aiškinamasis raštas DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai:
valdyba suformavo darbo grupę „Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti“ (toliau – darbo grupė). Ši darbo grupė savo darbą baigė 2022 m. sausio 4 d. Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros nariai ir Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja atskiri įvairius rinkimus ir jų aspektus reguliuojantys įstatymai: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai. Šiuo metu veikiantis Politinių partijų įstatymas apibrėžia politinių partijų veiklą. Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsniai reguliuoja su rinkimų pažeidimais susijusių baudų dydžius. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomi pakeitimai yra išdėstomi trijuose teisės aktų projektuose:
1) Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus;
2) Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas – tai įstatymas, kuris pakeistų ir dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą;
3) Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymas – smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus taikymo. Svarbiausi pakeitimai: Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas Rinkimų kodekse siūloma reglamentuoti tiesioginių merų rinkimus. Šis klausimas aktualus svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ir Rinkimų kodekso dalis apie tiesioginius merų rinkimus papildytų Konstitucijoje atliktus pakeitimus. Pati siūloma merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais. Esminis skirtumas – atskirų nuo savivaldybės tarybos, tiesioginių mero renkamų teisinis reglamentavimas. Pabrėžtina, kad ši darbo grupė nesprendė merų funkcijų ir santykio su savivaldybės taryba klausimo. Siūloma nustatyti, kad esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų kiekiui atsirastų automatinė galimybė steigti papildomą(-as) pasaulio lietuvių vienmandates apygardas. Taip pat, siekiant stiprinti užsienyje veikiančių balsavimo punktų diplomatinėse atstovybėse veiklą, siūloma leisti į jų komisijas savo atstovus deleguoti ir politinėms partijoms.
Siūloma Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikti teisę gauti informaciją apie kandidatus iš visų valstybinių registrų. Pastaruoju metu buvo ypač aktualu gauti automatinę informaciją iš nuteistųjų registro, nes tai sumažina tikimybę asmenims nuslėpti buvusį teistumą. Ši galimybė leis VRK supaprastinti kandidatų anketas ir jose pateikti daugiau bei pilnesnės rinkėjams svarbios informacijos. Visuose rinkimuose siūloma suvienodintos išankstinio balsavimo dienos ir laikai: antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 7 iki 20 val. Išankstinis balsavimas galėtų vykti ne tik viename savivaldybės administracijos pastate, bet ir kitose tinkamai pritaikytose, VRK nustatytose išankstinio balsavimo vietose. Tai leistų rinkėjams patogiau balsuoti iš anksto. Siūloma kandidatų anketų duomenis, biografijas, turto, pajamų ir interesų deklaracijas bei kitus svarbius duomenis skelbiami VRK svetainėje neribotą laiką. Siūloma peržiūrėti rinkimų užstatus ir juos mažinti:
Europos Parlamento rinkimuose užstatą mažinti nuo 10 iki 5 VMDU;
pareigų, kurios nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, mažinamas nuo 10 VMDU iki 2 VMDU; Siūloma nebereikalauti rinkti parašus iš kandidatų, kuriuos kelia nuolatos rinkimuose dalyvaujančios partijos. Taip pat siūloma, kad parašų rinkti nebereikėtų esant nepaprastajai ar ekstremaliai padėtims, karantinui ar kitoms aplinkybėms, kurios riboja parašų rinkimo galimybę. Siūloma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus. Iki šiol galiojęs draudimas yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai.
Pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau įvairių nesusipratimų dėl politinės reklamos šeštadienį, kurią paskleidžia ne patys kandidatai, o paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose. VRK neturi galimybės šio informacijos srauto kontroliuoti, todėl siūloma tiesiog atsisakyti šio reklamos draudimo, leisti politinę reklamą ir rinkimų kampaniją iki paskutinės dienos. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną. Siūloma panaikinti iki šiol galiojusį televizijos reklamos ribojimą, kuris numatė, kad politinės reklamos reportažai televizijoje turi būti netrumpesni nei 30 sekundžių. Šis ribojimas nebuvo pagrįstas jokiais realiais argumentais ir gerokai išpūsdavo politinės kampanijos dalyvių reklamos televizijoje biudžetus. Atsisakius minimalaus laiko ribojimo šia reklamos priemone galės efektyviai pasinaudoti ir mažosios partijos, kurios turi mažesnius biudžetus. Siūloma įvesti naują
„atlygintinos politinės reklamos“ sąvoką. Tai būtų tokia politinė reklama, kuri
rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Įvedus šią sąvoką atsirastų aiški skirtis tarp mokamos (atlygintinos) ir nemokamos politinės reklamos. Būtų aiškiai apibrėžiama, kad mokamą politinę reklamą gali skleisti tik politinės kampanijos dalyviai, t.y. partijos, rinkimų komitetai ir save išsikėlę kandidatai. Tai reiškia, kad jokie tretieji asmenys, organizacijos ar fiziniai subjektai negali pirkti politinės reklamos. Tačiau visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų skleisti nemokamą politinę reklamą, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie kandidatus, jų programas ir pan. Siūloma supaprastinti ir sukonkretinti rinkimų debatų tvarka.
Nacionalinio lygmens debatus (Seimo rinkimų daugiamandatė apygarda, Prezidento ir Europos parlamento rinkimai) privalėtų transliuoti Lietuvos radijas ir televizija. Savo iniciatyva, pagal su VRK suderintas taisykles tai galėtų daryti ir kitos žiniasklaidos priemonės. Regioninio lygmens debatus (savivaldos rinkimai ir Seimo vienmandatės apygardos) organizuotų VRK tam pirkdama paslaugą iš vietinių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių. Jeigu debatuose būtų tiek daug dalyvių, kad juos tektų skaidyti į grupes, tai šios grupės būtų sudaromos dviem būdais: kandidatai (partijos) galėtų susitarti dėl bendro dalyvavimo arba būtų traukiami burtai. Kitų būdų skirstyti į grupes siūloma atsisakyti, nes juos sunku objektyviai pagrįsti arba neužkertamas kelias dalies kandidatų nepasitikėjimui tokiais debatais. Kandidatas rinkimuose gali būti savarankiškas (veda savarankišką buhalteriją) arba atstovaujamas (finansus tvarko partija arba rinkimų komitetas), tačiau rinkimų metu nebuvo skelbiama informacija apie atstovaujamų rinkimų kampanijos dalyvių surinktas finansines aukas. Siūloma įvesti prievolę šią informaciją skelbti taip pat kaip ir savarankiškų kampanijos dalyvių atveju. Siekiant skatinti gyventojus aukoti kandidatams lėšas ir taip prisidėti prie demokratinio proceso, siūloma nustatyti žymiai solidesnį mažos aukos, kuriai nereikėtų būti deklaravus pajamų ir kuri nebus skelbiama viešai (tačiau asmens vardas ir pavardė bus žinoma VRK), dydis – 0,03 VMDU, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties (šiuo metu 50 eurų). Siūloma, kad pervedant didesnes aukas nebereikėtų teikti turto deklaracijos, pakaktų tik pajamų deklaracijos. Visos aukos būtų renkamos tik elektroniniu būdu, aukojimo grynaisiais pinigais nebeliktų.
Atributika pažymėtų įvairių gaminių (tušinukų, balionėlių ar panašių gaminių) platinimas iki šiol buvo tinkamai nesureglamentuodamas ir labai dažnai VRK susidurdavo su rimtomis tokio pobūdžio gaminių traktavimo problemomis. Siūloma nustatyti, kad tokie gaminiai būtų aiškiai pažymėti, jų bendra kaina vienam asmeniui neviršytų 0,002 VMDU (šiuo metu 3 eurai) ir prieš juos dalinant (ne vėliau kaip viena diena iki dalinimo) jie turėtų būti deklaruoti VRK svetainėje nurodant gaminio pavadinimą, nuotrauką (maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais bus dalinama, kiekį, kainą ir gamintoją. Siūloma įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Siūloma numatyti aiškią 20 VMDU suma (šiuo metu 30 080 eurų), kiek vienas kandidatas ne tik galėtų įsinešti lėšų į savo rinkimų kampanijos sąskaitą, bet ir į šią sumą įskaičiuoti jo kitiems kandidatams (partijai ar rinkimų komitetui) pervestas aukas, sumokėtus metiniai nario mokesčius partijoms ir patirtas skolas rinkimų kampanijai. Tokiu būdu būtų užveriamos spragos piktnaudžiavimui apeinant maksimalius finansavimo limitus. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas Siūloma naujai ir detaliau reglamentuoti rinkimų komitetų įsisteigimą, veiklą ir atsakomybę. Rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Dėl šios priežasties siūloma tiek partijų, tiek rinkimų komitetų veiklą reglamentuoti viename įstatyme ir abiems rinkimų dalyvių rūšims naudoti bendrą „politinių organizacijų“ sąvoką bei šio pavadinimo įstatymą. Rinkimų komitetai būtų steigiami tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai: savivaldos rinkimams konkrečioje savivaldybėje arba Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
Būtent apie būtinybę šių dviejų tipų rinkimuose įteisinti darinius, kuriuos dabar vadiname rinkimų komitetais, yra pasisakęs Konstitucinis teismas. Norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų 1000 steigėjų, o konkrečios savivaldybės tarybos rinkimuose – 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje
Alytaus miesto savivaldybėje – 54, Plungės rajono savivaldybėje – 50, Neringos miesto savivaldybėje
rinkimų metu tiesiog „pavirsta” rinkimų komitetu. Pagal siūlomą reglamentavimą tai nebūtų įmanoma, kaip to negali daryti ir partijos. Rinkimų komitetai negalėtų gauti valstybės finansavimo, šis teisė paliekama partijoms, kaip jų išskirtinis bruožas. Visos partijos ir rinkimų komitetai, norintys dalyvauti rinkimuose turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t.y. pusė metų iki rinkimų (180 dienų). Tai reikštų, kad visi pagrindiniai rinkimų kampanijos dalyviai būtų aiškūs jau iki prasidedant realiai rinkimų kampanijai.
Sudarant rinkimų koaliciją jos pavadinime turėtų būti nurodomas žodis „koalicija“ ir išvardinami visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pilni pavadinimai. Koalicijų pavadinimuose nebūtų galima vartoti fizinių asmenų vardų ir pavardžių. Kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų ir būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė. Ją atliktų Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. Siūloma leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio
„Analitinius centrus“. Vakaruose daug partijų turi tokius analitinius centrus,
pavyzdžiui, Konrado Adenauerio ar Friedricho Eberto fondai Vokietijoje, ÖVP Politinė akademija Austrijoje, Sandraugos ir laisvės fondas Ispanijoje, Tarptautinis respublikonų ir Nacionalinis demokratų institutai JAV bei kiti. Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Tokie analitiniai centrai būtų finansuojami iš:
1) steigėjos politinės partijos lėšų;
2) lėšų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimo už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšų;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktų paskolų;
7) palūkanų už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalies. Pabrėžtina, kad analitiniams centrams visais atvejais bus draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdys analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties stebėseną. Europos politinių fondų veikla yra griežtai reglamentuota ES lygiu pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Taip pat analitinių centrų kontrolę vykdys ir Vyriausioji rinkimų komisija, o analitinių centrų veikla politinės kampanijos laikotarpiu bus griežtai ribojama. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Pritarus įstatymo projektų paketui reikės pripažinti netekusiais galios šiuos įstatymus:
1) Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas;
2) Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Vyriausiąja rinkimų komisija ir gauti partijų, Seimo narių bei piliečių pasiūlymai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „rinkimai“, „politinės partijos“, „politinės organizacijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Andrius Vyšniauskas
aiškinamasis raštas DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai:
valdyba suformavo darbo grupę „Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti“ (toliau – darbo grupė). Ši darbo grupė savo darbą baigė 2022 m. sausio 4 d. Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros nariai ir Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja atskiri įvairius rinkimus ir jų aspektus reguliuojantys įstatymai: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai. Šiuo metu veikiantis Politinių partijų įstatymas apibrėžia politinių partijų veiklą. Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsniai reguliuoja su rinkimų pažeidimais susijusių baudų dydžius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiama II Rinkimų kodekso versija, jį patobulinus po Teisės departamento pastabų. Lydintieji įstatymų projektai nesikeičia.
Siūlomi pakeitimai yra išdėstomi trijuose teisės aktų projektuose:
1) Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus;
2) Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas – tai įstatymas, kuris pakeistų ir dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą;
3) Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymas – smulkūs pataisymai dėl įspėjimo, kaip sankcijos už rinkimų įstatymų pažeidimus taikymo. Svarbiausi pakeitimai: Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas Rinkimų kodekse siūloma reglamentuoti tiesioginių merų rinkimus. Šis klausimas aktualus svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ir Rinkimų kodekso dalis apie tiesioginius merų rinkimus papildytų Konstitucijoje atliktus pakeitimus. Pati siūloma merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais. Esminis skirtumas – atskirų nuo savivaldybės tarybos, tiesioginių mero renkamų teisinis reglamentavimas. Pabrėžtina, kad ši darbo grupė nesprendė merų funkcijų ir santykio su savivaldybės taryba klausimo. Siūloma nustatyti, kad esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų kiekiui atsirastų automatinė galimybė steigti papildomą(-as) pasaulio lietuvių vienmandates apygardas. Taip pat, siekiant stiprinti užsienyje veikiančių balsavimo punktų diplomatinėse atstovybėse veiklą, siūloma leisti į jų komisijas savo atstovus deleguoti ir politinėms partijoms.
Siūloma Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikti teisę gauti informaciją apie kandidatus iš visų valstybinių registrų. Pastaruoju metu buvo ypač aktualu gauti automatinę informaciją iš nuteistųjų registro, nes tai sumažina tikimybę asmenims nuslėpti buvusį teistumą. Ši galimybė leis VRK supaprastinti kandidatų anketas ir jose pateikti daugiau bei pilnesnės rinkėjams svarbios informacijos. Visuose rinkimuose siūloma suvienodintos išankstinio balsavimo dienos ir laikai: antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 7 iki 20 val. Išankstinis balsavimas galėtų vykti ne tik viename savivaldybės administracijos pastate, bet ir kitose tinkamai pritaikytose, VRK nustatytose išankstinio balsavimo vietose. Tai leistų rinkėjams patogiau balsuoti iš anksto. Siūloma kandidatų anketų duomenis, biografijas, turto, pajamų ir interesų deklaracijas bei kitus svarbius duomenis skelbiami VRK svetainėje neribotą laiką. Siūloma peržiūrėti rinkimų užstatus ir juos mažinti:
Europos Parlamento rinkimuose užstatą mažinti nuo 10 iki 5 VMDU;
pareigų, kurios nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, mažinamas nuo 10 VMDU iki 2 VMDU; Siūloma nebereikalauti rinkti parašus iš kandidatų, kuriuos kelia nuolatos rinkimuose dalyvaujančios partijos. Taip pat siūloma, kad parašų rinkti nebereikėtų esant nepaprastajai ar ekstremaliai padėtims, karantinui ar kitoms aplinkybėms, kurios riboja parašų rinkimo galimybę. Siūloma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus. Iki šiol galiojęs draudimas yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai.
Pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau įvairių nesusipratimų dėl politinės reklamos šeštadienį, kurią paskleidžia ne patys kandidatai, o paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose. VRK neturi galimybės šio informacijos srauto kontroliuoti, todėl siūloma tiesiog atsisakyti šio reklamos draudimo, leisti politinę reklamą ir rinkimų kampaniją iki paskutinės dienos. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną. Siūloma panaikinti iki šiol galiojusį televizijos reklamos ribojimą, kuris numatė, kad politinės reklamos reportažai televizijoje turi būti netrumpesni nei 30 sekundžių. Šis ribojimas nebuvo pagrįstas jokiais realiais argumentais ir gerokai išpūsdavo politinės kampanijos dalyvių reklamos televizijoje biudžetus. Atsisakius minimalaus laiko ribojimo šia reklamos priemone galės efektyviai pasinaudoti ir mažosios partijos, kurios turi mažesnius biudžetus. Siūloma įvesti naują
„atlygintinos politinės reklamos“ sąvoką. Tai būtų tokia politinė reklama, kuri
rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Įvedus šią sąvoką atsirastų aiški skirtis tarp mokamos (atlygintinos) ir nemokamos politinės reklamos. Būtų aiškiai apibrėžiama, kad mokamą politinę reklamą gali skleisti tik politinės kampanijos dalyviai, t.y. partijos, rinkimų komitetai ir save išsikėlę kandidatai. Tai reiškia, kad jokie tretieji asmenys, organizacijos ar fiziniai subjektai negali pirkti politinės reklamos. Tačiau visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų skleisti nemokamą politinę reklamą, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie kandidatus, jų programas ir pan. Siūloma supaprastinti ir sukonkretinti rinkimų debatų tvarka.
Nacionalinio lygmens debatus (Seimo rinkimų daugiamandatė apygarda, Prezidento ir Europos parlamento rinkimai) privalėtų transliuoti Lietuvos radijas ir televizija. Savo iniciatyva, pagal su VRK suderintas taisykles tai galėtų daryti ir kitos žiniasklaidos priemonės. Regioninio lygmens debatus (savivaldos rinkimai ir Seimo vienmandatės apygardos) organizuotų VRK tam pirkdama paslaugą iš vietinių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių. Jeigu debatuose būtų tiek daug dalyvių, kad juos tektų skaidyti į grupes, tai šios grupės būtų sudaromos dviem būdais: kandidatai (partijos) galėtų susitarti dėl bendro dalyvavimo arba būtų traukiami burtai. Kitų būdų skirstyti į grupes siūloma atsisakyti, nes juos sunku objektyviai pagrįsti arba neužkertamas kelias dalies kandidatų nepasitikėjimui tokiais debatais. Kandidatas rinkimuose gali būti savarankiškas (veda savarankišką buhalteriją) arba atstovaujamas (finansus tvarko partija arba rinkimų komitetas), tačiau rinkimų metu nebuvo skelbiama informacija apie atstovaujamų rinkimų kampanijos dalyvių surinktas finansines aukas. Siūloma įvesti prievolę šią informaciją skelbti taip pat kaip ir savarankiškų kampanijos dalyvių atveju. Siekiant skatinti gyventojus aukoti kandidatams lėšas ir taip prisidėti prie demokratinio proceso, siūloma nustatyti žymiai solidesnį mažos aukos, kuriai nereikėtų būti deklaravus pajamų ir kuri nebus skelbiama viešai (tačiau asmens vardas ir pavardė bus žinoma VRK), dydis – 0,03 VMDU, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties (šiuo metu 50 eurų). Siūloma, kad pervedant didesnes aukas nebereikėtų teikti turto deklaracijos, pakaktų tik pajamų deklaracijos. Visos aukos būtų renkamos tik elektroniniu būdu, aukojimo grynaisiais pinigais nebeliktų.
Atributika pažymėtų įvairių gaminių (tušinukų, balionėlių ar panašių gaminių) platinimas iki šiol buvo tinkamai nesureglamentuodamas ir labai dažnai VRK susidurdavo su rimtomis tokio pobūdžio gaminių traktavimo problemomis. Siūloma nustatyti, kad tokie gaminiai būtų aiškiai pažymėti, jų bendra kaina vienam asmeniui neviršytų 0,002 VMDU (šiuo metu 3 eurai) ir prieš juos dalinant (ne vėliau kaip viena diena iki dalinimo) jie turėtų būti deklaruoti VRK svetainėje nurodant gaminio pavadinimą, nuotrauką (maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais bus dalinama, kiekį, kainą ir gamintoją. Siūloma įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Siūloma numatyti aiškią 20 VMDU suma (šiuo metu 30 080 eurų), kiek vienas kandidatas ne tik galėtų įsinešti lėšų į savo rinkimų kampanijos sąskaitą, bet ir į šią sumą įskaičiuoti jo kitiems kandidatams (partijai ar rinkimų komitetui) pervestas aukas, sumokėtus metiniai nario mokesčius partijoms ir patirtas skolas rinkimų kampanijai. Tokiu būdu būtų užveriamos spragos piktnaudžiavimui apeinant maksimalius finansavimo limitus. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas Siūloma naujai ir detaliau reglamentuoti rinkimų komitetų įsisteigimą, veiklą ir atsakomybę. Rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Dėl šios priežasties siūloma tiek partijų, tiek rinkimų komitetų veiklą reglamentuoti viename įstatyme ir abiems rinkimų dalyvių rūšims naudoti bendrą „politinių organizacijų“ sąvoką bei šio pavadinimo įstatymą. Rinkimų komitetai būtų steigiami tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai: savivaldos rinkimams konkrečioje savivaldybėje arba Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
Būtent apie būtinybę šių dviejų tipų rinkimuose įteisinti darinius, kuriuos dabar vadiname rinkimų komitetais, yra pasisakęs Konstitucinis teismas. Norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų 1000 steigėjų, o konkrečios savivaldybės tarybos rinkimuose – 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje
rinkimų metu tiesiog „pavirsta” rinkimų komitetu. Pagal siūlomą reglamentavimą tai nebūtų įmanoma, kaip to negali daryti ir partijos. Rinkimų komitetai negalėtų gauti valstybės finansavimo, šis teisė paliekama partijoms, kaip jų išskirtinis bruožas. Visos partijos ir rinkimų komitetai, norintys dalyvauti rinkimuose turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t.y. pusė metų iki rinkimų (180 dienų). Tai reikštų, kad visi pagrindiniai rinkimų kampanijos dalyviai būtų aiškūs jau iki prasidedant realiai rinkimų kampanijai.
Sudarant rinkimų koaliciją jos pavadinime turėtų būti nurodomas žodis „koalicija“ ir išvardinami visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pilni pavadinimai. Koalicijų pavadinimuose nebūtų galima vartoti fizinių asmenų vardų ir pavardžių. Kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų ir būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė. Ją atliktų Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos. Siūloma leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio
„Analitinius centrus“. Vakaruose daug partijų turi tokius analitinius centrus,
pavyzdžiui, Konrado Adenauerio ar Friedricho Eberto fondai Vokietijoje, ÖVP Politinė akademija Austrijoje, Sandraugos ir laisvės fondas Ispanijoje, Tarptautinis respublikonų ir Nacionalinis demokratų institutai JAV bei kiti. Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Tokie analitiniai centrai būtų finansuojami iš:
1) steigėjos politinės partijos lėšų;
2) lėšų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimo už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos politinių fondų lėšų;
5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktų paskolų;
7) palūkanų už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalies. Pabrėžtina, kad analitiniams centrams visais atvejais bus draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdys analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties stebėseną. Europos politinių fondų veikla yra griežtai reglamentuota ES lygiu pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Taip pat analitinių centrų kontrolę vykdys ir Vyriausioji rinkimų komisija, o analitinių centrų veikla politinės kampanijos laikotarpiu bus griežtai ribojama. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Pritarus įstatymo projektų paketui reikės pripažinti netekusiais galios šiuos įstatymus:
1) Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas;
2) Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Vyriausiąja rinkimų komisija ir gauti partijų, Seimo narių bei piliečių pasiūlymai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „rinkimai“, „politinės partijos“, „politinės organizacijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Andrius Vyšniauskas
2022-02-22 Nr. XIVP-1279 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl konstitucinio įstatymo, kuriuo kodifikuojama rinkimų teisė, reguliavimo dalyko
konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t.y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą (taip pat žr. Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658).
XIVP-658). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra minimi „rinkimų įstatymai“, taigi iš Konstitucijos nekyla būtinybė juos kodifikuoti. 2. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio
pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas);
2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu.
Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį;
5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas). Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas. 3.
kodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą tiek, kiek būtų reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai (Kodekso VIII, XI ir XII skyriai). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, įsigaliojus Kodeksui netektų galios (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktas), o referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų). Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu. 4. Rinkimų kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai.
Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje. Tačiau Kodekso XVI skyriuje reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso
nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgiant į Kodekso paskirtį, darytina išvada, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto
turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario –Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 173 straipsnio 7–10 dalys, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177 ir 178 straipsniai). II. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai 5.
Kodekso 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti aktyviosios rinkimų teisės apribojimą – „asmuo neturi teisės rinkti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis neturi teisės rinkti kilmės valstybėje“, o 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte – pasyviosios rinkimų teisės apribojimą – „negali būti renkamas <...> asmuo, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra apribota kilmės valstybėje“. Vertinant šias nuostatas pirmiausia pažymėtina, kad Kodekse nėra apibrėžta sąvoka „kilmės valstybė“, todėl ji gali būti suprantama ir aiškinama įvairiai – ir kaip valstybė, kurios pilietis asmuo yra, ir kaip valstybė, kurioje jis yra gimęs, ir kaip valstybė, iš kurios jis atvyko į Lietuvos Respubliką. Jeigu rinkimų į Europos Parlamentą kontekste ši sąvoka pagal Kodekso priede nurodytus įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus galėtų būti suprantama kaip reiškianti Europos Sąjungos valstybę narę, kurios pilietis asmuo yra, tai savivaldybių tarybų rinkimuose trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės – nuolatinių savivaldybės gyventojų „kilmės valstybė“ nustatant rinkimų teisės ribojimą būtų neapibrėžta, o toks rinkimų teisės apribojimas neatitiktų Konstitucijos reikalavimų. Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje laiduojama aktyvioji rinkimų teisė, kuri pagal šią dalį ribojama atsižvelgiant į amžių (18 metų), o pagal šio straipsnio 3 dalį – atsižvelgiant į veiksnumą (rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais). Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „jokių kitų aktyviosios rinkimų teisės ribojimų renkant savivaldybių tarybas Konstitucijoje nėra nustatyta“. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje laiduojama pasyvioji rinkimų teisė. Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas“.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 9 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalies
pilietybės aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose, jeigu ji yra apribota „kilmės valstybėje“, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui. Pabrėžtina, kad net jeigu Kodekse rinkimų teisės ribojimas Lietuvos Respublikoje būtų siejamas su jos ribojimu kilmės valstybėje, aiškiai apibrėžtoje kaip trečioji valstybė, kurios pilietis asmuo yra, toks ribojimas vis tiek būtų konstituciškai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad įvairiose valstybėse rinkimų teisė gali būti ribojama lyties, religijos, įsitikinimų ar panašiais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, pagal kurią savivaldybių merus (kuriems būtų taikomas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas) rinktų Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124,
siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 9 straipsnio 2 dalimi taip pat būtų konstituciškai neleistinai apribota trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės aktyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose. 6. Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimą – „negali būti renkamas <...> asmuo, kuriam likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas“.
Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalyje ir 56 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais ir nebaigusiems atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Pažymime, kad dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra sprendžiama ne teismo nuosprendžiu, o nutartimi, ir jų taikymas nėra prilyginamas nuosprendžiu skiriamai bausmei. Šia teismo nutartimi taip pat nėra sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu klausimas. Konstitucinį pagrindą turintys pasyviosios rinkimų teisės apribojimai dėl neatliktos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir dėl asmens pripažinimo neveiksniu yra numatyti Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, todėl Kodekso
pasyviosios rinkimų teisės apribojimas, vertintinas kaip neturintis konstitucinio pagrindo ir prieštaraujantis Konstitucijos 34 straipsnio 2, 3 dalims, 56 straipsnio 2 daliai. 7. Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 4–7 ir 10 punktuose nurodytiems asmenims siūloma nustatyti absoliutų pasyviosios rinkimų teisės apribojimą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „teisėjų ir Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytų asmenų galimybė siekti būti išrinktiems Seimo nariais vertintina kitaip, negu jų galimybė būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais, – pagal Konstituciją tol, kol eina atitinkamas pareigas, šie asmenys neturi teisės būti renkami Seimo nariais“, taip pat kad šie asmenys negali būti renkami ir Respublikos Prezidentu (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).
Dėl šių asmenų galimybės būti savivaldybių tarybų nariais Konstitucinis Teismas konstatavo: „Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas asmuo arba asmuo, vykdantis funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, <...> išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu“ (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 4–7 ir 10 punktai tiek, kiek ribojama juose nurodytų asmenų teisė būti renkamiems savivaldybių tarybų nariais, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 113, 141 straipsniams. Kartu pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir nurodytą oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu negali būti renkami kariai, atliekantys savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui. 8. Kodekso 26 straipsnio 3 dalis, pagal kurią teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi kandidatai į rinkimų komisijos narius negali būti politinių organizacijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos, 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenys, įrašyti į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, negali būti politinių organizacijų nariais, 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šio straipsnio 2 dalis, pagal kuriuos VRK pirmininkas ir teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti šios komisijos nariai turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje, 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias VRK pirmininko ir šios komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, ir 48 straipsnio 11 dalis (pataisius klaidingą numeraciją – 10 dalis), kurioje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus į apylinkės rinkimų komisijos narius siūlomi asmenys negali būti partijų nariai arba jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kodekso 26 straipsnio 3 dalis, pagal kurią teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi kandidatai į rinkimų komisijos narius negali būti politinių organizacijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos, 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenys, įrašyti į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, negali būti politinių organizacijų nariais, 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šio straipsnio 2 dalis, pagal kuriuos VRK pirmininkas ir teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti šios komisijos nariai turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje, 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias VRK pirmininko ir šios komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, ir 48 straipsnio 11 dalis (pataisius klaidingą numeraciją – 10 dalis), kurioje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus į apylinkės rinkimų komisijos narius siūlomi asmenys negali būti partijų nariai arba jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinės piliečių teisės vienytis į politines partijas ir kitas politines organizacijas sampratą,
konstitucinės doktrinos nuostatas:
nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės politinėse partijose principas;
Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo;
Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios;
straipsnis).
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinės piliečių teisės vienytis į politines partijas ir kitas politines organizacijas sampratą,
konstitucinės doktrinos nuostatas:
Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo;
Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios;
9Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas tiek, kiek pagal jį VRK visais atvejais priima sprendimą dėl Seimo
nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, taigi ir tada, kai Seimas panaikina Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka, ir 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją VRK motyvuotu sprendimu pripažįsta Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui. Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją VRK motyvuotu sprendimu pripažįsta Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (Seimas pašalina jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka) ir 4 punkte nustatytu pagrindu (Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų), prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui, 86 straipsnio 2 daliai, 88 straipsnio 5, 6 punktams. Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatytas Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui.
Pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus, Seimo nario ar Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
Teismo išvadą konstatuoti, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (Konstitucijos 88 straipsnio 6 punktas). Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo. Apibendrinant pažymėtina, kad šių Konstitucijoje (jos 59 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 5 punkte, 74 straipsnyje, 86 straipsnio
įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija.
Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Seimo nario mandato netekimą arba Seimo nario, Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą nesuėjus terminui minėtais konstituciniais pagrindais. Šie teisiniai faktai pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų VRK, sprendimais. Taigi VRK įgaliojimai turėtų būti formuluojami kaip pareiga, Seimo nariui netekus mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte) nustatytu pagrindu arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 4 punkte) nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Įsigaliojus Seimo nutarimui, kuriuo Respublikos Prezidentas būtų pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba kuriuo būtų konstatuota, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Respublikos Prezidento įgaliojimai Konstitucijos 88 straipsnio 5 arba
priimti jokių sprendimų, tik privalėtų rengti ir vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalis). 10. Kodekso 53 ir 54 straipsniuose reglamentuojamas
„asmenų, turinčių teisę rinkti“, sąrašo sudarymas.
Į šį sąrašą pagal Gyventojų registro duomenis būtų įtraukiami visi asmenys, turintys aktyviąją rinkimų teisę bent vienuose rinkimuose, t. y. visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat visi pilnamečiai nuolatiniai savivaldybių gyventojai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir dalyvaujantys rinkimuose į Europos Parlamentą. Tačiau pagal Kodekso nuostatas šis sąrašas turėtų tik pagalbinę techninę reikšmę, nes į konkretiems rinkimams sudaromą Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą pagal Kodekso 55 straipsnio 2 dalį (pataisius numeraciją – 3 dalį) būtų įrašomi tik gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravę rinkimų teisę turintys asmenys. Pagal Kodekso 57 ir 58 straipsnius Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas gali būti papildomas, bet tik pareiškine tvarka, t. y. aktyviąją rinkimų teisę turintis asmuo, nedeklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nebūtų įrašytas į rinkėjų sąrašą ir netaptų rinkėju, jeigu pats to nepageidautų. Pažymime, kad rinkėjų skaičius yra reikšmingas nustatant Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus: pagal Konstitucijos 81 straipsnio 1 dalį yra reikšmingos 1/2 visų rinkėjų ir 1/3 visų rinkėjų skaitinės reikšmės, o jų nustatymas priklauso nuo „visų rinkėjų“ sampratos. Pagal Kodeksą rinkėjais laikomi asmenys, įtraukti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, ir tik jie būtų skaičiuojami nustatant „visų rinkėjų“ skaičių, nuo kurio tiesiogiai priklauso pagal Kodekso 168 straipsnio 3 dalį nustatomi Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nėra numatytas rinkėjų Respublikos Prezidento rinkimuose diferencijavimas pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą arba išreikštą valią dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, todėl pagal Konstituciją rinkėjais šiuose rinkimuose turėtų būti laikomi visi asmenys, turintys aktyviąją rinkimų teisę šiuose rinkimuose.
Taigi Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visų aktyviąją rinkimų teisę šiuose rinkimuose turinčių asmenų skaičių, o ne į asmenų, įrašytų į šiems rinkimams sudarytą Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, skaičių. Remdamiesi šiais argumentais manome, kad Kodekso 168 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų nuostatos, aiškinamos kartu su Kodekso 55 straipsnio 2 (pataisius numeraciją – 3) dalimi, tiek, kiek pagal jas Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai nustatomi atsižvelgiant į asmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, skaičių, o ne į visų aktyviąją rinkimų teisę Respublikos Prezidento rinkimuose turinčių asmenų skaičių, prieštarauja Konstitucijos 81 straipsnio 1 daliai. 11. Pagal Kodekso 57 straipsnio 4 dalį asmenys, turintys teisę rinkti savivaldybių tarybų (turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (taigi neįrašyti į rinkėjų sąrašą pagal Kodekso 55 straipsnio 2 dalį), gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“.
„Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8
straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš 60 dienų iki rinkimų dienos, „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“. Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje.
Manome, kad Kodekso
savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio
kandidato anketoje kandidatas privalėtų nurodyti, ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nei šiame punkte, nei kitose Kodekso nuostatose nėra numatyta, kad ši informacija turėtų būti skelbiama ir rinkimų komisijos leidžiamame rinkimų plakate (plg. su tos pačios dalies 11 punktu, kuriame nustatytas reikalavimas rinkimų plakate pažymėti, kad kandidatas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, jis ne kartą pabrėžė, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d.,
sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius jo gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus.
Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatuota, jog rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, taip pat jog „įstatymų leidėjas turi nustatyti, kad apie ypač svarbius kandidato į savivaldybės tarybos narius gyvenimo faktus (inter alia kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama), kurie gali turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, rinkėjai turėtų būti informuojami inter alia atitinkamai pažymint rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu“. Neabejotina, jog informacija apie tai, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantis asmuo teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, rinkėjams yra ne mažiau reikšminga renkant ir kitų politinių atstovaujamųjų institucijų narius, taip pat valstybės vadovą, todėl Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išdėstyta teisinė pozicija dėl tokios informacijos skelbimo rinkimų plakate saisto įstatymų leidėją reguliuojant ne tik savivaldybių tarybų, bet ir visus kitus rinkimus.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punktas tiek, kiek jame nėra nustatyta reikalavimo rinkimų komisijos leidžiamame rinkimų plakate informuoti rinkėjus apie tai, kad kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, neatitinka Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 2 dalies, iš kurių kyla rinkimų proceso skaidrumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimai.
Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, Kodekso
kandidatas anketoje įrašo, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo“, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši trūkstama nuostata ir analogiška Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis galėtų būti įtvirtintos ne Kodekso 76 straipsnyje, kurio reguliavimo dalykas yra kandidato anketa, bet kitame, pavyzdžiui, 85 straipsnyje, arba naujame atskirame straipsnyje. 13.
13Kodekso 90 straipsnis,
kuriame yra įtvirtintos kandidatų neliečiamybės garantijos, ir 32 straipsnio
patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse,
straipsnio 2 dalyje) imunitetai yra nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai).
Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1, 2 dalys); Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio
pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr.
2007 m. gruodžio 17 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas ir kad su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę. 14. Kodekso 102 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad renkant rinkėjų parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams.
Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir (arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo. Kartu pažymėtina, kad atitinkamai reikėtų papildyti ir Kodekso
šiurkščiu šio kodekso pažeidimu yra laikomas šio kodekso 102 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas. 15. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai „jis išrenkamas Seimo nariu arba juo tampa užimdamas laisvą Seimo nario vietą – pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl rinkimų rezultatų nustatymo arba Seimo nario mandato pripažinimo“; to paties straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas analogiškas Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas.
Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino, kad Seimo rinkimų įstatyme, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį į Seimą išrinktas Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys automatiškai netenka turimo mandato, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarime, be kita ko, pažymėta, kad šiuo teisiniu reguliavimu paneigta Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų suponuojama išrinkto Seimo nario teisė apsispręsti, ar įgyti Tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti (prisiekti su išlygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato, taip pat pažeista Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, išrinktas Seimo nariu, privalo atsistatydinti iš su Seimo nario pareigomis nesuderinamų kitų pareigų, inter alia savivaldybės tarybos nario ar Europos Parlamento nario pareigų, būtent iki duodamas Seimo nario priesaiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 12 punktas ir šio straipsnio 5 dalies
2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. kovo
iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kylantį draudimą įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto galią, kartu paneigiamas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). 16. Kodekso 17 straipsnyje numatytas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams. Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių.
Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi. Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis, 2019 m. tokių piliečių buvo apie 510 000.[1] Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta inter alia lygi rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie 35 000), – turint mintyje tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių, – neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos, Konstitucinio Teismo suformuotos aiškinant Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygią rinkimų teisę. 17.
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Pagal galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. Kodekso 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso
pilietis, kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos
pilietybės reikalavimas aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose. III. Dėl projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo ir santykio su kitais teisės aktais
duomenimis (10, 53, 129, 176 straipsniai), arba su gyvenamosios vietos deklaravimu ar gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita (8, 10, 33, 55, 57, 59, 61, 76 straipsniai).
Pažymime, kad pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą Gyventojų registre tvarkomi pagrindiniai asmens duomenys: „gyvenamoji vieta, atvykimo į gyvenamąją vietą data; jeigu asmuo išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data; jeigu asmuo nuolat gyvena užsienyje, – valstybė; jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos ir yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – savivaldybė, kurioje gyvena“, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Svarstytina, ar Kodekso nuostatos neturėtų būti suvienodintos gyvenamąją vietą siejant arba su gyvenamosios vietos deklaravimu (gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita), arba su atitinkamais Gyventojų registro duomenimis. Suvienodinimas, be kita ko, leistų vienodai nustatyti, kuris teisinis faktas (jo atsiradimo momentas) pagal Kodeksą yra reikšmingas – ar gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimas nustatytąja tvarka, ar duomenų apie gyvenamąją vietą įtraukimas į Gyventojų registrą. 19. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, be kita ko, ir tais atvejais, kai jo gyvenamosios vietos „deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas“. Pažymime, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis panaikinamas ne „deklaravimas“, o „deklaravimo duomenys“; jie gali būti panaikinami ir tais atvejais, kai asmuo netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Manome, kad asmuo, netekęs teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nebegalėtų būti laikomas ir nuolatiniu savivaldybės gyventoju. 20.
mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos“ sąlyga „Seimas nepaskelbia“ suformuluota nekorektiškai, esą Seimas gali nevykdyti savo konstitucinių įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktą Seimas „skiria savivaldybių tarybų rinkimus“ (šioje formuluotėje rinkimai neskirstomi į eilinius, pakartotinius ar pirmalaikius), o jeigu būtų priimtas ir promulguotas Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-640(2)), – skirtų ir merų rinkimus. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta, kad šiuos Seimo įgaliojimus (tuo atveju, jeigu „Seimas nepaskelbia“ nurodytų rinkimų), galėtų vykdyti kita valstybės institucija – VRK. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos, pagal kurias VRK turi įgaliojimus tam tikrais atvejais skelbti pakartotinius rinkimus, taip pat diskutuotinos, ypač dėl pakartotinių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą „pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), arba pati VRK pripažintų Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus negaliojančiais.
Pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatyti šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus: Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus (67 straipsnio 12 punktas; kaip minėta, jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa, skirtų ir merų rinkimus); Seimas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 straipsnis), skelbia eilinius, pakartotinius ir pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (67 straipsnio 4 punktas, 81, 87, 89 straipsniai); Vyriausybė, esant Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei (Seimui negalint susirinkti ir paskelbti rinkimų), skelbia pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus; Respublikos Prezidentas – eilinius Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), taip pat gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad „tikslios eilinių rinkimų dienos nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mūsų nuomone, tik Seimas turi įgaliojimus skelbti eilinius rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje ir pakartotinius šios institucijos rinkimus, jeigu VRK pripažintų eilinių rinkimų rezultatus negaliojančiais. VRK yra universali rinkimus organizuojanti institucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada), kuri turi užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijų pagal kompetenciją paskelbti rinkimai būtų surengti ir įvykdyti. Taigi diskutuotina, ar iš Konstitucijos implicitiškai kyla galimybė Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejį, kad „jeigu Seimas nepaskelbia“ eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, juos skelbia VRK.
Jeigu taip būtų nuspręsta, VRK įgaliojimai skelbti eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus turėtų būti formuluojami su sąlyga „jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti“. Šioje dalyje žodis „datos“ išbrauktinas (nes skelbiami rinkimai ir nustatoma jų vykdymo data). Šiuo aspektu taisytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostata dėl eilinių rinkimų į Europos Parlamentą vykdymo datos skelbimo. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos dėl VRK įgaliojimų skelbti pakartotinius rinkimus taip pat turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijų įgaliojimus skelbti atitinkamos institucijos rinkimus ir atribojant VRK įgaliojimus skelbti rinkimus tam tikrais atvejais: pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujus Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje (jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju), pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus, pakartotinius mero rinkimus 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytu atveju, panaikinus rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ar mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomas reikalavimas Respublikos Prezidento dekrete nurodyti eilinių Seimo rinkimų dieną, kitose šio straipsnio dalyse nustatytinas analogiškas reikalavimas: šio straipsnio 2 dalyje įrašytina nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“; šio straipsnio 3 dalyje – nuostata
„Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti
nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena“; šio straipsnio 4 dalyje – nuostata „Šių rinkimų data nurodoma Seimo nutarime, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“. 21. Kodekso 13 straipsnio 4 dalies nuostata „Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu“ ir jos santykis su Kodekso 182 straipsnio 10 dalimi diskutuotinas.
Pagal Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje arba pratęsdamas tiesioginį valdymą, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekse siūloma įtvirtinti ir savivaldybių merų rinkimus (jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa), šiuo aspektu reikėtų pakeisti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, o Kodekso
įrašyti formuluotę „savivaldybės tarybos ir mero rinkimai“. 22. Kodekso 14 ir 182 straipsnių, pavadintų tuo pačiu pavadinimu „Pakartotiniai rinkimai“, nuostatos iš dalies dubliuojasi, iš dalies yra tarpusavyje nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame teisės akte neturėtų būti dviejų vienodai pavadintų straipsnių, kurių reguliavimo dalykas didžiąja dalimi sutampa (plg. 14 straipsnio 1 dalį su
straipsnio 3 dalį su 182 straipsnio 7 dalimi), svarstytina, ar vieno iš tų straipsnių atsisakytina, ar suderinus jų nuostatas taip, kad jos nesidubliuotų, tikslintinas 182 straipsnio pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į Kodekso 182 straipsnio nuostatų tarpusavio nesuderinamumą. Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 dalies nuostatose (ir analogiškose 14 straipsnio 2 dalies nuostatose) numatyti terminai nedera su 6 dalies 1 punkte, 8, 9 dalyse numatytais terminais.
Kodekso 182 straipsnio
dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata apskritai vertintina kaip perteklinė, nes pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad Kodekso 182 straipsnyje nėra reguliuojami pakartotiniai merų rinkimai, nors jie numatyti 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 182 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog pakartotiniai Seimo rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai, taip pat į tai, kad pagal 13 straipsnio 5 dalį pirmalaikiai mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina jų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai, svarstytina, ar analogiškas reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir dėl pakartotinių merų rinkimų. Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami“ ir 182 straipsnio 7 dalies nuostatos „Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyje, laivuose nerengiamas“ tarpusavio santykis diskutuotinas. Pažymėtina, kad nėra tokių pakartotinių rinkimų kaip pakartotiniai rinkimai užsienyje ar laivuose, o reguliuojant balsavimo pakartotiniuose rinkimuose organizavimą užsienyje ir laivuose, būtina aiškiai nustatyti, kokių institucijų rinkimuose toks balsavimas būtų organizuojamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „laivuose esančios įgulos“ skiriasi nuo Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „laivo įgulos nariai ir keleiviai, esantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“. Neaišku, koks santykis yra ir tarp Kodekso 182 straipsnio 8 dalies, kurioje minimas tik vienas pagrindas rengti pakartotinius Respublikos Prezidento rinkimus – pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, bei 168 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį, jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai. 23. Kodekso 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose: 1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija; 2) mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“. Tokia šių nuostatų konstrukcija suponuoja, viena vertus, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus, taigi merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį (analogiškos nuostatos, kuriose minimi „savivaldybių tarybų rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje“, įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje), kita vertus, priešingai, kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai, nes vieni nuo kitų yra atriboti atskiruose punktuose.
Pažymėtina, kad Kodekso 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ne tik turi šį vidinį prieštaringumą, bet ir nesiderina su kitomis šio Kodekso nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų pareigos yra aiškiai atskirtos: Kodekso 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai reglamentuojami atskirai, kaip skirtingi rinkimai, o 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleistas savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, konstitucinis statusas. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo: kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, inter alia nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius.
Šiame nutarime taip pat konstatuota: savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas; savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos
vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.
Taigi, pagal konstitucinį savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principą, savivaldybės taryboje negali būti išskirtinį statusą turinčių narių, vadinasi, savivaldybės bendruomenės tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės tarybos nariu tik jeigu jo statusas būtų visiškai lygus kitų savivaldybės tarybos narių statusui, t. y., be kita ko, jis negalėtų būti tiesiogiai renkamu savivaldybės tarybos vadovu (kaip minėta, savivaldybių tarybų narių mandato (statuso) lygybė suponuoja tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, taigi ir į savivaldybės tarybos vadovo pareigas). Be to, kadangi pagal lygios rinkimų teisės principą kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimuose turi būti keliami vienodi reikalavimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-640(2) yra numatyti skirtingi reikalavimai kandidatams į savivaldybių tarybų narius (reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju) ir kandidatams į savivaldybių merus (Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas), taigi ši Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatos taisytinos taip, kad būtų aišku, jog vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, vyksta merų (o ne savivaldybių tarybų) rinkimai, ir neliktų prielaidų klaidingai suprasti tas nuostatas kaip suponuojančias, kad merai yra savivaldybių tarybų nariai. 24. Kodekso 17 straipsnyje nustatoma, kad sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (apygardas) reikšmingas „paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
rinkėjų sąrašus įrašoma ir užsienyje balsuoja skirtinga rinkėjų imtis. Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas užsienyje diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose nevykdomas (pagal šiuos paskutinius rinkimus užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius būtų lygus nuliui), Seimo rinkimuose ir Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į Europos Parlamentą – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.
Taigi, skirtingų rūšių rinkimuose balsavusių rinkėjų imtis gali būti nevienoda ir nekoreliuoti su rengiamais Seimo rinkimais;
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. 25. Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
Svarstytina, ar konstituciniame įstatyme neturėtų būti apibrėžti aiškūs ir išsamūs kriterijai, lemiantys Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sudarymą;
Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą lieka neaišku, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis užsienyje balsuojantys rinkėjai būtų priskiriami skirtingoms rinkimų apygardoms. Manome, kad aiškiais kriterijais pagrįstas ir skaidrus rinkėjų priskyrimas rinkimų teritorijoms (įrašymas į konkrečius rinkėjų sąrašus) turėtų būti reglamentuotas įstatyme, nes kitaip galėtų kilti abejonių dėl rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principų užtikrinimo. 26.
komisijų veiklos bendrosios nuostatos“ dėstomos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visoms be išimties rinkimų komisijoms, tačiau kai kuriais aspektais jos nedera su šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla:
straipsnyje, kuriame išsamiai reglamentuojamas kandidato duomenų skelbimas. 28. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, keistina, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu (Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalis).
Taigi VRK sprendimu nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus yra nustatoma, kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais (jiems pripažįstamas Seimo nario mandatas). Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui ir atsirastų laisva Seimo nario vieta, ją užimtų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, kuriam VRK savo sprendimu pripažintų Seimo nario mandatą (žr. Kodekso 173 straipsnio 8 dalį, 178 straipsnio 1 dalį). 29. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, keistina. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys atsisakytų mandato iki priesaikos, VRK turėtų konstatuoti laisvos savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimą ir Kodekso nustatyta tvarka pripažinti mandatą porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytam pirmajam mandato negavusiam kandidatui (Kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesuėjus terminui nutrūktų jau prisiekusio savivaldybės tarybos nario įgaliojimai (Kodekso 176 straipsnio 4 dalis), atsiradusią laisvą vietą VRK sprendimu užimtų porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, t. y. jam būtų pripažintas atitinkamos savivaldybės tarybos nario mandatas (Kodekso 178 straipsnio 1 dalis).
Šio punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, išbrauktina, nes nėra tokio savivaldybės mero įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip jo įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti. 30. Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK vykdo politinių kampanijų finansavimo auditą, yra diskutuotina. Pagal šios dalies 1 punktą VRK nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito metodus, pagal Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 4 punktą
pati vykdytų „politinių kampanijų finansavimo auditą“. 31. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK turi teisę „reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“, taisytina, nes Kodekse nėra numatyta ataskaitų „dėl politinės reklamos“.
Kodekso 98 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą. 32. Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti VRK sudarymo tvarką ir terminus. Pagal šią tvarką, Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, „vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu“ (ši nuoroda neteisinga, ji turėtų būti padaryta į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą), t. y. pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos (žr. pastabą dėl Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto). Šiuo atveju naujos sudėties VRK turėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip po 140 dienų (beveik
nutarimo nutraukti VRK įgaliojimus įsigaliojimo dienos. Tai reikštų, kad jeigu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, jog per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas, pripažintų rinkimų rezultatus negaliojančiais (Kodekso 192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pakartotinius Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus turėtų rengti ir vykdyti tos pačios sudėties VRK.
Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus. 33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, bet tame straipsnyje nuostatų apie jiems taikomus ribojimus nėra. Svarstytina, ar Kodekso 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai, neturėtų būti įtvirtinta Kodekso 36 straipsnio 1 dalyje (arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai neturėtų būti minimi 36 straipsnio pavadinime). 34.
dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, o pagal Kodekso 192 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui (pavyzdžiui, „<...> pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos“, ar pan.). 35. Kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įsakymai ir jo arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka, diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių sprendimų (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį patenka ir VRK pirmininko personalo valdymo klausimais priimti įsakymai dėl konkrečių VRK sekretoriato darbuotojų skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų, darbuotojų priėmimo į darbą pagal darbo sutartis, taip pat VRK pirmininko įsakymai dėl VRK narių tarnybinių komandiruočių ir VRK pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų (šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktai). Diskutuotina, ar tokio pobūdžio įsakymų skelbimas derėtų su jų paskirtimi ir juose esančių darbuotojų asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad VRK pirmininko priimti įsakymai (pavyzdžiui, dėl darbuotojo neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo, valstybės tarnautojo nušalinimo, atleidimo iš pareigų ar tarnybinės nuobaudos skyrimo ir kt.) skundžiami ne šio kodekso, o atitinkamai Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir kt. Taigi formuluotė dėl VRK pirmininko įsakymų skelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir apskundimo šiame kodekse nustatyta tvarka taisytina. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad VRK pirmininkas (arba jo įgaliotas VRK narys) priima ir kitus vienasmenius sprendimus – registruoja arba atsisako registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvius (Kodekso 68 straipsnio 6, 7 dalys).
Šių sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama šio Kodekso 184 straipsnyje, 186 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Kodekso 68 straipsnio 9 dalį sprendimai įregistruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį būtų skelbiami VRK interneto svetainėje; sprendimų atsisakyti įregistruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimas VRK interneto svetainėje nenumatytas; Kodekso 68 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatytas asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašų paskelbimas. Taigi nurodytos Kodekso nuostatos šiuo aspektu yra tarpusavyje nesuderintos. 36. Pagal Kodekso 44 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai būtų skelbiami „šio kodekso ir Reglamento nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Kodekse nėra nustatyta nuoseklios ir aiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo tvarkos, atskirai nurodyti tik kai kurių sprendimų paskelbimo šaltiniai ir terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstituciniu įstatymu patvirtintas Kodeksas turėtų aukštesnę galią nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame yra sistemiškai reguliuojamas teisės aktų skelbimas, taigi šio įstatymo nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimui būtų taikomos tiek, kiek neprieštarautų Kodeksui. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas).
Taigi, siekiant teisės sistemos nuoseklumo ir teisinio aiškumo, projektu siūlomas Kodekso nuostatas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo Teisės aktų registre reikėtų suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Turėtų būti nustatyta nuosekli ir aiški oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarka, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviams, rinkėjams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems asmenims būtų prieinami visi jos sprendimai dėl rinkimų organizavimo bei vykdymo ir kad asmenys, turintys teisę skusti tuos sprendimus teismui, galėtų laiku įgyvendinti šią teisę. Visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai (pavyzdžiui, dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų pripažinimo negaliojančiais; mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo; pirmalaikių Seimo nario, mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti skelbiami ne tik jos interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre. Jeigu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, skelbiamų abiejuose šaltiniuose, oficialiu paskelbimu yra siejami jų apskundimo teismui terminai, turėtų būti aiškiai nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. 37. Kodekso VIII skyriuje įtvirtintas rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – ir kampanijos dalyvis) institutas.
Nors pati kampanijos dalyvio sąvoka nėra pateikiama, yra nustatoma galimybė būti kampanijos dalyviais (65 straipsnis), nustatomos jų teisės ir pareigos (67 straipsnis), reglamentuojama registravimo tvarka (68 straipsnis) ir statuso praradimas (69 straipsnis). Kampanijos dalyvio statusas Kodekse iš esmės siejamas su rinkimų politinės kampanijos finansavimu – aukų priėmimu, įsipareigojimų prisiėmimu, teise į rinkimų užstato grąžinimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skirtingai nei galiojančiuose rinkimų įstatymuose, politinės kampanijos statuso įgijimas nėra siejamas su kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu, t. y. šios dvi sąvokos – kandidato ir kampanijos dalyvio – nėra tapačios, o kandidatas gali ir nebūti registruotas politinės kampanijos dalyviu. Tokiu atveju jis neturėtų teisės rinkti aukų, prisiimti su rinkimų politine kampanija susijusių įsipareigojimų (67 straipsnis), negalėtų apmokėti su rinkimų politine kampanija susijusios atlygintinos politinės reklamos (96 straipsnis). Tačiau kandidato, nesančio kampanijos dalyviu, atžvilgiu negaliotų apribojimai skleisti jį kompromituojančią medžiagą, jei neužtikrinamas atsakomosios nuomonės skelbimas (98 straipsnio 2 dalis), lygiateisiškumo reikalavimas skleidžiant neatlygintiną informaciją (98 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kandidatams nebūtų taikomi kampanijos dalyviams skirti rinkimų agitacijos draudimai (104 straipsnis), sankcijos už nepriimtinų aukų priėmimą (112 straipsnis), neturėdamas teisės prisiimti įsipareigojimų dėl rinkimų politinės kampanijos, neprivalėtų teikti ir šios kampanijos finansavimo ataskaitų (120 straipsnis).
Kartu Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų teisės prižiūrėti, kaip kampanijos dalyviu nesantis kandidatas laikosi Kodekso reikalavimų (122 straipsnis), o jo padaryti bet kokie rinkimų politinės kampanijos finansavimo pažeidimai nebūtų laikomi šiurkščiais Kodekso pažeidimais pagal 194 straipsnį. Projekto, kuriuo teikiamas Kodeksas, aiškinamajame rašte nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pasirinkta iš esmės atskirti kandidato statusą nuo politinės kampanijos dalyvio statuso, todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti šį siūlomą teisinį reguliavimą. Vis dėlto, manome, kad dėl siūlomų esamo teisinio reguliavimo pakeitimų būtų apribota rinkimų politinės kampanijos finansavimo proceso kontrolė, sumažėtų finansavimo skaidrumas ir galėtų būti neigiamai paveiktas visas rinkimų rengimo ir vykdymo procesas. 38. Kodekso 70 straipsnio „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“ 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis – be kita ko, „kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“ – vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai tos rinkimų apygardos rinkėjų.
Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas, atsakingai įvertinant, ar tikrai visais atvejais Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje (pavyzdžiui, pasienio zonoje) įvesta nepaprastoji padėtis arba visoje teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija (pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno griūties rizikos arba sausros) būtinai pasunkintų rinkėjų parašų rinkimą, ypač kitose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse esančiose apygardose, ir dėl to tikrai yra būtina nustatyti mažesnį nurodytomis aplinkybėmis surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Šio punkto nuostatas dėl karantino ir ribojimų taip pat reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad karantinas turėtų būti paskelbtas ir ribojimai nustatyti būtent toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija; taisytina formuluotė „ribojimus, kurie riboja“; prieš žodį „apygardos“ reikėtų įrašyti žodį „rinkimų“ (šiame punkte dukart); žodis
„paremia“ keistinas žodžiais „turi paremti“.
Atitinkamai taisytina šio straipsnio 3 dalis, taip pat 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį reikalavimas parašais paremti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir
(arba) kandidatą į merus nurodytomis aplinkybės būtų apskritai netaikomas, bei 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame siūlomas analogiškas reguliavimas dėl reikalavimo parašais paremti kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą netaikymo. 39. Pagal Kodekso 70 straipsnio
reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pažymėtina, jog vien tai, kad partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą. Juolab kad pagal Kodekso 70 straipsnį Seimo rinkimuose partijos keliamo kandidatų sąrašo rinkėjai taip pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Šiuo aspektu reikėtų koreguoti Kodekso 70 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, taip pat šios dalies trečiajame sakinyje atsisakytina nuostatos, pagal kurią rinkėjų paramos parašais nereikėtų partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje per pirmalaikius ir pakartotinius Seimo nario rinkimus, jeigu prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą.
Mūsų nuomone, lygios rinkimų teisės nepažeistų šios dalies nuostata „Šie reikalavimai netaikomi pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“. 40. Kodekso 71 straipsnio „Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 1 dalis taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodį „Kandidatais“ šioje dalyje reikėtų pakeisti žodžiu „Kandidatu“. 41. Kodekso 72 straipsnio „Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas“ 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą“.
Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą (akivaizdu ir tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas; taip pat reikėtų išbraukti žodį „joje“ ir perteklinę formuluotę „pagal šio kodekso numatytą tvarką“). Tačiau, mūsų nuomone, nurodytos 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos apskritai reikėtų atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Manome, kad lygios rinkimų teisės nepažeistų šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais. 42.
reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas partijos (turėtų būti –
„politinės organizacijos“) keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų
sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija (turėtų būti – „politinė organizacija“) taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Manome, kad šios nuostatos taip pat turėtų būti atsisakyta. Be jau nurodytų argumentų, aktualių merų rinkimams, būtent kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos (taigi ir vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui, pažymėtina ir tai, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų
„užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato
tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. 43.
Europos Parlamento narius kėlimas“ 3 dalies 1 punktą reikalavimas, kad kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus [kandidatų] sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems [kandidatų] sąrašams. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalį, pagal kurią kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija arba rinkimų komitetas, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijų, o apie politinių organizacijų keliamus kandidatų sąrašus. Tačiau šios nuostatos taip pat siūlytume atsisakyti, nes, mūsų nuomone, per eilinius rinkimus preziumuojant, kad politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. 44.
nustatyti, kad jeigu asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje įrašo, jog jis yra arba buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis,
„Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ jis turėtų pateikti Lietuvos
Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš minėtų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ar merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalauti iš jų pateikti dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pati gauti tokius duomenis iš kompetentingų institucijų, būtų konstituciškai nepagrįsta. Tačiau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose ši informacija yra būtina, nes pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kartu yra kitos valstybės pilietis. Todėl šiuose rinkimuose atitinkami duomenys ir dokumentai turėtų būti pateikiami ne Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu, o visais atvejais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, anketoje „papildomai įrašyti duomenis [apie] Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą“ (siūlytume formuluoti reikalavimą anketoje įrašyti duomenis, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų). Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj sąlygos „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ reikėtų nustatyti asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Seimo narius, taikytiną reikalavimą anketoje įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų (svarstytina, ar tokie bendri (vienodi) reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir Respublikos Prezidentus neturėtų būti nustatyti kartu tame pačiame Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte). 45.
straipsnio 1 dalies 11 punktą kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti,
„ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; rinkimų plakate turi būti pažymėta
„Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Sąlygą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ šiose nuostatose siūlome išbraukti kaip beprasmę kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Ši sąlyga niekada nebuvo ir nėra numatyta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, pagal kurį asmenys prisipažino arba buvo pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; rinkimų įstatymuose ji buvo siejama su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir liko neišbraukta, kai reikalavimas paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis įstatymuose panaikintas. Ši sąlyga taip pat išbrauktina 81 straipsnio 6 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje, kurioje ji paminėta triskart. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies
Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji niekaip nesusijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Kodekse nenumatoma kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su jokių kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis).
Šio punkto antrojo sakinio pradžioje, prieš nuostatą „Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta <...>“, įrašytina tikslinanti sąlyga „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su nurodytomis tarnybomis,“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (žr. 36 straipsnio 14 dalį, 37 straipsnio 5 dalį), rinkimų plakatus leidžia ne Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybės rinkimų komisija, todėl įvertintina, ar nurodytoje nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžio „Vyriausiosios“. Šiame punkte vietoj žodžių
„šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“. 46. Kodekso 76 straipsnio 1
dalies 12 punkte išbrauktina nuostata „Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, nes pagal ši punktą kandidato anketoje privalo būti pateikiama informacija tik apie po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės teismų nuosprendžius. Šiame punkte taip pat vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“, o vietoj žodžių „teismo sprendimu“ – „teismo nuosprendžiu (sprendimu)“. 47.
asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatytos teisinės pasekmės, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsniu). 48. Pagal Kodekso 78–80 straipsnių eiliškumą pirmiausia, 78 straipsnyje, būtų reguliuojamas rinkėjų parašų rinkimas, po to, 79 straipsnyje, – rinkėjų parašų rinkimo lapų ir pareiškinių dokumentų tikrinimas, ir tik paskiausiai, 80 straipsnyje, būtų nustatyta, kuriai rinkimų komisijai turi būti teikiami pareiškiniai dokumentai, kuriuos gavusios rinkimų komisijos išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Svarstytina, ar 80 straipsnis, atsižvelgiant į jo reguliavimo dalyką, neturėtų būti perkeltas prieš 78 straipsnį. 49. Kodekso 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas, kita vertus, numatomas teisinis reguliavimas atrodo neišsamus (nenuoseklus). Šio straipsnio 4 dalies punktuose yra išvardytos aplinkybės, kai kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas.
To paties straipsnio 5 dalies nuostatoje, kad „jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio
panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą“, iš esmės nėra jokio naujo, palyginti su 4 dalimi, norminio turinio (išskyrus tai, kad yra nurodyta sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priimanti institucija –Vyriausioji rinkimų komisija, bet ji galėtų būti nurodyta ir 4 dalyje). Neaiškus yra ir 4 bei 5 dalių santykis su to paties straipsnio 6 dalimi: joje iš dalies dubliuojamas minėtų anksčiau išdėstytų nuostatų norminis turinys (plg.
straipsnio nuostatomis, kad kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio
jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku); kita vertus, nors
ir kai kurios papildomos aplinkybės, kai panaikinamas kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo registravimas (jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas šiurkščiai pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo taisykles arba kandidatas pažeidė reikalavimą pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), tačiau tai daroma nenuosekliai: konkrečiai įvardijus atvejį, kad kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nepateikia duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (nors šį atvejį iš esmės apimtų plačiau suformuluota aplinkybė „jeigu kandidatas pateikia klaidingus pareiškinius dokumentus“), reikėtų įvardyti ir kitą rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo anketoje atvejį, kai turėtų kilti tokios pat pasekmės,
Be to, neaišku, kuo tarpusavyje skiriasi Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktini veiksmai, nurodyti šio straipsnio
dienos panaikina kandidato registravimą arba atšaukia kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikėtų vartoti sąvoką „kandidatų sąrašo registravimo panaikinimas“ (vartojamą to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse), o ne „kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas“ (atitinkamai reikėtų pataisyti ir 44 straipsnio 2 dalį). Atsižvelgiant į visa tai, Kodekso 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, panaikinant jų dubliavimąsi, vidines prieštaras ir 4–6 dalis išdėstant naujai.
Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato arba kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos. Teisės normos, pagal kurią, jeigu pagrindas panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą nustatomas likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, tai nebegali būti daroma ir yra leidžiama dalyvauti rinkimuose, nors iš anksto žinoma, kad po rinkimų to kandidato arba kandidatų sąrašo registravimas bus panaikintas, prasmė yra visiškai nesuprantama. Mūsų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti įgaliojimus panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą, nesvarbu, kiek dienų yra likę iki rinkimų dienos, taip pat po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (šiuo aspektu 81 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas taip pat reikėtų patikslinti). 51. Kodekso 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad panaikinus kandidato registravimą už jį paduoti rinkimų reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Kadangi, panaikinus kandidato registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ne tik merų, bet ir kituose rinkimuose, vykdomuose vienmandatėse rinkimų apygardose, atitinkamą 81 straipsnio 6 dalies nuostatą siūlome formuluoti taip: „Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.“
įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą iki rinkimų dienos patikrinti kandidatų, anketoje nenurodžiusių apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis šiuo aspektu.
Svarstytina, ar šiai pareigai įvykdyti neturėtų būti nustatytas ankstesnis terminas, kad, prireikus, kandidato registravimas galėtų būti panaikinamas dar iki rinkimų, o ne jau po jų.
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė „šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė „šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto). Kodekso 81 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti norma, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (tačiau pakoregavus formuluotę), turėtų būti perkelta į 194 straipsnį, kuriame nurodyta, kas laikoma šiurkščiais šio kodekso pažeidimais; koreguojant formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, kada (iki rinkimų, iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ar po jų nustatymo) paaiškėja (yra nustatoma arba pripažįstama), kad asmuo bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, – šiurkštus šio kodekso pažeidimas yra Kodekso 76 straipsnio 1 dalies
SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje.
Manytina, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu reikėtų laikyti (ir nurodyti Kodekso 194 straipsnyje) ir reikalavimo anketoje pateikti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą informaciją apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimą. 53. Atsižvelgiant į Kodekso 152 straipsnio nuostatų turinį, jį reikėtų arba išskaidyti – 2 dalies nuostatą, neatitinkančią XV skyriaus antrojo skirsnio („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“) reguliavimo dalyko, perkelti į šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį („Balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėje skaičiavimas“) (žr. pastabą dėl 158 straipsnio), o 1 dalies nuostatą perkelti į 153 straipsnio pradžią arba palikti 152 straipsnyje, atitinkamai patikslinus jo pavadinimą, – arba visą 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį („Bendrosios nuostatos“). 54.
biuletenių skaičiavimas“ ir 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ pavadinimus ir šiuose straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar rinkimų biuletenių skaičiavimą reikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa. Nepaisant
skaičiavimą siūloma reguliuoti ne šiame, o 154 straipsnyje (jo 1–6 dalyse). Manytina, kad Kodekso 153 ir 154 straipsniuose (išskyrus 154 straipsnio 8 dalį) numatytas teisinis reguliavimas turėtų būti išdėstytas viename straipsnyje, kuris galėtų būti pavadintas, pavyzdžiui, „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Jeigu į pastabą dėl Kodekso 153 straipsnio ir 154 straipsnio 1–6 dalių sujungimo į vieną straipsnį nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į antrojo skirsnio pavadinimą („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“), nėra aišku, ar 154 straipsnio pavadinime („Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“) turimi omenyje tik rinkimų dieną balsavusių rinkėjų balsai; jeigu taip, šio straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai patikslinti, nes projektu siūloma formuluotė apima ir iki rinkimų dienos balsavusiųjų balsus, kurių skaičiavimas reglamentuojamas tik kitame skirsnyje. Kodekso 154 straipsnio 8 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 7 dalies) nuostatos perkeltinos į to paties skyriaus trečiojo skirsnio („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“) pradžią (155 straipsnio 1 dalį).
Atsižvelgiant į Kodekso 154 straipsnio 9 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 8 dalies) nuostatų turinį (pirmumo balsų skaičiavimo taisyklės), kyla klausimas, koks yra jų santykis su
kodėl jos nustatomos ne tame straipsnyje; svarstytinas šios dalies nuostatų perkėlimas į 159 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „balsas“ reikėtų įrašyti žodį „pirmumo“. 55. Nepaisant Kodekso XV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“), šiame skirsnyje reglamentuojamas tik rinkimų biuletenių skaičiavimas, o balsų skaičiavimas – kitame skirsnyje, 158 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa, ir kad 158 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimas), turėtų būti perkelta į trečiąjį skirsnį (pavyzdžiui, į 156 straipsnį), o į jos vietą galėtų būti perkelta 152 straipsnio 2 dalies nuostata (žr. pastabą dėl 152 straipsnio). (Kartu svarstytina, ar 158 straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinė, nes 160 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti visi duomenys, kurie turi būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, įskaitant rinkėjų paduotus balsus.) 56.
Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte pirmiau išdėstytinos aplinkybės (nurodytos šio punkto antrojo sakinio pradžioje: jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas), kurias reikia patikrinti prieš antspauduojant balsavimo vokus ir kurioms paaiškėjus rinkimų apylinkės antspaudas ant vidinio balsavimo voko nededamas, voke esantis rinkimų biuletenis laikomas negaliojančiu ir neskaičiuojamas, – ir tik po to, pavyzdžiui, atskirame 5 punkte, nustatytina, kad jeigu patikrinus duomenis nenustatoma šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu čia reikėtų įtvirtinti ir 156 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą, kad „apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo“. (Jeigu tai būtų padaryta, 156 straipsnio 1 dalies atsisakytina, nes antroji šios dalies nuostata kartoja nustatytąją
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „vokai“ reikėtų įrašyti „balsavimo“, o vietoj žodžio „išimama“ – „išimamas“. Šios dalies 4 punkte išbrauktini skliaustuose esantys pertekliniai žodžiai „(vidinių)“ ir „(vokų)“. Šios dalies
dalies 4 punkte. 57.
ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas balsavimo vokų žymėjimas, todėl iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Balsavimo vokų žymėjimas ir“. Be to, kaip minėta, rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, todėl į šį straipsnį turėtų būti perkelta 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimo, ir straipsnis galėtų būti pavadintas „Balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 156 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nustatyta tvarka“ įrašytina „nustatytu eiliškumu“. Šio straipsnio 6 dalyje žodį „išorinio“ reikėtų pakeisti žodžiu
„išorinius“, o jungtuką „ir“ – jungtukais „ir (arba)“. 58. Kodekso 163 straipsnio pavadinimas („Apygardos,
savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai“) yra tapatus 47 straipsnio pavadinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 47 straipsnyje yra nustatytas visas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų sąrašas, o 163 straipsnyje įtvirtinti tik su balsavimo rezultatų nustatymu susiję šios komisijos įgaliojimai, 163 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti. Neaišku, koks yra Kodekso 164 straipsnio „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu, svarstytinas šių dviejų straipsnių nuostatų sujungimas į vieną straipsnį. 59.
Parlamento nario pareigų nesuderinamumo su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“. Atsižvelgus į tai, kad šios nuostatos tarpusavyje nedera, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) yra ne Kodekso, o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo reguliavimo dalykas, Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje pakaktų nurodyti, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. 60. Svarstytina, ar Kodekso 173 straipsnio 10 dalies nuostatos neturėtų būti perkeltos po 175 straipsnio, nes projektu siūloma pirmiau nustatyti sprendimo dėl mandato netekimo apskundimo tvarką ir tai, per kiek laiko skundas turėtų būti išnagrinėtas, ir tik po to (174 straipsnio 2 dalyje, 175 straipsnio 1, 3, 4 dalyse) reguliuojamas to sprendimo priėmimas. 61. Pagal Kodekso 176 straipsnio 1 dalį VRK turi priimti motyvuotą sprendimą pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, be kita ko, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu – kai Seimo narys pradeda dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, – ir šį sprendimą paskelbti Teisės aktų registre.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo šiuo pagrindu priima tik Seimas (Seimo statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 78 straipsnį įgaliojimus „nuolat kontroliuoti, ar Seimo nariai nepažeidžia Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir Seimo pavedimu tirti Seimo narių veiklą“, taip pat „pradėti tyrimą dėl galimo Seimo nario padaryto Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir
nutarimo projektą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte ir šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Seimo nutarimas, kuriame būtų konstatuota, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūko, nes jis pradėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, būtų paskelbtas Teisės aktų registre ir įsigaliotų Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, sukeldamas teisines pasekmes.
Taigi šiuo atveju VRK įgaliojimai turėtų būti formuluojami kaip pareiga ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą (kuris galėtų būti skelbiamas Teisės aktų registre), kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. 62. Pagal Kodekso 176 straipsnio 1 dalį VRK turi priimti motyvuotą sprendimą pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais, be kita ko, šio straipsnio 3 dalies 1 nustatytu pagrindu – kai Respublikos Prezidentas atsistatydina, – ir šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – kai Respublikos Prezidentas miršta, – ir šiuos sprendimus paskelbti Teisės aktų registre.
Šie VRK įgaliojimai yra nesuderinti su Seimo statute nustatytais Seimo įgaliojimais priimti sprendimus minėtais Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindais ir išbrauktini, nes:
1) Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Respublikos Prezidento atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neprivalo patvirtinti šios valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų, o VRK neturi įgaliojimų dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios priimti jokio sprendimo.
Pažymėtina, kad tik Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre paskelbtas dekretas dėl Respublikos Prezidento atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes;
2) Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai Seimas gauna įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Šis Seimo nutarimas skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą lemtų įvykis – mirtis, kurios faktą patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto įrašo nuorašas. Taigi abiem nurodytais atvejais VRK neturėtų ir negalėtų priimti sprendimų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais, tik privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti,
Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visi šioje dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi merui (pavyzdžiui, šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai). Pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatams į merus reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu būtų nustatytas Konstitucijoje, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį). Jeigu tokia Konstitucijos pataisa būtų priimta ir promulguota, Kodekso 176 straipsnyje (arba mero teisinį statusą reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme) nustatytini ir šie mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas (šioje išvadoje minėta, kad nurodyta Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą) ir kt. 64. Kodekso 176 straipsnio „Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai“ 6 dalyje siūloma nustatyti teisinius padarinius, kurie kiltų, jeigu asmuo kandidato anketoje nepateiktų Kodekso 76 straipsnio
su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o „po rinkimų“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažintų jį sąmoningai bendradarbiavus su nurodytomis tarnybomis.
Atkreiptinas dėmesys į šio teisinio reguliavimo santykį su 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 6, 7 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi duomenų, kad kandidatas, kuris anketoje to nenurodė, yra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis, turi įgaliojimus iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti jo registravimą. Tačiau jeigu tai paaiškėtų jau nustačius galutinius rinkimų rezultatus, išrinkto asmens mandatas negalėtų būti panaikintas (įgaliojimai negalėtų būti nutraukti), nes pagal 176 straipsnio 6 dalį pagrindas tam atsirastų tik jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo pripažintų asmenį sąmoningai bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis, bet ne tuo atveju, jeigu paaiškėtų anksčiau, iki rinkimų, nustatytas bendradarbiavimo faktas, apie kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo nebuvo žinoma). Nors Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje yra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir patikrinti kandidatų duomenis dėl bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar teisinis reguliavimas gali būti grindžiamas prielaida, kad tokia situacija, kai tie duomenys dėl kokių nors priežasčių laiku nebūtų gauti, yra visiškai neįmanoma.
Be to, Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuriuo yra Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmens bendradarbiavimą (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto įstatymo 9 straipsnio 4 dalį tokio šios komisijos sprendimo paskelbimas yra pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai per 14 dienų pripažinti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Šios dalies formuluotė „ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis“ yra nesuderinta su 76 straipsnio 1 dalies
išvadoje, sąlygos „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ taip pat atsisakytina kaip nenumatytos minėtame įstatyme, kuriuo reguliuojamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimas, ir beprasmės kalbant apie šį bendradarbiavimą (žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Atsižvelgdami į visa tai, siūlome Kodekso 176 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų įgyvendinimo teisinį pagrindą apibrėžti taip: „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėja arba įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) siūlytume patikslinti, papildant žodžiais „dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“; taip pat reikėtų išbraukti žodžius „po teismo sprendimo įsiteisėjimo“ ir vietoj žodžių „Vyriausioji rinkimų komisijos“ įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos“.
Šios dalies antrasis sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tuos pačius išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo klausimu nepriima nuosprendžio, į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų inicijuoti apkaltos proceso, ir į Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytą Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“ (pavyzdžiui, taip: „Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja arba yra nustatomas asmens, išrinkto Seimo nariu arba Respublikos Prezidentu, bendradarbiavimo su nurodytomis tarnybomis faktas, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų perduoda šią informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.“; kartu svarstytina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas informacijai perduoti). 65.
