioji rinkimų komisija atkreipia dėmesį, kad įstatymu nereguliuojama, kam gali būti naudojami politinės partijos analitiniam centrui pervesti valstybės biudžeto asignavimai, ar gali būti vykdomos operacijos grynaisiais. Atsižvelgti Nuostatos patobulintos. 12. Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-25 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įstatymų leidėjas turi teisę spręsti dėl 21 str. 6 d. normos tikslingumo, atsisakant valstybės biudžeto skyrimo naujoms parlamentinėms politinėms partijoms (reiktų išbraukti 21 straipsnio 6 dalį ir nereikalingas šiuo raštu siūlomas 21 straipsnio 4 dalies 2 punkto pakeitimas. Atsižvelgti
rinkimų komisija
1
nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatus. Pritarti
rinkimų komisija
4 N 4.
Analitinio centro einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, analitinio centro sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos analitinio centro lėšos ir iš kurios apmokamos analitinio centro išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai analitinio centro veiklai vykdyti. Pritarti
rinkimų komisija
16
Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos ar analitinio centro sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos. Nepritarti Valstybės biudžeto asignavimus gauna tik politinės partijos, įvykdžiusios nustatytus kriterijus. 16. Vyriausioji rinkimų komisija
10 N Papildyti nauja 9 dalimi, o kitas pernumeruoti:
gali rinkti tik į politinės kampanijos sąskaitą ir naudoti Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Pritarti
rinkimų komisija
14
organizacijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė organizacija priėmė ar panaudojo iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, įpareigojantys politines organizacijas pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį įstatymą, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą. Pritarti
komisija
2
partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nuo pusės iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą. Nuo 5 dalies visas dalis reikia pernumeruoti
biudžeto lėšos negali būti naudojamos šio straipsnio 5 4 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose numatytoms išlaidoms, jeigu jų turėta vykdant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytą veiklą. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatytos veiklos apskaita tvarkoma atskirai nuo valstybės biudžeto asignavimų naudojimo apskaitos. 78.
nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai lieka politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje ir gali būti naudojami kitais metais šio straipsnio 45 dalyje numatytai veiklai finansuoti. 9. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės
rinkimų komisija
2
paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms organizacijoms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. Pritarti
rinkimų komisija
4 4.
Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos organizacijos veiklai finansuoti, sumos minusavus asignavimų dalį, skiriamą pagal šio straipsnio 6 dalį, gautą sumą dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės organizacijos partijos kandidatus, balsų skaičiaus;
savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje keltas kandidatas ar jos kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų rinkimuose buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Rinkimų kodekso reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami. Pritarti iš dalies 21 straipsnio 4 d. 2 punkto siūlymas neaktualus. Kitiems siūlymams pritarta. 21. Vyriausioji rinkimų komisija
5 5.
Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Jeigu kalendorinių metų pabaigoje vyksta teisminiai ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo politinei partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimai pagal 20 straipsnio 4 3 dalį arba 21 straipsnio 6 dalį, nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai pervedami į Vyriausiosios rinkimų komisijos depozitinę sąskaitą ir joje saugomi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pritarti
rinkimų komisija
6
nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio, bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus.
Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio, bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus Nepritarti Projekto 21 straipsnio 6 dalies atsisakyta, tai siūlymas neaktualus. 23. Vyriausioji rinkimų komisija
7
nuo kitų kalendorinių metų pradžios po naujos politinės partijos įregistravimo, bet ne anksčiau nei politinė partija įgyja teisę dalyvauti rinkimuose, iki paskutinio pusmečio, kurio asignavimai skaičiuojami pagal Seimo rinkimų, po kurių įsteigta parlamentinė politinė partija, rezultatus.
Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jei juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo ar prijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai. Nepritarti Siūlymas neaktualus, nes 21 straipsnio 6 d. atsisakyta
rinkimų komisija
tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. 2.
2Vyriausioji rinkimų komisija:
nurodytų priedų ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;
organizacijos ir analitinio centro patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
analitiniai centrai laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;
organizacijos, analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti jo priedai būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją;
politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės organizacijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;
6) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiamos analitinių centrų mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas;
76) tvirtina politinių organizacijų bei analitinių centrų finansinių ataskaitų rinkinių ir sąskaitų išrašų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarkos aprašus. Pritarti
rinkimų komisija 2022-04-2525
patikrinimas 1.
Politinė organizacija, per kalendorinius metus gavusi didesnę kaip 200 VMDU dydžių ir didesnę pajamų sumą arba gavusi valstybės biudžeto asignavimus, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti politinės organizacijos patikrinimo sutartį. 2. Analitinis centras, per kalendorinius metus gavęs 100 VMDU dydžių ir didesnę pajamų sumą, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti analitinio centro patikrinimo sutartį. 32. Politinių organizacijų ir analitinių centrų, per kalendorinius metus gavusių mažiau negu 200 VMDU dydžių mažesnę nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pajamų sumą, patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje nurodytam nepriklausomam politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių arba auditorių paslaugas. 43. Auditorius:
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, nustatančią auditoriaus atliekamo darbo mastą;
reikalingus dokumentus politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimui atlikti. 4. Politinės organizacijos ir analitiniai centrai privalo bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiu auditoriumi ir pateikti patikrinimui atlikti reikalingus duomenis, dokumentus ir kitą informaciją. Pritarti 25 straipsnio dalis patobulinta, išdėstant taip:
„2. Analitinis centras, per kalendorinius metus gavęs 100 VMDU dydžių
ir didesnę pajamų sumą arba gavęs iš politinės partijos jai skirtų valstybės biudžeto asignavimo lėšų, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti analitinio centro patikrinimo sutartį.“
rinkimų komisija 2022-04-2526
1.
straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, politinės organizacijos narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai yra vieši ir skelbiami 10 metų neribotą laiką. 2. Analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais, mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų yra vieši ir skelbiami neribotą laiką. 32. Kiekvienas asmuo, pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą galintis finansuoti politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės organizacijos ar analitinio centro finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedais ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones. 43. Politinės organizacijos ir analitiniai centrai, kurie kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų politinės organizacijos ir analitiniai centrai savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas. Pritarti
rinkimų komisija 2022-04-2532
1.
Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:
1) steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšos;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis. 2. Analitiniam centrui visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo Analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams stebėseną. 3. Analitinis centras lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šaltinių, išskyrus iš politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervestas lėšas, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš einamosios banko sąskaitos. 4. Analitinis centras lėšas, gautas iš politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos. 5.
analitinio centro gautas lėšas nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje mėnesinėje ataskaitoje ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. Iš šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų finansavimo šaltinių gautos lėšos nurodomas išskiriant jas pervedusius asmenis ir pervestas sumas. 6. Jeigu analitinis centras priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja analitinį centrą tokio pat dydžio sumą, kurią analitinis centras priėmė ar panaudojo iš neleistinų finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, įpareigojantys analitinius centrus pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį įstatymą, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą. Pritarti Projekto 32 straipsnio nuostatos, siekiant finansavimo skaidrumo ir visapusiškos finansavimo kontrolės patobulintos atsižvelgiant į VRK ir taip pat į STT siūlymus. 28. Vyriausioji rinkimų komisija
1
siekiant išvengti Lietuvos Respublikos politinių Rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai. Pritarti
rinkimų komisija 2022-04-2535
apskaita ir atskaitomybė
rinkiniu parengiami priedai:
1) lėšų gautų iš dalininko ataskaita;
2) lėšų gautų iš trečiųjų asmenų ataskaita;
3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant išlaidas, apmokėtas iš valstybės biudžeto sąskaitos, ir paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais;
4) banko sąskaitų išrašai. 4.
ataskaitas apie gautas lėšas ne vėliau kaip iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio mėnesio banko sąskaitų išrašus ir mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas. Pritarti Papildomai teisinio tikslumo tikslu, siūloma šį punktą išdėstyti taip:
„3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi
analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant išlaidas, apmokėtas lėšomis, gautomis iš politinių partijų valstybės biudžeto sąskaitos, ir paslaugas teiktas savininkui politinės kampanijos tikslais.“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
1
ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija ir rinkimų komitetas politinis susivienijimas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir rinkimų komitetų politinių susivienijimų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 2. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
4
dalies pakeitimas
ją išdėstyti taip: „4.
Politinė organizacija - pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo: politinė partija arba rinkimų komitetas politinis susivienijimas, kurio tikslas yra tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir, priklausomai nuo organizacijos formos, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 3. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
7
ją išdėstyti taip: „7. Rinkimų komitetas Politinis susivienijimas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 4. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
4
dalies pakeitimas
ją išdėstyti taip: „4.