65Kodekso 176 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina,
vietoj žodžių „po rinkimų“ įrašant „po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo“, taip pat suderinant paaiškėjusios informacijos apie teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turinį („yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“) su 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, kuriomis yra įtvirtinta kandidato pareiga anketoje nurodyti, ar jis „po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“. Be to, šios dalies formuluotė „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus“ koreguotina šiais atžvilgiais: pirma, į teismą kreipiamasi tam tikru procesiniu dokumentu, o ne
„perduodant nuorašus“; antra, tik pats teismas sprendžia, kokį sprendimą jis
turi priimti; trečia, į teismą turėtų būtų kreipiamasi ne dėl bet kurio rinkimuose dalyvavusio, o tik dėl į pareigas išrinkto asmens; ketvirta, nuoroda turi būti daroma ne į 11, o į 12 punktą (pavyzdžiui, „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio
kodekso pažeidimą)“). 66.
žodžio „asmenį“ įrašytina „savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 11, o į 12 punktą; po žodžių „netekusiu mandato“ įrašytina „(arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“. Šios dalies antrojo sakinio formuluotę „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios“, remdamiesi argumentais, analogiškais išdėstytiesiems dėl 176 straipsnio 6 dalies, siūlytume pakeisti formuluote
„Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo
perduoda jį Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą“; įvertintina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas sprendimui perduoti. 67. Kartu svarstytina, ar apskritai yra būtina įtvirtinti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu Kodekso 76 straipsnio
kodekso pažeidimą) institutą.
Mūsų nuomone, jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėtų, kad į nurodytas pareigas išrinktas asmuo kandidato anketoje nepateikė Kodekso
nurodytos informacijos apie po
nusikalstamos veikos padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija, turinti įgaliojimus iki rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti kandidato registravimą, taip pat turėtų turėti įgaliojimus pati pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo, o dėl Seimo nario ir Respublikos Prezidento – perduoti informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą. 68. Kodekso XVII skyriuje reglamentuojamas rinkimų rezultatų nustatymas. Šio skyriaus 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip
„išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus“.
Su rinkimų rezultatų paskelbimu Kodekse siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies 15 punktas), Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos pateikimas (38 straipsnio 1 dalies
stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 126 straipsnio
straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas), atstovo rinkimams įgaliojimai (92 straipsnio 8 dalies 2 punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (96 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 1 dalis,
rengėjo ar skleidėjo deklaracijos pateikimas (98 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (121 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (126 straipsnio 1 dalis). Tik su rinkimų rezultatų nustatymu siejamos ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir
(arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui, paklausimo Konstituciniam Teismui dėl Kodekso pažeidimų Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose. Pažymime, kad rinkimų procesas baigiasi ne tik nustačius galutinius rinkimų rezultatus ir juos paskelbus, bet ir Kodekso 181 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais. Be to, Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 4 punktas nustato atvejus, kai rinkimai laikomi neįvykusiais.
Abiem šiais atvejais pagal Kodekso
vertinant Kodekso nuostatas (dėl rinkimų datos paskelbimo, kitų Kodekso nuostatų taikymo), pakartotiniai rinkimai nelaikytini neįvykusių rinkimų, ar rinkimų, kurių rezultatai pripažinti negaliojančiais, proceso dalimi, o traktuotini kaip atskiri rinkimai. Manytume, kad nurodytos Kodekso nuostatos dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar procesų terminų bei nuostatos dėl rinkimų ginčų turėtų būti siejamos ne tik su galutinių rinkimų rezultatų nustatymu ir paskelbimu, bet ir su sprendimu dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ar neįvykusių rinkimų. Abiem šiais atvejais konkrečių rinkimų procesas yra iš esmės užbaigiamas, ir abu šie atvejai turi esminės įtakos renkamų valstybės valdžios ar savivaldybių institucijų sudarymui bei įgaliojimams, todėl pasekmių požiūriu turėtų būti traktuojami vienodai. Pažymime, kad toks traktavimas yra įgyvendintas tik Kodekso 195 straipsnyje, kuriame nustatytas Kodekso keitimo draudimas siejamas ne tik su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, bet ir su rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais data (nors tokias pat pasekmes turintis sukelti sprendimas dėl neįvykusių rinkimų ir šioje normoje nėra nurodomas). 69. Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal rinkimų rezultatus“. Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (179 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad nustatyti ir paskelbti gali būti būtent galutiniai rinkimų rezultatai, nes kitokių (ne galutinių) rinkimų rezultatų nustatymo ir skelbimo Kodeksas nenumato.
Kodekse rinkimų rezultatų paskelbimo sąvoka vartojama trejopai: „rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies
(pavyzdžiui, 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 126 straipsnio 1 dalis),
„galutinių rinkimų rezultatų oficialus paskelbimas“ (89 straipsnio 5 dalies 2
punktas, 192 straipsnio 1 dalis). Kodekse vartojama terminija turėtų būti suvienodinta, visais atvejais nurodant „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimą“, nes Kodeksas nenumato „oficialaus“ ar „neoficialaus“ galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o kaip jau minėta, negalutiniai rinkimų rezultatai nėra nustatomi ar skelbiami. 70. Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje dėstomas baigtinis šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas, į kurį mechaniškai perkelti pažeidimai, nurodyti galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnyje. Mūsų nuomone, šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas neturėtų būti baigtinis, ir tokiais pažeidimais neturėtų būti laikomi tik rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų pažeidimai. Į Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatytą šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašą turėtų būti įtraukti Kodekso
pateikti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimai, taip pat Kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas, sukeliantys Kodekse numatytas teisines pasekmes. Derinant tarpusavyje nurodytas Kodekso nuostatas, 194 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta. 71.
eilinių Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą“ yra diskutuotina. Pažymime, kad reglamentuojant rinkimų politinės kampanijos santykius rinkimų politinės kampanijos metu (nepaisant to, ar rengiami ir vykdomi eiliniai, pakartotiniai ar pirmalaikiai rinkimai, ar pakartotinis balsavimas) turi būti paisoma teisinės valstybės principo, iš kurio kyla teisinio stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvai. Rinkimų politinė kampanija nesibaigia paskelbus galutinius rinkimų rezultatus arba juos pripažinus negaliojančiais. Pagal Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 6 punktą rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pabaigos ir tęsiasi iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo; šio etapo metu teikiamos finansavimo ataskaitos (nurodytos Kodekso 120 straipsnyje), grąžinamas rinkimų užstatas jį sumokėjusioms politinėms organizacijoms ir kandidatams (pagal užstato grąžinimo sąlygas ir taisykles, nustatytas Kodekso 89 straipsnyje), ir kt. Kai rinkimuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi esminės Kodekso nuostatos neturėtų būti keičiamos visos rinkimų politinės kampanijos metu.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 195 straipsnio nuostata keistina, pavyzdžiui, taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
kitos pastabos
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas. 73. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta Kodekso, ar Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data. 74. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 178 punktą, projekto 3 straipsnio formuluotė „netenka galios šie teisės aktai“ keistina formuluote „pripažįstami netekusiais galios šie įstatymai“, o po kiekvieno pripažįstamo netekusiu galios įstatymo pavadinimo nurodytinas to įstatymo numeris ir įrašytina formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“. 75. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Kadangi kartu su vertinamu projektu Seimui yra teikiami tik du įstatymų projektai – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-1281, – pažymėtina, kad su Kodekso nuostatomis reikėtų derinti ir daugiau įstatymų (pavyzdžiui, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, Nepaprastosios padėties, Karo padėties, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Administracinių bylų teisenos ir kitus įstatymus, taip pat Seimo statutą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. 76. Kodekso pradžioje pateiktas jo turinys išbrauktinas, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme tokia įstatymo struktūrinė dalis nėra numatyta. 77. Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktini trumpiniai „(toliau – Seimas)“, „(toliau – savivaldybių tarybų)“,
„(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“, o vietoj žodžių „Respublikos
Prezidento“ įrašytinas visas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos Prezidento“; Kodekso 2 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Seimo nariai)“; Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Gyventojų registras)“, o 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir
žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o 173 straipsnio 4 dalyje Vyriausybės pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimas rašytinas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“; Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau
Civilinio kodekso pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso
paminėtas institucijos pavadinimas „Seimas“ rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 78.
ko, politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, nors Kodekso VIII, XI, XII skyriuose siūloma reglamentuoti ne visų politinių kampanijų, o tik rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės santykius. Be to, šios dalies nuostata, kad Kodeksas nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taisytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodeksą rinkimus organizuoja ir vykdo ne tik VRK, bet ir kitos rinkimų komisijos, kurių veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką taip pat siūloma reglamentuoti Kodekse. 79. Kodekse vartojamos įvairios formuluotės rinkimų procesui apibūdinti (2 straipsnio 1 dalyje – „rinkimai organizuojami“, 12–14 straipsniuose –
„rengiami“, 16 straipsnio 2 dalyje – „organizuojami ir vykdomi“ ir t. t.). Siūlome visame Kodekso tekste, atsižvelgiant į kontekstą, nuosekliai vartoti
formuluotes „rinkimai rengiami“ ir „rinkimai rengiami ir vykdomi“. 80. Kodekso 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „daugiamandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“. 81. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „vienmandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“; po žodžio „(mažoritarinę)“ įrašytina „rinkimų“. 82.
papildyti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytais rinkimų principais, taikytinais viešosios valdžios institucijų rinkimuose: politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas); rinkimų procesas turi būti grindžiamas skaidrumo, teisingumo principais (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), rinkimų kampanijų, esančių rinkimų proceso dalimi, sąžiningumo ir finansavimo skaidrumo reikalavimais (2012 m. kovo 29 d. nutarimas), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimais (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). 83. Kodekso 5 straipsnio 1 dalyje siūlytume įrašyti tokį pirmąjį sakinį:
„Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai.“ Šios dalies
nuostatą „Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui“ siūlome papildyti žodžiais „ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. 84. Kodekso 5 straipsnio 5 dalyje atskleidžiant kandidatų lygybės principą įrašytina nuostata „Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada). 85. Kodekso III skyriaus pavadinime žodis „TEISĖS“ keistinas žodžiu
„TEISĖ“. 86. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatomos trys
nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomų asmenų grupės – Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti asmenys.
Visų trijų grupių atveju atskirai pakartojamos identiškos sąlygos, apibrėžiančios jų gyvenamąją vietą, tačiau siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, šios sąlygos kiekviename minėtame straipsnyje turėtų būti nurodomos vieną kartą ir apimti visas asmenų grupes, kurioms taikomos. 87. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka
„gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“. 88. Kodekso 9 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisės
rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu
„rinkimų teises ribojančiose srityse“, formuluotę „rinkimų teises ribojančiose
srityse“ siūlome pakeisti formuluote „su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse“. Atitinkamai taisytini Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktas. 89. Kodekse vartojamos sąvokos „kilmės valstybė“, „kilmės valstybė narė“ (Kodekso 9, 11, 76, 85 straipsniai) jas vartojant pirmą kartą turėtų būti paaiškintos ir, jeigu jų turinys tapatus, suvienodintos. 90. Kodekso 9 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, „ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“, tikslintina, nes nėra visiškai aišku, kokius „šio kodekso reikalavimus asmuo turi atitikti“. Atitinkamai patikslintina ir Kodekso
gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje piliečio požymis skiriasi nuo šio straipsnio
gyventojo požymio – gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo. Diskutuotina, ar nuolatinio gyventojo požymis – duomenų apie gyvenamąją vietą įrašymas Gyventojų registre – neturėtų sutapti reguliuojant pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą visuose rinkimuose. 92. Iš Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar Seimo nariu galėtų būti renkamas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašus Lietuvos Respublikos savivaldybėje, kurioje gyvena. 93. Kodekso 10 straipsnio 5 dalyje nurodomos trys nuolatinių savivaldybės gyventojų kategorijos – „asmuo“, „teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ ir „kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Kadangi pirmoji kategorija apima visus asmenis, svarstytina ar vietoje „asmens“ neturėtų būti nurodytas
„Lietuvos Respublikos pilietis“ (analogiškai Kodekso 8 straipsnio 3 dalies
nuostatoms). 94. Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte žodis „specialius“ išbrauktinas. 95. Kodekso 11 straipsnio 2 dalyje formuluotę „Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kai“ siūlome pakeisti formuluote „Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai“.
Nepatikslinus Kodekso 11 straipsnio 2 dalies taip, kad ji būtų taikoma tik asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, ji galėtų būti suprantama kaip nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti kitų asmenų, kuriuos Seimas gali atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Seimo skiriamų ar renkamų pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos 75 straipsnį atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą), pasyviąją rinkimų teisę; tokia šios nuostatos samprata neatitiktų Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies. 96. Kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatą „Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ siūlome koreguoti atsižvelgiant į tai, kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokios pat nuostatos turinys yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime: „Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“
arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, neįgalumo, kalbos, lyties, rasės, išsilavinimo, tikėjimo, veiklos užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“ dėstoma kaip baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas, be to, ja draudžiami tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai ir neatsižvelgiama į tai, kad pasyviąją rinkimų teisę rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Siūlytume arba atitinkamą draudimą riboti rinkimų teisę nustatyti ir Kodekso 9 straipsnyje, kuriame yra numatyti aktyviosios rinkimų teisės ribojimai, arba šią nuostatą išbraukti, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą. 98. Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje ir kitur Kodekso tekste vartojamą formuluotę „savivaldybių tarybų, merų rinkimai“ siūlome pakeisti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 1 straipsniu siūlomame pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 12 punkte numatyta formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“. 99. Kodekso 12 straipsnio 5 dalies nuostatoje „Šiuo atveju rinkimai turi būti rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus“ žodis
„rengiami“ keistinas žodžiu „skiriami“ (toks žodis vartojamas Konstitucijos 143
straipsnyje, ir jo prasmė, mūsų nuomone, nesutampa su žodžio „rengiami“ prasme). 100. Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas papildytinas nuostatomis, kad
„Seimo nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo
nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“ ir kad „Vyriausybės nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“. 101.
keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“. Atitinkamai taisytinos 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto,
straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 5 ir 6 dalių, 92 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 157 straipsnio 3 dalies, 190 straipsnio 5 dalies, 193 straipsnio 1 dalies nuostatos. 102. Kodekso 13 straipsnio 6 dalies formuluotė yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti skelbiami, rengiami ir vykdomi tik tuo atveju, jeigu toje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus terminui (šio straipsnio 2 dalis). 103. Kodekso 15 straipsnio 1 dalyje žodį „tapatų“ siūlytume pakeisti žodžiais „tokį patį“. 104. Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „teritorijų padalijimą“ įrašytinas žodis „suskirstymą“. 105. Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tačiau
(apygardų) sudarymą, neužtikrina šio reikalavimo įgyvendinimo. 106. Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje apibūdinant rinkimų komisijų veiklos vietą vartojama sąvoka „buveinė“, o 18 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje – „būstinė“. Siūlytume vartoti kurią nors vieną sąvoką. 107. Kodekso 16 straipsnio 6 dalis ir 18 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys derintini tarpusavyje. 108.
rinkimų apygardos (apygardų) sudarymą turėtų būti nurodoma, kad ji sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, savivaldybių tarybų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos (kuriose renkami merai) visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos. 109. Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sudarius vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius taip pat atitinkamai turi būti mažinamas. 110. Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „direktoriaus“ įrašytinas žodis „direktorius“. 111. Kodekso 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės administracijos direktoriaus teikimo tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes turiniui yra iš esmės identiškos. Jos skiriasi tik tuo, kad pagal 4 dalį šiame teikime turi būti nurodytos ir apylinkės ribų koordinatės. Vienos iš šių dalių nuostatos išbrauktinos. 112. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „Reglamentas“, jis vartotinas Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte. 113. Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepriklausoma“ siūlytume įrašyti nuostatą „nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų“. 114. Kodekso 22 straipsnio 2 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip:
„Rinkimų komisijoms negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.“ 115.
Kodekso 24 straipsnio 1 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip:
„Rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus,
yra vieši.“
komisijos posėdžius gali stebėti <...>“. 117. Kodekso 24 straipsnio 2 dalies nuostata „Kiekvienas kandidatas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas“ tiek, kiek nenustatoma kitų rinkimų politinės kampanijos dalyvių (politinės organizacijos ar jos iškelto kandidato arba kandidato sąrašo) atstovų teisė dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose kai atstovaujama minėtų dalyvių interesams, yra nesuderinta su Kodekso 92 straipsnio 1 dalimi. 118. Kodekso 24 straipsnio 3 dalyje žodis „visuomenei“ išbrauktinas, nes VRK interneto svetainėje paskelbta informacija apie rinkimų komisijos posėdį yra vieša ir nereikia nurodyti, kad ji skirta visuomenei. Siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims pranešama <...>“. 119. Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio 4 dalyje greta transliacijos
„per radiją ar televiziją“ neturėtų būti numatyti ir kiti transliavimo būdai,
pavyzdžiui, internetu. 120.
draugiją, reikėtų nurodyti visą šios draugijos pavadinimą ir įvesti trumpinį „Teisininkų draugija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto). 121. Kodekso 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuria siūloma įtvirtinti unifikuotus rinkimų komisijos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar statusu pagrindus, siūlytume patobulinti, papildant šiais apribojimais: būti kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui. Be to, siūlytume nustatyti ir apribojimus rinkimų komisijos nariui užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio Kodekso 78 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, parašų rinkimu. 122. Kodekso 26 straipsnio 6 dalyje nuoroda darytina ne į šio straipsnio 1–6 dalis, o į 1–5 dalis. Šios dalies formuluotė „pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas“ keistina formuluote „atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių“. 123. Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžių „iš rinkimų“ įrašytini žodžiai „ar referendumo“. 124. Kodekso 27 straipsnio 3 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną rinkimų komisijos nario rašytinio pasižadėjimo tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad galima pasižadėti be paskutinio sakinio. 125. Kodekso 27 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „komisijos pirmininkas ar narys“. 126.
Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos
tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Šioje dalies pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas – turėtų būti „apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas“ (žr. šio straipsnio pavadinimą). 127. Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamų“, o šio straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „konkrečių“ ir „šių“. 128. Kodekso 30 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Konstitucijoje numatyta“ išbrauktini kaip pertekliniai. Šios dalies antrąjį sakinį, kuriame nurodoma su rinkimų rengimu ir vykdymu nesusijusi VRK kompetencija, reikėtų, išbraukus žodžius „Be to“, išdėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. 129. Kodekso 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos išbrauktinos, nes VRK veikla grindžiama tais pačiais principais, kurie taikomi visų rinkimų komisijų veiklai (pagal Kodekso 20 straipsnio 2 dalį „Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“). 130. Kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodžiai „vadovaujantis Konstitucija ir demokratinių rinkimų principais“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes VRK, kaip ir kitų rinkimų komisijų, veiklos pagrindai yra nurodyti Kodekso
Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais. 131. Kodekso 31 straipsnio 2 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatus“ įrašytina „galutinius“. Analogiškai tikslintinas Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 132.
132Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „rengia“ išbrauktinas,
nes teisiškai reikšmingas yra VRK sprendimų, kuriais tvirtinami šiame kodekse nurodyti aprašai ir nustatomi rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formos bei pavyzdžiai (šios dalies 2 punktas), priėmimas; atsižvelgdami į tai, siūlome šiuos punktus sujungti į vieną. 133. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „Pasaulio lietuvių apygardą“ įrašytina formuluotė „Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą“. 134. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad VRK registruoja rinkimų politinės kampanijos dalyvius, yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi neatitinka Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. 135. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 9 punkte prieš žodį „parašų“ reikėtų įrašyti „rinkėjų“. 136. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 17 punkte vietoj žodžių „internetinį puslapį“ įrašytini žodžiai „interneto svetainę“. 137. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 21 punkte žodžius
„paaukotas sumas“ siūlome pakeisti žodžiais „paaukotų aukų vertes“, nes aukos
gali būti ir nepiniginės; vietoj žodžio „partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. 138. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte po formuluotės „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos“ ir po formuluotės „Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“; žodžiai
„rinkimų ir referendumų“ prieš žodį „procesų“ išbrauktini (nes tai jau pasakyta
šio punkto pradžioje); po žodžio „tikslais“ vietoj „Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytinas žodis „savo“; vietoj „stebėtojų, atstovų“ reikėtų įrašyti „rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams“ (šiame punkte dukart). 139.
žodžiai „pirmalaikius savivaldybių tarybų narių“, nes pagal Kodekso 13 straipsnio 6 dalį Vyriausioji rinkimų komisija skelbia tik pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir pirmalaikius mero rinkimus, o atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama pagal kandidatų sąrašą, pirmalaikiai savivaldybės tarybos nario rinkimai apskritai nerengiami. 140. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj
„savivaldybių tarybos narių“ įrašytina „savivaldybės tarybos narių“. 141. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „politinių
partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. 142. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, kad VRK nagrinėja asmenų pranešimus dėl rinkėjų papirkimo, siūlytume išbraukti, nes ji nedera su Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjų ir „rinkimų teisę turinčių asmenų“ (siūlytume vartoti formuluotę „kandidatais išsikėlusių (keliamų) asmenų“) papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK nagrinėja skundus dėl šių komisijų tiriant tuos faktus priimtų sprendimų. Kartu pažymėtina, kad Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 102 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose minimas „rinkėjų“ papirkimas, yra nesuderintos su 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie „rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų“ (siūlytume vartoti formuluotę „kandidatais išsikėlusių (keliamų) asmenų“) papirkimą. 143. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nuoroda turėtų būti daroma ne į 102 straipsnio
atsisakyti, nes jame dubliuojama Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostata. 144. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „partijų“ keistinas žodžiais „politinių organizacijų“. 145.
į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 146. Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata patikslintina, prieš žodį „gavusių“ įrašant „per paskutinius Seimo rinkimus“ (atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies nuostata); vietoj formuluotės „rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą,“ siūlome įrašyti „rinkimų ar referendumo komisijose“. 147. Kodekso 34 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „atstovą“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje. 148. Kodekso 34 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriatas“ reikėtų įrašyti trumpinį „(toliau – Sekretoriatas)“, kuris vartojamas toliau tos pačios dalies tekste ir kitose Kodekso nuostatose (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje). 149. Kodekso 35 straipsnio 2 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. 150. Taisytina Kodekso 35 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3–6 dalys. 151. Kodekso 35 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 4 dalyje) vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys“. 152. Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, nors šio straipsnio tekste jie neminimi.
Svarstytina, ar reikėtų pakoreguoti straipsnio pavadinimą, ar į šį straipsnį perkelti 39 straipsnio 2 dalies nuostatą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomus ribojimus. 153. Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 3 dalies nuostatos nesuderintos su 4 dalimi, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos ne tik su pareigomis kitose rinkimų komisijose, bet ir su referendumo komisijos nario pareigomis, taip pat ne tik su rinkimų stebėtojo ir atstovo rinkimams statusu, bet ir su piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario, referendumo stebėtojo, atstovo referendumui statusu. Šio straipsnio 3 dalyje išbrauktinas žodis
„kandidato“, nes atstovas rinkimams gali būti ne tik kandidato, bet ir
politinės organizacijos, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigos nesuderinamos su atstovo rinkimams statusu nepriklausomai nuo to, kam jis atstovauja (plg. su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu). 154. Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį teisę pasiūlyti kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi tik partijos, o ne visos politinės organizacijos, taip pat į tai, kad partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje (siūlome 10 punkte formuluotę „pagal politinės organizacijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą“ pakeisti formuluote „pagal jį į šias pareigas pasiūliusios partijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą“, o 11 punkte vietoj formuluotės „delegavusią politinę organizaciją“ įrašyti formuluotę „pasiūliusią partiją“). 155.
pareigas“ įrašyti žodžius „priima į pareigas“, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai yra priimami, o ne skiriami į pareigas. 156. Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatų“ reikėtų įrašyti žodį „galutinių“. Analogiškai tikslintini Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 64 straipsnio
dalis, 90 straipsnio 2 dalis, 121 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai. 157. Kodekso 39 straipsnio 2 dalyje žodį „priima“ siūlytume pakeisti formuluote „gali priimti“. 158. Kodekso 39 straipsnio 6 dalies nuostata „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus“ ir Kodekso 42 straipsnio 7 dalies nuostata „Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius“ yra tarpusavyje nesuderintos. 159. Kodekso 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“ įrašytina formuluotė „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimą, reikalavimų“. 160. Kodekso 40 straipsnio 2 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytina „ir savivaldybių“. 161. Kodekso 41 straipsnio pavadinime žodis „pirmininkas“ keistinas žodžiu
„pirmininko“. 162. Kodekso 41 straipsnio 1–4 dalių formuluotės „įstatymo nustatyta
tvarka“, „nustato įstatymas“, „įstatymo nustatyta pareiginė alga“ yra deklaratyvios, reikėtų įvardyti konkrečius įstatymus, kuriais reguliuojami atitinkami santykiai, kaip šio straipsnio 3 dalyje yra įvardytas Darbo kodeksas (plg. su 120 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, kuriose smulkmeniškai dėstomi konkretūs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų poįstatyminių teisės aktų pavadinimai).
valandų“ vartotina formuluotė „už viršvalandinį darbą“, kad ji būtų suderinta su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis vienkartinės priemokos mokėjimo valstybės pareigūnams sąlygomis. 164. Kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 2 dalį. 165. Kodekso 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, yra perteklinė, atsižvelgiant į 24 straipsnio 4 dalį; nuostata, kad posėdžių salėje esantys asmenys gali tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją, yra nesuderinta su 24 straipsnio 4 dalimi. 166. Kodekso 42 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, atsižvelgiant į 28 straipsnio 5 dalį. 167. Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje reglamentuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu. Pažymime, kad „mišrus“ posėdžių organizavimo būdas iš esmės nėra atskiras posėdžio organizavimo būdas ir turėtų būti priskirtas nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams, nes nors vienam posėdžio dalyviui dalyvaujant nuotoliniu būdu, tokiam posėdžiui turėtų būti taikomi visi nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams keliami reikalavimai.
Kodekse galėtų būti nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose gali dalyvauti ir tiesiogiai. Be to, svarstytina, ar Kodekse neturėtų būti nustatyti bendro pobūdžio pagrindai, leidžiantys organizuoti posėdį nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, prieš tam tikrą laiką išreiškus pageidavimą bent vienam komisijos nariui), ir tokio posėdžio organizavimo pagrindas (sprendimas) bei jį priimantis subjektas (Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas). Kaip tokio reguliavimo pavyzdį galima pateikti Seimo statuto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojami analogiški Seimo valdybos posėdžio organizavimo aspektai. 168. Kodekso 43 straipsnio 2 dalies nuostata yra perteklinė ir iš dalies nesuderinta su 24 straipsnio 3 dalimi. 169. Kodekso 43 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „viešai“. 170. Kodekso 43 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina
„šio kodekso“; žodis „įprastam“ keistinas žodžiais „posėdžių salėje
vykstančiam“ (plg. su 42 straipsnio 1 dalimi). 171. Kodekso 44 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma ir kad, balsams pasidalijus po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas, yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalį. 172.
kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo“ tikslintina –
„sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (koalicijai) priklausantį
kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo“. 173. Kodekso 45 straipsnio 1 dalies formuluotė „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus“ yra neaiški, ji galėtų būti taisoma taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus“. 174. Kodekso 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume patikslinti, kurios komisijos kuriuose rinkimuose yra sudaromos:
komisijos“, o 2 punkte po žodžio „savivaldybėje“ įrašytina „sudaroma savivaldybės rinkimų komisija“. 175. Kodekso 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodį „gavo“ reikėtų įrašyti patikslinimą „per paskutinius Seimo rinkimus“. Analogiškai tikslintini šio straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 4 dalies 4 punktas. 176. Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų formuluotė „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ yra ydinga, nes ja neatsižvelgta į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o rinkimai į Europos Parlamentą – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją. 177.
177Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatos,
kad teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į savivaldybės rinkimų komisiją siūlo „toje savivaldybėje gyvenančius ar dirbančius asmenis“ ir kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie „gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje“, nedera tarpusavyje. 178. Kodekso 46 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų formuluote „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ neatsižvelgta į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose daugiamandatės rinkimų apygardos sutampa su savivaldybių teritorijomis. 179. Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje patikslintina, kiek kandidatūrų į savivaldybių rinkimų komisijas rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetas, jų koalicija; žodis
„gavę“ taisytinas į „gavo“. 180. Kodekso 46 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“
įrašytina „apygardų, savivaldybių“. 181. Kodekso 46 straipsnio 7 dalyje vietoj pirmą kartą minimos neapibrėžtos sąvokos
„parlamentinė partija“ reikėtų vartoti formuluotę „partija, per paskutinius
Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o vietoj antrą kartą minimos tos pačios sąvokos galėtų būti pavartota trumpesnė formuluotė „partija, gavusi Seimo narių mandatų“ (kadangi ši sąvoka daugiau niekur Kodekso tekste nevartojama, trumpinio įvesti nevertėtų). Prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Vietoj formuluotės „savo atstovą (toliau – kandidatūra)“ reikėtų įrašyti žodį
„kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti rinkimų komisijos nariai
nėra jų atstovai šioje komisijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį partija į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas turi teisę pasiūlyti po vieną kandidatūrą, formuluotėje „ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai.
Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti“ žodžiai „kandidatūras“,
„kandidatūrų“, „jas“ keistini žodžiais „kandidatūrą“, „kandidatūros“, „ją“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra visiškai aiškiai
reglamentuota, kiek kandidatūrų gali siūlyti partijų koalicijos – vieną bendrą, ar kiekviena koalicijos narė – po vieną. 182. Kodekso 46 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“; vietoj žodžių „šio įstatymo“ siūlytume rašyti „šio kodekso“. 183. Atsižvelgiant į Kodekso 46 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį, antrasis yra perteklinis. 184. Kodekso 46 straipsnio 10 dalies formuluotę „Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai“ siūlome dėstyti lakoniškiau – „Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai“. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje nėra sureguliuota galima situacija, kai tą pačią dieną būtų vykdomi rinkimai ir referendumas. 185. Kodekso 46 straipsnio 14 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į 18, o į 17 straipsnį. 186. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę „išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatais save keliančių asmenų“. 187. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos
„socialinės rūpybos ir globos įstaigos“ vartotina Socialinių paslaugų įstatyme
apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso
straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis, 138 straipsnio 1 dalis. 188.
„bausmių vykdymo įstaigos“ vartotina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta sąvoka
„pataisos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 59 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis. 189. Kodekso 48 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „partijų (partijų koalicijų)“ įrašytina „politinių organizacijų (jų koalicijų)“. 190. Taisytina Kodekso 48 straipsnio dalių numeracija (po 8 dalies turėtų būti 9–12 dalys). 191. Kodekso 48 straipsnio l0 dalies (pataisius numeracijų – 9 dalies) formuluotė
„Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta“ keistina
formuluote „Jeigu partija, rinkimų komitetas, jų koalicija nepasiūlė kandidatūrų“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „konkrečios“. 192. Kodekso 49 straipsnio l dalyje išbrauktina antrą kartą pavartota formuluotė „pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Analogiškai taisytina ir šio straipsnio 4 dalis. 193. Kodekso 49 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašytina
„po dviejų mėnesių“, nes formuluotė „per du mėnesius“ reiškia bet kokį terminą
iki dviejų mėnesių, o iš konteksto matyti (plg. su šio straipsnio 4 dalimi), kad turimas omenyje maksimalus terminas – būtent du mėnesiai. Šioje dalyje vietoj žodžių „komisija sudaroma“ reikėtų įrašyti „komisijos sudaromos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad chronologiškai pirmiau turėtų būti reguliuojamas apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos), o tik po to – jų įgaliojimai nustatyti apylinkių rinkimų komisijų narių skaičių (ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos). 194.
partijos (plg. su 48 straipsnio 5 dalimi), be to, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų komitetai neturi teisės siūlyti kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius. Atsižvelgdami į tai, kad subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių rinkimų komisijų narius, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jie nurodyti 48 straipsnio 5 dalyje), šią dalį siūlome formuluoti lakoniškiau: „Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateiktos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.“
mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu. 196. Atsižvelgiant į Kodekso 52 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nuostatų ir apie papildomas balsavimo vietas užsienyje. Šio straipsnio 3 dalyje žodžiai „partijų pasiūlytų asmenų“ išbrauktini, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne rinkimų, o balsavimo komisijų sudarymas. 197. Kodekso 53 straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „ir šio sąrašo“. 198. Neaišku, kodėl Kodekso 54 straipsnio „Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys“ 1 dalies 5 punkte įrašyta nuostata „rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede“ (rinkėjų sąrašai ir jų tvarkymas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas). 199. Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „parado“ įrašytina „prarado“; formuluotę „iš jo neatimta balsavimo teisė“ siūlytume pakeisti formuluote „jam nėra apribota balsavimo teisė“. 200.
tikslintinas, vietoj žodžio „apygardų“ įrašant „rinkimų apygardų, savivaldybių“ (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją). 201. Kodekso 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „apylinkių“ įrašytina „rinkimų“. 202. Taisytina Kodekso 55 straipsnio dalių numeracija (2–5 dalys turėtų būti 3–6 dalys). 203. Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją būtų 4 dalis) kalbama apie asmenis, įrašytus į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, todėl sąvoka „asmuo, turintis teisę rinkti“ keistina sąvoka
„rinkėjas“. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą,
Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, šios dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina, vietoj žodžių „rinkimų apygardai“ įrašant „rinkimų apygardai, savivaldybei“. 204. Kodekso 55 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 5 dalis) vietoj žodžių „apygardos rinkimų komisijos“ įrašytina
„apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos“, nes apygardų rinkimų komisijos
sudaromos tik Seimo rinkimuose. 205. Kodekso 55 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalis) paskutiniame sakinyje prieš žodį „Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“; vietoj žodžių „saugoma ir naudojama“ įrašytini žodžiai
„saugomas ir naudojamas“. 206. Kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rinkėjų
sąrašus tvarko Vyriausioji rinkimų komisija, neatsižvelgta į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis rinkėjų sąrašus gali tvarkyti ir kitos komisijos. 207. Kodekso 57 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali būti įrašomi į rinkėjų sąrašą, o ne į rinkimų apylinkę. 208. Kodekso 58 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „apygardos“ įrašytinas žodis „rinkimų“.
Be to, šios dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį sudaroma ne visada. 209. Kodekso 58 straipsnio 3 ir 5 dalyse žodis
„pakartotino“ keistinas žodžiu „pakartotinio“. 210. Kodekso 58 straipsnio 7 dalyje po žodžių
„diplomatinė atstovybė“ įrašytini žodžiai „arba konsulinė įstaiga“, o po žodžių
„diplomatinėje atstovybėje“ – „arba konsulinėje įstaigoje“ (plg. su šio
straipsnio 3 dalimi). 211. Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje formuluotė
„deklaravo gyvenamosios vietos adresą“ keistina formuluote „deklaravo
gyvenamąją vietą“. 212. Kodekso 61 straipsnio 3 dalies formuluotėje „kai abi rinkimų apylinkės priklauso tai pačiai rinkimų apygardai“ po žodžių „rinkimų apygardai“ reikėtų įrašyti „ar savivaldybei“, atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. 213. Kodekso 62 straipsnyje, kuriame reglamentuojama rinkėjo teisė balsuoti bet kurioje „savo apygardos“ rinkimų apylinkėje, taip pat neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją (šio straipsnio pavadinime ir dukart tekste po žodžio
„apygardos“ įrašytina „ar savivaldybės“). 214. Kodekso 64 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta
sąvoka „rinkimų politinė kampanija“. Atsižvelgiant į tai, kad kitose Kodekso nuostatose dažnai yra vartojamos sutrumpintos sąvokos „politinė kampanija“ ir
„rinkimų kampanija“, pažymėtina, kad, neįvedus atitinkamo trumpinio, Kodekso
tekste reikėtų nuosekliai vartoti visą sąvoką „rinkimų politinė kampanija“. 215.
formuluoti taip: „Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo. Jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
dalies 3 punktą ir šio straipsnio 4 dalį kandidatų sąrašas rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti tik savivaldybių tarybų rinkimuose. 217. Kodekso 65 straipsnio 3 dalyje žodis
„turintys“ keistinas žodžiu „turintis“. 218. Kodekso 65 straipsnio 4 dalyje vietoj
„politinių partijų“ turėtų būti įrašyta „politinių organizacijų“. 219. Kodekso 65 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip
perteklinė, nes jos nuostatose nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis. 220. Neaišku, kodėl Kodekso 68 straipsnio, skirto rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimui, 2 dalyje apibrėžiama rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Svarstytina, ar ši nuostata, kuria įtvirtinta savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio pareiga turėti specialią šiai kampanijai skirtą sąskaitą, negalėtų būti perkelta į 67 straipsnį, kuriame nustatytos rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisės ir pareigos šios kampanijos finansavimo srityje. 221. Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma ne kaip vienas iš šios dalies punktų, kuriuose yra išvardyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami duomenys, o kitoje dalyje. 222.
222Kodekso 68 straipsnio 9 dalyje žodžiai „priėmimo ir“ išbrauktini, nes rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso įgijimas turėtų būti
siejamas tik su viena aplinkybe – sprendimo paskelbimu Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šioje dalyje prieš žodį „svetainėje“ įrašytina
„interneto“. 223. Kodekso 69 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj
žodžio „politinė“ įrašytina „politinės“, o prieš žodį „kampanijos“ taip pat reikėtų įrašyti „politinės“. 224. Svarstytina, ar siekiant didesnio teisinio aiškumo Kodekso 70 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą“, negalėtų būti patikslinta, po žodžio „sąrašą“ įrašant „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). 225. Kodekso 71 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„kelti, remti“ siūlome įrašyti žodžius „kelti ir remti“, kad šioje dalyje
minima partijos parama jos keliamam kandidatui aiškiau atsiskirtų nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos partijų paramos kandidatams, kurių jos nekelia. 226. Kodekso 72 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius
„į merus“ įrašytinas žodis „kandidatu“; žodis „neturintys“ keistinas žodžiu „neturinčių“;
vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“. 227. Kodekso 72 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius
„partija arba rinkimų komitetas“ reikėtų įrašyti patikslinimą „šio straipsnio 1
dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys“; prieš žodį „pateikdami“ dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume įrašyti „šio kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą); žodis „bendrą“ išbrauktinas. 228.
„ne vėliau“ reikia įrašyti žodį „įregistruoti“; žodis „atitinkančių“ keistinas
žodžiu „atitinkantys“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai
„arba likviduojamo rinkimų komiteto“; prieš žodį „pateikdami“, siekiant
didesnio teisinio aiškumo, įrašytina „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). 229. Atsižvelgiant į Kodekso 75 straipsnio
„Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai
dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir kitose Kodekso nuostatose. 230. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose sudaroma ne viena daugiamandatė rinkimų apygarda („daugiamandatėje (-se) rinkimų apygardoje (-se) keliamų kandidatų sąrašas (-ai)“). 231. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje politinė organizacija gali kelti tik vieną kandidatą, todėl sąrašas gali būti tik „vienmandatėse rinkimų apygardose“ keliamų kandidatų („kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašas“,“). 232. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 7 punkte ir 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „veikiančiame“ įrašytinas žodis „veikiančio“. 233. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies formuluotė „Kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, teikiantis pareiškinius dokumentus, dar nėra kandidatas, ir derinant ją su šio straipsnio 3 dalimi, keistina formuluote „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. 234.
nurodytas asmenų, keliamų arba keliančių save kandidatais, pareiškinio dokumento pavadinimas „anketa“, tačiau Kodekso 76 straipsnio pavadinime ir daugelyje kitų Kodekso nuostatų šis dokumentas vadinamas „kandidato anketa“; siūlome sąvoką
„kandidato anketa“ nuosekliai vartoti visame Kodekso tekste. 235. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte pirmą kartą minint instituciją,
reikėtų nurodyti visą jos pavadinimą „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ ir įvesti trumpinį „Valstybinė mokesčių inspekcija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 122 straipsnio 4 dalies). 236. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „sutikimą“ įrašytinas žodis „sutikimas“, o žodis „šios“ išbrauktinas. 237. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 3 dalies 8 punkte žodis
„fotonuotrauka“ keistinas žodžiais „kandidato nuotrauka“ (arba „kandidato
fotografija“), o prieš žodį „biografija“ įrašytinas žodis „kandidato“. 238. Kodekso 75 straipsnio 3 dalies formuluotė „Asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „Asmens, keliančio save kandidatu“. 239. Pažymėtina, kad nei Kodekso 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose Kodekso nuostatose nėra nurodyti asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, pareiškiniai dokumentai. Jeigu šiuo atžvilgiu būtų papildyta Kodekso 75 straipsnio 3 dalis ir jos 1 punktas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir šios dalies 10 punktą (kadangi Respublikos Prezidento rinkimai vyksta vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, asmeniui, keliančiam save kandidatu į Respublikos Prezidentus, atstovaujama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje). 240. Pagal Kodekso 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliančio save kandidatu, pareiškinių dokumentų yra pasirašytas įsipareigojimas, jeigu bus išrinktas į pareigas, nutraukti su jomis nesuderinamą veiklą.
Neaišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje toks reikalavimas nėra nustatytas asmeniui, keliamam kandidatu. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte žodis
„paties“ išbrauktinas kaip perteklinis, o formuluotė „veiklą, nesuderinamą su
išrinkto nario statusu“ tikslintina, vietoj „išrinkto nario statuso“ nurodant konkrečias Seimo nario, mero, galbūt ir Respublikos Prezidento pareigas. 241. Kodekso 76 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu“. 242. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio
„tapatybę“ įrašytini žodžiai „ir pilietybę“ (plg. su 85 straipsnio 4 dalimi). 243. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte prieš žodį
„pateikti“ reikėtų įrašyti „turi“. 244. Kodekso 76 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos
„kandidatas į Respublikos Prezidentus“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo,
siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“. 245. Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio
„trejus“ reikėtų įrašyti žodį „pastaruosius“, o formuluotę „deklaravęs savo
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje“ siūlytume pakeisti, pavyzdžiui, taip: „turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikoje“. 246. Taisytina Kodekso 76 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3 ir 4 dalys. 247. Kodekso 77 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Ta pati partija, rinkimų komitetų <...> sudarydama“ įrašytina „Ta pati partija, tas pats rinkimų komitetas <...> sudarydami“ arba vietoj „Ta pati partija, rinkimų komitetų“ įrašytina „Ta pati politinė organizacija“. 248.
248Kodekso 77 straipsnio 6 dalies formuluotę „partijos kandidatų sąrašas,
jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai, rinkimų komitetui ar kitoms partijoms ir rinkimų komitetams“ reikėtų patikslinti ir kartu išdėstyti lakoniškiau: „politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms“. 249. Atsižvelgiant į Kodekso 78 straipsnio „Rinkėjų parašų rinkimas“ pavadinimą ir 1–5 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvokas „rinkėjų parašų rinkimas“ ir „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, nebent būtų įvesti trumpiniai „parašų rinkimas“ ir „parašų rinkimo lapas“. 250. Kodekso 78 straipsnio 1 dalyje formuluotė „priima motyvuotą atsisakymą juos išduoti“ keistina formuluote „priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti“. 251.
rinkimo lapo tekstas tikslintinas taip:
Seimo narius, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos narius, (savivaldybės pavadinimas) merus, Europos Parlamento narius)“ keistina formuluote
„(Respublikos Prezidento, Seimo, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės
tarybos, (savivaldybės pavadinimas) mero) rinkimuose (arba – rinkimuose į Europos Parlamentą“. 252. Kodekso 78 straipsnio 5 dalyje skliaustuose prieš „ir“ įrašytinas žodis
„rinkimus“. 253. Kodekso 79 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytinas
žodis „rinkimo“. 254. Kodekso 79 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys ir šio straipsnio 3 dalis derintini tarpusavyje, nes iš dalies dubliuojasi. 255.
„Parašus“ įrašytina „Rinkėjų parašų rinkimo lapus“ (arba – „Parašų rinkimo
lapus“, jeigu būtų įvestas toks trumpinys); žodžius „rinkimų apygardos“ siūlytume išbraukti (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją); žodis „šio“ išbrauktinas; formuluotę
„piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą
(kandidatą)“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatą ar kandidatų sąrašą“; vietoj konstrukcijos „suskaičiuoja <...> parašų skaičių“ įrašytina
„suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius <...>
parašus“. 256. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata tikslintina, nes ja neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją; prieš žodį „apygardos“ įrašytina „rinkimų“. 257. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „to paties kandidato“ įrašytina „tą patį kandidatą“, o vietoj žodžio „kandidato“ –
„kandidatų“. 258. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „duomenis“
įrašytina „duomenų“. Neaišku, kokia „šiame straipsnyje tokiais atvejais numatyta duomenų įrašymo tvarka“ turima omenyje, nes šiame straipsnyje tokia tvarka nenustatyta. 259. Taisytina Kodekso 79 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys. 260. Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 5) formuluotę „terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti“ siūlome pataisyti taip: „terminą trūkumams pašalinti, ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos“. 261.
numeraciją – 6 ir 7) nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad jos neapima tų situacijų, kai pareiškiniai dokumentai teikiami ir rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai (Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ir iš dalies Seimo rinkimuose). 262. Kodekso 80 straipsnį siūlytume pavadinti „Pareiškinių dokumentų pateikimas“. 263. Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje formuluotė „asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „asmuo, keliantis save kandidatu“; žodis
„savivaldybės“ išbrauktinas, nes Seimo rinkimuose savivaldybių rinkimų
komisijos nesudaromos. 264. Neaišku, kodėl Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nenurodoma valanda, kurią baigiamas pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (plg. su šio straipsnio 1, 2, 4 dalimis). Siūlome vietoj formuluotės
„ne vėliau kaip likus 70 dienų“ įrašyti „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus
valandos likus 65 dienoms“. Šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj „teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ siūlome įrašyti „pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ (pareiškinių dokumentų teikimo pradžios terminas jau nurodytas šios dalies pirmajame sakinyje). Šioje dalyje vietoj žodžių „nusprendusio išsikelti“ įrašytina „keliančio save“. 265. Taisytina Kodekso 80 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys. 266. Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“).
Vietoj formuluotės „per 2 mėnesius“ įrašytina „po 2 mėnesių“, nes iš konteksto matyti, kad turimas omenyje ne bet koks terminas iki 2 mėnesių, o maksimalus terminas – būtent 2 mėnesiai; formuluotė „anksčiau kaip per 2 mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po 2 mėnesių“. 267. Kodekso 80 straipsnio 5 dalies (pataisius numeraciją – 7) siūloma įtvirtinti vienintelį pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, ir kt. Rinkimų metu tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Siekiant užtikrinti įvairias galimybes pateikti pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms, jų pateikimas elektroniniu būdu nustatytinas kaip alternatyva įprastam popierinių dokumentų pateikimui. Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma yra įtvirtinta 78 straipsnio
žodis „Respublikos“, o prieš žodžius „instituciją“, „institucijos“ – žodis
„valstybės“. 269. Kodekso 82 straipsnio pavadinimas „Kandidatų į Respublikos Prezidentus
rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai“ tikslintinas, pavyzdžiui, taip:
„Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo,
pareiškinių dokumentų pateikimo, rinkėjų parašų rinkimo sutrumpinti terminai“. 270.
„Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio
„anksčiau kaip po dviejų mėnesių“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats
terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu); konstrukcijoje „negali būti nustatytas <...> ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas“ dalelytė „ne“ išbrauktina. 271. Kodekso 83 straipsnio 3 dalyje neatsižvelgta į tai, kad koalicijas gali sudaryti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai; prieš žodį „numerį“ įrašytina „rinkimų“; formuluotėje „partijos – koalicijos dalyvėms“ vietoj žodžio „partijos“ turėtų būti žodis „partijoms“. 272. Iš Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip nustatomi kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose (iš 130 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad jie nustatomi pagal abėcėlę, bet dėl teisinio aiškumo tai galėtų būti nustatyta 83 straipsnyje). Neaišku ir tai, ar šios dalies antrajame sakinyje turimas omenyje daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas, ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašas. 273. Pagal Kodekso 84 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti, be kita ko, kandidatus ir kandidatų sąrašus, tačiau nei šiame straipsnyje, nei 81 straipsnyje „Kandidatų registravimas“ nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, taip pat dėl jų registravimo panaikinimo. 274. Kodekso 84 straipsnio 1 dalyje formuluotę „kandidatų sąrašų kandidatų“ reikėtų pakeisti formuluote „šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų“. Neaišku, kodėl šioje dalyje nėra numatytas vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų arba išsikėlusių kandidatų rinkimų numerių skelbimas. 275.
„pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus“
būtų neterminuotai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Ši formuluotė tikslintina, nes pagal ją nėra pagrindo skelbti išsikėlusių kandidatų duomenų. Atsakingai įvertintina, ar visą šioje dalyje nurodytą informaciją būtina skelbti neterminuotai. 276. Taisytina Kodekso 85 straipsnio 1 dalies punktų numeracija (po 1 punkto turėtų būti 2–4 punktai). 277. Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte taisytinas žodis „kuriuoje“. 278. Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pataisius numeraciją – 2 punkte) taisytina formuluotė „deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, <...> išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“. 279. Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti duomenys, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, tarp jų – duomenys apie tai, ar kandidatui „kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu“. Siūlome šią nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą, pagal kurį asmuo, siekiantis tapti kandidatu, anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Kodekso 85 straipsnio 2 dalies formuluotėje „paskutinį gyvenamosios vietos adresas“ vietoj žodžio „paskutinį“ turėtų būti žodis „paskutinės“. 280. Kodekso 85 straipsnio 3 dalyje vietoj neapibrėžtos sąvokos „priešrinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše prieš rinkimus“; vietoj neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis numeris“ įrašytina
„eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų“ arba „eilės numeris kandidatų
sąraše, suskaičiavus pirmumo balsus“; vietoj žodžių „gauti mandatai“ – žodžiai „gautas mandatas“. 281.
patvirtinančio dokumento numeris“, atsižvelgiant į 76 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tikslintina taip: „asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris“. 282. Kodekso 86 ir 87 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „rinkimų“. 283. Svarstytina, ar Kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nereikėtų patikslinti, kad politinės organizacijos, jų koalicijos pareiškimas atšaukti savo ar iškelto kandidato pareiškinius dokumentus turėtų būti teikiamas tai rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai (pavyzdžiui, po žodžio
„pareiškimu“ įrašant „teikiamu rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti
pareiškiniai dokumentai“). 284. Taisytina Kodekso 87 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2 ir 3 dalys. 285. Kodekso 87 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 3 dalyje) po žodžių „savivaldybių tarybų rinkimuose“ išbrauktinas perteklinis žodis
„kandidatų“. 286. Neaišku, kodėl Kodekso 88 straipsnyje „Rinkimų užstatas“ nėra numatytas
rinkimų užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsniu). 287. Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje vietoj trumpinio „VMDU“, kurio turinys iki tol tekste neatskleistas, turėtų būti nurodyta visa sąvoka ir įvestas atitinkamas trumpinys „(toliau – VMDU)“, o formuluotės „(toliau – rinkimuose taikomas VMDU dydis)“ atsisakytina kaip perteklinės. 288. Taisytina Kodekso 88 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–8 dalys. 289. Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje (pataisius numeraciją – 2 dalyje) vietoj formuluotės „taikomų VMDU dydžių“ turėtų būti „taikomi VMDU dydžiai“. 290.
290Kodekso 88 straipsnio 2 dalį (pataisius numeraciją – 3 dalį) reikėtų patikslinti,
kad būtų aišku, ar ji taikytina tik Seimo rinkimuose, apie kuriuos kalbama šio straipsnio 1 ir 3 dalyse (pataisius numeraciją – 2 ir 4 dalyse), ar visuose rinkimuose, kuriuose renkama daugiamandatėse rinkimų apygardose (šiuo atveju svarstytina, ar nuostatos nereikėtų perkelti į kitą šio straipsnio vietą). 291. Kodekso 88 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 5 dalyje) prieš žodį „sumokėtas“ įrašytina „turi būti“. 292. Kodekso 88 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje), po žodžio „vienam“, vietoj „kandidatų sąrašui“ įrašytina „kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui“; išbrauktini pertekliniai žodžiai „vienoje savivaldybėje“. 293. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją
straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta ta pati nuostata. 294. Kodekso 88 straipsnio 7 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) vietoj žodžio „partijai“ turėtų būti įrašyta „politinei organizacijai“. 295.
formuluojama taip, kad kandidatams būtų keliama sąlyga būti nepadarius nė vieno iš šiame punkte nurodytų pažeidimų, o ne tik vieno iš jų (vietoj jungtukų
„arba“ turėtų būti „ir“). 296. Kodekso 89 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 88 straipsnio 6 dalį
tikslintina, atsižvelgiant į to straipsnio dalių numeracijos keitimą. Šios dalies nuostatos derintinos su 88 straipsnio dalies, į kurią daroma nuoroda, nuostata tuo aspektu, kad joje nenumatytas didesnis užstatas mero rinkimuose, jeigu kandidatas į merus eina su mero pareigomis nesuderinamas pareigas. 297. Kodekso 89 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytina „juos“, o šios dalies 2 punkte išbrauktina perteklinė formuluotė „grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui“ (tas pat nustatyta 5 dalies pradžioje). 298. Kodekso 89 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžio „koalicijų“ turėtų būti žodis „koalicijos“, o vietoj formuluotės „sąrašo kandidatų“ –
„kandidatų sąrašo“. 299. Kodekso 90 straipsnio 4 dalyje ir 91 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio
„Šios“ turėtų būti žodis „Šio“. 300. Kodekso 92 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytini žodžiai
„jos keliamiems kandidatams“, o vietoj žodžio „partiją“ – „politinei
organizacijai“ (nes pagal Kodekso 80 straipsnio 4 dalį rinkimuose į Europos Parlamentą rinkimų komitetas savo pareiškinius dokumentus, įskaitant įgaliojimą atstovui rinkimams, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai). 301.
apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais, yra nesuderinta su 80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo rinkimuose asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos rinkimų komisijai, ir 3 dalimi, pagal kurią merų rinkimuose asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai. 302. Kodekso 92 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „įregistruoja“ įrašytinas žodis „jį“. 303. Atsižvelgiant į Kodekso 93 straipsnio „Rinkimų stebėtojai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų stebėtojas“, o ne
„stebėtojas“. 304. Kodekso 93 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes jame neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos
Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Prieš žodį „administracijos“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“. 305. Kodekso 93 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „apygardos, savivaldybės teritorijoje“ reikėtų įrašyti tikslinančius žodžius „atitinkamos rinkimų“ (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją). 306. Kodekso 93 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „partijų“ turėtų būti
„politinių organizacijų“. 307. Kodekso 93 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina
„šio kodekso“, o 7 dalyje vietoj „šiame įstatyme“ – „šiame kodekse“. 308. Kodekso 94 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys išbrauktinas kaip
perteklinis, nes jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu. 309.
priemonėse“ keistina visame Kodekso tekste vartojama sąvoka „visuomenės informavimo priemonėse“. 310. Kodekso 95 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigą
„padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“. Neaišku, kokia būtent pagalba kandidatams turima omenyje, ir diskutuotina, kaip ji derėtų su Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. 311. Kodekso 96 straipsnio 1 dalies formuluotę „partijos, partijos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario“ siūlytume išdėstyti glausčiau –
„politinės organizacijos, jos nario“; formuluotė „partija, partijos narys,
rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys“ keistina formuluote „politinė organizacija, jos narys“. 312. Kodekso 97 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodį „taikytinus“ siūlytume pakeisti žodžiu „taikomus“. 313. Kodekso 98 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „nuolat“ (nes deklaracija privalo būti pildoma ne nuolat, o kai paskleidžiama politinė reklama). Šios dalies nuostatos iš dalies kartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatas (pavyzdžiui, pirmajame sakinyje išbrauktina formuluotė „kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą“, nes tai apibrėžta 4 dalyje), taip pat dubliuojasi tarpusavyje (neaiškūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo sakinių). 314.
politinė reklama – „specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ar pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės ir panašiai) vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“, – turėtų būti patikslintina (nes skliaustuose vardijami objektai nėra vaizdo ir garso priemonės), pavyzdžiui, taip: „ant reklamai skleisti skirtų specialių pateikimo priemonių (stendų, skydų, stulpų, vitrinų ir pan.) arba šiam tikslui pritaikytų objektų (pastatų sienų, stogų, laikinųjų statinių, transporto priemonių ir pan.) įrengtomis vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“ (plg. su 3 dalies
politinė reklama apibrėžta kaip ne patalpose viešai skleidžiama reklama, reikėtų patikslinti šios dalies antrojo sakinio žodžius „viešose vietose, pastatuose“, nes nėra aišku, ar jie reiškia, kad išorine reklama taip pat laikoma reklama, skelbiama viešose patalpose, ar ką kita. Patikslintina ir žodžių „transporto priemonėse“ prasmė, nes nėra visiškai aišku, ar čia turimas omenyje viešojo transporto priemonių vidus, ar kas kita (plg. su 3 dalies 2 punktu). 315. Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje“ keistina formuluote „Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“. 316. Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai rinkimuose į Europos Parlamentą“ keistina formuluote „rinkimuose į Europos Parlamentą iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“. 317. Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „iškelti“ įrašytina „ar išsikėlę“. 318.
318Neaišku, kodėl Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja
partijų ir rinkimų komitetų, iškėlusių kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje savivaldybių tarybų rinkimuose, atstovai, o ne savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašų atstovai (plg. su šio straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais). 319. Kodekso 100 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ reikėtų išbraukti žodį „nemokamai“ ir šią nuostatą papildyti, nurodant, iš kokių lėšų tai finansuojama (pavyzdžiui, „<...> iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“ arba „<...> iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų“). 320. Kodekso 100 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje žodį
„finansuojamos“ reikėtų pakeisti žodžiu „finansuojamas“, o po žodžių „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ įrašyti „rinkimams organizuoti ir
vykdyti“. 321. Kodekso 100 straipsnio 7 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „laikydamiesi ir“. 322. Svarstytina, ar Kodekso 101 straipsnio 1 dalies formuluotė „paskelbus kandidatų sąrašus“ neturėtų būti patikslinta – „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“. Šios dalies 4 sakinyje po formuluotės „Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu“ reikia dvitaškio, kitaip nėra aišku, kad toliau nustatyta ne viena sąlyga. 323. Neaišku, kaip tarpusavyje dera Kodekso 101 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje numatyti 6 dienų ir 5 dienų iki rinkimų dienos terminai. Šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „informaciją“ turėtų būti „informacijos“. 324. Kodekso 102 straipsnio 1 dalyje formuluotę „Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo“ siūlytume pakeisti formuluote „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. 325.
325Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje skliaustuose vardijamus informacinės medžiagos pavyzdžius siūlome dėstyti kilmininko linksniu
ir prieš žodį „biografijų“ įrašyti žodį „kandidatų“; vietoj formuluotės „0,002 VMDU“ turėtų būti „0,002 rinkimuose taikomo VMDU dydžio,“. 326. Kodekso 107 straipsnyje vietoj „kandidatų, sąrašų“ turėtų būti
„kandidatų sąrašų“. 327. Kodekso 108 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dalyviui“ įrašytinas
patikslinimas „rinkimų politinės kampanijos“. Kadangi Kodekso 110 straipsnio
„Nepiniginės aukos“ 1 dalyje yra išvardytos visos nepiniginės aukos, 108
straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „auka“ jų vardyti nereikėtų, pakaktų nuorodos į tą straipsnį (pavyzdžiui, „pinigai arba šio kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikta nauda, skirti rinkimų politinei kampanijai“, ar pan.). 328. Svarstytina, ar Kodekso 108 straipsnio 2 dalis nėra perteklinė, nes tai, kad aukos gali būti piniginės arba nepiniginės, akivaizdžiai matyti iš šio straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies. 329. Taisytina Kodekso 109 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–6 dalys. 330. Kodekso 110 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, nes iš dalies kartoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, iš dalies – 114 straipsnio 4 dalį. 331. Kodekso 111 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti
„taikomų“. 332. Kodekso 111 straipsnio 3 dalyje vietoj „20 VMDU“ turėtų būti „20
rinkimuose taikomų VMDU“. 333. Kodekso 111 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „už praeitus kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti „už užpraeitus kalendorinius metus“ (plg. su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi). 334. Kodekso 111 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „paskutinių praėjusių kalendorinių metų“ įrašytina formuluotė „už paskutinius praėjusius kalendorinius metus“, o vietoj formuluotės „užpraeitų kalendorinių metų“ – formuluotė „už užpraeitus kalendorinius metus“. 335.
aukotojo ir aukos gavėjo yra draudžiami“ yra pernelyg abstrakti ir tikslintina. 336. Kodekso 112 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos aukų grąžinimo sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. Vietoj šios dalies ketvirtame ir paskutiniame sakiniuose pavartoto žodžio „partijos“ įrašytini žodžiai „politinės organizacijos“ (atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 29 straipsnį „Politinės organizacijos veiklos tyrimas“). Analogiškai taisytina Kodekso 123 straipsnio 3 dalis. 337. Kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šį įstatymą“ įrašytina
„šį kodeksą“, o 5 dalyje vietoj „šio įstatymo“ – „šio kodekso“. 338. Kodekso 113 straipsnio 2 dalyje tikslintina nelabai aiški formuluotė
„ar anksčiau praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą“ („arba po
to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso“, ar pan.). 339. Kodekso 113 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „jį“ turėtų būti „jam“. 340. Taisytina Kodekso 113 straipsnio 7 dalies numeracija – tai turėtų būti
„atstovaujamąjį dalyvį“, po kablelio, įrašant „kuriam auka skirta“. Atitinkamai
tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis. 342. Kodekso 114 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „juos“. 343. Kodekso 115 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „didžiausias“ išbrauktinas žodis „išlaidų“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „finansuoti“ įrašytinas žodis „apskaičiuojamas“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi). 344. Kodekso 115 straipsnio 4 dalyje dukart pavartota formuluotė „10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai“ taisytina taip: „10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“. 345.
vieną kandidatų sąrašą (sąrašus)“ siūlome įrašyti „bent vieną kandidatų sąrašą“. 346. Kodekso 115 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti
„taikomą“. 347. Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „rinkimų“,
nes Kodekso 96 straipsnyje yra įtvirtinta ir apibrėžta sąvoka „politinė reklama“ (be žodžio „rinkimų“). 348. Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 9 punkte formuluotę „kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą“ siūlome pakeisti formuluote „kandidato kelionėms į rinkimų apygardą (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) apmokėti“. 349. Kodekso 115 straipsnio 9 dalyje žodis „šioje“ keistinas žodžiu „toje“. 350. Kodekso 115 straipsnio 10 dalyje prieš žodį „dalyvio“ įrašytina
„rinkimų politinės kampanijos“. Manytina, kad išlyga šioje dalyje turėtų būti
daroma ne dėl 8 dalies 7 ir 9 punktų, o dėl 7 ir 8 punktų. 351. Neaišku, kodėl Kodekso, skirto rinkimų santykiams reguliuoti, 115 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti referendumo organizavimo finansavimo taisykles. Šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „visuomeniniams“ ir
„visuomeniniais“, atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu
teikiamą Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 politinės organizacijos pavadinimas yra „rinkimų komitetas“; atitinkamai taisytinas ir 186 straipsnio 2 dalies 3 punktas. 352. Manytina, kad Kodekso 115 straipsnio 12 dalyje (triskart) ir šio straipsnio 13 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į 8 dalies 7 ir 9 punktus, o į 7 ir 8 punktus. Šiose dalyse prieš žodį „padaliniai“ įrašytinas žodis „jų“. 353. Kodekso 115 straipsnio 13 dalyje patikslintina, kokią pažymą turi pateikti nurodyti subjektai, tarp jų valstybių narių piliečiai. 354.
politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai“ siūlome pakeisti formuluote
„nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą“. Šioje dalyje
vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“. 355. Kodekso 115 straipsnio 15 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, todėl neaišku, kodėl ją siūloma nustatyti straipsnyje apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir jų limitus. 356. Kodekso 116 straipsnio pavadinime žodis „skolas“ keistinas žodžiu
„įsiskolinimus“, nes būtent šis žodis vartojamas visame šio straipsnio tekste. 357. Kodekso 117 straipsnyje formuluotė „nepanaudotos lėšos gali būti
skirtos tik partijos veiklai finansuoti“ tikslintina taip: „politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik tų politinių organizacijų veiklai finansuoti“. 358. Kodekso 118 straipsnio nuostatos derintinos su nuo
nuostatomis (sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeista sąvoka „finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai tikslintini Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 134 straipsnio 2 dalies 4 punktas. 359. Kodekso 119 straipsnio 2 dalies 4 punkte, derinant Kodekse vartojamas sąvokas, formuluotė „neveiksniu ar ribotai veiksniu“ keistina formuluote
„neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose
srityse“ ar pan. 360. Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 1 punkte formuluotė „skolos įsipareigojimus“ keistina formuluote „prisiimtus finansinius įsipareigojimus“ (plg. su Kodekso 120 straipsnio 1–3 dalimis). 361. Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numeris“ turėtų būti „numerio“. 362. Kodekso 120 straipsnio 4 dalies pradžioje po žodžio „Kiekvienas“ siūlome įrašyti patikslinimą „savarankiškas“. 363.
elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o priimti tokias aukas grynaisiais pinigais būtų draudžiama, žodžius „jei tokios naudotos“ reikėtų išbraukti; kartu kaip pertekliniai išbrauktini ir žodžiai „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“. 364. Kodekso 121 straipsnio 1 dalyje išbrauktini pertekliniai antrą kartą pakartoti žodžiai „rinkimų politinės kampanijos“. 365. Kodekso 121 straipsnio 2 dalyje numatyta iždininko pareiga per 10 darbo dienų paskelbti duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas yra detaliai reglamentuota Kodekso 114 straipsnio „Aukų apskaita“ 6 dalyje, todėl abejotina, ar ją reikia kartoti 121 straipsnio 2 dalyje. 366. Kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“. 367. Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 3 punkte po „VMDU“ įrašytina „dydį“. 368. Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio „taikytiniems“ įrašytina „taikomiems“, o 11 punkte vietoj žodžio „taikytini“ – „taikomi“. 369. Kodekso 124 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „70 rinkimuose taikomo VMDU dydžio“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą“. 370. Kodekso 124 straipsnio 4 dalies 1 punkte minimos auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų pavadinimas kitose Kodekso nuostatose rašomas pradedant mažąja raide. Šios ataskaitos turinį atskleidžianti formuluotė „kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus“ šiame punkte išbrauktina kaip perteklinė, nes tokia pat formuluotė yra ir šio straipsnio 5 dalyje, skirtoje auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų sampratai apibrėžti. 371.
būti „šio kodekso“. 372. Kodekso 125 straipsnio 3 dalyje žodį „etapu“ siūlytume pakeisti žodžiu
„laikotarpiu“, o vietoj „viešos ir teikiamos“ reikėtų įrašyti „vieši ir
teikiami“ (nes tarp tokių dokumentų yra ne tik deklaracijos ir ataskaitos, bet ir žiniaraščiai). Kita vertus, visi šioje dalyje išvardyti dokumentai pagal kitas Kodekso nuostatas yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, todėl nuostata, kad šie dokumentai yra vieši, yra perteklinė, o nuostatos dėl jų teikimo prasmė neaiški. 373. Kodekso 126 straipsnio pavadinimas iš dalies neatspindi šio straipsnio turinio (jame reguliuojama ne tik politinės reklamos, bet ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena). 374. Kodekso 128 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti (tokia nuostata galiojančiuose rinkimų įstatymuose yra likusi iš anksčiau buvusio nustatyto teisinio reguliavimo apie rinkėjo kortelę, kuri buvo vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose). 375. Kodekso 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj tik Seimo ir merų rinkimams tinkančios formuluotės „vienmandatės rinkimų apygardos“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės“ (atsižvelgiant į Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą). 376. Kodekso 129 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „pranešimų apie rinkimus platinimo <...> tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose“, tikslintina, nes straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams tvarka nėra nustatyta. 377.
377Kodekso 129 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kartu yra paskelbti arba Respublikos Prezidento
rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas“ (kurioje nepaminėtas Seimas) siūlome įrašyti glaustesnę formuluotę
„kartu yra paskelbti keli skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas“; formuluotė „pranešimas apie rinkimus“
tikslintina – „pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir referendumą)“. 378. Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „šiai“ turėtų būti
„šios“. 379. Atsižvelgiant į Kodekso 130 straipsnio „Rinkimų biuleteniai“ pavadinimą ir nuostatas, visame
Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų biuleteniai“, todėl šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „biuleteniai“ įrašytinas žodis
„Rinkimų“. 380. Kodekso 132 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „rinkimų“
įrašytina „šiuo“. 381. Kodekso 133 straipsnio 1 dalyje po žodžio „biudžetų“ įrašytina „lėšų“. 382. Kodekso 133 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „biudžeto“ įrašytina „lėšų“, o po žodžio „darbas“ reikia išbraukti tašką ir antrą kartą pakartotą tą pačią formuluotę „Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti“. 383. Diskutuotina, ar Kodekso 133 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir balsavimo su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose organizavimo išlaidos. 384. Kodekso 133 straipsnio 5 dalyje formuluotėje „savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų“ vietoj žodžio „savivaldybių“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. 385. Kodekso 133 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „biudžeto“ turėtų būti
„biudžetų“. 386. Kodekso 134 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos“
įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą“. 387.
dalies 2 punkto c papunktyje vietoj jungtuko „ar“ turėtų būti jungtukas
„ir“. 388. Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio,
įrašytina „savivaldybės“. 389. Kodekso 136 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „biuleteniais“ įrašytina
„biuleteniu (biuleteniais)“, nes Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose
į Europos Parlamentą rinkėjas pildo tik vieną biuletenį. 390. Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „biuletenius“ įrašytina „biuletenį (biuletenius)“, o šios dalies 2 punkte vietoj žodžių „užpildytus rinkimų biuletenius“ – „užpildytą (užpildytus) rinkimų biuletenį (biuletenius)“. 391. Kodekso 136 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „esančiais rinkimų biuleteniais“ reikėtų įrašyti žodžius „esančiu (esančiais) rinkimų biuleteniu (biuleteniais)“, o šio straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „biuletenius“ –
„biuletenį (biuletenius)“. 392. Kodekso 138 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje žodžius „krašto
apsaugos ministro teikimu“ reikėtų perkelti prieš žodžius „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šiame sakinyje skliaustuose įrašyta nuostata tikslintina, nes nėra aiški. 393. Kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į Kodekso 136 straipsnio 4 dalį, o į 135 straipsnio 4 dalį. 394. Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta sąvoka „speciali situacija“. Svarstytina, ar vietoj šios sąvokos, kurios turinys atskleistas tik kitame straipsnyje, negalėtų būti padaryta nuoroda į Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. 395. Kodekso 139 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės
„gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje“ reikėtų įrašyti „įrašytų
į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą“. 396. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „ar ekstremalųjį įvykį“, nes ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija. 397.
galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui <...>, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis“ tikslintina, nes nėra aišku, kaip piliečiai balsuotų balsavimo patalpose, jeigu jų galimybė atvykti balsuoti būtų ribojama. 398. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti. Atsižvelgdami į tai, kad įvedus šį trumpinį jis toliau Kodekso tekste pavartotas tik vieną kartą, siūlytume jo atsisakyti, o šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Paskelbus specialią situaciją“ įrašyti, pavyzdžiui, „Esant tokioms aplinkybėms“, ar pan. 399. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje žodžiai „šiose rinkimų apylinkėse gyvenantys“ išbrauktini, nes yra pertekliniai (be to, neaišku, kokios apylinkės yra „šios“, o rinkėjai turėtų būti apibūdinami ne kaip „apylinkėse gyvenantys“, o kaip į įrašyti apylinkės rinkėjų sąrašą). 400. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“ (dukart). 401. Kodekso 143 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išduodami rinkimų biuleteniai“ reikėtų įrašyti žodžius „išduodamas (išduodami) rinkimų biuletenis (biuleteniai)“. 402. Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „balsavimo“ įrašyti žodį
„rinkimų“. 403. Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktinas antrasis,
perteklinis žodis „už“. 404. Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „sąrašo kandidatų“ įrašytini žodžiai „kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą“, o vietoj
„šio sąrašo kandidatų“ – „į šį sąrašą įrašytų kandidatų“. 405.
paskutiniame sakinyje įtvirtinta teisės norma reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, todėl kyla klausimas, koks šios nuostatos santykis su Kodekso 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ 9 dalimi ir 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). 406. Kodekso 144 straipsnio 3 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose įtvirtintomis teisės normomis reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, šios normos yra iš esmės tapačios toms, kurias siūloma nustatyti Kodekso 154 straipsnio 9 dalyje, todėl kyla klausimas, koks yra jų santykis su 154 straipsnio 9 dalimi ir 159 straipsniu (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). 407. Kodekso 144 straipsnio 5 dalyje yra pažodžiui pakartota to paties straipsnio 4 dalies paskutinė nuostata, todėl viena iš šių nuostatų išbrauktina. 408. Kodekso 144 straipsnio 6 dalyje siūlome kaip perteklines išbraukti skliaustuose pateiktas daugiskaitos formas. 409. Kodekso 146 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „jose“ turėtų būti
„joje“. 410. Kodekso 146 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ar papildomoje
balsavimo vietoje“ įrašytina formuluotė „ir papildomose balsavimo vietose“. 411. Kodekso 146 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamai“ ir brūkšnys po jo. Vietoj šios dalies dviejų paskutinių sakinių siūlytume įrašyti tokią nuostatą: „Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“ 412.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 147 straipsnį balsavimas organizuojamas „su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas Kodekso nuostatas dėl balsavimo organizavimo laivuose: 14 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalies 9 punktą,
3 dalį, 182 straipsnio 7 dalį. 413. Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje po žodžio „esantys“ išbrauktinas žodis
„laive“ ir kablelis po jo. Šioje dalyje vietoj formuluotės „ne anksčiau kaip
prieš 4 dienas“ turėtų būti įrašyta „likus ne mažiau kaip 4 dienoms“ (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą 70 straipsnio 1 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 69 straipsnio
straipsnio 1 dalimi). 414. Kodekso 147 straipsnio 4 dalyje po brūkšnio esantis patikslinimas
„Lietuvos Respublikos piliečiai“ išbrauktinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į
šio straipsnio 2 dalies pirmąją nuostatą, pagal kurią balsavimas organizuojamas tuose su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurių kapitonai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. 415. Kodekso 148 straipsnio 2 dalyje žodį „balsavo“ reikia pakeisti žodžiu „balsavimo“. 416. Kodekso 148 straipsnio 4 dalies nuostatą siūlytume formuluoti taip: „Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, jog rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.“ 417.
Atsižvelgiant į Kodekso 48 straipsnio 13 dalies nuostatą, pagal kurią apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka šios komisijos pirmininko pavaduotoją, Kodekso 149 straipsnio 1 dalyje formuluotė „jį pavaduojantis asmuo“ keistina žodžiais „jo pavaduotojas“. 418. Kodekso 150 straipsnio pavadinime žodį „tvarka“ siūlome pakeisti žodžiu
„eiliškumas“. 419. Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsižvelgiant į tai,
kad kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai
„ir (arba)“. 420. Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 4 punktas patikslintinas, prieš žodį
„skaičiuojami“ įrašant sąlygą „jeigu balsuojama daugiamandatėje rinkimų
apygardoje,“. Šiame punkte prieš žodžius „pirmumo balsai“ įrašytinas žodis
„gauti“. 421. Kodekso 150 straipsnio 2 dalis išbrauktina kaip neturinti jokio
papildomo norminio turinio palyginti su šio straipsnio 1 dalimi, be to, neaiški (nuoroda į 161 straipsnį nesuprantama). 422. Kodekso 151 straipsnio 2 dalyje formuluotę „pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, pavirtinančius biuletenio gavimą“ siūlytume pakeisti formuluote „pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše“. 423. Kodekso 153 straipsnio 2 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir“. 424. Kodekso 153 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kokį sprendimą priima apylinkės rinkimų komisija, jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista. 425. Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 1 punkte žodį „skaičiuoti“ reikėtų pakeisti žodžiu „suskaičiuoti“. 426.
426Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 2 punkte formuluotę „priimti sprendimą,
kad rinkimų biuletenius skaičiuos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“, siūlome pakeisti formuluote „nuspręsti pati suskaičiuoti rinkimų biuletenius“. 427. Kodekso 153 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „priima sprendimus“ įrašytina „sprendžia“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 159 straipsnį, o į 157 straipsnį; antrajame sakinyje prieš žodžius „komisijos pirmininkas“ išbrauktinas žodis „komisija“. 428. Kodekso 154 straipsnio 6 dalyje formuluotę „į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir laikomas (laikomi) saugiai“ siūlytume pakeisti glaustesne formuluote – „į specialius vokus, kurie užklijuojami ir laikomi saugiai“. Atitinkamai taisytina Kodekso 161 straipsnio 1 dalis („į specialius vokus“). 429. Taisytina Kodekso 154 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies turėtų būti 7 ir 8 dalys. 430. Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktina nuostata „arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“, nes tokia pati nuostata yra įtvirtinta šios dalies 3 punkte. 431. Taisytina Kodekso 157 straipsnio 1 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5–7 punktai. 432. Atsižvelgiant į Kodekso 160 straipsnio „Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“, o ne „balsų skaičiavimo protokolas“,
daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pirmojoje dalyje“ tikslintina taip: „vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje“. 434.
skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į Kodekso 151 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie dar, jeigu ne sugadintieji ir nepanaudotieji, anuliuoti rinkimų biuleteniai yra turimi omenyje 160 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 435. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „šio kodekso reikalavimų neatitinkantys“ rinkimų biuleteniai – nenustatyto pavyzdžio, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu, negaliojantys, ar kita. 436. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 10 punkto formuluotė „už kandidatų sąrašą ar už kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje“ tikslintina taip: „už kiekvieną kandidatą (vienmandatėje rinkimų apygardoje) arba už kiekvieną kandidatų sąrašą (daugiamandatėje rinkimų apygardoje)“. 437. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 11 punkte žodžiai „ir specialiuose balsavimo punktuose“ yra pertekliniai, nes balsavusieji iki rinkimų dienos apima balsavusiuosius specialiuose balsavimo punktuose. 438. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 14 punktas išbrauktinas, nes jame kartojama šios dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata. (Kita vertus, jeigu protokole turėtų būti atskirai nurodomi rinkėjų balsai, paduoti balsadėžėje rastais biuleteniais, ir balsai, paduoti balsavimo vokais, tai turėtų būti aiškiai nustatyta; be to, tokiu atveju atskirame punkte turėtų būti nustatytas reikalavimas įrašyti bendrus, susumuotus balsų skaičius.)