Rinkimų komitetui Politiniam susivienijimui, kuris dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina, kad jis Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip tūkstantį steigėjų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 5. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
5
dalies pakeitimas
ją išdėstyti taip: „5. Rinkimų komitetui Politiniam susivienijimui, kuris dalyvaus tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos susivienijimas komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinio susivienijimo rinkimų komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti rinkimų komiteto politinio susivienijimo įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam rinkimų komiteto politinio susivienijimo steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 6. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
22
1.
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) politinės organizacijos teisinė forma –
politinė partija arba rinkimų komitetas politinis susivienijimas;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 7. Seimo nariai: Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
2
dalies pakeitimas
išdėstyti ją taip: „2. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai negali steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 8. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
2
straipsnio 2 dalies punktą ir išdėstyti jį taip: „2. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus Europos Parlamento rinkimams, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 9. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,
3
straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 10. Seimo nariai:
Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius, Rita Tamašunienė 2022-03-15 * Argumentai: Siūloma „Rinkimų komiteto“ sąvoką keisti į „Politinio susivienijimo“ sąvoką. „Rinkimų komitetas“ nebeatitinka pačios sąvokos esmės, nes tai suponuoja, kad šis politinis darinys gali būti įsteigtas tik rinkimams. Pavyzdžiui, iš esmės neteigiama, kad partija, kuri veikia ne tik rinkimų metu, yra traktuojama kaip „rinkimų partija“. Šiuo atveju logiškas siūlymas pervadinti komitetus į „Politinius susivienijimus“. Visuomenėje taip pat paplitęs manymas, kad komitetas, visų pirma, yra organizacijos struktūrinis ir darbinis padalinys, kuris nesusijęs su rinkimais. Rinkimų komiteto sąvokos klausimas taip pat turėtų būti išspręstas rinkimų kodekse. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo apibendrinti klausymų metu, komiteto posėdyje apsispręsta rinkimų komitetus vadinti politiniais komitetais. 11.
15 Argumentai: Atsižvelgiant tai, kad STT atlikusi projekto antikorupcinį vertinimą nurodė daug esminių pastabų, susijusių su analitinių centrų finansavimu, ypač užsienyje esančiais šaltiniais, o taip pat konstatavo, kad „Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, yra nepakankamas, neužtikrinantis skaidrumo ir galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.“ „Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomas analitinių centrų teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.“ Siūlytina atsisakyti analitinių centrų finansavimo lėšomis, kurios centrui suteiktų ES arba NATO valstybėse įsikūrę juridiniai asmenys. Pasiūlymas:
Išbraukti 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, o 6-8 punktus laikyti atitinkamai 4-6 punktais. „1.
„1. Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:
1) steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšos;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;
6) 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo narės pateiktus argumentus 5 punkto nuostata patikslinta:
„5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO valstybėje narėje
ir įtrauktų į patikimų politinių fondų sąrašą, lėšos;“ Taip pažymėtina, kad STT atlikus projekto antikorupcinį vertinimą ir nurodžius, kad teisinis reglamentavimas nepakankamas, ir neužtikrinantis skaidrumo bei galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti, projekto 32-34 straipsniai visapusiškai patobulinti atsižvelgiant į STT rekomendacijas, todėl neliko pagrindo ir 4 punkto išbraukimui. 12. Vyriausybė išvada Nutarimas Nr.455
politinių organizacijų įstatymo projektui Nr. XIVP-1280 (toliau – POĮ projektas), tačiau siūlyti Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
teisės turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime byloje Nr. 06/07 pažymėta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo didesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams, Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolatiniams gyventojams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, vadinasi, – ir daugiau galimybių varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariais gali ir turi būti renkami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų gyventojai:
nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas; 10 straipsnio 5 dalyje – kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partija arba rinkimų komitetas. 2.1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad POĮ projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, jog politinės partijos arba rinkimų komiteto steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.
Pagal POĮ projekte siūlomą teisinį reguliavimą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigėjais ir nariais negalės būti visi nuolatiniai atitinkamos savivaldybės gyventojai (tokia teisė suteikiama tik Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams), todėl nuolatiniai atitinkamo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojai, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos piliečiai, negalės pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise ir būti išrinkti į savivaldybių tarybas. Paminėtina, kad, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsniu, šiuo metu į savivaldybių tarybas gali būti išrinkti nuolatiniai atitinkamo administracinio vieneto gyventojai. 2.1.3. Siekiant, kad POĮ projektas atitiktų Konstituciją, Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną ir konstituciniu įstatymu planuojamą patvirtinti Rinkimų kodeksą, siūloma POĮ projektą patikslinti nuostata, kad ne tik Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamos teritorijos gyventojai galėtų dalyvauti rinkimų komitetų, steigiamų savivaldybių tarybų rinkimams, veikloje. Pritarti iš dalies POĮ numatyti tik politinių organizacijų steigėjai. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, bet ir kitų nuolatinių atitinkamos teritorijos gyventojų galimybę dalyvauti politinių komitetų, steigiamų savivaldybių tarybų rinkimams veikloje ir pasinaudoti aktyviąja ar pasyviąja rinkimų teise nustato Rinkimų kodeksas. 13. Vyriausybės išvada
14 2.2.
POĮ projekte siūloma leisti politinėms partijoms steigti analitinius centrus, taip pat numatyti analitinių centrų finansavimo šaltiniai, įskaitant lėšas iš Europos politinių fondų (POĮ projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Europos politinių fondų veikla reglamentuojama vadovaujantis 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo. Pažymėtina, kad pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 22 straipsnį, Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos kitu tikslu nei jų užduotims finansuoti ar išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su jų statute išdėstytais tikslais, apmokėti. Minėtos lėšos negali būti naudojamos rinkimams, politinėms partijoms ar kandidatams arba kitiems fondams tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti. Kadangi POĮ projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtų analitinių centrų veiklos finansavimo Europos politinių fondų lėšomis neatitinka galiojančio Europos Sąjungos reguliavimo, siūlytina ją iš POĮ projekto išbraukti. Be to, pritartina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. balandžio 6 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2921 pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, susijusiems su analitinių centrų veikla. Nepritarti ES Reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas yra nukreiptas į draudimą subsidijuoti politinės partijos tiesioginės veiklos išlaidas. ES Reglamentas nedraudžia Europos politinio fondo ir analitinio centro bendradarbiavimui ir analitinio centro veiklų, nesusijusių su savininku, finansavimo Europos politinio fondo lėšomis.
Taip pažymėtina, kad STT atlikus projekto antikorupcinį vertinimą ir nurodžius, kad teisinis reglamentavimas nepakankamas, ir neužtikrinantis skaidrumo bei galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti, projekto 32-34 straipsniai visapusiškai patobulinti atsižvelgiant į STT rekomendacijas, todėl neliko pagrindo ir 4 punkto išbraukimui. 14. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04
nuostatus tvirtina teisingumo ministras (toliau – PPNSIS)), per kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiami politinių partijų narių sąrašai, o pagal POĮ projekte siūlomą reguliavimą būtų teikiami ir rinkimų komitetų narių sąrašai, negali būti užtikrinti politinių partijų narių duomenų aktualumas ir teisingumas, tvarkomi duomenys negali būti panaudoti kitų institucijų, vykdančių teisės aktuose nustatytas funkcijas, tikslams. PPNSIS negali užtikrinti inovatyvių elektroninių paslaugų ir patogių įrankių, suteikiančių galimybę politinėms partijoms teikti savo narių sąrašus, taip pat steigimo dokumentus ir duomenis Teisingumo ministerijai, be to prašymai tapti politinės partijos nariu teikiami ne elektroniniu būdu: 2.3.1.
Siekiant sudaryti teisines prielaidas skaitmenizuoti politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo funkcijas, realizuoti patogias ir efektyvias elektronines paslaugas politinių partijų atstovams ir nariams, užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tobulinti ir spartinti viešojo administravimo procesus, pereinant prie inovatyvių technologijų, greitesnio ir saugesnio duomenų apdorojimo, sudaryti sąlygas kibernetiniam atsparumui, atverti duomenis ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo užsakyta Politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo galimybių studija (toliau
Politinių partijų narių registrą ir modernizuoti PPNSIS arba sukurti naujus funkcionalumus prie Lietuvos Respublikos gyventojų registro arba Juridinių asmenų registro. Galimybių studijos rezultatai parodė, kad, siekiant užtikrinti pažangių sprendimų kūrimą ir jų naudojimą teikiant inovatyvias paslaugas visuomenei, kokybiškų viešojo sektoriaus duomenų prieinamumą ir atvėrimą, būtinas PPNSIS pertvarkymas į naujomis technologijomis grįstą registrą, kuriame tvarkomi politinių partijų narių duomenys turėtų prima facie galią. 2.3.2.