„pirmumo“. 440.
vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“ tikslintina taip: „Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“. 441. Kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad į protokolus „įrašomi visi duomenys“, prasmė nėra aiški, nes tai, kokie duomenys turi būti įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą, nustatyta 160 straipsnio 2 dalyje. Galbūt turima omenyje tai, kad „įrašius visus duomenis“ rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialiuosius vokus. Tikslintina ir šių dalių formuluotė „visi rinkimų biuleteniai“, nes jeigu pagal 1 dalį į antspauduotus paketus sudedami visi rinkimų biuleteniai, neaišku, kokie visi rinkimų biuleteniai turimi omenyje 2 dalyje. 442. Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „visus“. 443. Kodekso 163 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „apylinkės rinkėjų“ įrašytina „rinkimų“. 444. Kodekso 165 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „skaičiuoja taip: susumuoja“ įrašytina „skaičiuoja susumuodama“. 445. Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte skliaustuose vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“, nes kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje. 446. Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „balsų skaičių“ įrašytina „rinkėjų“, o po žodžių „rinkėjų balsų“ įrašytina „skaičių“. 447. Kodekso 165 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „sektorius“ reikėtų įrašyti „sekretorius“. 448. Kodekso 167 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių ir apygardų“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. 449.
rezultatus Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, kitaip nei Respublikos Prezidento ir merų rinkimuose, nebūtų atsižvelgiama į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Neaišku, kuo yra grindžiamas šis siūlomas Seimo rinkimų ypatumas palyginus su kitais vienmandatėse rinkimų apygardose vykstančiais rinkimais. 450. Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu turima omenyje tokia situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja trys kandidatai, nes du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių, tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta. 451. Kodekso 168 straipsnio 3 dalies pradžioje ir šios dalies 4 punkte prieš žodį „Prezidento“ įrašytina „Respublikos“. 452. Kodekso 168 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj „1 punkte“ turėtų būti
„1 arba 2 punkte“. Svarstytina, ar šio punkto nuostatos, kad išrinktu
laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, nereikėtų patikslinti, papildant žodžiais „neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“ (kaip siūloma Seimo rinkimų atveju). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame punkte nėra sureguliuota situacija, jeigu abu kandidatai gautų po vienodą balsų skaičių. Tos pačios pastabos taikytinos ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktui. 453. Kodekso 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „rinkimuose į merus“ įrašytina „mero rinkimuose“. 454.
punkte (kiekviename iš jų abiejuose skliaustuose) vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte skliaustuose esanti formuluotė „(ar jam prilygintas)“ perkeltina po žodžio „jungtinis“. 455. Kodekso 171 straipsnio 2 dalyje formuluotę „mandatų skaičius nustatomas taip: to kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos“ siūlytume pakeisti formuluote „mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių padalijant iš rinkimų kvotos“. 456. Kodekso 171 straipsnio 7 dalies nuostata, kad mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso 172 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią galutinę kandidatų eilę sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos. Šios dalies formuluotę „galutinę kandidatų sąrašo reitingo eilę“ siūlome pakeisti formuluote „galutinę kandidatų eilę sąraše“ (ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą). 457. Kodekso 172 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių
„Daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ įrašytini patikslinantys žodžiai
„nustatant galutinę kandidatų eilę“. 458. Kodekso 172 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, kur turi būti
skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo. 459. Kodekso 173 straipsnio pavadinimas „Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis“ keistinas į „Pareigų nesuderinamumas“. 460. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio nuostatos apie pareigų nesuderinamumą pradedamos dėstyti nuo nesuderinamumo su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis.
Šio straipsnio 1 dalies nuostata perkeltina į straipsnio pabaigą ir tikslintina taip, kad būtų nustatyta, jog Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su visų tikrąją karo tarnybą (taigi ne tik savanorišką nenuolatinę, bet ir privalomąją, profesinę karo tarnybą bei kariūnų tarnybą) atliekančių karių pareigomis. 461. Atsižvelgiant į Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį, Kodekso 173 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ir kitu darbu turėtų būti papildyta išlyga, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybės įstaigose ir organizacijose“ įrašytina „valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi). 462. Kodekso 173 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios, išbrauktina kaip perteklinė, nes ji yra analogiška nuostatai, įtvirtintai Prezidento įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta ir nurodytos pareigos įgyvendinimo tvarka. 463. Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 2 punkte išbrauktinas perteklinis žodis
„pareigomis“. 464. Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „apskrityje“
išbrauktinas, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta „Vyriausybės atstovo“, o ne „Vyriausybės atstovo apskrityje“ pareigybė. 465. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio 6 dalyje savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas siejamas su kadencija, kai daugelyje šios dalies punktų nurodytos pareigos, kurioms nėra nustatyta kadencijų.
Siūlome žodžius
„tos kadencijos“ išbraukti kaip perteklinius, nes akivaizdu, kad pareigos būtų
nesuderinamos, jeigu jos būtų einamos tuo pačiu (savivaldybės tarybos nario kadencijos) metu. Abejotina ir tai, ar savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti suderinamos su kitos savivaldybės mero ar kitomis pareigomis. 466. Kodekso 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte po žodžio „mero“ įrašytina
„pareigomis“. 467. Svarstytinas Kodekso 173 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių nuostatų sujungimas
į vieną bendrą dalį. 468. Kodekso 173 straipsnio 8 dalyje reikėtų patikslinti nuorodą, nes ji apima ir Europos Parlamento narius, nors jie šioje dalyje neminimi. 469. Kodekso 174 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“. 470. Kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga pranešti Europos Parlamentui, kai išrinktas į Europos Parlamentą asmuo netenka mandato neatsisakęs su juo nesuderinamų pareigų. Neaišku, kodėl apie Europos Parlamento nario mandato netekimą Europos Parlamentui turėtų būti pranešama ne visais atvejais (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6, 8 dalimis). 471. Kodekso 175 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Savivaldybės tarybos nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“. 472. Kodekso 175 straipsnyje iš esmės liko nesureguliuotas mero mandato arba su juo nesuderinamų pareigų atsisakymas, išskyrus vienintelį 3 dalyje nurodytą atvejį, kai meras išrenkamas pirmalaikiuose rinkimuose. 473.
„porinkiminis kandidatų sąrašas“ atsisakytina (ji apibrėžta tik Kodekso 178
straipsnyje), formuluotę „Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai“ siūlytume pakeisti formuluote „Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai“. 474. Kodekso 175 straipsnio 2 dalyje žodį „pareiga“ reikėtų pakeisti žodžiu
„pareigos“, o žodį „netaikomi“ – žodžiu „netaikoma“. 475. Kodekso 175 straipsnio 3 dalyje žodį „nesuderinamumų“ reikėtų pakeisti
žodžiu „nesuderinamumą“. 476. Kodekso 175 straipsnio 4 dalyje po žodžių „savivaldybės tarybos nario“, po kablelio, įrašytinas žodis „mero“. 477. Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. 478. Atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto formuluotę, Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbrauktini žodžiai „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“. 479. Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindas keistinas atsižvelgiant į Konstitucijos 88 straipsnio 5 punkto formuluotę „Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka“. 480. Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata patikslintina taip, kad Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas būtų siejamas su Seimo nutarimo įsigaliojimu, o ne jo priėmimu. 481. Pagal Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario pareiškimas dėl atsistatydinimo, jeigu tarybos narį iškėlė partija, turi būti pasirašytas partijos (jos skyriaus) vadovo. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, šioje nuostatoje žodis
„partija“ keistinas žodžiais „politinė organizacija“, o žodis „partijos“ –
žodžiais „politinės organizacijos“. 482.
įrašytina „jam“. 483. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 7 punkte žodį „mandatu“ reikėtų pakeisti žodžiu „pareigomis“. 484. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 9 punkte žodį „veikloje“ reikėtų pakeisti žodžiu „srityje“. Analogiškai taisytinas šio straipsnio 5 dalies 6 punktas. 485. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 11 punkte patikslintina, kokį sprendimą priima savivaldybės taryba. 486. Kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punktą reikėtų papildyti, nurodant Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – „pagal įsigaliojusį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“. 487. Kodekso 177 straipsnis yra perteklinis, nes neturi jokio papildomo norminio turinio palyginti su Kodekso 13 straipsniu, kuriame išsamiau sureguliuotos teisinės pasekmės, kylančios nutrūkus ne tik vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ir mero įgaliojimams, bet ir Respublikos Prezidento įgaliojimams. Jeigu Kodekso 177 straipsnis nebūtų išbrauktas, jo pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžio „asmens“ įrašant „Seimo nario ar mero“ (nes vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas ir Respublikos Prezidentas, kurio įgaliojimų nutrūkimo pasekmės šiame straipsnyje nereguliuojamos). Šiame straipsnyje prieš žodžius „Seimo nario“ įrašytina „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto“; žodžiai „atsiranda laisva Seimo nario ar mero vieta. Tokiu atveju“ išbrauktini kaip pertekliniai; straipsnį reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis“. 488. Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „suteikiamo“. 489. Kodekso XVII skyriaus pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis
„Galutinių“. 490. Kodekso 179 straipsnio pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis
„Galutinių“, o šio straipsnio 1 dalyje – „Galutiniai“. 491.
sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo turėtų skelbti „šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje“. Kaip pažymėta šioje išvadoje, Kodekse nėra nustatytos nuoseklios ir aiškios oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarkos. Kodekse turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, kaip ir kiti svarbiausi šios komisijos priimami sprendimai, būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. 492. Kodekso 179 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „kuriose“ turėtų būti
„kurioje“. 493. Svarstytina, ar Kodekso 180 straipsnio 1–3 dalių nuostatos negalėtų
būti išdėstytos apibendrintai, nes visose jose siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas. 494. Iš Kodekso 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte daromos nuorodos į Kodekso
svarstytina, ar neužtektų nuorodos į Kodekso 194 straipsnį, kuriame nustatytas šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas. 495. Svarstytina, ar Kodekso 182 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nurodytas konkretaus Seimo komiteto pavadinimas, kad šiam pavadinimui pasikeitus nereikėtų keisti konstitucinio įstatymo. 496. Kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad skundų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, po žodžio „nagrinėjimo“ įrašytina
„rinkimų komisijose“. 497. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje po žodžio „apygardos“,
po kablelio, įrašytina „savivaldybės“. 498. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Apygardos ir savivaldybės“ įrašytina „Apygardos, savivaldybės“. 499. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kokius skundus nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nėra nurodyti Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą. 500.
tikslintina formuluotė „nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos“ (pavyzdžiui, „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“). 501. Kodekso 184 straipsnio 5 dalyje patikslintina formuluotė „arba kitas pažeidimas“. 502. Kodekso 185 straipsnio 1 dalies formuluotėje „skundas paduotas ne tai rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso“ vietoj žodžio „nepriklauso“ turėtų būti „priklauso“. 503. Kodekso 186 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti formuluotę
„dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“, atsižvelgiant į neaiškų santykį su šio straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kuria nustatytas kitas skundų išnagrinėjimo terminas. 504. Kodekso 186 straipsnio 4 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 1 ir 3 dalis (tikriausiai turėtos omenyje šio, t. y. 186, straipsnio 1 ir 3 dalys). 505. Neaišku, kodėl Kodekso 186 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti 5 darbo dienų terminą pranešti apie priimtą sprendimą, kuris yra gana ilgas pats savaime, o ypač palyginus su sutrumpintais skundų išnagrinėjimo terminais (2, 3 ar 5 dienos). 506. Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso
dalies 1 punktas). 507. Kodekso 188 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „komisiją“ turėtų būti
„komisija“. 508. Kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostata „Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų
taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka“ yra nesuprantama ir taisytina. 509. Kodekso 190 straipsnio 1 dalyje formuluotę „apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų balsų skaičiavimo protokolo“ reikėtų pakeisti formuluote „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo“. 510. Kodekso 190 straipsnio 2 dalis išbrauktina, nes joje pakartota šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. 511.
„patvirtinimo“. 512. Kodekso 190 straipsnio 5 dalyje formuluotę „po sprendimo įsigaliojimo dienos“
reikėtų pakeisti formuluote „nuo sprendimo įsigaliojimo dienos“; vietoj formuluotės „arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas)“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas“; vietoj žodžio „skundžiamas“ įrašytina „skundžiami“. 513. Kodekso 191 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių
„apylinkės balsų“ įrašytina „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų“ (dukart). 514. Kodekso 191 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apygardos,
savivaldybės balsų“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų balsų“. 515. Kodekso 192 straipsnio 1–3 dalis siūlytume išbraukti, nes paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra ne Kodekso, kuriame kodifikuojama rinkimų teisė, o Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (šie klausimai yra sureguliuoti Konstitucinio Teismo įstatymo 76, 77, 82 straipsniuose). Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje pakaktų nurodyti, kad Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu šių Kodekso 192 straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, šio straipsnio 1 dalyje kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas turėtų būti siejamas su oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, o ne pačių rezultatų, paskelbimu. Šioje dalyje taip pat taisytinas su pirma mažąja raide parašytas žodis „prezidento“ . 516.
pakartotinių rinkimų rengimo nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyko apimtį (straipsnis skirtas paklausimui Konstituciniam Teismui), pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje „Pakartotiniai rinkimai“, be to, ši nuostata ir 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderintos. 517. Kodekso 193 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nariai ir merai“ įrašytina „nariais ir merais“; formuluotė „įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“ keistina formuluote „mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“. 518. Kodekso 193 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“ siūlytume perkelti po žodžių „skundai gali būti paduodami“. 519. Kodekso 194 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj „1 VMDU“ turėtų būti
„1 rinkimuose taikomą VMDU dydį“. 520. Kodekso 194 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į „šio kodekso nustatytą
tvarką“ turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip skundžiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų, nes tokių sprendimų apskundimo tvarka Kodekse nėra nustatyta. 521. Kodekso pabaigoje reikėtų išbraukti sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir teisės aktą pasirašančio subjekto pareigas, nes tai nurodyta po konstitucinio įstatymo 3 straipsnio, prieš išdėstant šiuo įstatymu tvirtinamą Rinkimų kodeksą. 522. Projekto priede nurodytina, kad tai yra „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso priedas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas“. 523. Projekto priedo 2 ir 3 punktuose teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus tikslintinos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 ir 9 punktus (neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje). Šio priedo 5 punkte taisytina trumpinių „ES, Euratomas“ rašyba. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf
2022-03-08 Nr. XIVP-1279(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl konstitucinio įstatymo, kuriuo kodifikuojama rinkimų teisė, reguliavimo dalyko
konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą (taip pat žr. Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658).
XIVP-658). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra minimi „rinkimų įstatymai“, taigi iš Konstitucijos nekyla būtinybė juos kodifikuoti. 2. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, yra pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas);
2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu.
Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį;
5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas). Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas. 3.
kodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą tiek, kiek būtų reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai (Kodekso VIII, XI ir XII skyriai). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, įsigaliojus Kodeksui netektų galios (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktas), o referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų). Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu. 4. Rinkimų kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai.
Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje. Tačiau Kodekso XVI skyriuje reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso
nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgiant į Kodekso paskirtį, darytina išvada, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto
turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario –Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 173 straipsnio 8–11 dalys, kurios pataisius numeraciją turėtų būti 7–10 dalys, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177, 178 straipsniai). II. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai 5.
Pagal Kodekso 57 straipsnio 4 dalį asmenys, turintys teisę rinkti savivaldybių tarybų (turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“. „Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš 60 dienų iki rinkimų dienos, „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“. Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje.
Manome, kad Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostata „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. 6. Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui. 7.
7Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyti VRK įgaliojimai duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon
atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse, 86 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio 4 dalyje, 114 straipsnio 2 dalyje) imunitetai yra nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai).
Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1,
atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas), taip pat kad pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr.
2007 m. gruodžio 17 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas, su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę, todėl VRK negali turėti įgaliojimų duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. 8. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
Seimo įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr.
straipsnio 1 dalies 5, 7 punktus, 2 dalį, 78 straipsnio 1 dalies 13, 14 punktus, 2, 3 dalis, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Seimo nario mandato netekimą arba Seimo nario įgaliojimų nutrūkimą nesuėjus terminui minėtais konstituciniais pagrindais. Šie teisiniai faktai pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, per Kodekse nustatytą terminą nuo atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, per Kodekse nustatytą terminą nuo atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (kai Seimo narys įstatymo nustatyta tvarka neprisiekė arba prisiekė su išlyga), – prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (kai Seimo narys įstatymo nustatyta tvarka neprisiekė arba prisiekė su išlyga), – prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui. Nurodyti prieštaravimai Konstitucijai būtų pašalinti, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Seimo narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio „įstatymo“ įrašius žodžius „šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu pripažintų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktuose (Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose) nustatytais pagrindais.
narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatytas Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui. 10. Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais motyvuotu sprendimu pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas:
Teismo išvadą konstatuoti, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (Konstitucijos 88 straipsnio 6 punktas). Šių Konstitucijoje (jos 74 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 5, 6 punktuose) expressis verbis nustatytų Seimo įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 29¹, 29³ straipsnius, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime).
Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą vienu iš nurodytų konstitucinių pagrindų, nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstamas“ jokios institucijos, taigi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimu. Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros; tai, be kita ko, – Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio
nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas) (2002 m. birželio 19 d. nutarimas).
Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento aktas (dekretas) dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų. Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo „pripažinti“ ar kitaip patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo. Respublikos Prezidento mirtis yra teisinis faktas (įvykis), kurį patvirtina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašas. Šis teisinis faktas pats savaime lemtų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento mirties neturėtų ir negalėtų priimti jokio sprendimo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalį, Seimui gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Kaip minėta, pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį joje nurodyti teisiniai faktai lemia Seimo pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, tokia pareiga kyla Vyriausybei). Vyriausioji rinkimų komisija šiais atvejais privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui, 89 straipsnio 1 daliai.
Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 1 dalyje išbraukus žodžius „Respublikos Prezidento“. 11.
tiek, kiek jame nenustatyta, kad renkant rinkėjų parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir (arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo. 12. Kodekso 17 straipsnyje numatytas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams. Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių. Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi.
Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis, 2019 m. tokių piliečių buvo apie 510 000.[1] Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta inter alia lygi rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie
įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių, – neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos, Konstitucinio Teismo suformuotos aiškinant Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygią rinkimų teisę. 13. Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.
Pagal galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso
pilietis, kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos
tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose. III. Dėl projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo ir santykio su kitais teisės aktais
Gyventojų registro duomenimis (10, 53, 129, 176 straipsniai), arba su gyvenamosios vietos deklaravimu ar „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ (8, 10, 33, 54, 55, 57, 59, 61, 76 straipsniai).
Pažymime, kad pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą Gyventojų registre tvarkomi duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Svarstytina, ar Kodekso nuostatos neturėtų būti suvienodintos gyvenamąją vietą siejant arba su gyvenamosios vietos deklaravimu (gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita), arba su atitinkamais Gyventojų registro duomenimis. Suvienodinimas, be kita ko, leistų vienodai nustatyti, kuris teisinis faktas (jo atsiradimo momentas) pagal Kodeksą yra reikšmingas – ar gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimas nustatytąja tvarka, ar duomenų apie gyvenamąją vietą įtraukimas į Gyventojų registrą. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, o Kodekso 57 ir 59 straipsniuose vartojama formuluotė „asmenys, neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos“ keistina formuluote „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. 15. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, be kita ko, ir tais atvejais, kai jo gyvenamosios vietos „deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas“. Pažymime, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis panaikinamas ne „deklaravimas“, o „deklaravimo duomenys“; jie gali būti panaikinami ir tais atvejais, kai asmuo netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
Manome, kad asmuo, netekęs teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nebegalėtų būti laikomas ir nuolatiniu savivaldybės gyventoju. 16. Kodekso 9 straipsnyje, kuriame nustatomi aktyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir 11 straipsnyje, kuriame nustatomi pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, turėtų būti įtvirtintas papildomas ribojimas dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą – jeigu atitinkama teisė (teisė rinkti arba teisė būti renkamam) yra apribota asmens pilietybės valstybėje narėje, kaip tai numatyta 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvoje 93/109/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES. 17. Kodekso 12 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos“ sąlyga „Seimas nepaskelbia“ suformuluota nekorektiškai, esą Seimas gali nevykdyti savo konstitucinių įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktą Seimas „skiria savivaldybių tarybų rinkimus“ (šioje formuluotėje rinkimai neskirstomi į eilinius, pakartotinius ar pirmalaikius), o jeigu būtų priimtas ir promulguotas Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-640(2)), – skirtų ir merų rinkimus. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta, kad šiuos Seimo įgaliojimus (tuo atveju, jeigu „Seimas nepaskelbia“ nurodytų rinkimų), galėtų vykdyti kita valstybės institucija – VRK.
Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos, pagal kurias VRK turi įgaliojimus tam tikrais atvejais skelbti pakartotinius rinkimus, taip pat diskutuotinos, ypač dėl pakartotinių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą „pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), arba pati VRK pripažintų Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus negaliojančiais. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatyti šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus: Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus (67 straipsnio 12 punktas; kaip minėta, jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa, skirtų ir merų rinkimus); Seimas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 straipsnis), skelbia eilinius, pakartotinius ir pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (67 straipsnio 4 punktas, 81, 87, 89 straipsniai); Vyriausybė, esant Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei (Seimui negalint susirinkti ir paskelbti rinkimų), skelbia pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus; Respublikos Prezidentas – eilinius Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), taip pat gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad „tikslios eilinių rinkimų dienos nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mūsų nuomone, tik Seimas turi įgaliojimus skelbti eilinius rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje ir pakartotinius šios institucijos rinkimus, jeigu VRK pripažintų eilinių rinkimų rezultatus negaliojančiais. VRK yra universali rinkimus organizuojanti institucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada), kuri turi užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijų pagal kompetenciją paskelbti rinkimai būtų surengti ir įvykdyti. Taigi diskutuotina, ar iš Konstitucijos implicitiškai kyla galimybė Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejį, kad „jeigu Seimas nepaskelbia“ eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, juos skelbia VRK.
Jeigu taip būtų nuspręsta, VRK įgaliojimai skelbti eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus turėtų būti formuluojami su sąlyga „jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti“. Šioje dalyje žodis „datos“ išbrauktinas (nes skelbiami rinkimai ir nustatoma jų vykdymo data). Šiuo aspektu taisytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostata dėl eilinių rinkimų į Europos Parlamentą vykdymo datos skelbimo. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos dėl VRK įgaliojimų skelbti pakartotinius rinkimus taip pat turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijų įgaliojimus skelbti atitinkamos institucijos rinkimus ir atribojant VRK įgaliojimus skelbti rinkimus tam tikrais atvejais: pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujus Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje (jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju), pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus, pakartotinius mero rinkimus 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytu atveju, panaikinus rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ar mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomas reikalavimas Respublikos Prezidento dekrete nurodyti eilinių Seimo rinkimų dieną, kitose šio straipsnio dalyse nustatytinas analogiškas reikalavimas: šio straipsnio 2 dalyje įrašytina nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“; šio straipsnio 3 dalyje – nuostata
„Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti
nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena“; šio straipsnio 4 dalyje – nuostata „Šių rinkimų data nurodoma Seimo nutarime, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“. 18. Kodekso 13 straipsnio 4 dalies nuostata „Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu“ ir jos santykis su Kodekso 182 straipsnio 10 dalimi diskutuotinas.
Pagal Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje arba pratęsdamas tiesioginį valdymą, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekse siūloma įtvirtinti ir savivaldybių merų rinkimus (jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa), šiuo aspektu reikėtų pakeisti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, o Kodekso
įrašyti formuluotę „savivaldybės tarybos ir mero rinkimai“. 19. Kodekso 14 ir 182 straipsnių, pavadintų tuo pačiu pavadinimu „Pakartotiniai rinkimai“, nuostatos iš dalies dubliuojasi, iš dalies yra tarpusavyje nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame teisės akte neturėtų būti dviejų vienodai pavadintų straipsnių, kurių reguliavimo dalykas didžiąja dalimi sutampa (plg. 14 straipsnio 1 dalį su
straipsnio 3 dalį su 182 straipsnio 7 dalimi), svarstytina, ar vieno iš tų straipsnių atsisakytina, ar suderinus jų nuostatas taip, kad jos nesidubliuotų, tikslintinas 182 straipsnio pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į Kodekso 182 straipsnio nuostatų tarpusavio nesuderinamumą. Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 dalies nuostatose (ir analogiškose 14 straipsnio 2 dalies nuostatose) numatyti terminai nedera su 6 dalies 1 punkte, 8, 9 dalyse numatytais terminais.
Kodekso 182 straipsnio
dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata apskritai vertintina kaip perteklinė, nes pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad Kodekso 182 straipsnyje nėra reguliuojami pakartotiniai merų rinkimai, nors jie numatyti 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 182 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog pakartotiniai Seimo rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai, taip pat į tai, kad pagal 13 straipsnio 5 dalį pirmalaikiai mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina jų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai, svarstytina, ar analogiškas reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir dėl pakartotinių merų rinkimų. Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami“ ir 182 straipsnio 7 dalies nuostatos „Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyje, laivuose nerengiamas“ tarpusavio santykis diskutuotinas. Pažymėtina, kad nėra tokių pakartotinių rinkimų kaip pakartotiniai rinkimai užsienyje ar laivuose, o reguliuojant balsavimo pakartotiniuose rinkimuose organizavimą užsienyje ir laivuose, būtina aiškiai nustatyti, kokių institucijų rinkimuose toks balsavimas būtų organizuojamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „laivuose esančios įgulos“ skiriasi nuo Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „laivo įgulos nariai ir keleiviai, esantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“. Neaišku, koks santykis yra ir tarp Kodekso 182 straipsnio 8 dalies, kurioje minimas tik vienas pagrindas rengti pakartotinius Respublikos Prezidento rinkimus – pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, bei 168 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį, jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai. 20. Kodekso 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose: 1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija; 2) mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“. Tokia šių nuostatų konstrukcija suponuoja, viena vertus, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus, taigi merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį (analogiškos nuostatos, kuriose minimi „savivaldybių tarybų rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje“, įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio
nėra savivaldybių tarybų nariai, nes vieni nuo kitų yra atriboti atskiruose punktuose.
Pažymėtina, kad Kodekso 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ne tik turi šį vidinį prieštaringumą, bet ir nesiderina su kitomis šio Kodekso nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų pareigos yra aiškiai atskirtos: Kodekso 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai reglamentuojami atskirai, kaip skirtingi rinkimai, o 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleistas savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, konstitucinis statusas. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo: kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, inter alia nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius.
Šiame nutarime taip pat konstatuota: savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas; savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.
Taigi, pagal konstitucinį savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principą, savivaldybės taryboje negali būti išskirtinį statusą turinčių narių, vadinasi, savivaldybės bendruomenės tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės tarybos nariu tik jeigu jo statusas būtų visiškai lygus kitų savivaldybės tarybos narių statusui, t. y., be kita ko, jis negalėtų būti tiesiogiai renkamu savivaldybės tarybos vadovu (kaip minėta, savivaldybių tarybų narių mandato (statuso) lygybė suponuoja tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, taigi ir į savivaldybės tarybos vadovo pareigas). Be to, kadangi pagal lygios rinkimų teisės principą kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimuose turi būti keliami vienodi reikalavimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-640(2) yra numatyti skirtingi reikalavimai kandidatams į savivaldybių tarybų narius (reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju) ir kandidatams į savivaldybių merus (Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas), taigi ši Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatos taisytinos taip, kad būtų aišku, jog vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, vyksta merų (o ne savivaldybių tarybų) rinkimai, ir neliktų prielaidų klaidingai suprasti tas nuostatas kaip suponuojančias, kad merai yra savivaldybių tarybų nariai. 21. Kodekso 17 straipsnyje nustatoma, kad sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (apygardas) reikšmingas „paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
rinkėjų sąrašus įrašoma ir užsienyje balsuoja skirtinga rinkėjų imtis. Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas užsienyje diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose nevykdomas (pagal šiuos paskutinius rinkimus užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius būtų lygus nuliui), Seimo rinkimuose ir Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į Europos Parlamentą – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.
Taigi, skirtingų rūšių rinkimuose balsavusių rinkėjų imtis gali būti nevienoda ir nekoreliuoti su rengiamais Seimo rinkimais;
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. 22. Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
Svarstytina, ar konstituciniame įstatyme neturėtų būti apibrėžti aiškūs ir išsamūs kriterijai, lemiantys Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sudarymą;
Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą lieka neaišku, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis užsienyje balsuojantys rinkėjai būtų priskiriami skirtingoms rinkimų apygardoms. Manome, kad aiškiais kriterijais pagrįstas ir skaidrus rinkėjų priskyrimas rinkimų teritorijoms (įrašymas į konkrečius rinkėjų sąrašus) turėtų būti reglamentuotas įstatyme, nes kitaip galėtų kilti abejonių dėl rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principų užtikrinimo. 23.
komisijų veiklos bendrosios nuostatos“ dėstomos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visoms be išimties rinkimų komisijoms, tačiau kai kuriais aspektais jos nedera su šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla:
Vyriausiajai rinkimų komisijai ir nedera su Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą ir jos narių įgaliojimų pabaigą reglamentuojančiomis nuostatomis. 24. Kodekso 32 straipsnio paskirtis – nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, todėl šio straipsnio 1 dalies 22 punkte turėtų būti nustatyta tik informacijos skelbimo funkcija, o nuostatos, reglamentuojančios skelbtinos informacijos apimtį ir skelbimo tikslus, turėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje (straipsniuose) – pavyzdžiui taip, kaip Kodekso 85 straipsnyje, kuriame išsamiai reglamentuojamas kandidato duomenų skelbimas. 25. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, keistina, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu (Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalis).
Taigi VRK sprendimu nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus yra nustatoma, kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais (jiems pripažįstamas Seimo nario mandatas). Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui, ir atsirastų laisva Seimo nario vieta, ją užimtų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, kuriam VRK savo sprendimu pripažintų Seimo nario mandatą (žr. Kodekso 178 straipsnio 1 dalį). 26. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, keistina. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys atsisakytų mandato iki priesaikos, VRK turėtų konstatuoti laisvos savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimą ir Kodekso nustatyta tvarka pripažinti mandatą porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytam pirmajam mandato negavusiam kandidatui (Kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesuėjus terminui nutrūktų jau prisiekusio savivaldybės tarybos nario įgaliojimai (Kodekso 176 straipsnio 4 dalis), atsiradusią laisvą vietą VRK sprendimu užimtų porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, t. y. jam būtų pripažintas atitinkamos savivaldybės tarybos nario mandatas (Kodekso 178 straipsnio 1 dalis).
Šio punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, išbrauktina, nes nėra tokio savivaldybės mero įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip jo įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti. 27. Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK vykdo politinių kampanijų finansavimo auditą, yra diskutuotina. Pagal šios dalies 1 punktą VRK nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito metodus, pagal Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 4 punktą
pati vykdytų „politinių kampanijų finansavimo auditą“. 28. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK turi teisę „reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“, taisytina, nes Kodekse nėra numatyta ataskaitų „dėl politinės reklamos“.
Kodekso 98 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą. 29. Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti VRK sudarymo tvarką ir terminus. Pagal šią tvarką, Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, „vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu“ (ši nuoroda neteisinga, ji turėtų būti padaryta į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą), t. y. pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos (žr. pastabą dėl Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto). Šiuo atveju naujos sudėties VRK turėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip po 140 dienų (beveik
nutarimo nutraukti VRK įgaliojimus įsigaliojimo dienos. Tai reikštų, kad jeigu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, jog per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas, pripažintų rinkimų rezultatus negaliojančiais (Kodekso 192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pakartotinius Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus turėtų rengti ir vykdyti tos pačios sudėties VRK.
Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus. 30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, bet tame straipsnyje nuostatų apie jiems taikomus ribojimus nėra. Svarstytina, ar Kodekso 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai, neturėtų būti įtvirtinta Kodekso 36 straipsnio 1 dalyje (arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai neturėtų būti minimi 36 straipsnio pavadinime). 31.
dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, o pagal Kodekso 192 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui (pavyzdžiui, „<...> pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos“, ar pan.). 32. Kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įsakymai ir jo arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka, diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių sprendimų (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį patenka ir VRK pirmininko personalo valdymo klausimais priimti įsakymai dėl konkrečių VRK sekretoriato darbuotojų skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų, darbuotojų priėmimo į darbą pagal darbo sutartis, taip pat VRK pirmininko įsakymai dėl VRK narių tarnybinių komandiruočių ir VRK pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų (šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktai). Diskutuotina, ar tokio pobūdžio įsakymų skelbimas derėtų su jų paskirtimi ir juose esančių darbuotojų asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad VRK pirmininko priimti įsakymai (pavyzdžiui, dėl darbuotojo neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo, valstybės tarnautojo nušalinimo, atleidimo iš pareigų ar tarnybinės nuobaudos skyrimo ir kt.) skundžiami ne šio kodekso, o atitinkamai Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir kt. Taigi formuluotė dėl VRK pirmininko įsakymų skelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir apskundimo šiame kodekse nustatyta tvarka taisytina. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad VRK pirmininkas (arba jo įgaliotas VRK narys) priima ir kitus vienasmenius sprendimus – registruoja arba atsisako registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvius (Kodekso 68 straipsnio 6, 7 dalys).
Šių sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama šio Kodekso 184 straipsnyje, 186 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Kodekso 68 straipsnio 9 dalį sprendimai įregistruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį būtų skelbiami VRK interneto svetainėje; sprendimų atsisakyti įregistruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimas VRK interneto svetainėje nenumatytas; Kodekso 68 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatytas asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašų paskelbimas. Taigi nurodytos Kodekso nuostatos šiuo aspektu yra tarpusavyje nesuderintos. 33. Pagal Kodekso 44 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai būtų skelbiami „šio kodekso ir Reglamento nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Kodekse nėra nustatyta nuoseklios ir aiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo tvarkos, atskirai nurodyti tik kai kurių sprendimų paskelbimo šaltiniai ir terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstituciniu įstatymu patvirtintas Kodeksas turėtų aukštesnę galią nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame yra sistemiškai reguliuojamas teisės aktų skelbimas, taigi šio įstatymo nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimui būtų taikomos tiek, kiek neprieštarautų Kodeksui. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas).
Taigi, siekiant teisės sistemos nuoseklumo ir teisinio aiškumo, projektu siūlomas Kodekso nuostatas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo Teisės aktų registre reikėtų suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Turėtų būti nustatyta nuosekli ir aiški oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarka, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviams, rinkėjams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems asmenims būtų prieinami visi jos sprendimai dėl rinkimų organizavimo bei vykdymo ir kad asmenys, turintys teisę skusti tuos sprendimus teismui, galėtų laiku įgyvendinti šią teisę. Visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai (pavyzdžiui, dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų pripažinimo negaliojančiais; mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo; pirmalaikių Seimo nario, mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti skelbiami ne tik jos interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre. Jeigu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, skelbiamų abiejuose šaltiniuose, oficialiu paskelbimu yra siejami jų apskundimo teismui terminai, turėtų būti aiškiai nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. 34. Kodekso VIII skyriuje įtvirtintas rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – ir kampanijos dalyvis) institutas.
Nors pati kampanijos dalyvio sąvoka nėra pateikiama, yra nustatoma galimybė būti kampanijos dalyviais (65 straipsnis), nustatomos jų teisės ir pareigos (67 straipsnis), reglamentuojama registravimo tvarka (68 straipsnis) ir statuso praradimas (69 straipsnis). Kampanijos dalyvio statusas Kodekse iš esmės siejamas su rinkimų politinės kampanijos finansavimu – aukų priėmimu, įsipareigojimų prisiėmimu, teise į rinkimų užstato grąžinimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skirtingai nei galiojančiuose rinkimų įstatymuose, politinės kampanijos statuso įgijimas nėra siejamas su kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu, t. y. šios dvi sąvokos – kandidato ir kampanijos dalyvio – nėra tapačios, o kandidatas gali ir nebūti registruotas politinės kampanijos dalyviu. Tokiu atveju jis neturėtų teisės rinkti aukų, prisiimti su rinkimų politine kampanija susijusių įsipareigojimų (67 straipsnis), negalėtų apmokėti su rinkimų politine kampanija susijusios atlygintinos politinės reklamos (96 straipsnis). Tačiau kandidato, nesančio kampanijos dalyviu, atžvilgiu negaliotų apribojimai skleisti jį kompromituojančią medžiagą, jei neužtikrinamas atsakomosios nuomonės skelbimas (98 straipsnio 2 dalis), lygiateisiškumo reikalavimas skleidžiant neatlygintiną informaciją (98 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kandidatams nebūtų taikomi kampanijos dalyviams skirti rinkimų agitacijos draudimai (104 straipsnis), sankcijos už nepriimtinų aukų priėmimą (112 straipsnis), neturėdamas teisės prisiimti įsipareigojimų dėl rinkimų politinės kampanijos, neprivalėtų teikti ir šios kampanijos finansavimo ataskaitų (120 straipsnis).
Kartu Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų teisės prižiūrėti, kaip kampanijos dalyviu nesantis kandidatas laikosi Kodekso reikalavimų (122 straipsnis), o jo padaryti bet kokie rinkimų politinės kampanijos finansavimo pažeidimai nebūtų laikomi šiurkščiais Kodekso pažeidimais pagal 194 straipsnį. Projekto, kuriuo teikiamas Kodeksas, aiškinamajame rašte nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pasirinkta iš esmės atskirti kandidato statusą nuo politinės kampanijos dalyvio statuso, todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti šį siūlomą teisinį reguliavimą. Vis dėlto, manome, kad dėl siūlomų esamo teisinio reguliavimo pakeitimų būtų apribota rinkimų politinės kampanijos finansavimo proceso kontrolė, sumažėtų finansavimo skaidrumas ir galėtų būti neigiamai paveiktas visas rinkimų rengimo ir vykdymo procesas. 35. Kodekso 70 straipsnio „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“ 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis – be kita ko, „kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“ – vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai tos rinkimų apygardos rinkėjų.
Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas, atsakingai įvertinant, ar tikrai visais atvejais Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje (pavyzdžiui, pasienio zonoje) įvesta nepaprastoji padėtis arba visoje teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija (pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno griūties rizikos arba sausros) būtinai pasunkintų rinkėjų parašų rinkimą, ypač kitose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse esančiose apygardose, ir dėl to tikrai yra būtina nustatyti mažesnį nurodytomis aplinkybėmis surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Šio punkto nuostatas dėl karantino ir ribojimų taip pat reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad karantinas turėtų būti paskelbtas ir ribojimai nustatyti būtent toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija; taisytina formuluotė „ribojimus, kurie riboja“; prieš žodį
„apygardos“ reikėtų įrašyti žodį „rinkimų“ (šiame punkte dukart); žodis
„paremia“ keistinas žodžiais „turi paremti“.
Atitinkamai taisytina šio straipsnio 3 dalis, taip pat 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį reikalavimas parašais paremti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir
(arba) kandidatą į merus nurodytomis aplinkybės būtų apskritai netaikomas, bei 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame siūlomas analogiškas reguliavimas dėl reikalavimo parašais paremti kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą netaikymo. 36. Pagal Kodekso 70 straipsnio 3 dalį, partijos keliamam kandidatui vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pažymėtina, jog vien tai, kad partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą. Juolab kad pagal Kodekso 70 straipsnį Seimo rinkimuose partijos keliamo kandidatų sąrašo rinkėjai taip pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Šiuo aspektu reikėtų koreguoti Kodekso 70 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, taip pat šios dalies trečiajame sakinyje atsisakytina nuostatos, pagal kurią rinkėjų paramos parašais nereikėtų partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje per pirmalaikius ir pakartotinius Seimo nario rinkimus, jeigu prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą.
Mūsų nuomone, lygios rinkimų teisės nepažeistų šios dalies nuostata „Šie reikalavimai netaikomi pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“. 37. Kodekso 71 straipsnio „Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 1 dalis taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodį „Kandidatais“ šioje dalyje reikėtų pakeisti žodžiu „Kandidatu“. 38. Kodekso 72 straipsnio „Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas“ 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą“.
Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą (akivaizdu ir tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas; taip pat reikėtų išbraukti žodį „joje“ ir perteklinę formuluotę „pagal šio kodekso numatytą tvarką“). Tačiau, mūsų nuomone, nurodytos 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos apskritai reikėtų atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Manome, kad lygios rinkimų teisės nepažeistų šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais. 39.
reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas partijos (turėtų būti –
„politinės organizacijos“) keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų
sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija (turėtų būti – „politinė organizacija“) taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Manome, kad šios nuostatos taip pat turėtų būti atsisakyta. Be jau nurodytų argumentų, aktualių merų rinkimams, būtent kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos (taigi ir vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui, pažymėtina ir tai, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų
„užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato
tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. 40.
Europos Parlamento narius kėlimas“ 3 dalies 1 punktą reikalavimas, kad kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus [kandidatų] sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems [kandidatų] sąrašams. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalį, pagal kurią kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija arba rinkimų komitetas, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijų, o apie politinių organizacijų keliamus kandidatų sąrašus. Tačiau šios nuostatos taip pat siūlytume atsisakyti, nes, mūsų nuomone, per eilinius rinkimus preziumuojant, kad politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. 41.
nustatyti, kad jeigu asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje įrašo, jog jis yra arba buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis,
„Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ jis turėtų pateikti Lietuvos
Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš minėtų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ar merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalauti iš jų pateikti dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pati gauti tokius duomenis iš kompetentingų institucijų, būtų konstituciškai nepagrįsta. Tačiau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose ši informacija yra būtina, nes pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kartu yra kitos valstybės pilietis. Todėl šiuose rinkimuose atitinkami duomenys ir dokumentai turėtų būti pateikiami ne Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu, o visais atvejais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, anketoje „papildomai įrašyti duomenis [apie] Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą“ (siūlytume formuluoti reikalavimą anketoje įrašyti duomenis, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų). Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj sąlygos „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ reikėtų nustatyti asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Seimo narius, taikytiną reikalavimą anketoje įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų (svarstytina, ar tokie bendri (vienodi) reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir Respublikos Prezidentus neturėtų būti nustatyti kartu tame pačiame Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte). 42.
straipsnio 1 dalies 11 punktą kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti,
„ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; rinkimų plakate turi būti pažymėta
„Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Sąlygą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ šiose nuostatose siūlome išbraukti kaip beprasmę kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Ši sąlyga niekada nebuvo ir nėra numatyta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, pagal kurį asmenys prisipažino arba buvo pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; rinkimų įstatymuose ji buvo siejama su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir liko neišbraukta, kai reikalavimas paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis įstatymuose panaikintas. Ši sąlyga taip pat išbrauktina 81 straipsnio 6 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje, kurioje ji paminėta triskart. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies
Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji niekaip nesusijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Kodekse nenumatoma kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su jokių kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis).
Šio punkto antrojo sakinio pradžioje, prieš nuostatą „Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta <...>“, įrašytina tikslinanti sąlyga „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su nurodytomis tarnybomis,“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (žr. 36 straipsnio 14 dalį, 37 straipsnio 5 dalį), rinkimų plakatus leidžia ne Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybės rinkimų komisija, todėl įvertintina, ar nurodytoje nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžio „Vyriausiosios“. Šiame punkte vietoj žodžių
„šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“. 43. Kodekso 76 straipsnio 1
dalies 12 punkte išbrauktina nuostata „Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, nes pagal ši punktą kandidato anketoje privalo būti pateikiama informacija tik apie po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės teismų nuosprendžius. Šiame punkte taip pat vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“, o vietoj žodžių „teismo sprendimu“ – „teismo nuosprendžiu (sprendimu)“. 44.
dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir analogiška šios dalies 12 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie tai, kad kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų būti įtvirtintos ne 76 straipsnyje, kurio reguliavimo dalykas yra kandidato anketa, bet kitame, pavyzdžiui, 85 straipsnyje, arba naujame atskirame straipsnyje. 45. Pagal Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatytos teisinės pasekmės, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsniu). 46. Pagal Kodekso 78–80 straipsnių eiliškumą pirmiausia, 78 straipsnyje, būtų reguliuojamas rinkėjų parašų rinkimas, po to, 79 straipsnyje, – rinkėjų parašų rinkimo lapų ir pareiškinių dokumentų tikrinimas, ir tik paskiausiai, 80 straipsnyje, būtų nustatyta, kuriai rinkimų komisijai turi būti teikiami pareiškiniai dokumentai, kuriuos gavusios rinkimų komisijos išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Svarstytina, ar 80 straipsnis, atsižvelgiant į jo reguliavimo dalyką, neturėtų būti perkeltas prieš 78 straipsnį. 47. Kodekso 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas, kita vertus, numatomas teisinis reguliavimas atrodo neišsamus (nenuoseklus).
Šio straipsnio 4 dalies punktuose yra išvardytos aplinkybės, kai kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas. To paties straipsnio 5 dalies nuostatoje, kad „jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio
panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą“, iš esmės nėra jokio naujo, palyginti su 4 dalimi, norminio turinio (išskyrus tai, kad yra nurodyta sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priimanti institucija –Vyriausioji rinkimų komisija, bet ji galėtų būti nurodyta ir 4 dalyje). Neaiškus yra ir 4 bei 5 dalių santykis su to paties straipsnio 6 dalimi: joje iš dalies dubliuojamas minėtų anksčiau išdėstytų nuostatų norminis turinys (plg.
straipsnio nuostatomis, kad kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio
jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku); kita vertus, nors
ir kai kurios papildomos aplinkybės, kai panaikinamas kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo registravimas (jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas šiurkščiai pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo taisykles arba kandidatas pažeidė reikalavimą pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), tačiau tai daroma nenuosekliai: konkrečiai įvardijus atvejį, kad kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nepateikia duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (nors šį atvejį iš esmės apimtų plačiau suformuluota aplinkybė
„jeigu kandidatas pateikia klaidingus pareiškinius dokumentus“), reikėtų
įvardyti ir kitą rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo anketoje atvejį, kai turėtų kilti tokios pat pasekmės, – jeigu kandidatas nenurodo apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 6 dalyje nustatyta norma, pagal kurią kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nenurodo apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, visa apimtimi yra atkartota ir to paties straipsnio 7 dalyje.
Be to, neaišku, kuo tarpusavyje skiriasi Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktini veiksmai, nurodyti šio straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija po rinkimų dienos panaikina kandidato registravimą arba atšaukia kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikėtų vartoti sąvoką „kandidatų sąrašo registravimo panaikinimas“ (vartojamą to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse), o ne
„kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas“ (atitinkamai reikėtų pataisyti ir 44
straipsnio 2 dalį). Atsižvelgiant į visa tai, Kodekso
dubliavimąsi, vidines prieštaras ir 4–6 dalis išdėstant naujai.
Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato arba kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos. Teisės normos, pagal kurią, jeigu pagrindas panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą nustatomas likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, tai nebegali būti daroma ir yra leidžiama dalyvauti rinkimuose, nors iš anksto žinoma, kad po rinkimų to kandidato arba kandidatų sąrašo registravimas bus panaikintas, prasmė yra visiškai nesuprantama. Mūsų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti įgaliojimus panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą, nesvarbu, kiek dienų yra likę iki rinkimų dienos, taip pat po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (šiuo aspektu 81 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas taip pat reikėtų patikslinti). 49. Kodekso 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad panaikinus kandidato registravimą už jį paduoti rinkimų reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Kadangi, panaikinus kandidato registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ne tik merų, bet ir kituose rinkimuose, vykdomuose vienmandatėse rinkimų apygardose, atitinkamą 81 straipsnio 6 dalies nuostatą siūlome formuluoti taip: „Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.“
įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą iki rinkimų dienos patikrinti kandidatų, anketoje nenurodžiusių apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis šiuo aspektu.
Svarstytina, ar šiai pareigai įvykdyti neturėtų būti nustatytas ankstesnis terminas, kad, prireikus, kandidato registravimas galėtų būti panaikinamas dar iki rinkimų, o ne jau po jų.
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė „šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė „šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto). Kodekso 81 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti norma, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (tačiau pakoregavus formuluotę), turėtų būti perkelta į 194 straipsnį, kuriame nurodyta, kas laikoma šiurkščiais šio kodekso pažeidimais; koreguojant formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, kada (iki rinkimų, iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ar po jų nustatymo) paaiškėja (yra nustatoma arba pripažįstama), kad asmuo bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, – šiurkštus šio kodekso pažeidimas yra Kodekso 76 straipsnio 1 dalies
SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje.
Manytina, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu reikėtų laikyti (ir nurodyti Kodekso 194 straipsnyje) ir reikalavimo anketoje pateikti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą informaciją apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimą. 51. Kodekso 102 straipsnio „Draudimas papirkti rinkėjus“
dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 194 straipsnio 1 dalies
nesuderintos su 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie „rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų“ papirkimą (sąvokų „rinkėjai“ ir „rinkimų teisę turintys asmenys“ tarpusavio santykis šiame kontekste nėra aiškus). Diskutuotina, ar Kodekso 102 straipsnyje, kuriame nustatytas draudimas papirkti rinkėjus ir apibrėžtas papirkimo turinys, neturėtų būti įtvirtintas ir draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius.
Mūsų nuomone, teisingų, skaidrių ir sąžiningų rinkimų principai turi būti užtikrinami visose rinkimų proceso stadijose, taigi ir tuo metu, kai yra registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir keliami arba save kelia kandidatai. Jeigu toks draudimas būtų nustatomas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti Kodekso 102 straipsnio pavadinimą ir 1, 4 dalių nuostatas, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, jog VRK nagrinėja asmenų pranešimus dėl rinkėjų papirkimo, nedera su Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK nagrinėja skundus dėl šių komisijų tiriant tuos faktus priimtų sprendimų, todėl siūlytume šią 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą išbraukti. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nuoroda turėtų būti daroma ne į 102 straipsnio
atsisakyti, nes jame dubliuojama Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostata. 52.
išskaidyti – 2 dalies nuostatą, neatitinkančią XV skyriaus antrojo skirsnio („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“) reguliavimo dalyko, perkelti į šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį („Balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėje skaičiavimas“) (žr. pastabą dėl 158 straipsnio), o 1 dalies nuostatą perkelti į 153 straipsnio pradžią arba palikti 152 straipsnyje, atitinkamai patikslinus jo pavadinimą, – arba visą 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį („Bendrosios nuostatos“). 53. Atsižvelgiant į Kodekso 153 straipsnio „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ ir 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ pavadinimus ir šiuose straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar rinkimų biuletenių skaičiavimą reikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa. Nepaisant
skaičiavimą siūloma reguliuoti ne šiame, o 154 straipsnyje (jo 1–6 dalyse). Manytina, kad Kodekso 153 ir 154 straipsniuose (išskyrus 154 straipsnio 8 dalį) numatytas teisinis reguliavimas turėtų būti išdėstytas viename straipsnyje, kuris galėtų būti pavadintas, pavyzdžiui, „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“.
Jeigu į pastabą dėl Kodekso 153 straipsnio ir 154 straipsnio 1–6 dalių sujungimo į vieną straipsnį nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į antrojo skirsnio pavadinimą („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“), nėra aišku, ar 154 straipsnio pavadinime („Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“) turimi omenyje tik rinkimų dieną balsavusių rinkėjų balsai; jeigu taip, šio straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai patikslinti, nes projektu siūloma formuluotė apima ir iki rinkimų dienos balsavusiųjų balsus, kurių skaičiavimas reglamentuojamas tik kitame skirsnyje. Kodekso 154 straipsnio 8 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 7 dalies) nuostatos perkeltinos į to paties skyriaus trečiojo skirsnio („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“) pradžią (155 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į Kodekso 154 straipsnio 9 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 8 dalies) nuostatų turinį (pirmumo balsų skaičiavimo taisyklės), kyla klausimas, koks yra jų santykis su
kodėl jos nustatomos ne tame straipsnyje; svarstytinas šios dalies nuostatų perkėlimas į 159 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „balsas“ reikėtų įrašyti žodį „pirmumo“. 54. Nepaisant Kodekso XV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“), šiame skirsnyje reglamentuojamas tik rinkimų biuletenių skaičiavimas, o balsų skaičiavimas – kitame skirsnyje, 158 straipsnio 1 dalyje.
Manytina, kad rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa, ir kad 158 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimas), turėtų būti perkelta į trečiąjį skirsnį (pavyzdžiui, į 156 straipsnį), o į jos vietą galėtų būti perkelta 152 straipsnio 2 dalies nuostata (žr. pastabą dėl 152 straipsnio). (Kartu svarstytina, ar 158 straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinė, nes 160 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti visi duomenys, kurie turi būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, įskaitant rinkėjų paduotus balsus.) 55.
Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte pirmiau išdėstytinos aplinkybės (nurodytos šio punkto antrojo sakinio pradžioje: jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas), kurias reikia patikrinti prieš antspauduojant balsavimo vokus ir kurioms paaiškėjus rinkimų apylinkės antspaudas ant vidinio balsavimo voko nededamas, voke esantis rinkimų biuletenis laikomas negaliojančiu ir neskaičiuojamas, – ir tik po to, pavyzdžiui, atskirame 5 punkte, nustatytina, kad jeigu patikrinus duomenis nenustatoma šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu čia reikėtų įtvirtinti ir 156 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą, kad „apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo“. (Jeigu tai būtų padaryta, 156 straipsnio 1 dalies atsisakytina, nes antroji šios dalies nuostata kartoja nustatytąją
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „vokai“ reikėtų įrašyti „balsavimo“, o vietoj žodžio „išimama“ – „išimamas“. Šios dalies 4 punkte išbrauktini skliaustuose esantys pertekliniai žodžiai „(vidinių)“ ir „(vokų)“. Šios dalies 5 punkto atsisakytina, nes jame kartojama tas pat, kas nustatyta tos pačios dalies 4 punkte. 56.
ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas balsavimo vokų žymėjimas, todėl iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Balsavimo vokų žymėjimas ir“. Be to, kaip minėta, rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, todėl į šį straipsnį turėtų būti perkelta 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimo, ir straipsnis galėtų būti pavadintas „Balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 156 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nustatyta tvarka“ įrašytina „nustatytu eiliškumu“. Šio straipsnio 6 dalyje žodį „išorinio“ reikėtų pakeisti žodžiu
„išorinius“, o jungtuką „ir“ – jungtukais „ir (arba)“. 57. Kodekso 163 straipsnio pavadinimas („Apygardos,
savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai“) yra tapatus 47 straipsnio pavadinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 47 straipsnyje yra nustatytas visas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų sąrašas, o 163 straipsnyje įtvirtinti tik su balsavimo rezultatų nustatymu susiję šios komisijos įgaliojimai, 163 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti. Neaišku, koks yra Kodekso 164 straipsnio „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu, svarstytinas šių dviejų straipsnių nuostatų sujungimas į vieną straipsnį. 58.
Parlamento nario pareigų nesuderinamumo su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“. Atsižvelgus į tai, kad šios nuostatos tarpusavyje nedera, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) yra ne Kodekso, o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo reguliavimo dalykas, Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje pakaktų nurodyti, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. 59. Svarstytina, ar Kodekso 173 straipsnio 11 dalies (pataisius numeraciją
Pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatams į merus reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu būtų nustatytas Konstitucijoje, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124,
siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį). Jeigu tokia Konstitucijos pataisa būtų priimta ir promulguota, Kodekso 176 straipsnyje (arba mero teisinį statusą reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme) nustatytini ir šie mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas (šioje išvadoje minėta, kad nurodyta Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą) ir kt. 61. Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti teisinius padarinius, kurie kiltų, jeigu asmuo kandidato anketoje nepateiktų Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o „po rinkimų“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažintų jį sąmoningai bendradarbiavus su nurodytomis tarnybomis. Atkreiptinas dėmesys į šio teisinio reguliavimo santykį su 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 6, 7 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi duomenų, kad kandidatas, kuris anketoje to nenurodė, yra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis, turi įgaliojimus iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti jo registravimą.
Tačiau jeigu tai paaiškėtų jau nustačius galutinius rinkimų rezultatus, išrinkto asmens mandatas negalėtų būti panaikintas (įgaliojimai negalėtų būti nutraukti), nes pagal 176 straipsnio 6 dalį pagrindas tam atsirastų tik jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo pripažintų asmenį sąmoningai bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis, bet ne tuo atveju, jeigu paaiškėtų anksčiau, iki rinkimų, nustatytas bendradarbiavimo faktas, apie kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo nebuvo žinoma). Nors Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje yra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir patikrinti kandidatų duomenis dėl bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar teisinis reguliavimas gali būti grindžiamas prielaida, kad tokia situacija, kai tie duomenys dėl kokių nors priežasčių laiku nebūtų gauti, yra visiškai neįmanoma.
Be to, Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuriuo yra Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmens bendradarbiavimą (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto įstatymo 9 straipsnio 4 dalį tokio šios komisijos sprendimo paskelbimas yra pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai per 14 dienų pripažinti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Šios dalies formuluotė „ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis“ yra nesuderinta su 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 81 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, tačiau, kaip pažymėta šioje išvadoje, sąlygos „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ taip pat atsisakytina kaip nenumatytos minėtame įstatyme, kuriuo reguliuojamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimas, ir beprasmės kalbant apie šį bendradarbiavimą (žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Atsižvelgdami į visa tai, siūlome Kodekso 176 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų įgyvendinimo teisinį pagrindą apibrėžti taip: „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėja arba įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) siūlytume patikslinti, papildant žodžiais „dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“; taip pat reikėtų išbraukti žodžius „po teismo sprendimo įsiteisėjimo“ ir vietoj žodžių „Vyriausioji rinkimų komisijos“ įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos“.
Šios dalies antrasis sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tuos pačius išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo klausimu nepriima nuosprendžio, į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų inicijuoti apkaltos proceso, ir į Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytą Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“ (pavyzdžiui, taip: „Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja arba yra nustatomas asmens, išrinkto Seimo nariu arba Respublikos Prezidentu, bendradarbiavimo su nurodytomis tarnybomis faktas, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų perduoda šią informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.“; kartu svarstytina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas informacijai perduoti). 62.
62Kodekso 176 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina,
vietoj žodžių „po rinkimų“ įrašant „po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo“, taip pat suderinant paaiškėjusios informacijos apie teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turinį („yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“) su 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, kuriomis yra įtvirtinta kandidato pareiga anketoje nurodyti, ar jis „po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“. Be to, šios dalies formuluotė „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus“ koreguotina šiais atžvilgiais: pirma, į teismą kreipiamasi tam tikru procesiniu dokumentu, o ne „perduodant nuorašus“; antra, tik pats teismas sprendžia, kokį sprendimą jis turi priimti; trečia, į teismą turėtų būtų kreipiamasi ne dėl bet kurio rinkimuose dalyvavusio, o tik dėl į pareigas išrinkto asmens; ketvirta, nuoroda turi būti daroma ne į 11, o į 12 punktą (pavyzdžiui, „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio
kodekso pažeidimą)“). 63.
žodžio „asmenį“ įrašytina „savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 11, o į 12 punktą; po žodžių „netekusiu mandato“ įrašytina „(arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“. Šios dalies antrojo sakinio formuluotę „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios“, remdamiesi argumentais, analogiškais išdėstytiesiems dėl 176 straipsnio 6 dalies, siūlytume pakeisti formuluote
„Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo
perduoda jį Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą“; įvertintina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas sprendimui perduoti. 64. Kartu svarstytina, ar apskritai yra būtina įtvirtinti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu Kodekso 76 straipsnio
kodekso pažeidimą) institutą.
Mūsų nuomone, jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėtų, kad į nurodytas pareigas išrinktas asmuo kandidato anketoje nepateikė Kodekso
nurodytos informacijos apie po
nusikalstamos veikos padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija, turinti įgaliojimus iki rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti kandidato registravimą, taip pat turėtų turėti įgaliojimus pati pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo, o dėl Seimo nario ir Respublikos Prezidento – perduoti informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą. 65. Kodekso XVII skyriuje reglamentuojamas rinkimų rezultatų nustatymas. Šio skyriaus 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip
„išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus“.
Su rinkimų rezultatų paskelbimu Kodekse siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies 15 punktas), Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos pateikimas (38 straipsnio 1 dalies
stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 126 straipsnio
straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas), atstovo rinkimams įgaliojimai (92 straipsnio 8 dalies 2 punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (96 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 1 dalis,
rengėjo ar skleidėjo deklaracijos pateikimas (98 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (121 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (126 straipsnio 1 dalis). Tik su rinkimų rezultatų nustatymu siejamos ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir
(arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui, paklausimo Konstituciniam Teismui dėl Kodekso pažeidimų Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose. Pažymime, kad rinkimų procesas baigiasi ne tik nustačius galutinius rinkimų rezultatus ir juos paskelbus, bet ir Kodekso 181 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais. Be to, Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 4 punktas nustato atvejus, kai rinkimai laikomi neįvykusiais.
Abiem šiais atvejais pagal Kodekso
vertinant Kodekso nuostatas (dėl rinkimų datos paskelbimo, kitų Kodekso nuostatų taikymo), pakartotiniai rinkimai nelaikytini neįvykusių rinkimų, ar rinkimų, kurių rezultatai pripažinti negaliojančiais, proceso dalimi, o traktuotini kaip atskiri rinkimai. Manytume, kad nurodytos Kodekso nuostatos dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar procesų terminų bei nuostatos dėl rinkimų ginčų turėtų būti siejamos ne tik su galutinių rinkimų rezultatų nustatymu ir paskelbimu, bet ir su sprendimu dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ar neįvykusių rinkimų. Abiem šiais atvejais konkrečių rinkimų procesas yra iš esmės užbaigiamas, ir abu šie atvejai turi esminės įtakos renkamų valstybės valdžios ar savivaldybių institucijų sudarymui bei įgaliojimams, todėl pasekmių požiūriu turėtų būti traktuojami vienodai. Pažymime, kad toks traktavimas yra įgyvendintas tik Kodekso 195 straipsnyje, kuriame nustatytas Kodekso keitimo draudimas siejamas ne tik su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, bet ir su rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais data (nors tokias pat pasekmes turintis sukelti sprendimas dėl neįvykusių rinkimų ir šioje normoje nėra nurodomas). 66. Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal rinkimų rezultatus“. Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (179 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad nustatyti ir paskelbti gali būti būtent galutiniai rinkimų rezultatai, nes kitokių (ne galutinių) rinkimų rezultatų nustatymo ir skelbimo Kodeksas nenumato.
Kodekse rinkimų rezultatų paskelbimo sąvoka vartojama trejopai: „rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies
(pavyzdžiui, 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 126 straipsnio 1 dalis),
„galutinių rinkimų rezultatų oficialus paskelbimas“ (89 straipsnio 5 dalies 2
punktas, 192 straipsnio 1 dalis). Kodekse vartojama terminija turėtų būti suvienodinta, visais atvejais nurodant „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimą“, nes Kodeksas nenumato „oficialaus“ ar „neoficialaus“ galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o kaip jau minėta, negalutiniai rinkimų rezultatai nėra nustatomi ar skelbiami. 67. Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje dėstomas baigtinis šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas, į kurį mechaniškai perkelti pažeidimai, nurodyti galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnyje (neskaitant draudimo papirkti rinkėjus pažeidimo). Mūsų nuomone, šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas neturėtų būti baigtinis, ir tokiais pažeidimais neturėtų būti laikomi tik rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų pažeidimai. Į Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatytą šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašą turėtų būti įtraukti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatytų reikalavimų kandidato anketoje pateikti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie po
kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimai, sukeliantys Kodekse numatytas teisines pasekmes.
Jeigu Kodekso 102 straipsnyje būtų įtvirtintas draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius (žr. pastabas dėl Kodekso 102 straipsnio), šio draudimo pažeidimas taip pat turėtų būti nurodytas Kodekso 194 straipsnio
eilinių Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą“ yra diskutuotina. Pažymime, kad reglamentuojant rinkimų politinės kampanijos santykius rinkimų politinės kampanijos metu (nepaisant to, ar rengiami ir vykdomi eiliniai, pakartotiniai ar pirmalaikiai rinkimai, ar pakartotinis balsavimas) turi būti paisoma teisinės valstybės principo, iš kurio kyla teisinio stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvai. Rinkimų politinė kampanija nesibaigia paskelbus galutinius rinkimų rezultatus arba juos pripažinus negaliojančiais.
Pagal Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 6 punktą rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pabaigos ir tęsiasi iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo; šio etapo metu teikiamos finansavimo ataskaitos (nurodytos Kodekso 120 straipsnyje), grąžinamas rinkimų užstatas jį sumokėjusioms politinėms organizacijoms ir kandidatams (pagal užstato grąžinimo sąlygas ir taisykles, nustatytas Kodekso 89 straipsnyje), ir kt. Kai rinkimuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi esminės Kodekso nuostatos neturėtų būti keičiamos visos rinkimų politinės kampanijos metu. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 195 straipsnio nuostata keistina, pavyzdžiui, taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
kitos pastabos
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas. 70. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta Kodekso, ar Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data. 71. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 178 punktą, projekto 3 straipsnio formuluotė „netenka galios šie teisės aktai“ keistina formuluote „pripažįstami netekusiais galios šie įstatymai“, o po kiekvieno pripažįstamo netekusiu galios įstatymo pavadinimo nurodytinas to įstatymo numeris ir įrašytina formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“. 72. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Kadangi kartu su vertinamu projektu Seimui yra teikiami tik du įstatymų projektai – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1281, – pažymėtina, kad su Kodekso nuostatomis reikėtų derinti ir daugiau įstatymų (pavyzdžiui, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, Nepaprastosios padėties, Karo padėties, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Administracinių bylų teisenos ir kitus įstatymus, taip pat Seimo statutą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. 73. Kodekso pradžioje pateiktas jo turinys išbrauktinas, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme tokia įstatymo struktūrinė dalis nėra numatyta. 74.
ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktini trumpiniai „(toliau – Seimas)“, „(toliau – savivaldybių tarybų)“,
„(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“, o vietoj žodžių „Respublikos
Prezidento“ įrašytinas visas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos Prezidento“; Kodekso 2 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Seimo nariai)“; Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Gyventojų registras)“, o 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir
žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o 173 straipsnio 4 dalyje Vyriausybės pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimas rašytinas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“; Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau
Civilinio kodekso pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso
paminėtas institucijos pavadinimas „Seimas“ rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 75.
ko, politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, nors Kodekso VIII, XI, XII skyriuose siūloma reglamentuoti ne visų politinių kampanijų, o tik rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės santykius. Be to, šios dalies nuostata, kad Kodeksas nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taisytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodeksą rinkimus organizuoja ir vykdo ne tik VRK, bet ir kitos rinkimų komisijos, kurių veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką taip pat siūloma reglamentuoti Kodekse. 76. Kodekse vartojamos įvairios formuluotės rinkimų procesui apibūdinti (2 straipsnio 1 dalyje – „rinkimai organizuojami“, 12–14 straipsniuose –
„rengiami“, 16 straipsnio 2 dalyje – „organizuojami ir vykdomi“ ir t. t.). Siūlome visame Kodekso tekste, atsižvelgiant į kontekstą, nuosekliai vartoti
formuluotes „rinkimai rengiami“ ir „rinkimai rengiami ir vykdomi“. 77. Kodekso 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „daugiamandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“. 78. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „vienmandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“; po žodžio „(mažoritarinę)“ įrašytina „rinkimų“. 79.
papildyti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytais rinkimų principais, taikytinais viešosios valdžios institucijų rinkimuose: politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas); rinkimų procesas turi būti grindžiamas skaidrumo, teisingumo principais (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), rinkimų kampanijų, esančių rinkimų proceso dalimi, sąžiningumo ir finansavimo skaidrumo reikalavimais (2012 m. kovo 29 d. nutarimas), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimais (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). 80. Kodekso 5 straipsnio 1 dalyje siūlytume įrašyti tokį pirmąjį sakinį:
„Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai.“ Šios dalies
nuostatą „Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui“ siūlome papildyti žodžiais „ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. 81. Kodekso 5 straipsnio 5 dalyje atskleidžiant kandidatų lygybės principą įrašytina nuostata „Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada). 82. Kodekso III skyriaus pavadinime žodis „TEISĖS“ keistinas žodžiu
„TEISĖ“. 83. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatomos trys
nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomų asmenų grupės – Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti asmenys.
Visų trijų grupių atveju atskirai pakartojamos identiškos sąlygos, apibrėžiančios jų gyvenamąją vietą, tačiau siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, šios sąlygos kiekviename minėtame straipsnyje turėtų būti nurodomos vieną kartą ir apimti visas asmenų grupes, kurioms taikomos. 84. Kodekso 8 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių
„savivaldybės tarybos narius“ turėtų būti įrašyta „ir merą“ (plg. su šios
dalies pirmuoju sakiniu). 85. Kodekso 9 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu
„rinkimų teises ribojančiose srityse“, formuluotę „rinkimų teises ribojančiose
srityse“ siūlome pakeisti formuluote „su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse“. Atitinkamai taisytini Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktas. 86. Kodekso 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, „ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“, tikslintina, nes nėra visiškai aišku, kokius „šio kodekso reikalavimus asmuo turi atitikti“. Atitinkamai patikslintina ir Kodekso
gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje piliečio požymis skiriasi nuo šio straipsnio
gyventojo požymio – gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo.
Diskutuotina, ar nuolatinio gyventojo požymis – duomenų apie gyvenamąją vietą įrašymas Gyventojų registre – neturėtų sutapti reguliuojant pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą visuose rinkimuose. 88. Iš Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar Seimo nariu galėtų būti renkamas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. 89. Kodekso 10 straipsnio 5 dalyje nurodomos trys nuolatinių savivaldybės gyventojų kategorijos – „asmuo“, „teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ ir „kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Kadangi pirmoji kategorija apima visus asmenis, svarstytina ar vietoje „asmens“ neturėtų būti nurodytas
„Lietuvos Respublikos pilietis“ (analogiškai Kodekso 8 straipsnio 3 dalies
nuostatoms). 90. Kodekso 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte žodis „specialius“ išbrauktinas. 91. Taisytina Kodekso 11 straipsnio 2 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5 punktas. 92. Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje formuluotę „Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kai“ siūlome pakeisti formuluote „Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai“.
Nepatikslinus Kodekso 11 straipsnio 3 dalies taip, kad ji būtų taikoma tik asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, ji galėtų būti suprantama kaip nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti kitų asmenų, kuriuos Seimas gali atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Seimo skiriamų ar renkamų pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos 75 straipsnį atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą), pasyviąją rinkimų teisę; tokia šios nuostatos samprata neatitiktų Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies. 93. Kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatą „Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ siūlome koreguoti atsižvelgiant į tai, kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokios pat nuostatos turinys yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime: „Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“
arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, neįgalumo, kalbos, lyties, rasės, išsilavinimo, tikėjimo, veiklos užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“ dėstoma kaip baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas, be to, ja draudžiami tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai ir neatsižvelgiama į tai, kad pasyviąją rinkimų teisę rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Siūlytume arba atitinkamą draudimą riboti rinkimų teisę nustatyti ir Kodekso 9 straipsnyje, kuriame yra numatyti aktyviosios rinkimų teisės ribojimai, arba šią nuostatą išbraukti, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą. 95. Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje ir kitur Kodekso tekste vartojamą formuluotę „savivaldybių tarybų, merų rinkimai“ siūlome pakeisti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 1 straipsniu siūlomame pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 12 punkte numatyta formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“. 96. Kodekso 12 straipsnio 5 dalies nuostatoje „Šiuo atveju rinkimai turi būti rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus“ žodis
„rengiami“ keistinas žodžiu „skiriami“ (toks žodis vartojamas Konstitucijos 143
straipsnyje, ir jo prasmė, mūsų nuomone, nesutampa su žodžio „rengiami“ prasme). 97. Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas papildytinas nuostatomis, kad
„Seimo nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo
nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“ ir kad „Vyriausybės nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“. 98.
„savivaldybių tarybų rinkimų“ keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“. Atitinkamai
taisytinos 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 46 straipsnio 5, 10 dalių, 57 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 5 ir 6 dalių, 92 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 157 straipsnio 3 dalies, 190 straipsnio 5 dalies, 193 straipsnio 1 dalies nuostatos. 99. Kodekso 13 straipsnio 6 dalies formuluotė yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti skelbiami, rengiami ir vykdomi tik tuo atveju, jeigu toje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus terminui (šio straipsnio 2 dalis). 100. Kodekso 15 straipsnio 1 dalyje žodį „tapatų“ siūlytume pakeisti žodžiais „tokį patį“. 101. Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „teritorijų padalijimą“ įrašytinas žodis „suskirstymą“. 102. Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tačiau
(apygardų) sudarymą, neužtikrina šio reikalavimo įgyvendinimo. 103. Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje apibūdinant rinkimų komisijų veiklos vietą vartojama sąvoka „buveinė“, o 18 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje – „būstinė“. Siūlytume vartoti kurią nors vieną sąvoką. 104. Kodekso 16 straipsnio 6 dalis ir 18 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys derintini tarpusavyje. 105.
rinkimų apygardos (apygardų) sudarymą turėtų būti nurodoma, kad ji sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, savivaldybių tarybų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos (kuriose renkami merai) visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos. 106. Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sudarius vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius taip pat atitinkamai turi būti mažinamas. 107. Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „direktoriaus“ įrašytinas žodis „direktorius“. 108. Kodekso 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės administracijos direktoriaus teikimo tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes turiniui yra iš esmės identiškos. Jos skiriasi tik tuo, kad pagal 4 dalį šiame teikime turi būti nurodytos ir apylinkės ribų koordinatės. Vienos iš šių dalių nuostatos išbrauktinos. 109. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „Reglamentas“, jis vartotinas Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte. 110. Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepriklausoma“ siūlytume įrašyti nuostatą „nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų“. 111. Kodekso 22 straipsnio 2 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip:
„Rinkimų komisijoms negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.“ 112.
Kodekso 24 straipsnio 1 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip:
„Rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus,
yra vieši.“
komisijos posėdžius gali stebėti <...>“. 114. Kodekso 24 straipsnio 2 dalies nuostata „Kiekvienas kandidatas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas“ tiek, kiek nenustatoma kitų rinkimų politinės kampanijos dalyvių (politinės organizacijos ar jos iškelto kandidato arba kandidato sąrašo) atstovų teisė dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose kai atstovaujama minėtų dalyvių interesams, yra nesuderinta su Kodekso 92 straipsnio 1 dalimi. 115. Kodekso 24 straipsnio 3 dalyje žodis „visuomenei“ išbrauktinas, nes VRK interneto svetainėje paskelbta informacija apie rinkimų komisijos posėdį yra vieša ir nereikia nurodyti, kad ji skirta visuomenei. Siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims pranešama <...>“. 116. Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio 4 dalyje greta transliacijos
„per radiją ar televiziją“ neturėtų būti numatyti ir kiti transliavimo būdai,
pavyzdžiui, internetu. 117.
draugiją, reikėtų nurodyti visą šios draugijos pavadinimą ir įvesti trumpinį „Teisininkų draugija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto). Šios dalies nuostatą, kuria būtų įtvirtinti teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijų narius siūlomų asmenų politinės veiklos apribojimai, siūlytume išdėstyti taip: „Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija), savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje.“
unifikuotus rinkimų komisijos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar statusu pagrindus, siūlytume patobulinti, papildant šiais apribojimais: būti kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui. Be to, siūlytume nustatyti ir apribojimus rinkimų komisijos nariui užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio Kodekso 78 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, parašų rinkimu. 119. Kodekso 26 straipsnio 6 dalyje nuoroda darytina ne į šio straipsnio 1–6 dalis, o į 1–5 dalis. Šios dalies formuluotė „pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas“ keistina formuluote „atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių“. 120.
įrašytini žodžiai „ar referendumo“. 121. Kodekso 27 straipsnio 3 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną rinkimų komisijos nario rašytinio pasižadėjimo tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad galima pasižadėti be paskutinio sakinio. 122. Kodekso 27 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „komisijos pirmininkas ar narys“. 123. Atsižvelgiant į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos
tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Šioje dalies pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas – turėtų būti „apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas“ (žr. šio straipsnio pavadinimą). 124. Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamų“, o šio straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „konkrečių“ ir „šių“. 125. Kodekso 30 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Konstitucijoje numatyta“ išbrauktini kaip pertekliniai. Šios dalies antrąjį sakinį, kuriame nurodoma su rinkimų rengimu ir vykdymu nesusijusi VRK kompetencija, reikėtų, išbraukus žodžius „Be to“, išdėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. 126. Kodekso 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos išbrauktinos, nes VRK veikla grindžiama tais pačiais principais, kurie taikomi visų rinkimų komisijų veiklai (pagal Kodekso 20 straipsnio 2 dalį „Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“).
Konstitucija ir demokratinių rinkimų principais“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes VRK, kaip ir kitų rinkimų komisijų, veiklos pagrindai yra nurodyti Kodekso
Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais. 128. Kodekso 31 straipsnio 2 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatus“ įrašytina „galutinius“. Analogiškai tikslintinas Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 129. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „rengia“ išbrauktinas, nes teisiškai reikšmingas yra VRK sprendimų, kuriais tvirtinami šiame kodekse nurodyti aprašai ir nustatomi rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formos bei pavyzdžiai (šios dalies 2 punktas), priėmimas; atsižvelgdami į tai, siūlome šiuos punktus sujungti į vieną. 130. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „Pasaulio lietuvių apygardą“ įrašytina formuluotė „Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą“. 131. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad VRK registruoja rinkimų politinės kampanijos dalyvius, yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi neatitinka Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. 132. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 9 punkte prieš žodį „parašų“ reikėtų įrašyti „rinkėjų“. 133.
vietoj žodžių „internetinį puslapį“ įrašytini žodžiai „interneto svetainę“. 134. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 21 punkte žodžius
„paaukotas sumas“ siūlome pakeisti žodžiais „paaukotų aukų vertes“, nes aukos
gali būti ir nepiniginės; vietoj žodžio „partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. 135. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte po formuluotės „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos“ ir po formuluotės „Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“; žodžiai
„rinkimų ir referendumų“ prieš žodį „procesų“ išbrauktini (nes tai jau pasakyta
šio punkto pradžioje); po žodžio „tikslais“ vietoj „Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytinas žodis „savo“; vietoj „stebėtojų, atstovų“ reikėtų įrašyti „rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams“ (šiame punkte dukart). 136. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbrauktini žodžiai „pirmalaikius savivaldybių tarybų narių“, nes pagal Kodekso 13 straipsnio 6 dalį Vyriausioji rinkimų komisija skelbia tik pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir pirmalaikius mero rinkimus, o atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama pagal kandidatų sąrašą, pirmalaikiai savivaldybės tarybos nario rinkimai apskritai nerengiami. 137. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj
„savivaldybių tarybos narių“ įrašytina „savivaldybės tarybos narių“. 138. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „politinių
partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. 139. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „partijų“ keistinas žodžiais „politinių organizacijų“. 140. Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda turėtų būti ne į 35, o į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 141.
žodį „gavusių“ įrašant „per paskutinius Seimo rinkimus“ (atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies nuostata); vietoj formuluotės „rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą,“ siūlome įrašyti „rinkimų ar referendumo komisijose“. 142. Kodekso 34 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „atstovą“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje. 143. Kodekso 34 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriatas“ reikėtų įrašyti trumpinį „(toliau – Sekretoriatas)“, kuris vartojamas toliau tos pačios dalies tekste ir kitose Kodekso nuostatose (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje). 144. Kodekso 35 straipsnio 2 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. 145. Taisytina Kodekso 35 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3–6 dalys. 146. Kodekso 35 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 4 dalyje) vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys“. 147. Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, nors šio straipsnio tekste jie neminimi.
Svarstytina, ar reikėtų pakoreguoti straipsnio pavadinimą, ar į šį straipsnį perkelti 39 straipsnio 2 dalies nuostatą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomus ribojimus. 148. Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina formuluote „jeigu jis yra politinės organizacijos narys, prieš pradėdamas eiti šias pareigas privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“. 149. Kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas turi sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje to, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“. 150.
rinkimų komisijos pirmininkas negali būti rinkimų komiteto nariu, ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, galėtų būti aktualios tik tuo atveju, jeigu ši politinė organizacija nenutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos. Jeigu rinkimų komiteto statusas būtų toks, koks yra numatytas kartu teikiamame Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 (nuolat veikiantis didelį steigėjų bei narių skaičių turintis juridinis asmuo), Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbrauktini žodžiai
„rinkimų komiteto nariu“, o šio straipsnio 3 dalies nuostatoje „Vyriausiosios
rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų komisijose, taip pat su kandidato, rinkimų komiteto nario, kandidato atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo statusu“ išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nario“, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir nurodytų šios komisijos narių, kurie yra politinių organizacijų nariai, pareigų ėjimas siejamas su reikalavimu sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje (taigi ir rinkimų komitete) ir draudimu dalyvauti jos veikloje tol, kol eina savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. 151.
nesuderintos su 4 dalimi, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos ne tik su pareigomis kitose rinkimų komisijose, bet ir su referendumo komisijos nario pareigomis, taip pat ne tik su rinkimų stebėtojo ir atstovo rinkimams statusu, bet ir su piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario, referendumo stebėtojo, atstovo referendumui statusu. Šio straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atstovo“ išbrauktinas žodis „kandidato“, nes atstovas rinkimams gali būti ne tik kandidato, bet ir politinės organizacijos, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigos nesuderinamos su atstovo rinkimams statusu nepriklausomai nuo to, kam jis atstovauja (plg. su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu). 152. Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį teisę pasiūlyti kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi tik partijos, o ne visos politinės organizacijos, taip pat į tai, kad partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje (siūlome 10 punkte formuluotę „pagal politinės organizacijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą“ pakeisti formuluote „pagal jį į šias pareigas pasiūliusios partijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą“, o 11 punkte vietoj formuluotės „delegavusią politinę organizaciją“ įrašyti formuluotę „pasiūliusią partiją“). 153. Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „skiria į pareigas“ įrašyti žodžius „priima į pareigas“, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai yra priimami, o ne skiriami į pareigas. 154. Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatų“ reikėtų įrašyti žodį „galutinių“.
Analogiškai tikslintini Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 64 straipsnio
dalis, 121 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai. 155. Kodekso 39 straipsnio 2 dalyje žodį „priima“ siūlytume pakeisti formuluote „gali priimti“. 156. Kodekso 39 straipsnio 6 dalies nuostata „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus“ ir Kodekso 42 straipsnio 7 dalies nuostata „Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius“ yra tarpusavyje nesuderintos. 157. Kodekso 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“ įrašytina formuluotė „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimą, reikalavimų“. 158. Kodekso 40 straipsnio 2 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytina „ir savivaldybių“. 159. Kodekso 41 straipsnio pavadinime žodis „pirmininkas“ keistinas žodžiu
„pirmininko“. 160. Kodekso 41 straipsnio 1–4 dalių formuluotės „įstatymo nustatyta
tvarka“, „nustato įstatymas“, „įstatymo nustatyta pareiginė alga“ yra deklaratyvios, reikėtų įvardyti konkrečius įstatymus, kuriais reguliuojami atitinkami santykiai, kaip šio straipsnio 3 dalyje yra įvardytas Darbo kodeksas (plg. su 120 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, kuriose smulkmeniškai dėstomi konkretūs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų poįstatyminių teisės aktų pavadinimai). 161.
valandų“ vartotina formuluotė „už viršvalandinį darbą“, kad ji būtų suderinta su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis vienkartinės priemokos mokėjimo valstybės pareigūnams sąlygomis. 162. Kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 2 dalį. 163. Kodekso 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, yra perteklinė, atsižvelgiant į 24 straipsnio 4 dalį; nuostata, kad posėdžių salėje esantys asmenys gali tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją, yra nesuderinta su 24 straipsnio 4 dalimi. 164. Kodekso 42 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, atsižvelgiant į 28 straipsnio 5 dalį. 165. Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje reglamentuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu. Pažymime, kad „mišrus“ posėdžių organizavimo būdas iš esmės nėra atskiras posėdžio organizavimo būdas ir turėtų būti priskirtas nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams, nes nors vienam posėdžio dalyviui dalyvaujant nuotoliniu būdu, tokiam posėdžiui turėtų būti taikomi visi nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams keliami reikalavimai. Kodekse galėtų būti nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose gali dalyvauti ir tiesiogiai. Be to, svarstytina, ar Kodekse neturėtų būti nustatyti bendro pobūdžio pagrindai, leidžiantys organizuoti posėdį nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, prieš tam tikrą laiką išreiškus pageidavimą bent vienam komisijos nariui), ir tokio posėdžio organizavimo pagrindas (sprendimas) bei jį priimantis subjektas (Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas).
Kaip tokio reguliavimo pavyzdį galima pateikti Seimo statuto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojami analogiški Seimo valdybos posėdžio organizavimo aspektai. 166. Kodekso 43 straipsnio 2 dalies nuostata yra perteklinė ir iš dalies nesuderinta su 24 straipsnio 3 dalimi. 167. Kodekso 43 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „viešai“. 168. Kodekso 43 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina
„šio kodekso“; žodis „įprastam“ keistinas žodžiais „posėdžių salėje
vykstančiam“ (plg. su 42 straipsnio 1 dalimi). 169. Kodekso 44 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma ir kad, balsams pasidalijus po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas, yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalį. 170. Kodekso 44 straipsnio 2 dalies formuluotė „sprendimus dėl atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo“ tikslintina –
„sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (koalicijai) priklausantį
kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo“. 171.
komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus“ yra neaiški, ji galėtų būti taisoma taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus“. 172. Kodekso 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume patikslinti, kurios komisijos kuriuose rinkimuose yra sudaromos: 1 punkte po žodžio „apygardose“ įrašytina „sudaromos apygardų rinkimų komisijos“, o 2 punkte po žodžio „savivaldybėje“ įrašytina „sudaroma savivaldybės rinkimų komisija“. 173. Kodekso 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodį „gavo“ reikėtų įrašyti patikslinimą „per paskutinius Seimo rinkimus“. Analogiškai tikslintini šio straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 4 dalies 4 punktas. 174. Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų formuluotė „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ yra ydinga, nes ja neatsižvelgta į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o rinkimai į Europos Parlamentą – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją. 175. Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatos, kad teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į savivaldybės rinkimų komisiją siūlo „toje savivaldybėje gyvenančius ar dirbančius asmenis“ ir kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie „gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje“, nedera tarpusavyje. 176.
176Kodekso 46 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų formuluote „savivaldybės,
kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ neatsižvelgta į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose daugiamandatės rinkimų apygardos sutampa su savivaldybių teritorijomis. 177. Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje patikslintina, kiek kandidatūrų į savivaldybių rinkimų komisijas rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetas, jų koalicija; žodis
„gavę“ taisytinas į „gavo“. 178. Kodekso 46 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“
įrašytina „apygardų, savivaldybių“. 179. Kodekso 46 straipsnio 7 dalyje vietoj pirmą kartą minimos neapibrėžtos sąvokos
„parlamentinė partija“ reikėtų vartoti formuluotę „partija, per paskutinius
Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o vietoj antrą kartą minimos tos pačios sąvokos galėtų būti pavartota trumpesnė formuluotė „partija, gavusi Seimo narių mandatų“ (kadangi ši sąvoka daugiau niekur Kodekso tekste nevartojama, trumpinio įvesti nevertėtų). Prieš žodžius
„rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Vietoj formuluotės
„savo atstovą (toliau – kandidatūra)“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes
partijų (jų koalicijų) pasiūlyti rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį partija į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas turi teisę pasiūlyti po vieną kandidatūrą, formuluotėje „ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti“ žodžiai „kandidatūras“, „kandidatūrų“, „jas“ keistini žodžiais „kandidatūrą“, „kandidatūros“, „ją“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra visiškai aiškiai reglamentuota, kiek kandidatūrų gali siūlyti partijų koalicijos – vieną bendrą, ar kiekviena koalicijos narė – po vieną. 180.
įrašytina „apygardų, savivaldybių“; vietoj žodžių „šio įstatymo“ siūlytume rašyti „šio kodekso“. 181. Atsižvelgiant į Kodekso 46 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį, antrasis yra perteklinis. 182. Kodekso 46 straipsnio 10 dalies formuluotę „Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai“ siūlome dėstyti lakoniškiau – „Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai“. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje nėra sureguliuota galima situacija, kai tą pačią dieną būtų vykdomi rinkimai ir referendumas. 183. Kodekso 46 straipsnio 14 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į 18, o į 17 straipsnį. 184. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę „išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatais save keliančių asmenų“. 185. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos
„socialinės rūpybos ir globos įstaigos“ vartotina Socialinių paslaugų įstatyme
apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso
straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis, 138 straipsnio 1 dalis. 186. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos
„bausmių vykdymo įstaigos“ vartotina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta sąvoka
„pataisos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 59 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis. 187. Kodekso 48 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „partijų (partijų koalicijų)“ įrašytina „politinių organizacijų (jų koalicijų)“. 188. Kodekso 48 straipsnio 9 dalies formuluotė „Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta“ keistina formuluote „Jeigu partija, rinkimų komitetas, jų koalicija nepasiūlė kandidatūrų“.
Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „konkrečios“. 189. Kodekso 48 straipsnio 10 dalies nuostata „Savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktoriaus siūlomi asmenys, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti narystę jose iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje (žr. pastabą dėl Kodekso 26 straipsnio 3 dalies). 190. Kodekso 49 straipsnio l dalyje išbrauktina antrą kartą pavartota formuluotė „pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Analogiškai taisytina ir šio straipsnio 4 dalis. 191. Kodekso 49 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašytina
„po dviejų mėnesių“, nes formuluotė „per du mėnesius“ reiškia bet kokį terminą
iki dviejų mėnesių, o iš konteksto matyti (plg. su šio straipsnio 4 dalimi), kad turimas omenyje maksimalus terminas – būtent du mėnesiai. Šioje dalyje vietoj žodžių „komisija sudaroma“ reikėtų įrašyti „komisijos sudaromos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad chronologiškai pirmiau turėtų būti reguliuojamas apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos), o tik po to – jų įgaliojimai nustatyti apylinkių rinkimų komisijų narių skaičių (ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos). 192.
partijos (plg. su 48 straipsnio 5 dalimi), be to, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų komitetai neturi teisės siūlyti kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius. Atsižvelgdami į tai, kad subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių rinkimų komisijų narius, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jie nurodyti 48 straipsnio 5 dalyje), šią dalį siūlome formuluoti lakoniškiau: „Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateiktos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.“
mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu. 194. Atsižvelgiant į Kodekso 52 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nuostatų ir apie papildomas balsavimo vietas užsienyje. Šio straipsnio 3 dalyje žodžiai „partijų pasiūlytų asmenų“ išbrauktini, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne rinkimų, o balsavimo komisijų sudarymas. 195. Kodekso 53 straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „ir šio sąrašo“. 196. Neaišku, kodėl Kodekso 54 straipsnio „Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys“ 1 dalies 5 punkte įrašyta nuostata „rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede“ (rinkėjų sąrašai ir jų tvarkymas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas). 197. Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „parado“ įrašytina „prarado“; formuluotę „iš jo neatimta balsavimo teisė“ siūlytume pakeisti formuluote „jam nėra apribota balsavimo teisė“. 198. Kodekso 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „apylinkių“ įrašytina „rinkimų“. 199.
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose. Šio straipsnio 4 dalyje nustačius, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lieka neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Įrašymas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą neturėtų būti besąlygiškai ir automatiškai siejamas su įrašymu ir į rinkimų apygardos bei rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, nes pastarieji sąrašai sietini su rinkimų teritorija, kurioje konkretus rinkėjas balsuoja (nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į juos gali būti įtraukiami pareiškine tvarka, kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose ir Kodekse), o Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, be kita ko, yra reikšmingas ir nustatant rinkimų rezultatus, priklausančius nuo bendro rinkėjų skaičiaus. 200. Kodekso 55 straipsnio 4 dalyje kalbama apie asmenis, įrašytus į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, todėl sąvoka „asmuo, turintis teisę rinkti“ keistina sąvoka „rinkėjas“. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, šios dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina. 201. Kodekso 55 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nes jomis neatsižvelgta į tai, kad apygardų rinkimų komisijos sudaromos tik Seimo rinkimuose, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, vykdomuose su savivaldybių teritorijomis sutampančiose rinkimų apygardose, yra sudaromos savivaldybių rinkimų komisijos. 202.
sakinyje prieš žodį „Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“; vietoj žodžių
„saugoma ir naudojama“ įrašytini žodžiai „saugomas ir naudojamas“. 203. Kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rinkėjų
sąrašus tvarko Vyriausioji rinkimų komisija, neatsižvelgta į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis rinkėjų sąrašus gali tvarkyti ir kitos komisijos. 204. Kodekso 57 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali būti įrašomi į rinkėjų sąrašą, o ne į rinkimų apylinkę. 205. Kodekso 58 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„apygardos“ įrašytinas žodis „rinkimų“. Be to, šios dalies nuostata
tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį sudaroma ne visada. 206. Kodekso 58 straipsnio 3 ir 5 dalyse žodis
„pakartotino“ keistinas žodžiu „pakartotinio“. 207. Kodekso 58 straipsnio 7 dalyje po žodžių
„diplomatinė atstovybė“ įrašytini žodžiai „arba konsulinė įstaiga“, o po žodžių
„diplomatinėje atstovybėje“ – „arba konsulinėje įstaigoje“ (plg. su šio
straipsnio 3 dalimi). 208. Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje formuluotė
„deklaravo gyvenamosios vietos adresą“ keistina formuluote „deklaravo
gyvenamąją vietą“. 209. Kodekso 64 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rinkimų politinė kampanija“. Atsižvelgiant į tai, kad kitose Kodekso nuostatose dažnai yra vartojamos sutrumpintos sąvokos „politinė kampanija“ ir
„rinkimų kampanija“, pažymėtina, kad, neįvedus atitinkamo trumpinio, Kodekso
tekste reikėtų nuosekliai vartoti visą sąvoką „rinkimų politinė kampanija“. 210. Kodekso 64 straipsnio 2 dalį siūlytume formuluoti taip: „Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo.
Jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
dalies 3 punktą ir šio straipsnio 4 dalį kandidatų sąrašas rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti tik savivaldybių tarybų rinkimuose. 212. Kodekso 65 straipsnio 3 dalyje žodis
„turintys“ keistinas žodžiu „turintis“. 213. Kodekso 65 straipsnio 4 dalyje vietoj
„politinių partijų“ turėtų būti įrašyta „politinių organizacijų“. 214. Neaišku, kodėl pagal Kodekso
65 straipsnio 5 dalį politinė partija negali būti registruojama rinkimų politinės kampanijos dalyve Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su Kodekso
Respublikos Prezidentus, taip pat su kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). 215. Kodekso 65 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią rinkimų politinės kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų (turėtų būti – ir merų) rinkimuose galėtų būti registruojamas rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, taip pat 72 straipsnio 1, 2 dalių ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl rinkimų komitetų teisės kelti šiuose rinkimuose kandidatus yra iš esmės analogiškos kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr.
XIVP-1280 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų, ir kuri yra nurodytame projekte siūlomo nustatyti rinkimų komiteto statuso (kaip nuolat veikiančio didelį steigėjų bei narių skaičių turinčio juridinio asmens) elementas, todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1280 rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas įvertintas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijai. 216. Kodekso 65 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip perteklinė, nes jos nuostatose nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis. 217. Neaišku, kodėl Kodekso 68 straipsnio, skirto rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimui, 2 dalyje apibrėžiama rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Svarstytina, ar ši nuostata, kuria įtvirtinta savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio pareiga turėti specialią šiai kampanijai skirtą sąskaitą, negalėtų būti perkelta į 67 straipsnį, kuriame nustatytos rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisės ir pareigos šios kampanijos finansavimo srityje. 218.
nuostata, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma ne kaip vienas iš šios dalies punktų, kuriuose yra išvardyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami duomenys, o kitoje dalyje. 219. Kodekso 68 straipsnio 9 dalyje žodžiai „priėmimo ir“ išbrauktini, nes rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso įgijimas turėtų būti siejamas tik su viena aplinkybe – sprendimo paskelbimu Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šioje dalyje prieš žodį „svetainėje“ įrašytina
„interneto“. 220. Kodekso 69 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj
žodžio „politinė“ įrašytina „politinės“, o prieš žodį „kampanijos“ taip pat reikėtų įrašyti „politinės“. 221. Kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „dienoms“ įrašytinas žodis „dienų“. 222. Svarstytina, ar siekiant didesnio teisinio aiškumo Kodekso 70 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą“, negalėtų būti patikslinta, po žodžio „sąrašą“ įrašant „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). 223. Kodekso 71 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„kelti, remti“ siūlome įrašyti žodžius „kelti ir remti“, kad šioje dalyje
minima partijos parama jos keliamam kandidatui aiškiau atsiskirtų nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos partijų paramos kandidatams, kurių jos nekelia. 224.Kodekso 72 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „į merus“ įrašytinas žodis „kandidatu“; žodis „neturintys“ keistinas žodžiu „neturinčių“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“.
Dėl šios dalies nuostatos, kad asmenį kandidatu į merus gali iškelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, žr. pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. 225. Atsižvelgiant į Kodekso 72 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad ir Kodekso 72 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „partija arba rinkimų komitetas“ reikėtų įrašyti patikslinimą „šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys“, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Šioje dalyje prieš žodį
„pateikdami“ dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume įrašyti „šio kodekso 80
straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą); žodis „bendrą“ išbrauktinas. 226. Kodekso 73 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ne vėliau“ reikėtų įrašyti žodį „įregistruoti“ (tačiau kartu dėl šios dalies nuostatos, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso
„atitinkančių“ keistinas žodžiu „atitinkantys“; vietoj žodžių „ar rinkimų
komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“; prieš žodį
„pateikdami“, siekiant didesnio teisinio aiškumo, įrašytina „Vyriausiajai
rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). 227.
„Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai
dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir kitose Kodekso nuostatose. 228. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose sudaroma ne viena daugiamandatė rinkimų apygarda („daugiamandatėje (-se) rinkimų apygardoje (-se) keliamų kandidatų sąrašas (-ai)“). 229. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje politinė organizacija gali kelti tik vieną kandidatą, todėl sąrašas gali būti tik „vienmandatėse rinkimų apygardose“ keliamų kandidatų („kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašas“,“). 230. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 7 punkte ir 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „veikiančiame“ įrašytinas žodis „veikiančio“. 231. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies formuluotė „Kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, teikiantis pareiškinius dokumentus, dar nėra kandidatas, ir derinant ją su šio straipsnio 3 dalimi, keistina formuluote „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. 232. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 2 punkte yra nurodytas asmenų, keliamų arba keliančių save kandidatais, pareiškinio dokumento pavadinimas „anketa“, tačiau Kodekso 76 straipsnio pavadinime ir daugelyje kitų Kodekso nuostatų šis dokumentas vadinamas „kandidato anketa“; siūlome sąvoką
„kandidato anketa“ nuosekliai vartoti visame Kodekso tekste. 233.
233Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte pirmą kartą minint instituciją,
reikėtų nurodyti visą jos pavadinimą „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ ir įvesti trumpinį „Valstybinė mokesčių inspekcija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 122 straipsnio 4 dalies). 234. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „sutikimą“ įrašytinas žodis „sutikimas“, o žodis „šios“ išbrauktinas. 235. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 3 dalies 8 punkte žodis
„fotonuotrauka“ keistinas žodžiais „kandidato nuotrauka“ (arba „kandidato
fotografija“), o prieš žodį „biografija“ įrašytinas žodis „kandidato“. 236. Kodekso 75 straipsnio 3 dalies formuluotė „Asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „Asmens, keliančio save kandidatu“. 237. Pažymėtina, kad nei Kodekso 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose Kodekso nuostatose nėra nurodyti asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, pareiškiniai dokumentai. Jeigu šiuo atžvilgiu būtų papildyta Kodekso 75 straipsnio 3 dalis ir jos 1 punktas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir šios dalies 10 punktą (kadangi Respublikos Prezidento rinkimai vyksta vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, asmeniui, keliančiam save kandidatu į Respublikos Prezidentus, atstovaujama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje). 238. Pagal Kodekso 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliančio save kandidatu, pareiškinių dokumentų yra pasirašytas įsipareigojimas, jeigu bus išrinktas į pareigas, nutraukti su jomis nesuderinamą veiklą. Neaišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje toks reikalavimas nėra nustatytas asmeniui, keliamam kandidatu. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte žodis
„paties“ išbrauktinas kaip perteklinis, o formuluotė „veiklą, nesuderinamą su
išrinkto nario statusu“ tikslintina, vietoj „išrinkto nario statuso“ nurodant konkrečias Seimo nario, mero, galbūt ir Respublikos Prezidento pareigas. 239.
vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu“. 240. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio
„tapatybę“ įrašytini žodžiai „ir pilietybę“ (plg. su 85 straipsnio 4 dalimi). 241. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte prieš žodį
„pateikti“ reikėtų įrašyti „turi“. 242. Kodekso 76 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos
„kandidatas į Respublikos Prezidentus“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo,
siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“. 243. Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio
„trejus“ reikėtų įrašyti žodį „pastaruosius“, o formuluotę „deklaravęs savo
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje“ siūlytume pakeisti, pavyzdžiui, taip: „turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikoje“. 244. Taisytina Kodekso 76 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3 ir 4 dalys. 245. Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 1 punkte (ir 85 straipsnio 2 dalyje; žr. pastabą dėl 85 straipsnio 2 dalies) vartojama neapibrėžta sąvoka „kilmės valstybė narė“ yra nesuderinta su šios dalies 2 punkte vartojama sąvoka
„valstybė narė, kurios pilietis jis yra“ ir 54 straipsnio 2 dalies 8
punkte vartojama sąvoka „pilietybės Europos Sąjungos valstybė narė“. Siūlome visose šiose nuostatose vartoti vieną pasirinktą sąvoką, kurioje būtų minimas teisiškai tikslesnis pilietybės, o ne kilmės požymis. 246. Kodekso 77 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Ta pati partija, rinkimų komitetų <...> sudarydama“ įrašytina „Ta pati partija, tas pats rinkimų komitetas <...> sudarydami“ arba vietoj „Ta pati partija, rinkimų komitetų“ įrašytina „Ta pati politinė organizacija“. 247.
247Kodekso 77 straipsnio 6 dalies formuluotę „partijos kandidatų sąrašas,
jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai, rinkimų komitetui ar kitoms partijoms ir rinkimų komitetams“ reikėtų patikslinti ir kartu išdėstyti lakoniškiau: „politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms“. 248. Atsižvelgiant į Kodekso 78 straipsnio „Rinkėjų parašų rinkimas“ pavadinimą ir 1–5 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvokas „rinkėjų parašų rinkimas“ ir „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, nebent būtų įvesti trumpiniai „parašų rinkimas“ ir „parašų rinkimo lapas“. 249. Kodekso 78 straipsnio 1 dalyje formuluotė „priima motyvuotą atsisakymą juos išduoti“ keistina formuluote „priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti“. 250.
rinkimo lapo tekstas tikslintinas taip:
Seimo narius, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos narius, (savivaldybės pavadinimas) merus, Europos Parlamento narius)“ keistina formuluote
„(Respublikos Prezidento, Seimo, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės
tarybos, (savivaldybės pavadinimas) mero) rinkimuose (arba – rinkimuose į Europos Parlamentą“. 251. Kodekso 78 straipsnio 5 dalyje skliaustuose prieš „ir“ įrašytinas žodis
„rinkimus“. 252. Kodekso 79 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytinas
žodis „rinkimo“. 253. Kodekso 79 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys ir šio straipsnio 3 dalis derintini tarpusavyje, nes iš dalies dubliuojasi. 254.
„Parašus“ įrašytina „Rinkėjų parašų rinkimo lapus“ (arba – „Parašų rinkimo
lapus“, jeigu būtų įvestas toks trumpinys); žodžius „rinkimų apygardos“ siūlytume išbraukti (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją); žodis „šio“ išbrauktinas; formuluotę
„piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą
(kandidatą)“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatą ar kandidatų sąrašą“; vietoj konstrukcijos „suskaičiuoja <...> parašų skaičių“ įrašytina
„suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius <...>
parašus“. 255. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodį „apygardos“ įrašytina „rinkimų“. 256. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „to paties kandidato“ įrašytina „tą patį kandidatą“, o vietoj žodžio „kandidato“ –
„kandidatų“. 257. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „duomenis“ įrašytina
„duomenų“. Neaišku, kokia „šiame straipsnyje tokiais atvejais numatyta duomenų
įrašymo tvarka“ turima omenyje, nes šiame straipsnyje tokia tvarka nenustatyta. 258. Taisytina Kodekso 79 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys. 259. Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 5) formuluotę „terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti“ siūlome pataisyti taip: „terminą trūkumams pašalinti, ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos“. 260. Kodekso 79 straipsnio 7 ir 8 dalių (pataisius numeraciją – 6 ir 7) nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad jos neapima tų situacijų, kai pareiškiniai dokumentai teikiami ir rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai (Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ir iš dalies Seimo rinkimuose). 261. Kodekso 80 straipsnį siūlytume pavadinti „Pareiškinių dokumentų pateikimas“. 262.
kandidatu“ keistina formuluote „asmuo, keliantis save kandidatu“; žodis
„savivaldybės“ išbrauktinas, nes Seimo rinkimuose savivaldybių rinkimų
komisijos nesudaromos. 263. Neaišku, kodėl Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nenurodoma valanda, kurią baigiamas pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (plg. su šio straipsnio 1, 2, 4 dalimis). Siūlome vietoj formuluotės
„ne vėliau kaip likus 70 dienų“ įrašyti „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus
valandos likus 65 dienoms“. Šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj „teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ siūlome įrašyti „pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ (pareiškinių dokumentų teikimo pradžios terminas jau nurodytas šios dalies pirmajame sakinyje). Šioje dalyje vietoj žodžių „nusprendusio išsikelti“ įrašytina „keliančio save“. 264. Taisytina Kodekso 80 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys. 265. Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Vietoj formuluotės „per 2 mėnesius“ įrašytina „po 2 mėnesių“, nes iš konteksto matyti, kad turimas omenyje ne bet koks terminas iki 2 mėnesių, o maksimalus terminas – būtent 2 mėnesiai; formuluotė „anksčiau kaip per 2 mėnesius“ keistina formuluote
„anksčiau kaip po 2 mėnesių“. 266. Kodekso 80 straipsnio 5 dalies (pataisius
numeraciją – 7) siūloma įtvirtinti vienintelį pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, ir kt. Rinkimų metu tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Siekiant užtikrinti įvairias galimybes pateikti pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms, jų pateikimas elektroniniu būdu nustatytinas kaip alternatyva įprastam popierinių dokumentų pateikimui. Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma yra įtvirtinta 78 straipsnio
žodis „Respublikos“, o prieš žodžius „instituciją“, „institucijos“ – žodis
„valstybės“. 268. Kodekso 82 straipsnio pavadinimas „Kandidatų į Respublikos Prezidentus
rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai“ tikslintinas, pavyzdžiui, taip:
„Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo,
pareiškinių dokumentų pateikimo, rinkėjų parašų rinkimo sutrumpinti terminai“. 269. Kodekso 82 straipsnyje išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė
„Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio
„anksčiau kaip po dviejų mėnesių“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats
terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu); konstrukcijoje „negali būti nustatytas <...> ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas“ dalelytė „ne“ išbrauktina. 270.
sudaryti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai; prieš žodį „numerį“ įrašytina „rinkimų“; formuluotėje „partijos – koalicijos dalyvėms“ vietoj žodžio „partijos“ turėtų būti žodis „partijoms“. 271. Iš Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip nustatomi kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose (iš 130 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad jie nustatomi pagal abėcėlę, bet dėl teisinio aiškumo tai galėtų būti nustatyta 83 straipsnyje). Neaišku ir tai, ar šios dalies antrajame sakinyje turimas omenyje daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas, ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašas. 272. Pagal Kodekso 84 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti, be kita ko, kandidatus ir kandidatų sąrašus, tačiau nei šiame straipsnyje, nei 81 straipsnyje „Kandidatų registravimas“ nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, taip pat dėl jų registravimo panaikinimo. 273. Kodekso 84 straipsnio 1 dalyje formuluotę „kandidatų sąrašų kandidatų“ reikėtų pakeisti formuluote „šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų“. Neaišku, kodėl šioje dalyje nėra numatytas vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų arba išsikėlusių kandidatų rinkimų numerių skelbimas. 274. Kodekso 85 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kokia informacija
„pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus“
būtų neterminuotai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Ši formuluotė tikslintina, nes pagal ją nėra pagrindo skelbti išsikėlusių kandidatų duomenų. Atsakingai įvertintina, ar visą šioje dalyje nurodytą informaciją būtina skelbti neterminuotai. 275.
turėtų būti 2–4 punktai). 276. Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte taisytinas žodis „kuriuoje“. 277. Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pataisius numeraciją – 2 punkte) taisytina formuluotė „deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, <...> išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“. 278. Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti duomenys, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, tarp jų – duomenys apie tai, ar kandidatui „kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu“. Siūlome šią nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą, pagal kurį asmuo, siekiantis tapti kandidatu, anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Kodekso 85 straipsnio 2 dalies formuluotėje „paskutinį gyvenamosios vietos adresas“ vietoj žodžio „paskutinį“ turėtų būti žodis „paskutinės“. 279. Kodekso 85 straipsnio 3 dalyje vietoj neapibrėžtos sąvokos „priešrinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše prieš rinkimus“; vietoj neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis numeris“ įrašytina
„eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų“ arba „eilės numeris kandidatų
sąraše, suskaičiavus pirmumo balsus“; vietoj žodžių „gauti mandatai“ – žodžiai
„gautas mandatas“. 280. Kodekso 85 straipsnio 4 dalies formuluotė „paso arba kito pilietybę
patvirtinančio dokumento numeris“, atsižvelgiant į 76 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tikslintina taip: „asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris“. 281. Kodekso 86 ir 87 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „rinkimų“. 282.
282Svarstytina, ar Kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nereikėtų patikslinti,
kad politinės organizacijos, jų koalicijos pareiškimas atšaukti savo ar iškelto kandidato pareiškinius dokumentus turėtų būti teikiamas tai rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai (pavyzdžiui, po žodžio
„pareiškimu“ įrašant „teikiamu rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti
pareiškiniai dokumentai“). 283. Taisytina Kodekso 87 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2 ir 3 dalys. 284. Kodekso 87 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 3 dalyje) po žodžių „savivaldybių tarybų rinkimuose“ išbrauktinas perteklinis žodis
„kandidatų“. 285. Neaišku, kodėl Kodekso 88 straipsnyje „Rinkimų užstatas“ nėra numatytas
rinkimų užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsniu). 286. Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje vietoj trumpinio „VMDU“, kurio turinys iki tol tekste neatskleistas, turėtų būti nurodyta visa sąvoka ir įvestas atitinkamas trumpinys „(toliau – VMDU)“, o formuluotės „(toliau – rinkimuose taikomas VMDU dydis)“ atsisakytina kaip perteklinės. 287. Taisytina Kodekso 88 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–8 dalys. 288. Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje (pataisius numeraciją – 2 dalyje) vietoj formuluotės „taikomų VMDU dydžių“ turėtų būti „taikomi VMDU dydžiai“. 289. Kodekso 88 straipsnio 2 dalį (pataisius numeraciją – 3 dalį) reikėtų patikslinti, kad būtų aišku, ar ji taikytina tik Seimo rinkimuose, apie kuriuos kalbama šio straipsnio 1 ir 3 dalyse (pataisius numeraciją – 2 ir 4 dalyse), ar visuose rinkimuose, kuriuose renkama daugiamandatėse rinkimų apygardose (šiuo atveju svarstytina, ar nuostatos nereikėtų perkelti į kitą šio straipsnio vietą). 290. Kodekso 88 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 5 dalyje) prieš žodį „sumokėtas“ įrašytina „turi būti“. 291.
žodžio „vienam“, vietoj „kandidatų sąrašui“ įrašytina „kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui“; išbrauktini pertekliniai žodžiai „vienoje savivaldybėje“. 292. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją
straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta ta pati nuostata. 293. Kodekso 88 straipsnio 7 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) vietoj žodžio „partijai“ turėtų būti įrašyta „politinei organizacijai“, o vietoj žodžio „partijos“ – „politinės organizacijos“. 294. Kodekso 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata turėtų būti formuluojama taip, kad kandidatams būtų keliama sąlyga būti nepadarius nė vieno iš šiame punkte nurodytų pažeidimų, o ne tik vieno iš jų (vietoj jungtukų
„arba“ turėtų būti „ir“). 295. Kodekso 89 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 88 straipsnio 6 dalį
tikslintina, atsižvelgiant į to straipsnio dalių numeracijos keitimą.
Šios dalies nuostatos derintinos su 88 straipsnio dalies, į kurią daroma nuoroda, nuostata tuo aspektu, kad joje nenumatytas didesnis užstatas mero rinkimuose, jeigu kandidatas į merus eina su mero pareigomis nesuderinamas pareigas. 296. Kodekso 89 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytina „juos“, o šios dalies 2 punkte išbrauktina perteklinė formuluotė „grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui“ (tas pat nustatyta 5 dalies pradžioje). 297. Kodekso 89 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžio „koalicijų“ turėtų būti žodis „koalicijos“, o vietoj formuluotės „sąrašo kandidatų“ –
„kandidatų sąrašo“. 298. Taisytina Kodekso straipsnių, išdėstytų po 89 straipsnio, numeracija. 299. Kodekso 91 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Šios“ turėtų būti žodis
„Šio“. 300. Kodekso 92 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytini žodžiai
„jos keliamiems kandidatams“, o vietoj žodžio „partiją“ – „politinei
organizacijai“ (nes pagal Kodekso 80 straipsnio 4 dalį rinkimuose į Europos Parlamentą rinkimų komitetas savo pareiškinius dokumentus, įskaitant įgaliojimą atstovui rinkimams, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai). 301. Kodekso 92 straipsnio 5 dalies nuostata, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais, yra nesuderinta su 80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo rinkimuose asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos rinkimų komisijai, ir 3 dalimi, pagal kurią merų rinkimuose asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai. 302. Kodekso 92 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „įregistruoja“ įrašytinas žodis „jį“. 303.
303Atsižvelgiant į Kodekso 93 straipsnio „Rinkimų stebėtojai“ pavadinimą ir nuostatas, visame
Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų stebėtojas“, o ne
„stebėtojas“. 304. Kodekso 93 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes jame neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos
Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Prieš žodį „administracijos“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“. 305. Kodekso 93 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „apygardos, savivaldybės teritorijoje“ reikėtų įrašyti tikslinančius žodžius „atitinkamos rinkimų“ (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją). 306. Kodekso 93 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „partijų“ turėtų būti
„politinių organizacijų“. 307. Kodekso 93 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina
„šio kodekso“, o 7 dalyje vietoj „šiame įstatyme“ – „šiame kodekse“. 308. Kodekso 94 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys išbrauktinas kaip
perteklinis, nes jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu. 309. Kodekso 94 straipsnio 2 dalyje formuluotė „viešosios informacijos priemonėse“ keistina visame Kodekso tekste vartojama sąvoka „visuomenės informavimo priemonėse“. 310. Kodekso 95 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigą
„padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“.
Neaišku, kokia būtent pagalba kandidatams turima omenyje, ir diskutuotina, kaip ji derėtų su Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. 311. Kodekso 96 straipsnio 1 dalies formuluotę „partijos, partijos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario“ siūlytume išdėstyti glausčiau –
„politinės organizacijos, jos nario“; formuluotė „partija, partijos narys,
rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys“ keistina formuluote „politinė organizacija, jos narys“. 312. Kodekso 97 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodį „taikytinus“ siūlytume pakeisti žodžiu „taikomus“. 313. Kodekso 98 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „nuolat“ (nes deklaracija privalo būti pildoma ne nuolat, o kai paskleidžiama politinė reklama). Šios dalies nuostatos iš dalies kartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatas (pavyzdžiui, pirmajame sakinyje išbrauktina formuluotė „kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą“, nes tai apibrėžta 4 dalyje), taip pat dubliuojasi tarpusavyje (neaiškūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo sakinių). 314.
politinė reklama – „specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ar pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės ir panašiai) vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“, – turėtų būti patikslintina (nes skliaustuose vardijami objektai nėra vaizdo ir garso priemonės), pavyzdžiui, taip: „ant reklamai skleisti skirtų specialių pateikimo priemonių (stendų, skydų, stulpų, vitrinų ir pan.) arba šiam tikslui pritaikytų objektų (pastatų sienų, stogų, laikinųjų statinių, transporto priemonių ir pan.) įrengtomis vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“ (plg. su 3 dalies
politinė reklama apibrėžta kaip ne patalpose viešai skleidžiama reklama, reikėtų patikslinti šios dalies antrojo sakinio žodžius „viešose vietose, pastatuose“, nes nėra aišku, ar jie reiškia, kad išorine reklama taip pat laikoma reklama, skelbiama viešose patalpose, ar ką kita. Patikslintina ir žodžių „transporto priemonėse“ prasmė, nes nėra visiškai aišku, ar čia turimas omenyje viešojo transporto priemonių vidus, ar kas kita (plg. su 3 dalies 2 punktu). 315. Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje“ keistina formuluote „Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“. 316. Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai rinkimuose į Europos Parlamentą“ keistina formuluote „rinkimuose į Europos Parlamentą iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“. 317. Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „iškelti“ įrašytina „ar išsikėlę“. 318.
318Neaišku, kodėl Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja
partijų ir rinkimų komitetų, iškėlusių kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje savivaldybių tarybų rinkimuose, atstovai, o ne savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašų atstovai (plg. su šio straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais). 319. Kodekso 100 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ reikėtų išbraukti žodį „nemokamai“ ir šią nuostatą papildyti, nurodant, iš kokių lėšų tai finansuojama (pavyzdžiui, „<...> iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“ arba „<...> iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų“). 320. Kodekso 100 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje žodį
„finansuojamos“ reikėtų pakeisti žodžiu „finansuojamas“, o po žodžių „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ įrašyti „rinkimams organizuoti ir
vykdyti“. 321. Kodekso 100 straipsnio 7 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai
„laikydamiesi ir“. 322. Svarstytina, ar Kodekso 101 straipsnio 1 dalies formuluotė „paskelbus
kandidatų sąrašus“ neturėtų būti patikslinta – „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“. Šios dalies 4 sakinyje po formuluotės „Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu“ reikia dvitaškio, kitaip nėra aišku, kad toliau nustatyta ne viena sąlyga. 323. Neaišku, kaip tarpusavyje dera Kodekso 101 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje numatyti 6 dienų ir 5 dienų iki rinkimų dienos terminai. Šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „informaciją“ turėtų būti „informacijos“. 324. Kodekso 102 straipsnio 1 dalyje formuluotę „Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo“ siūlytume pakeisti formuluote „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. 325.
325Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje skliaustuose vardijamus informacinės medžiagos pavyzdžius siūlome dėstyti kilmininko linksniu
ir prieš žodį „biografijų“ įrašyti žodį „kandidatų“; vietoj formuluotės „0,002 VMDU“ turėtų būti „0,002 rinkimuose taikomo VMDU dydžio,“. 326. Kodekso 107 straipsnyje vietoj „kandidatų, sąrašų“ turėtų būti
„kandidatų sąrašų“. 327. Kodekso 108 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dalyviui“ įrašytinas patikslinimas
„rinkimų politinės kampanijos“. Kadangi Kodekso 110 straipsnio „Nepiniginės
aukos“ 1 dalyje yra išvardytos visos nepiniginės aukos, 108 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „auka“ jų vardyti nereikėtų, pakaktų nuorodos į tą straipsnį (pavyzdžiui, „pinigai arba šio kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikta nauda, skirti rinkimų politinei kampanijai“, ar pan.). 328. Svarstytina, ar Kodekso 108 straipsnio 2 dalis nėra perteklinė, nes tai, kad aukos gali būti piniginės arba nepiniginės, akivaizdžiai matyti iš šio straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies. 329. Taisytina Kodekso 109 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–6 dalys. 330. Kodekso 110 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, nes iš dalies kartoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, iš dalies – 114 straipsnio 4 dalį. 331. Kodekso 111 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti
„taikomų“. 332. Kodekso 111 straipsnio 3 dalyje vietoj „20 VMDU“ turėtų būti „20
rinkimuose taikomų VMDU“. 333. Kodekso 111 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „už praeitus kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti „už užpraeitus kalendorinius metus“ (plg. su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi). 334. Kodekso 111 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „paskutinių praėjusių kalendorinių metų“ įrašytina formuluotė „už paskutinius praėjusius kalendorinius metus“, o vietoj formuluotės „užpraeitų kalendorinių metų“ – formuluotė „už užpraeitus kalendorinius metus“. 335.
aukotojo ir aukos gavėjo yra draudžiami“ yra pernelyg abstrakti ir tikslintina. 336. Kodekso 112 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos aukų grąžinimo sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. Vietoj šios dalies ketvirtame ir paskutiniame sakiniuose pavartoto žodžio „partijos“ įrašytini žodžiai „politinės organizacijos“ (atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 29 straipsnį „Politinės organizacijos veiklos tyrimas“). Analogiškai taisytina Kodekso 123 straipsnio 3 dalis. 337. Kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šį įstatymą“ įrašytina
„šį kodeksą“, o 5 dalyje vietoj „šio įstatymo“ – „šio kodekso“. 338. Kodekso 113 straipsnio 2 dalyje tikslintina nelabai aiški formuluotė
„ar anksčiau praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą“ („arba po
to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso“, ar pan.). 339. Kodekso 113 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „jį“ turėtų būti „jam“. 340. Taisytina Kodekso 113 straipsnio 7 dalies numeracija – tai turėtų būti
„atstovaujamąjį dalyvį“, po kablelio, įrašant „kuriam auka skirta“. Atitinkamai
tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis. 342. Kodekso 114 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „juos“. 343. Kodekso 115 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „didžiausias“ išbrauktinas žodis „išlaidų“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „finansuoti“ įrašytinas žodis „apskaičiuojamas“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi). 344. Kodekso 115 straipsnio 4 dalyje dukart pavartota formuluotė „10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai“ taisytina taip: „10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“. 345.
vieną kandidatų sąrašą (sąrašus)“ siūlome įrašyti „bent vieną kandidatų sąrašą“. 346. Kodekso 115 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti
„taikomą“. 347. Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „rinkimų“,
nes Kodekso 96 straipsnyje yra įtvirtinta ir apibrėžta sąvoka „politinė reklama“ (be žodžio „rinkimų“). 348. Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 9 punkte formuluotę „kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą“ siūlome pakeisti formuluote „kandidato kelionėms į rinkimų apygardą (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) apmokėti“. 349. Kodekso 115 straipsnio 9 dalyje žodis „šioje“ keistinas žodžiu „toje“. 350. Kodekso 115 straipsnio 10 dalyje prieš žodį „dalyvio“ įrašytina
„rinkimų politinės kampanijos“. Manytina, kad išlyga šioje dalyje turėtų būti
daroma ne dėl 8 dalies 7 ir 9 punktų, o dėl 7 ir 8 punktų. 351. Neaišku, kodėl Kodekso, skirto rinkimų santykiams reguliuoti, 115 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti referendumo organizavimo finansavimo taisykles. Šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „visuomeniniams“ ir
„visuomeniniais“, atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu
teikiamą Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 politinės organizacijos pavadinimas yra „rinkimų komitetas“; atitinkamai taisytinas ir 186 straipsnio 2 dalies 3 punktas. 352. Manytina, kad Kodekso 115 straipsnio 12 dalyje (triskart) ir šio straipsnio 13 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į 8 dalies 7 ir 9 punktus, o į 7 ir 8 punktus. Šiose dalyse prieš žodį „padaliniai“ įrašytinas žodis „jų“. 353. Kodekso 115 straipsnio 13 dalyje patikslintina, kokią pažymą turi pateikti nurodyti subjektai, tarp jų valstybių narių piliečiai. 354.
politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai“ siūlome pakeisti formuluote
„nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą“. Šioje dalyje
vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“. 355. Kodekso 115 straipsnio 15 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, todėl neaišku, kodėl ją siūloma nustatyti straipsnyje apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir jų limitus. 356. Kodekso 116 straipsnio pavadinime žodis „skolas“ keistinas žodžiu
„įsiskolinimus“, nes būtent šis žodis vartojamas visame šio straipsnio tekste. 357. Kodekso 117 straipsnyje formuluotė „nepanaudotos lėšos gali būti
skirtos tik partijos veiklai finansuoti“ tikslintina taip: „politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik tų politinių organizacijų veiklai finansuoti“. 358. Kodekso 118 straipsnio nuostatos derintinos su nuo
nuostatomis (sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeista sąvoka „finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai tikslintini Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 134 straipsnio 2 dalies 4 punktas. 359. Kodekso 119 straipsnio 2 dalies 4 punkte, derinant Kodekse vartojamas sąvokas, formuluotė „neveiksniu ar ribotai veiksniu“ keistina formuluote
„neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose
srityse“ ar pan. 360. Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 1 punkte formuluotė „skolos įsipareigojimus“ keistina formuluote „prisiimtus finansinius įsipareigojimus“ (plg. su Kodekso 120 straipsnio 1–3 dalimis). 361. Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numeris“ turėtų būti „numerio“. 362. Kodekso 120 straipsnio 4 dalies pradžioje po žodžio „Kiekvienas“ siūlome įrašyti patikslinimą „savarankiškas“. 363.
elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o priimti tokias aukas grynaisiais pinigais būtų draudžiama, žodžius „jei tokios naudotos“ reikėtų išbraukti; kartu kaip pertekliniai išbrauktini ir žodžiai „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“. 364. Kodekso 121 straipsnio 1 dalyje išbrauktini pertekliniai antrą kartą pakartoti žodžiai „rinkimų politinės kampanijos“. 365. Kodekso 121 straipsnio 2 dalyje numatyta iždininko pareiga per 10 darbo dienų paskelbti duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas yra detaliai reglamentuota Kodekso 114 straipsnio „Aukų apskaita“ 6 dalyje, todėl abejotina, ar ją reikia kartoti 121 straipsnio 2 dalyje. 366. Kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“. 367. Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 3 punkte po „VMDU“ įrašytina „dydį“. 368. Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio „taikytiniems“ įrašytina „taikomiems“, o 11 punkte vietoj žodžio „taikytini“ – „taikomi“. 369. Kodekso 124 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „70 rinkimuose taikomo VMDU dydžio“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą“. 370. Kodekso 124 straipsnio 4 dalies 1 punkte minimos auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų pavadinimas kitose Kodekso nuostatose rašomas pradedant mažąja raide. Šios ataskaitos turinį atskleidžianti formuluotė „kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus“ šiame punkte išbrauktina kaip perteklinė, nes tokia pat formuluotė yra ir šio straipsnio 5 dalyje, skirtoje auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų sampratai apibrėžti. 371.
būti „šio kodekso“. 372. Kodekso 125 straipsnio 3 dalyje žodį „etapu“ siūlytume pakeisti žodžiu
„laikotarpiu“, o vietoj „viešos ir teikiamos“ reikėtų įrašyti „vieši ir
teikiami“ (nes tarp tokių dokumentų yra ne tik deklaracijos ir ataskaitos, bet ir žiniaraščiai). Kita vertus, visi šioje dalyje išvardyti dokumentai pagal kitas Kodekso nuostatas yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, todėl nuostata, kad šie dokumentai yra vieši, yra perteklinė, o nuostatos dėl jų teikimo prasmė neaiški. 373. Kodekso 126 straipsnio pavadinimas iš dalies neatspindi šio straipsnio turinio (jame reguliuojama ne tik politinės reklamos, bet ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena). 374. Kodekso 128 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti (tokia nuostata galiojančiuose rinkimų įstatymuose yra likusi iš anksčiau buvusio nustatyto teisinio reguliavimo apie rinkėjo kortelę, kuri buvo vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose). 375. Kodekso 128 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „vienmandatės rinkimų apygardos“, tinkanti tik Seimo ir merų rinkimams, tikslintina. 376. Kodekso 129 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „pranešimų apie rinkimus platinimo <...> tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose“, tikslintina, nes straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams tvarka nėra nustatyta. 377.
377Kodekso 129 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kartu yra paskelbti arba Respublikos Prezidento
rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas“ (kurioje nepaminėtas Seimas) siūlome įrašyti glaustesnę formuluotę
„kartu yra paskelbti keli skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas“; formuluotė „pranešimas apie rinkimus“
tikslintina – „pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir referendumą)“. 378. Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „šiai“ turėtų būti
„šios“. 379. Atsižvelgiant į Kodekso 130 straipsnio „Rinkimų biuleteniai“ pavadinimą ir nuostatas, visame
Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų biuleteniai“, todėl šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „biuleteniai“ įrašytinas žodis
„Rinkimų“. 380. Kodekso 132 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „rinkimų“
įrašytina „šiuo“. 381. Kodekso 133 straipsnio 1 dalyje po žodžio „biudžetų“ įrašytina „lėšų“. 382. Kodekso 133 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „biudžeto“ įrašytina „lėšų“, o po žodžio „darbas“ reikia išbraukti tašką ir antrą kartą pakartotą tą pačią formuluotę „Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti“. 383. Diskutuotina, ar Kodekso 133 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir balsavimo su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose organizavimo išlaidos. 384. Kodekso 133 straipsnio 5 dalyje formuluotėje „savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų“ vietoj žodžio „savivaldybių“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. 385. Kodekso 133 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „biudžeto“ turėtų būti
„biudžetų“. 386. Kodekso 134 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos“
įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą“. 387.
dalies 2 punkto c papunktyje vietoj jungtuko „ar“ turėtų būti jungtukas „ir“. 388. Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „rinkėjo namuose (toliau – namuose)“ įrašytinas žodis „namuose“. 389. Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“. 390. Kodekso 136 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „biuleteniais“ įrašytina
„biuleteniu (biuleteniais)“, nes Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose
į Europos Parlamentą rinkėjas pildo tik vieną biuletenį. 391. Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „biuletenius“ įrašytina „biuletenį (biuletenius)“, o šios dalies 2 punkte vietoj žodžių „užpildytus rinkimų biuletenius“ – „užpildytą (užpildytus) rinkimų biuletenį (biuletenius)“. 392. Kodekso 136 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „esančiais rinkimų biuleteniais“ reikėtų įrašyti žodžius „esančiu (esančiais) rinkimų biuleteniu (biuleteniais)“, o šio straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „biuletenius“ –
„biuletenį (biuletenius)“. 393. Kodekso 138 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje žodžius „krašto
apsaugos ministro teikimu“ reikėtų perkelti prieš žodžius „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šiame sakinyje skliaustuose įrašyta nuostata tikslintina, nes nėra aiški. 394. Kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į Kodekso 136 straipsnio 4 dalį, o į 135 straipsnio 4 dalį. 395. Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta sąvoka „speciali situacija“. Svarstytina, ar vietoj šios sąvokos, kurios turinys atskleistas tik kitame straipsnyje, negalėtų būti padaryta nuoroda į Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. 396. Kodekso 139 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės
„gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje“ reikėtų įrašyti „įrašytų
į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą“. 397.
įvykį“, nes ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija. 398. Kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kai „dėl rinkėjų galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui <...>, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis“ tikslintina, nes nėra aišku, kaip piliečiai balsuotų balsavimo patalpose, jeigu jų galimybė atvykti balsuoti būtų ribojama. 399. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti. Atsižvelgdami į tai, kad įvedus šį trumpinį jis toliau Kodekso tekste pavartotas tik vieną kartą, siūlytume jo atsisakyti, o šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Paskelbus specialią situaciją“ įrašyti, pavyzdžiui, „Esant tokioms aplinkybėms“, ar pan. 400. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje žodžiai „šiose rinkimų apylinkėse gyvenantys“ išbrauktini, nes yra pertekliniai (be to, neaišku, kokios apylinkės yra „šios“, o rinkėjai turėtų būti apibūdinami ne kaip „apylinkėse gyvenantys“, o kaip į įrašyti apylinkės rinkėjų sąrašą). 401. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“ (dukart). 402. Kodekso 143 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išduodami rinkimų biuleteniai“ reikėtų įrašyti žodžius „išduodamas (išduodami) rinkimų biuletenis (biuleteniai)“. 403. Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „balsavimo“ įrašyti žodį
„rinkimų“. 404. Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktinas antrasis,
perteklinis žodis „už“. 405.
kandidatų“ įrašytini žodžiai „kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą“, o vietoj
„šio sąrašo kandidatų“ – „į šį sąrašą įrašytų kandidatų“. 406. Kodekso 144 straipsnio „Rinkimų biuletenių pildymas“ 2 dalies
paskutiniame sakinyje įtvirtinta teisės norma reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, todėl kyla klausimas, koks šios nuostatos santykis su Kodekso 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ 9 dalimi ir 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). 407. Kodekso 144 straipsnio 3 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose įtvirtintomis teisės normomis reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, šios normos yra iš esmės tapačios toms, kurias siūloma nustatyti Kodekso 154 straipsnio 9 dalyje, todėl kyla klausimas, koks yra jų santykis su 154 straipsnio 9 dalimi ir 159 straipsniu (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). 408. Kodekso 144 straipsnio 5 dalyje yra pažodžiui pakartota to paties straipsnio 4 dalies paskutinė nuostata, todėl viena iš šių nuostatų išbrauktina. 409. Kodekso 144 straipsnio 6 dalyje siūlome kaip perteklines išbraukti skliaustuose pateiktas daugiskaitos formas. 410. Kodekso 146 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „jose“ turėtų būti
„joje“. 411. Kodekso 146 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ar papildomoje balsavimo vietoje“
įrašytina formuluotė „ir papildomose balsavimo vietose“. 412. Kodekso 146 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamai“ ir brūkšnys po jo.
Vietoj šios dalies dviejų paskutinių sakinių siūlytume įrašyti tokią nuostatą: „Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“
organizuojamas „su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas Kodekso nuostatas dėl balsavimo organizavimo laivuose: 14 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 58 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį, 130 straipsnio 5 dalį, 131 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 7 dalį. 414. Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje po žodžio „esantys“ išbrauktinas žodis
„laive“ ir kablelis po jo. Šioje dalyje vietoj formuluotės „ne anksčiau kaip
prieš 4 dienas“ turėtų būti įrašyta „likus ne mažiau kaip 4 dienoms“ (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą 70 straipsnio 1 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 58 straipsnio 1 dalimi). 415. Kodekso 147 straipsnio 4 dalyje po brūkšnio esantis patikslinimas
„Lietuvos Respublikos piliečiai“ išbrauktinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į
šio straipsnio 2 dalies pirmąją nuostatą, pagal kurią balsavimas organizuojamas tuose su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurių kapitonai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. 416. Kodekso 148 straipsnio 2 dalyje žodį „balsavo“ reikia pakeisti žodžiu „balsavimo“. 417.
417Kodekso 148 straipsnio 4 dalies nuostatą siūlytume formuluoti taip: „Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad
rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, jog rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.“
apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka šios komisijos pirmininko pavaduotoją, Kodekso 149 straipsnio 1 dalyje formuluotė „jį pavaduojantis asmuo“ keistina žodžiais „jo pavaduotojas“. 419. Kodekso 150 straipsnio pavadinime žodį „tvarka“ siūlome pakeisti žodžiu
„eiliškumas“. 420. Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsižvelgiant į tai,
kad kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai
„ir (arba)“. 421. Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 4 punktas patikslintinas, prieš žodį
„skaičiuojami“ įrašant sąlygą „jeigu balsuojama daugiamandatėje rinkimų
apygardoje,“. Šiame punkte prieš žodžius „pirmumo balsai“ įrašytinas žodis
„gauti“. 422. Kodekso 150 straipsnio 2 dalis išbrauktina kaip neturinti jokio
papildomo norminio turinio palyginti su šio straipsnio 1 dalimi, be to, neaiški (nuoroda į 161 straipsnį nesuprantama). 423. Kodekso 151 straipsnio 2 dalyje formuluotę „pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, pavirtinančius biuletenio gavimą“ siūlytume pakeisti formuluote „pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše“. 424. Kodekso 153 straipsnio 2 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir“. 425. Kodekso 153 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kokį sprendimą priima apylinkės rinkimų komisija, jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista. 426. Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 1 punkte žodį „skaičiuoti“ reikėtų pakeisti žodžiu „suskaičiuoti“. 427.
427Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 2 punkte formuluotę „priimti sprendimą,
kad rinkimų biuletenius skaičiuos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“, siūlome pakeisti formuluote „nuspręsti pati suskaičiuoti rinkimų biuletenius“. 428. Kodekso 153 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „priima sprendimus“ įrašytina „sprendžia“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 159 straipsnį, o į 157 straipsnį; antrajame sakinyje prieš žodžius „komisijos pirmininkas“ išbrauktinas žodis „komisija“. 429. Kodekso 154 straipsnio 6 dalyje formuluotę „į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir laikomas (laikomi) saugiai“ siūlytume pakeisti glaustesne formuluote – „į specialius vokus, kurie užklijuojami ir laikomi saugiai“. Atitinkamai taisytina Kodekso 161 straipsnio 1 dalis („į specialius vokus“). 430. Taisytina Kodekso 154 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies turėtų būti 7 ir 8 dalys. 431. Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktina nuostata „arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“, nes tokia pati nuostata yra įtvirtinta šios dalies 3 punkte. 432. Taisytina Kodekso 157 straipsnio 1 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5–7 punktai. 433. Atsižvelgiant į Kodekso 160 straipsnio „Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“, o ne „balsų skaičiavimo protokolas“,
daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pirmojoje dalyje“ tikslintina taip: „vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje“. 435.
skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į Kodekso 151 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie dar, jeigu ne sugadintieji ir nepanaudotieji, anuliuoti rinkimų biuleteniai yra turimi omenyje 160 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 436. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „šio kodekso reikalavimų neatitinkantys“ rinkimų biuleteniai – nenustatyto pavyzdžio, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu, negaliojantys, ar kita. 437. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 10 punkto formuluotė „už kandidatų sąrašą ar už kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje“ tikslintina taip: „už kiekvieną kandidatą (vienmandatėje rinkimų apygardoje) arba už kiekvieną kandidatų sąrašą (daugiamandatėje rinkimų apygardoje)“. 438. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 11 punkte žodžiai „ir specialiuose balsavimo punktuose“ yra pertekliniai, nes balsavusieji iki rinkimų dienos apima balsavusiuosius specialiuose balsavimo punktuose. 439. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 14 punktas išbrauktinas, nes jame kartojama šios dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata. (Kita vertus, jeigu protokole turėtų būti atskirai nurodomi rinkėjų balsai, paduoti balsadėžėje rastais biuleteniais, ir balsai, paduoti balsavimo vokais, tai turėtų būti aiškiai nustatyta; be to, tokiu atveju atskirame punkte turėtų būti nustatytas reikalavimas įrašyti bendrus, susumuotus balsų skaičius.)
„pirmumo“. 441.
vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“ tikslintina taip: „Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“. 442. Kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad į protokolus „įrašomi visi duomenys“, prasmė nėra aiški, nes tai, kokie duomenys turi būti įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą, nustatyta 160 straipsnio 2 dalyje. Galbūt turima omenyje tai, kad „įrašius visus duomenis“ rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialiuosius vokus. Tikslintina ir šių dalių formuluotė „visi rinkimų biuleteniai“, nes jeigu pagal 1 dalį į antspauduotus paketus sudedami visi rinkimų biuleteniai, neaišku, kokie visi rinkimų biuleteniai turimi omenyje 2 dalyje. 443. Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „visus“. 444. Kodekso 163 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „apylinkės rinkėjų“ įrašytina „rinkimų“. 445. Kodekso 165 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „skaičiuoja taip: susumuoja“ įrašytina „skaičiuoja susumuodama“. 446. Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte skliaustuose vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“, nes kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje. 447. Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „balsų skaičių“ įrašytina „rinkėjų“, o po žodžių „rinkėjų balsų“ įrašytina „skaičių“. 448. Kodekso 165 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „sektorius“ reikėtų įrašyti „sekretorius“. 449. Kodekso 167 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių ir apygardų“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. 450.
rezultatus Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, kitaip nei Respublikos Prezidento ir merų rinkimuose, nebūtų atsižvelgiama į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Neaišku, kuo yra grindžiamas šis siūlomas Seimo rinkimų ypatumas palyginus su kitais vienmandatėse rinkimų apygardose vykstančiais rinkimais. 451. Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu turima omenyje tokia situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja trys kandidatai, nes du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių, tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta. 452. Kodekso 168 straipsnio 3 dalies pradžioje ir šios dalies 4 punkte prieš žodį „Prezidento“ įrašytina „Respublikos“. 453. Kodekso 168 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj „1 punkte“ turėtų būti
„1 arba 2 punkte“. Svarstytina, ar šio punkto nuostatos, kad išrinktu
laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, nereikėtų patikslinti, papildant žodžiais „neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“ (kaip siūloma Seimo rinkimų atveju). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame punkte nėra sureguliuota situacija, jeigu abu kandidatai gautų po vienodą balsų skaičių. Tos pačios pastabos taikytinos ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktui. 454. Kodekso 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „rinkimuose į merus“ įrašytina „mero rinkimuose“. 455.
punkte (kiekviename iš jų abiejuose skliaustuose) vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte skliaustuose esanti formuluotė „(ar jam prilygintas)“ perkeltina po žodžio „jungtinis“. 456. Kodekso 171 straipsnio 2 dalyje formuluotę „mandatų skaičius nustatomas taip: to kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos“ siūlytume pakeisti formuluote „mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių padalijant iš rinkimų kvotos“. 457. Kodekso 171 straipsnio 7 dalies nuostata, kad mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso 172 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią galutinę kandidatų eilę sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos. Šios dalies formuluotę „galutinę kandidatų sąrašo reitingo eilę“ siūlome pakeisti formuluote „galutinę kandidatų eilę sąraše“ (ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą). 458. Kodekso 172 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių
„Daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ įrašytini patikslinantys žodžiai
„nustatant galutinę kandidatų eilę“. 459. Kodekso 172 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, kur turi būti
skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo. 460. Kodekso 173 straipsnio pavadinimas „Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis“ keistinas į „Pareigų nesuderinamumas“. 461. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio nuostatos apie pareigų nesuderinamumą pradedamos dėstyti nuo nesuderinamumo su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis.
Šio straipsnio 1 dalies nuostata perkeltina į straipsnio pabaigą ir tikslintina taip, kad būtų nustatyta, jog Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su visų tikrąją karo tarnybą (taigi ne tik savanorišką nenuolatinę, bet ir privalomąją, profesinę karo tarnybą bei kariūnų tarnybą) atliekančių karių pareigomis. 462. Atsižvelgiant į Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį, Kodekso 173 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ir kitu darbu turėtų būti papildyta išlyga, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybės įstaigose ir organizacijose“ įrašytina „valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi). 463. Kodekso 173 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios, išbrauktina kaip perteklinė, nes ji yra analogiška nuostatai, įtvirtintai Prezidento įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta ir nurodytos pareigos įgyvendinimo tvarka. 464. Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 2 punkte išbrauktinas perteklinis žodis
„pareigomis“. 465. Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „apskrityje“
išbrauktinas, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta „Vyriausybės atstovo“, o ne „Vyriausybės atstovo apskrityje“ pareigybė. 466. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio 6 dalyje savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas siejamas su kadencija, kai daugelyje šios dalies punktų nurodytos pareigos, kurioms nėra nustatyta kadencijų.
Siūlome žodžius
„tos kadencijos“ išbraukti kaip perteklinius, nes akivaizdu, kad pareigos būtų
nesuderinamos, jeigu jos būtų einamos tuo pačiu (savivaldybės tarybos nario kadencijos) metu. Abejotina ir tai, ar savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti suderinamos su kitos savivaldybės mero ar kitomis pareigomis. 467. Kodekso 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte po žodžio „mero“ įrašytina
„pareigomis“. 468. Taisytina Kodekso 173 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies 13
punkto turėtų būti 7–10 dalys. 469. Svarstytinas Kodekso 173 straipsnio 8, 9, 10 dalių (pataisius numeraciją – 7, 8, 9 dalių) nuostatų sujungimas į vieną bendrą dalį. 470. Kodekso 173 straipsnio 9 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) reikėtų patikslinti nuorodą, nes ji apima ir Europos Parlamento narius, nors jie šioje dalyje neminimi, o su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos yra nurodytos ir šio straipsnio 6 dalyje. 471. Kodekso 174 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“. 472. Kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga pranešti Europos Parlamentui, kai išrinktas į Europos Parlamentą asmuo netenka mandato neatsisakęs su juo nesuderinamų pareigų. Neaišku, kodėl apie Europos Parlamento nario mandato netekimą Europos Parlamentui turėtų būti pranešama ne visais atvejais (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6, 8 dalimis). 473. Kodekso 175 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Savivaldybės tarybos nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“. 474.
su juo nesuderinamų pareigų atsisakymas, išskyrus vienintelį 3 dalyje nurodytą atvejį, kai meras išrenkamas pirmalaikiuose rinkimuose. 475. Kodekso 175 straipsnio 1 dalyje pavartotos neapibrėžtos sąvokos
„porinkiminis kandidatų sąrašas“ atsisakytina (ji apibrėžta tik Kodekso 178
straipsnyje), formuluotę „Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai“ siūlytume pakeisti formuluote „Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai“. 476. Kodekso 175 straipsnio 2 dalyje žodį „pareiga“ reikėtų pakeisti žodžiu
„pareigos“, o žodį „netaikomi“ – žodžiu „netaikoma“. 477. Kodekso 175 straipsnio 3 dalyje žodį „nesuderinamumų“ reikėtų pakeisti
žodžiu „nesuderinamumą“. 478. Kodekso 175 straipsnio 4 dalyje po žodžių „savivaldybės tarybos nario“, po kablelio, įrašytinas žodis „mero“. 479. Kodekso 176 straipsnio pavadinimas „Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai“ neatitinka šio straipsnio 1–5 dalių turinio, nes jose yra nurodyti ne visi valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, o tik jų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai. 480. Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nenurodyti Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai – kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas ir kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. 481. Atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto formuluotę, Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbrauktini žodžiai „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“. 482. Kodekso 176 straipsnio 3 dalyje nėra nurodytas Konstitucijos 88 straipsnio 2 punkte nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindas – kai įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai. 483.
Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindas keistinas atsižvelgiant į Konstitucijos 88 straipsnio 5 punkto formuluotę „Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka“. 484. Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata patikslintina taip, kad Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas būtų siejamas su Seimo nutarimo įsigaliojimu, o ne jo priėmimu. 485. Pagal Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario pareiškimas dėl atsistatydinimo, jeigu tarybos narį iškėlė partija, turi būti pasirašytas partijos (jos skyriaus) vadovo. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, šioje nuostatoje žodis
„partija“ keistinas žodžiais „politinė organizacija“, o žodis „partijos“ –
žodžiais „politinės organizacijos“. 486. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte prieš žodį „įsiteisėja“ įrašytina „jam“. 487. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 7 punkte žodį „mandatu“ reikėtų pakeisti žodžiu „pareigomis“. 488. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 9 punkte žodį „veikloje“ reikėtų pakeisti žodžiu „srityje“. Analogiškai taisytinas šio straipsnio 5 dalies 5 punktas. 489. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 11 punkte patikslintina, kokį sprendimą priima savivaldybės taryba. 490. Kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punktą reikėtų papildyti, nurodant Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – „pagal įsigaliojusį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“. 491. Kodekso 177 straipsnis yra perteklinis, nes neturi jokio papildomo norminio turinio palyginti su Kodekso 13 straipsniu, kuriame išsamiau sureguliuotos teisinės pasekmės, kylančios nutrūkus ne tik vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ir mero įgaliojimams, bet ir Respublikos Prezidento įgaliojimams.
Jeigu Kodekso 177 straipsnis nebūtų išbrauktas, jo pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžio „asmens“ įrašant „Seimo nario ar mero“ (nes vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas ir Respublikos Prezidentas, kurio įgaliojimų nutrūkimo pasekmės šiame straipsnyje nereguliuojamos). Šiame straipsnyje prieš žodžius „Seimo nario“ įrašytina „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto“; žodžiai
„atsiranda laisva Seimo nario ar mero vieta. Tokiu atveju“ išbrauktini kaip pertekliniai; straipsnį reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio
kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis“. 492. Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „suteikiamo“. 493. Kodekso XVII skyriaus pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis
„Galutinių“. 494. Kodekso 179 straipsnio pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis
„Galutinių“, o šio straipsnio 1 dalyje – „Galutiniai“. 495. Pagal Kodekso 179 straipsnio 3 dalį Vyriausioji rinkimų komisija
sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo turėtų skelbti
„šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje“. Kaip pažymėta
šioje išvadoje, Kodekse nėra nustatytos nuoseklios ir aiškios oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarkos. Kodekse turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, kaip ir kiti svarbiausi šios komisijos priimami sprendimai, būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. 496. Kodekso 179 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „kuriose“ turėtų būti „kurioje“. 497.
būti išdėstytos apibendrintai, nes visose jose siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas. 498. Iš Kodekso 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte daromos nuorodos į Kodekso
svarstytina, ar neužtektų nuorodos į Kodekso 194 straipsnį, kuriame nustatytas šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas. 499. Svarstytina, ar Kodekso 182 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nurodytas konkretaus Seimo komiteto pavadinimas, kad šiam pavadinimui pasikeitus nereikėtų keisti konstitucinio įstatymo. 500. Kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad skundų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, po žodžio „nagrinėjimo“ įrašytina
„rinkimų komisijose“. 501. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje po žodžio „apygardos“,
po kablelio, įrašytina „savivaldybės“. 502. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Apygardos ir savivaldybės“ įrašytina „Apygardos, savivaldybės“. 503. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kokius skundus nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nėra nurodyti Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą. 504. Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje tikslintina sąvoka „Asmuo“, taip pat tikslintina formuluotė „nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos“ (pavyzdžiui, „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“). 505. Kodekso 184 straipsnio 5 dalyje patikslintina formuluotė „arba kitas pažeidimas“. 506. Kodekso 185 straipsnio 1 dalies formuluotėje „skundas paduotas ne tai rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso“ vietoj žodžio „nepriklauso“ turėtų būti „priklauso“. 507.
„dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“, atsižvelgiant į neaiškų santykį su šio straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kuria nustatytas kitas skundų išnagrinėjimo terminas. 508. Kodekso 186 straipsnio 4 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 1 ir 3 dalis (tikriausiai turėtos omenyje šio, t. y. 186, straipsnio 1 ir 3 dalys). 509. Neaišku, kodėl Kodekso 186 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti 5 darbo dienų terminą pranešti apie priimtą sprendimą, kuris yra gana ilgas pats savaime, o ypač palyginus su sutrumpintais skundų išnagrinėjimo terminais (2, 3 ar 5 dienos). 510. Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso
dalies 1 punktas). 511. Kodekso 188 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „komisiją“ turėtų būti
„komisija“. 512. Kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostata „Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų
taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka“ yra nesuprantama ir taisytina. 513. Kodekso 190 straipsnio 1 dalyje formuluotę „apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų balsų skaičiavimo protokolo“ reikėtų pakeisti formuluote „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo“. 514. Kodekso 190 straipsnio 2 dalis išbrauktina, nes joje pakartota šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. 515. Kodekso 190 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „patvirtinimo“. 516.
reikėtų pakeisti formuluote „nuo sprendimo įsigaliojimo dienos“; vietoj formuluotės „arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas)“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas“; vietoj žodžio „skundžiamas“ įrašytina „skundžiami“. 517. Kodekso 191 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių
„apylinkės balsų“ įrašytina „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų“ (dukart). 518. Kodekso 191 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apygardos,
savivaldybės balsų“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų balsų“. 519. Kodekso 192 straipsnio 1–3 dalis siūlytume išbraukti, nes paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra ne Kodekso, kuriame kodifikuojama rinkimų teisė, o Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (šie klausimai yra sureguliuoti Konstitucinio Teismo įstatymo 76, 77, 82 straipsniuose). Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje pakaktų nurodyti, kad Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu šių Kodekso 192 straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, šio straipsnio 1 dalyje kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas turėtų būti siejamas su oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, o ne pačių rezultatų, paskelbimu. Šioje dalyje taip pat taisytinas su pirma mažąja raide parašytas žodis „prezidento“ . 520.
pakartotinių rinkimų rengimo nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyko apimtį (straipsnis skirtas paklausimui Konstituciniam Teismui), pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje „Pakartotiniai rinkimai“, be to, ši nuostata ir 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderintos. 521. Kodekso 193 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nariai ir merai“ įrašytina „nariais ir merais“; formuluotė „įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“ keistina formuluote „mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“. 522. Kodekso 193 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“ siūlytume perkelti po žodžių „skundai gali būti paduodami“. 523. Kodekso 194 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj „1 VMDU“ turėtų būti
„1 rinkimuose taikomą VMDU dydį“. 524. Kodekso 194 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į „šio kodekso nustatytą
tvarką“ turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip skundžiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų, nes tokių sprendimų apskundimo tvarka Kodekse nėra nustatyta. 525. Kodekso pabaigoje reikėtų išbraukti sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir teisės aktą pasirašančio subjekto pareigas, nes tai nurodyta po konstitucinio įstatymo 3 straipsnio, prieš išdėstant šiuo įstatymu tvirtinamą Rinkimų kodeksą. 526. Projekto priede nurodytina, kad tai yra „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso priedas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas“. 527. Projekto priedo 2 ir 3 punktuose teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus tikslintinos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 ir 9 punktus (neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje). Šio priedo 5 punkte taisytina trumpinių „ES, Euratomas“ rašyba. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf
2022-06-21 Nr. XIVP-1279(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl konstitucinio įstatymo, kuriuo kodifikuojama rinkimų teisė, reguliavimo dalyko
konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą.
Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių laikomės Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. XIVP-1279(2) pateiktos pozicijos, kad rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu atsisakytina. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai, o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse, kurį, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą. 2. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą.
Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, yra pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas);
2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu. Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį;
5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas). Atsižvelgdami į tai, laikomės Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. XIVP-1279(2) pateiktos pozicijos, kad, siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas. 3.
reguliuojami rinkimų santykiai. Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje. Tačiau Kodekso XVI skyriuje „Nesuderinamos pareigos. Įgaliojimų nutrūkimas. Laisvos vietos užėmimas“ reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso 172 straipsnio 1–7 dalys) ir išrinktų valstybės bei savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgdami į Kodekso paskirtį, laikomės Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. XIVP-1279(2) pateiktos pozicijos, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto 8 straipsnyje. Atitinkami Respublikos Prezidento teisinio statuso aspektai turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario – Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 172 straipsnio 8–10 dalys, 173, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177, 178 straipsniai). II.
nurodytiems asmenims siūloma nustatyti absoliutų pasyviosios rinkimų teisės apribojimą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „teisėjų ir Konstitucijos
vertintina kitaip, negu jų galimybė būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais, – pagal Konstituciją tol, kol eina atitinkamas pareigas, šie asmenys neturi teisės būti renkami Seimo nariais“, taip pat kad šie asmenys negali būti renkami ir Respublikos Prezidentu (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Dėl šių asmenų galimybės būti savivaldybių tarybų nariais Konstitucinis Teismas konstatavo: „Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai Konstitucijos
įgyvendinant valstybės valdžią, <...> išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu“ (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 25 d.,
Parlamento narių teisinis statusas yra panašus į savivaldybių tarybų narių teisinį statusą ir iš esmės skiriasi nuo Seimo narių ir Respublikos Prezidento teisinio statuso, manytina, kad pagal Konstituciją teisėjai ir Konstitucijos
rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 4–7 punktai tiek, kiek ribojama juose nurodytų asmenų teisė būti renkamiems savivaldybių tarybų nariais, savivaldybių merais ir Europos Parlamento nariais, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai. Pažymėtina, kad šis prieštaravimas Konstitucijai galėtų būti pašalintas, projekto 11 straipsnio 1 dalies 4–7 punktus išdėsčius šio straipsnio 2 dalyje kaip jos 1–4 punktus ir tos dalies nuostatoje iki dvitaškio įtvirtinus, kad „Asmuo negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu, jeigu:“ (kaip ir buvo siūloma projekte Nr. XIVP-1279(2)). 5. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus „įstatymų nustatytais atvejais“ priimti ir skelbti „sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais“. Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso nustatytais atvejais dėl Seimo nario <...> įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas, ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre“. Pažymėtina, kad iš šių nuostatų neaišku, kokiais būtent įstatymų (kokių?) arba šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija turėtų priimti nurodytus sprendimus. Aiškinant projekto nuostatas sistemiškai, manytina, kad turimi omenyje Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Seimo nario įgaliojimų nutrūkimą nesuėjus terminui minėtais konstituciniais pagrindais. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją negali būti „pripažįstamas“ arba kitaip patvirtinamas jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais.
Atsižvelgiant į tai, visiškai neaišku, kokia būtų Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos per 15 dienų po to, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūktų, priimamo sprendimo paskirtis ir prasmė, nes jokios teisinės reikšmės jis neturėtų. Pažymėtina, kad Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu – susirinkus į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktajam Seimui – anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimai nutrūktų savaime (kaip ir pasibaigus jų įgaliojimų laikui), šis teisinis faktas pagal Konstituciją taip pat neturėtų būti „pripažįstamas“ arba kitaip patvirtinamas jokių institucijų sprendimais, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl Seimo narių įgaliojimų nutrūkimo“, kurie galėtų būti priimami praėjus kelioms ar keliolikai dienų po tų įgaliojimų nutrūkimo, neturėtų jokios teisinės reikšmės.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad Kodekso
tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ ir „šio kodekso nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstamas“ arba kitaip patvirtinamas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas, kaip Seimo nutarimo, priimto jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukeltas teisinis padarinys arba savaime įvykęs teisinis faktas, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
1 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte) nustatytu pagrindu (kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktui;
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad Kodekso
tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ ir „šio kodekso nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstamas“ arba kitaip patvirtinamas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas, kaip Seimo nutarimo, priimto jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukeltas teisinis padarinys arba savaime įvykęs teisinis faktas, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
1 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte) nustatytu pagrindu (kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktui;
punktui. Nurodyti prieštaravimai Konstitucijai būtų pašalinti, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 3 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Seimo narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymų nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio „įstatymų“ įrašius žodžius
„šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1
dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pakeitus taip, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus motyvuotu sprendimu pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (žr. toliau siūlomą formuluotę).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų priimti sprendimų ir dėl savivaldybių tarybų narių bei merų, taip pat Europos Parlamento narių įgaliojimų nutrūkimo, jeigu jų įgaliojimų nutrūkimas būtų tiesioginis kitų institucijų (Seimo, savivaldybės tarybos, Europos Parlamento) priimtų sprendimų sukeliamas teisinis padarinys.
Antai Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu (Seimui savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymą) savivaldybės tarybos narių įgaliojimai nutrūktų įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo; šios dalies 11 punkte nustatytu pagrindu savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūktų įsigaliojus savivaldybės tarybos sprendimui dėl jo įgaliojimų netekimo; šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu Europos Parlamento nario įgaliojimai nutrūktų įsigaliojus Europos Parlamento sprendimui dėl jo mandato panaikinimo. Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, Kodekso 176 straipsnio 1 dalį perkelti prieš šio straipsnio 6 dalį (tokiu atveju ji taptų 5 dalimi, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai būtų išdėstyti šio straipsnio 1 dalyje, savivaldybės tarybos nario, mero – 3 dalyje, Europos Parlamento nario – 4 dalyje) ir šią naują 5 dalį išdėstyti taip: „Dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo šio straipsnio 1 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutrūkimo šio straipsnio 3 dalies 1–9 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus jos 3 punktą, nustatytais pagrindais Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas, ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre.“ (Kitas šio straipsnio dalis reikėtų atitinkamai pernumeruoti.) 6.
Vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Šis konstitucinis reikalavimas įgyvendinamas Kodekso 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatant, kad pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turi tos savivaldybės nuolatiniai gyventojai, ne vėliau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje.
Kodekso 57 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali būti įrašomi į bet kurį rinkimų apylinkės toje savivaldybėje, kurioje buvo deklaruota paskutinė tokio asmens gyvenamoji vieta, rinkėjų sąrašą. Pagal tokį teisinį reguliavimą aktyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose būtų suteikta asmenims, kurie nebėra atitinkamos savivaldybės nuolatiniai gyventojai ir nebepriklauso tos savivaldybės teritorinei bendruomenei, todėl manome, kad ši Kodekso 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria sudaromos prielaidos savivaldybės tarybą ir merą rinkti asmeniui, kuris nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, ne tik nedera su Kodekso 8 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, bet ir prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Šis prieštaravimas Konstitucijai galėtų būti pašalintas, atsisakius numatomos galimybės įrašyti asmenis, kurie nėra nuolatiniai savivaldybės gyventojai, į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus ir Kodekso 57 straipsnio 4 dalies nuostatą išdėsčius taip: „Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali būti įrašomi į bet kurį rinkimų apylinkės toje savivaldybėje, kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas, rinkėjų sąrašą.“ Tokiu atveju nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą galėtų būti taikomi ne tik gyvenamosios vietos deklaravimo, bet ir kiti Civilinio kodekso 2.12–2.17 straipsniuose nustatyti nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. 7.
nustatyti, kad Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui pagal Respublikos Prezidento „pareiškimą atsistatydinti“, kurį jis privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (įteikti asmeniškai arba pateikti pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintą notarine tvarka). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento atsistatydinimas iš pareigų (Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai) yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros, ir kad tai yra Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (2002 m. birželio 19 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 85 straipsnį Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Neabejotina, kad Respublikos Prezidento pareiškimas apie atsistatydinimą, lemiantį visų jo įgaliojimų įgyvendinimo nutraukimą, taip pat privalo būti įforminamas dekretu. Atsižvelgiant į Respublikos Prezidento – valstybės vadovo atsistatydinimo teisinę reikšmę, neabejotina ir tai, kad jo dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų turi būti oficialiai skelbimas Teisės aktų registre. Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia. Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų.
Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo, todėl visiškai neaišku, kokia būtų Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomos nustatyti Respublikos Prezidento pareigos atsistatydinant iš pareigų pateikti pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai prasmė. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalį, įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui atsistatydinus Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė. Vyriausioji rinkimų komisija tokiu atveju privalėtų rengti ir vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį Respublikos Prezidento atsistatydinimas iš pareigų siejamas ne su dekreto dėl atsistatydinimo iš pareigų oficialiu paskelbimu Teisės aktų registre ir įsigaliojimu, o su Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu „pareiškimu atsistatydinti“, kurį Respublikos Prezidentas būtų įpareigotas šiai komisijai įteikti asmeniškai arba pateikti pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintą notarine tvarka, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 85 straipsniui ir 88 straipsnio 3 punktui. Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 3 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėsčius taip: „1) jis atsistatydina, – pagal įsigaliojusį Respublikos Prezidento dekretą;“ (plg. su šios dalies 3 punktu), arba taip: „1) įsigalioja Respublikos
dalies 4 punktu). III. Kitos pastabos
8Konstitucinių įstatymų sąraše įrašyto Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo
pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas.
Projekto 2 straipsnyje reglamentuojamas Kodekso taikymas (ne įgyvendinimas), o Kodekso priede yra nurodyti Kodeksu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, bet nėra reguliuojamas Kodekso normų įgyvendinimas. 9. Projekto 2 straipsnyje žodį „vadovaujantis“ reikėtų pakeisti žodžiu „vadovaudamasi“ (Vyriausioji rinkimų komisija), taip pat taisytina klaidinga nuoroda į Kodekso 123 straipsnį (turėtų būti 122 straipsnis). 10. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti) Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. 11. Nors Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „(toliau – Kodeksas)“, toliau visame Kodekso tekste vartojama formuluotė „šis kodeksas“ (įvairiais linksniais), išskyrus tik keletą išimčių. Atsižvelgdami į tai, siūlome nurodytą trumpinį išbraukti, o Kodekso tekste retais atvejais pavartotą (įvairiais linksniais) trumpinį „Kodeksas“ pakeisti formuluote „šis kodeksas“ (atitinkamu reikiamu linksniu): 29 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 dalies
dalies 5 punkte ir 3 dalyje, 142 straipsnio 5 dalyje, 169 straipsnio 1 dalyje. 12.
paminėjus savivaldybės mero pareigas (po žodžių „savivaldybių merų“) reikėtų įvesti trumpinį „(toliau – merai)“, nes toliau tekste šios pareigos nurodomos sutrumpintai. 13. Kodekso 2 straipsnio 5 dalies nuostata „Merai renkami <...> ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės“ suformuluota ydingai, nes bet kuriuose rinkimuose gali būti renkama tik vienai kadencijai, o ne kelioms kadencijoms iš eilės. Siūlytume šioje nuostatoje formuluotę „ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės“ išbraukti, o nuostatą, kuria būtų ribojamas mero kadencijų skaičius, įtvirtinti kaip Kodekso 11 straipsnio, kuriame nustatyti pasyviosios rinkimų teisės ribojimai, 5 dalį: „Asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negali būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.“ (plg. su 11 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatytas ribojimas būti renkamam Respublikos Prezidentu). 14. Kodekso 3 straipsnio antrajame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Viešosios valdžios institucijų“; visą šį sakinį siūlytume patikslinti taip: „Rinkimai taip pat turi atitikti skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų politinės kampanijos finansavimo skaidrumo reikalavimus.“
„pilietybės“ arba vietoj formuluotės „asmuo, kuris tokios teisės neturi savo
kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje“ įrašyti formuluotę „asmuo, tokios teisės neturintis Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra“. 16. Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje piliečiu, kuris galėtų būti renkamas Seimo nariu, būtų laikomas tik toks pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.
Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje pasyvioji rinkimų teisė Seimo rinkimuose siejama su nuolatiniu gyvenimu Lietuvoje. Civilinio kodekso 2.12–2.17 straipsniuose nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas siejamas su gerokai platesniais nei gyvenamosios vietos deklaravimas kriterijais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria nuolatinio gyvenimo Lietuvoje požymis įgyvendinant pasyviąją rinkimų teisę Seimo rinkimuose siejamas tik su gyvenamosios vietos deklaravimu, nėra nepagrįstai susiaurinama galimybė įvykdyti Konstitucijos
ribojama teisė būti renkamam Seimo nariu ir ar dėl to nereikėtų Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje atsisakyti antrojo sakinio. 17. Kodekso 10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „keturiasdešimt“ įrašytinas skaičius „40“ (plg. su šio straipsnio 1, 3, 4, 6 dalimis, kuriose nustatytas reikalaujamas minimalus kandidatų kituose rinkimuose amžius). 18. Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų žodį „kilmės“ pakeisti žodžiu „pilietybės“ arba vietoj formuluotės „savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje jis neturi teisės būti renkamas“ įrašyti formuluotę „jis neturi teisės būti renkamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra“. 19.
Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“, nors ji ir yra tokia pat kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, siūlytume pakoreguoti ir suformuluoti tiksliau ir aiškiau, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalies turinys atskleistas taip: „Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“ Pažodinė nurodytos Konstitucijos nuostatos (kurią siūloma pakartoti Kodekso 11 straipsnio 4 dalyje) reikšmė yra klaidinanti, nes ši nuostata reiškia ne tai, kad asmuo, du kartus iš eilės dalyvavęs Respublikos Prezidento rinkimuose, bet juo neišrinktas (arba išrinktas tik vieną kartą), negali vėl kandidatuoti, o tai, kad tas pats asmuo negali eiti Respublikos Prezidento pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, todėl asmuo, ėjęs šias pareigas dvi kadencijas iš eilės, negali dalyvauti iškart po antrosios kadencijos vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose, t. y. negali būti renkamas trečiajai kadencijai iš eilės. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į nurodytą minėtos konstitucinės nuostatos netikslumą, Kodekso 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų įtvirtinti aiškesnę formuluotę, pavyzdžiui: „Asmuo, dvi kadencijas iš eilės ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu trečiajai kadencijai iš eilės.“ 20.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 11 straipsnyje nėra 2 dalies, todėl šio straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad šioje išvadoje yra pateikta pastaba dėl šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktų prieštaravimo Konstitucijai ir išdėstytas siūlymas jį pašalinti nustatant naują 2 dalį (joje įtvirtinant „Asmuo negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu, jeigu:“ ir kaip šios dalies 1–4 punktus išdėstant dabartinius 1 dalies 4–7 punktus; žr. šios išvados 4 pastabą). 21. Kodekso 12 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių
„Rinkimų vykdymo datą skelbia“ įrašytina „Rinkimus skelbia“ (nes skelbiami
rinkimai, o kartu nustatoma jų vykdymo data) ir, atsižvelgiant į tai, kad šios dalies du paskutiniai sakiniai iš dalies dubliuojasi, vietoj jų įrašytina tokia apibendrinanti nuostata: „Rinkimus skelbia ir jų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“
savivaldybės tarybos ir merų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginis valdymas buvo įvestas dėl nepaprastosios padėties“.
Ši nuostata koreguotina, derinant ją su galiojančio Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5,
tarybos nario, mero įgaliojimai nenutrūksta, o tik sustabdomi ir tuo atveju, kai tiesioginis valdymas įvedamas, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su karo padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, taip pat tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba neatleidžia iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris neatlieka Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų arba jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius) ir kartu su Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1589(2) (naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580(2) lydimojo projekto) nuostatomis, pagal kurias savivaldybės tarybos ir jos narių įgaliojimai nenutrūktų iš esmės tais pačiais atvejais kaip ir pagal galiojantį įstatymą (žr. šio projekto 2 straipsniu keičiamo Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 6–7 dalis). Be to, šioje nuostatoje išbrauktini žodžiai „laikinojo“ ir „laikinasis“ (galiojančiame Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme jų yra atsisakyta). Šią nuostatą derinant su galiojančio Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo ir minėtu projektu Nr.
XIVP-1589(2) keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, išbrauktinas žodis „merų“, nes pagal šį projektą mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai įvedus tiesioginį valdymą nenutrūktų, ir jam pasibaigus likusiam kadencijos laikui būtų renkama tik savivaldybės taryba. Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume Kodekso 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Pirmalaikiai savivaldybės tarybos rinkimai rengiami pasibaigus tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, jeigu pagal Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą savivaldybės tarybos įgaliojimai buvo nutrūkę.“
23Kodekso 13 straipsnio 5 dalyje formuluotę „kai jis netenka įgaliojimų“ reikėtų pakeisti tikslesne
formuluote „kai jo įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui“. Vienodinant šios dalies antrojo sakinio formuluotę su analogiška to paties straipsnio 2 dalies formuluote, išbrauktinas žodis „Mero“. Šiame sakinyje vietoj žodžio „naujų“ įrašytinas žodis „pirmalaikių“. 24. Kodekso 13 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą nustato Seimas, yra nesuderinta su Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir mero rinkimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. 25. Kodekso 14 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „tokių“. 26. Kodekso 14 straipsnio 2 dalies (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto) nuostatos, kuriomis Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikiami įgaliojimai skelbti pakartotinius rinkimus, diskutuotinos.
Ypač didelės abejonės kyla dėl šios komisijos įgaliojimų skelbti pakartotinius Seimo, Respublikos Prezidento rinkimus, taip pat pakartotinius rinkimus į Europos Parlamentą, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą
„pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus,
jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (191 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba pati Vyriausioji rinkimų komisija pripažintų negaliojančiais Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Vyriausioji rinkimų komisija yra rinkimus organizuojanti institucija, jos konstitucinė paskirtis – organizuoti rinkimus (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas). Konstitucijoje eksplicitiškai minimi tik valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus. Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarime pažymėta, kad „tikslios eilinių rinkimų dienos nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Atsižvelgdami į tai, manome, kad pagal Konstituciją įgaliojimai skelbti pakartotinius Seimo, Respublikos Prezidento rinkimus, taip pat pakartotinius rinkimus į Europos Parlamentą priklauso Seimui.
Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai skelbti nebent tik pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus ir pakartotinius mero rinkimus. Siūlytume Kodekso 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Vyriausioji rinkimų komisija“ įrašyti žodį „Seimas“, o Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte žodžius „pakartotinius rinkimus“ išbraukti, arba koreguoti šias nuostatas taip, kad Vyriausioji rinkimų komisija skelbtų tik pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus ir pakartotinius mero rinkimus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 2 dalies formuluotė „jeigu šiame kodekse nenumatyta kitaip“ išbrauktina, nes ji neturi jokio norminio turinio (Kodekse nėra nustatyta jokių kitokių pakartotiniams rinkimams skirtų teisės normų). 27. Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatą siūlytume patikslinti taip:
„Pakartotiniuose rinkimuose balsavimas užsienyje, taip pat su Lietuvos
valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose nerengiamas (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivo įgulos nariai ir keleiviai įrašyti į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus).“
nustatyti, kad „Pakartotiniams rinkimams mutatis mutandis taikomos šio kodekso XIV skyriaus nuostatos“, vertintina kaip perteklinė ir išbrauktina. 29.
„rinkimai rengiami ir vykdomi“, tikslintinos šios nuostatos: 14 straipsnio 5 dalyje žodis „organizuodama“
keistinas žodžiu „rengdama“; 15 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje žodis „organizuoti“ keistinas žodžiu „rengti“; 19 straipsnio 1 dalyje žodis „organizuoja“ keistinas žodžiu „rengia“;
vietoj žodžio „organizuoti“ (formuluotėse „organizuoti rinkimus“, „rinkimams organizuoti“) vartotinas žodis „rengti“; 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
žodžio „organizuojami“ (formuluotėje „rinkimai organizuojami“) vartotinas žodis
„rengiami“; 46 straipsnio 10 dalyje, 51 straipsnio 4, 5 dalyse, 131 straipsnio
pavadinime vietoj žodžio „organizuojant“ (formuluotėje „organizuojant rinkimus“) vartotinas žodis „rengiant“. 30. Kodekso 14 straipsnio 6 dalies nuostatos prasmė nėra visiškai aiški, nes sąlyga „Jeigu pakartotiniai rinkimai skelbiami neįvykus rinkimams arba įvykusių rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais“ yra nesuprantama, turint mintyje tai, kad pakartotiniai rinkimai ir tegali būti skelbiami nurodytais dviem atvejais. Manytina, kad ši nuostata turėtų būti išdėstyta taip: „Jeigu, rinkimams neįvykus arba įvykusių rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais, skelbiami pakartotiniai rinkimai, juose įskaitomi rinkimų politinės kampanijos dalyvių sumokėti rinkimų užstatai.“
keistinas žodžiu „suskirstoma“ (plg. su Kodekso 18 straipsnio 1 dalimi ir
žodžio „administracinį“ išbrauktinas žodis „teritorijų“ (nes kalbama apie Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį suskirstymą). 33.
balsavę rinkėjai, pagal kurių skaičių nustatomas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų skaičius, apibrėžiami trejopai. Šias nuostatas reikėtų suvienodinti, vartojant šio straipsnio 2 dalyje pateiktą tiksliausią formuluotę – „paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsienyje esančių rinkėjų“. 34. Kodekso 17 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti“ sudaroma antra, o tam tikrais atvejais – ir trečia Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. 34.1. Kelia abejonių nuostatos dispozityviškumas („gali būti sudaroma“), nes nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti priimtas sprendimas sudaryti antrą ar trečią Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, ar jos nesudaryti. Svarstytina, ar konstituciniame įstatyme neturėtų būti apibrėžti aiškūs ir išsamūs kriterijai, lemiantys Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sudarymą. 34.2. Nėra aišku, kodėl užsienyje esančių ir balsavusių rinkėjų skaičiui viršijus dviejų ar trijų Seimo rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, turėtų būti sudaromos ne daugiau kaip trys Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos, t. y. kodėl užsienyje esančių ir balsavusių rinkėjų skaičiui viršijus bet kokio skaičiaus vienmandačių rinkimų apygardų vidurkį neturėtų būti sudaroma atitinkamai Pasaulio lietuvių vienmandačių rinkimų apygardų. 34.3. Sudarant daugiau nei vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą lieka neaišku, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis užsienyje balsuojantys rinkėjai būtų priskiriami skirtingoms rinkimų apygardoms.
Manome, kad aiškiais kriterijais pagrįstas ir skaidrus rinkėjų priskyrimas rinkimų teritorijoms (įrašymas į konkrečius rinkėjų sąrašus) turėtų būti reglamentuotas įstatyme, nes kitaip galėtų kilti abejonių dėl rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principų užtikrinimo. 35. Kodekso 17 straipsnio 3 dalyje formuluotėje „Pasaulio lietuvių vienmandačių rinkimų apygarda“ vietoj žodžio „vienmandačių“ reikia įrašyti
„vienmandatė“. 36. Kodekso 24 straipsnio 1 dalyje konstrukciją „turi užtikrinti
<...> apsaugą“ siūlytume pakeisti konstrukcija „turi būti užtikrinta <...> apsauga“. 37. Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžio „komisijos“ įrašytini žodžiai „nario pareigų“. 38. Kodekso 27 straipsnio 3 dalyje nustatomame rašytinio pasižadėjimo tekste po žodžio „ištikimas“ skliaustuose įrašytina „(ištikima)“, o vietoj žodžių „laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų“ – žodžiai „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“. 39. Kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatas derinant su šio straipsnio pavadinimu, jos pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas – turėtų būti „sudaro apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“, o antrajame sakinyje prieš žodį „apylinkių“ išbrauktinas perteklinis žodis
„rinkimų“. 40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 30 straipsnyje yra dvi 3 dalys,
todėl šio straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad pirmąją 3 dalį reikėtų išbraukti kaip perteklinę, nes Vyriausiajai rinkimų komisijai taikytinos visos Kodekso 22 straipsnio nuostatos, kuriomis apibrėžtas visoms rinkimų komisijoms taikomas nepriklausomumo principas, o to straipsnio 3 dalyje Vyriausioji rinkimų komisija minima ir tiesiogiai. 41.
rinkimų komisija, kaip kolegiali institucija, registruoja rinkimų politinės kampanijos dalyvius (reiškianti, kad ši komisija priima sprendimus dėl jų registravimo), yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi nedera su Kodekso 68 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys (sąvokos „registruoja“ ir „priima sprendimą dėl registravimo“ teisiniu požiūriu yra sinoniminės). 42. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte po žodžio
„informavimo“ išbrauktinas kablelis, iškreipiantis visos nuostatos prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 32 straipsnio paskirtis – nustatyti
Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, šio straipsnio 1 dalies 22 punkte turėtų būti nustatyta tik informacijos skelbimo funkcija, o ne nuostatos, kuriomis reglamentuojama skelbtinos informacijos apimtis ir skelbimo tikslai. 43. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija skelbia pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir mero rinkimus, neatitinka Kodekso
vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą nustato Seimas, ir yra išbrauktina. 44. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto pradžioje vietoj žodžio
„įstatymų“ įrašytina „šio kodekso“, o pabaigoje vietoj formuluotės „nustato,
kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais“ (nes šis Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimas yra vykdomas ne „tarp rinkimų“ ir jį apima tos pačios dalies 1 punkte nustatytas šios komisijos įgaliojimas
„nustatyti galutinius rinkimų rezultatus“) įrašytina
formuluotė „pripažįsta Seimo nario mandatą kandidatams, užimantiems atsiradusias laisvas Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietas“. 45.
pradžioje įrašytina „šio kodekso nustatytais atvejais“, formuluotė
„savivaldybių tarybų rinkimų“ keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir merų
rinkimų“, vietoj formuluotės „išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ įrašytina
„užimančių atsiradusias laisvas savivaldybės tarybos narių vietas“, o
formuluotė „nustato, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru“ išbrauktina, nes šis Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimas yra vykdomas ne „tarp rinkimų“ ir jį apima tos pačios dalies 1 punkte nustatytas šios komisijos įgaliojimas „nustatyti galutinius rinkimų rezultatus“. 46. Neaišku, kodėl Kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nėra paminėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip mandatų komisijos, įgaliojimai, susiję su Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimu ar mandato netekimu ir atsiradusios laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimu (žr. Kodekso 173 straipsnio 2 dalį, 176 straipsnio 5 dalį ir 6 dalies 1 punktą, 178 straipsnio 1 dalį). Manome, kad ši dalis turėtų būti papildyta tokiu nauju 6 punktu: „šio kodekso nustatytais atvejais tarp rinkimų į Europos Parlamentą priima ir skelbia sprendimus dėl Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ar mandato netekimo ir dėl atsiradusios laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimo“ (6 punktas pernumeruotinas). 47. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 6 punkte (jeigu ši dalis būtų papildyta nauju 5 punktu – 7 punkte) po žodžių „išrinktiems kandidatams“ įrašytina „ir kandidatams, kuriems pripažįstamas mandatas į atsilaisvinusią vietą,“ (plg. su Kodekso 172 straipsnio 10 dalimi). 48. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte žodis formuluotė „dokumentus dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“ keistina formuluote „su rinkimų politinių kampanijų finansavimu ir politine reklama susijusius dokumentus“. 49.
„ištikimas“ skliaustuose įrašytina „(ištikima)“, o vietoj žodžių „laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų“ – žodžiai „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“. 50. Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 3 dalies formuluotė „užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų
sąrašą, parašų rinkimu pagal šio Kodekso 79 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, rinkėjų parašų rinkimu“ tikslintina taip: „organizuoti rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimo pagal šio Kodekso 79 straipsnį ir dalyvauti juos renkant, taip pat organizuoti Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, parašų rinkimo ir dalyvauti juos renkant“. 51. Kodekso 40 straipsnio 1 dalyje po 2 punkto yra 4 punktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 16 straipsnio, kuris yra analogiškas Kodekso 40 straipsniui, 1 dalies 3 punkte yra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos nario teisė „kartu su kitais Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais reikalauti sušaukti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį“. Jeigu Kodekse šios teisės atsisakoma, 40 straipsnio 1 dalies punktus reikėtų atitinkamai pernumeruoti. 52. Kodekso 44 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir tie teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas).
Taigi, Rinkimų kodekse tiesiogiai nenustačius, kad tam tikras Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtas nenorminio pobūdžio sprendimas (teisės taikymo aktas) skelbiamas Teisės aktų registre, jis būtų oficialiai skelbiamas tik šios komisijos interneto svetainėje. Manome, kad visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos priimami teisės taikymo aktai (dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose nustatymo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais; rinkimų pripažinimo neįvykusiais; pakartotinių rinkimų paskelbimo (jeigu šiai komisijai būtų suteikti įgaliojimai skelbti pakartotinius rinkimus, – žr. pastabą dėl Kodekso 14 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto); mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo) turėtų būti oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.
Atsižvelgdami į tai, siūlome Kodekso 44 straipsnio 4 dalį papildyti antruoju sakiniu: „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo arba registravimo panaikinimo, galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose nustatymo, galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, rinkimų pripažinimo neįvykusiais, mandato netekimo, įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui, mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.“ Jeigu ši komisija turėtų įgaliojimus skelbti pakartotinius rinkimus, šioje nuostatoje po žodžių „rinkimų pripažinimo neįvykusiais“, po kablelio, įrašytina „pakartotinių rinkimų paskelbimo“. 53. Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje formuluotė
„savivaldybių tarybų rinkimuose“ keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir
merų rinkimuose“. 54. Kodekso 48 straipsnio 9 dalyje po žodžių „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka skiria“ praleistas žodis „iš“. 55. Kodekso 49 straipsnio pavadinime išbrauktini pertekliniai žodžiai „organizuojant ir“. 56.
vietos neturinčių asmenų apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, atitinkamai Kodekso 57 straipsnyje (pavadinime ir visose dalyse) vietoj formuluotės
„neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos“ įrašytina „nedeklaravę
gyvenamosios vietos“, o 59 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Deklaruotos gyvenamosios vietos neturintis“ įrašytina „Gyvenamosios vietos nedeklaravęs“. 57. Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose. Šio straipsnio 4 dalyje nustačius, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lieka neaišku, kaip būtų įgyvendinama imperatyvi šio straipsnio 4 dalies nuostata, t. y. kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami gyvenamosios vietos nedeklaravę teisę rinkti turintys asmenys, įtraukti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą. Pažymime, kad Kodekso 57 straipsnyje išsprendžiamas tik tokį norą pareiškusių rinkėjų, o ne visų rinkimų teisę turinčių ir pagal 55 straipsnio 3 dalį į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomų rinkėjų įrašymo į rinkimų apygardos ar rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą klausimas. 58.
rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją (savivaldybės rinkimų komisijos veiklos teritorija nesutampa su rinkimų apygardos teritorija), o savivaldybės rinkimų apygarda sudaroma tik savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, Kodekso 55 straipsnio 4 dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina, atsisakant šio priskyrimo tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsižvelgiant į dvi pastarąsias pastabas, Kodekso 55 straipsnio 4 dalis galėtų būti formuluojama taip: „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše kiekvienas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs rinkėjas priskiriamas vienmandatei rinkimų apygardai Seimo rinkimuose, daugiamandatei rinkimų apygardai savivaldybių tarybų rinkimuose, vienmandatei rinkimų apygardai mero rinkimuose ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.“
„Kai rengiant Seimo rinkimus sudaromas Pasaulio lietuvių
vienmandatės (-ių) rinkimų apygardos (-ų) rinkėjų sąrašas (-ai)“ turėtų būti įrašyta sąlyga „Kai rengiant Seimo rinkimus sudaroma (-os) Pasaulio lietuvių vienmandatė (-ės) rinkimų apygarda (-os)“. Šioje dalyje po žodžio „vienmandatės“ įrašytina „(-ių)“. 60. Kodekso 59 straipsnio pavadinime ir 2 dalyje vietoj formuluotės „teritorinėse policijos įstaigos areštinėse“ turėtų būti įrašyta formuluotė „teritorinių policijos įstaigų areštinėse“ (žr. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1522(2) dėstomo naujos redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, taip pat kitas Kodekso nuostatas). 61. Kodekso 64 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „prasideda“ išbrauktinas brūkšnys. 62. Kodekso 64 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „kompanijos“ formuluotėje „politinės kompanijos“ įrašytinas žodis „kampanijos“.
Analogiškai taisytinos Kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 107 straipsnio 1 dalies, 124 straipsnio 3 dalies nuostatos. 63. Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „įteikimas“ turėtų būti įrašytas kabliataškis, o po jo – žodžiai „šiuo etapu“ (plg. su šios dalies 2, 4 punktais). 64. Kodekso 65 straipsnio 8 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje merų rinkimų apygardoje“ įrašytina formuluotė „merų rinkimuose“ (dukart), nes merai, kitaip nei Seimo nariai, kitokiose rinkimų apygardose nerenkami (plg. su toje pačioje nuostatoje vartojama formuluote „Respublikos Prezidento rinkimuose“). 65. Kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vienodinant jo nuostatą su analogiškomis kitų straipsnių nuostatomis, po žodžio
„įregistruota“ vietoj žodžio „įstatymų“ įrašytina „įstatymo“. 66. Kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte
aplinkybės, kurioms esant vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai reikalaujama tos rinkimų apygardos rinkėjų, – kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, paskelbta ekstremalioji situacija, paskelbtas karantinas, laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai, kurie trukdo rinkti rinkėjų parašus, – išdėstytos taip, kad paskutinė sąlyga „trukdo rinkti rinkėjų parašus“ apima tik „asmenų judėjimo laisvės ir kitus ribojimus“, o įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną reikalavimas surinkti mažesnį rinkėjų parašų skaičių būtų taikomas nepriklausomai nuo to, ar yra kliūčių rinkti parašus.
Atsižvelgdami į tai, Kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrąjį sakinį siūlome patikslinti, vietoj žodžio „kurie“ įrašant žodžius „ir tai“, o vietoj žodžio „šie“ – žodžius „rinkti rinkėjų parašus trukdantys“ („Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai, ir tai trukdo rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi rinkti rinkėjų parašus trukdantys ribojimai.“). Atitinkamai tikslintina šio straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas. 67.
straipsnio 3 dalį, partijos keliamam kandidatui vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1 000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pažymėtina, jog vien tai, kad partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą. Juolab kad pagal Kodekso
pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Atsižvelgdami į tai, laikomės Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. XIVP-1279(2) pateiktos pozicijos, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Mūsų nuomone, nėra argumentų, kurie paneigtų nurodytą oficialiąją konstitucinę doktriną, o siūlomas teisinis reguliavimas gali neatitikti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principų. 68. Kodekso 70 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„numatytą tvarką“ įrašytini žodžiai „nustatyta tvarka“. 69.
dalies konstrukcija taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos (pavyzdžiui, taip: „Kandidatu į Respublikos Prezidentus gali išsikelti arba būti politinės partijos keliamas kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu ir yra surinkęs ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų parašų.“). 70. Kodekso 71 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„politinės likviduojamos partijos“ įrašytina formuluotė „likviduojamos
politinės partijos“. 71. Kodekso 72 straipsnio 1 dalies formuluotėje „likviduojamos politinės partijos ar politinio komiteto teisinio statuso“ prieš žodį „politinio“ įrašytina
„likviduojamo“. 72. Kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, vienodinant
jos nuostatas su analogiškomis kitų straipsnių nuostatomis, po žodžio
„įregistruoti“ įrašytina „įstatymo nustatyta tvarka“. Šios dalies formuluotėje „likviduojamos politinės partijos ar politinio komiteto teisinio statuso“ prieš žodį „politinio“ įrašytina
„likviduojamo“. 73. Kodekso 73 straipsnio 3 dalies 2 punkte po
kabliataškio esanti nuostata „šis reikalavimas netaikomas tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi šie ribojimai“ išbrauktina, nes rinkimuose į Europos Parlamentą, kurie vykdomi vienoje visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ji yra neaktuali. 74.
siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose politinės partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose ši partija yra kėlusi merą ir kandidatų sąrašą“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas, todėl šioje nuostatoje reikėtų arba išbraukti žodžius „ir kandidatų sąrašą“, arba vietoj žodžių „eiliniuose mero rinkimuose“ įrašyti žodžius „eiliniuose tos savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose“). Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas politinės partijos ar politinio komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių politinių organizacijų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie politinės partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą. Pagal lygios rinkimų teisės principą, save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams taip pat turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Atsižvelgdami į tai, laikomės minėtoje Teisės departamento išvadoje Nr. XIVP-1279(2) pateiktos pozicijos, kad Kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomas teisinis reguliavimas gali neatitikti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principų. Šių principų nepažeistų tik šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais. 75.
reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas politinės partijos keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ši partija yra kėlusi kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Laikomės minėtoje Teisės departamento išvadoje pateiktos pozicijos, kad visiems save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį (mūsų vertinimu, Kodekso 72 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūlomas teisinis reguliavimas gali neatitikti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principų) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui. Manome, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų „užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. 76.
kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas politinių partijų, kurios yra dalyvavusios paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinkusios daugiau rinkėjų balsų negu šiame straipsnyje nustatytas reikiamas mažiausias sąrašą remiančių rinkėjų parašų skaičius, keliamiems sąrašams (šioje nuostatoje prieš žodžius „sąrašą“ ir
„sąrašams“ įrašytina „kandidatų“). Laikomės minėtoje Teisės departamento
išvadoje pateiktos pozicijos, kad pagal kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus visoms politinėms organizacijoms turėtų būti taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį (mūsų vertinimu, Kodekso
konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principų) ir kad per eilinius rinkimus preziumuojant, jog politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. 77. Atsižvelgiant į Kodekso 75 straipsnio
„Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai
dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir Kodekso
tikslintina konstrukcija „daugiamandatėje (-e) rinkimų apygardoje (-e)“ – turėtų būti
„daugiamandatėje (-se) rinkimų apygardoje (-se). 79.
79Neaišku, kodėl pagal Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktą asmuo,
keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi pateikti pasirašytą įsipareigojimą, jeigu bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento, Seimo nario, mero pareigomis, bet neturi įsipareigoti nutraukti su savivaldybės tarybos nario ir Europos Parlamento nario pareigomis nesuderinamą darbą ar kitokią veiklą. 80. Kodekso 76 straipsnio 1 dalyje ir kitose šio straipsnio nuostatose sąvokos
„kandidatas“ vartojimas yra klaidinantis (išskyrus sąvoką „kandidato anketa“),
nes kalbama apie asmenis, kurie dar nėra registruoti kandidatais. Siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, šiame straipsnyje vartotina formuluotė „asmuo, siekiantis tapti kandidatu“ (plg. su šio straipsnio 3 dalies nuostata). 81. Pagal Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punktą asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje privalo nurodyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, o jeigu turėjo kitos valstybės pilietybę, turi pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalavimas, kad jie pateiktų dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą būtų konstituciškai nepagrįstas.
Todėl, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotėje „ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe“ vietoj žodžio „jis“ reikėtų įrašyti žodžius „asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus“. Šiame punkte pertekliniai žodžiai „turimą ar turėtą“ išbrauktini. 82. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies
panaikintas“ taisytina, po žodžio „išnykęs“ išbraukiant prasmę iškreipiantį kablelį ir vietoj jungtuko „ar“ įrašant „arba“ („nepaisant to, ar teistumas išnykęs arba panaikintas“), arba šią formuluotę pakeičiant formuluote „nepaisant to, ar teistumas išnykęs (arba panaikintas)“. Atitinkamai taisytina Kodekso 194 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata. Svarstytina, ar šio punkto formuluotėje „taip pat teistumo išnykimo faktą bei datą“ po žodžio „išnykimo“ nereikėtų įrašyti ir kito teistumo pasibaigimo pagrindo, pavyzdžiui, skliaustuose nurodyti „(arba panaikinimo)“. 83. Kodekso 76 straipsnio 2 dalyje sąvokos „kandidatas į Respublikos Prezidentus“ vartojimas yra klaidinantis, nes kalbama apie asmenį, kuris dar nėra registruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus. Siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, šiame straipsnyje vartotina formuluotė „asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“ (plg. su šio straipsnio 3 dalies nuostata). 84.
asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekdamas tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatyta teisinių pasekmių, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su galiojančio Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsniu). 85. Kodekso 76 straipsnio 7 dalyje po žodžio „mandato“ (prieš žodžius „už priesaikos sulaužymą“) įrašytinas praleistas žodis skliaustuose „(įgaliojimų)“ (plg. su tos pačios nuostatos pradžia). 86. Taisytina Kodekso 80 straipsnio dalių numeracija – paskutinė turėtų būti 7 dalis. 87. Kodekso 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas. Šio straipsnio 7 dalies pradžioje iš esmės tik kartojamas 4–6 dalių norminis turinys (vėl vardijamos aplinkybės, dėl kurių kandidato ar kandidatų sąrašo registravimas panaikinamas), be to, joje yra dukart pakartotų tų pačių fragmentų, todėl, siekiant glaustumo, tų nuostatų atsisakytina, šio straipsnio
panaikinimo po rinkimų dienos, perkeliant ją iš 7 dalies, o 7 dalyje nustatytinos tik registravimo panaikinimo pasekmės. Siūlytume tokią 6 dalies formuluotę: „6.
Jeigu įregistravusi kandidatą ar kandidatų sąrašą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad tas kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ji likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo po rinkimų dienos.“ Šio straipsnio 7 dalis dėstytina taip: „7. Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už šį sąrašą paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.“
88Atsižvelgiant į rinkimų skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo,
sąžiningos konkurencijos principus, svarstytina, ar Kodekso 81 straipsnis neturėtų būti papildytas tokia nuostata: „Vyriausioji rinkimų komisija, likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos nustačiusi pagrindą panaikinti kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą, visuomenės informavimo priemonėmis informuoja rinkėjus apie tai, kad kandidato ar kandidatų sąrašo registravimas iki galutinių rezultatų patvirtinimo bus panaikintas, už tą kandidatą ar kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai bus pripažinti negaliojančiais ir gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.“
„pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo
nuostatas, numatytas šiame kodekse“ siūlome performuluoti taip: „pažeidęs šiame kodekse nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką“.
Šio straipsnio 7 dalies formuluotė „pažeidę draudimo papirkti rinkėjus, rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir informacijos pateikimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nuostatas, numatytas šiame kodekse“ keistina formuluote „pažeidę šiame kodekse nustatytą draudimą papirkti rinkėjus, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką ar reikalavimą pateikti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6 dalies nuostata). 90. Kodekso 81 straipsnio 6 dalyje po skaičiaus „4“ įrašytina „ar 5“ (nes kandidatų sąrašo registravimo sąlygos nustatytos šio straipsnio 5 dalyje). 91. Kodekso 81 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos, kad kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą Vyriausioji rinkimų komisija gali panaikinti likus lygiai 12 dienų iki rinkimų dienos, yra nesuprantamos ir turėtų būti patikslintos, prieš skaičių „12“ įrašant „ne mažiau kaip“. 92. Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje formuluotė „Panaikinus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registravimą, už šį sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai“ taisytina taip: „Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už šį sąrašą paduoti rinkėjų balsai“. 93. Kodekso 81 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „likus“ išbrauktini pertekliniai žodžiai „iki rinkimų“ (jie toliau pakartoti dar kartą). Šioje dalyje žodis „įrodoma“ keistinas žodžiu „nustatoma“. 94. Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje po žodžio „paskelbiami“ įrašytina „galutiniai“. 95.
rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiama informacija tik „pagal partijos ar politinio komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus“. Pažymime, kad formuluotė neapima jokių save išsikėlusių kandidatų duomenų skelbimo, t. y. galėtų būti skelbiami tik politinių organizacijų iškeltų, o ne save išsikėlusių kandidatų duomenys. Diskutuotina, ar toks yra šios normos tikslas ir ar siūloma formuluote nebūtų pažeidžiama visuomenės teisė būti informuotai ir kandidatų lygiateisiškumo principas. 96. Kodekso 95 straipsnio 7 dalyje po žodžių „iki paskelbdamas“ įrašytina
„politinę“. 97. Kodekso 97 straipsnio 5 dalies formuluotė „ne
vėliau kaip per 10 darbo dienų, kai paskleidžiama politinė reklama nuo jos paskleidimo“ tikslintina (galbūt turėta omenyje „ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos paskleidimo“). 98. Kodekso 99 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „komisija“ turėtų būti įrašyta „komisijai“. 99. Kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nurodžius, kad auka laikoma „arba šio kodekso 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikiama nauda“, žodžiai „kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai“ yra išbrauktini kaip pertekliniai, nes visi šie objektai yra išvardyti Kodekso 109 straipsnio 1 dalyje kaip nepiniginės aukos. 100. Kodekso 118 straipsnio 2 dalies punktų numeracija taisytina – paskutinis turėtų būti 5 punktas. 101. Kodekso 120 straipsnyje 2 dalyje po šios dalies numerio įrašytinas taškas. 102. Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje du kartus iš eilės pakartotas žodis
„savivaldybės“. 103. Kodekso 154 straipsnio 2 dalies 4 punkte keistinos klaidinančios
nuostatos „laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja“, „būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja“.
Skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus, negaliojančiais laikomi Kodekso 156 straipsnyje nurodyti biuleteniai, o Kodekso 154 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti biuleteniai šiuo atžvilgiu nelaikytini „negaliojančiais“ ir turėtų būti įvardijami kaip „neskaičiuojami“ ar pan. 104. Kodekso 154 straipsnio 2 dalies 5 punkto atsisakytina, nes jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su tuo, kas nustatyta tos pačios dalies
rinkimų komisijos įgaliojimai nustatant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu „Rinkimų apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“, kuo skiriasi jų pavadinimai; be to, 162 straipsnio pavadinimas neatspindi jo turinio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitur Kodekso tekste vartojama formuluotė „apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“ (įskaitant skirsnio ir straipsnių pavadinimus, pavyzdžiui, 162, 164 straipsnių pavadinimuose), todėl neaišku, kodėl vienintelio 163 straipsnio pavadinime įrašyta „Rinkimų apygardos“. 106. Kodekso 167 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad jeigu Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“, praktikoje galėtų būti pritaikoma tik tuo atveju, jeigu daugiau kaip du kandidatai gautų vienodą balsų skaičių.
Vadovaujantis straipsnio nuostatomis negalėtų būti išspręsta situacija, kai vienas kandidatas būtų surinkęs daugiausia balsų, bet nepakankamai, kad būtų išrinktas pagal straipsnio 2 dalies 1 punktą, o keli kandidatai būtų surinkę vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių (tokiu atveju nebūtų išpildyta sąlyga „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai“). 107. Kodekso 167 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodį „Prezidentu“ įrašytina „Respublikos“. 108. Kodekso 167 straipsnio 4 dalies 4 punktą reikėtų papildyti analogiškai kaip siūloma nustatyti dėl pakartotinio balsavimo Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, t. y. po šio punkto nuostatos, kad per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, įrašytina „neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“. 109. Kodekso 170 straipsnio 7 dalyje išbrauktina nereikalinga, per klaidą į šią nuostatą įrašyta, formuluotė „(ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą)“. Šios dalies nuostata, kad mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso 171 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią galutinę kandidatų eilę sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos. 110. Kodekso 171 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad galutinę kandidatų eilę sąraše Vyriausioji rinkimų komisija skelbia Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 18 punktą Teisės aktų registre oficialiai skelbiami tie kolegialių institucijų priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, taigi Rinkimų kodekse tiesiogiai nenustačius, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo skelbiamas Teisės aktų registre, jis būtų oficialiai skelbiamas šios komisijos interneto svetainėje. Tačiau turint mintyje tai, kad galutinė kandidatų eilė sąraše yra galutinių rinkimų rezultatų dalis, ši eilė turėtų būti skelbiama kartu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (žr. pastabą dėl Kodekso 179 straipsnio 3 dalies). Atsižvelgiant į visa tai, Kodekso 171 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre“. 111. Kodekso 172 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „laikomas sustabdytu“ reikėtų įrašyti „sustabdytas“. 112. Kodekso 172 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos „su tos savivaldybės, kurios tarybos nariu asmuo yra“, mero pareigomis (1 punktas). Abejotina, ar savivaldybės tarybos nario pareigos galėtų būti suderinamos su kitos savivaldybės mero pareigomis, todėl svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti patikslinta. 113. Kodekso 172 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų tarpusavio santykis neaiškus, nėra aišku, kodėl 8 dalyje minimi tik Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai. 114. Kodekso 172 straipsnio 9 dalyje vietoj netikslios formuluotės „pareigų, nurodytų šio straipsnio 1–7 dalyse“ įrašytina „pareigų, nesuderinamų su pareigomis, į kurias jis išrinktas“. 115.
dalimi: „3. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl Europos Parlamento nario mandato netekimo oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.“ (plg. su Kodekso 174 straipsnio 3 dalimi, 175 straipsniu). 116. Kodekso 174 straipsnio 1 dalies antrasis ir paskutinis sakiniai papildytini, jų pabaigoje, atitinkamai po žodžių „pripažinimo“ ir „netekimo“, įrašant formuluotę „ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre“. 117. Kodekso 174 straipsnyje liko nesureguliuotas eiliniuose (arba pakartotiniuose) mero rinkimuose išrinkto mero mandato arba su juo nesuderinamų pareigų atsisakymas, nes šiame straipsnyje, būtent jo 3 dalyje, minimas tik pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas meras. Manytina, kad tai galėtų būti ištaisyta, šio straipsnio 3 dalyje formuluotę „išrenkamas pirmalaikiuose mero rinkimuose“ pakeitus formuluote „išrenkamas meru“, – tokiu atveju išrinktas meras atsisakyti mandato arba su juo nesuderinamų pareigų privalėtų iki priesaikos davimo dienos. Jeigu eiliniuose arba pakartotiniuose rinkimuose išrinktas meras šią pareigą būtinai turėtų atlikti iki tos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos, šį straipsnį reikėtų papildyti nauja 3 dalimi (kitas dalis atitinkamai pernumeruoti), kurioje turėtų būti nustatyta mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūra, numatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl mero mandato netekimo priėmimas ir paskelbimas Teisės aktų registre. 118. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punkto antrasis sakinys tikslintinas taip, kad būtų aišku, kurie iš jame išvardytų alternatyvių reikalavimų būtų taikomi merui. 119.
tarybos narys, o savivaldybės vykdomoji institucija, manome, kad jam neturėtų būti taikomas Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas įgaliojimų nutrūkimo pagrindas (kai jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius), todėl siūlome dėl teisinio aiškumo šiame punkte vietoj žodžio „jis“ įrašyti žodžius
„savivaldybės tarybos narys“ (Teisės departamento pozicija dėl naujos
redakcijos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1580(2) numatytų merui suteikti įgaliojimų, būdingų savivaldybės tarybos vadovui, išdėstyta šio departamento 2022 m. gegužės 10 d. išvados Nr. XIVP-1580 1, 36 pastabose; taip pat žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies VIII skyriaus 4.2–5 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą). 120. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai „savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje“.
Ši nuostata yra nesuderinta nei su galiojančio Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų ir 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis (pagal kurias savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nenutrūksta, o tik sustabdomi ir tuo atveju, kai tiesioginis valdymas įvedamas, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su karo padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, taip pat tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba neatleidžia iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris neatlieka Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų arba jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius), nei su Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1589(2) (naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580(2) lydimojo projekto) nuostatomis, pagal kurias mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai įvedus tiesioginį valdymą nenutrūktų jokiais atvejais, o savivaldybės tarybos ir jos narių įgaliojimai nenutrūktų iš esmės tais pačiais atvejais kaip ir pagal galiojantį įstatymą (žr. šio projekto 2 straipsniu keičiamo Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 5–7 dalis). Be to, šioje nuostatoje išbrauktini žodžiai
„laikinai“ ir „laikinas“ (galiojančiame Tiesioginio valdymo savivaldybės
teritorijoje įstatyme jų yra atsisakyta), taip pat dėl glaustumo atsisakytina perteklinių žodžių „įstatymų nustatyta tvarka“.
Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume Kodekso 176 straipsnio
sprendimu įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytus atvejus“. 121. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo Kodekso 176 straipsnio 4 dalyje turėtų būti nustatytas dar vienas savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindas – „jis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą“ (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, taip pat žr. šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl to punkto formuluotės). 122. Kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako, – pagal įsigaliojusį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;“. 123. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo Kodekso 176 straipsnio 5 dalyje turėtų būti nustatytas dar vienas Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindas – „jis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą“ (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, taip pat žr. šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl to punkto formuluotės). 124. Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje žodį „atitinkamai“ reikėtų perkelti į vidinius skliaustus, po žodžio „pažeidė“. 125.
teisinės pasekmės, kylančios jau po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėjus, kad kandidato anketoje pateikta žinomai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija, neturėtų būti minimas ir tas atvejis, kai paaiškėja, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimą). Jeigu ir dėl šios informacijos nuslėpimo turėtų kilti tokios pat pasekmės, Kodekso 176 straipsnio 6 dalis tikslintina taip: po žodžio „padarymo“, po kablelio, įrašytina „arba anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą“, o vidiniuose skliaustuose vietoj „7, 11 arba 12 punkto“ įrašytina „7, 11, 12 arba 13 punkto“. 126. Kodekso 176 straipsnio 6 dalies 1 punkto formuluotę „netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre“ reikėtų patikslinti taip: „netekusiu mandato (arba jo įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais) ir šį sprendimą oficialiai paskelbia Teisės aktų registre“ (atsižvelgiant į tai, kad priesaikos dar nedavęs asmuo netektų mandato, o jau prisiekus nutrūktų jo įgaliojimai; sprendimas galėtų būti skelbiamas ir interneto svetainėje, bet jeigu jis oficialiai būtų skelbimas Teisės aktų registre, tai paskelbimas interneto svetainėje būtų neoficialus ir jo minėti konstituciniame įstatyme nereikia). 127.
Respublikos Prezidentui“, nes Respublikos Prezidentas neturi jokių įgaliojimų spręsti įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimų, taigi perduoti jam visą informaciją šiuo klausimu nebūtų jokios prasmės. 128. Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad galutiniai rinkimų rezultatai – tai „išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus ir paskelbimas arba sprendimo dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais paskelbimas, arba neįvykusių rinkimų paskelbimas“. Ši galutinių rinkimų rezultatų apibrėžtis vertintina kritiškai, nes ji neatitinka įprastos „galutinių rinkimų rezultatų“ sampratos, apima ir tas situacijas, kai rinkimų rezultatai nėra nustatomi (kai rinkimai neįvyksta arba yra pripažįstami negaliojančiais), ir todėl nedera su kitomis Kodekso nuostatomis (pavyzdžiui, su 32 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, pagal kurias galutinių rinkimų rezultatų nustatymas bei paskelbimas ir rinkimų pripažinimas negaliojančiais yra skirtingi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai; 64 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje minimas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais; ir kt.). Mūsų nuomone, galutiniai rinkimų rezultatai reiškia išrinktų kandidatų, o kai rinkimai vykdomi daugiamandatėje rinkimų apygardoje – ir galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose, reikšmingos visą būsimą kadenciją, nustatymą pagal balsavimo rezultatus ir neapima nei jų „paskelbimo“ elemento, nei juolab situacijų, kai rinkimai neįvyksta arba rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, t. y. kai rinkimai baigiasi „be rezultatų“.
Atsižvelgdami į tai, siūlome Kodekso 179 straipsnio 1 dalies nuostatą išdėstyti taip:
„Galutiniai rinkimų rezultatai – išrinktų kandidatų, taip pat galutinės
kandidatų eilės kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymas pagal balsavimo rezultatus.“ Kaip minėta, galutinių rinkimų rezultatų samprata neapima sprendimų dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais ir rinkimų pripažinimo neįvykusiais, todėl Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje šie sprendimai nepriskirtini
„galutinių rinkimų rezultatų“ kategorijai, tačiau kadangi abiem šiais atvejais,
kaip ir paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, konkrečių rinkimų procesas iš esmės užbaigiamas, su šių sprendimų (o ne tik sprendimo dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo) paskelbimu Kodekse taip pat turėtų būti siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 10 punktas), politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 125 straipsnio 1 dalis), rinkimų politinės kampanijos laikotarpis ir jos etapai (64 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies
punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (95 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis,
skleidėjo deklaracijos pateikimas (97 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (120 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (125 straipsnio 1 dalis) ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir (arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui.
Atsižvelgdami į tai, siūlome Kodekso 179 straipsnio 1 dalies nuostatą išdėstyti taip:
„Galutiniai rinkimų rezultatai – išrinktų kandidatų, taip pat galutinės
kandidatų eilės kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymas pagal balsavimo rezultatus.“ Kaip minėta, galutinių rinkimų rezultatų samprata neapima sprendimų dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais ir rinkimų pripažinimo neįvykusiais, todėl Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje šie sprendimai nepriskirtini
„galutinių rinkimų rezultatų“ kategorijai, tačiau kadangi abiem šiais atvejais,
kaip ir paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, konkrečių rinkimų procesas iš esmės užbaigiamas, su šių sprendimų (o ne tik sprendimo dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo) paskelbimu Kodekse taip pat turėtų būti siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 10 punktas), politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 125 straipsnio 1 dalis), rinkimų politinės kampanijos laikotarpis ir jos etapai (64 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies
punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (95 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis,
skleidėjo deklaracijos pateikimas (97 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (120 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (125 straipsnio 1 dalis) ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir (arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui. 129.
komisijos sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo būtų skelbiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir 19 straipsnio 1 dalį Teisės aktų registre registruojami ir oficialiai skelbiami tie kolegialių institucijų priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Taigi, Rinkimų kodekse tiesiogiai nenustačius, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo skelbiamas Teisės aktų registre, jis būtų oficialiai skelbiamas šios komisijos interneto svetainėje. Tačiau atsižvelgiant į šio sprendimo svarbą neabejotina, kad jis turėtų būti oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre. Todėl siūlome Kodekso 179 straipsnio 3 dalies nuostatą išdėstyti taip: „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų dienos arba pakartotinio balsavimo dienos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.“
savivaldybės tarybos rinkimai – tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Kodekso
taip: „Jeigu mero rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas, sprendimas dėl tos savivaldybės tarybos galutinių rinkimų rezultatų nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių mero rinkimų rezultatų nustatymo.“
131Kodekso 180 straipsnio 1 straipsnyje vietoj formuluotės „po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo
dienos“ įrašytina formuluotė „po jos sprendimo dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo oficialaus paskelbimo dienos“. 132. Kodekso XVIII skyriaus pavadinime išbrauktina jo dalis „Pakartotiniai rinkimai“, nes šiame skyriuje pakartotiniai rinkimai nereguliuojami. 133.
„teisėto“ (plg. su šio straipsnio 1 dalimi). 134. Kodekso 189 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „apylinkės“ įrašytinas žodis
„rinkimų“. 135. Kodekso 189 straipsnio 3 dalies pabaigoje po žodžių „iki galutinių rinkimų rezultatų“ įrašytinas trūkstamas žodis „nustatymo“ arba „paskelbimo“ (dienos). 136. Kodekso 189 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis skliaustuose
esantis žodis „(neveikimas)“. 137. Kodekso 190 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „papildomą“ įrašytinas žodis „rinkimų“ (apylinkės). 138. Kodekso 193 straipsnio 1 dalies 13 punkte žodis „įrodoma“ keistinas žodžiu „nustatoma“. Vietoj žodžio „kandidatas“ siūlytume vartoti žodį „asmuo“, nes kandidato anketos pateikimo metu jis dar nėra įregistruotas kandidatu (tas pat pasakytina ir dėl šios dalies 14 ir 15 punktų). Derinant šio punkto konstrukciją su kitų šios dalies punktų nuostatų konstrukcijomis, šis punktas galėtų būti išdėstytas taip: „13) informacijos, kad asmuo yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nepateikimas kandidato anketoje (jeigu įstatymų nustatyta tvarka nustatomas šio bendradarbiavimo faktas);“. 139. Kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punktas, derinant jo konstrukciją su kitų šios dalies punktų nuostatų konstrukcijomis, galėtų būti išdėstytas taip:
„14) informacijos, kad asmuo po 1990 m. kovo 11 d. teismo įsiteisėjusiu
nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, nepateikimas kandidato anketoje;“. 140.
kodekso pažeidimu nelaikomas Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytos informacijos, kad asmuo buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų arba neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nepateikimas kandidato anketoje. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
2022-03-
dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai: Viktorija Staugaitytė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5734 Pagal Kodekso
(turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“.
„Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš 60 dienų iki rinkimų dienos, „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“. Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje.
Manome, kad Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostata „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Nepritarti Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reglamentavimas yra numatytas ir dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui.
Nepritarti Teisės departamento pastaboje minima Rinkimų kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijai, nes privalomoji tarnyba yra viena iš tikrosios karo tarnybos rūšių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
110 Kodekso 32 straipsnio
įgaliojimai duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse, 86 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnyje,
nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir
(arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai).
Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1, 2 dalys); Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas), taip pat kad pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr.
į tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas, su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę, todėl VRK negali turėti įgaliojimų duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Nepritarti Pastebėta, kad teikiant antrą patobulintą Rinkimų kodekso projekto XIVP-1279(2) variantą, buvo atsisakyta kodekse numatyti kandidatų visų rūšių rinkimuose neliečiamybės instituto. Liko tik procedūrinė nuostata iš senesnės redakcijos įstatymo, numatanti VRK kompetenciją spręsti dėl neliečiamybės panaikinimo. Nesant Rinkimų kodekse įtvirtinto paties kandidatų neliečiamybės instituto, procedūrinės nuostatos neišbraukimas netraktuotinas prieštaravimu Konstitucijai pažeidimu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
176214 Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas, 74 straipsnis);
m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 23 d. sprendimai). Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Šių Konstitucijoje (jos 59 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 5 ir 7 punktuose,
vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 5 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktus, 2 dalį, 78 straipsnio 1 dalies 13, 14 punktus, 2, 3 dalis, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes
Šie teisiniai faktai pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais. Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, per Kodekse nustatytą terminą nuo atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, per Kodekse nustatytą terminą nuo atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir
Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir
Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
2 dalies 4 punkto nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio
„įstatymo“ įrašius žodžius „šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1
dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu pripažintų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktuose (Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose) nustatytais pagrindais.
Nepritarti Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti pagrindus, kada Seimo nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. Tarp jų ir šiuos:
Kodekso nuostatomis nesiūloma paneigti, Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 5 ir 7 punktų reguliavimo, kad tais atvejais, kai Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekia arba prisiekia lygtinai, kai Seimas panaikina Seimo nario mandatą apkaltos procese, kai Seimo narys pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario priesaika - turi būti priimamas atitinkamas Seimo nutarimas. Rinkimų kodekse paminėtais atvejais nesiūloma, kad VRK dar turėtų priimti kokį nors sprendimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17627 Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso
įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui.
Nepritarti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Komiteto posėdžio metu atkreiptas dėmesys į tai, kad formuluotė „netenka“ galimai suponuoja, kad asmuo netektų to, ką įgijo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1761 Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais motyvuotu sprendimu pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas:
Prezidentą pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas);
sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (Konstitucijos 88 straipsnio
Konstitucijoje (jos 74 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 5,
vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 29¹, 29³ straipsnius, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime).
Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą vienu iš nurodytų konstitucinių pagrindų, nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstamas“ jokios institucijos, taigi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimu. Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4,
faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros; tai, be kita ko, – Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas) (2002 m. birželio 19 d. nutarimas).
Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento aktas (dekretas) dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų. Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo „pripažinti“ ar kitaip patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo. Respublikos Prezidento mirtis yra teisinis faktas (įvykis), kurį patvirtina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašas. Šis teisinis faktas pats savaime lemtų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento mirties neturėtų ir negalėtų priimti jokio sprendimo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalį, Seimui gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Kaip minėta, pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį joje nurodyti teisiniai faktai lemia Seimo pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, tokia pareiga kyla Vyriausybei). Vyriausioji rinkimų komisija šiais atvejais privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui, 89 straipsnio 1 daliai.
Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 1 dalyje išbraukus žodžius „Respublikos Prezidento“. Nepritarti Kodekso nuostatomis nesiūloma paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje įtvirtintų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindų. Pažymėtina, kad Komiteto posėdžio metu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, kokia forma būtų įgyvendinamas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas 88 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu „jis atsistatydina“. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 79,1024 Kodekso 102 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad renkant rinkėjų parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir
(arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo. Nepritarti Komitete atkreiptas dėmesys, kad dėl galimai trūkstamo teisinio reguliavimo (legislatyvinės omisijos) dar niekada nebuvo svarstomas galimas prieštaravimas Konstitucijai. Šia pastaba Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl Rinkimų kodekse galimo tobulesnio teisinių santykių sureguliavimo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0817 Kodekso 17 straipsnyje numatytas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams.
Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių. Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi. Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis,
Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos
rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie 35 000), – turint mintyje tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių,
Nepritarti Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas reguliavimas (projekte tik papildomai numatoma galimybė steigti dvi apygardas) yra nustatytas ir šiuo metu (Seimo rinkimų įst. 9 str. 1 d. ir 33 str. 2 d.). Istoriškai analizuojant aptariamą reguliavimą šis klausimas buvo diskutuotas dar 2019 m., kai Seime buvo svarstomas projektas (vėliau priimtas), sudaręs teisines prielaidas vienmandatės Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos sudarymui.
Tuo metu diskutuojant dėl Teisės departamento savo esme analogiškos pastabos (t. y., keltas klausimas, kad pastaboje aptariama „situacija galėtų neatitikti Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos“) pagrindinis VVSK komitetas šiai pastabai nepritarė ir pažymėjo, kad: „Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, vertinant situaciją nutarimo priėmimo metu Lietuvoje nebuvo
„aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų
asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 procentų rinkėjų skaičiaus nuokrypį.“ Tačiau toks pažymėjimas daro prielaidą, kad gali atsirasti aplinkybių, kurios suponuos specifinės apygardos, nesusijusios su administraciniu teritoriniu padalijimu, sukūrimą ir kurioje esantis rinkėjų skaičius bus nestabilus ir neprognozuojamas. <...> Atsižvelgiant į tai, kad užsienyje būsiančių ir per ateinančius rinkimus pareikšiančių norą rinkėjų skaičius yra nežinomas <....>, tiksliai prognozuoti tokios specifinės rinkimų apygardos rinkėjų skaičių yra neįmanoma, <...> rinkėjų, balsuosiančių Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje, skaičius yra sunkiai apskaičiuojamas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1011143 Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Pagal galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų.
Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso 10 straipsnio
nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose. Atsižvelgti 3.
punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:
1) Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostata „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad asmuo, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. 2) Kodekso
Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, neprieštarauja Konstitucijos
Rinkimų kodekse atsisakyta nuostatų dėl imuniteto suteikimo asmenims, kurie neįvardyti Konstitucijoje.
4) Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui ir 74 straipsniui;
5) Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatytas Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui;
6) Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, neprieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui, 89 straipsnio 1 daliai;
7) Kodekso 79 straipsnio 4 dalis ir
neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams. 8) Kodekso 17 straipsnis neprieštarauja oficialiajai konstitucinei doktrinai, suformuotai Konstitucinio Teismo aiškinant Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygią rinkimų teisę. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė –4 (lėmė pirmininko balsas „už“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras TTK biuro patarėjos:
M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R.
Latvelienė, R. Varanauskienė. [1] https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf
išvada po posėdžio
Nr. XIVP-1279(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Jolita Baušytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Olga Kilkinova, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėjas Mindaugas Mizaras, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Žana Jerochovienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 I.
rinkimų teisė, reguliavimo dalyko
Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte.
Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu.
Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą (taip pat žr. Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje,
Konstitucijos nekyla būtinybė juos kodifikuoti. Apsispręsti pagrindiniame komitete Rinkimų kodeksas įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Seimas, įrašydamas Rinkimų kodeksą į Konstitucinių įstatymų sąrašą jau apsisprendė, kad rinkimų procesus reglamentuojančios teisės normos būtų nustatytos konstituciniame įstatyme.
Rinkimų procesas yra detalių ir išsamių taisyklių rinkinys, tad neišvengiamai gali būti poreikis keisti tam tikras nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad keitimai turėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, preziumuojama, jog dėl keitimo reikės didesnio skaičiaus Seimo narių, ir bus būtinas susitelkimas ir ieškojimas visiems labiausiai priimtino sprendimo. Neatsiras kardinalių, neišdiskutuotų pakeitimų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, yra mechaniškai perkeltos į Kodeksą (konstitucinį įstatymą). Vertinant šio įstatymo nuostatų perkėlimą į Kodeksą (konstitucinį įstatymą) pažymėtina, kad:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, yra pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas);
2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu.
Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 1712–1714 straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 1712–1714 straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį;
5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas). Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas.
Nepritarti Klausimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos statuso, uždavinių, funkcijų ir kt. reglamentavimo Rinkimų kodekse buvo detaliai diskutuojamas, svarstomos įvairios alternatyvos ir ankstesnėje darbo grupėje, rengiant Rinkimų kodekso projektą. Įvertinus tai, kad rinkimų vykdymas susijęs su daug organizacinių procedūrų ir veiksmų ir siekiant aiškiai bei išsamiai reglamentuoti rinkimų procesą, būtina apibrėžti ir pagrindinius šiame procese dalyvaujančius subjektus, tame tarpe Vyriausiąją rinkimų komisiją bei kitas rinkimų komisijas. Svarstytina, ar nebūtų pažeistas rinkimų proceso vientisumas ir sklandus procedūrų aprašymas, visas komisijas reglamentavus atskirame teisės akte. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(konstituciniame įstatyme) taip pat siūloma kodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą tiek, kiek būtų reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai (Kodekso VIII, XI ir XII skyriai). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, įsigaliojus Kodeksui netektų galios (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktas), o referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą).
Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų). Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu. Nepritarti Politinės kampanijos finansavimo ir finansavimo kontrolės klausimai tampriai susiję su rinkimų procesu. Šias nuostatas įtvirtinus konstituciniame įstatyme bus pasiektas teisinio reguliavimo stabilumas. Atsiradus poreikiui keisti tam tikras nuostatas reikės didesnio palaikymo ir bendro konsensuso ieškojimo. To ir siekiama šiuo Rinkimų kodeksu, kad priimami pakeitimai būtų maksimaliai suderinti ir atitiktų daugumos interesus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai. Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje.
Tačiau Kodekso XVI skyriuje reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso 173 straipsnis) ir išrinktų valstybės bei savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgiant į Kodekso paskirtį, darytina išvada, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto 8 straipsnyje. Atitinkami Respublikos Prezidento teisinio statuso aspektai turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario –Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 173 straipsnio 8–11 dalys, kurios pataisius numeraciją turėtų būti 7–10 dalys, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177, 178 straipsniai). Nepritarti Siekiant reglamentavimo nuoseklumo, manytina, kad visi mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis atvejai turėtų būti dėstomi Kodekse, o ne skaidomi skirtinguose įstatymuose.
Toliau sekantys straipsniai reglamentuoja mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūras, įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, taip pat rinkimų užstato skirtingus dydžius, tad reikalingas straipsnis, atspindintis bendrą sisteminį vaizdą apie mandato nesuderinamumą su kitomis pareigomis ir iš to išplaukiančias pasekmes. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra šiuo metu galiojančiuose rinkimų įstatymuose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5734
savivaldybių tarybų (turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“. „Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš
narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“.
Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Manome, kad Kodekso
narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
110 7.
Kodekso
duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse, 86 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnyje,
nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai).
Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1, 2 dalys); Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas), taip pat kad pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr.
tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas, su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę, todėl VRK negali turėti įgaliojimų duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
176214
Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas, 74 straipsnis);
Seimo nario įgaliojimus, paaiškėjus kad davęs priesaiką Seimo narys perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis (Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktas, Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario
Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą.
Šių Konstitucijoje (jos 59 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 5 ir 7 punktuose,
negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 5 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktus, 2 dalį, 78 straipsnio 1 dalies 13, 14 punktus, 2, 3 dalis, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes
Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio
atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio
atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir
Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir
Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
įstatymo nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio „įstatymo“ įrašius žodžius „šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu pripažintų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktuose (Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose) nustatytais pagrindais.
Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17627
Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatytas Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1761
įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais motyvuotu sprendimu pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas:
Prezidentą pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas);
Konstitucijoje (jos 74 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 5,
negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 29¹, 29³ straipsnius, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime).
Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą vienu iš nurodytų konstitucinių pagrindų, nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją neturi ir negali būti
„pripažįstamas“ jokios institucijos, taigi ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos, sprendimu. Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4,
faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros; tai, be kita ko, – Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas) (2002 m. birželio 19 d. nutarimas).
Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento aktas (dekretas) dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų. Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo „pripažinti“ ar kitaip patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo. Respublikos Prezidento mirtis yra teisinis faktas (įvykis), kurį patvirtina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašas. Šis teisinis faktas pats savaime lemtų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento mirties neturėtų ir negalėtų priimti jokio sprendimo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalį, Seimui gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Kaip minėta, pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį joje nurodyti teisiniai faktai lemia Seimo pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, tokia pareiga kyla Vyriausybei). Vyriausioji rinkimų komisija šiais atvejais privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui, 89 straipsnio 1 daliai.
Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 1 dalyje išbraukus žodžius „Respublikos Prezidento“. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1024 11.
Kodekso
parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir (arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir
(arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams. Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių.
Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi. Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis,
Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos
rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie 35 000), – turint mintyje tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių, – neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos, Konstitucinio Teismo suformuotos aiškinant Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygią rinkimų teisę.
Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip
nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą.
Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru galėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos 119 straipsnio
aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo ir santykio su kitais teisės aktais
asmens gyvenamoji vieta siejama arba su Gyventojų registro duomenimis (10, 53, 129, 176 straipsniai), arba su gyvenamosios vietos deklaravimu ar
„gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ (8, 10, 33, 54, 55, 57, 59,
61, 76 straipsniai). Pažymime, kad pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą Gyventojų registre tvarkomi duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Svarstytina, ar Kodekso nuostatos neturėtų būti suvienodintos gyvenamąją vietą siejant arba su gyvenamosios vietos deklaravimu (gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita), arba su atitinkamais Gyventojų registro duomenimis.
Suvienodinimas, be kita ko, leistų vienodai nustatyti, kuris teisinis faktas (jo atsiradimo momentas) pagal Kodeksą yra reikšmingas – ar gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimas nustatytąja tvarka, ar duomenų apie gyvenamąją vietą įtraukimas į Gyventojų registrą. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, o Kodekso 57 ir 59 straipsniuose vartojama formuluotė „asmenys, neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos“ keistina formuluote „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. Pritarti Siūloma suvienodinti sąvokas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, be kita ko, ir tais atvejais, kai jo gyvenamosios vietos
„deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas“. Pažymime, kad
vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis panaikinamas ne „deklaravimas“, o „deklaravimo duomenys“; jie gali būti panaikinami ir tais atvejais, kai asmuo netenka teisės gyventi
11 16.
Kodekso 9 straipsnyje, kuriame nustatomi aktyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir 11 straipsnyje, kuriame nustatomi pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, turėtų būti įtvirtintas papildomas ribojimas dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą – jeigu atitinkama teisė (teisė rinkti arba teisė būti renkamam) yra apribota asmens pilietybės valstybėje narėje, kaip tai numatyta 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvoje 93/109/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES. Pritarti Pritarti VRK pasiūlymui Nr. 1 ir Nr. 2. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1432182
23
straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos“ sąlyga „Seimas nepaskelbia“ suformuluota nekorektiškai, esą Seimas gali nevykdyti savo konstitucinių įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio
rinkimai neskirstomi į eilinius, pakartotinius ar pirmalaikius), o jeigu būtų priimtas ir promulguotas Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-640(2)), – skirtų ir merų rinkimus. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta, kad šiuos Seimo įgaliojimus (tuo atveju, jeigu „Seimas nepaskelbia“ nurodytų rinkimų), galėtų vykdyti kita valstybės institucija – VRK.
Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos, pagal kurias VRK turi įgaliojimus tam tikrais atvejais skelbti pakartotinius rinkimus, taip pat diskutuotinos, ypač dėl pakartotinių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą „pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), arba pati VRK pripažintų Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus negaliojančiais. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatyti šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus:
Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus (67 straipsnio 12 punktas; kaip minėta, jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa, skirtų ir merų rinkimus); Seimas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 straipsnis), skelbia eilinius, pakartotinius ir pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (67 straipsnio 4 punktas, 81, 87, 89 straipsniai);
Vyriausybė, esant Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei (Seimui negalint susirinkti ir paskelbti rinkimų), skelbia pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus; Respublikos Prezidentas – eilinius Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), taip pat gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas
nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mūsų nuomone, tik Seimas turi įgaliojimus skelbti eilinius rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje ir pakartotinius šios institucijos rinkimus, jeigu VRK pripažintų eilinių rinkimų rezultatus negaliojančiais. VRK yra universali rinkimus organizuojanti institucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada), kuri turi užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijų pagal kompetenciją paskelbti rinkimai būtų surengti ir įvykdyti. Taigi diskutuotina, ar iš Konstitucijos implicitiškai kyla galimybė Kodekso
eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, juos skelbia VRK.