2.3.2. Siekiant turėti aktualius ir teisingus politinių partijų narių duomenis, kurie galėtų būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir sukelti kitas teisines pasekmes, taip pat šiuolaikinėmis technologijomis realizuoti su politinių partijų narių sąrašų tvarkymu ir politinių partijų steigimu bei politinių partijų narių duomenų keitimu susijusius funkcionalumus, įgyvendinti politinių partijų atstovų, narių ir pareiškėjų poreikius tenkinančias elektronines paslaugas, siūlytina POĮ projektą papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 8, 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-5027 nuostatomis, į POĮ projektą įtraukiant ir Politinių organizacijų registro steigimą numatančias nuostatas. Pažymėtina, kad jeigu POĮ projektas būtų priimtas iki Seimo IV (pavasario) sesijos pabaigos, Politinių organizacijų registras galėtų pradėti veikti 2025 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Kol nebus modernizuotas Politinių organizacijų registras, siūloma svarstyti galimybę registruoti politinius komitetus kaip juridinius asmenis paprastesniu būdu. Pritartina POĮ projektą papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 8, 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-5027 nuostatomis, į POĮ projektą įtraukiant ir Politinių organizacijų narių registro steigimą numatančias nuostatas, jų įsigaliojimą nustatant 2025 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo nuostatos dėl PO narių registro steigimo, kurios įsigalios 2025 m. sausio 1 d., pareikalaus papildomų lėšų. Pažymėtina, kad reikalingų lėšų poreikį PO narių registrui įsteigti TM įsitraukė į 2023-2024 m. poreikių sąrašą.
Remiantis valstybės įmonės Registrų centro preliminariais skaičiavimais Įstatymų projektų nuostatoms, susijusioms su Politinių organizacijų narių registro steigimu, įgyvendinti reikės apie 695 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. 15. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04
civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėl juridinių asmenų likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Pritarti
Nutarimas Nr.455 2022-05-0421 2.4. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. KT17-N8/2019, siūlytina POĮ projektą papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4457 nuostatomis, kuriomis siekiama patikslinti galiojančią politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo tvarką. Pritarti Siūloma Projekto 21 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu:
„Pagal šios dalies 1-3 punktuose nurodytų rinkimų
galiojančius rezultatus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas pradedamas kitą pusmetį nuo Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento naujos kadencijos pradžios ir tęsiamas tiek pusmečių, kiek trunka Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento kadencija, jei pirmalaikiai rinkimai nerengiami.,“. 17. Vyriausybės išvada
21 2.5.
Dėl nevienodo privalomo narių skaičiaus ir skirtingų veiklos tikslų būtų tikslinga užtikrinti rinkimų komitetų atskyrimą nuo politinių partijų (aiškų identifikavimą, kuriai politinių organizacijų kategorijai priklauso konkretus juridinis asmuo), todėl greta kitų POĮ projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte rinkimų komiteto pavadinimui keliamų reikalavimų siūlytina numatyti, kad rinkimų komiteto pavadinime būtų žodžių junginys „rinkimų komitetas“, taip pat – kad būtų nurodoma ir atitinkama savivaldybė, kurioje komitetas dalyvauja rinkimuose. Nepritarti Projekte nustatyta, kad politinės organizacijos pavadinimas, kuris negali būti tapatus ar panašus į jau įregistruotos politinės organizacijos ar kito įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, jame negali būti naudojami fizinių asmenų vardai ir pavardės taip pat nurodyta politinės organizacijos teisinė forma – politinė partija arba politinis komitetas. O papildomi žodžių junginiai, kurie nesuteiks jokios informacijos rinkėjui, tik padarys sudėtingesnį ir ilgesnį pavadinimą. 18. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04 * Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų preambulėje yra dėstomi to teisės akto priėmimo pagrindai, tikslai, siekiai, motyvai, tačiau POĮ projekto preambulės nuostatos yra bendrojo konstatuojamojo pobūdžio ir nenurodo nei kodėl yra priimamas atitinkamas įstatymas, nei ko tuo yra siekiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina POĮ projekto preambulę išdėstyti vadovaujantis teisingumo ministro tvirtinamose teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgti Nuostatų atsisakyta. 19.
8 1,29 POĮ projekto 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta politinės organizacijos pareiga pateikti Teisingumo ministerijai politinės organizacijos narių sąrašą, kurio teikimo tikslas (siekiant nustatyti, ar politinės organizacijos nariai atitinka POĮ projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus) ir turinys (politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir pilietybė (POĮ projekto nustatytu atveju)). Įvertinus asmens duomenų teikimo tikslą ir POĮ projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus politinės organizacijos steigėjams ir nariams, matyti, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas neapima politinės organizacijos nario gyvenamosios vietos adreso nurodymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti POĮ projekto 8 straipsnio 9 dalį taip, kad asmens duomenų teikimo tikslo papildymas ir (ar) POĮ projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimai atspindėtų šio asmens duomenų tvarkymo
straipsnio 3 dalimi bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, siūlytina tikslinti POĮ projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nurodant asmens duomenų skelbimo tikslą ir nustatant skelbimo terminą. Taip pat siūlytina tikslinti POĮ projekto 26 straipsnio 1 dalį, nurodant asmens duomenų skelbimo tikslą ir skelbtinus politinės organizacijos narių asmens duomenis. Pritarti
Nutarimas Nr.455 2022-05-04 * 2.9.
POĮ projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma numatyti, kad politinių organizacijų (politinių partijų ir rinkimų komitetų) finansavimo šaltinis gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, tačiau Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad pajamų mokesčio suma pervedama tik politinėms partijoms. Siekiant suderinti POĮ projekto nuostatas su galiojančiu teisiniu reguliavimu, turėtų būti keičiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numatant, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis gali būti skiriama ne tik politinėms partijoms, bet ir rinkimų komitetams. Pritarti Projektas parengtas, registruotas kaip lydimasis. 22. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04
rinkimų įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio nuostatas Seimas tvirtina valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planą biudžetiniams metams. Priėmus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, visi finansiniai ištekliai paskirstomi asignavimų valdytojams.
Todėl siūlomas teisinis reguliavimas, kai atsiranda poreikis skirti papildomų valstybės biudžeto asignavimų einamaisiais metais įregistruotai naujai parlamentinei politinei partijai, neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą, taip pat yra nesuderinamas su valstybės biudžeto formavimo procesu ir negalėtų būti įgyvendinamas. Siūlytina POĮ projekto 21 straipsnį papildyti 7 dalimi ir numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai skiriami nuo kitų kalendorinių metų pradžios po naujos parlamentinės politinės partijos įregistravimo ir skiriami iki paskutinio pusmečio, kurio asignavimai skaičiuojami pagal Seimo rinkimų, po kurių įsteigta parlamentinė politinė partija, rezultatus, taip pat numatyti, kokiais atvejais valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas yra nutraukiamas arba asignavimai neskiriami. Nepritarti Nuostatų, susijusių su parlamentine partija, atsisakyta. 23. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04 *
ir valstybės informacinių sistemų technologiniai pakeitimai: turėtų būti sukurti ir įdiegti Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) funkcionalumai, būtini naujos teisinės formos juridinius asmenims (rinkimų komitetams) įregistruoti, taip pat įdiegti JAR elektroninės paslaugos (toliau – JAREP) funkcionalumo pakeitimai, įgalinantys elektroniniu būdu JAR tvarkytojui pateikti prašymą įregistruoti rinkimų komitetą arba prašymą įregistruoti šios teisinės formos juridinio asmens pasikeitusius duomenis ir dokumentus.
Pabrėžtina, kad šiuo metu PPNSIS nėra galimybės vykdyti veiksmų, kurie turės būti užtikrinti pagal POĮ projektą, nes nėra techninių galimybių registruoti skirtingų teisinių formų politinių organizacijų, nėra sukurtos integracijos į JAR, nėra galimo politinių organizacijų narių sąrašų tikrinimo pagal skirtingus kriterijus funkcijos, nėra realizuotų sąsajų su Gyventojų registru, kad būtų galima sužinoti gyvenamąją vietą atitinkamoje savivaldybėje deklaravusių gyventojų skaičių. Todėl, siekiant įgyvendinti POĮ projektą, turės būti sukurti arba pakeisti PPNSIS funkcionalumai. Preliminariu JAR, JAREP ir PPNSIS tvarkytojos valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, JAR, JAREP ir PPNSIS funkcionalumų pakeitimai galėtų būti sukurti 2023 m. I-ąjį ketvirtį:
Atsižvelgti Nuostatos dėl PO narių registro nuo 2025 m. yra įtrauktos į projektą, ši pastaba nebeaktuali, nes 2023 m. rinkimuose procesas vyks be sistemos techninių patobulinimų, nes jiems nebus spėta, o vėlesniems rinkimams, kurie bus aktualūs Rinkimų komitetams, jau bus registro techninis sprendimas ir tobulinti šiuo metu veikiančios sistemos nebeaktualu. 24. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04 * 2.11.1.
Norint sudaryti galimybę rinkimų komitetams dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, kaip laikiną priemonę rinkimų komitetų steigėjams tikslinga numatyti pareigą pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad steigiamo komiteto nariai ne trumpiau nei pusę metų gyveno konkrečioje savivaldybėje. Pritarti Numatyta išimtis, kad 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų įregistruotos politinės organizacijos. Taip pat Projekto 38 str. 4 dalis papildyta siūlomomis nuostatomis. 25. Vyriausybės išvada Nutarimas Nr.455 2022-05-04 *
technologinių įrankių, naujos formos juridinių asmenų (rinkimų komitetų) duomenys ir dokumentai dėl rinkimų komitetų įregistravimo JAR tvarkytojui būtų teikiami popieriniu būdu, o narių duomenų atitikties Gyventojų registro duomenims, savivaldybės gyventojų skaičiui ir kitiems reikalavimams, kurie yra keliami rinkimų komitetams, patikrinimas būtų atliekamas rankiniu būdu organizacinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į didelį savivaldybių tarybų 2019 m. rinkimuose dalyvavusių rinkimų komitetų skaičių (2019 metais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 87 rinkimų komitetai, kuriuose bendras narių skaičius buvo 5991), nerealizavus techninių sprendimų gali kilti rizika, kad 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams steigiamų rinkimų komitetų registravimas ir narių patikrinimas negalės būti įgyvendinti. Todėl siūlytina nukelti nuostatų, susijusių su naujos juridinio asmens formos įsteigimu ir registravimu, įgyvendinimo terminą iki 2025 m. sausio 1 d., kai, tikėtina, bus realizuotas politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo skaitmenizavimo projektas ir pradės veikti Politinių organizacijų registras.
Nepritarti Kol nebus modernizuotas Politinių organizacijų registras, siūloma svarstyti galimybę registruoti politinius komitetus kaip juridinius asmenis paprastesniu būdu. Taip pat kaip laikinoji priemonė politinių komitetų steigėjams numatyta pareiga pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad steigiamo komiteto nariai ne trumpiau nei pusę metų gyveno konkrečioje savivaldybėje. POĮ projektas papildytas nuostatomis dėl politinių organizacijų narių registro steigimo jų įsigaliojimą nustatant 2025 m. sausio
Nutarimas Nr.455 2022-05-04 *
formos juridinį asmenį, būtina numatyti įstatymo įsigaliojimo termino atidėjimą, reikalingą įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir priimti. Priėmus POĮ projektą, bus būtina parengti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. Taip pat turi būti parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektas, numatantis Teisingumo ministerijos funkcijas, susijusias su rinkimų komitetų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentų nagrinėjimu ir išvadų pateikimu JAR, bei Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.
1R-60 „Dėl Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektas, kad rinkimų komitetams būtų suteikta galimybė teikti savo narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Kadangi prašymai dėl steigimo dokumentų ir duomenų pakeitimų Teisingumo ministerijai teikiami pagal Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašų patvirtinimo“, turi būti papildyti sąrašo nuostatai, numatant, kokius dokumentus ir duomenis rinkimų komitetai turės pateikti Teisingumo ministerijai. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad POĮ projektas teikiamas kartu su RK projektu, siūlytina nustatyti, kad POĮ projektas įsigalioja ne anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 1 d. Tuo atveju, jei nebus atsižvelgta į šio nutarimo 2.11.2 papunktyje teikiamą siūlymą, siekiant sudaryti realią galimybę steigti rinkimų komitetus 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams, siūlytina nustatyti išimtį ir netaikyti POĮ projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatų 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams dėl reikalavimo būti įregistruotiems iki rinkimų likus 180 dienų. Pritarti iš dalies Nuostatos, kad Vyriausybė priima įgyvendinančius teisės aktus, numatytos 37 straipsnyje.
Taip pat numatyta išimtis, kad 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų įregistruotos politinės organizacijos. 27. Seimo nariai: Goda Burokienė,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nei teisės akto projekte nei aiškinamajame rašte nėra įvardinama priežastis ir būtinybė analitinių centrų atsiradimo, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos pastebėjimą , kuriame teigiama „valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) vertinimo ataskaitoje Lietuvai „Dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo“ nurodė, kad „tretieji asmenys“ gali vaidinti svarbų vaidmenį politinėse kampanijose ir turėti įtakos jų rezultatams, egzistuoja grėsmė, kad per tokius asmenis gali būti netiesiogiai finansuojamos politinės partijos ir kampanijos, šių trečiųjų asmenų veikla gali būti piktnaudžiaujama pasitelkiant ją kaip papildomą neteisėtą politinės kampanijos priemonę ir kad gali būti apeitos net ir labai išsamios bei griežtos galiojančios taisyklės“ Įstatymo projekte analitinio centro veikla neatsiejama nuo politinės organizacijos veiklos. Būtent „tretieji asmenys“ projekte ir yra naujai įvardinami analitiniai centrai, todėl manome, kad tai yra perteklinis ir gana neaiškus darinys, todėl siūloma atsisakyti analitinių centrų ir jų veiklos reglamentavimo. Pasiūlymas:
Išbraukti 2 straipsnio 3 dalį, o 4-13 dalis laikyti atitinkamai 3-14 dalimis. 2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos 1.
Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 2. Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą. 3. Analitinis centras – pagal šį ir Viešųjų įstaigų įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą. 4.3. Europos politinis fondas – Europos politinio fondo statusą turintis juridinis asmuo, įsteigtas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 Dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL 2014 L 317, p. 1). 3. 4.Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis. 4. 5.Politinė organizacija - pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo: politinė partija arba rinkimų komitetas, kurio tikslas yra tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir, priklausomai nuo organizacijos formos, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime. 5. 6.
pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose. 6. 7.Parlamentinė politinė partija – politinė partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime. 7. 8. Rinkimų komitetas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 8.9. Politinės organizacijos einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės organizacijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės organizacijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės organizacijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės organizacijos veiklai vykdyti. 9.10. Politinės organizacijos steigėjas – politinę organizaciją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs 18 metų. 10.11. Politinių organizacijų finansavimo stebėsena – duomenų apie politinių organizacijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais. 11. 12.
12Už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės organizacijos vyriausiasis buhalteris
(buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba politinės organizacijos paskirtas asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už politinės organizacijos apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 12. 13. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 13. 14. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos. Nepritarti Projektas patobulintas atsižvelgiant į SST rekomendacijas, siekiant analitinių centrų veiklą sureglamentuoti skaidrumo ir finansavimo kontrolės principais, užtikrinant jų finansavimo viešumą bei pastovią finansavimo stebėseną, kurią atliktų Vyriausioji rinkimų komisija. Numatyta galimybė Vyriausiajai rinkimų komisijai, kilus abejonių dėl politinio fondo, finansuojančio analitinį centrą, patikimumo, kreiptis išvados į Valstybės saugumo departamentą, Specialiąją tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir kitas institucijas, kurios atlieka juridinių asmenų kontrolę. Numatyta patobulinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kad analitiniai centrai neišvengtų atsakomybės už pažeidimus. 28. Seimo nariai:
Goda Burokienė, Aušrinė Norkienė 2022-05-1927 Pakeisti 27 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsena 1.
Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsena atliekama nuolat. 2. Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną atlieka Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos tvarką ir metodus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 4. Atlikdama politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos paslaugas. 5. Apibendrintus politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija nuolat skelbia savo interneto svetainėje. Kontrolę atliekančioms institucijoms pagal kompetenciją turi būti teikiami detalūs politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos duomenys, o politinei organizacijai ir analitiniam centrui – tik duomenys apie jos veiklą. 6. Vykdydama politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę raštu kreiptis į politinę organizaciją ir analitinį centrą ir gauti informaciją iš jos. Politinė organizacija ir analitinis centras privalo ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos rašte nurodyto termino pabaigos pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti. Nepateikus informacijos ar dokumentų, reikalingų sprendimui, ar politinė organizacija padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priimti, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą, iki bus pateikta šioje dalyje nurodyta informacija ir dokumentai.