Jeigu taip būtų nuspręsta, VRK įgaliojimai skelbti eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus turėtų būti formuluojami su sąlyga „jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti“. Šioje dalyje žodis „datos“ išbrauktinas (nes skelbiami rinkimai ir nustatoma jų vykdymo data). Šiuo aspektu taisytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostata dėl eilinių rinkimų į Europos Parlamentą vykdymo datos skelbimo. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos dėl VRK įgaliojimų skelbti pakartotinius rinkimus taip pat turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijų įgaliojimus skelbti atitinkamos institucijos rinkimus ir atribojant VRK įgaliojimus skelbti rinkimus tam tikrais atvejais: pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujus Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje (jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju), pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus, pakartotinius mero rinkimus 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytu atveju, panaikinus rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ar mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomas reikalavimas Respublikos Prezidento dekrete nurodyti eilinių Seimo rinkimų dieną, kitose šio straipsnio dalyse nustatytinas analogiškas reikalavimas: šio straipsnio 2 dalyje įrašytina nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“; šio straipsnio 3 dalyje – nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena“; šio straipsnio 4 dalyje – nuostata „Šių rinkimų data nurodoma Seimo nutarime, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“. Pritarti Pritarti Teisės departamento siūlomoms formuluotėms. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
182410 18.
Kodekso 13 straipsnio 4 dalies nuostata „Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu“ ir jos santykis su Kodekso 182 straipsnio 10 dalimi diskutuotinas. Pagal Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje arba pratęsdamas tiesioginį valdymą, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekse siūloma įtvirtinti ir savivaldybių merų rinkimus (jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa), šiuo aspektu reikėtų pakeisti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, o Kodekso 13 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „savivaldybių tarybų rinkimai“ įrašyti formuluotę
„savivaldybės tarybos ir mero rinkimai“. Pritarti
Pritarti TD siūlomoms formuluotėms dėl kodekso 13 straipsnio 4 dalies ir dėl Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nuostatų pakeitimo. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
182
ir 182 straipsnių, pavadintų tuo pačiu pavadinimu „Pakartotiniai rinkimai“, nuostatos iš dalies dubliuojasi, iš dalies yra tarpusavyje nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame teisės akte neturėtų būti dviejų vienodai pavadintų straipsnių, kurių reguliavimo dalykas didžiąja dalimi sutampa (plg. 14 straipsnio 1 dalį su 182 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalį su 182 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 3 dalį su 182 straipsnio 7 dalimi), svarstytina, ar vieno iš tų straipsnių atsisakytina, ar suderinus jų nuostatas taip, kad jos nesidubliuotų, tikslintinas 182 straipsnio pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į Kodekso 182 straipsnio nuostatų tarpusavio nesuderinamumą.
Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 dalies nuostatose (ir analogiškose 14 straipsnio
dalyse numatytais terminais. Kodekso 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos nedera ir su 192 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata apskritai vertintina kaip perteklinė, nes pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad Kodekso 182 straipsnyje nėra reguliuojami pakartotiniai merų rinkimai, nors jie numatyti 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 182 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog pakartotiniai Seimo rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai, taip pat į tai, kad pagal 13 straipsnio 5 dalį pirmalaikiai mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina jų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai, svarstytina, ar analogiškas reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir dėl pakartotinių merų rinkimų. Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami“ ir 182 straipsnio 7 dalies nuostatos
„Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyje, laivuose
nerengiamas“ tarpusavio santykis diskutuotinas. Pažymėtina, kad nėra tokių pakartotinių rinkimų kaip pakartotiniai rinkimai užsienyje ar laivuose, o reguliuojant balsavimo pakartotiniuose rinkimuose organizavimą užsienyje ir laivuose, būtina aiškiai nustatyti, kokių institucijų rinkimuose toks balsavimas būtų organizuojamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „laivuose esančios įgulos“ skiriasi nuo Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „laivo įgulos nariai ir keleiviai, esantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“. Neaišku, koks santykis yra ir tarp Kodekso 182 straipsnio 8 dalies, kurioje minimas tik vienas pagrindas rengti pakartotinius Respublikos Prezidento rinkimus – pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, bei 168 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį, jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai. Pritarti
1Pasiūlymas:
Pakeisti Kodekso 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
pirmalaikiai rinkimai arba jų rezultatai pripažįstami negaliojančiais. Pakartotinų rinkimų datą skelbia Vyriausioji rinkimų komisija šio kodekso 182 straipsnio nustatyta tvarka. 2. Pakartotinių rinkimų datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kai atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu šiame kodekse nenumatyta kitaip, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Pakartotiniai rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų paskelbimo. 3. Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami.“
2Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 182 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „182 straipsnis.
Pakartotiniai rinkimai Pakartotinių rinkimų organizavimas“
3Pasiūlymas:
Išbraukti kodekso
numeraciją. 4. Pasiūlymas: Pakeisti kodekso 182 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyjeio
valstybėse, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose (išskyrus atvejus, kai užsienio valstybėse gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiamas.“
5Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 182 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai rengiami:
1) pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais; ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais įsigaliojimo dienos. 2) jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.“
6Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 182 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pakartotiniai savivaldybių tarybų, merų rinkimai rengiami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais įsigaliojimo dienos. Pakartotiniai merų rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai.“
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose: 1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija; 2) mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“.
Tokia šių nuostatų konstrukcija suponuoja, viena vertus, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus, taigi merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį (analogiškos nuostatos, kuriose minimi „savivaldybių tarybų rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje“, įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje), kita vertus, priešingai, kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai, nes vieni nuo kitų yra atriboti atskiruose punktuose. Pažymėtina, kad Kodekso 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ne tik turi šį vidinį prieštaringumą, bet ir nesiderina su kitomis šio Kodekso nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų pareigos yra aiškiai atskirtos: Kodekso 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai reglamentuojami atskirai, kaip skirtingi rinkimai, o 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleistas savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, konstitucinis statusas.
Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo: kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, inter alia nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius. Šiame nutarime taip pat konstatuota: savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas; savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.
Taigi, pagal konstitucinį savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principą, savivaldybės taryboje negali būti išskirtinį statusą turinčių narių, vadinasi, savivaldybės bendruomenės tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės tarybos nariu tik jeigu jo statusas būtų visiškai lygus kitų savivaldybės tarybos narių statusui, t. y., be kita ko, jis negalėtų būti tiesiogiai renkamu savivaldybės tarybos vadovu (kaip minėta, savivaldybių tarybų narių mandato (statuso) lygybė suponuoja tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, taigi ir į savivaldybės tarybos vadovo pareigas). Be to, kadangi pagal lygios rinkimų teisės principą kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimuose turi būti keliami vienodi reikalavimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-640(2) yra numatyti skirtingi reikalavimai kandidatams į savivaldybių tarybų narius (reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju) ir kandidatams į savivaldybių merus (Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas), taigi ši Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatos taisytinos taip, kad būtų aišku, jog vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, vyksta merų (o ne savivaldybių tarybų) rinkimai, ir neliktų prielaidų klaidingai suprasti tas nuostatas kaip suponuojančias, kad merai yra savivaldybių tarybų nariai. Pritarti
1Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose:
1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija;
2) Mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija. 2. Pasiūlymas: Buvusį 16 straipsnio 4 dalies 2 punktą laikyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija.“
3Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 65 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais, rinkimų
politinės kampanijos dalyviais gali būti registruojami pagal jų prašymą arba pagal partijos arba rinkimų komiteto teikimą. Šie asmenys pagal jų prašymą gali būti registruojami Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, vienmandatėje savivaldybių tarybų merų rinkimų apygardoje.
Vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje jie gali būti registruojami partijos, o vienmandatėje savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje – partijos arba rinkimų komiteto teikimu.“
4Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 168 straipsnio 4 dalies dėstomąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių tarybų merų rinkimų vienmandatėje rinkimų
apygardoje:“. 5. Pasiūlymas: Pakeisti 179 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu savivaldybių tarybų merų rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.“
straipsnyje nustatoma, kad sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (apygardas) reikšmingas „paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
neapibrėžia, pagal kokią rinkimų rūšį toks rinkėjų skaičius nustatomas. Skirtinguose rinkimuose į rinkėjų sąrašus įrašoma ir užsienyje balsuoja skirtinga rinkėjų imtis.
Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas užsienyje diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose nevykdomas (pagal šiuos paskutinius rinkimus užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius būtų lygus nuliui), Seimo rinkimuose ir Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į Europos Parlamentą – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taigi, skirtingų rūšių rinkimuose balsavusių rinkėjų imtis gali būti nevienoda ir nekoreliuoti su rengiamais Seimo rinkimais;
Pritarti dėl kai kurių straipsnių papildymo nuostata „papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos“. Nepritarti dėl abejonės dėl Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymo. Pasaulio Lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda sudaroma tik vykdant Seimo rinkimus. Tokia apygarda buvo reglamentuota Seimo rinkimų įstatyme atsižvelgiant į pasaulio lietuvių pageidavimą turėti savo atstovą Seime. Respublikos Prezidento rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatai varžosi vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pavyzdžiui išrinktas Respublikos Prezidentas atstovauja visus rinkėjus, tad šiais atvejais užsienyje balsuojantys rinkėjai įrašomi į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašą ir jų balsai sumuojasi. 22.
2
straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
balsuojantys rinkėjai būtų priskiriami skirtingoms rinkimų apygardoms. Manome, kad aiškiais kriterijais pagrįstas ir skaidrus rinkėjų priskyrimas rinkimų teritorijoms (įrašymas į konkrečius rinkėjų sąrašus) turėtų būti reglamentuotas įstatyme, nes kitaip galėtų kilti abejonių dėl rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principų užtikrinimo. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad užsienyje balsuojančių rinkėjų skaičius yra labai nestabilus, kintantis ir iš anksto prognozuoti tokių rinkėjų kiekį yra neįmanoma, apsispręsta nustatyti kodekse siūlomą reglamentavimą.
Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, vertinant situaciją nutarimo priėmimo metu Lietuvoje nebuvo „aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 procentų rinkėjų skaičiaus nuokrypį.“ Tačiau toks pažymėjimas daro prielaidą, kad gali atsirasti aplinkybių, kurios suponuos specifinės apygardos, nesusijusios su administraciniu teritoriniu padalijimu, sukūrimą ir kurioje esantis rinkėjų skaičius bus kintantis ir tokia apygarda turės savo specifiką, kuri labai skirsis nuo kitų apygardų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sudarant papildomas Pasaulio lietuvių vienmandates rinkimų apygardas, būtų mažinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius. Svarstytina, ar tokiu būdu nenukentėtų Lietuvoje gyvenančių rinkėjų teisėti lūkesčiai. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
782 23.
Kodekso VI skyriaus pirmajame skirsnyje „Rinkimų komisijų veiklos bendrosios nuostatos“ dėstomos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visoms be išimties rinkimų komisijoms, tačiau kai kuriais aspektais jos nedera su šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla:
Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą ir jos narių įgaliojimų pabaigą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pritarti
122
straipsnio paskirtis – nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, todėl šio straipsnio 1 dalies 22 punkte turėtų būti nustatyta tik informacijos skelbimo funkcija, o nuostatos, reglamentuojančios skelbtinos informacijos apimtį ir skelbimo tikslus, turėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje (straipsniuose) – pavyzdžiui taip, kaip Kodekso 85 straipsnyje, kuriame išsamiai reglamentuojamas kandidato duomenų skelbimas. Nepritarti Šiame punkte išdėstyta funkcija iš dalies siejasi su 21 punktu. Skelbiamos informacijos detalizavimas yra šios funkcijos esmė. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
24
straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, keistina, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu.
Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu (Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalis). Taigi VRK sprendimu nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus yra nustatoma, kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais (jiems pripažįstamas Seimo nario mandatas). Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui, ir atsirastų laisva Seimo nario vieta, ją užimtų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, kuriam VRK savo sprendimu pripažintų Seimo nario mandatą (žr. Kodekso 178 straipsnio 1 dalį). Pritarti
siūlomai formuluotei
25
straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, keistina. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys atsisakytų mandato iki priesaikos, VRK turėtų konstatuoti laisvos savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimą ir Kodekso nustatyta tvarka pripažinti mandatą porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytam pirmajam mandato negavusiam kandidatui (Kodekso 175 straipsnio 1 dalis).
Jeigu nesuėjus terminui nutrūktų jau prisiekusio savivaldybės tarybos nario įgaliojimai (Kodekso 176 straipsnio 4 dalis), atsiradusią laisvą vietą VRK sprendimu užimtų porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, t. y. jam būtų pripažintas atitinkamos savivaldybės tarybos nario mandatas (Kodekso 178 straipsnio 1 dalis). Šio punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, išbrauktina, nes nėra tokio savivaldybės mero įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip jo įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti. Pritarti
siūlomai formuluotei
34
straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK vykdo politinių kampanijų finansavimo auditą, yra diskutuotina. Pagal šios dalies 1 punktą VRK nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito metodus, pagal Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 4 punktą – skelbia rinkimų politinės kampanijos audito įmonės, jeigu ji yra, pavadinimą ir kitus duomenis, pagal šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalį – kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimų politinei kampanijai skirtos lėšos, ir vykdo šių lėšų naudojimo auditą. Nei iš šių nuostatų, nei iš Kodekso 120 straipsnio 4 dalies
pati vykdytų „politinių kampanijų finansavimo auditą“.
pagrindiniame komitete
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK turi teisę „reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“, taisytina, nes Kodekse nėra numatyta ataskaitų „dėl politinės reklamos“. Kodekso 98 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą. Pritarti
1Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytasus ataskaitas dokumentus dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos;“. 2. Pasiūlymas: Pakeisti kodekso 120 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kiekvienas dalyvis, taip pat ir asmuo, praradęs rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia:
1) finansavimo ataskaitą ir jos priedus: aukų ir aukotojų sąrašą, ataskaitą apie politinę reklamą ir jos finansavimo šaltinius, kurioje nurodoma paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagaminta ir (ar) paskleista politinė reklama;
2) ataskaitą apie politinę reklamą, kurioje politinės kampanijos dalyvis paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagamintą ir (ar) paskleistą politinę reklamą, jos skleidėją (gamintoją), datą, kiekį, kainą, finansavimo šaltinius;
atstovaujamųjų dalyvių finansavimo ataskaitą, jeigu turi atstovaujamųjų dalyvių;
dalyviui atsiranda šio kodekso 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė sudaryti sutartį dėl nepriklausomo patikrinimo.“
3Pasiūlymas:
Pakeisti 123 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos, ataskaitos apie politinėsę reklamosą ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašą;“. 4. Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 125 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, aukų ir aukotojų sąrašai, rinkimų agitacijos etapu paskleistos ataskaitos apie politinę reklamą, politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos, politinės kompanijos kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra viešos ir teikiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti VRK sudarymo tvarką ir terminus. Pagal šią tvarką, Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus,
„vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu“ (ši nuoroda
neteisinga, ji turėtų būti padaryta į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą), t. y. pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos (žr. pastabą dėl Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto). Šiuo atveju naujos sudėties VRK turėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip po 140 dienų (beveik 5 mėnesių) ir ne daugiau kaip po 200 dienų (beveik 7 mėnesių) nuo Seimo nutarimo nutraukti VRK įgaliojimus įsigaliojimo dienos. Tai reikštų, kad jeigu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, jog per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas, pripažintų rinkimų rezultatus negaliojančiais (Kodekso 192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pakartotinius Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus turėtų rengti ir vykdyti tos pačios sudėties VRK. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus. Spręsti pagrindiniame komitete 30.
3912
dėmesys į tai, kad Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, bet tame straipsnyje nuostatų apie jiems taikomus ribojimus nėra. Svarstytina, ar Kodekso 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai, neturėtų būti įtvirtinta Kodekso 36 straipsnio 1 dalyje (arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai neturėtų būti minimi 36 straipsnio pavadinime). Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad kodekso 39 straipsnyje yra nuoroda į kodekso 36 straipsnį, kuriame taip pat yra ir kitos nuostatos, susiję su reikalavimais Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojui, netikslinga ir neinformatyvu keisti 36 straipsnio pavadinimą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
19 31.
Siūlome patikslinti Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, o pagal Kodekso 192 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui (pavyzdžiui, „<...> pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos“, ar pan.). Pritarti
formuluotei
2
pirmininko įsakymai ir jo arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka, diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių sprendimų (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį patenka ir VRK pirmininko personalo valdymo klausimais priimti įsakymai dėl konkrečių VRK sekretoriato darbuotojų skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų, darbuotojų priėmimo į darbą pagal darbo sutartis, taip pat VRK pirmininko įsakymai dėl VRK narių tarnybinių komandiruočių ir VRK pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų (šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktai). Diskutuotina, ar tokio pobūdžio įsakymų skelbimas derėtų su jų paskirtimi ir juose esančių darbuotojų asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad VRK pirmininko priimti įsakymai (pavyzdžiui, dėl darbuotojo neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo, valstybės tarnautojo nušalinimo, atleidimo iš pareigų ar tarnybinės nuobaudos skyrimo ir kt.) skundžiami ne šio kodekso, o atitinkamai Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir kt. Taigi formuluotė dėl VRK pirmininko įsakymų skelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir apskundimo šiame kodekse nustatyta tvarka taisytina. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad VRK pirmininkas (arba jo įgaliotas VRK narys) priima ir kitus vienasmenius sprendimus – registruoja arba atsisako registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvius (Kodekso 68 straipsnio 6, 7 dalys).
Šių sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama šio Kodekso
straipsnio 9 dalį sprendimai įregistruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį būtų skelbiami VRK interneto svetainėje; sprendimų atsisakyti įregistruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimas VRK interneto svetainėje nenumatytas; Kodekso 68 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatytas asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašų paskelbimas. Taigi nurodytos Kodekso nuostatos šiuo aspektu yra tarpusavyje nesuderintos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, spręsdamas Sekretoriato darbo ir personalo valdymo klausimus, leidžia įsakymus, o šio kodekso numatytais atvejais – sprendimus, arba įgalioja tokius sprendimus priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos narį. Tokie įsakymai ir sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse įstatymų nustatyta tvarka.“
Kodekso 44 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai būtų skelbiami „šio kodekso ir Reglamento nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Kodekse nėra nustatyta nuoseklios ir aiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo tvarkos, atskirai nurodyti tik kai kurių sprendimų paskelbimo šaltiniai ir terminai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstituciniu įstatymu patvirtintas Kodeksas turėtų aukštesnę galią nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame yra sistemiškai reguliuojamas teisės aktų skelbimas, taigi šio įstatymo nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimui būtų taikomos tiek, kiek neprieštarautų Kodeksui. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas). Taigi, siekiant teisės sistemos nuoseklumo ir teisinio aiškumo, projektu siūlomas Kodekso nuostatas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo Teisės aktų registre reikėtų suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Turėtų būti nustatyta nuosekli ir aiški oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarka, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviams, rinkėjams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems asmenims būtų prieinami visi jos sprendimai dėl rinkimų organizavimo bei vykdymo ir kad asmenys, turintys teisę skusti tuos sprendimus teismui, galėtų laiku įgyvendinti šią teisę. Visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai (pavyzdžiui, dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų pripažinimo negaliojančiais; mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo; pirmalaikių Seimo nario, mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti skelbiami ne tik jos interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre.
Jeigu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, skelbiamų abiejuose šaltiniuose, oficialiu paskelbimu yra siejami jų apskundimo teismui terminai, turėtų būti aiškiai nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti kodekso 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami šio kodekso Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka.“
98104
2
VIII skyriuje įtvirtintas rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – ir kampanijos dalyvis) institutas. Nors pati kampanijos dalyvio sąvoka nėra pateikiama, yra nustatoma galimybė būti kampanijos dalyviais (65 straipsnis), nustatomos jų teisės ir pareigos (67 straipsnis), reglamentuojama registravimo tvarka (68 straipsnis) ir statuso praradimas (69 straipsnis). Kampanijos dalyvio statusas Kodekse iš esmės siejamas su rinkimų politinės kampanijos finansavimu – aukų priėmimu, įsipareigojimų prisiėmimu, teise į rinkimų užstato grąžinimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skirtingai nei galiojančiuose rinkimų įstatymuose, politinės kampanijos statuso įgijimas nėra siejamas su kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu, t. y. šios dvi sąvokos – kandidato ir kampanijos dalyvio – nėra tapačios, o kandidatas gali ir nebūti registruotas politinės kampanijos dalyviu.
Tokiu atveju jis neturėtų teisės rinkti aukų, prisiimti su rinkimų politine kampanija susijusių įsipareigojimų (67 straipsnis), negalėtų apmokėti su rinkimų politine kampanija susijusios atlygintinos politinės reklamos (96 straipsnis). Tačiau kandidato, nesančio kampanijos dalyviu, atžvilgiu negaliotų apribojimai skleisti jį kompromituojančią medžiagą, jei neužtikrinamas atsakomosios nuomonės skelbimas (98 straipsnio 2 dalis), lygiateisiškumo reikalavimas skleidžiant neatlygintiną informaciją (98 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kandidatams nebūtų taikomi kampanijos dalyviams skirti rinkimų agitacijos draudimai (104 straipsnis), sankcijos už nepriimtinų aukų priėmimą (112 straipsnis), neturėdamas teisės prisiimti įsipareigojimų dėl rinkimų politinės kampanijos, neprivalėtų teikti ir šios kampanijos finansavimo ataskaitų (120 straipsnis). Kartu Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų teisės prižiūrėti, kaip kampanijos dalyviu nesantis kandidatas laikosi Kodekso reikalavimų (122 straipsnis), o jo padaryti bet kokie rinkimų politinės kampanijos finansavimo pažeidimai nebūtų laikomi šiurkščiais Kodekso pažeidimais pagal 194 straipsnį. Projekto, kuriuo teikiamas Kodeksas, aiškinamajame rašte nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pasirinkta iš esmės atskirti kandidato statusą nuo politinės kampanijos dalyvio statuso, todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti šį siūlomą teisinį reguliavimą.
Vis dėlto, manome, kad dėl siūlomų esamo teisinio reguliavimo pakeitimų būtų apribota rinkimų politinės kampanijos finansavimo proceso kontrolė, sumažėtų finansavimo skaidrumas ir galėtų būti neigiamai paveiktas visas rinkimų rengimo ir vykdymo procesas. Pritarti
1Pasiūlymas:
Papildyti kodekso 65 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie
siekia būti išrinkti ir kurie yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Buvusias straipsnio 1-7 dalis laikyti atitinkamai 2-8 dalimis. 2. Pasiūlymas: Papildyti kodekso 65 straipsnį 9 dalimi:
„9. Kandidatai kandidatų sąraše neįgyja politinės kampanijos
dalyvio statuso, jų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama juos atstovaujančio savarankiško politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iškėlusios organizacijos) laikantis šiame kodekse nustatytų reikalavimų.“
3Pasiūlymas:
Pakeisti 98 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti
skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir (ar) jų keliamus kandidatus kompromituojančios medžiagos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.“
4Pasiūlymas:
Pakeisti 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų
ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos.
Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams, jų iškeltiems kandidatams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose.“
5Pasiūlymas:
Pakeisti 104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius
rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ne kampanijos dalyvio ir(ar) kandidato kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, neraginama balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą.“
12
nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis – be kita ko, „kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“ – vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai tos rinkimų apygardos rinkėjų.
Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas, atsakingai įvertinant, ar tikrai visais atvejais Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje (pavyzdžiui, pasienio zonoje) įvesta nepaprastoji padėtis arba visoje teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija (pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno griūties rizikos arba sausros) būtinai pasunkintų rinkėjų parašų rinkimą, ypač kitose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse esančiose apygardose, ir dėl to tikrai yra būtina nustatyti mažesnį nurodytomis aplinkybėmis surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Šio punkto nuostatas dėl karantino ir ribojimų taip pat reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad karantinas turėtų būti paskelbtas ir ribojimai nustatyti būtent toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija; taisytina formuluotė „ribojimus, kurie riboja“; prieš žodį „apygardos“ reikėtų įrašyti žodį „rinkimų“ (šiame punkte dukart); žodis „paremia“ keistinas žodžiais „turi paremti“.
Atitinkamai taisytina šio straipsnio 3 dalis, taip pat 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį reikalavimas parašais paremti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir (arba) kandidatą į merus nurodytomis aplinkybės būtų apskritai netaikomas, bei 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame siūlomas analogiškas reguliavimas dėl reikalavimo parašais paremti kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą netaikymo. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę vienodinti reikalavimus visų rūšių rinkimuose, neatsisakant parašų rinkimo. Pritarti redakcinio pobūdžio pasiūlymams. Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 70 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojus asmenų judėjimo laisvę arba nustačius kitus ribojimus, kurie riboja galioja toje teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda, ir tai apsunkina galimybę rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais paremia turi paremti ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų.“
3 36.
Pagal Kodekso 70 straipsnio 3 dalį, partijos keliamam kandidatui vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo
rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą. Juolab kad pagal Kodekso 70 straipsnį Seimo rinkimuose partijos keliamo kandidatų sąrašo rinkėjai taip pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Šiuo aspektu reikėtų koreguoti Kodekso 70 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, taip pat šios dalies trečiajame sakinyje atsisakytina nuostatos, pagal kurią rinkėjų paramos parašais nereikėtų partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje per pirmalaikius ir pakartotinius Seimo nario rinkimus, jeigu prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą.
Mūsų nuomone, lygios rinkimų teisės nepažeistų šios dalies nuostata „Šie reikalavimai netaikomi pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“. Nepritarti Analogiškos nuostatos yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio „Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 1 dalis taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodį „Kandidatais“ šioje dalyje reikėtų pakeisti žodžiu „Kandidatu“. Pritarti
41
straipsnio „Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas“ 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą“.
Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą (akivaizdu ir tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas; taip pat reikėtų išbraukti žodį „joje“ ir perteklinę formuluotę „pagal šio kodekso numatytą tvarką“). Tačiau, mūsų nuomone, nurodytos 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos apskritai reikėtų atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Manome, kad lygios rinkimų teisės nepažeistų šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais. Nepritarti Manytina, kad jau dalyvavęs rinkimuose ir surinkęs reikiamą parašų skaičių kandidatas turi visuomenės palaikymą ir tikėtina, kad laiko tarpas iki pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų nėra toks didelis ir visuomenės požiūris gali būti nepasikeitęs. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42 39.
Pagal Kodekso 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas partijos (turėtų būti – „politinės organizacijos“) keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija (turėtų būti – „politinė organizacija“) taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Manome, kad šios nuostatos taip pat turėtų būti atsisakyta. Be jau nurodytų argumentų, aktualių merų rinkimams, būtent kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos (taigi ir vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui, pažymėtina ir tai, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų „užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. Pritarti Kadencija yra ilgas laiko tarpas.
Praėjus kadencijai gali pasikeisti visuomenės nuomonė dėl kandidato ir jis gali nebeturėti tokio didelio visuomenės palaikymo. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31
Kodekso 73 straipsnio „Kandidatų į Europos Parlamento narius kėlimas“ 3 dalies 1 punktą reikalavimas, kad kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus [kandidatų] sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems [kandidatų] sąrašams. Atsižvelgiant į to paties straipsnio
arba rinkimų komitetas, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijų, o apie politinių organizacijų keliamus kandidatų sąrašus. Tačiau šios nuostatos taip pat siūlytume atsisakyti, nes, mūsų nuomone, per eilinius rinkimus preziumuojant, kad politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. Spręsti pagrindiniame komitete
18 41.
Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje įrašo, jog jis yra arba buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ jis turėtų pateikti Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš minėtų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ar merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalauti iš jų pateikti dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pati gauti tokius duomenis iš kompetentingų institucijų, būtų konstituciškai nepagrįsta. Tačiau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose ši informacija yra būtina, nes pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kartu yra kitos valstybės pilietis. Todėl šiuose rinkimuose atitinkami duomenys ir dokumentai turėtų būti pateikiami ne Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu, o visais atvejais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, anketoje „papildomai įrašyti duomenis [apie] Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą“ (siūlytume formuluoti reikalavimą anketoje įrašyti duomenis, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų). Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj sąlygos „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ reikėtų nustatyti asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Seimo narius, taikytiną reikalavimą anketoje įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų (svarstytina, ar tokie bendri (vienodi) reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir Respublikos Prezidentus neturėtų būti nustatyti kartu tame pačiame Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte). Pritarti Pritarti TD siūlomai formuluotei. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8116117 42.
Pagal Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti, „ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; rinkimų plakate turi būti pažymėta „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Sąlygą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ šiose nuostatose siūlome išbraukti kaip beprasmę kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Ši sąlyga niekada nebuvo ir nėra numatyta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, pagal kurį asmenys prisipažino arba buvo pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; rinkimų įstatymuose ji buvo siejama su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir liko neišbraukta, kai reikalavimas paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis įstatymuose panaikintas. Ši sąlyga taip pat išbrauktina 81 straipsnio 6 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje, kurioje ji paminėta triskart. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte taip pat išbrauktina išlyga „išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji niekaip nesusijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Kodekse nenumatoma kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su jokių kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis).
Šio punkto antrojo sakinio pradžioje, prieš nuostatą „Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta <...>“, įrašytina tikslinanti sąlyga „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su nurodytomis tarnybomis,“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (žr. 36 straipsnio 14 dalį,
komisija, o savivaldybės rinkimų komisija, todėl įvertintina, ar nurodytoje nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžio „Vyriausiosios“. Šiame punkte vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“. Pritarti Pritarti TD pasiūlymams dėl formuluočių. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
straipsnio 1 dalies 12 punkte išbrauktina nuostata „Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, nes pagal ši punktą kandidato anketoje privalo būti pateikiama informacija tik apie po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės teismų nuosprendžius. Šiame punkte taip pat vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“, o vietoj žodžių
„teismo sprendimu“ – „teismo nuosprendžiu (sprendimu)“. Pritarti
111 44.
Svarstytina, ar Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir analogiška šios dalies 12 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie tai, kad kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų būti įtvirtintos ne 76 straipsnyje, kurio reguliavimo dalykas yra kandidato anketa, bet kitame, pavyzdžiui, 85 straipsnyje, arba naujame atskirame straipsnyje. Spręsti pagrindiniame komitete Šia straipsnis bus koreguojamas pagal 2022 m. balandžio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Svarstytina kartu su LRV pasiūlymu. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42
Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatytos teisinės pasekmės, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsniu). Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti kodekso 178 straipsnį 7 dalimi: „7.
Jeigu gavus kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą tapo žinoma, kad išrinkto į Europos Parlamentą asmens kilmės valstybėje narėje jam yra atimta teisė būti kandidatu ir dėl to jis negalėjo būti kandidatu į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po tokio pranešimo gavimo dienos motyvuotu sprendimu pripažįsta šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbia savo interneto svetainėje ir praneša Europos Parlamentui.“
2022-03-08 78,
Kodekso 78–80 straipsnių eiliškumą pirmiausia, 78 straipsnyje, būtų reguliuojamas rinkėjų parašų rinkimas, po to, 79 straipsnyje, – rinkėjų parašų rinkimo lapų ir pareiškinių dokumentų tikrinimas, ir tik paskiausiai,
pareiškiniai dokumentai, kuriuos gavusios rinkimų komisijos išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Svarstytina, ar 80 straipsnis, atsižvelgiant į jo reguliavimo dalyką, neturėtų būti perkeltas prieš 78 straipsnį. Spręsti pagrindiniame komitete
874
straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas, kita vertus, numatomas teisinis reguliavimas atrodo neišsamus (nenuoseklus). Šio straipsnio 4 dalies punktuose yra išvardytos aplinkybės, kai kandidatas ir
(arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas.
To paties straipsnio 5 dalies nuostatoje, kad „jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą“, iš esmės nėra jokio naujo, palyginti su 4 dalimi, norminio turinio (išskyrus tai, kad yra nurodyta sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priimanti institucija –Vyriausioji rinkimų komisija, bet ji galėtų būti nurodyta ir 4 dalyje). Neaiškus yra ir 4 bei 5 dalių santykis su to paties straipsnio 6 dalimi: joje iš dalies dubliuojamas minėtų anksčiau išdėstytų nuostatų norminis turinys (plg.
neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4 straipsnio 2, 3 punktus – su 6 straipsnio nuostatomis, kad kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku); kita vertus, nors 4 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas atrodo baigtinis, 6 dalyje nurodomos ir kai kurios papildomos aplinkybės, kai panaikinamas kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo registravimas (jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas šiurkščiai pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo taisykles arba kandidatas pažeidė reikalavimą pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), tačiau tai daroma nenuosekliai: konkrečiai įvardijus atvejį, kad kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nepateikia duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (nors šį atvejį iš esmės apimtų plačiau suformuluota aplinkybė „jeigu kandidatas pateikia klaidingus pareiškinius dokumentus“), reikėtų įvardyti ir kitą rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo anketoje atvejį, kai turėtų kilti tokios pat pasekmės, – jeigu kandidatas nenurodo apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 6 dalyje nustatyta norma, pagal kurią kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nenurodo apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, visa apimtimi yra atkartota ir to paties straipsnio 7 dalyje.
Be to, neaišku, kuo tarpusavyje skiriasi Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktini veiksmai, nurodyti šio straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija po rinkimų dienos panaikina kandidato registravimą arba atšaukia kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikėtų vartoti sąvoką „kandidatų sąrašo registravimo panaikinimas“ (vartojamą to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse), o ne „kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas“ (atitinkamai reikėtų pataisyti ir 44 straipsnio
visa tai, Kodekso 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, panaikinant jų dubliavimąsi, vidines prieštaras ir 4–6 dalis išdėstant naujai.
Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kai nepateikiama šios dalies 12 punkte nurodyta informacija apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;
Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kai nepateikiama šios dalies 12 punkte nurodyta informacija apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;
Taip pat pritarti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui Nr. 11. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0881 5,6 48.
Kodekso 81 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato arba kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos. Teisės normos, pagal kurią, jeigu pagrindas panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą nustatomas likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, tai nebegali būti daroma ir yra leidžiama dalyvauti rinkimuose, nors iš anksto žinoma, kad po rinkimų to kandidato arba kandidatų sąrašo registravimas bus panaikintas, prasmė yra visiškai nesuprantama. Mūsų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti įgaliojimus panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą, nesvarbu, kiek dienų yra likę iki rinkimų dienos, taip pat po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (šiuo aspektu 81 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas taip pat reikėtų patikslinti). Nepritarti
rinkimų dienos terminas, per kurį Vyriausioji rinkimų komisija negali panaikinti kandidato ar kandidatų sąrašo, yra nustatytas siekiant išvengti tam tikrais atvejais galinčių atsirasti neišsprendžiamų problemų. Pvz. jeigu kandidatas neregistruojamas ir jis dėl to kreipiasi į teismą, o teismas nustato, kad sprendimas neregistruoti neteisingas ir kandidatas turėjo teisę dalyvauti rinkimuose, o rinkimai jau praėjo. Projekte siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą gali atšaukti po rinkimų. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 6 dalyje numatyta, kad panaikinus kandidato registravimą už jį paduoti rinkimų reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais.
Kadangi, panaikinus kandidato registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ne tik merų, bet ir kituose rinkimuose, vykdomuose vienmandatėse rinkimų apygardose, atitinkamą 81 straipsnio 6 dalies nuostatą siūlome formuluoti taip:
„Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai, o
panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.“ Pritarti
siūlomai formuluotei
19471 13N,
straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą iki rinkimų dienos patikrinti kandidatų, anketoje nenurodžiusių apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis šiuo aspektu. Svarstytina, ar šiai pareigai įvykdyti neturėtų būti nustatytas ankstesnis terminas, kad, prireikus, kandidato registravimas galėtų būti panaikinamas dar iki rinkimų, o ne jau po jų.
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė
„šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų
būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė
„šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų
būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto). Kodekso 81 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti norma, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (tačiau pakoregavus formuluotę), turėtų būti perkelta į 194 straipsnį, kuriame nurodyta, kas laikoma šiurkščiais šio kodekso pažeidimais; koreguojant formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, kada (iki rinkimų, iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ar po jų nustatymo) paaiškėja (yra nustatoma arba pripažįstama), kad asmuo bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, – šiurkštus šio kodekso pažeidimas yra Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje.
Manytina, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu reikėtų laikyti (ir nurodyti Kodekso 194 straipsnyje) ir reikalavimo anketoje pateikti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą informaciją apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimą. Pritarti
1Pasiūlymas:
Papildyti kodekso 194 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13) šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje;“. 2. Pasiūlymas: Papildyti kodekso 194 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos informacijos apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepateikimas.“ Taip pat pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui Nr. 11. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso
papirkimas, yra nesuderintos su 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie „rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų“ papirkimą (sąvokų „rinkėjai“ ir „rinkimų teisę turintys asmenys“ tarpusavio santykis šiame kontekste nėra aiškus). Diskutuotina, ar Kodekso 102 straipsnyje, kuriame nustatytas draudimas papirkti rinkėjus ir apibrėžtas papirkimo turinys, neturėtų būti įtvirtintas ir draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Mūsų nuomone, teisingų, skaidrių ir sąžiningų rinkimų principai turi būti užtikrinami visose rinkimų proceso stadijose, taigi ir tuo metu, kai yra registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir keliami arba save kelia kandidatai. Jeigu toks draudimas būtų nustatomas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti Kodekso 102 straipsnio pavadinimą ir 1, 4 dalių nuostatas, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, jog VRK nagrinėja asmenų pranešimus dėl rinkėjų papirkimo, nedera su Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK nagrinėja skundus dėl šių komisijų tiriant tuos faktus priimtų sprendimų, todėl siūlytume šią 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą išbraukti.
Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nuoroda turėtų būti daroma ne į 102 straipsnio 3 dalį, o į 4 dalį, tačiau svarstytina, ar šio punkto nereikėtų atsisakyti, nes jame dubliuojama Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Pritarti redakcinio pobūdžio pasiūlymams Argumentai: Kol nepaskelbti rinkėjų sąrašai, rinkėjai yra vadinami rinkimų teisę turinčiais asmenimis. Papirkimo faktas gali įvykti anksčiau už sąrašų paskelbimą, tad siūlytina kodekse įvesti trumpinį ir kodekse vartoti sąvoką „rinkėjas“. 1. Pasiūlymas:
Papildyti kodekso 8 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Rinkėjas – tai teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose turintis arba ją rinkimų dieną įgysiantis asmuo, atitinkantis šiame straipsnyje nurodytas sąlygas.“
2Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje šio kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka;“. 3. Pasiūlymas: Pakeisti 102 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus jų
veiklos laikotarpiu tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, taip pat Vyriausioji rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsiranda šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.”
3Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 47 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nagrinėja skundus, atlieka tyrimus dėl rinkėjų papirkimo, politinės reklamos, kitų šio kodekso pažeidimų, nagrinėja skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, veiksmų ir neveikimo ir panaikina arba pakeičia įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius apylinkių rinkimų komisijų sprendimus;“. Nepritarti dėl papildomos normos įvedimo - draudimo papirkti kandidatus. Lietuvoje niekada nebuvo tokios teisinio reguliavimo tradicijos. Tokių skundų taip pat nėra gaunama. Svarstytina, ar praktikoje yra toks reguliavimo poreikis. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
152
į Kodekso 152 straipsnio nuostatų turinį, jį reikėtų arba išskaidyti – 2 dalies nuostatą, neatitinkančią XV skyriaus antrojo skirsnio („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“) reguliavimo dalyko, perkelti į šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį („Balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėje skaičiavimas“) (žr. pastabą dėl 158 straipsnio), o 1 dalies nuostatą perkelti į 153 straipsnio pradžią arba palikti 152 straipsnyje, atitinkamai patikslinus jo pavadinimą, – arba visą 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį („Bendrosios nuostatos“). Pritarti Kodekso 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 153,154 53.
Atsižvelgiant į Kodekso 153 straipsnio „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ ir 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ pavadinimus ir šiuose straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar rinkimų biuletenių skaičiavimą reikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa. Nepaisant 153 straipsnio pavadinimo, balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimą siūloma reguliuoti ne šiame, o 154 straipsnyje (jo 1–6 dalyse). Manytina, kad Kodekso 153 ir 154 straipsniuose (išskyrus 154 straipsnio 8 dalį) numatytas teisinis reguliavimas turėtų būti išdėstytas viename straipsnyje, kuris galėtų būti pavadintas, pavyzdžiui, „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Jeigu į pastabą dėl Kodekso 153 straipsnio ir 154 straipsnio 1–6 dalių sujungimo į vieną straipsnį nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į antrojo skirsnio pavadinimą („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“), nėra aišku, ar 154 straipsnio pavadinime („Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“) turimi omenyje tik rinkimų dieną balsavusių rinkėjų balsai; jeigu taip, šio straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai patikslinti, nes projektu siūloma formuluotė apima ir iki rinkimų dienos balsavusiųjų balsus, kurių skaičiavimas reglamentuojamas tik kitame skirsnyje. Kodekso 154 straipsnio 8 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 7 dalies) nuostatos perkeltinos į to paties skyriaus trečiojo skirsnio („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“) pradžią (155 straipsnio 1 dalį).
Atsižvelgiant į Kodekso 154 straipsnio 9 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 8 dalies) nuostatų turinį (pirmumo balsų skaičiavimo taisyklės), kyla klausimas, koks yra jų santykis su 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ ir kodėl jos nustatomos ne tame straipsnyje; svarstytinas šios dalies nuostatų perkėlimas į 159 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „balsas“ reikėtų įrašyti žodį „pirmumo“. Pritarti Pritarti siūlymui sujungti 153 ir 154 straipsnius. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
158 1,2
Kodekso XV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“), šiame skirsnyje reglamentuojamas tik rinkimų biuletenių skaičiavimas, o balsų skaičiavimas – kitame skirsnyje, 158 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa, ir kad 158 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimas), turėtų būti perkelta į trečiąjį skirsnį (pavyzdžiui, į 156 straipsnį), o į jos vietą galėtų būti perkelta 152 straipsnio 2 dalies nuostata (žr. pastabą dėl 152 straipsnio). (Kartu svarstytina, ar 158 straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinė, nes 160 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti visi duomenys, kurie turi būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, įskaitant rinkėjų paduotus balsus.) Nepritarti Kodekso 158 straipsnio nuostatos susiję su galutiniu balsų skaičiavimu.
Išskaidžius šias nuostatas ir perkėlus į skirtingus straipsnius bus pažeistas nuostatų, susijusiu su balsų skaičiavimu, dėstymo nuoseklumas. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15515621 3,4,5 55.
Kodekso
šio punkto antrojo sakinio pradžioje: jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas), kurias reikia patikrinti prieš antspauduojant balsavimo vokus ir kurioms paaiškėjus rinkimų apylinkės antspaudas ant vidinio balsavimo voko nededamas, voke esantis rinkimų biuletenis laikomas negaliojančiu ir neskaičiuojamas, – ir tik po to, pavyzdžiui, atskirame 5 punkte, nustatytina, kad jeigu patikrinus duomenis nenustatoma šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu čia reikėtų įtvirtinti ir 156 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą, kad „apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo“. (Jeigu tai būtų padaryta, 156 straipsnio 1 dalies atsisakytina, nes antroji šios dalies nuostata kartoja nustatytąją 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte.) Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „vokai“ reikėtų įrašyti „balsavimo“, o vietoj žodžio „išimama“ –
„išimamas“. Šios dalies 4 punkte išbrauktini skliaustuose esantys
pertekliniai žodžiai „(vidinių)“ ir „(vokų)“.
Šios dalies 5 punkto atsisakytina, nes jame kartojama tas pat, kas nustatyta tos pačios dalies 4 punkte. Pritarti
1561581
skaičiavimas“ nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas balsavimo vokų žymėjimas, todėl iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Balsavimo vokų žymėjimas ir“. Be to, kaip minėta, rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, todėl į šį straipsnį turėtų būti perkelta 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimo, ir straipsnis galėtų būti pavadintas „Balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 156 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„nustatyta tvarka“ įrašytina „nustatytu eiliškumu“. Šio straipsnio 6 dalyje
žodį „išorinio“ reikėtų pakeisti žodžiu „išorinius“, o jungtuką „ir“ – jungtukais „ir (arba)“. Pritarti iš dalies Pritarti dėl žodžių „Balsavimo vokų žymėjimas ir“ išbraukimo iš 156 straipsnio pavadinimo bei šio straipsnio redakcinių pataisymų. Nepritarti dėl siūlymo į 156 straipsnį perkelti 158 straipsnio 1 dalį, nes ši nuostata susijusi su galutiniu balsų skaičiavimu. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 163,164
įgaliojimai“) yra tapatus 47 straipsnio pavadinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 47 straipsnyje yra nustatytas visas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų sąrašas, o 163 straipsnyje įtvirtinti tik su balsavimo rezultatų nustatymu susiję šios komisijos įgaliojimai, 163 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti.
Neaišku, koks yra Kodekso 164 straipsnio „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu, svarstytinas šių dviejų straipsnių nuostatų sujungimas į vieną straipsnį. Pritarti Pritarti siūlymui sujungti 163 ir 164 straipsnius. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1734
nario pareigų nesuderinamumo su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“. Atsižvelgus į tai, kad šios nuostatos tarpusavyje nedera, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) yra ne Kodekso, o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo reguliavimo dalykas, Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje pakaktų nurodyti, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. Spręsti pagrindiniame komitete
173174175112 1,3,4 59.
Svarstytina, ar Kodekso 173 straipsnio 11 dalies (pataisius numeraciją – 10 dalies) nuostatos neturėtų būti perkeltos po 175 straipsnio, nes projektu siūloma pirmiau nustatyti sprendimo dėl mandato netekimo apskundimo tvarką ir tai, per kiek laiko skundas turėtų būti išnagrinėtas, ir tik po to (174 straipsnio
priėmimas. Pritarti
17444
įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visi šioje dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi merui (pavyzdžiui, šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai). Pagal Kodekso 10 straipsnio
dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatams į merus reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu būtų nustatytas Konstitucijoje, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį). Jeigu tokia Konstitucijos pataisa būtų priimta ir promulguota, Kodekso 176 straipsnyje (arba mero teisinį statusą reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme) nustatytini ir šie mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas (šioje išvadoje minėta, kad nurodyta
savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą) ir kt. Pritarti
1766 61.
Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti teisinius padarinius, kurie kiltų, jeigu asmuo kandidato anketoje nepateiktų Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o „po rinkimų“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažintų jį sąmoningai bendradarbiavus su nurodytomis tarnybomis. Atkreiptinas dėmesys į šio teisinio reguliavimo santykį su 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 6, 7 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi duomenų, kad kandidatas, kuris anketoje to nenurodė, yra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis, turi įgaliojimus iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti jo registravimą. Tačiau jeigu tai paaiškėtų jau nustačius galutinius rinkimų rezultatus, išrinkto asmens mandatas negalėtų būti panaikintas (įgaliojimai negalėtų būti nutraukti), nes pagal 176 straipsnio 6 dalį pagrindas tam atsirastų tik jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo pripažintų asmenį sąmoningai bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis, bet ne tuo atveju, jeigu paaiškėtų anksčiau, iki rinkimų, nustatytas bendradarbiavimo faktas, apie kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo nebuvo žinoma). Nors Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje yra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir patikrinti kandidatų duomenis dėl bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar teisinis reguliavimas gali būti grindžiamas prielaida, kad tokia situacija, kai tie duomenys dėl kokių nors priežasčių laiku nebūtų gauti, yra visiškai neįmanoma.
Be to, Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuriuo yra Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmens bendradarbiavimą (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto įstatymo 9 straipsnio 4 dalį tokio šios komisijos sprendimo paskelbimas yra pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai per 14 dienų pripažinti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Šios dalies formuluotė „ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis“ yra nesuderinta su 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 81 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, tačiau, kaip pažymėta šioje išvadoje, sąlygos „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ taip pat atsisakytina kaip nenumatytos minėtame įstatyme, kuriuo reguliuojamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimas, ir beprasmės kalbant apie šį bendradarbiavimą (žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Atsižvelgdami į visa tai, siūlome Kodekso 176 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų įgyvendinimo teisinį pagrindą apibrėžti taip: „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėja arba įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) siūlytume patikslinti, papildant žodžiais „dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“; taip pat reikėtų išbraukti žodžius „po teismo sprendimo įsiteisėjimo“ ir vietoj žodžių
„Vyriausioji rinkimų komisijos“ įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos“.
Šios dalies antrasis sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tuos pačius išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo klausimu nepriima nuosprendžio, į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų inicijuoti apkaltos proceso, ir į Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytą Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“ (pavyzdžiui, taip: „Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja arba yra nustatomas asmens, išrinkto Seimo nariu arba Respublikos Prezidentu, bendradarbiavimo su nurodytomis tarnybomis faktas, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų perduoda šią informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.“; kartu svarstytina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas informacijai perduoti). Pritarti Pritarti TD siūlomai formuluotei. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1767 62.
Kodekso
įrašant „po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo“, taip pat suderinant paaiškėjusios informacijos apie teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turinį („yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“) su 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, kuriomis yra įtvirtinta kandidato pareiga anketoje nurodyti, ar jis „po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“.
Be to, šios dalies formuluotė „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus“ koreguotina šiais atžvilgiais: pirma, į teismą kreipiamasi tam tikru procesiniu dokumentu, o ne „perduodant nuorašus“; antra, tik pats teismas sprendžia, kokį sprendimą jis turi priimti; trečia, į teismą turėtų būtų kreipiamasi ne dėl bet kurio rinkimuose dalyvavusio, o tik dėl į pareigas išrinkto asmens; ketvirta, nuoroda turi būti daroma ne į 11, o į 12 punktą (pavyzdžiui, „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies
Pritarti TD siūlomai formuluotei. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1768
„savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį“; nuoroda turėtų
būti daroma ne į 11, o į 12 punktą; po žodžių „netekusiu mandato“ įrašytina
„(arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso
pažeidimo“.
Šios dalies antrojo sakinio formuluotę „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios“, remdamiesi argumentais, analogiškais išdėstytiesiems dėl 176 straipsnio 6 dalies, siūlytume pakeisti formuluote „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo perduoda jį Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą“; įvertintina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas sprendimui perduoti. Pritarti Pritarti TD siūlomiems patikslinimams. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
svarstytina, ar apskritai yra būtina įtvirtinti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu Kodekso 76 straipsnio
institutą.
Mūsų nuomone, jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėtų, kad į nurodytas pareigas išrinktas asmuo kandidato anketoje nepateikė Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos informacijos apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija, turinti įgaliojimus iki rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti kandidato registravimą, taip pat turėtų turėti įgaliojimus pati pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo, o dėl Seimo nario ir Respublikos Prezidento – perduoti informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą. Spręsti pagrindiniame komitete Svarstytina galimybė, kad VRK priimtų tokį sprendimą. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
XVII skyriuje reglamentuojamas rinkimų rezultatų nustatymas. Šio skyriaus 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus“.
Su rinkimų rezultatų paskelbimu Kodekse siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies 15 punktas), Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos pateikimas (38 straipsnio 1 dalies 10 punktas), politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 126 straipsnio 1 dalis), rinkimų politinės kampanijos laikotarpis ir jos etapai (64 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas), atstovo rinkimams įgaliojimai (92 straipsnio 8 dalies 2 punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (96 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 4 dalis), viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos pateikimas (98 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (121 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (126 straipsnio 1 dalis). Tik su rinkimų rezultatų nustatymu siejamos ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir (arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui, paklausimo Konstituciniam Teismui dėl Kodekso pažeidimų Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose. Pažymime, kad rinkimų procesas baigiasi ne tik nustačius galutinius rinkimų rezultatus ir juos paskelbus, bet ir Kodekso 181 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais. Be to, Kodekso 168 straipsnio
laikomi neįvykusiais.
Abiem šiais atvejais pagal Kodekso 182 straipsnio 1 dalies nuostatas rengiami pakartotiniai rinkimai. Sistemiškai vertinant Kodekso nuostatas (dėl rinkimų datos paskelbimo, kitų Kodekso nuostatų taikymo), pakartotiniai rinkimai nelaikytini neįvykusių rinkimų, ar rinkimų, kurių rezultatai pripažinti negaliojančiais, proceso dalimi, o traktuotini kaip atskiri rinkimai. Manytume, kad nurodytos Kodekso nuostatos dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar procesų terminų bei nuostatos dėl rinkimų ginčų turėtų būti siejamos ne tik su galutinių rinkimų rezultatų nustatymu ir paskelbimu, bet ir su sprendimu dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ar neįvykusių rinkimų. Abiem šiais atvejais konkrečių rinkimų procesas yra iš esmės užbaigiamas, ir abu šie atvejai turi esminės įtakos renkamų valstybės valdžios ar savivaldybių institucijų sudarymui bei įgaliojimams, todėl pasekmių požiūriu turėtų būti traktuojami vienodai. Pažymime, kad toks traktavimas yra įgyvendintas tik Kodekso 195 straipsnyje, kuriame nustatytas Kodekso keitimo draudimas siejamas ne tik su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, bet ir su rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais data (nors tokias pat pasekmes turintis sukelti sprendimas dėl neįvykusių rinkimų ir šioje normoje nėra nurodomas). Pritarti
1791
kandidatų nustatymas pagal rinkimų rezultatus“. Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (179 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad nustatyti ir paskelbti gali būti būtent galutiniai rinkimų rezultatai, nes kitokių (ne galutinių) rinkimų rezultatų nustatymo ir skelbimo Kodeksas nenumato.
Kodekse rinkimų rezultatų paskelbimo sąvoka vartojama trejopai: „rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 83 straipsnio 4 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 32 straipsnio
oficialus paskelbimas“ (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 192 straipsnio 1 dalis). Kodekse vartojama terminija turėtų būti suvienodinta, visais atvejais nurodant „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimą“, nes Kodeksas nenumato
„oficialaus“ ar „neoficialaus“ galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o kaip
jau minėta, negalutiniai rinkimų rezultatai nėra nustatomi ar skelbiami. Pritarti Kodekse visur siūlytina vartoti sąvoką „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas“. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
194 1,2
sąrašas, į kurį mechaniškai perkelti pažeidimai, nurodyti galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnyje (neskaitant draudimo papirkti rinkėjus pažeidimo). Mūsų nuomone, šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas neturėtų būti baigtinis, ir tokiais pažeidimais neturėtų būti laikomi tik rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų pažeidimai. Į Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatytą šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašą turėtų būti įtraukti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatytų reikalavimų kandidato anketoje pateikti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimai, sukeliantys Kodekse numatytas teisines pasekmes.
Jeigu Kodekso 102 straipsnyje būtų įtvirtintas draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius (žr. pastabas dėl Kodekso 102 straipsnio), šio draudimo pažeidimas taip pat turėtų būti nurodytas Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Žr. pasiūlymus prie Teisės departamento pastabos Nr. 50 dėl kodekso 194 straipsnio 1 dalies papildymo naujais 13 ir 14 punktais. 1. Pasiūlymas:
Papildyti 194 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) kiti šio kodekso pažeidimai, grubiai pažeidžiantys rinkimų principus ar darantys poveikį rinkėjams.“
2Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 194 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis padarė šiame
straipsnyje numatytą ar kitą šiurkštų šio kodekso pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija.“
195
Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą“ yra diskutuotina.
Pažymime, kad reglamentuojant rinkimų politinės kampanijos santykius rinkimų politinės kampanijos metu (nepaisant to, ar rengiami ir vykdomi eiliniai, pakartotiniai ar pirmalaikiai rinkimai, ar pakartotinis balsavimas) turi būti paisoma teisinės valstybės principo, iš kurio kyla teisinio stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvai. Rinkimų politinė kampanija nesibaigia paskelbus galutinius rinkimų rezultatus arba juos pripažinus negaliojančiais. Pagal Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 6 punktą rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pabaigos ir tęsiasi iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo; šio etapo metu teikiamos finansavimo ataskaitos (nurodytos Kodekso 120 straipsnyje), grąžinamas rinkimų užstatas jį sumokėjusioms politinėms organizacijoms ir kandidatams (pagal užstato grąžinimo sąlygas ir taisykles, nustatytas Kodekso 89 straipsnyje), ir kt. Kai rinkimuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi esminės Kodekso nuostatos neturėtų būti keičiamos visos rinkimų politinės kampanijos metu.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 195 straipsnio nuostata keistina, pavyzdžiui, taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
2022-03-08
projekto nuostatų atitikties teisės technikos taisyklėms ir kitos pastabos
įstatymų sąraše įrašyto Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas. Pritarti
70Svarstytina,
ar projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta Kodekso, ar Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
1783
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 178 punktą, projekto 3 straipsnio formuluotė
„netenka galios šie teisės aktai“ keistina formuluote „pripažįstami
netekusiais galios šie įstatymai“, o po kiekvieno pripažįstamo netekusiu galios įstatymo pavadinimo nurodytinas to įstatymo numeris ir įrašytina formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“. Pritarti
aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Kadangi kartu su vertinamu projektu Seimui yra teikiami tik du įstatymų projektai – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr.
XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1281, – pažymėtina, kad su Kodekso nuostatomis reikėtų derinti ir daugiau įstatymų (pavyzdžiui, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, Nepaprastosios padėties, Karo padėties, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Administracinių bylų teisenos ir kitus įstatymus, taip pat Seimo statutą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. Pritarti
projektų įsigaliojimo datas
pradžioje pateiktas jo turinys išbrauktinas, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme tokia įstatymo struktūrinė dalis nėra numatyta. Pritarti
112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktini trumpiniai „(toliau – Seimas)“, „(toliau – savivaldybių tarybų)“, „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“, o vietoj žodžių „Respublikos Prezidento“ įrašytinas visas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos Prezidento“; Kodekso 2 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Seimo nariai)“; Kodekso
registras)“, o 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 176 straipsnio 4 dalies 5 punkte Gyventojų registro pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o 173 straipsnio 4 dalyje Vyriausybės pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“;
Kodekso 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys
„(toliau – Konstitucija)“; Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9
punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Konstitucinis Teismas)“; Kodekso 118 straipsnio 2 dalyje Civilinio kodekso pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje dukart paminėtas institucijos pavadinimas „Seimas“ rašytinas be žodžių „Lietuvos
1 75.
Kodekso
kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, nors Kodekso VIII, XI, XII skyriuose siūloma reglamentuoti ne visų politinių kampanijų, o tik rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės santykius. Be to, šios dalies nuostata, kad Kodeksas nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taisytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodeksą rinkimus organizuoja ir vykdo ne tik VRK, bet ir kitos rinkimų komisijos, kurių veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką taip pat siūloma reglamentuoti Kodekse. Pritarti
vartojamos įvairios formuluotės rinkimų procesui apibūdinti (2 straipsnio 1 dalyje – „rinkimai organizuojami“, 12–14 straipsniuose – „rengiami“,
visame Kodekso tekste, atsižvelgiant į kontekstą, nuosekliai vartoti formuluotes „rinkimai rengiami“ ir „rinkimai rengiami ir vykdomi“. Pritarti
4
2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė
„daugiamandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių
teritorijomis“. Pritarti
5
2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė
„vienmandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“;
po žodžio „(mažoritarinę)“ įrašytina „rinkimų“. Pritarti
2022-03-083 79.
Kodekso
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytais rinkimų principais, taikytinais viešosios valdžios institucijų rinkimuose: politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas); rinkimų procesas turi būti grindžiamas skaidrumo, teisingumo principais (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), rinkimų kampanijų, esančių rinkimų proceso dalimi, sąžiningumo ir finansavimo skaidrumo reikalavimais (2012 m. kovo 29 d. nutarimas), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimais (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Spręsti pagrindiniame komitete
1
vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai.“ Šios dalies nuostatą
„Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui“
siūlome papildyti žodžiais „ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Pritarti
5
nuostata „Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai“ (Konstitucinio
1035 83.
Kodekso
savivaldybės gyventojais laikomų asmenų grupės – Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti asmenys. Visų trijų grupių atveju atskirai pakartojamos identiškos sąlygos, apibrėžiančios jų gyvenamąją vietą, tačiau siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, šios sąlygos kiekviename minėtame straipsnyje turėtų būti nurodomos vieną kartą ir apimti visas asmenų grupes, kurioms taikomos. Spręsti pagrindiniame komitete
3
narius“ turėtų būti įrašyta „ir merą“ (plg. su šios dalies pirmuoju sakiniu). Pritarti
Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu „rinkimų teises ribojančiose srityse“, formuluotę „rinkimų teises ribojančiose srityse“ siūlome pakeisti formuluote „su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse“. Atitinkamai taisytini Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir
11313
narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, „ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“, tikslintina, nes nėra visiškai aišku, kokius „šio kodekso reikalavimus asmuo turi atitikti“. Atitinkamai patikslintina ir Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Pritarti
10 3,5 1,5,7 87.
Pagal Kodekso 10 straipsnio 1 dalį nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje piliečio požymis skiriasi nuo šio straipsnio 5 ir 7 dalyse (taip pat Kodekso 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse) nurodyto nuolatinio gyventojo požymio – gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo. Diskutuotina, ar nuolatinio gyventojo požymis – duomenų apie gyvenamąją vietą įrašymas Gyventojų registre – neturėtų sutapti reguliuojant pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą visuose rinkimuose. Pritarti
sąvokas
1
Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar Seimo nariu galėtų būti renkamas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Pritarti
1035
kategorijos – „asmuo“, „teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ ir „kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Kadangi pirmoji kategorija apima visus asmenis, svarstytina ar vietoje „asmens“ neturėtų būti nurodytas „Lietuvos
24
2
3 92.
Kodekso
būti renkamas asmuo, kai“ siūlome pakeisti formuluote „Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai“. Nepatikslinus Kodekso 11 straipsnio 3 dalies taip, kad ji būtų taikoma tik asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, ji galėtų būti suprantama kaip nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti kitų asmenų, kuriuos Seimas gali atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Seimo skiriamų ar renkamų pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos 75 straipsnį atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą), pasyviąją rinkimų teisę; tokia šios nuostatos samprata neatitiktų Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies. Pritarti
4
būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ siūlome koreguoti atsižvelgiant į tai, kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokios pat nuostatos turinys yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime: „Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“
5 94.
Kodekso
netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, neįgalumo, kalbos, lyties, rasės, išsilavinimo, tikėjimo, veiklos užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“ dėstoma kaip baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas, be to, ja draudžiami tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai ir neatsižvelgiama į tai, kad pasyviąją rinkimų teisę rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Siūlytume arba atitinkamą draudimą riboti rinkimų teisę nustatyti ir Kodekso 9 straipsnyje, kuriame yra numatyti aktyviosios rinkimų teisės ribojimai, arba šią nuostatą išbraukti, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą. Spręsti pagrindiniame komitete
„savivaldybių tarybų, merų rinkimai“ siūlome pakeisti Konstitucijos 67, 119,
122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 1 straipsniu siūlomame pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 12 punkte numatyta formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“. Pritarti
5
vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus“ žodis „rengiami“ keistinas žodžiu „skiriami“ (toks žodis vartojamas Konstitucijos 143 straipsnyje, ir jo prasmė, mūsų nuomone, nesutampa su žodžio „rengiami“ prasme). Pritarti
32 97.
Kodekso
nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“ ir kad „Vyriausybės nutarime dėl pirmalaikių
rinkimų diena“. Pritarti
5
formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“. Atitinkamai taisytinos 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 46 straipsnio 5, 10 dalių, 57 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 5 ir 6 dalių, 92 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 157 straipsnio 3 dalies, 190 straipsnio 5 dalies,
6
pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti skelbiami, rengiami ir vykdomi tik tuo atveju, jeigu toje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus terminui (šio straipsnio 2 dalis). Pritarti
1
22
įrašytinas žodis „suskirstymą“. Pritarti
2022-03-0817 102.
Kodekso
apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tačiau 17 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos (apygardų) sudarymą, neužtikrina šio reikalavimo įgyvendinimo. Nepritarti
argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 21
sąvoka „buveinė“, o 18 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje – „būstinė“. Siūlytume vartoti kurią nors vieną sąvoką. Pritarti
1862
tarpusavyje. Pritarti
apygardos (apygardų) sudarymą turėtų būti nurodoma, kad ji sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, savivaldybių tarybų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos (kuriose renkami merai) visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos
2
lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius taip pat atitinkamai turi būti mažinamas. Pritarti
3 107.
Kodekso
„direktorius“. Pritarti
administracijos direktoriaus teikimo tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes turiniui yra iš esmės identiškos. Jos skiriasi tik tuo, kad pagal 4 dalį šiame teikime turi būti nurodytos ir apylinkės ribų koordinatės. Vienos iš šių dalių nuostatos išbrauktinos. Pritarti
116
į tai, kad Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys
„Reglamentas“, jis vartotinas Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte. Pritarti
1
„nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, kitų asmenų“. Spręsti pagrindiniame komitete
2
komisijoms negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.“
1
komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus, yra vieši.“
2
posėdžius gali stebėti <...>“. Pritarti
9221 114.
Kodekso
teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas“ tiek, kiek nenustatoma kitų rinkimų politinės kampanijos dalyvių (politinės organizacijos ar jos iškelto kandidato arba kandidato sąrašo) atstovų teisė dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose kai atstovaujama minėtų dalyvių interesams, yra nesuderinta su
3
svetainėje paskelbta informacija apie rinkimų komisijos posėdį yra vieša ir nereikia nurodyti, kad ji skirta visuomenei. Siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims pranešama <...>“. Pritarti
4
116Svarstytina,
ar projekto 24 straipsnio 4 dalyje greta transliacijos „per radiją ar televiziją“ neturėtų būti numatyti ir kiti transliavimo būdai, pavyzdžiui, internetu. Pritarti
3
26 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą minint Lietuvos teisininkų draugiją, reikėtų nurodyti visą šios draugijos pavadinimą ir įvesti trumpinį
„Teisininkų draugija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas
pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto).
Šios dalies nuostatą, kuria būtų įtvirtinti teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijų narius siūlomų asmenų politinės veiklos apribojimai, siūlytume išdėstyti taip: „Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija), savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje.“
4
komisijos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar statusu pagrindus, siūlytume patobulinti, papildant šiais apribojimais: būti kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui. Be to, siūlytume nustatyti ir apribojimus rinkimų komisijos nariui užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio
referendumo paskelbimą, parašų rinkimu. Pritarti
6
1–5 dalis.
Šios dalies formuluotė „pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas“ keistina formuluote „atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių“. Pritarti
72
referendumo“. Pritarti
3
nario rašytinio pasižadėjimo tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad galima pasižadėti be paskutinio sakinio. Pritarti
4
ar narys“. Pritarti
1
į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Šioje dalies pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas – turėtų būti
„apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas“ (žr. šio
straipsnio pavadinimą). Pritarti
dalyje išbrauktini žodžiai „konkrečių“ ir „šių“.
1
kaip pertekliniai. Šios dalies antrąjį sakinį, kuriame nurodoma su rinkimų rengimu ir vykdymu nesusijusi VRK kompetencija, reikėtų, išbraukus žodžius „Be to“, išdėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
tais pačiais principais, kurie taikomi visų rinkimų komisijų veiklai (pagal Kodekso 20 straipsnio 2 dalį „Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“). Pritarti
11
demokratinių rinkimų principais“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes VRK, kaip ir kitų rinkimų komisijų, veiklos pagrindai yra nurodyti Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi
komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais. Pritarti
32221
„galutinius“. Analogiškai tikslintinas Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 1
punktas. Pritarti
1 1,2 129.
Kodekso
teisiškai reikšmingas yra VRK sprendimų, kuriais tvirtinami šiame kodekse nurodyti aprašai ir nustatomi rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formos bei pavyzdžiai (šios dalies 2 punktas), priėmimas; atsižvelgdami į tai, siūlome šiuos punktus sujungti į vieną. Pritarti
13
apygardą“ įrašytina formuluotė „Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą“. Pritarti
1382
politinės kampanijos dalyvius, yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi neatitinka Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pritarti
19
„rinkėjų“. Pritarti
117
įrašytini žodžiai „interneto svetainę“. Pritarti
121
žodžiais „paaukotų aukų vertes“, nes aukos gali būti ir nepiniginės; vietoj žodžio „partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. Pritarti
122 135.
Kodekso
iniciatyvos“ ir po formuluotės „Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“; žodžiai „rinkimų ir referendumų“ prieš žodį
„procesų“ išbrauktini (nes tai jau pasakyta šio punkto pradžioje); po žodžio
„tikslais“ vietoj „Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytinas žodis „savo“;
vietoj „stebėtojų, atstovų“ reikėtų įrašyti „rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams“ (šiame punkte dukart). Pritarti
23
tarybų narių“, nes pagal Kodekso 13 straipsnio 6 dalį Vyriausioji rinkimų komisija skelbia tik pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir pirmalaikius mero rinkimus, o atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama pagal kandidatų sąrašą, pirmalaikiai savivaldybės tarybos nario rinkimai apskritai nerengiami. Pritarti
25
„savivaldybės tarybos narių“. Pritarti
42
„politinių organizacijų“. Pritarti
11
organizacijų“. Pritarti
12
straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pritarti
235 141.
Kodekso
įrašant „per paskutinius Seimo rinkimus“ (atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies nuostata); vietoj formuluotės „rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą,“ siūlome įrašyti
„rinkimų ar referendumo komisijose“. Pritarti
3
„kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų
komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje. Pritarti
6
sekretoriatas“ reikėtų įrašyti trumpinį „(toliau – Sekretoriatas)“, kuris vartojamas toliau tos pačios dalies tekste ir kitose Kodekso nuostatose
2
rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man
sakinio. Pritarti
3 146.
Kodekso
„asmuo“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys“. Pritarti
pirmininko pavaduotojai, nors šio straipsnio tekste jie neminimi. Svarstytina, ar reikėtų pakoreguoti straipsnio pavadinimą, ar į šį straipsnį perkelti 39 straipsnio 2 dalies nuostatą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomus ribojimus. Nepritarti
argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 30
13
politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina formuluote „jeigu jis yra politinės organizacijos narys, prieš pradėdamas eiti šias pareigas privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“. Pritarti
2
ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas turi sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje to, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“. Pritarti 150.
2022-03-0836 1, 2,3
pirmininkas negali būti rinkimų komiteto nariu, ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, galėtų būti aktualios tik tuo atveju, jeigu ši politinė organizacija nenutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos. Jeigu rinkimų komiteto statusas būtų toks, koks yra numatytas kartu teikiamame Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 (nuolat veikiantis didelį steigėjų bei narių skaičių turintis juridinis asmuo), Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nariu“, o šio straipsnio 3 dalies nuostatoje „Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų komisijose, taip pat su kandidato, rinkimų komiteto nario, kandidato atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo statusu“ išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nario“, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir nurodytų šios komisijos narių, kurie yra politinių organizacijų nariai, pareigų ėjimas siejamas su reikalavimu sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje (taigi ir rinkimų komitete) ir draudimu dalyvauti jos veikloje tol, kol eina savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Pritarti
134 4,5 151.
Kodekso
dalimi, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos ne tik su pareigomis kitose rinkimų komisijose, bet ir su referendumo komisijos nario pareigomis, taip pat ne tik su rinkimų stebėtojo ir atstovo rinkimams statusu, bet ir su piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario, referendumo stebėtojo, atstovo referendumui statusu. Šio straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atstovo“ išbrauktinas žodis „kandidato“, nes atstovas rinkimams gali būti ne tik kandidato, bet ir politinės organizacijos, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigos nesuderinamos su atstovo rinkimams statusu nepriklausomai nuo to, kam jis atstovauja (plg. su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu). Pritarti
į tai, kad pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį teisę pasiūlyti kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi tik partijos, o ne visos politinės organizacijos, taip pat į tai, kad partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje (siūlome 10 punkte formuluotę „pagal politinės organizacijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą“ pakeisti formuluote „pagal jį į šias pareigas pasiūliusios partijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą“, o 11 punkte vietoj formuluotės
„delegavusią politinę organizaciją“ įrašyti formuluotę „pasiūliusią
partiją“). Pritarti
17 153.
Kodekso
„priima į pareigas“, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės
tarnautojai yra priimami, o ne skiriami į pareigas. Pritarti
įrašyti žodį „galutinių“. Analogiškai tikslintini Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 64 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 6 punktas (šis punktas – dukart), 83 straipsnio 4 dalis, 121 straipsnio 3 dalies
2
priimti“. Pritarti
4267
pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus“ ir Kodekso 42 straipsnio 7 dalies nuostata „Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius“ yra tarpusavyje nesuderintos. Pritarti
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“ įrašytina formuluotė „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimą, reikalavimų“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytina „ir savivaldybių“. Pritarti
2022-03-0841 159.
2022-03-0841 1,2,
įstatymas“, „įstatymo nustatyta pareiginė alga“ yra deklaratyvios, reikėtų įvardyti konkrečius įstatymus, kuriais reguliuojami atitinkami santykiai, kaip šio straipsnio 3 dalyje yra įvardytas Darbo kodeksas (plg. su 120 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, kuriose smulkmeniškai dėstomi konkretūs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų poįstatyminių teisės aktų pavadinimai). Spręsti pagrindiniame komitete Svarstytina, kiek detaliai įstatymų pavadinimai turi būti reglamentuojami kodekse. Šie pavadinimai gali keistis. 161. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
vartotina formuluotė „už viršvalandinį darbą“, kad ji būtų suderinta su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis vienkartinės priemokos mokėjimo valstybės pareigūnams sąlygomis. Pritarti
422
straipsnio 2 dalį. Pritarti
4244
salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, yra perteklinė, atsižvelgiant į 24 straipsnio 4 dalį; nuostata, kad posėdžių salėje esantys asmenys gali tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją, yra nesuderinta su 24 straipsnio 4 dalimi. Pritarti 164.
4256
431
rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu. Pažymime, kad „mišrus“ posėdžių organizavimo būdas iš esmės nėra atskiras posėdžio organizavimo būdas ir turėtų būti priskirtas nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams, nes nors vienam posėdžio dalyviui dalyvaujant nuotoliniu būdu, tokiam posėdžiui turėtų būti taikomi visi nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams keliami reikalavimai. Kodekse galėtų būti nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose gali dalyvauti ir tiesiogiai. Be to, svarstytina, ar Kodekse neturėtų būti nustatyti bendro pobūdžio pagrindai, leidžiantys organizuoti posėdį nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, prieš tam tikrą laiką išreiškus pageidavimą bent vienam komisijos nariui), ir tokio posėdžio organizavimo pagrindas (sprendimas) bei jį priimantis subjektas (Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas). Kaip tokio reguliavimo pavyzdį galima pateikti Seimo statuto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojami analogiški Seimo valdybos posėdžio organizavimo aspektai. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui nuostatas dėl nuotoliniu būdu organizuojamų
priimtu įstatymu Nr. XIV-1018
4332
5
168.
7
43 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“; žodis „įprastam“ keistinas žodžiais „posėdžių salėje vykstančiam“ (plg. su 42 straipsnio 1 dalimi). Pritarti
4432
priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma ir kad, balsams pasidalijus po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas, yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalį. Pritarti
2
registruoti, kandidato registravimo panaikinimo“ tikslintina – „sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (koalicijai) priklausantį kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo“. Pritarti
1
asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus“ yra neaiški, ji galėtų būti taisoma taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus“. Pritarti
1 1,2 172.
Kodekso
patikslinti, kurios komisijos kuriuose rinkimuose yra sudaromos: 1 punkte po žodžio „apygardose“ įrašytina „sudaromos apygardų rinkimų komisijos“, o 2 punkte po žodžio „savivaldybėje“ įrašytina „sudaroma savivaldybės rinkimų komisija“. Pritarti
234444
patikslinimą „per paskutinius Seimo rinkimus“. Analogiškai tikslintini šio straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 4 dalies 4 punktas. Pritarti
3
dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ yra ydinga, nes ja neatsižvelgta į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o rinkimai į Europos Parlamentą – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą
34
teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į savivaldybės rinkimų komisiją siūlo „toje savivaldybėje gyvenančius ar dirbančius asmenis“ ir kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie „gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje“, nedera tarpusavyje. Pritarti
4
dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ neatsižvelgta į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose daugiamandatės rinkimų apygardos sutampa su savivaldybių teritorijomis. Pritarti 177.
5
komisijas rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetas, jų koalicija; žodis „gavę“ taisytinas į „gavo“. Pritarti
6
46 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Pritarti
7
„parlamentinė partija“ reikėtų vartoti formuluotę „partija, per paskutinius
Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o vietoj antrą kartą minimos tos pačios sąvokos galėtų būti pavartota trumpesnė formuluotė „partija, gavusi Seimo narių mandatų“ (kadangi ši sąvoka daugiau niekur Kodekso tekste nevartojama, trumpinio įvesti nevertėtų). Prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Vietoj formuluotės „savo atstovą (toliau – kandidatūra)“ reikėtų įrašyti žodį
„kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti rinkimų komisijos nariai
nėra jų atstovai šioje komisijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį partija į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas turi teisę pasiūlyti po vieną kandidatūrą, formuluotėje „ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti“ žodžiai „kandidatūras“, „kandidatūrų“,
„jas“ keistini žodžiais „kandidatūrą“, „kandidatūros“, „ją“. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra visiškai aiškiai reglamentuota, kiek kandidatūrų gali siūlyti partijų koalicijos – vieną bendrą, ar kiekviena koalicijos narė – po vieną. Apsispręsti pagrindiniame komitete Apsispręsti dėl vartojamų sąvokų 180.