Nepritarti Projektas patobulintas atsižvelgiant į SST rekomendacijas, siekiant analitinių centrų veiklą sureglamentuoti skaidrumo ir finansavimo kontrolės principais, užtikrinant jų finansavimo viešumą bei pastovią finansavimo stebėseną, kurią atliktų Vyriausioji rinkimų komisija. Numatyta galimybė Vyriausiajai rinkimų komisijai, kilus abejonių dėl politinio fondo, finansuojančio analitinį centrą, patikimumo, kreiptis išvados į Valstybės saugumo departamentą, Specialiąją tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir kitas institucijas, kurios atlieka juridinių asmenų kontrolę. Numatyta patobulinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kad analitiniai centrai neišvengtų atsakomybės už pažeidimus. 29. Seimo nariai:
Goda Burokienė, Aušrinė Norkienė 2022-05-1936 Išbraukti iš projekto septintą skirsnį ir 31,32,33,34,35 jo straipsnius
pagrindai. 1. Politinės partijos tikslų įgyvendinimui gali būti steigiamas politinės partijos analitinis centras, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga. 2. Analitinio centro steigimą, veiklą ir pabaigą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, tiek, kiek šis ir kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Politinė partija gali steigti ir būti dalininku tik vieno analitinio centro. Analitinis centras negali būti įsigyjamas, perleidžiamas, pertvarkomas, reorganizuojamas. Analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją. 4. Analitinis centras steigiamas ir likviduojamas politinės partijos valdymo organo sprendimu, jei politinės partijos įstatuose nėra nustatyta kitaip. 5.
priskirtus sprendimus priima politinės partijos valdymo organas, jei politinės partijos įstatuose nėra nustatyta kitaip. 6. Analitinis centras gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, analitinio centro įstatams ir veiklos tikslams. 32 straipsnis. Analitinio centro finansavimo šaltiniai
1Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:
1) steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšos;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis. 2. Analitiniam centrui visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo Analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams stebėseną. 33 straipsnis. Analitinio centro veiklos ribojimai 1.
Analinio centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos politinių Rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai. 2. Analitinis centras gali teikti paslaugas tik politinei partijai, analitinio centro organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą. 3. Analitinio centro veiklos ribojimai politinės kampanijos laikotarpiu:
1) Analitinio centro organizuojamuose renginiuose ir platinamoje medžiagoje draudžiama naudoti bet kokios politinės partijos atributiką, politinių lyderių bei kandidatų atvaizdus, vardus, pavardes ar kitaip aiškiai įdentifikuojančius politiką duomenis, jei tai nėra tiesioginių politinės reklamos paslaugų teikimas analitinio fondo steigėjui;
2) Informavimo (reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą negali būti naudojamos kaip paslėpta politinė reklama ir pažeisti politinės reklamos tvarką. Reklama ir kitos informavimo priemonės apie analitinio fondo įprastą nuolatinę veiklą, renginius, mokymus ir pan., jei laikomasi šio Įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nėra laikoma politine reklama. 4. Už Įstatymo pažeidimus Analitinis centras atsako įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnis. Analitinio centro buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai. Šis įstatymas nustato papildomus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir ataskaitų reikalavimus analitiniam centrui. 2.
ataskaitų rinkiniu parengiami priedai:
1) lėšų gautų iš dalininko ataskaita;
2) lėšų gautų iš trečiųjų asmenų ataskaita;
3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais;
4) banko sąskaitų išrašai. 3. Analitinis centras kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų analitinio centro metinį finansinių ataskaitų rinkinį su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais, veiklos ataskaitą, auditoriaus ataskaitą (jeigu ji privaloma pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą). Prireikus, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais. 4. Analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį. 35 straipsnis. Analitinių centrų finansavimo kontrolė
kompetenciją, įstatymų nustatyta tvarka, kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. 2. Vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos apie analitinių centrų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Nepritarti Projektas patobulintas atsižvelgiant į SST rekomendacijas, siekiant analitinių centrų veiklą sureglamentuoti skaidrumo ir finansavimo kontrolės principais, užtikrinant jų finansavimo viešumą bei pastovią finansavimo stebėseną, kurią atliktų Vyriausioji rinkimų komisija.
Numatyta galimybė Vyriausiajai rinkimų komisijai, kilus abejonių dėl politinio fondo, finansuojančio analitinį centrą, patikimumo, kreiptis išvados į Valstybės saugumo departamentą, Specialiąją tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir kitas institucijas, kurios atlieka juridinių asmenų kontrolę. Numatyta patobulinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kad analitiniai centrai neišvengtų atsakomybės už pažeidimus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-05-16 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1280 ir Komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymą. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Politinių organizacijų įstatymo projekto 31 straipsni o 3 dalies nuostatą, kad analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją, siūloma tikslinti 33 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Analitinis centras gali teikti paslaugas tik politinei partijai, kuri yra šio analitinio centro savininkė, analitinio centro organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą.“ Pritarti Siūlomam reguliavimui pritarta, papildomai 2 dalis patobulinta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1280(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėjos: Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/98e607f072d711ecb2fe9975f8a9e52e?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=c602cdeb-d313-4731-83bc-2c1a8c5705f4 [2] Prieiga internete:
organizacijos finansuojamos iš neleistinų šaltinių, kai politinės organizacijos pateikia žinomai klaidingus duomenis finansinių ataskaitų rinkinyje ir kt.
Pagal Projekto 20 straipsnio 3 dalį, už šiurkštų Įstatymo ar politinės kampanijos finansavimo pažeidimą neskiriami valstybės biudžeto asignavimai. [5] Prieiga internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A02014R1141-20190327vcf [6] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/93772700988311ec9e62f960e3ee1cb6 [7] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/98e607f072d711ecb2fe9975f8a9e52e?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=0b934c53-1bf3-409c-bbe8-eca8803dd826
išvados projektas
2023-10-04
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Rasa Petrauskienė, pavaduojanti Kęstutį Navicką, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Žana Jerochovienė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
siūloma pakeisti Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį vienas iš politinių organizacijų finansavimo šaltinių yra Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos, ir nustatyti, kad politinių organizacijų finansavimo šaltiniu gali būti ne tik nurodytose valstybėse registruotų bankų ar jų padalinių, bet ir kitų šiose valstybėse registruotų kredito įstaigų ar jų padalinių suteiktos paskolos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Rinkimų kodekso nuostatas, nes esą Politinių organizacijų įstatymas prieštarauja Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, jog vienas iš politinės partijos, politinio komiteto pareiškinių dokumentų yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos. 1.1. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata skirta ne politinių organizacijų ar rinkimų politinės kampanijos finansavimo, o pareiškinių dokumentų pateikimo santykiams reguliuoti. Šioje nuostatoje kredito įstaigos tik paminėtos, kalbant apie dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, kurį gali sumokėti ne tik politinė organizacija, bet ir pats kandidatas. Rinkimų užstatui sumokėti skirtos išlaidos pagal šį kodeksą nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis (114 straipsnio 12 dalies 1 punktas), todėl jis sumokamas ne iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (114 straipsnio 2 dalis ir 8 dalies 10 punktas).
Pagal Politinių organizacijų įstatymą politinė organizacija privalo turėti Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytą politinės organizacijos einamąją banko sąskaitą, kurioje laikomos šios organizacijos lėšos ir iš kurios apmokamos jos veiklai vykdyti skirtos išlaidos (2 straipsnio 9 dalis, 19 straipsnio 7 dalis); politinė partija gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje, iš kurios gali būti apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos, be kita ko, sumokamas rinkimų užstatas (2 straipsnio 12 dalis, 19 straipsnio
rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos laikomos Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje, iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos (67 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal galiojantį įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą politinės organizacijos negali turėti sąskaitų kitose nei bankai kredito įstaigose.
Vadinasi, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata apima tik tokį galimą atvejį, kai rinkimų užstatą iš kitoje nei bankas kredito įstaigoje turimos sąskaitos sumokėtų pats kandidatas, t. y. fizinis asmuo, ir Politinių organizacijų įstatymo nuostata, kurią projektu siūloma pakeisti, šiai Rinkimų kodekso nuostatai visiškai neprieštarauja. Ši Rinkimų kodekso nuostata niekaip nepagrindžia projektu teikiamo siūlymo, kuris yra nesuderintas su kitomis politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimą reguliuojančiomis nuostatomis. Pritarti
2023-09-211
teikiamo siūlymo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto aiškinamajame rašte minimų kredito įstaigų – pagal Kredito unijų įstatymą veikiančių kredito unijų specifiką. Pagal šį įstatymą kredito unijos teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė (3 straipsnio 2 dalis); kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, skolinimo ir kitas finansines paslaugas (3 straipsnio 2 dalis); skolinimo finansinė paslauga gali būti teikiama tik kredito unijos nariams, kredito unijų asociacijoms, kredito unijoms, centrinei kredito unijai, kurios narė yra kredito unija, ir asmenims, kurių reikalavimai ir (arba) įsipareigojimai perėjo kredito unijai po kitos kredito unijos reorganizavimo (5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 ir 5 dalys).
Politinių organizacijų įstatyme nustatyta, kad pagal šį įstatymą įsteigtų politinių organizacijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę (2 straipsnio 7 dalis); politinės organizacijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių ir kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kitų) organizavimo ir kita veikla, o iš šios veiklos gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės organizacijos įstatuose nurodytiems jos veiklos tikslams (17 straipsnis). Politinių organizacijų paskirtis ir veiklos pobūdis nesuponuoja jų narystės kredito unijose, taigi net ir priėmus projektu teikiamą Politinių organizacijų įstatymo pakeitimą šios kredito įstaigos negalėtų teikti paskolų politinėms organizacijoms. Pritarti iš dalies Pritarti, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kredito unijos gali teikti paskolas tik savo nariams, t. y. politinė organizacija turėtų tapti kredito unijos nare ir užsiimti ūkine veikla, kas neatitinka politinių organizacijų veiklos tikslų.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje nustatyta kredito įstaigos sąvoka: Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio
įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia, kad be bankų ir kredito unijų galėtų būti ir kitos kredito įstaigos (pvz. investicinės įmonės), kurių veikla būtų licencijuojama, kurios galėtų teikti paskolas ir kuriose nebūtų imperatyvaus reikalavimo dėl narystės. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinime vietoj Politinių organizacijų įstatymo projekto numerio
„XIVP-1280“ įrašytinas Politinių organizacijų įstatymo numeris „XIV-1415“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-3082 ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas: A (pritarti įstatymo projektui) – 9, B (įstatymo projektą atmesti)
Juška VVSK biuro patarėja Rasa Mačiulytė
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Žana Jerochovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-09-211 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
yra Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos, ir nustatyti, kad politinių organizacijų finansavimo šaltiniu gali būti ne tik nurodytose valstybėse registruotų bankų ar jų padalinių, bet ir kitų šiose valstybėse registruotų kredito įstaigų ar jų padalinių suteiktos paskolos.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Rinkimų kodekso nuostatas, nes esą Politinių organizacijų įstatymas prieštarauja Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, jog vienas iš politinės partijos, politinio komiteto pareiškinių dokumentų yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos. 1.1. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata skirta ne politinių organizacijų ar rinkimų politinės kampanijos finansavimo, o pareiškinių dokumentų pateikimo santykiams reguliuoti. Šioje nuostatoje kredito įstaigos tik paminėtos, kalbant apie dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, kurį gali sumokėti ne tik politinė organizacija, bet ir pats kandidatas. Rinkimų užstatui sumokėti skirtos išlaidos pagal šį kodeksą nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis (114 straipsnio 12 dalies 1 punktas), todėl jis sumokamas ne iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (114 straipsnio 2 dalis ir 8 dalies 10 punktas).
Pagal Politinių organizacijų įstatymą politinė organizacija privalo turėti Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytą politinės organizacijos einamąją banko sąskaitą, kurioje laikomos šios organizacijos lėšos ir iš kurios apmokamos jos veiklai vykdyti skirtos išlaidos (2 straipsnio 9 dalis,
asignavimus privalo laikyti Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje, iš kurios gali būti apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos, be kita ko, sumokamas rinkimų užstatas (2 straipsnio 12 dalis, 19 straipsnio 8 dalis, 20 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos laikomos Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje, iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos (67 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal galiojantį įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą politinės organizacijos negali turėti sąskaitų kitose nei bankai kredito įstaigose.
Vadinasi, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata apima tik tokį galimą atvejį, kai rinkimų užstatą iš kitoje nei bankas kredito įstaigoje turimos sąskaitos sumokėtų pats kandidatas, t. y. fizinis asmuo, ir Politinių organizacijų įstatymo nuostata, kurią projektu siūloma pakeisti, šiai Rinkimų kodekso nuostatai visiškai neprieštarauja. Ši Rinkimų kodekso nuostata niekaip nepagrindžia projektu teikiamo siūlymo, kuris yra nesuderintas su kitomis politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimą reguliuojančiomis nuostatomis. Pritarti
2023-09-211
teikiamo siūlymo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto aiškinamajame rašte minimų kredito įstaigų – pagal Kredito unijų įstatymą veikiančių kredito unijų specifiką. Pagal šį įstatymą kredito unijos teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė (3 straipsnio 2 dalis); kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, skolinimo ir kitas finansines paslaugas (3 straipsnio 2 dalis); skolinimo finansinė paslauga gali būti teikiama tik kredito unijos nariams, kredito unijų asociacijoms, kredito unijoms, centrinei kredito unijai, kurios narė yra kredito unija, ir asmenims, kurių reikalavimai ir (arba) įsipareigojimai perėjo kredito unijai po kitos kredito unijos reorganizavimo (5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 ir 5 dalys).
Politinių organizacijų įstatyme nustatyta, kad pagal šį įstatymą įsteigtų politinių organizacijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę (2 straipsnio 7 dalis); politinės organizacijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių ir kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kitų) organizavimo ir kita veikla, o iš šios veiklos gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės organizacijos įstatuose nurodytiems jos veiklos tikslams (17 straipsnis). Politinių organizacijų paskirtis ir veiklos pobūdis nesuponuoja jų narystės kredito unijose, taigi net ir priėmus projektu teikiamą Politinių organizacijų įstatymo pakeitimą šios kredito įstaigos negalėtų teikti paskolų politinėms organizacijoms. Pritarti
pavadinime vietoj Politinių organizacijų įstatymo projekto numerio
„XIVP-1280“ įrašytinas Politinių organizacijų įstatymo numeris
„XIV-1415“. Pritarti Komitetas siūlo projektą atmesti, todėl pastaba neaktuali. 4.
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-10-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3082 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2023-11-22
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-2023-41576 pateiktą prašymą), atliko Lietuvos Respublikinės politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3082[1] (toliau
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, buvo atlikti analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmai, siekiant surinkti ir apdoroti informaciją, aktualią Projekto antikorupciniam vertinimui. Projektu siūloma nustatyti, kad politinių organizacijų, t. y. politinių partijų ir politinių komitetų, finansavimo šaltiniu galėtų būti ne tik Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos (kaip šiuo metu yra nustatyta Politinių organizacijų įstatyme), bet visų Lietuvos Respublikoje registruotų kredito įstaigų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų kredito įstaigų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į palyginti aukštą kredito unijų politizacijos rodiklį, didelį kreditų unijų skaičių, palyginti neaukštus reikalavimus kredito unijos įsteigimui, kredito unijų veiklos koncentraciją regionuose, Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų didinama korupcijos rizikos pasireiškimo tikimybė, susijusi su neskaidriu politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimu Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje pateikta kredito įstaigos sąvoka: kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Minėtame Reglamento 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad kredito įstaiga
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte taip pat kaip kredito įstaigas nurodo bankus ir kredito unijas. Taigi Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašas būtų praplėstas kredito unijų paskolomis. Lietuvoje veikia 58 kredito unijos ir 2 centrinės kredito unijos. Kredito unija, skirtingai nei bankas, yra kooperatiniais pagrindais veikianti kredito įstaiga. Norėdamas naudotis kredito unijos paslaugomis, fizinis ar juridinis asmuo turi tapti unijos nariu, įsigyti pajų. Kiekvienas kredito unijos narys turi balso teisę, dalyvauja kredito unijos valdyme. Įvertinus teisės aktus, kredito unijos steigimui keliami palyginti nedideli reikalavimai, – kredito uniją gali įsteigti ne mažiau kaip 5 steigėjai – fiziniai asmenys, užtenka turėti 150 narių ir ne mažesnį nei 145 tūkst. Eur nuosavą kapitalą. Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikus analitinės antikorupcinės žvalgybos patikrinimą, nustatyta:
kredito unijos vadovo pavaduotojas yra politinių partijų nariai (t. y. 17 proc. kredito įstaigų vadovauja asmenys, priklausantys politinėms partijoms); 4-ių kreditų unijų vadovai nepriklauso politinei partijai, tačiau yra politinių partijų narių sutuoktiniai (partneriai); 5-ių kreditų unijų vadovai nepriklauso politinei partijai, tačiau yra politinių partijų narių artimi giminaičiai (t. y. tėvai, vaikai, broliai, seserys). Taigi nurodyti duomenys rodo, kad kas trečias kredito unijų vadovas yra politinių partijų narys arba jo sutuoktinis (partneris) ar artimas giminaitis;
vadovais ir pan.) dirba 57 asmenys, priklausantys politinėms partijoms, t. y.
darbuotojų sudaro politinių partijų nariai (viso kredito unijose dirba 635 darbuotojai);
iš kredito unijų[5] dirba 8 darbuotojai, iš kurių 5 darbuotojai, įskaitant šios kredito unijos vadovą, priklauso tai pačiai politinei partijai;
iš kredito unijų[6] dirba 5 darbuotojai, iš kurių 3 darbuotojai, įskaitant šios kredito unijos vadovą, yra politinių partijų nariai;
7-iose skirtingose kredito unijose. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nei bankai, kurių padaliniai pagrinde veikia tik didžiuosiuose miestuose (tačiau aptarnauja visus asmenis), dauguma kredito unijų įsikūrusios mažesniuose miestuose ir paslaugas teikia tik šiose ir su jomis besiribojančiose savivaldybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ir įsikūrusiems juridiniams asmenims, kurie yra kredito unijų nariai[8]: Šilutės kredito unija, Jurbarko kredito unija, Ignalinos kredito unija, Anykščių kredito unija, Jurbarko kredito unija, Mažeikių kredito unija, Pakruojo kredito unija, Raseinių kredito unija, Pasvalio kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, Kėdainių krašto kredito unija, Utenos kredito unija, Jonavos kredito unija, Biržų kredito unija, Kelmės kredito unija, Elektrėnų kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Tauragės kredito unija, Palangos kredito unija, Joniškio kredito unija, Plungės kredito unija, Vilkaviškio kredito unija, Šilalės kredito unija, Kretingos kredito unija, Alytaus kredito unija, kredito unija „Gargždų taupa“, Alytaus kredito unija, Pagėgių kredito unija, Trakų kredito unija, Druskininkų kredito unija ir kt.
Dėl kredito unijų veiklos politinėse kampanijose paminėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023-03-16 sprendimu pripažinta, kad viena iš kredito unijų skleisdama savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinę reklamą prieš tai nedeklaravusi politinės reklamos įkainių ir sąlygų Vyriausiajai rinkimų komisijai, pažeidė Rinkimų kodekso 96 straipsnio 1 dalį[9].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (palyginti aukštą kredito unijų politizacijos rodiklį, didelį kreditų unijų skaičių, palyginti neaukštus reikalavimus kredito unijos įsteigimui, kredito unijų veiklos koncentraciją regionuose), Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu siūlomas politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašo praplėtimas kredito unijų paskolomis didintų korupcijos rizikos pasireikšimo tikimybę, susijusią su neskaidriu politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimu, pavyzdžiui, suteikiant politinei organizacijai paskolą lengvatinėmis sąlygomis (nepagrįstai mažomis palūkanomis ar apskritai be jų, be turto įkeitimo, laidavimo, garantijos ir pan.), gali turėti įtakos vietos politinės organizacijos, vietos politikų ir šiame regione veikiančios kredito unijos neskaidrių ryšių susidarymui, galimos situacijos, kai juridiniai asmenys būdami kredito unijos nariais finansuotų politinę organizaciją, prisidengiant tai kredito unijos paskola, taip pat gali būti steigiamos naujos kredito unijos, iš esmės skirtos tam tikrai politinei organizacijai, jos politinei kampanijai finansuoti ir pan. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
poreikis plėsti politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašą kitų nei bankai kreditų įstaigų paskolomis Pažymėtina, kad Lietuvoje politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimas yra griežtai reglamentuotas, sukurta politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės sistema, juridiniams asmenims uždrausta finansuoti politines organizacijas ir (ar) politikus.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projektas išplėstų politinių organizacijų galimybes gauti paskolą, didintų kredito įstaigų konkurenciją“. Tačiau Projekto aiškinamuoju raštu nepagrindžiama, kodėl šiuo metu politinėms organizacijoms nepakanka bankų teikiamų paskolų, kuo kredito unijų teikiamų paskolų sąlygos pranašesnės nei bankų, todėl aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai dėl teikiamo siūlymo vertintini kaip deklaratyvūs, abstraktūs. Kitas Projekto pagrindimas, pateiktas aiškinamajame rašte – kad siekiama suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nuostatas[10] – Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, paremtas klaidingu Rinkimų kodekso nuostatų interpretavimu, ir niekaip nepagrindžia Projektu teikiamo siūlymo. Seimo Teisės departamento 2023-09-21 išvados Nr. XIVP-3082 1.1 papunktyje dėl to pateikti išsamūs argumentai[11]. 2.2. Politinė organizacija, norinti gauti paskolą iš kredito unijos, turėtų tapti kredito unijos nare, dalyvautų kredito unijos valdyme, o tai nedera su politinės organizacijos tikslais Šią Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą pagrindžiantys argumentai iš esmės sutampa su Seimo Teisės departamento argumentais, kurie išsamiai išdėstyti Seimo Teisės departamento 2023-09-21 išvados Nr. XIVP-3082 1.2 papunktyje. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos banko Strategijos ir valdysenos departamento Teisės skyrius 2023-10-11 * Lietuvos bankui 2023 m. spalio 5 d. buvo pateiktas derinti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3082 (toliau – Įstatymo projektas). Išnagrinėję pateiktą derinti Įstatymo projektą pranešame, kad pritariame Lietuvos Respublikos
pasiūlymų ir pastabų neturime. Atsižvelgti
2023-10-131 Susipažinę su Jūsų prašyme nurodytu Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3082 (toliau – Įstatymo projektas), pagal kompetenciją dėl jo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1.
atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą kredito unijos indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, skolinimo ir kitas finansines paslaugas gali teikti tik kredito unijos nariams, todėl politinė organizacija, norėdama gauti finansines paslaugas, įskaitant skolinimą, turėtų tapti kredito unijos nare ir užsiimti ūkine veikla. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. rugsėjo 21 d. išvadoje Nr. XIVP-3082 nurodytai pastabai, kad politinių organizacijų paskirtis ir veiklos pobūdis nesuponuoja jų narystės kredito unijose, papildomai akcentuojame, kad politinių organizacijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus ir siekti politinės valdžios. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime, politinės organizacijos – „<...> tai susivienijimai, kurių steigimosi tikslai ir uždaviniai išskirtinai siejami su politine veikla, siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, dalyvauti inter alia įgyvendinant valstybės valdžią“. Politinės organizacijos aktyviai dalyvauja valstybės politiniame gyvenime: parlamento, Respublikos Prezidento, savivaldybių institucijų, Europos Parlamento rinkimuose, priimant politinius sprendimus ir juos įgyvendinant. Būtent šiuo požymiu politinės organizacijos skiriasi nuo kitų juridinių asmenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad politinė organizacija – tai pelno nesiekianti organizacija. Pagal Politinių organizacijų įstatymo 17 straipsnį politinės organizacijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių ir kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kitų) organizavimo ir kita veikla, o iš šios veiklos gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės organizacijos įstatuose nurodytiems jos veiklos tikslams.
Šiame kontekste pažymėtina, kad politinės organizacijos yra politiniai susivienijimai, kurių tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus ir dalyvauti valstybės valdyme, todėl jų paskirtis ir veiklos pobūdis nesuteikia jiems teisės dalyvauti kitų juridinių asmenų, pvz. kredito unijų, finansinėje ir ūkinėje veikloje, būti jų nariais ir gauti finansines paslaugas, įskaitant ir skolinimą. Pritarti
ministerija
2Atkreiptinas dėmesys,
kad Įstatymo projektu teikiamas siūlymas pakeisti Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą įtvirtinant nuostatą, kad politinių organizacijų finansavimo šaltiniu galėtų būti Lietuvos Respublikoje registruotų kredito įstaigų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų kredito įstaigų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos, nesuderintas su kitomis politinių organizacijų finansavimą reguliuojančiomis teisės aktų nuostatomis. Pagal Politinių organizacijų įstatymo
Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytą politinės organizacijos einamąją banko sąskaitą, kurioje laikomos ir kaupiamos šios organizacijos lėšos ir iš kurios apmokamos jos veiklai vykdyti skirtos išlaidos.
Politinės organizacijos lėšas, gautas iš Politinių organizacijų įstatyme nurodytų šaltinių, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš politinės organizacijos einamosios banko sąskaitos (Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 7 dalis). Konstituciniu įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos laikomos Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje, iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos. Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4 punktą asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, privalo pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens (politinės partijos, kandidato, politinio komiteto) vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Taigi pagal galiojantį teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą politinės organizacijos negali turėti sąskaitų kitose nei bankai kredito įstaigose.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymai turi neprieštarauti konstituciniams įstatymams; pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai turi aukštesnę galią nei įstatymai; be to, konstitucinių įstatymų reguliuotiniems visuomeniniams santykiams turėtų būti užtikrinamas didesnis stabilumas nei visuomeniniams santykiams, reguliuotiniems paprastaisiais įstatymais (be kita ko, 2020 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. KT135-N11/2020). Todėl, siekiant keisti politinių organizacijų finansavimą ir įsitikinus, kad tai būtina daryti, pirmiausia reikėtų keisti konstitucinį įstatymą, kuriuo patvirtintas Rinkimų kodeksas, o tik tuomet su juo derinant būtų galima keisti Politinių organizacijų įstatymo nuostatas. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kurių matyti, kad Įstatymo projektu siūlomas politinių organizacijų finansavimo keitimas nėra nei būtinas, nei pagrįstas, siūlytina jo atsisakyti. Pritarti
3Siekdami užtikrinti išsamesnę, skaidresnę ir korupcijai atsparesnę politinių organizacijų
finansavimo kontrolę bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina dėl Įstatymo projekto gauti ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą. Pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada gauta 2023-11-22. 5. Finansų ministerija 2023-10-181 Finansų ministerija pagal ministerijos kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3082 (toliau – Politinių organizacijų įstatymo projektas) ir su juo susijusius dokumentus ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Pagal siūlomą Politinių organizacijų įstatymo projektą būtų sudaryta galimybė politinėms organizacijoms skolintis ne tik iš bankų, bet ir kitų kredito įstaigų. Kitos, nei bankai, kredito įstaigos yra kredito unijos ir centrinės kredito unijos. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ)
be kita ko savo nariams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, centrinės kredito unijos gali teikti finansines paslaugas (įskaitant skolinimą) be kita ko savo narių – kredito unijų – nariams. Pagal KUĮ 10 straipsnio 4 dalį, kredito unijos nariais gali būti ne tik fiziniai asmenys. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti ir visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys. Ši nuostata įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus KUĮ pakeitimus.
Iki tol juridinių asmenų narystė kredito unijoje buvo apribota iki šių dalyvių – Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turinčių juridinių asmenų: 1) asociacijų, profesinių sąjungų, profesinių sąjungų susivienijimų, religinių bendruomenių ir bendrijų, advokatų profesinių bendrijų, sodininkų bendrijų, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, viešųjų įstaigų, šeimynų, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), žemės ūkio bendrovių; 2) kredito unijos narių – fizinių asmenų – individualių įmonių, taip pat tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų, uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Kredito unijų asocijuotų narių neturtinių teisių apimtis dalyvaujant kredito unijoje yra ribota palyginus su kitais kredito unijų nariais. Asocijuoti kredito unijos nariai neturi teisės balsuoti, būti išrinkti į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas (KUĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita. Tačiau kad taptų nariu ir galėtų naudotis visomis kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, įskaitant skolinimą, asocijuotas narys turi įsigyti pagrindinį pajų. Tapęs kredito unijos nariu, asocijuotas narys turi teisę gauti nariams skirstomo pelno dalį, taip pat kitas įstatyme numatytas teises ir pareigas.
Apibendrinant, mūsų nuomone, kredito unijų veiklos reguliavimas nedraudžia skolinti politinei organizacijai, jeigu jai būtų skolinama, kaip kredito unijos asocijuotam nariui, tačiau būtina įvertinti politinių organizacijų reglamentavimą ir galėjimą tapti kredito unijos asocijuotu nariu bei kaip tokia narystė KUĮ numatyta apimtimi kredito unijoje atitinka pačios politinės organizacijos tikslus. Pritarti iš dalies Kredito unijų veiklos reguliavimas nedraudžia skolinti politinei organizacijai, jeigu jai būtų skolinama, kaip kredito unijos asocijuotam nariui, tačiau įvertinus Rinkimų kodekso nuostatas ir politinių organizacijų reglamentavimą ir galėjimą tapti kredito unijos asocijuotu nariu bei kaip tokia narystė KUĮ numatyta apimtimi kredito unijoje, neatitinka pačios politinės organizacijos tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad politinės organizacijos yra politiniai susivienijimai, kurių tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus ir dalyvauti valstybės valdyme, todėl jų paskirtis ir veiklos pobūdis nesuteikia jiems teisės dalyvauti kitų juridinių asmenų, pvz. kredito unijų, finansinėje ir ūkinėje veikloje, būti jų nariais ir gauti finansines paslaugas, įskaitant ir skolinimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-10-041 pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3082 ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
Nepritarti Siekiant keisti politinių organizacijų finansavimą, pirmiausia reikėtų keisti konstitucinį įstatymą, kuriuo patvirtintas Rinkimų kodeksas, o tik tuomet su juo derinant būtų galima keisti Politinių organizacijų įstatymo nuostatas. Tačiau atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas ir išdėstytus argumentus, o ypač į projekto antikorupcinį vertinimą, iš kurių matyti, kad Įstatymo projektu siūlomas politinių organizacijų finansavimo keitimas nėra pagrįstas, o priešingai, netgi- ydingas antikorupciniu požiūriu, siūlytina jo atsisakyti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktą įstatymo projektą XIVP-3082 ir pritarti komiteto išvadoms. Komiteto teikiami argumentai:
patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos laikomos Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidarytoje rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje, iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos. Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4 punktą asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, privalo pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens (politinės partijos, kandidato, politinio komiteto) vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Taigi pagal galiojantį teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą politinės organizacijos negali turėti sąskaitų kitose nei bankai kredito įstaigose.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymai turi neprieštarauti konstituciniams įstatymams; pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai turi aukštesnę galią nei įstatymai. Siekiant keisti politinių organizacijų finansavimą pirmiausia reikėtų keisti konstitucinį įstatymą, kuriuo patvirtintas Rinkimų kodeksas, o tik tuomet su juo derinant būtų galima keisti Politinių organizacijų įstatymo nuostatas. 2. Projekto pagrindimas, pateiktas aiškinamajame rašte, kad siekiama suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Rinkimų kodekso 75 straipsnio
nuostatų interpretavimu, nes minėta Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata skirta ne politinių organizacijų ar rinkimų politinės kampanijos finansavimo, o pareiškinių dokumentų pateikimo santykiams reguliuoti. Šioje nuostatoje kredito įstaigos tik paminėtos, kalbant apie dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, kurį gali sumokėti ne tik politinė organizacija, bet ir pats kandidatas. Rinkimų užstatui sumokėti skirtos išlaidos pagal šį kodeksą nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis (114 straipsnio 12 dalies 1 punktas), todėl jis sumokamas ne iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (114 straipsnio 2 dalis ir 8 dalies 10 punktas). 3. Įvertinus atliktą projekto antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš – 0, susilaikė –3. . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas. 10.
nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f4692bf0530111ee8e3cc6ee348ebf6d?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=7d8659ca-658d-4bd1-9f12-f5db6ed51ee3 [2] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinėje svetainėje esanti informacija: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/finansu-rinku-politika/finansu-istaigos-ir-kiti-finansu-rinkos-dalyviai/kredito-istaigos [3] „Bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę“ (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 str. 1 d.) [4] „Kredito unija – kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu“ (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 str.
[5] kredito unijos pavadinimas Specialiųjų tyrimų tarnybai žinomas [6] kredito unijos pavadinimas Specialiųjų tyrimų tarnybai žinomas [7] asmens vardas ir pavardė Specialiųjų tyrimų tarnybai žinoma [8] Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis [9] Prieiga internete: https://www.vrk.lt/home?p_p_auth=KTI13y9A&p_p_id=101&p_p_lifecycle=0&p_p_state=maximized&p_p_mode=view&_101_struts_action=%2Fasset_publisher%2Fview_content&_101_assetEntryId=770927&_101_type=document&redirect=https%3A%2F%2Fwww.vrk.lt%2Fhome%3Fp_p_id%3D3%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dmaximized%26p_p_mode%3Dview%26_3_groupId%3D0%26_3_keywords%3Dkredito%2Bunija%26_3_struts_action%3D%252Fsearch%252Fsearch%26_3_redirect%3D%252F%26_3_y%3D0%26_3_x%3D0 [10] Projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektas parengtas siekiant suvienodinti Politinių organizacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso nuostatas. Politinių organizacijų įstatymas prieštarauja Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, kuri numato, kad politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato rinkimų užstatas gali būti sumokėtas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje“. [11] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6750e830586911ee8e3cc6ee348ebf6d?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=8fa3c01c-a982-432e-83aa-161296ef38f9