8
46 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“; vietoj žodžių „šio įstatymo“ siūlytume rašyti „šio kodekso“. Pritarti
9
į Kodekso 46 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį, antrasis yra perteklinis. Nepritarti Antrasis sakinys detalizuoja pirmame sakinyje įtvirtintą nuostatą. 182. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai“ siūlome dėstyti lakoniškiau – „Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai“. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje nėra sureguliuota galima situacija, kai tą pačią dieną būtų vykdomi rinkimai ir referendumas. Pritarti
14
16
nusprendusių asmenų“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatais save keliančių asmenų“. Pritarti
18
rūpybos ir globos įstaigos“ vartotina Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 63 straipsnio pavadinimas ir 2 dalis, 129 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis, 138 straipsnio 1 dalis. Pritarti 186.
įstaigos“ vartotina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta sąvoka „pataisos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
3
„politinių organizacijų (jų koalicijų)“. Pritarti
9
48 straipsnio 9 dalies formuluotė „Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta“ keistina formuluote „Jeigu partija, rinkimų komitetas, jų koalicija nepasiūlė kandidatūrų“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „konkrečios“. Pritarti
10
rinkimų apylinkė, administracijos direktoriaus siūlomi asmenys, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti narystę jose iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje (žr. pastabą dėl Kodekso 26 straipsnio 3 dalies). Pritarti
„pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89
straipsnio 1 dalį“).
1
mėnesių“, nes formuluotė „per du mėnesius“ reiškia bet kokį terminą iki dviejų mėnesių, o iš konteksto matyti (plg. su šio straipsnio 4 dalimi), kad turimas omenyje maksimalus terminas – būtent du mėnesiai. Šioje dalyje vietoj žodžių „komisija sudaroma“ reikėtų įrašyti „komisijos sudaromos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad chronologiškai pirmiau turėtų būti reguliuojamas apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos), o tik po to – jų įgaliojimai nustatyti apylinkių rinkimų komisijų narių skaičių (ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos). Pritarti
2 192. Neaišku, kodėl Kodekso 49 straipsnio 2 dalyje minimos tik finansuojamos partijos (plg. su 48 straipsnio 5 dalimi), be to, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų komitetai neturi teisės siūlyti kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius. Atsižvelgdami į tai, kad subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių rinkimų komisijų narius, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jie nurodyti 48 straipsnio 5 dalyje), šią dalį siūlome formuluoti lakoniškiau: „Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateiktos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.“
804
formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“.
tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu. Pritarti
3
į Kodekso 52 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nuostatų ir apie papildomas balsavimo vietas užsienyje. Šio straipsnio 3 dalyje žodžiai
„partijų pasiūlytų asmenų“ išbrauktini, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne
rinkimų, o balsavimo komisijų sudarymas. Pritarti
4
15 196. Neaišku, kodėl Kodekso 54 straipsnio „Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys“ 1 dalies 5 punkte įrašyta nuostata „rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede“ (rinkėjų sąrašai ir jų tvarkymas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas). Nepritarti Šiame straipsnyje nurodomi turinčių teisę rinkti asmenų duomenys ir pažymima, kurie iš šių duomenų yra nevieši, t. y. nurodomi sąrašo priede. 197. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
28
54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „parado“ įrašytina „prarado“; formuluotę „iš jo neatimta balsavimo teisė“ siūlytume pakeisti formuluote
„jam nėra apribota balsavimo teisė“. Pritarti
13
2022-03-0855 3,4 199.
Kodekso
sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose. Šio straipsnio 4 dalyje nustačius, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lieka neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Įrašymas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą neturėtų būti besąlygiškai ir automatiškai siejamas su įrašymu ir į rinkimų apygardos bei rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, nes pastarieji sąrašai sietini su rinkimų teritorija, kurioje konkretus rinkėjas balsuoja (nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į juos gali būti įtraukiami pareiškine tvarka, kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose ir Kodekse), o Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, be kita ko, yra reikšmingas ir nustatant rinkimų rezultatus, priklausančius nuo bendro rinkėjų skaičiaus. Pritarti
4
rinkėjų sąrašą, todėl sąvoka „asmuo, turintis teisę rinkti“ keistina sąvoka „rinkėjas“. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, šios dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina. Pritarti
5 201.
Kodekso 55 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nes jomis neatsižvelgta į tai, kad apygardų rinkimų komisijos sudaromos tik Seimo rinkimuose, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, vykdomuose su savivaldybių teritorijomis sutampančiose rinkimų apygardose, yra sudaromos savivaldybių rinkimų komisijos. Pritarti
6
įrašytinas žodis „Lietuvos“; vietoj žodžių „saugoma ir naudojama“ įrašytini žodžiai „saugomas ir naudojamas“. Pritarti
rinkimų komisija, neatsižvelgta į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis rinkėjų sąrašus gali tvarkyti ir kitos komisijos. Pritarti
asmenys gali būti įrašomi į rinkėjų sąrašą, o ne į rinkimų apylinkę. Pritarti
1
to, šios dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį sudaroma ne visada. Pritarti
„pakartotinio“. Pritarti
7
„arba konsulinė įstaiga“, o po žodžių „diplomatinėje atstovybėje“ – „arba
konsulinėje įstaigoje“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti 208.
2
keistina formuluote „deklaravo gyvenamąją vietą“. Pritarti
1
64 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rinkimų politinė kampanija“. Atsižvelgiant į tai, kad kitose Kodekso nuostatose dažnai yra vartojamos sutrumpintos sąvokos „politinė kampanija“ ir „rinkimų kampanija“, pažymėtina, kad, neįvedus atitinkamo trumpinio, Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti visą sąvoką „rinkimų politinė kampanija“. Pritarti
2
prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo. Jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
143 211. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir šio straipsnio 4 dalį kandidatų sąrašas rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti tik savivaldybių tarybų rinkimuose. Nepritarti Seimo rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija gali kelti tik 1 kandidatų sąrašą, netikslinga jį atskirai registruoti politinės kampanijos dalyviu. Užregistravus atskirai dalyviu, politinė organizacija būtų dalyvis be jokio išlaidų limito, o privalėtų turėti sąskaitą ir iždininką. Savivaldybių tarybų rinkimuose galima kelti iki 60 kandidatų sąrašų ir tuomet būtų galimybė visų jų kampaniją vykdyti iš skirtingų sąskaitų. 212.
3
4
„politinių organizacijų“. Pritarti
5 214. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 5 dalį politinė partija negali būti registruojama rinkimų politinės kampanijos dalyve Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su Kodekso 71 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią politinės partijos gali kelti kandidatus į Respublikos Prezidentus, taip pat su kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). Nepritarti Kandidatu į Respublikos Prezidentus keliasi pirmiausia asmuo o partijų kėlimas yra labiau kaip paramos išreiškimas. Jei būtų leista politinės kampanijos dalyvėmis registruotis partijoms, reikėtų papildomos normos, kad tokiu atveju kandidatas neregistruojamas politinės kampanijos dalyviu. Be to pažymėtina, kad išrinktas Prezidentas veikia savo ir visuomenės vardu, o ne vienos partijos vardu. 215. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
72736
kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų (turėtų būti – ir merų) rinkimuose galėtų būti registruojamas rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, taip pat 72 straipsnio 1, 2 dalių ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl rinkimų komitetų teisės kelti šiuose rinkimuose kandidatus yra iš esmės analogiškos kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr.
XIVP-1280 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų, ir kuri yra nurodytame projekte siūlomo nustatyti rinkimų komiteto statuso (kaip nuolat veikiančio didelį steigėjų bei narių skaičių turinčio juridinio asmens) elementas, todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1280 rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas įvertintas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijai. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose. 216. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
jokio naujo norminio turinio, palyginti su šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis. Nepritarti Ši nuostata skirta aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti, kaip ir kokiuose rinkimuose fiziniai asmenys gali būti registruojami politinės kampanijos dalyviais. 217. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 217.
Neaišku, kodėl Kodekso 68 straipsnio, skirto rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimui, 2 dalyje apibrėžiama rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Svarstytina, ar ši nuostata, kuria įtvirtinta savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio pareiga turėti specialią šiai kampanijai skirtą sąskaitą, negalėtų būti perkelta į 67 straipsnį, kuriame nustatytos rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisės ir pareigos šios kampanijos finansavimo srityje. Spręsti pagrindiniame komitete
85
būti dėstoma ne kaip vienas iš šios dalies punktų, kuriuose yra išvardyti
kitoje dalyje. Pritarti
9
politinės kampanijos dalyvio statuso įgijimas turėtų būti siejamas tik su viena aplinkybe – sprendimo paskelbimu Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šioje dalyje prieš žodį „svetainėje“ įrašytina „interneto“. Pritarti
17
„politinės“, o prieš žodį „kampanijos“ taip pat reikėtų įrašyti „politinės“. Pritarti
11
„dienų“. Pritarti
2 222.
Svarstytina, ar siekiant didesnio teisinio aiškumo Kodekso 70 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą“, negalėtų būti patikslinta, po žodžio „sąrašą“ įrašant „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). Pritarti
2
„kelti ir remti“, kad šioje dalyje minima partijos parama jos keliamam
kandidatui aiškiau atsiskirtų nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos partijų paramos kandidatams, kurių jos nekelia. Pritarti
1 224.Kodekso 72 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „į merus“ įrašytinas žodis „kandidatu“; žodis „neturintys“ keistinas žodžiu „neturinčių“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“. Dėl šios dalies nuostatos, kad asmenį kandidatu į merus gali iškelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, žr. pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Pritarti
2
į Kodekso 72 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad ir Kodekso 72 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „partija arba rinkimų komitetas“ reikėtų įrašyti patikslinimą „šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys“, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies.
Šioje dalyje prieš žodį „pateikdami“ dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume įrašyti „šio kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą); žodis „bendrą“ išbrauktinas. Pritarti
1
„įregistruoti“ (tačiau kartu dėl šios dalies nuostatos, kad kandidatus į
Europos Parlamento narius gali kelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies). Šioje dalyje žodis „atitinkančių“ keistinas žodžiu „atitinkantys“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“; prieš žodį „pateikdami“, siekiant didesnio teisinio aiškumo, įrašytina
„Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 4 dalyje
nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). Pritarti
į Kodekso 75 straipsnio „Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir kitose Kodekso nuostatose. Pritarti
12 228.
Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose sudaroma ne viena daugiamandatė rinkimų apygarda („daugiamandatėje (-se) rinkimų apygardoje
13
75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje politinė organizacija gali kelti tik vieną kandidatą, todėl sąrašas gali būti tik „vienmandatėse rinkimų apygardose“ keliamų kandidatų („kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašas“,“). Pritarti
123439
vietoj žodžio „veikiančiame“ įrašytinas žodis „veikiančio“. Pritarti
2
apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, teikiantis pareiškinius dokumentus, dar nėra kandidatas, ir derinant ją su šio straipsnio 3 dalimi, keistina formuluote „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. Pritarti
2312
75 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 2 punkte yra nurodytas asmenų, keliamų arba keliančių save kandidatais, pareiškinio dokumento pavadinimas
„anketa“, tačiau Kodekso 76 straipsnio pavadinime ir daugelyje kitų Kodekso
nuostatų šis dokumentas vadinamas „kandidato anketa“; siūlome sąvoką
„kandidato anketa“ nuosekliai vartoti visame Kodekso tekste. Pritarti
122242 233.
Kodekso
nurodyti visą jos pavadinimą „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ ir įvesti trumpinį „Valstybinė mokesčių inspekcija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 122 straipsnio 4 dalies). Pritarti
26
„sutikimas“, o žodis „šios“ išbrauktinas. Pritarti
238
keistinas žodžiais „kandidato nuotrauka“ (arba „kandidato fotografija“), o prieš žodį „biografija“ įrašytinas žodis „kandidato“. Pritarti
3
keistina formuluote „Asmens, keliančio save kandidatu“. Pritarti
3
237Pažymėtina,
kad nei Kodekso 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose Kodekso nuostatose nėra nurodyti asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, pareiškiniai dokumentai. Jeigu šiuo atžvilgiu būtų papildyta Kodekso 75 straipsnio 3 dalis ir jos 1 punktas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir šios dalies 10 punktą (kadangi Respublikos Prezidento rinkimai vyksta vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, asmeniui, keliančiam save kandidatu į Respublikos Prezidentus, atstovaujama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje). Pritarti
37 238.
Pagal Kodekso 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliančio save kandidatu, pareiškinių dokumentų yra pasirašytas įsipareigojimas, jeigu bus išrinktas į pareigas, nutraukti su jomis nesuderinamą veiklą. Neaišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje toks reikalavimas nėra nustatytas asmeniui, keliamam kandidatu. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte žodis „paties“ išbrauktinas kaip perteklinis, o formuluotė „veiklą, nesuderinamą su išrinkto nario statusu“ tikslintina, vietoj „išrinkto nario statuso“ nurodant konkrečias Seimo nario, mero, galbūt ir Respublikos Prezidento pareigas. Pritarti
1
„asmuo, siekiantis tapti kandidatu“. Nepritarti
Siekiant reguliavimo aiškumo, buvo nuspręsta visur vartoti sąvoką „kandidatas“
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „tapatybę“ įrašytini žodžiai „ir pilietybę“ (plg. su 85 straipsnio 4 dalimi). Pritarti
18
straipsnio 1 dalies 8 punkte prieš žodį „pateikti“ reikėtų įrašyti „turi“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas į Respublikos Prezidentus“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“. Nepritarti Siekiant reguliavimo aiškumo, buvo nuspręsta visur vartoti sąvoką „kandidatas“
22 243.
Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „trejus“ reikėtų įrašyti žodį
„pastaruosius“, o formuluotę „deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos
Respublikoje“ siūlytume pakeisti, pavyzdžiui, taip: „turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą, Lietuvos
dalys. Pritarti
straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 1 punkte (ir 85 straipsnio 2 dalyje; žr. pastabą dėl 85 straipsnio 2 dalies) vartojama neapibrėžta sąvoka „kilmės valstybė narė“ yra nesuderinta su šios dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė, kurios pilietis jis yra“ ir 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojama sąvoka „pilietybės Europos Sąjungos valstybė narė“. Siūlome visose šiose nuostatose vartoti vieną pasirinktą sąvoką, kurioje būtų minimas teisiškai tikslesnis pilietybės, o ne kilmės požymis. Pritarti
4
<...> sudarydama“ įrašytina „Ta pati partija, tas pats rinkimų komitetas <...> sudarydami“ arba vietoj „Ta pati partija, rinkimų komitetų“ įrašytina „Ta pati politinė organizacija“. Pritarti
6
du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai, rinkimų komitetui ar kitoms partijoms ir rinkimų komitetams“ reikėtų patikslinti ir kartu išdėstyti lakoniškiau: „politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms“.
į Kodekso 78 straipsnio „Rinkėjų parašų rinkimas“ pavadinimą ir 1–5 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvokas „rinkėjų parašų rinkimas“ ir „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, nebent būtų įvesti trumpiniai
„parašų rinkimas“ ir „parašų rinkimo lapas“. Pritarti
1
keistina formuluote „priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti“. Pritarti
2 250.
Kodekso
tikslintinas taip:
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 6 dalimi, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi);
Parlamento narius)“ keistina formuluote „(Respublikos Prezidento, Seimo, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos, (savivaldybės pavadinimas) mero) rinkimuose (arba – rinkimuose į Europos Parlamentą“. Pritarti
5
tarpusavyje, nes iš dalies dubliuojasi. Pritarti
2 254.
Kodekso
„Rinkėjų parašų rinkimo lapus“ (arba – „Parašų rinkimo lapus“, jeigu būtų
įvestas toks trumpinys); žodžius „rinkimų apygardos“ siūlytume išbraukti (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją); žodis „šio“ išbrauktinas; formuluotę „piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą)“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatą ar kandidatų sąrašą“; vietoj konstrukcijos „suskaičiuoja <...> parašų skaičių“ įrašytina „suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius <...> parašus“. Pritarti
42
„rinkimų“. Pritarti
45
„tą patį kandidatą“, o vietoj žodžio „kandidato“ – „kandidatų“. Pritarti
46
79 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „duomenis“ įrašytina „duomenų“. Neaišku, kokia „šiame straipsnyje tokiais atvejais numatyta duomenų įrašymo tvarka“ turima omenyje, nes šiame straipsnyje tokia tvarka nenustatyta. Pritarti
6
straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 5) formuluotę „terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti“ siūlome pataisyti taip: „terminą trūkumams pašalinti, ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos“. Pritarti 260.
straipsnio 7 ir 8 dalių (pataisius numeraciją – 6 ir 7) nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad jos neapima tų situacijų, kai pareiškiniai dokumentai teikiami ir rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami
į Europos Parlamentą ir iš dalies Seimo rinkimuose). Pritarti
1
keistina formuluote „asmuo, keliantis save kandidatu“; žodis „savivaldybės“ išbrauktinas, nes Seimo rinkimuose savivaldybių rinkimų komisijos nesudaromos. Pritarti
3 263. Neaišku, kodėl Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nenurodoma valanda, kurią baigiamas pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (plg. su šio straipsnio 1, 2, 4 dalimis). Siūlome vietoj formuluotės „ne vėliau kaip likus 70 dienų“ įrašyti „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 70 dienų“, vietoj „ne vėliau kaip likus 65 dienoms“ – „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms“. Šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj „teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ siūlome įrašyti „pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ (pareiškinių dokumentų teikimo pradžios terminas jau nurodytas šios dalies pirmajame sakinyje). Šioje dalyje vietoj žodžių „nusprendusio išsikelti“ įrašytina „keliančio save“. Pritarti
Kodekso 80 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys.
3
straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Vietoj formuluotės „per 2 mėnesius“ įrašytina „po 2 mėnesių“, nes iš konteksto matyti, kad turimas omenyje ne bet koks terminas iki 2 mėnesių, o maksimalus terminas – būtent 2 mėnesiai; formuluotė
„anksčiau kaip per 2 mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po 2
mėnesių“. Pritarti
5
straipsnio 5 dalies (pataisius numeraciją – 7) siūloma įtvirtinti vienintelį pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, ir kt. Rinkimų metu tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Siekiant užtikrinti įvairias galimybes pateikti pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms, jų pateikimas elektroniniu būdu nustatytinas kaip alternatyva įprastam popierinių dokumentų pateikimui. Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma yra įtvirtinta 78 straipsnio 6 dalyje. Pritarti iš dalies Pritarti dėl pasiūlymo antros dalies. Nepritarti dėl alternatyvos pateikti dokumentus popierine forma. Buvo nuspręsta rinkimų procese atsisakyti popierinių dokumentų. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti sklandų informacinių sistemų veikimą. 267.
7
„Respublikos“, o prieš žodžius „instituciją“, „institucijos“ – žodis
„valstybės“. Pritarti
politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai“ tikslintinas, pavyzdžiui, taip: „Respublikos
dokumentų pateikimo, rinkėjų parašų rinkimo sutrumpinti terminai“. Pritarti
82
Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“); formuluotė „anksčiau kaip per du mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso
nustatytas <...> ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas“ dalelytė „ne“ išbrauktina. Pritarti
3
tik partijos, bet ir rinkimų komitetai; prieš žodį „numerį“ įrašytina
„rinkimų“; formuluotėje „partijos – koalicijos dalyvėms“ vietoj žodžio „partijos“
turėtų būti žodis „partijoms“. Pritarti
4
Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip nustatomi kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose (iš 130 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad jie nustatomi pagal abėcėlę, bet dėl teisinio aiškumo tai galėtų būti nustatyta 83 straipsnyje).
Neaišku ir tai, ar šios dalies antrajame sakinyje turimas omenyje daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas, ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašas. Spręsti pagrindiniame komitete
Kodekso 84 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti, be kita ko, kandidatus ir kandidatų sąrašus, tačiau nei šiame straipsnyje, nei 81 straipsnyje „Kandidatų registravimas“ nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, taip pat dėl jų registravimo panaikinimo. Pritarti
1
pakeisti formuluote „šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų“. Neaišku, kodėl šioje dalyje nėra numatytas vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų arba išsikėlusių kandidatų rinkimų numerių skelbimas. Pritarti
1
ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus“ būtų neterminuotai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Ši formuluotė tikslintina, nes pagal ją nėra pagrindo skelbti išsikėlusių kandidatų duomenų. Atsakingai įvertintina, ar visą šioje dalyje nurodytą informaciją būtina skelbti neterminuotai. Nepritarti Analogiška nuostata yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme.
Nuspręsta, kad tokios informacijos skelbimo tikslas yra tinkamas visuomenės informavimas apie siekiančius dalyvauti politikoje asmenis. 275. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
punktai). Pritarti
11
13
punkte) taisytina formuluotė „deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, <...> išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“. Pritarti
2
komisijos interneto svetainėje skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, tarp jų – duomenys apie tai, ar kandidatui „kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu“. Siūlome šią nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą, pagal kurį asmuo, siekiantis tapti kandidatu, anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Kodekso 85 straipsnio 2 dalies formuluotėje „paskutinį gyvenamosios vietos adresas“ vietoj žodžio „paskutinį“ turėtų būti žodis „paskutinės“. Pritarti
3 279.
Kodekso
„priešrinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše prieš
rinkimus“; vietoj neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis numeris“ įrašytina
„eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų“ arba „eilės numeris kandidatų
sąraše, suskaičiavus pirmumo balsus“; vietoj žodžių „gauti mandatai“ – žodžiai „gautas mandatas“. Pritarti
4
dokumento numeris“, atsižvelgiant į 76 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tikslintina taip: „asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris“. Pritarti
2022-03-08 86,87
1
282Svarstytina,
ar Kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nereikėtų patikslinti, kad politinės organizacijos, jų koalicijos pareiškimas atšaukti savo ar iškelto kandidato pareiškinius dokumentus turėtų būti teikiamas tai rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai (pavyzdžiui, po žodžio „pareiškimu“ įrašant „teikiamu rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai“). Pritarti
dalys. Pritarti
4
„savivaldybių tarybų rinkimuose“ išbrauktinas perteklinis žodis „kandidatų“. Pritarti
2022-03-0888 285.
Neaišku, kodėl Kodekso 88 straipsnyje „Rinkimų užstatas“ nėra numatytas rinkimų užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Rinkimų į Europos
1
neatskleistas, turėtų būti nurodyta visa sąvoka ir įvestas atitinkamas trumpinys „(toliau – VMDU)“, o formuluotės „(toliau – rinkimuose taikomas
1
„taikomų VMDU dydžių“ turėtų būti „taikomi VMDU dydžiai“. Pritarti
2
būtų aišku, ar ji taikytina tik Seimo rinkimuose, apie kuriuos kalbama šio straipsnio 1 ir 3 dalyse (pataisius numeraciją – 2 ir 4 dalyse), ar visuose rinkimuose, kuriuose renkama daugiamandatėse rinkimų apygardose (šiuo atveju svarstytina, ar nuostatos nereikėtų perkelti į kitą šio straipsnio vietą). Pritarti
4
„sumokėtas“ įrašytina „turi būti“. Pritarti
5
88 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje), po žodžio „vienam“, vietoj „kandidatų sąrašui“ įrašytina „kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui“; išbrauktini pertekliniai žodžiai „vienoje savivaldybėje“. Pritarti 292.
6 292. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) tik savivaldybių tarybų rinkimuose siūloma taikyti dvigubai didesnį rinkimų užstatą už kandidatą, einantį su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, o analogiško teisinio reguliavimo dėl didesnio rinkimų užstato kituose rinkimuose nesiūloma nustatyti. Šios dalies pirmasis sakinys derintinas su 89 straipsnio 3 dalimi, kurioje yra daroma nuoroda į Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) ir kurioje yra numatytas užstato, sumokėto ne tik už kandidatą į savivaldybės tarybos narius, bet ir už kandidatą į merus, grąžinimas (taip pat žr. pastabą dėl
antrasis sakinys išbrauktinas, nes savo turiniu kartoja pirmąjį sakinį ir yra suformuluotas netiksliai. Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas, nes rinkimų užstato grąžinimas yra ne šio, o
įtvirtinta ta pati nuostata. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymo antrai daliai. Nepritarti dėl rinkimų užstato suvienodinimo. Ši situacija yra būdinga rinkimuose į savivaldybių tarybas, kuriuose dalyvauja daug kandidatą, einančių su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas. Panašus reguliavimas yra galiojančiuose rinkimų įstatymuose. Po rinkimų į savivaldybių tarybas yra dažni pareigų atsisakymo faktai. 293. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
„partijai“ turėtų būti įrašyta „politinei organizacijai“, o vietoj žodžio
„partijos“ – „politinės organizacijos“. Pritarti
12 294.
Kodekso
kandidatams būtų keliama sąlyga būti nepadarius nė vieno iš šiame punkte nurodytų pažeidimų, o ne tik vieno iš jų (vietoj jungtukų „arba“ turėtų būti „ir“). Pritarti
883
89 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 88 straipsnio 6 dalį tikslintina, atsižvelgiant į to straipsnio dalių numeracijos keitimą. Šios dalies nuostatos derintinos su 88 straipsnio dalies, į kurią daroma nuoroda, nuostata tuo aspektu, kad joje nenumatytas didesnis užstatas mero rinkimuose, jeigu kandidatas į merus eina su mero pareigomis nesuderinamas pareigas. Pritarti
5
punkte išbrauktina perteklinė formuluotė „grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui“ (tas pat nustatyta
65
„koalicijos“, o vietoj formuluotės „sąrašo kandidatų“ – „kandidatų sąrašo“. Pritarti
3
4 300.
Kodekso
keliamiems kandidatams“, o vietoj žodžio „partiją“ – „politinei organizacijai“ (nes pagal Kodekso 80 straipsnio 4 dalį rinkimuose į Europos
įgaliojimą atstovui rinkimams, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai). Pritarti
92
išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais, yra nesuderinta su 80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo rinkimuose asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos rinkimų komisijai, ir 3 dalimi, pagal kurią merų rinkimuose asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai. Pritarti
6
į Kodekso 93 straipsnio „Rinkimų stebėtojai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų stebėtojas“, o ne „stebėtojas“. Pritarti
1
jame neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą,
teritoriją. Prieš žodį „administracijos“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“. Pritarti
42 305.
Kodekso
reikėtų įrašyti tikslinančius žodžius „atitinkamos rinkimų“
rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją). Pritarti
5
organizacijų“. Pritarti
93 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“, o 7 dalyje vietoj „šiame įstatyme“ – „šiame kodekse“. Pritarti
1
jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu. Spręsti pagrindiniame komitete
2
keistina visame Kodekso tekste vartojama sąvoka „visuomenės informavimo priemonėse“. Pritarti
2
institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigą „padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“.
Neaišku, kokia būtent pagalba kandidatams turima omenyje, ir diskutuotina, kaip ji derėtų su Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Pritarti
1
komiteto, rinkimų komiteto nario“ siūlytume išdėstyti glausčiau – „politinės organizacijos, jos nario“; formuluotė „partija, partijos narys, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys“ keistina formuluote „politinė organizacija, jos narys“. Pritarti
2
pakeisti žodžiu „taikomus“. Pritarti
5
deklaracija privalo būti pildoma ne nuolat, o kai paskleidžiama politinė reklama). Šios dalies nuostatos iš dalies kartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatas (pavyzdžiui, pirmajame sakinyje išbrauktina formuluotė „kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą“, nes tai apibrėžta 4 dalyje), taip pat dubliuojasi tarpusavyje (neaiškūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo sakinių). Pritarti
1 314.
Kodekso
išorinė politinė reklama apibrėžta kaip ne patalpose viešai skleidžiama reklama, reikėtų patikslinti šios dalies antrojo sakinio žodžius
„viešose vietose, pastatuose“, nes nėra aišku, ar jie reiškia, kad išorine
reklama taip pat laikoma reklama, skelbiama viešose patalpose, ar ką kita. Patikslintina ir žodžių „transporto priemonėse“ prasmė, nes nėra visiškai aišku, ar čia turimas omenyje viešojo transporto priemonių vidus, ar kas kita (plg. su 3 dalies 2 punktu). Pritarti
10021
rinkimų daugiamandatėje apygardoje“ keistina formuluote „Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“. Pritarti
10023
rinkimuose į Europos Parlamentą“ keistina formuluote „rinkimuose į Europos
10031 317.
10033 318. Neaišku, kodėl Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja partijų ir rinkimų komitetų, iškėlusių kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje savivaldybių tarybų rinkimuose, atstovai, o ne savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašų atstovai (plg. su šio straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais). Pritarti
1004
nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ reikėtų išbraukti žodį „nemokamai“ ir šią nuostatą papildyti, nurodant, iš kokių lėšų tai finansuojama (pavyzdžiui, „<...> iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“ arba „<...> iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų“). Pritarti
1005
pakeisti žodžiu „finansuojamas“, o po žodžių „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ įrašyti „rinkimams organizuoti ir vykdyti“. Pritarti
1007
1011
322Svarstytina,
ar Kodekso 101 straipsnio 1 dalies formuluotė „paskelbus kandidatų sąrašus“ neturėtų būti patikslinta – „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“.
Šios dalies 4 sakinyje po formuluotės „Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu“ reikia dvitaškio, kitaip nėra aišku, kad toliau nustatyta ne viena sąlyga. Pritarti
1012 323. Neaišku, kaip tarpusavyje dera Kodekso 101 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje numatyti 6 dienų ir 5 dienų iki rinkimų dienos terminai. Šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „informaciją“ turėtų būti „informacijos“. Pritarti
1021
102 straipsnio 1 dalyje formuluotę „Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo“ siūlytume pakeisti formuluote „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. Pritarti
1022
pavyzdžius siūlome dėstyti kilmininko linksniu ir prieš žodį „biografijų“ įrašyti žodį „kandidatų“; vietoj formuluotės „0,002 VMDU“ turėtų būti
„0,002 rinkimuose taikomo VMDU dydžio,“. Pritarti
107
1081
„rinkimų politinės kampanijos“. Kadangi Kodekso 110 straipsnio „Nepiniginės
aukos“ 1 dalyje yra išvardytos visos nepiniginės aukos, 108 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „auka“ jų vardyti nereikėtų, pakaktų nuorodos į tą straipsnį (pavyzdžiui, „pinigai arba šio kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikta nauda, skirti rinkimų politinei kampanijai“, ar pan.). Pritarti 328.
1082
328Svarstytina,
ar Kodekso 108 straipsnio 2 dalis nėra perteklinė, nes tai, kad aukos gali būti piniginės arba nepiniginės, akivaizdžiai matyti iš šio straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies. Nepritarti
siekiant nuoseklaus dėstymo ir tinkamo rinkimų proceso dalyvių informavimo. 329. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
109
1106
straipsnio 1 dalies nuostatą, iš dalies – 114 straipsnio 4 dalį. Pritarti
1112
1113
1115
reikėtų įrašyti „už užpraeitus kalendorinius metus“ (plg. su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi). Pritarti
1116
metų“ įrašytina formuluotė „už paskutinius praėjusius kalendorinius metus“, o vietoj formuluotės „užpraeitų kalendorinių metų“ – formuluotė „už užpraeitus kalendorinius metus“. Pritarti
1118 335.
Kodekso
aukos gavėjo yra draudžiami“ yra pernelyg abstrakti ir tikslintina. Pritarti
1121
perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos aukų grąžinimo sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. Vietoj šios dalies ketvirtame ir paskutiniame sakiniuose pavartoto žodžio „partijos“ įrašytini žodžiai „politinės organizacijos“ (atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 29 straipsnį „Politinės organizacijos veiklos tyrimas“). Analogiškai taisytina Kodekso 123 straipsnio 3 dalis. Pritarti
112
1132
praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą“ („arba po to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso“, ar pan.). Pritarti
1133
1137
114
dalyvį“, po kablelio, įrašant „kuriam auka skirta“.
ir šio straipsnio 6 dalis. Pritarti
1144
115
„išlaidų“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „finansuoti“ įrašytinas žodis
„apskaičiuojamas“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi). Pritarti
1154
1154
sąrašą (sąrašus)“ siūlome įrašyti „bent vieną kandidatų sąrašą“. Pritarti
1156
11581
žodžio „rinkimų“). Pritarti
11589
ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą“ siūlome pakeisti formuluote
„kandidato kelionėms į rinkimų apygardą (transporto ir apgyvendinimo
išlaidoms) apmokėti“. Pritarti
1159
350.
11510
kampanijos“. Manytina, kad išlyga šioje dalyje turėtų būti daroma ne dėl 8 dalies 7 ir 9 punktų, o dėl 7 ir 8 punktų. Pritarti
1151861223 351. Neaišku, kodėl Kodekso, skirto rinkimų santykiams reguliuoti, 115 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti referendumo organizavimo finansavimo taisykles. Šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „visuomeniniams“ ir „visuomeniniais“, atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 politinės organizacijos pavadinimas yra „rinkimų komitetas“; atitinkamai taisytinas ir 186 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Pritarti
115 12,13 352. Manytina, kad Kodekso 115 straipsnio 12 dalyje (triskart) ir šio straipsnio 13 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į 8 dalies 7 ir 9 punktus, o į 7 ir
11513
subjektai, tarp jų valstybių narių piliečiai. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 115 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama, ar šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti sutartys sudarytos tik su šio straipsnio 12 dalyje nustatytais subjektais, reikalingus duomenis gauna iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių.
Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, valstybių narių piliečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos pažymą dokumentus dėl steigimo ar buveinės.“
11514
kampanijos išlaidų dydžio sumai“ siūlome pakeisti formuluote „nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą“. Šioje dalyje vietoj žodžių
„šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“. Pritarti
1155
rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, todėl neaišku, kodėl ją siūloma nustatyti straipsnyje apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir jų limitus. Nepritarti Atsakomybė nustatoma Administracinių nusižengimų kodekse. 356. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
116
116 straipsnio pavadinime žodis „skolas“ keistinas žodžiu „įsiskolinimus“, nes būtent šis žodis vartojamas visame šio straipsnio tekste. Pritarti
117
veiklai finansuoti“ tikslintina taip: „politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik tų politinių organizacijų veiklai finansuoti“.
118 straipsnio nuostatos derintinos su nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (sąvoka
„buhalterinė apskaita“ pakeista sąvoka „finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai
tikslintini Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 134 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pritarti
11924
119 straipsnio 2 dalies 4 punkte, derinant Kodekse vartojamas sąvokas, formuluotė „neveiksniu ar ribotai veiksniu“ keistina formuluote „neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose srityse“ ar pan. Pritarti
11931
formuluote „prisiimtus finansinius įsipareigojimus“ (plg. su Kodekso 120 straipsnio 1–3 dalimis). Pritarti
11932
„numerio“. Pritarti
1204
patikslinimą „savarankiškas“. Pritarti
1205 363.
Kodekso
straipsnio 4 dalį piniginės aukos galėtų būti renkamos tik elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o priimti tokias aukas grynaisiais pinigais būtų draudžiama, žodžius „jei tokios naudotos“ reikėtų išbraukti; kartu kaip pertekliniai išbrauktini ir žodžiai „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“. Pritarti
1211
žodžiai „rinkimų politinės kampanijos“. Pritarti
1212
paskelbti duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas yra detaliai reglamentuota Kodekso 114 straipsnio „Aukų apskaita“ 6 dalyje, todėl abejotina, ar ją reikia kartoti 121 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
1222
patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“. Pritarti
12313
1231
„taikomiems“, o 11 punkte vietoj žodžio „taikytini“ – „taikomi“. Pritarti
1241
dydžio“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą“. Pritarti 370.
1244
faktų pavadinimas kitose Kodekso nuostatose rašomas pradedant mažąja raide. Šios ataskaitos turinį atskleidžianti formuluotė „kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus“ šiame punkte išbrauktina kaip perteklinė, nes tokia pat formuluotė yra ir šio straipsnio 5 dalyje, skirtoje auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų sampratai apibrėžti. Pritarti
1245
kodekso“. Pritarti
1253
125 straipsnio 3 dalyje žodį „etapu“ siūlytume pakeisti žodžiu „laikotarpiu“, o vietoj „viešos ir teikiamos“ reikėtų įrašyti „vieši ir teikiami“ (nes tarp tokių dokumentų yra ne tik deklaracijos ir ataskaitos, bet ir žiniaraščiai). Kita vertus, visi šioje dalyje išvardyti dokumentai pagal kitas Kodekso nuostatas yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, todėl nuostata, kad šie dokumentai yra vieši, yra perteklinė, o nuostatos dėl jų teikimo prasmė neaiški. Pritarti
126
reguliuojama ne tik politinės reklamos, bet ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena). Pritarti
1281
visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti (tokia nuostata galiojančiuose rinkimų įstatymuose yra likusi iš anksčiau buvusio nustatyto teisinio reguliavimo apie rinkėjo kortelę, kuri buvo vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose). Pritarti 375.
12822
128 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „vienmandatės rinkimų apygardos“, tinkanti tik Seimo ir merų rinkimams, tikslintina. Pritarti
1292
platinimo <...> tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose“, tikslintina, nes straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams tvarka nėra nustatyta. Pritarti
1293
Respublikos Prezidento rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas“ (kurioje nepaminėtas Seimas) siūlome įrašyti glaustesnę formuluotę „kartu yra paskelbti keli skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas“; formuluotė „pranešimas apie rinkimus“ tikslintina – „pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir referendumą)“. Pritarti
1294
1306
į Kodekso 130 straipsnio „Rinkimų biuleteniai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų biuleteniai“, todėl šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „biuleteniai“ įrašytinas žodis „Rinkimų“. Pritarti
13235
1331
382.
1332
„lėšų“, o po žodžio „darbas“ reikia išbraukti tašką ir antrą kartą pakartotą
tą pačią formuluotę „Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti“. Pritarti
1334
383Diskutuotina,
ar Kodekso 133 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir balsavimo su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose organizavimo išlaidos. Pritarti
1335
komisijų“ vietoj žodžio „savivaldybių“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Pritarti
1337
1341
komisijos“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą“. Pritarti
13522
straipsnio 2 dalies 2 punkto c papunktyje vietoj jungtuko „ar“ turėtų būti jungtukas „ir“. Pritarti
13523
straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „rinkėjo namuose (toliau – namuose)“ įrašytinas žodis „namuose“. Pritarti
1361
„savivaldybės“. Pritarti
1362 390.
Kodekso
13631
„biuletenį (biuletenius)“, o šios dalies 2 punkte vietoj žodžių „užpildytus
rinkimų biuletenius“ – „užpildytą (užpildytus) rinkimų biuletenį (biuletenius)“. Pritarti
1364
reikėtų įrašyti žodžius „esančiu (esančiais) rinkimų biuleteniu (biuleteniais)“, o šio straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „biuletenius“ – „biuletenį (biuletenius)“. Pritarti
1382
teikimu“ reikėtų perkelti prieš žodžius „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šiame sakinyje skliaustuose įrašyta nuostata tikslintina, nes nėra aiški. Pritarti
1383
straipsnio 4 dalį, o į 135 straipsnio 4 dalį. Pritarti
1391
139 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta sąvoka „speciali situacija“. Svarstytina, ar vietoj šios sąvokos, kurios turinys atskleistas tik kitame straipsnyje, negalėtų būti padaryta nuoroda į Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. Pritarti
1392 396.
Kodekso
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje“ reikėtų įrašyti „įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą“. Pritarti
1403
ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija. Pritarti
1403
balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui <...>, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis“ tikslintina, nes nėra aišku, kaip piliečiai balsuotų balsavimo patalpose, jeigu jų galimybė atvykti balsuoti būtų ribojama. Pritarti
1403
diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti. Atsižvelgdami į tai, kad įvedus šį trumpinį jis toliau Kodekso tekste pavartotas tik vieną kartą, siūlytume jo atsisakyti, o šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Paskelbus specialią situaciją“ įrašyti, pavyzdžiui, „Esant tokioms aplinkybėms“, ar pan. Pritarti
1403
gyvenantys“ išbrauktini, nes yra pertekliniai (be to, neaišku, kokios apylinkės yra „šios“, o rinkėjai turėtų būti apibūdinami ne kaip „apylinkėse gyvenantys“, o kaip į įrašyti apylinkės rinkėjų sąrašą). Pritarti 401.
1403
„savivaldybės“ (dukart). Pritarti
1435
įrašyti žodžius „išduodamas (išduodami) rinkimų biuletenis (biuleteniai)“. Pritarti
1437
14411
„už“. Pritarti
14412
žodžiai „kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą“, o vietoj „šio sąrašo kandidatų“ – „į šį sąrašą įrašytų kandidatų“. Pritarti
14415922
įtvirtinta teisės norma reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, todėl kyla klausimas, koks šios nuostatos santykis su Kodekso
žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). Pritarti
1443 407.
Kodekso
teisės normomis reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, šios normos yra iš esmės tapačios toms, kurias siūloma nustatyti Kodekso 154 straipsnio 9 dalyje, todėl kyla klausimas, koks yra jų santykis su 154 straipsnio 9 dalimi ir 159 straipsniu (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). Pritarti
144
paskutinė nuostata, todėl viena iš šių nuostatų išbrauktina. Pritarti
1446
pateiktas daugiskaitos formas. Pritarti
1462
1465
vietoje“ įrašytina formuluotė „ir papildomose balsavimo vietose“. Pritarti
1467
jo. Vietoj šios dalies dviejų paskutinių sakinių siūlytume įrašyti tokią nuostatą: „Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 147 straipsnį balsavimas organizuojamas „su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas Kodekso nuostatas dėl balsavimo organizavimo laivuose: 14 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 58 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį,
sąvokas
1471
kablelis po jo. Šioje dalyje vietoj formuluotės „ne anksčiau kaip prieš 4 dienas“ turėtų būti įrašyta „likus ne mažiau kaip 4 dienoms“ (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą 70 straipsnio 1 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, Referendumo konstitucinio įstatymo projekto
1474
Respublikos piliečiai“ išbrauktinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies pirmąją nuostatą, pagal kurią balsavimas organizuojamas tuose su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurių kapitonai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pritarti
1482
1484
skaičiuojami taip, kad rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, jog rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.“ Pritarti 418.
1491
į Kodekso 48 straipsnio 12 dalies nuostatą, pagal kurią apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka šios komisijos pirmininko pavaduotoją, Kodekso 149 straipsnio 1 dalyje formuluotė „jį pavaduojantis asmuo“ keistina žodžiais „jo pavaduotojas“. Pritarti
150
1501
kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“. Pritarti
15014
įrašant sąlygą „jeigu balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje,“. Šiame punkte prieš žodžius „pirmumo balsai“ įrašytinas žodis „gauti“. Pritarti
1502
turinio palyginti su šio straipsnio 1 dalimi, be to, neaiški (nuoroda į 161 straipsnį nesuprantama). Pritarti
1512 423.
Kodekso
sąraše, pavirtinančius biuletenio gavimą“ siūlytume pakeisti formuluote
„pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus apylinkės
rinkėjų sąraše“. Pritarti
1532
1533
rinkimų komisija, jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista. Pritarti
15341
„suskaičiuoti“. Pritarti
15342
biuletenius skaičiuos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“, siūlome pakeisti formuluote „nuspręsti pati suskaičiuoti rinkimų biuletenius“. Pritarti
1536
„sprendžia“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 159 straipsnį, o į 157
straipsnį; antrajame sakinyje prieš žodžius „komisijos pirmininkas“ išbrauktinas žodis „komisija“. Pritarti
15416161
užklijuojamas (užklijuojami) ir laikomas (laikomi) saugiai“ siūlytume pakeisti glaustesne formuluote – „į specialius vokus, kurie užklijuojami ir laikomi saugiai“. Atitinkamai taisytina Kodekso 161 straipsnio 1 dalis
154 430.
Taisytina
dalys. Pritarti
15711
padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“, nes tokia pati nuostata yra įtvirtinta šios dalies 3 punkte. Pritarti
1571
160
į Kodekso 160 straipsnio „Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“, o ne „balsų skaičiavimo protokolas“,
1602
apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pirmojoje dalyje“ tikslintina taip: „vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje“. Pritarti
1602
Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į Kodekso 151 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie dar, jeigu ne sugadintieji ir nepanaudotieji, anuliuoti rinkimų biuleteniai yra turimi omenyje 160 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
16027
„šio kodekso reikalavimų neatitinkantys“ rinkimų biuleteniai –
nenustatyto pavyzdžio, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu, negaliojantys, ar kita. Pritarti
160210
kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje“ tikslintina taip: „už kiekvieną kandidatą (vienmandatėje rinkimų apygardoje) arba už kiekvieną kandidatų sąrašą (daugiamandatėje rinkimų apygardoje)“. Pritarti
160211
punktuose“ yra pertekliniai, nes balsavusieji iki rinkimų dienos apima balsavusiuosius specialiuose balsavimo punktuose. Pritarti
160214
dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata. (Kita vertus, jeigu protokole turėtų būti atskirai nurodomi rinkėjų balsai, paduoti balsadėžėje rastais biuleteniais, ir balsai, paduoti balsavimo vokais, tai turėtų būti aiškiai nustatyta; be to, tokiu atveju atskirame punkte turėtų būti nustatytas reikalavimas įrašyti bendrus, susumuotus balsų skaičius.)
16035
441.
1611
daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“ tikslintina taip: „Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“. Pritarti
161
duomenys“, prasmė nėra aiški, nes tai, kokie duomenys turi būti įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą, nustatyta 160 straipsnio 2 dalyje. Galbūt turima omenyje tai, kad „įrašius visus duomenis“ rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialiuosius vokus. Tikslintina ir šių dalių formuluotė „visi rinkimų biuleteniai“, nes jeigu pagal 1 dalį į antspauduotus paketus sudedami visi rinkimų biuleteniai, neaišku, kokie visi rinkimų biuleteniai turimi omenyje 2 dalyje. Pritarti
1631
1632
„rinkimų“. Pritarti
1651
įrašytina „skaičiuoja susumuodama“. Pritarti
1652
„ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“, nes kai kuriuose rinkimuose balsuojama
tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pritarti
16524 447.
Kodekso
„rinkėjų“, o po žodžių „rinkėjų balsų“ įrašytina „skaičių“. Pritarti
1653
„sekretorius“. Pritarti
1672
„apygardų, savivaldybių“. Pritarti
16821
Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatant balsavimo rezultatus Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, kitaip nei Respublikos Prezidento ir merų rinkimuose, nebūtų atsižvelgiama į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Neaišku, kuo yra grindžiamas šis siūlomas Seimo rinkimų ypatumas palyginus su kitais vienmandatėse rinkimų apygardose vykstančiais rinkimais. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 168 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų gavęs kandidatas;“. 451. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16822
vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime.
Jeigu turima omenyje tokia situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja trys kandidatai, nes du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių, tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta. Pritarti
16834
„Prezidento“ įrašytina „Respublikos“. Pritarti
16833
punkte“. Svarstytina, ar šio punkto nuostatos, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, nereikėtų patikslinti, papildant žodžiais „neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“ (kaip siūloma Seimo rinkimų atveju). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame punkte nėra sureguliuota situacija, jeigu abu kandidatai gautų po vienodą balsų skaičių. Tos pačios pastabos taikytinos ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktui. Pritarti
16845
įrašytina „mero rinkimuose“. Pritarti
(kiekviename iš jų abiejuose skliaustuose) vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte skliaustuose esanti formuluotė „(ar jam prilygintas)“ perkeltina po žodžio „jungtinis“. Pritarti
1712 456.
Kodekso
kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos“ siūlytume pakeisti formuluote „mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių padalijant iš rinkimų kvotos“. Pritarti
17117271
pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso 172 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią galutinę kandidatų eilę sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos. Šios dalies formuluotę „galutinę kandidatų sąrašo reitingo eilę“ siūlome pakeisti formuluote „galutinę kandidatų eilę sąraše“ (ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą). Pritarti
1723
rinkimų apygardoje“ įrašytini patikslinantys žodžiai „nustatant galutinę kandidatų eilę“. Pritarti
1724
sąraše nustatymo. Pritarti
173
keistinas į „Pareigų nesuderinamumas“. Pritarti
173 461. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio nuostatos apie pareigų nesuderinamumą pradedamos dėstyti nuo nesuderinamumo su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis.
Šio straipsnio 1 dalies nuostata perkeltina į straipsnio pabaigą ir tikslintina taip, kad būtų nustatyta, jog Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su visų tikrąją karo tarnybą (taigi ne tik savanorišką nenuolatinę, bet ir privalomąją, profesinę karo tarnybą bei kariūnų tarnybą) atliekančių karių pareigomis. Pritarti
1732
į Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį, Kodekso 173 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ir kitu darbu turėtų būti papildyta išlyga, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybės įstaigose ir organizacijose“ įrašytina
„valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose“ (plg.
su šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti
1733
Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios, išbrauktina kaip perteklinė, nes ji yra analogiška nuostatai, įtvirtintai Prezidento įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta ir nurodytos pareigos įgyvendinimo tvarka. Pritarti
17356
17356 465.
Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „apskrityje“ išbrauktinas, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta „Vyriausybės atstovo“, o ne „Vyriausybės atstovo apskrityje“ pareigybė. Pritarti
1736 466. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio 6 dalyje savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas siejamas su kadencija, kai daugelyje šios dalies punktų nurodytos pareigos, kurioms nėra nustatyta kadencijų. Siūlome žodžius „tos kadencijos“ išbraukti kaip perteklinius, nes akivaizdu, kad pareigos būtų nesuderinamos, jeigu jos būtų einamos tuo pačiu (savivaldybės tarybos nario kadencijos) metu. Abejotina ir tai, ar savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti suderinamos su kitos savivaldybės mero ar kitomis pareigomis. Pritarti
17361
173
173 8,9,10
Kodekso 173 straipsnio 8, 9, 10 dalių (pataisius numeraciją – 7, 8,
173
nuorodą, nes ji apima ir Europos Parlamento narius, nors jie šioje dalyje neminimi, o su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos yra nurodytos ir šio straipsnio 6 dalyje. Pritarti
174 471.
Kodekso
nario mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“. Pritarti
1742
pareiga pranešti Europos Parlamentui, kai išrinktas į Europos Parlamentą asmuo netenka mandato neatsisakęs su juo nesuderinamų pareigų. Neaišku, kodėl apie Europos
ne visais atvejais (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6, 8 dalimis). Pritarti
175
nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“. Pritarti
175
nesuderinamų pareigų atsisakymas, išskyrus vienintelį 3 dalyje nurodytą atvejį, kai meras išrenkamas pirmalaikiuose rinkimuose. Pritarti
1751
kandidatų sąrašas“ atsisakytina (ji apibrėžta tik Kodekso 178 straipsnyje), formuluotę „Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai“ siūlytume pakeisti formuluote „Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai“. Pritarti
1752
žodį „netaikomi“ – žodžiu „netaikoma“. Pritarti
1753
„nesuderinamumą“. Pritarti 478.
1754
175 straipsnio 4 dalyje po žodžių „savivaldybės tarybos nario“, po kablelio, įrašytinas žodis „mero“. Pritarti
176
straipsnio 1–5 dalių turinio, nes jose yra nurodyti ne visi valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, o tik jų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai. Pritarti
1762
punktuose nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai – kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas ir kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Pritarti
17622
į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto formuluotę, Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbrauktini žodžiai „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“. Pritarti
1763
nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindas – kai įvyksta pirmalaikiai Respublikos
17633
nutrūkimo pagrindas keistinas atsižvelgiant į Konstitucijos 88 straipsnio 5 punkto formuluotę „Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka“. Pritarti
17634 484.
Kodekso
įsigaliojimu, o ne jo priėmimu. Pritarti
17641
Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario pareiškimas dėl atsistatydinimo, jeigu tarybos narį iškėlė partija, turi būti pasirašytas partijos (jos skyriaus) vadovo. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, šioje nuostatoje žodis
„partija“ keistinas žodžiais „politinė organizacija“, o žodis „partijos“ –
žodžiais „politinės organizacijos“. Pritarti
17644
17647
„pareigomis“. Pritarti
176
„srityje“. Analogiškai taisytinas šio straipsnio 5 dalies 5 punktas. Pritarti
176411
savivaldybės taryba. Spręsti pagrindiniame komitete Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad nuostatas reikėtų derinti kai bus svarstoma Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija.
Galiojančioje šio įstatymo redakcijos 25¹ straipsnyje reglamentuojama savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu kai dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 490. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17654
rinkimų komisijos sprendimą“. Pritarti
177
palyginti su Kodekso 13 straipsniu, kuriame išsamiau sureguliuotos teisinės pasekmės, kylančios nutrūkus ne tik vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ir mero įgaliojimams, bet ir Respublikos Prezidento įgaliojimams. Jeigu Kodekso 177 straipsnis nebūtų išbrauktas, jo pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžio
„asmens“ įrašant „Seimo nario ar mero“ (nes vienmandatėje rinkimų apygardoje
renkamas ir Respublikos Prezidentas, kurio įgaliojimų nutrūkimo pasekmės šiame straipsnyje nereguliuojamos). Šiame straipsnyje prieš žodžius „Seimo nario“ įrašytina „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto“; žodžiai
„atsiranda laisva Seimo nario ar mero vieta. Tokiu atveju“
išbrauktini kaip pertekliniai; straipsnį reikėtų papildyti išlyga
„išskyrus šio kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis“. Pritarti
1782
2022-03-08 493.
1791
179 straipsnio pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis „Galutinių“, o šio straipsnio 1 dalyje – „Galutiniai“. Pritarti
1793
Kodekso 179 straipsnio 3 dalį Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo turėtų skelbti „šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje“. Kaip pažymėta šioje išvadoje, Kodekse nėra nustatytos nuoseklios ir aiškios oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarkos. Kodekse turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, kaip ir kiti svarbiausi šios komisijos priimami sprendimai, būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Pritarti
1795
180
497Svarstytina,
ar Kodekso 180 straipsnio 1–3 dalių nuostatos negalėtų būti išdėstytos apibendrintai, nes visose jose siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas. Pritarti
18111
Kodekso 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte daromos nuorodos į Kodekso 111 straipsnį nėra visiškai aišku, kokie pažeidimai turimi omenyje, todėl svarstytina, ar neužtektų nuorodos į Kodekso 194 straipsnį, kuriame nustatytas šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas. Pritarti
18210 499.
Svarstytina, ar Kodekso 182 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nurodytas konkretaus Seimo komiteto pavadinimas, kad šiam pavadinimui pasikeitus nereikėtų keisti konstitucinio įstatymo. Pritarti
1831
komisijose“. Pritarti
18221
kablelio, įrašytina „savivaldybės“. Pritarti
18322
savivaldybės“ įrašytina „Apygardos, savivaldybės“. Pritarti
18322
apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nėra nurodyti Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą. Nepritarti Šioje normoje kalbama apie veiklos teritoriją, o ne skundų rūšis. Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyti skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą pateks į apygardos veiklos teritoriją pagal kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 504. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1841
formuluotė „nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos“
1845
506.
1851
komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso“ vietoj žodžio „nepriklauso“ turėtų būti „priklauso“. Pritarti
1863
pažeidimų, susijusių su rinkimais“, atsižvelgiant į neaiškų santykį su šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kuria nustatytas kitas skundų išnagrinėjimo terminas. Pritarti
1864
straipsnio 1 ir 3 dalis (tikriausiai turėtos omenyje šio, t. y. 186, straipsnio 1 ir 3 dalys). Pritarti
1865 509. Neaišku, kodėl Kodekso 186 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti 5 darbo dienų terminą pranešti apie priimtą sprendimą, kuris yra gana ilgas pats savaime, o ypač palyginus su sutrumpintais skundų išnagrinėjimo terminais (2, 3 ar 5 dienos). Nepritarti Toks terminas yra galiojančiame Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme ir buvo nutarta jo nekeisti. 510. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1872
straipsnio 2 dalies 1 punktą (galbūt turėtas omenyje 186 straipsnio 2 dalies
1881
1882
apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka“ yra nesuprantama ir taisytina. Pritarti 513.
1901
balsų skaičiavimo protokolo“ reikėtų pakeisti formuluote „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo“. Pritarti
1902
dalyje įtvirtinta nuostata. Pritarti
1904
1905
pakeisti formuluote „nuo sprendimo įsigaliojimo dienos“; vietoj formuluotės „arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas)“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas“; vietoj žodžio
„skundžiamas“ įrašytina „skundžiami“. Pritarti
1911
įrašytina „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų“ (dukart). Pritarti
1912
191 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apygardos, savivaldybės balsų“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų balsų“. Pritarti
192 1,2,3 519.
Kodekso
Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra ne Kodekso, kuriame kodifikuojama rinkimų teisė, o Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (šie klausimai yra sureguliuoti Konstitucinio Teismo įstatymo 76, 77, 82 straipsniuose). Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje pakaktų nurodyti, kad Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu šių Kodekso
į Konstitucinį Teismą terminas turėtų būti siejamas su oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, o ne pačių rezultatų, paskelbimu. Šioje dalyje taip pat taisytinas su pirma mažąja raide parašytas žodis „prezidento“ . Pritarti
1925
rengimo nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyko apimtį (straipsnis skirtas paklausimui Konstituciniam Teismui), pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje „Pakartotiniai rinkimai“, be to, ši nuostata ir 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderintos. Pritarti
1931
merais“; formuluotė „įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“ keistina formuluote „mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“. Pritarti
1932 522.
Kodekso
teismui“ siūlytume perkelti po žodžių „skundai gali būti paduodami“. Pritarti
194110
taikomą VMDU dydį“. Pritarti
1944
turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip skundžiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų, nes tokių sprendimų apskundimo tvarka Kodekse nėra nustatyta. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti kodekso 194 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje priimtą sprendimą
rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo šio kodekso nustatyta tvarka.“
pabaigoje reikėtų išbraukti sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir teisės aktą pasirašančio subjekto pareigas, nes tai nurodyta po konstitucinio įstatymo 3 straipsnio, prieš išdėstant šiuo įstatymu tvirtinamą Rinkimų kodeksą. Pritarti
priede nurodytina, kad tai yra „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso priedas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas“. Pritarti
priedo 2 ir 3 punktuose teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus tikslintinos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 ir 9 punktus (neturi būti nurodomas Europos
leidinyje). Šio priedo 5 punkte taisytina trumpinių „ES, Euratomas“ rašyba. Pritarti
teisės grupė 2022-04-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – Projektas), atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektui lieka aktualios pastabos, pateiktos Teisingumo ministerijos 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. (8.7.1Mr)4T-59. 1. Rinkimų kodekso VI–IX skyrių nuostatose įtvirtinamas detalus reglamentavimas, apibrėžiantis atitinkamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų ir balsavimo komisijų statusą, jų sudarymą ir funkcijas, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašus ir rinkėjų sąrašus, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimą.
Pastebėtina, kad šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, taip pat dėl Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, kuriuos priėmus gali reikėti keisti šias direktyvas perkeliančias nuostatas, be kita ko, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijų, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų sudarymo, taip pat kandidatų registravimo savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Analogiškai, Rinkimų kodekso X–XII skyriuose pateikiamose nuostatose įtvirtinami detalūs reikalavimai, susiję su rinkimų politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo klausimais ir atitinkamomis Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijomis. Šiuo metu svarstomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projektu yra siūloma nustatyti politinės reklamos vienodą reguliavimą, todėl, priėmus šį pasiūlymą, gali atsirasti poreikis kai kurias Rinkimų kodekso nuostatas derinti ir keisti. Pažymėtina, kad dėl minėtų detalių nuostatų įtvirtinimo ne paprastame, o konstituciniame įstatyme gali būti sudėtinga ateityje jas pakeisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise. Įvertinta 529.
teisės grupė
18
Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kandidatas kandidato anketoje privalo įrašyti, ar jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat pateikti atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalį sutikimas yra tik viena iš sąlygų, kuriomis vadovaujantis galima tvarkyti asmens duomenis. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 11 punktu, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Papildomas sąlygas sutikimui numato ir Reglamento 7 straipsnis. Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte aptariamu atveju siūlome apsvarstyti galimybę asmens duomenis tvarkyti ne vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu (t. y. duomenų subjekto sutikimu), o Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktu (t. y. kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas).
Papildomai informuojame, kad duomenų subjektai apie asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami (o ne gaunamas sutikimas) Reglamento 13 straipsnyje (kai duomenys gaunami iš paties duomenų subjekto) ir 14 straipsnyje (kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto) numatyta tvarka. Pritarti Reglamentavimas tikslintinas pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabą Nr. 42, papildant kodekso 79 straipsnio 1 dalį. 530. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
2
kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš duomenų, skelbiamų Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad „Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.
Atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina įvertinti, kokiu tikslu skelbiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje ir ar tokios informacijos paskelbimas yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų gyvenamosios vietos adresai. Be to, Rinkimų kodekso 76 straipsnyje, reglamentuojančiame kandidatų anketos turinį, nėra numatyta, kad kandidatas anketoje turi nurodyti savo paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, todėl neaišku, iš kur ši informacija būtų gaunama. Pritarti Reglamentavimas tikslintinas pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabą Nr. 43, papildant kodekso 85 straipsnio 2 dalį. 531. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Konstitucinio įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti
teisės grupė 2022-04-19 5.
Dėl Konstitucinio įstatymo projekto didelės apimties ir vertintinos siūlomų detaliai reguliuoti klausimų svarbos bei tokio reguliavimo teisinės galios (įskaitant sudėtingesnę keitimo tvarką) yra poreikis gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl
išvadą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Interneto žiniasklaidos asociacija,
1 Argumentai: Kandidatų skaičius neribojamas, tačiau ribotos yra naujienų portalų galimybės. Todėl kandidatų teisės visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu negali būti suabsoliutinamos, pažeidžiant konstitucinį protingumo principą. Įprastai politikų komentarai naujienų portalų nuomonių rubrikose ir naujienų skyreliuose atrenkami pagal aktualumo kriterijų, kuris yra svarbiausias. Kai atsiųstų straipsnių padaugėja ir jie visi negali būti paskelbti, straipsniai atrenkami pagal kelis kriterijus: pagal aktualumo visuomenei aspektą, pagal iškeltų problemų mastą, pagal teksto kokybę, pagal autoriaus partinę priklausomybę (kad būtų kuo daugiau įvairesnių partijų atstovų publikuota). Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komitetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei.
Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Pasiūlymas:
1Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir
kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygias teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą. Viešosios informacijos skleidėjai vykdydami savo veiklą turi teisę organizuoti diskusijas ir vykdyti dalyvių atranką, pagal viešai paskelbtas atrankos taisykles. Kandidato teisė pasisakyti nėra pažeidžiama, jeigu dėl didelio kandidatų skaičiaus ne visi kandidatai pakviečiami dalyvauti viešojo skleidėjo iniciatyva organizuojamose diskusijose. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą prie IŽA pastabos Nr. 7. 2. Interneto žiniasklaidos asociacija,
3 Argumentai: Politinės partijos, rinkimų komitetai ir kandidatai turėtų būti įpareigoti visus mokėjimus, susijusius su socialiniais tinklais (ypač rinkiminiu laikotarpiu) vykdyti tik iš vienos, Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruotos banko sąskaitos. Rinkimų ataskaitose jau dabar būtina deklaruoti kiek pinigų agitacijai buvo išleista visuose žiniasklaidos kanaluose. Remiantis pateiktu siūlymu, politinės partijos nesudėtingai galėtų išskirti išlaidas agitacijai ir reklamai socialiniuose tinkluose.
Tuo būtų suvienodinami reikalavimai politinių partijų finansinėse ataskaitose išskirti išlaidas skirtingose žiniasklaidos kanaluose (TV, radijo, spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje, lauko reklamos stenduose ir kt.), įtraukiant išlaidas socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram, Linkedln, TikTok, Google ir kituose. Tai padės užtikrinti rinkimuose dalyvaujančių kandidatų ir partijų finansinį skaidrumą, atskaitomybę visuomenei bei rinkimus prižiūrinčioms institucijoms. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę
reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis privalo deklaruoti Vyriausiajai rinkimų komisijai vieną banko sąskaitą ir visus mokėjimus už politinę reklamą (įskaitant mokėjimus už politinę reklamą socialiniuose tinkluose) vykdyti tik iš šios banko sąskaitos.“ Nepritarti Politinės kampanijos sąskaita yra reglamentuota Kodekso 68 str. Be to dalis kandidatų neturi atskiros kampanijos sąskaitos. 3. Interneto žiniasklaidos asociacija,
5 Argumentai: Neatlygintinai skleidžiant politinę reklamą socialiniuose tinkluose, įvairiose nuotraukose, įrašuose ar pan., dalijantis svetainėse, kuriuose informacija pagal socialinio tinklo ar svetainės nuostatas skleidžiama neatlygintinai, politinės reklamos žymoje turėtų būti nurodyta, iš kokių lėšų yra ar bus apmokėtas politinės reklamos parengimas arba kad politinę reklamą parengė pats politinės kampanijos dalyvis. T. y. skleidžiant neatlygintiną reklamą socialiniuose tinkluose, ją skleidžiantis asmuo turi aiškiai pažymėti, kad tai - politinė reklama. Pasiūlymas:
straipsnį 5 dalimi: „5.
Kai ne politinės kampanijos laikotarpiu politinę reklamą (atlygintiną ar neatlygintiną) socialiniuose tinkluose skleidžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, jie privalo ją pažymėti ir nurodyti, iš kokių lėšų parengta reklama arba kad reklamą parengė pats ją skleidžiantis asmuo. Politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintina politinė reklama yra draudžiama, bet jei ji skleidžiama draudžiamu laikotarpiu, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl socialinių tinklų įrašuose neatlygintinai skleidžiamos politinės reklamos: nustato kriterijus, vertina skundus. Nustačius ne politinės kampanijos dalyvių socialinių tinklų įrašuose neatlygintinai skleistą politinę reklamą, skleidėjui taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK. Atitinkamai keistina kitų straipsnio dalių numeracija. Nepritarti Kodekse nėra numatyta, kad ne politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama yra žymima. Be to, žymėjimas turi būti vienodas visose reklamos priemonėse (kanaluose), neišskiriant socialinių tinklų. Norma dėl VRK skundų tyrimo yra perteklinė, nes tai jau reglamentuojama kituose kodekso straipsniuose. 4. Interneto žiniasklaidos asociacija,
8 Argumentai: Siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo bei rinkėjų neklaidinimo, rinkimų politinės kampanijos dalyvis socialiniame tinkle turėtų naudoti tik vieną paskyrą politinei reklamai platinti. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis naudojasi daugiau nei vienu socialiniu tinklu, kiekviename socialiniame tinke jis gali turėti po vieną paskyrą, per kurią gali skleisti politinę reklamą ir agitaciją. Pasiūlymas:
straipsnį 8 dalimi:
„8. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi deklaruoti Vyriausiajai
rinkimų komisijai ne daugiau nei vieną paskyrą socialiniame tinkle, per kurią jis skleis apmokamą politinę reklamą ir agitaciją.“ VRK siūloma redakcija: „8.
Rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki reklamos paskelbimo turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis skleis apmokamą politinę reklamą ir agitaciją bei asmenis, kuri yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą.“ Nepritarti Praktikoje sunkiai įgyvendinama. Dažnai jų gali būti daugiau, pvz. kai dalyvis yra partija, natūralu, kad politinę reklamą skleistų ne tik pagrindinėje, bet ir skyrių paskyrose, ar savo paskyrose galėtų skelbti kandidatai, esantys kandidatų sąraše, taip pat atstovaujamieji dalyviai – partijos kandidatai vienmandatėse. 5. Interneto žiniasklaidos asociacija,
34 Argumentai: Kodekso 98 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kas nelaikoma politine reklama. Tačiau tai padaryta pernelyg siaurai. Politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiama programa arba nuoroda į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose /rubrikose, kuriuose suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Sp-75 patvirtintų Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu 3.4 punktas) Atsižvelgiant į tai, turi būti numatyta dar viena išimtis. Kaip minėta, politikų komentarai portalų naujienų rubrikose atrenkami pagal aktualumo kriterijų, kuris yra svarbiausias.
Kai atsiųstų straipsnių padaugėja ir jie visi negali būti paskelbti, straipsniai atrenkami pagal kelis kriterijus: pagal aktualumo visuomenei aspektą, pagal iškeltų problemų mastą, pagal teksto kokybę, pagal autoriaus partinę priklausomybę (kad būtų kuo daugiau įvairesnių partijų atstovų publikuota). Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį 4 punktu:
„4) laikraščių, televizijų, radijų, internetiniuose naujienų portaluose
veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar nuolatiniuose politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose /rubrikose, kuriuose lygiais pagrindais (pagal tuos pačius kriterijus) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, neatlygintinai paskelbtas kandidato ar kito politiko komentaras aktualiu visuomenei klausimu“. Nepritarti Siūloma išimtis iš politinės reklamos apibrėžimo, kuri gali būti aiškinama pernelyg plačiai. Tokios išimtys galėtų likti tik VRK rekomendacijose kaip praktiniai pavyzdžiai, bet ne Kodekso nuostatose. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodeksas suteikia teisę VRK teikti tokias rekomendacijas. Išimčių pasidaro labai daug. 6. Interneto žiniasklaidos asociacija,
1004 Argumentai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Todėl specialios laidos negali būti laikomos jos privačia nuosavybe. Be to, rinkiminės kampanijos laikotarpiu turėtų būti keliamas tikslas, kad specialios laidos pasiektų kuo daugiau žiūrovų. Todėl LRT įpareigotina dalintis specialių laidų tiesioginiu signalu su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi sudaryti galimybę kitoms visuomenės informavimo priemonėms gauti specialių laidų tiesioginį signalą ir retransliuoti specialias laidas arba rodyti specialių laidų įrašus.“ Nepritarti Specialiąsias rinkimų laidas transliuoja LRT iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Autorių ir gretutinių teisių įstatyme. VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę. Kiti transliuotojai turi tartis su autorinių teisių savininku dėl signalo ar įrašų panaudojimo. Žr. LRT pastabą
7Interneto žiniasklaidos asociacija,
1007 Argumentai: Rinkimų kodekso
ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komitetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei. Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnis įpareigoja visuomenės informavimo priemones užtikrinti nuomonių įvairovę. Pasiūlymas:
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Savo iniciatyva, užtikrindami nuomonių įvairovę ir laikydamiesi laidoje dalyvaujančių kandidatų lygiateisiškumo principo, diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Tokių laidų rengimui netaikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti kodekso 100 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
iniciatyva, užtikrindami nuomonių įvairovę, laikydamiesi lygiateisiškumo principo ir laikydamiesi ir šiame kodekse nustatytų politinių kampanijų finansavimo reikalavimų diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai pagal viešai paskelbtas savo atrankos taisykles. Tokių laidų rengimui netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“
1012 Šioje dalyje pateikta prieštaringa informacija dėl paskutinės dienos, kada gali būti paskelbta kompromituojanti informacija. Bet kuriuo atveju, siūlomas reglamentavimas neatsižvelgia į naujienų portalų veiklos specifiką, dėl ko siūlomi terminai turėtų būti trumpinami. Taigi kompromituojanti informacija skelbtina ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, o atsakomoji nuomonė - ne vėliau kaip likus vienai dienai iki rinkimų dienos. Pasiūlymas:
8Pakeisti 101 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo
priemonėje likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją.
Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 1 dienai iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.“ Spręsti pagrindiniame komitete Terminų trumpinimas reiškia, kad VRK negalės laiku priimti reikiamų sprendimų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su dabar galiojančiais įstatymais, Rinkimų kodekse numatytas trumpesnis agitacijos draudimas, tai yra agitacija šeštadienį nebūtų draudžiama. 9. Interneto žiniasklaidos asociacija,
1015 Argumentai: Kompromituojanti informacija gali būti paskleista ne tik per visuomenės informavimo priemonę, bet ir, pvz., interneto erdvėje per socialinius tinklus. Toks kompromituojančią informaciją paskleidęs asmuo taip pat turėtų būti įpareigotas paskelbti atsakomąją nuomonę. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus ir administracinių teismų praktikoje socialinio tinklo paskyra prilyginama visuomenės informavimo priemonei. Pasiūlymas:
straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu kompromituojančią informaciją paskelbė ne visuomenės informavimo
priemonė, atsakomąją nuomonę privalo savo lėšomis paskelbti kompromituojančią informaciją paskelbęs fizinis ar juridinis asmuo.“ Nepritarti Neaišku, kaip būtų įgyvendinama. Pagal Kodekso 101 str., teisė į atsakomąją nuomonę atsiranda tik visuomenės informavimo priemonei. 10. Interneto žiniasklaidos asociacija,
1032 Argumentai: Ši dalis priskiria visuomenės informavimo priemonei atsakomybę nustatyti, ar einantis atsakingas pareigas kandidatas pažeidė draudimą agituoti.
Turi būti aiškiai nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė turi pašalinti agitaciją vykdydama Vyriausios rinkimų komisijos nurodymą. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kandidatas, einantis pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos
institucijose ar įstaigose, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, vykdydamas rinkimų agitaciją, gali pasisakyti tik šio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“ Nepritarti Siūlomuose pakeitimuose yra papildoma „Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu“, kas reiškia, kad visuomenės informavimo priemonė agitacijos pati nešalins, o lauks VRK sprendimo tuo klausimu. Tokiu būdų prarandamas operatyvumas. Be to, jokiais kitais klausimais VRK nesuteikti įgaliojimai nurodyti visuomenės informavimo priemonėms ką nors pašalinti. 11. Interneto žiniasklaidos asociacija,
1041 Argumentai: Kaip minėta, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose /rubrikose, kuriuose lygiais pagrindais (pagal tuos pačius kriterijus) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, neatlygintinai paskelbtas kandidato ar kito politiko komentaras aktualiu visuomenei klausimu nėra politinė reklama.
Todėl išimtis turi būti taikoma ir politikų komentarams. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų
ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, naujienų portalų komentarams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose.“ Nepritarti Naujienų portalų komentarai nėra politinės kampanijos dalyvių kontroliuojama priemonė, išimtis taikoma turiniui, kurį rengia ir kontroliuoja patys dalyviai ar kandidatai. 12. Giedrius Stoškus
13614464 Siūlau Rinkimų kodekso 136 str. 6 d. ir 144 str. 4 d. papildyti žodžiais: „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. 136 straipsnis. Balsavimo iki rinkimų dienos tvarka ir dokumentai
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo.
Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis.“
rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją. „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. Argumentai. Rinkimų kodekso projektas šiuo metu kalba tik apie rinkimų apylinkių prieinamumą, kas aktualu žmonėms su judėjimo negalia ir apie teisę už neįgalųjį rinkėją balsuoti kitam asmeniui, bet neregiai jau kelinti rinkimai naudoja brailio rašto įmautes, į kurias įdedamas rinkimų biuletenis, o apie jas Rinkimų kodekse nėra nė žodžio, todėl siūlau į rinkimų kodeksą perkelti Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 str. a) punkto II papunkčio nuostatą: „prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. Nepritarti VRK ir šiuo metu stengiasi sudaryti sąlygas rinkėjams, kurie dėl neįgalumo negali patys tiesiogiai pasinaudoti rinkimų teise. 13. VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr.
XIVP-1279(2), iš esmės pritaria tvirtinamam Rinkimų kodekso projektui (toliau – RK projektas) ir atsižvelgdama į LR Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2022-05-04 klausymuose (toliau – Klausymai) aptartus suinteresuotų asmenų siūlymus, taip pat į LR Vyriausybės 2022-05-04 nutarimu patvirtintas išvadas dėl Rinkimų kodekso projekto (toliau – LRV išvada) pagal kompetenciją teikia šias pastabas. Pritariame LRV išvados 1.53 p. siūlomam RK projekto 95 str. 1 d. tikslinimui, nes anksčiau vykę įvairaus lygmens rinkimai ir deklaratyvi šio straipsnio formuluotė (pvz., LR Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 1 d.: „<...> kandidatai į Seimo narius turi lygią teisę kalbėti <...> valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą“) sukeldavo įvairių interpretacijų, susijusių su lygiateisiškumo tarp kandidatų užtikrinimu būtent visuomeninio, o ne kitų transliuotojų platformose. Todėl pritariame RK projekte siūlomai formuluotei (nelikus žodžio „valstybinėse“), tačiau manome, kad būtina jį tobulinti taip, kaip siūloma minėtame LRV išvados 1.53 p., išbraukiant iš formuluotės ir žodį
„lygias“ bei išdėstant 1 d. taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygias teises teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą.“ Nepritarti Siūlymas pažeistų dalyvių lygiateisiškumą 14.
VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
3 Klausymuose išdiskutavę siūlymą dėl neatlygintino politinės kampanijos dalyvių komentarų ir nuomonių skelbimo interneto svetainių politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose (rubrikose), kur suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, taip pat atsižvelgdami į tai, kad VRK savo rekomendacijose šiuo klausimu pateikia gan aiškius kriterijus, kada tokios nuomonės ar komentarai gali būti vertinami kaip politinė reklama (agitacija), ir į tai, kad konstituciniu įstatymu nebūtina detaliai reguliuoti iš esmės procedūrinio klausimo, siūlome RK projekto 98 str. 3 d. palikti nepakeistą, t. y. LRV išvados 1.56 p. minimo RK projekto 98 str. 3 d. nepildyti nauju 4 punktu, kuris detalizuotų nuomonių ir komentarų turinio skelbimo interneto portaluose aspektus, susijusius su galima agitacija. Pritarti
televizija
1004 Siūlytume RK projekto 100 str. 4 d.. pakeisti ir išdėstyti taip:
„Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai iš jai skirtų valstybės
biudžeto asignavimų rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Pritarti
televizija
1005 Nepritariame LRV išvados 1.57 p. numatytam siūlymui RK projekto 100 str. 5 d. antrojo sakinio nuostatą perkelti į šio straipsnio naują 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6.
Specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tokių laidų tiesioginio signalo gavimo, retransliavimo ar įrašų rodymo kitose visuomenės informavimo priemonėse tvarką.“ Paaiškiname, kad RK projekto 100 str. 4 d. numato, jog LRT rengs tik nacionalinio lygmens specialiąsias rinkimų laidas, o VRK, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtins šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Pažymime, kad visose rinkimų ir referendumų specialiųjų laidų rengimo taisyklėse numatoma, jog programas (specialiąsias laidas) transliuojančioji organizacija yra LRT. Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ). Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t. Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje (pvz., 2020 m.
Seimo rinkimų specialiųjų laidų įrašai pagal rinkimų apygardas: https://www.vrk.lt/agitaciniu-laidu-vaizdo-irasai-2020). Svarbu paminėti, kad RK projektas numato (skirtingai, nei dar galiojantis Seimo rinkimų įstatymas), kad specialiųjų laidų rengimo ir transliavimo išlaidos visiškai dengiamos vien iš LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Mūsų manymu, vadovautis suinteresuotų institucijų (Interneto žiniasklaidos asociacijos) argumentais, kad jei specialioms laidoms rengti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, būtina įpareigoti LRT tiekti tokių laidų tiesioginį signalą, laidų įrašus ir t. t., būtų ydinga praktika, nes ir kitos LRT programos rengiamos iš biudžeto asignavimų lėšų, tai neturėtų būti pagrindas reikalauti tam tikrų papildomų teisių ir kitų LRT laidų atžvilgiu. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, tiesioginio signalo tiekimo, laidų įrašų ir retransliavimo santykiai reguliuojami kitais teisės aktais (taip pat čia neminėtu Visuomenės informavimo įstatymu). Tai iš esmės yra vienas transliuotojų, retransliuotojų ir kitų viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų veiklos apsektų, kuriame nedera imperatyviai, nepaisant kituose teisės aktuose nustatytų reguliacijų numatyti, kad VRK nustatys šių santykių reguliavimo tvarką, o juo labiau nedera taip detalizuoti šių aspektų konstitucinio įstatymo statusą turėsiančiame Rinkimų kodekse. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome nepritarti LRV išvados 1.57 p. numatytam siūlymui, t. y. siūlome nekeisti 100 str. 5 d. nuostatų, taip pat nepildyti jo nauja 6 dalimi bei nepernumeruoti kitų šio straipsnio dalių – taigi, palikti RK projekto 100 str. 5 d. nepakeistą. Pritarti Nekeisti kodekso
televizija 2022-05-06 RK projekto 100 str. 6 d. numato, kad „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičių.
Kai dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos reikia suskirstyti į grupes, tokios grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra, – burtais“. Šio straipsnio 7 d. numato, kad „savo iniciatyva, laikydamiesi lygiateisiškumo principo ir laikydamiesi ir šiame kodekse nustatytų politinių kampanijų finansavimo reikalavimų diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Tokių laidų rengimui netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos“. 2020 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu po atitinkamo teismo sprendimo priėmimo fragmentas „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ pradėtas aiškinti taip, kad, norėdama savo iniciatyva organizuoti įdomias diskusijas, kuriose dalyvautų apylygiai pajėgios politinės organizacijos, LRT turėjo organizuoti burtus, kuriuos specialiosioms laidoms paprastai organizuoja VRK, jeigu dalyviai nepateikia susitarimų. LRT anksčiau parinktas laidų dalyvių atrankos principas – visuomenės apklausos, po kurių pirmosios 5 –6 vietos užėmusios organizacijos kviečiamos į diskusijas, o vėliau 7–12 vieta ir t. t., pripažintas prieštaraujančiu lygiateisiškumo principui. Todėl palaikome LRV išvados 1.58 p. siūlomą pakeitimą dėl 100 str. 7 d. pakeitimo ir vietoje formuluotės „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ siūlome įrašyti konstrukciją „užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą“. Tikimės, kad tokia formuluotė leis ir LRT, ir kitiems viešosios informacijos skleidėjams savo iniciatyva organizuoti įdomius debatus, skirtus rinkimams į Seimą ir kt., į kuriuos bus galima kviesti tik pajėgius politinės kampanijos varžovus, būtent tokių laidų metu užtikrinant jų (laidos dalyvių, o ne visų politinės kampanijos dalyvių) lygiateisiškumą.
Tai ypač svarbu kandidatų į savivaldybių merus rinkimų politinės kampanijos kontekste, nes dėl jų rinkimų LRT pagal RK projektą neprivalės rengti specialiųjų laidų. Todėl toks svarbus visuomenei įvykis kaip merų rinkimai (ypač didžiųjų šalies miestų, kaip ir Seimo bei kitų rinkimų) galės būti tinkamai ir įdomiai pristatytas LRT iniciatyva rengiamose (su VRK nederinamose) laidose, kurios, tikėtina, sulauktų didesnio visuomenės susidomėjimo. RK projekto 101 str. 3 d. numato: „Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.“ Kadangi galiojančiame LRT įstatyme yra įtvirtintas reklamos ir politinės reklamos draudimas, LRT nebeturi jų įkainių. Atitinkamai LRT neteikia politinės reklamos įkainių VRK. Tačiau LRT yra patvirtinusi kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos (šios informacijos skelbimą LRT įstatymas leidžia) skelbimų įkainius.
Atsižvelgdami į tai, siūlytume pakeisti šio straipsnio 3 d. ir išdėstyti taip: „Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.“ Atkreipiame dėmesį į tai, kad įsigaliojus siūlomam pakeitimui LRT galės neteikti skelbimo įkainių VRK tokia tvarka, kaip politinės reklamos įkainius teikia viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai. Atkreipiame dėmesį į LRT įstatymo toliau teikiamos nuostatos nesuderinamumą su RK projektu. Šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 5 str. 11 d. numato: „LRT suteikia laiką rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Kadangi po RK projekto priėmimo nustos galioti LR Seimo rinkimų, LR Prezidento rinkimų įstatymai, taip pat LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, be to, bus naikinama LRT pareiga rengti specialiąsias laidas regioninio lygmens rinkimuose, siūlytume pakeisti LRT įstatymo 5 str. 11 d. ir išdėstyti taip: „LRT suteikia laiką kandidatams nacionalinio lygmens rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų kodekso įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija
3
rinkimų teisės apribojimai
neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu rinkimų teises ribojančiose srityse. 2. Asmuo turi teisę rinkti tuose pačiuose Europos Parlamento rinkimuose tik vienoje pasirinktoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3. Teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus tokios teisės neturi savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje. 4. Asmuo, kuris balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti Atitinka Teisės departamento pastabą Nr. 16. 2. Vyriausioji rinkimų komisija
123
rinkimų teisės apribojimai 1.
Negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį;
2) asmuo, kuris teismo yra pripažintas neveiksniu rinkimų teises ribojančiose srityse;
3) asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis dėl kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus pagal savo kilmės Europos Sąjungos valstybės reikalavimus neturi teisės būti renkamas;
Prezidentu:
krašto apsaugos tarnybą;
5) profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą;
6) statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją;
7) asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje;
8) teisėjas tol, kol eina teisėjo pareigas. Šie reikalavimai yra taikomi kandidatams visų rūšių rinkimuose, ne tik Seimo ir Respublikos Prezidento. Pritarti
2022-04-2646 46 straipsnis. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
rinkimų komisijas Vyriausioji rinkimų komisija sudaro likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos:
1) Seimo rinkimuose – vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose;
2) Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – kiekvienoje savivaldybėje. 2. Apygardų rinkimų komisijos Seimo rinkimuose sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens.
Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlytų asmenų. 3. Savivaldybių rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų. 4.
komisijos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaromos iš:
1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų;
5) partijų, jų koalicijų, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusių ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų. Siūlome esant galimybei papildyti
reikalavimus atitinkančių asmenų, į komisija gali būti skiriamas reikalavimus atitinkantis ir gretimoje savivaldybėje gyvenantis ar dirbantis asmuo“. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad apygardų rinkimų komisijų darbo pobūdis yra analogiškas savivaldybių rinkimų komisijų darbo pobūdžiui, siūloma reikalavimus savivaldybių rinkimų komisijų nariams, kuriuos siūlo teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija nustatyti tokius pat kaip sudarant apygardų rinkimų komisijas. 4. Vyriausioji rinkimų komisija
16 47 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai 1.
Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, rinkimų komisijų būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
2) prižiūri, kaip jos veiklos teritorijoje įgyvendinamas šis kodeksas;
3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;
4) tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas, neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos;
5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems rinkimų stebėtojo pažymėjimus;
6) priima Seimo, merų rinkimuose išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų pareiškinius dokumentus ir savivaldybių tarybų, merų rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juos tikrina, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, kandidatų sąrašus, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus;
4
politinės kampanijos dalyvių registravimas
4Politinė organizacija,
atitinkanti šio kodekso reikalavimus dalyvauti rinkimuose, šio kodekso 65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu atveju pateikia teikimą dėl kito rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo ir nurodo pagal teikimą registruojamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, nurodytą šio kodekso 66 straipsnio 1 dalyje. Jeigu pagal teikimą yra registruojamas savarankiškas dalyvis, partija, rinkimų komitetas pateikia taip pat ir šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose numatytus dokumentus. Jeigu pagal teikimą yra registruojamas atstovaujamasis dalyvis, šio straipsnio 3 dalies 23–5 punktuose nurodytų dokumentų teikti nereikia. Pritarti
2022-04-26 69¹N 69¹straipsnis. Teisė būti kandidatu 1.
kandidatu
turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą. 2. Kandidato ar kandidatų sąrašo registracija atšaukiama nuo tos dienos, kai yra panaikinamas politinės kampanijos dalyvio statusas. Pritarti Siūlome šias nuostatas įtvirtinti kodekso 68 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą. 7. Vyriausioji rinkimų komisija
2
savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas
apygardoje gali išsikelti pats, gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, įregistruotų įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso. 2. Kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partija arba rinkimų komitetas, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso. Partija arba rinkimų komitetas pateikiadami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos, rinkimų komiteto įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių. Spręsti pagrindiniame komitete Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad pasiūlymas koreguotinas vertinant numatomą rinkimų komitetų steigimo termino trumpinimą. 8.
3
dokumentai
į Seimo narius, merus pareiškiniai dokumentai:
1) pareiškimas dėl išsikėlimo kandidatu į Seimo narius, merus šioje rinkimų apygardoje;
2) anketa;
3) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
4) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
5) privačių interesų deklaracija;
6) pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus;
7) paties pasirašytas įsipareigojimas, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su išrinkto nario statusu;
8) fotonuotrauka, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografija;
9) dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo sumokėjo rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančiame Lietuvos Respublikoje ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas. 10) įgaliojimas atstovauti jam tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoje;
11) trumpa rinkimų programa pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus. 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą siūloma išbraukti, kadangi partijų keliamiems kandidatams tokio įsipareigojimo nereikia. Tokiu būdu suvienodinami reikalavimai ir 75 str. 3 d. turi būti pernumeruota. Pritarti
2
dokumentų ir parašų rinkimų lapų tikrinimas
pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus.
Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 2. Parašų rinkimo lapų tikrinimo tvarką, įskaitant ir parašų, gautų elektroniniu būdu, nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Pritarti
atitinka TD pastabą
1
pareiškinių dokumentų įteikimo terminai ir būdai
kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu – apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Pritarti
2022-04-2681 6,7
6.
6Jeigu, įregistravus kandidatą,
Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo ir informacijos pateikimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis nuostatas, numatytas šiame kodekse, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo (jungtinio sąrašo) ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus Panaikinus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą registravimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.
kandidatu į Seimo narius, į Prezidentus, į savivaldybės tarybos narius, į merus, į Europos Parlamento narius kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir iki rinkimų dienos ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, arba Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gavo duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu. Pritarti Kartu pritarti
1
numeriai
numerius burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija. apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Konkrečius rinkimų komitetų rinkimų numerius iš rinkimų komitetams rezervuotų numerių burtais nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Pritarti 13.
2022-04-2696 1,4,5
žymėjimas
1Politinė reklama – valstybės politiko, partijos,
partijos politinės organizacijos ar jos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, partija, partijos narys, rinkimų komiteto , rinkimų komiteto politinė organizacija ar jos narys, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. 2. Atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. 3. Su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. 4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 5. Politinė reklama Nnuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 5.6. Nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 6.7. Politinei reklamai, be specialių šiame kodekse nustatytų reikalavimų, taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti principai ir reikalavimai.
Pritarti
nebalsuoti už tam tikrą kandidatą ir įtakoja rinkimų rezultatus
101
dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą kompromituojančios informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę visuomenės informavimo priemonei, jeigu visuomenės informavimo priemonė ji apie juos paskelbia kompromituojančią informaciją. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą ir kurioje pranešama juos neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti; kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2.
skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 6 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus 5 dienoms iki rinkimų, bet ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios medžiagos paskelbimo pradedamas gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. 4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. 4. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.
Kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. Pritarti VRK negali pilnai atspėti, kokia informacija kompromituoja. 15. Vyriausioji rinkimų komisija
1023
papirkti rinkėjus
kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių organizacijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukai, kalendoriai, atvirukai, lipdukai ir panašiai) ir pažymėtų partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu, simbolika agitacinio pobūdžio gaminių platinimas. Agitacinio pobūdžio gaminių bendra kaina vienam asmeniui negali viršyti 0,002 VMDU suapvalinto iki sveiko skaičiaus. 3. Agitacinio pobūdžio gaminiai ir jų kaina deklaruojami Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka. Deklaruoti agitacinio pobūdžio gaminiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų deklaravimo skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje nurodant jų pavadinimą ir nuotrauką (ar maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais jie bus dalinami, kiekį, kainą ir gamintoją.
Agitacinio pobūdžio gaminius galima dalinti ne vėliau kaip kitą dieną po informacijos paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų neatitinkančių, Nnedeklaruotų ar nepaviešintų agitacinio pobūdžio gaminių platinimas laikomas rinkėjų papirkimu. 4. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsiranda šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės. Pritarti
1042
agitacijos draudimas balsuojant rinkimuose
ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos.
Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip
dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose. 2. Balsavimo iš anksto metu rinkimų agitacija draudžiama balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsuojama. 2.3. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ne kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, neraginama balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą. Pritarti
1114
aukų dydžiai
didesnę nei mažą auką, iki aukos savarankiškam dalyviui suteikimo įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas. Pritarti
1123
aukos 3.
aukos
nelaikomos ir gali būti naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 111 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų suma (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma savarankiškiems dalyviams nurodyto dydžio neviršija. Pritarti
114 3,4,6
apskaita
iždininkas, patikrinęs, ar gauta auka atitinka šio kodekso reikalavimus, užregistruoja auką rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje (toliau
lape turi būti nurodoma nepiniginė auka ir jos rinkos vertė, aukotojo vardas ir pavardė, asmens kodas. Aukų lapas surašomas 3 egzemplioriais, pirmas atiduodamas aukotojui, antras – Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečias – aukos gavėjui. 6.
per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia aukotojo vardą, pavardę, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė, aukos gavimo datą ir aukos vertę, mažų aukų sumas savarankiškam ir atstovaujamiesiems dalyviams, neišskiriant aukotojų, taip pat aukotojams grąžintas ar pervestas į valstybės biudžetą nepriimtas aukas. Pritarti Atitinka VDAI pastabą. 20. Vyriausioji rinkimų komisija
115 9N
politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai Papildyti nauja dalimi ir pernumeruoti likusiais dalis:
centro politinės kampanijos tikslais politinei partijai, jos keliamiems kandidatams, kandidatų sąrašams suteiktų paslaugų vertė pripažįstama atitinkamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidomis. 1110. Kiekvieno dalyvio šio straipsnio 8 dalyje, išskyrus 7 ir 9 punktus, ir 9, 10 dalyse nurodytų išlaidų dydis negali viršyti jam nustatyto išlaidų limito. 1211. Partijoms , pretendentams, kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams Politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams.
Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais politinės kampanijos dalyviais sudarę sutartis šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams. 1312.
1312Partijoms, pretendentams, kandidatams,
referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams Politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais politinės kampanijos dalyviais sudarę sutartis šio straipsnio
pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams. Pritarti Pasiūlymas atitinka STT pastabą Nr. 1, pateiktą Politinių organizacijų įstatymo projektui. 21. Vyriausioji rinkimų komisija
1224
politinės kampanijos finansavimą kontroliuojančios institucijos
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) tikrina, ar aukotojai turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti, ar kandidatai turėjo pakankamai pinigų pajamų ir lėšų rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Apie atliktą patikrinimą ir jo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinė mokesčių inspekcija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pritarti 22.
1333
rengimo ir vykdymo išlaidos
išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 2. Iš valstybės biudžeto apmokama rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkimų medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. 3. Pirmalaikiams rinkimams, taip pat pakartotiniams rinkimams, kuriems lėšos valstybės biudžete nebuvo numatytos ir asignavimai valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo skirti, lėšas skiria Vyriausybė. Lėšų skiriama ne mažiau kaip prieš tai buvo panaudota rengiant atitinkamus rinkimus. Jeigu likus ne daugiau kaip
komisija turi teisę paimti valstybės garantuotą paskolą, tačiau ne didesnę kaip prieš tai buvo panaudota lėšų rengiant atitinkamus rinkimus, iš banko arba kredito įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos yra nesuderintos su Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nuostatomis. Pritarti
1684
rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose
rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:
173 5,7
nesuderinamumas su kitomis pareigomis
5Savivaldybės tarybos nario,
mero pareigos yra nesuderinamos su šiomis valstybės lygmens pareigomis:
nesuderinamos su 6 dalies 2-13 punktuose nurodytomis pareigomis. Pritarti
1764 1,2, 3,4
4.
Savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina, - pagal savivaldybės tarybos nario, mero pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija,
2) jis atsistatydina iki pradės eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu, meru yra išrinktas, teritorijos ribų – pagal mero pranešimą ir/ar Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
6) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, mero ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
1795
ir paskelbimas
rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo. Pritarti
1832
2.
straipsnyje nurodytos rinkimų komisijos pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją:
1) Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja:
a) visus ginčus ne politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat ginčus politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
b) ginčus, kurie politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ir daugiau rinkimų apygardų, savivaldybių ir kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą. Pritarti
1841
kodekse nurodytų teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo turi teisę paduoti skundą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo padarymo atsiradimo dienos. Skundai dėl politinių kampanijų finansavimo, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, gali būti pateikti ne vėliau kaip per dvejus metus, o skundai dėl politinės reklamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galimų pažeidimų padarymo atsiradimo dienos. 2. Skunde turi būti nurodytas asmens arba jo teisėto atstovo vardas, pavardė, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, šio kodekso pažeidimai, skundas turi būti pasirašytas. Anoniminiai skundai gali būti nenagrinėjami. 3. Skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu:
1) jis pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams;
2) skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nepriklauso rinkimų komisijos kompetencijai;
3) pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių nėra galimybės pradėti skundo nagrinėjimą, taip pat jeigu skundo tekstas neįskaitomas;
4) skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas, o naujų aplinkybių ar faktų nenurodoma;
5) skunde nurodytas pažeidimas nagrinėjamas teisme arba dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. 4.
komisija informuoja pranešimą pateikusį asmenį per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 5. Jeigu skunde nurodyta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, rinkimų komisija persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai. Spręsti pagrindiniame komitete
1864
privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos, išskyrus, kai šiame Kodekse nustatyta kitaip. 2. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai:
1) dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą - per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną;
2) dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės - per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos;
3) dėl politinės kampanijos dalyvio, visuomeninio rinkimų komiteto registravimo, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ar informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas;
3Prailginti skundų nagrinėjimo terminai:
1) dėl politinės kampanijos finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais – per 3 mėnesius. 4. Vyriausioji rinkimų komisija gali pratęsti skundų nagrinėjimo terminus, nurodytus kodekso 190 šio straipsnio 1 ir 3 dalyse tam pačiam terminui, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesiams. 5. Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pritarti
teismas
1261768 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr.
XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1281. Pagal įstatyme nustatytą kompetenciją susipažinę su rengiamais projektais, teikiame pastabas dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2) teikiamo patvirtinti Rinkimų kodekso
straipsnio 8 dalies. Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalyje numatoma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įpareigoti politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai, išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Politinės kampanijos dalyvis skundą turi teisę paduoti per 7 dienas. Iš tiesų, 48 valandų skundo išnagrinėjimo terminas vertintinas kaip itin trumpas ir praktiškai neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos, todėl siūlytume pratęsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skiriamą laiką bylai išnagrinėti bent iki 3 dienų. Pritarti
teismas
176 6,7,8 Dėl Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6–8 dalių. Rinkimų kodekso 176 straipsnio 7 dalyje iš esmės numatoma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išimtinę kompetenciją spręsti, ar asmuo pažeidė Rinkimų kodekso 76 straipsnio
tvarka duomenis apie įsiteisėjusį jo atžvilgiu teismo nuosprendį. Šiuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija teismui pateikia teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus.
Tuomet savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas netekusiu mandato, o dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento, atitinkamai, perduodami duomenys, kad būtų priimtas sprendimas dėl apkaltos proceso pradžios. Svarstytina dėl tokio kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tvarkos apžvelgtoje procedūroje tikslingumo ir šią tvarką reglamentuojančių nuostatų sistemiškumo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma sprendžia ginčus dėl teisės, tuo metu tam tikrų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar fakto konstatavimas paprastai nėra administracinių teismų nagrinėjamų bylų dalykas. Konstatavimas, kad asmuo nenurodė atitinkamų duomenų pateiktoje anketoje, iš esmės nėra susijęs su ginčo klausimo išsprendimu, juolab atsižvelgus į tai, kad pagal numatomą priimti reglamentavimą teismui perduodamas įsiteisėjusio kitos teisminės institucijos priimto sprendimo nuorašas ir tai yra tarpinis žingsnis visoje mandato netekimo procedūroje. Be to, nei anksčiau buvo nustatyta, nei kitais panašiais į paminėtąjį atvejį ketinama nustatyti, jog visais atvejais privaloma kreipimosi į teismą dėl pripažinimo pažeidus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies nuostatas tvarka. Palyginimui, tokia tvarka nenumatoma kalbant apie duomenų, susijusių su bendradarbiavimu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nenurodymą (Rinkimų kodekso 176 str. 6 d.). Šiomis aplinkybėmis neatrodo, jog pripažinimo nenurodžius duomenų apie įsiteisėjusi teismo nuosprendį kandidato anketoje klausimu negalėtų būti formuluojami įgaliojimai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Galiausiai, kyla klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl pripažinimo pažeidus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą santykio su bendrąja Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl įgaliojimų nutrūkimo apskundimo tvarka, įtvirtinančia teisę pateikti skundą teismui dėl savivaldybės tarybos narių, merų įgaliojimų nutraukimo. Kartu pažymime kai kuriuos Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6–8 dalių nuostatų netikslumus: šio straipsnio
nuosprendis“ į „teismo sprendimas“; šio straipsnio 7 dalis turėtų būti pataisyta, patikslinant, kad asmuo pripažįstamas pažeidusiu ne šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11, o 12 punktą; ta pati pastaba teiktina dėl apžvelgiamo straipsnio 8 dalies nuostatos. Spręsti pagrindiniame komitete
galimybę, kad tokius sprendimus priimtų VRK
1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Rinkimų kodeksas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[r]rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę. Rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai“.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo , Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, siūlytina papildomai svarstyti, ar rinkimų komisijos sprendimai visais atvejais turi būti viešinami pilna apimtimi (pavyzdžiui, ar būtina viešinti pareiškėjo (kai jis nėra kandidatas ar rinkimus laimėjęs asmuo) asmens duomenis, kai rinkimų komisijos sprendimas priimtas dėl jo skundo ar pan.), ir, jei tikslinga, tikslinti Rinkimų kodekso 24 straipsnio 1 dalį aptariamu aspektu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus
sprendimus informuoja visuomenę. Rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai, užtikrinant pareiškėjų, kurie nedalyvauja rinkimų procese ir nėra vieši asmenys, asmens duomenų apsaugą.“
1 11,22
straipsnio 1 dalies 11 punktas iš dalies dubliuoja šio straipsnio 1 dalies 22 punktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 11 punktą, atsisakant žodžių „skelbia kandidatus, kandidatų sąrašus, jų numerius, pareiškinius dokumentus“. Nepritarti
apibrėžtos funkcijos yra skirtingos, nes 11 punkte numatytas kandidatų sąrašų paskelbimas susijęs su jų oficialia registracija, o 22 punkte aptariama informavimo interneto svetainėje tvarka. Be to, 11 punkte numatomi skelbti kandidatų sąrašų ir kandidatų numeriai, ko nėra 22 punkte. 34. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
122
straipsnio 1 dalies 22 punkte nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) šiame punkte nurodytais tikslais skelbia politinės kampanijos aukotojų sąrašus, tačiau Rinkimų kodekse nėra nustatyta, kokie duomenys turi būti skelbiami, todėl Inspekcija negali įvertinti, kokie konkretūs duomenys, bus skelbiama aptariamu atveju.
Tuo atveju, jei politinės kampanijos aukotojų sąrašuose bus tvarkomi tie patys asmens duomenys (išskyrus asmens kodą), kurie turės būti nurodyti finansavimo apskaitos žiniaraštyje (Rinkimų kodekso
dalis), siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktą, įtraukiant nuorodą į Rinkimų kodekso 114 straipsnio dalį, nustatant, kokie politinės kampanijos aukotojų sąrašuose esantys duomenys turi būti skelbiami viešai. Pritarti
2022-04-11 Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad „[į]gyvendindama [Rinkimų] kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, [VRK] <…> apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje [Rinkimų] kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“. Pirma, Rinkimų kodekso 102 straipsnio 3 dalis nenustato nustatyto rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto paskelbimo tvarkos – tokia tvarka nustatoma Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalyje, todėl siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į Rinkimų kodekso 102 straipsnį. Antra, iš Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalies nėra aišku, kokia konkrečiai informacija apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą bus skelbiama (pavyzdžiui, tik informacija, kad buvo nustatyta papirkimo faktas, ar taip pat ir detalesnė informacija apie nustatytą pažeidimą, pavyzdžiui, pažeidimo padarymo data ir aplinkybės).
Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina svarstyti dėl Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalies tikslinimo aptariamu aspektu, t. y. nurodyti, jei taikoma, kokie duomenys apie papirkimo faktą bus skelbiami. Pritarti
1 1,2,
pakartotinai įvertinti, ar Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai nedubliuoja Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų. Nepritarti Minėti punktai nėra dubliuojami, nes kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato bendrąją teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai gauti duomenis, o kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai numato, kokius duomenis ir kokiais tikslais Vyriausioji rinkimų komisija gali gauti. 37. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
4
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[VRK] pirmininkas ar narys, ketinantys būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodami reikiamą sutikimą ar pradėdami rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš [VRK] pirmininko ar nario pareigų pareiškimą“. Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 36 straipsnio 4 dalį, nustatant, kokį konkrečiai sutikimą turi pateikti VRK pirmininkas ar narys šio straipsnio kontekste (pavyzdžiui, „<...> prieš duodami sutikimą būti kandidatu ar eiti šioje dalyje nurodytas pareigas <...>“).
Pritarti Siūloma daryti nuorodą į kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 38. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
688558
Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 43 straipsnio 5 dalį, nustatant, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Aptariamam kontekste tikslintinas Rinkimų kodekso 68 straipsnis (šio straipsnio 8 dalyje nurodytų asmens duomenų skelbimo kontekste) ir 85 straipsnis (dėl asmens duomenų skelbimo tikslo). Nepritarti Netikslinga visko smulkiai reglamentuoti kodekse. Pagal kodekso 43 straipsnio 5 dalį tokie įrašai viešai paskelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir saugomi Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje ir reglamentuojama, kiek laiko jie saugomi. 39. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
761133
Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, siūlytina papildomai svarstyti dėl asmenų, turinčių teisę rinkti (toliau – rinkėjai), ir kandidatų gimimo datos tvarkymo būtinumo (Rinkimų kodekso 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 76 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įvertinant tai, kad rinkėjų sąrašuose tvarkomas ir rinkėjų asmens kodas (Rinkimų kodekso 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 76 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepritarti Gimimo data yra svarbi nustatant teisės balsuoti bei teisės kandidatuoti atsiradimo faktą, todėl nesiūlome atsisakyti šio duomens tvarkymo. Ji negali būti pakeista asmens kodu, nes asmens kodo panaudojimas yra labai ribotas. 40. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-1154 1,2 4,5,8 9.
Rinkimų kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas iš dalies dubliuoja šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, todėl siūlytina tikslinti 54 straipsnį, suderinant minėtas nuostatas tarpusavyje. Pritarti
1
tikslumo ir aiškumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 63 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir išdėstyti jį taip: „Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais“. Pritarti
18
straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad kandidato anketoje kandidatas turi pateikti rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Abejotina, kad konkrečiu atveju duomenų subjekto sutikimas atitiktų Reglamente įtvirtintus reikalavimus sutikimui, pavyzdžiui, laisvos valios kriterijų. Tais atvejais, kai asmens duomenys, tvarkomi įgyvendinant teisės aktuose nustatytą ir duomenų valdytojui taikytiną prievolę, o duomenų subjektai neturi faktinės galimybės priimti sprendimo, ar duomenų valdytojas gali rinkti jo asmens duomenis valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų, o taip pat, iš kokių konkrečiai šaltinių duomenų valdytojas gali rinkti jo asmens duomenis, toks jo sutikimas negalėtų būti laikomas laisvai duotu. Aptariamu atveju aktualu įvertinti ir neigiamų pasekmių tikimybę (Reglamento preambulės 42 konstatuojamoji dalis), t. y.
„[s]utikimas neturėtų būti laikomas duotas laisva valia, jei duomenų subjektas faktiškai neturi laisvo pasirinkimo ar negali atsisakyti sutikti arba sutikimo atšaukti, nepatirdamas žalos“ (bet kokių neigiamų pasekmių dėl atsisakymo sutikti ar sutikimo atšaukimo). Rinkimų kodekso kontekste pastebėtina, kad asmeniui atšaukus sutikimą, jam apribojama galimybė būti kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus, t. y. asmuo privalo sutikti, kad jo kandidatūra būtų svarstoma (tai matyti ir iš pačios Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies formuluotės: „Kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti šiuos duomenis“). Inspekcija pažymi, kad vien tai, kad duomenų subjektas gali laisvai pasirinkti, ar teikti savo asmens duomenis, siekdamas pasinaudoti tam tikra teise, savaime nereiškia, kad jo asmens duomenys tokiais atvejais būtų tvarkomi jo sutikimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, kad Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies kontekste duomenų subjekto sutikimas galėtų būti tinkama teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, nes VRK turi pareigą juos tvarkyti aptariamu būdu. Taigi siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip: „<...> taip pat atitinkamos formos ir turinio patvirtinimą, kad susipažino su jo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius,
valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą“ . Pritarti
2 12.
Rinkimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VRK interneto svetainėje, be kitų asmens duomenų, turi būti skelbiamas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Iš Rinkimų kodekso nėra aišku, kokiu tikslu yra būtina skelbti šiuos asmens duomenis, todėl Inspekcija negali įvertinti, ar jų skelbimas būtų suderinamas su Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, o taip pat su kitomis Rinkimų kodekso nuostatomis, pavyzdžiui, Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktu, 76 straipsniu ir 85 straipsnio 4 dalimi. Siūlytina papildomai svarstyti dėl šių asmens duomenų skelbimo būtinumo . Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kandidato telefono numeris, elektroninio pašto
adresas, interneto svetainė ir socialinių tinklų paskyros, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinėį gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje, kurioje buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, ar jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
1143
straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kokie aukotojo asmens duomenys įrašomi į rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, kai paaukojama maža auka. Šią nuostatą vertinant kartu su Rinkimų kodekso 114 straipsnio 1 ir 2 dalimis, manytina, kad siekiama nustatyti, kad šiame žiniaraštyje turi būti registruojamos ir aukos, nelaikytinos mažomis (išskyrus Rinkimų kodekso 114 straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodytų aukų rūšių atvejais). Jei taip, siūlytina papildomai svarstyti dėl Rinkimų kodekso 114 straipsnio tikslinimo aptariamu aspektu.
1894
aiškumo ir tikslumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalį, nurodant, kokį konkrečiai adresą (gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, korespondencijos, kt.) skunde turi nurodyti skundą teikiantis asmuo. Pritarti Siūlome nurodyti deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. 46. Kauno miesto savivaldybės meras V. Matijošaitis Šiaulių miesto savivaldybės meras A. Visockas Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. Račkauskas Rokiškio rajono savivaldybės meras R. Godeliauskas Kazlų Rūdos savivaldybės meras M. Varaška 2022-04-27 Nepagrįsti rinkimų komitetų lygiateisiškumo pažeidimai yra ir RK. Pirmiausia pastebėtina, kad sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją niekaip nėra atstovaujami nei rinkimų komitetai, nei pvz., patys save išsikėlę ir mandatą gavę asmenys. RK 34 straipsnyje numatyta, kad tik partija, gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę iki VRK sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą. Analogiškos nuostatos yra ir dėl rinkimų komisijų sudarymo rinkimuose į Europos parlamentą bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 46 straipsnio 4 dalis apibrėžia baigtinę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaromų komisijų sudėtį. Pastebėtina, kad politinėms partijoms sudaromos sąlygos teikti kandidatus tiek tuo atveju, kai jos gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tiek finansuojamoms partijoms (4 punktas), tiek ir toms, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus (5 punktas).
Tuo tarpu minėto straipsnio 5 dalis numato, kad rinkimų komitetas, jų koalicija gali siūlyti kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų rinkimuose, jei per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir rinkimuose į Europos Parlamentą, jei per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą gavę ne mažiau kaip vieną mandatą. Šiuo atveju yra palikta galima spraga, todėl siūlome šio straipsnio
partijų siūlomų kandidatų teikimo galimybes, pvz., atsisakyti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisės politinėms partijoms siūlyti kandidatus, jei jos yra gavusios tik Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir tik finansuojamoms partijoms. Analogiškai siūlome koreguoti ir 48 straipsnio 5 dalį. Nepagrįstais laikome ir reikalavimus rinkimų komitetams dėl kandidatų sąrašų paramos, kai tokie reikalavimai nėra taikomi politinėms partijoms (RK 72 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taip pat spręstinas klausimas ar neturėtų politinė organizacija visgi pasitikrinti ar dar turi rinkėjų palaikymą, jei ji, nors ir kėlė kandidatą mero rinkimuose ir sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose, tačiau juose negavo mandato. Analogiškai, kandidatų sąrašo parėmimo reikalavimai neturėtų būti taikomi rinkimų komitetams ir Europos parlamento rinkimuose, kai atitinkamos išimtys yra daromos politinėms partijoms (RK 73 straipsnio 3 dalis).
Kitaip tariant rinkėjų parašų rinkimas galėtų būti privalomas visoms politinėms organizacijoms, jei jie paskutiniuose rinkimuose nebuvo gavę mandato savivaldos ar Europos parlamento rinkimuose. RK 115 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis nelaikomos išlaidos, skirtos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. Ši nuostata turėtų būti koreguojama numatant ir atitinkamą reglamentavimą rinkimų komitetų atžvilgiu, tuo labiau, kai rinkimų komitetų įsisteigimas, t. y. juridinio asmens, privalančio, be kita ko, turėti ir buveinę, tampa imperatyvia įstatymo norma. Taip pat siūlome tikslinti RK
organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos partijos ar rinkimų komitetų veiklai finansuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu nebus keičiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, tuomet 0,6 proc. gyventojų pajamų mokestį galės gauti tik politinės partijos, bet ne politinės organizacijos (kurioms siekiama priskirti Rinkimų komitetus). Tokiu būdu dar labiau sudarant nelygias veikimo sąlygas tarp rinkimų komitetų ir partijų, siekiant pritraukti finansavimą veiklai vykdyti. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą (derinant jį pagal kodekso nuostatas). Pritarti pasiūlymui, kad parašus rinktų visi, t. y. ir partija ir rinkimų komitetas, kurių atstovai per paskutinius rinkimus negavo mandatų. Pritarti dėl kodekso 115 ir 117 straipsnių koregavimo. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 2.
komitetų siūlomų kandidatūrų į rinkimų komisijas papildomo reglamentavimo, nes tai jau yra nustatyta kodekso 46 straipsnio 5 dalyje. Nepritarti dėl galimybės rinkimų komitetams siūlyti kandidatūras į VRK. Įvertinant didelį rinkimų komitetų skaičių, tokia nuostata būtų sunkiai įgyvendinama. 47. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-04-06 Paminėtina, kad su Projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas Nr. XIVP-1279. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019–2021 m. yra atlikusi keletą antikorupcinių vertinimų dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų. Į pateiktas pastabas, kurių dalis – kritinės antikorupcinės pastabos, nebuvo atsižvelgta, nurodant, kad dauguma nustatytų teisinio reguliavimo trūkumų ir jų sukeliamų galimų rizikų būtų pašalinta priėmus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Rinkimų kodekso projektą. Vis dėlto išsamiai išanalizavus Rinkimų kodekso projektą, nustatyta, kad jo nuostatos pakankamai neprisidės prie ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose nustatytų teisinio reguliavimo ir jo taikymo rizikų pašalinimo, taip pat nebus įgyvendintos Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktos rekomendacijos aiškesnei, išsamesnei, skaidresnei ir korupcijai atsparesnei politinių partijų finansavimo bei politinės reklamos kontrolei, taip pat labiau nepriklausomai ir nešališkai Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai užtikrinti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakartotinai svarstyti pateiktų pastabų įgyvendinimo galimybes. Spręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo nariai:
Rita Tamašunienė
81 Argumentai: Punktą reikia papildyti, kadangi tokioje punkto redakcijoje kokia yra projekte susidaro galimybė atleisti komisijos pirmininką ar narį be jokios priežasties. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 26 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) rinkimų komisijos pirmininką ar narį jo paties valia arba nustačius komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymą iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija;
2Seimo nariai:
Rita Tamašunienė
5 Argumentai: Siūloma neriboti politinės kampanijos dalyviams vienoje ir kitoje apylinkėje turėti savo stebėtojus net jei kiti politinės kampanijos dalyviai tose apylinkėse nepasiūlė. Projekte esanti nuostata suponuoja į tai, kad turi būti užtikrintas stebėtojų lygiateisiškumas apylinkėse. Šis principas bus pažeidžiamas kiekvieną kartą kai viena partija išreikš norą turėti savo stebėtojų X apylinkėje, o kita partija tokio noro nepareikš. Atsižvelgiant į tai siūloma atsisakyti kodekso projekte nuostatų, kurios neveiks praktiškai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 93 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka., užtikrinant lygiateisiškumo tarp partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi. Pritarti
3Seimo nariai:
Rita Tamašunienė
16922 Argumentai: Pataisos leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2012 m. 2016 m. ir 2020 m. rinkimų pateiktose ataskaitose nurodo, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms.
Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 169 str. 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ir jam prilygintas) kandidatų sąrašas, jeigu už jungtinį (ir jam prilygintą) kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Partijų, kurių narių tarpe ir jų valdymo organų tarpe yra ne mažiau kaip ¾ ne lietuvių tautybės asmenų, kandidatų sąrašai gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Nepritarti Tautinių mažumų dalyvavimas Seimo rinkimuose užtikrinamas ne tik dalyvaujant kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet ir keliant savo kandidatus vienmandatėse apygardose. Seimo rinkimų sistema yra mišri ir 71 narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose, kas sudaro galimybę tautinėms mažumoms kelti savo kandidatus visose vienmandatėse apygardose. Manytina, kad jungimasis į partijas turėtų vykti ne tautiniu pagrindu, o vertybiniu. Sudarant palankesnes sąlygas tam tikrai partijai dalyvauti rinkimuose, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. 4. Seimo nariai:
kodekse suvienodinti daugiamandatėse apygardose išrinktų asmenų garantijas ir galimybes atsisakius mandato dėl nesuderinamų pareigų, atsistatyti į porinkiminį kandidatų sąrašą išnykus šioms aplinkybėms dėl kurių mandato buvo atsisakytą. Atsistačius į porinkiminį kandidatų sąrašą ir atsiradus tame sąraše laisvai vietai (taryboje, Seime ar Europos Parlamente), būtų galimybė ir pirmumas užimti šią poziciją.
Priėmus pasiūlymą būtų suvienodinta tvarka visų lygių rinkimuose, kadangi dabartinė įstatyminė bazė tą numato tik savivaldybių tarybų rinkimuose ir taip sudaro nemažai spekuliacijų dėl lygiateisiškumo principų pažeidimo. Pasiūlymas: Papildyti projekto 178 str. naujomis 6 ir 7 dalimis, o iki šiol buvusią 6 dalį laikyti 8:
asmens įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui, atsiradusią laisvą vietą užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys (porinkiminis kandidatų sąrašas), pirmasis mandato negavęs kandidatas. 2. Porinkiminiame kandidatų sąraše esantis kandidatas į atsiradusią laisvą vietą, apsisprendęs atsisakyti mandato, ne vėliau kaip per 7 dienas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi asmeniškai pateikti prašymą atsisakyti suteikiamo mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti. 3. Jeigu porinkiminiame kandidatų sąraše mandatų negavusių kandidatų nėra, mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Tokiu atveju laisvą vietą užima to sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas. 4. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl laisvos vietos užėmimo privalo priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos atsiradimo dienos. 5. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše.
Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 6. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą Seimo nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame Seimo nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 7. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą Europos Parlamento nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame Europos Parlamento nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 6 8. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik vieną kartą.
Nepritarti Seimo narys ar Europos Parlamento narys po rinkimų turi teisę apsispręsti ir pasirinkti einamas pareigas, darbą, nesuderinamą su mandatu ar būti Seimo/Europos Parlamento nariu. Šios pareigos yra kitokios nei savivaldybės tarybos nario, tad ir reikalavimai turėtų būti griežtesni. Pasirinkto apsisprendimo keitimas traktuotinas kaip nepagarba rinkėjams. 5. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
3 Argumentai: Lietuvos politiniame lauke yra politinių partijų pavadinimų įvairovė tiek turinio prasme, tiek pavadinimų ilgio prasme, todėl siūlytina dirbtinai neriboti ir nenustatyti politinių kampanijų dalyviams kaip turi pasivadinti jungtinio sąrašo sudarymo atveju. Neginčijame bazinio reikalavimo, kad turi būti žodis „koalicija“ ir kiti ribojimai dėl subjektų neįeinančių į koaliciją, tačiau manome, kad reguliuoti pilno ar nepilno koaliciją sudarančių subjektų pavadinimų nurodymą biuletenyje yra perteklinė priemonė ir konkuravimo politinėje kovoje pasirinkimo atėmimas. Svarbu pabrėžti, kad biuletenyje esantis laukelis yra visiems politinės kampanijos dalyviams vienodo dydžio, todėl natūralu, kad sujungus savo sąrašus 3 ar 4 politinės kampanijos dalyviams ir pilnai užrašius savo pavadinimus, tokios koalicijos pavadinimas bus neįskaitomas dėl mažo šrifto dydžio ir nepatrauklus rinkėjams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 77 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
pavadinime turi būti žodis „koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pavadinimai arba jų sutrumpinimai iki rūšinės reikšmės žodžio ir negali būti naudojami politinių organizacijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės. Spręsti pagrindiniame komitete 6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. SV-S-419 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-1279(2), kuriuo patvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – RK projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
2022-05-04
Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. KT135-N11/2020 konstatuota, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos tik konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK), t. y. įstatymus vykdančios valstybės institucijos, kitų komisijų sudarymo ir jų veiklos procedūrinių klausimų, nei politinių kampanijų finansavimo klausimų detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio pagrindo. Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, yra ydinga tik konstitucinio įstatymo lygmeniu įtvirtinti detalų (procedūrinį) vien rinkimams skirtą teisinį reguliavimą:
svarstomi pasiūlymai dėl 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, išdėstymo nauja redakcija ir dėl 1993 m. gruodžio 6 d.
Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, kuriuos priėmus gali reikėti keisti šias direktyvas perkeliančias nuostatas, be kita ko, dėl VRK funkcijų, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų sudarymo, taip pat kandidatų registravimo savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Taip pat šiuo metu svarstomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projektu yra siūloma nustatyti politinės reklamos vienodą reguliavimą, todėl, priėmus šį pasiūlymą, gali atsirasti poreikis kai kurias RK projekto nuostatas derinti ir keisti. Taigi minėtas detalias RK projekto nuostatas įtvirtinus ne paprastame, o konstituciniame įstatyme, gali būti sudėtinga ateityje pakeisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise. 1.1.2.
užtikrinti, kad konstituciniu įstatymu būtų reguliuojamos tik konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai, t. y. svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kurių nereikėtų dažnai keisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise, siekiant VRK uždavinių ir funkcijų reguliavimą nustatyti visą kartu viename šios institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o ne atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose, taip pat siekiant rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykius reguliuoti viename, o ne išskaidžius keliuose atskiruose įstatymuose, siūlytina, RK projekto VI– XII skyriuose paliekant apibrėžtus tik pagrindinius, t. y. konstituciškai svarbius, rinkimų klausimus, išbraukti detalų (procedūrinį) VI–IX skyrių nuostatose siūlomą VRK, kitų rinkimų ir balsavimo komisijų statuso, funkcijų, sudarymo, darbo organizavimo ir apmokėjimo, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimo reguliavimą, taip pat X–XII skyrių nuostatose siūlomą rinkimų politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei jo kontrolės reguliavimą. Atitinkamai, atsisakant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, siūlytina išbraukti RK projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Rinkimų kodeksas nustato politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, VRK statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taip pat išbraukti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr.
XIVP-1279(2) 3 straipsnio 5 ir 6 punktus (pagal kuriuos įsigaliojus Rinkimų kodeksui, netektų galios Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas). Nepritarti Žr. Komiteto argumentus prie Teisės departamento pastabų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
dalyku – rinkimų santykiais (pagal RK projekto pavadinimą ir 1 straipsnį) – nesusijusius santykius, t. y. pareigų nesuderinamumą ir įgaliojimų nutrūkimą (RK projekto 173 straipsnio 1–6 dalys, 176 straipsnio 1–5 dalys), kurie turėtų būti reguliuojami atitinkamų politikų statusą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme), to nekartojant RK projekte. Taigi siūlytina RK projekto 173 straipsnio 1–6 dalių, 176 straipsnio 1–5 dalių nuostatas išbraukti, o jų neišbraukus: 1.2.1.
RK projekto 173 straipsnio 4 dalies nuostata dėl Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos (pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) nesusijęs su RK projekto reguliavimo dalyku, RK projekto 173 straipsnio 4 dalyje siūlytina nurodyti tik tai, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. Taip pat siūlytina RK 173 straipsnio
tarybos nario, mero mandato netekimo padavimas ir nagrinėjimas, perkelti po 175 straipsnio ir (arba) sujungti su kitomis RK projekto nuostatomis, kuriomis įtvirtinama skundžiamų VRK, jos pirmininko ar jo įgalioto VRK nario sprendimų (įsakymų) apskundimo tvarka (be kita ko, 44 straipsnio 4–6 dalys,
straipsnio 4 dalis). 1.2.2. Siekiant sistemiško ir aiškaus teisinio reguliavimo nustatymo ir atsižvelgiant į tai, kad VRK pagal Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktus tik tam tikrais atvejais (RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais) gali pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies
įrašyti žodžius „šio kodekso“.
Taip pat siūlytina šioje dalyje nurodytą terminą „per 15 dienų“ sutrumpinti, vietoj jo įrašant „per 5 darbo dienas“ (toks terminas šio straipsnio 6 dalyje siūlomas savivaldybės tarybos nariui, merui, Europos Parlamento nariui pripažinti netekusiu mandato). 1.2.3. Taip pat RK projekto
ir 176 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Toks pareiškimas turi būti asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai“, nes Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais, t. y. Respublikos Prezidento įgaliojimams nutrūkus pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3–6 punktus (kurie nustatyti ir RK projekto
Seimo nutarimo, Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti per 2 mėnesius (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, rinkimus skelbia Vyriausybė). Šiuo aspektu atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo byloje Nr.
29/2000 nuostatas, kad kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros, – tai, be kita ko, Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos
įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas). Pastebėtina, kad teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą – savaime sukelia įsigaliojęs Respublikos Prezidento dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia, taip pat Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašo nuorašas, patvirtinantis Respublikos Prezidento mirties teisinį faktą (įvykį); juos gavęs Seimas nedelsiant turi Seimo Pirmininkui pavesti laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui – Seimo Pirmininko pareigas (Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 ir
pripažinimo nutrūkusiais tokiais atvejais nėra reikalingas. 1.2.4.
straipsnio 2 ir 3 dalis papildyti jame nenurodytais Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose, 88 straipsnio 2 punkte nustatytais Seimo nario ir Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindais, ypač Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytu Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindu – kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto ir 88 straipsnio 5 punkto formuluotes, siūlytina RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“, o 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „panaikina jo mandatą“ įrašyti žodžius „jį pašalina iš pareigų“. 1.2.5. Siūlytina išbraukti RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pagal kurį Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti. Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo, o pagal Konstitucijos 59 straipsnio trečiąją dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimui priimant nutarimą. 1.2.6. Atsižvelgtina į tai, kad RK projekto 176 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės tarybos nario ir mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindus, tačiau merui negali būti taikomi pagrindai, nustatyti šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose.
RK projekto 176 straipsnyje siūlytina nustatyti tokius mero (atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario) įgaliojimų nutrūkimo pagrindus: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas ir kt. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti, įvertinant Teisės departamento atitinkamas pastabas. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
112
sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina išbraukti RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto antrąjį sakinį, nes jis neatitinka pirmame jo sakinyje įtvirtinto reikalavimo kandidato anketoje nurodyti pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos tik po 1990 m. kovo 11 d. faktą (kai okupacinis režimas nebeegzistavo). Taip pat siūlytina išbraukti įrašytą naują (jo nebuvo Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-1279) šio punkto ketvirtąjį sakinį (dėl įrašo rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose „Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo“), nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.
KT50-A-N4/2022 analogiškos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šių įstatymų nustatytais atvejais informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikiama vienodai, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Siekiant įgyvendinti šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, siūlytina:
RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jame įrašyti, kad kandidato anketoje pateikiant informaciją apie nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos rūšis (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), sunkumas (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kaltės forma (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), kėsinimosi objektas ir dalykas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimai), ar ir kada yra išnykęs teistumas. 1.3.2.
RK projekto 85 straipsnį ir jame numatyti, kad kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu pateikiama informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodant jos rūšį, sunkumą, kaltės formą, kėsinimosi objektą ar dalyką, kada asmuo dėl jos buvo pripažintas kaltu, ar ir kada yra išnykęs jo teistumas, pavyzdžiui, įrašant tokią nuostatą: „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo“, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, nusikaltimo sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus), kėsinimosi objektą (Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą), o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą ir datą, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu“. Spręsti pagrindiniame komitete Pasiūlymas dėl KT
1
įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr.
KT50-A-N4/2022 ir atsižvelgiant į įsigaliosiančią Konstitucijos 74 straipsnio antrosios dalies nuostatą, taip pat siūlytina papildyti RK projekto 76 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jame nustatyti, kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Kartu siūlytina papildyti RK projekto 85 straipsnį ir jame numatyti, kaip tokia informacija turėtų būti pateikiama kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu. Pritarti
2022-05-04 76, 176,194
nustatytas reikalavimas kandidatui į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus kandidato anketoje papildomai įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, pateikti dokumentą, kad yra to atsisakęs, nes pagal RK projekto straipsnio 1 dalies 8 punktą kandidato anketoje nurodyta informacija apie pilietybę ir tik „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ (ne visais atvejais) pateikiami dokumentai gali būti nepakankami įvertinti, kad toks asmuo yra nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe (Konstitucijos 56 straipsnio pirmoji dalis, 78 straipsnio pirmoji dalis, RK projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime byloje Nr.
17/97 pažymėta, jog priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti; tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės; tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti; antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas; priesaikų būna įvairių: bažnytinių, valstybinių, tarnybinių, profesinių, teisminių ir t. t.; konstitucinė sąvoka „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ yra abstraktaus pobūdžio, t. y. ją reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei; bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei – tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir papildomus reikalavimus šiai konstitucinei nuostatai vykdyti; tačiau bet kokiu atveju įstatymo normos turi būti suformuluotos pakankamai aiškiai. RK projekto
pasekmes jį padarius. Pritarti
projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį.
Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir
projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis (173 straipsnio
Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio
aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai:
neskirti į du punktus ir joje nustatyti, kad savivaldybės tarybos rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija, o mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija;
vietoj žodžių „vienmandatėje savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje“ ir 168 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje“ įrašyti žodžius „vienmandatėje mero rinkimų apygardoje“;
balsavimas, sprendimas dėl galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių merų rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.“ Pritarti Kodekse buvo paliktos bendro pobūdžio nuostatos, nes jį registruojant dar nebuvo galutinai apsispręsta dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
4 1.7.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įsigaliojus priimtam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymui (toliau – Konstitucijos pataisa dėl savivaldybės mero institucijos), pagal kurį kandidatui į merus nenustatytas reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju, turėtų būti išbraukta RK projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kad meru gali būti renkamas „nuolatinis šios savivaldybės gyventojas“. Be to, RK projekto 18, 26, 46, 48, 50 straipsnių procedūrinėse nuostatose (ypač dėl rinkimų komisijų sudarymo) paminėtas savivaldybės administracijos direktorius ir jo funkcijos, nors Konstitucijoje tokia institucija nenumatyta, o jo funkcijos gali pasikeisti įsigaliojus Konstitucijos pataisai dėl savivaldybės mero institucijos. Spręsti pagrindiniame komitete Dėl administracijos direktoriaus: Vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje Nr. XIVP-1580 jis išlieka ir galėtų vykdyti šias funkcijas. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
176
kartojamų ir nesuderintų nuostatų. Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina RK projekto 176 straipsnio 7 dalį derinti su 76 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir po žodžių junginio „kuriuo asmuo“ įrašyti konstrukciją „po 1990 m. kovo 11 d.“, o formuluotę „kitos Europos Sąjungos“ pakeisti „užsienio valstybės“, taip pat – vietoje „11 punkto“ įrašyti
„12 punkto“ ir išbraukti nuostatą „arba yra įsiteisėjęs teismo
nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ arba būtent tokią nuostatą įrašyti
veikos“.
Pažymėtina, kad RK projekto 176 straipsnio 6 dalies nuostata „Jeigu po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta“, įvertinus ir Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su specialios komisijos sprendimu dėl duomenų apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo (4 straipsnio 2 dalies
įrašant nuostatą „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja“. Pažymėtina ir tai, kad, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, apie kurį, pažeidžiant RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus, nebuvo nurodyta kandidato anketoje ir kuris tampa žinomas po rinkimų, nėra būtina, kad šį faktą, kaip numatoma RK projekto 176 straipsnio 7 ir 8 dalyse, dar pripažintų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Kartu pažymėtina, kad nėra aišku, koks RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalyse siūlomų nuostatų, pagal kurias numatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisė išrinktą Seimo narį ar Respublikos Prezidentą pripažinti pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus ir Seimo teisė taikyti jiems apkaltą, pagrindas, kai pagal Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, bei turint mintyje tai, kad Konstitucijos
nutrūkimo pagrindas „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje byloje Nr. 15/2012-16/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarime Nr.
KT19-N8/2014 pažymima, kad Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkto nuostata suponuoja Seimo įgaliojimus nutraukti Seimo nario įgaliojimus, jeigu dėl jo išrinkimo teisėtumo pagrįstų abejonių keliantys šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai nustatomi tada, kai Seimo narys jau yra įgijęs įgaliojimus; pagal Konstitucijos
pripažinus rinkimus negaliojančiais, tiek nepripažinus rinkimų negaliojančiais (pavyzdžiui, kai įmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčius rinkimų rezultatus); pagal Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 106 straipsnio penktąją dalį, 107 straipsnio trečiąją dalį Seimas gali priimti nutarimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, o Konstitucinis Teismas tokią išvadą gali teikti tik pagal Seimo ar Prezidento paklausimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus RK projekto 81 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą dėl aplinkybių, kurioms esant gali būti panaikintas kandidato ar kandidatų sąrašo registravimas, siūlytina vietoj RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalių nustatyti vieną šio straipsnio 6 dalį (arba nustatyti naują 194 straipsnio dalį) ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje bei Teisės aktų registre, o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – praneša Europos Parlamentui;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą arba apkaltos taikymo klausimą.“ Pritarti Pritarti Teisės departamento pastabose Nr. 61, Nr. 62, Nr. 63 pateiktoms kodekso 176 straipsnio formuluotėms. 15.
192 1,2,3
nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (76, 77 ir 82 straipsniai), siūlytina išbraukti RK projekto 192 straipsnio 1–3 dalis ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tik tai, kad Seimo ir Respublikos Prezidento paklausimai Konstituciniam Teismui dėl Rinkimų kodekso pažeidimų per Seimo narių ar Respublikos Prezidento rinkimus teikiami ir nagrinėjami Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat siūlytina šį straipsnį papildyti, numatant Seimo sprendimus dėl įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais arba apkaltos taikymo, gavus Konstitucinio Teismo išvadą dėl šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo padarymo, paaiškėjusio po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento
kandidato anketoje (dokumentų) pateikimo). Pritarti
194
Rinkimų kodekso pažeidimų sąraše išvardyti pažeidimai, iš esmės susiję tik su rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų nesilaikymu, papildyti nauju punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais laikoma „žinomai neteisingas šio kodekso 76 straipsnyje nustatytos informacijos kandidato anketoje pateikimas“.
Pagal tokią nuostatą šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais būtų laikomi, be kita ko, žinomai neteisingas RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatytos informacijos kandidato anketoje pateikimas (atsižvelgiant ir į RK projekto 81 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, pagal kurias 76 straipsnio
šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu), taip pat žinomai neteisingas RK projekto 76 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos informacijos (dėl pasyviosios rinkimų teisės kitoje valstybėje narėje apribojimo) kandidato anketoje pateikimas (kaip nustatyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsnyje), taip pat žinomai neteisingas tam tikros kitos 76 straipsnyje nustatytos būtinos informacijos kandidato anketoje (dokumentų) pateikimas (dėl to pagal RK projekto 81 straipsnį po rinkimų dienos galėtų būti panaikintas kandidato registravimas ar atšauktas kandidatų sąrašas), nes už tai RK projekte nėra nustatytų pasekmių išrinktam asmeniui. Kartu siūlytina papildyti ir 176 straipsnį, nustatant galimybę spręsti dėl tokius pažeidimus padariusio išrinkto asmens įgaliojimų nutraukimo. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymus prie Teisės departamento pastabų Nr. 50 ir Nr. 67. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-043
Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime byloje Nr. 26/2009, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime byloje Nr.
14/2011-35/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarime byloje Nr. 21/2010-30/2010 nurodytais viešosios valdžios institucijų rinkimuose (formuojant politines atstovaujamąsias institucijas) taikytinais skaidrumo, viešumo, sąžiningumo ir teisingumo principais Nepritarti Rinkimų principams skirtas visas II skyrius. Pritarus šiam pasiūlymui, principų skaičių galima būtų pildyti analogiškais principais, ir svarstytina ar jie tiesiogiai susiję su kodekso reguliavimo dalyku. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04 1.12. Pabrėžtina, kad RK projekte vartojama daug įvairių sąvokų (rinkėjas, aktyvioji rinkimų teisė, pasyvioji rinkimų teisė, rinkimų politinė kampanija, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, rinkimų rezultatai ir kt.). Nemaža dalis jų nėra apibrėžtos, o kitos apibrėžtos atskiruose kodekso straipsniuose (pavyzdžiui, minėtos sąvokos „rinkimų politinė kampanija“ ir „rinkimų rezultatai“ apibrėžtos atitinkamai RK projekto 64 straipsnio 1 dalyje ir
sąvokos turėtų būti juose apibrėžtos, siūlytina RK projektą papildyti straipsniu, kuriame būtų apibrėžtos RK projekte vartojamos sąvokas. Spręsti pagrindiniame komitete
2022-05-042 4,5
metu“, nes ne eilinių rinkimų atveju gali būti renkama ne vienu metu, o 12 straipsnio 3 dalyje iš esmės pakartotinai siūloma nustatyti, kad eiliniai savivaldybių tarybų, merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu. Pritarti
10
sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, išvengiant pasikartojimų ir nesuderinamumo, siūlytina koreguoti RK projekto 8 ir 10 straipsnių nuostatas dėl nuolatinio gyventojo sąvokų įtvirtinimo: 1.14.1.
RK projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalių ir jas atitinkamai iš dalies pakartojančių 10 straipsnio 5 ir
esančiose dalyse (kaip 10 straipsnio 1 dalis) arba viename atskirame straipsnyje;
dalies pirmajame sakinyje ir 10 straipsnio 5 dalyje, pastarojoje vietoj žodžio „asmuo“ įrašant žodį „pilietis“, ir išdėstyti tokias nuostatas: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.“;
dalies nuostatoje „nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre“, atsižvelgiant į siūlomas šio straipsnio 5 ir 7 dalių, taip pat
gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre“ įrašyti žodžius „kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo Lietuvos Respublikoje“.
straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyti, kad nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje galėtų būti laikomas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (kaip nustatyta 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje); taip pat siūlytina 8 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį išbraukti kaip perteklinį (tokios nuostatos nėra 10 straipsnio 5 dalyje), o 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio
dienos“ (kaip 10 straipsnio 7 dalyje). Pritarti iš dalies
formuluotę, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 14 ir Nr. 15
11313
projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuose atitinkamai įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisių apribojimai bei minima kitose nuostatose neapibrėžta asmens pareiga deklaruoti, kad jis atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, reikėtų papildomai nustatyti, kad asmuo negali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (t. y. neturi teisės rinkti arba negali būti renkamas), jeigu atitinkamai jo teisė rinkti arba teisė būti renkamam yra apribota Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (tai numatyta Tarybos direktyvoje 93/109/EB).
Atkreiptinas dėmesys ir į RK projekto 76 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, kad asmuo, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi papildomai nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti rinkėjo ir kandidato į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje pareigos deklaruoti, kad jis atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, ir RK projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“ įrašyti žodžius
„tokios teisės neturi savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje“, taip pat
prašymu atsisako deklaruoti, ar jis dėl kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus“ įrašyti žodžius
„savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje neturi teisės būti renkamas“. Pritarti
Atitinka Teisės departamento pastabą Nr. 16 ir VRK pastabas Nr.1 , Nr. 2. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5 1.16.
Siūlytina išbraukti RK projekto 11 straipsnio 5 dalį, kurioje numatomas baigtinis kitų rinkimų teisės apribojimų – diskriminavimo pagrindų – sąrašas, taikytinas tik pasyviosios rinkimų teisės turėtojams, nes šiame straipsnyje nustatomi tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir tik piliečiams, neatsižvelgiant į tai, kad kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose gali ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai. RK projekto 11 straipsnio 5 dalyje numatomas rinkimų teisės apribojimų sąrašas vertintinas kaip perteklinė nuostata, nes
visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą. Pritarti
17321
nariais (ir Respublikos Prezidentu) negali būti renkami tikrąją karo tarnybą atliekantys asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, bet ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis); kariūnai būti karininkais rengiami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, su kuria pasirašo kariūno tarnybos sutartį ir įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviesti (20 straipsnio 6 ir 12 dalys); skirtingai nuo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, kuriems tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kariūnams (kaip ir kariams, atliekantiems privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą) bet kuriuo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje (36 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis kariūnų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtą įstatymą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios (32² straipsnio
Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos iš esmės yra suderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis ir šio kario statuso neatsisakius.
Todėl siūlytina išbraukti RK projekto
nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis, atitinkamai suderinant (pakeičiant) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiama tikrosios karo tarnybos sąvoka ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, mero pareigų įgaliojimų atlikimo metu. Pritarti iš dalies Pritarti dėl kodekso 11 straipsnio 2 dalies. Nepritarti dėl kodekso 173 straipsnio 1 dalies pakeitimo išbraukiant nuostatą, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis, nes būtent ši nuostata buvo pagrindas keisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas dėl kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymo. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04 1.18.
Atsižvelgiant į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, kuriose atitinkamai nustatyti ribojimai asmeniui būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ir Europos Parlamento nariu, taip pat į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nurodytiems kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, siūlytina sujungti RK projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, pastarosios dalies punktus nurodant kaip 1 dalies 4–8 punktus ir nustatant, kad juose nurodyti asmenys (asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą; statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją; asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje; teisėjas tol, kol eina teisėjo pareigas), papildomai tarp jų įrašius „asmuo, atliekantis kariūnų tarnybą“, negali būti renkami (ne tik Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu, bet ir savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, t. y. taikytina visų rūšių rinkimuose). Spręsti pagrindiniame komitete Techninio pobūdžio pastaba, susijusi su galutiniu projekto dėstymo variantu. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
110 1.19.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje (62 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 86 straipsnio pirmojoje dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 114 straipsnio antrojoje dalyje) expressis verbis nustatyti subjektai, turintys su jų funkcijų vykdymu susijusį imunitetą (neliečiamybę), ir institucijos, kurios turi teisę duoti sutikimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jų laisvės suvaržymo, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnį Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Seimo narys, siūlytina RK projekto
kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ papildyti išlyga, kad tai netaikoma kandidatams, kurie eina Seimo nario,
1
teisinio reguliavimo aiškumo ir visapusiškumo, siūlytina RK projekto
rinkimus „gali paskelbti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais“, papildyti Konstitucijos 58 straipsnio trečiosios dalies nuostatomis arba šio sakinio pabaigoje įrašyti nuorodą į Konstitucijos 58 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas išlygas. Taip pat, siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina neišskirti RK projekto 13 straipsnio 6 dalies, jos nuostatas įrašant atitinkamai šio straipsnio 2 ir 5 dalyse. Nepritarti Ši nuostata reglamentuoja pirmalaikius rinkimus, nustatytus Konstitucijos 58 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-0417 1,2 1.21.
Siekiant užtikrinti rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principus, siūlytina RK projekto 17 straipsnyje nustatyti aiškius, išsamius ir vienodai taikytinus kriterijus, kuriais remiantis būtų sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) ir būtų galima užtikrinti RK projekto 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Be to, siūlytina nurodyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, merų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos. Taip pat siūlytina RK projekto 17 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatyti, kad, sudarius ir vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (ne tik antrą tokią apygardą, kaip siūloma nustatyti antrajame sakinyje), Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius atitinkamai turi būti mažinamas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl nuostatos, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda sudaroma tik Seimo rinkimuose. Nepritarti dėl išsamių kriterijų nustatymo sudarant šią apygardą. Žr. Komiteto argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 22. 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1
projekto 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę ir kad rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas sujungtose bylose Nr.
C-92/09 ir C-93/09), Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas byloje Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
RK projekto 24 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad rinkimų komisijos sprendimai tam tikrais atvejais viešinami ne visa apimtimi arba nuasmeninti, pavyzdžiui, neviešinant pareiškėjo, kuris nėra rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar išrinktas asmuo, asmens duomenų, kai rinkimų komisijos sprendimas priimtas dėl jo skundo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabos Nr. 32 dėl kodekso 24 straipsnio. 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
24
VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, vietoj žodžio „įgaliojimus“ įrašyti žodį
„mandatus“, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip
Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas byloje Nr. 04/04). Pagal Konstitucijos 59 straipsnio trečiąją dalį neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu. Seimo nario mandato pripažinimas (suteikimas, gavimas, netekimas) paminėtas ir RK projekto 178 straipsnyje. Pritarti Pastaba analogiška Teisės departamento pastabai Nr. 25. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
25 1.24.
Siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoje, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, vietoj žodžio „įgaliojimus“ įrašyti žodį
„mandatus“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto
savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Kitose RK projekto nuostatose minimas savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimas (suteikimas, gavimas, netekimas) (175 ir 178 straipsniai). Taip pat siūlytina išbraukti RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, nes VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti. Pritarti Pastaba analogiška Teisės departamento pastabai Nr. 26. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
321233324
vykdo politinių kampanijų finansavimo (lėšų naudojimo) auditą, įrašyti nuostatą, kad VRK organizuoja tokį auditą (kaip numatyta 124 straipsnio 2 dalyje). Spręsti pagrindiniame komitete Pastaba prieštarauja Teisės departamento pastabai Nr. 27. 32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
122
projekto 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte numatyta, kad VRK savo interneto svetainėje nuolat skelbia tam tikrų grupių asmenų duomenis, tačiau RK projekte nėra įvardyta, kokie rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių sąrašuose esantys asmens duomenys skelbiami. RK projektas tikslintinas šiuo aspektu.
Taip pat siūlytina tikslinti RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 22 punkto nuostatas, kad VRK atitinkamai skelbia kandidatų pareiškinius dokumentus ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius dokumentus parengtą informaciją, užtikrinant, kad šios nuostatos nedubliuotų viena kitos. Pritarti
2022-05-04
projekto 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įgyvendindama Rinkimų kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, VRK apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje Rinkimų kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyto rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto paskelbimo tvarka numatyta ne RK projekto 102 straipsnio 3 dalyje, o šio straipsnio 4 dalyje, siūlytina atitinkamai tikslinti RK projekto
straipsnį. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iš RK projekto 102 straipsnio 4 dalies nėra aišku, kokia konkrečiai informacija apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą bus skelbiama (pavyzdžiui, tik informacija apie nustatytą papirkimo faktą ar ir detalesnė informacija apie nustatytą pažeidimą, įskaitant pažeidimo padarymo datą ir aplinkybes), siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina patikslinti RK projekto 102 straipsnio 4 dalies nuostatas šiuo aspektu, t. y. nurodyti, kokie duomenys apie papirkimo faktą bus skelbiami. Pritarti
1 1,2, 5,6 1.28.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti RK projekto 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktų nuostatas, pagal kurias VRK nustatoma teisė iš įvairių subjektų gauti funkcijoms atlikti reikalingus įvairius dokumentus, informaciją ir duomenis, įskaitant RK projekto 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytus asmens duomenis, šias nuostatas sujungiant ir (arba) išbraukiant pasikartojančias jų formuluotes. Spręsti pagrindiniame komitete Toks dėstymo eiliškumas išskiriant į atskirus punktus suteikia aiškesnę ir nuoseklesnę informaciją. 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
371129
Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, numatytos nuorodos į RK projekto 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą įrašyti nuorodą į RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatytas VRK įgaliojimų nutraukimo pagrindas – nurodyta Konstitucinio Teismo išvada. Taip pat siūlytina patikslinti RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti VRK įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka Rinkimų kodekso, atsižvelgiant į Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto nuostatą, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą (tai numatyta ir RK projekto 192 straipsnio 3 dalyje).
Taigi siūlytina pakeisti RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu ar kita veika pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą buvo pažeistos šio kodekso nuostatos.“
2 1.30.
Atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrįsta ir aišku, kodėl RK projekto 34 straipsnio
VRK nariams (VRK pirmininko teikiamam asmeniui iš viso jokie reikalavimai nėra nustatyti (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas); teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlomiems asmenims nustatytas aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai); Respublikos Prezidento siūlomiems asmenims nustatytas žemesnis išsilavinimo reikalavimas
4
projekto 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VRK pirmininkas ar narys, ketinantis būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodamas reikiamą sutikimą ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš VRK pirmininko ar nario pareigų pareiškimą.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 36 straipsnio 4 dalį (joje įrašytą žodį „reikiamą“), nustatant, kokį konkrečiai sutikimą turi pateikti VRK pirmininkas ar narys šio straipsnio kontekste (pavyzdžiui, prieš duodamas sutikimą būti kandidatu ar eiti šioje dalyje nurodytas pareigas). Pritarti
5 1.32. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalimi, siūlytina tikslinti RK projekto 43 straipsnio 5 dalį, nustatant, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Pritarti
8082 1,43
pirmalaikių rinkimų rengimo laiką, vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašyti žodžius „po dviejų mėnesių“, nes iš šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, įskaitant atitinkamai jose nurodytus terminus rinkimų komisijoms sudaryti, matyti, kad 1 dalyje turimas omenyje maksimalus terminas – lygiai du mėnesiai, o 4 dalyje – anksčiau kaip po dviejų mėnesių. Taip pat siūlytina 49 straipsnio l ir 4 dalyse išbraukti antrą kartą pakartotas formuluotes
„pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“.
Kartu siūlytina RK projekto 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) ir 82 straipsnyje vietoj formuluočių „per 2 mėnesius“ ir „per du mėnesius“ įrašyti
„po dviejų mėnesių“, taip pat išbraukti antrą kartą pakartotus žodžius
„Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio
7611 2,3 2,3
Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), siūlytina tikslinti RK projekto 54 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir 76 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, kuriuose atitinkamai nurodyta, kad tvarkomi (nurodomi) asmenų, turinčių teisę rinkti, ir kandidatų asmens kodas ir gimimo data, nurodant, kad tvarkomas asmens kodas, o gimimo data tvarkoma tik tais atvejais, kai asmuo asmens kodo neturi. Pritarti
2022-05-0455 3,4
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal VRK sudaryto asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose, o šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Iš šių nuostatų neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami ir kaip į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos.
Todėl siūlytina įtvirtinti, kad nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į šiuos sąrašus gali būti įtraukiami pagal nustatyta tvarka pateiktus reikiamus dokumentus (kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose). Pritarti
1
numatyta asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą, įtraukimo į rinkėjų sąrašus taisyklė, nes šie asmenys, kaip ir visi atliekantys tikrąją karo tarnybą asmenys, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir jų deklaruota gyvenamoji vieta išlieka tokia pati, kaip iki šios karo tarnybos pradžios, todėl jiems turėtų būti taikomos RK projekte nustatytos bendrosios įrašymo į rinkėjų sąrašus taisyklės. Spręsti pagrindiniame komitete
2022-05-04
teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 63 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
2022-05-0465
papildyti RK projekto VIII skyrių (pavyzdžiui, 65 straipsnyje), jame nustatant rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – dalyvis) sąvoką (papildomai apibrėžiant jo skirtumą nuo kandidato, kandidatų sąrašo ir įregistruoto kandidato bei kandidatų sąrašo), nes yra siūloma nustatyti tik subjektus, galinčius būti dalyviais, dalyvio statuso rūšis ir šio statuso suteikimą, dalyvių teises ir pareigas, dalyvių registravimo ir dalyvio statuso praradimo tvarką (65–69 straipsniai). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus prie Teisės departamento pastabos Nr. 34 45.
34
119343
registruotu rinkimų politinės kampanijos dalyviu, VRK privalo pateikti su iždininku pasirašytos turto patikėjimo sutarties nuorašą ir iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Iš RK projekto nuostatų neaišku, kokiu tikslu reikalaujama pateikti iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Atsižvelgtina ir į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos tokios kopijos tvarkymas vertintinas kaip perteklinių asmens duomenų tvarkymas. Todėl siūlytina išbraukti RK projekto
tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją“ ir atitinkamai patikslinti RK projekto 119 straipsnio 4 dalį. Pritarti
8
projekto 68 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūlytina įvardyti, kokie registruotų rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, duomenys yra nurodomi sąrašuose. Pritarti
12
patikslinti RK projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą neaiškią neįregistravimo kandidatu sąlygą – „pasibaigus kandidatų registravimo laikui neįregistruotas šio kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti
2022-05-0475 2,3
RK projekto 75 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas išdėstyti taip, kad nereikėtų ieškoti skirtumų: iš pradžių nurodyti, kas bendra (septyni punktai yra vienodi), paskui – kas skirtinga iškeltam ir išsikėlusiam kandidatui; taip pat siūlytina nustatyti, kad jiems vienodai taikytini reikalavimai, numatyti 2 dalies 9 punkte (trumpa rinkimų programa) ir
Nepritarti Tokia dėstymo struktūra pasirinkta siekiant aiškumo. 49.
111
„išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos
Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji nėra susijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat RK projekte nėra numatyta kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Be to, siekiant sistemiško teisinio reguliavimo, RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto antrąjį sakinį dėl įrašo rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose, jo pradžioje įrašius sąlygą „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis,“ ir trečiąjį sakinį dėl kandidato anketos duomenų paskelbimo internete siūlytina perkelti į 85 straipsnį, taip pat suderinti tai su 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį skelbiami kandidato anketos duomenys, ir 85 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią viešai neskelbiamas kandidato asmens kodas, deklaruotos (nuolatinės) gyvenamosios vietos adresas, asmens tapatybę (pilietybę) ir teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (nuolatinės gyvenamosios vietos adresą) patvirtinančio dokumento numeris. Pritarti Pritarti Teisės departamento pastabai Nr. 42. 50. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
12 1.44.
Siūlytina patikslinti RK projekto 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrąjį sakinį nustatant, ar visose vienmandatėse rinkimų apygardose ir visais atvejais tik tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija, įvykęs ekstremalusis įvykis, paskelbtas karantinas arba įtvirtinti kiti ribojimai sudaro būtiną pagrindą be specialaus VRK sprendimo nustatyti mažesnį surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 35. 51. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
10241
projekte nėra nustatytos pasekmės, nustačius rinkėjų parašų pirkimo faktą, kuris gali lemti kandidato (kandidatų sąrašo) įregistravimą neatitinkant nustatytų reikalavimų, taip pat gali būti susijęs ir su balsų pirkimu arba kelti abejonių dėl tikrosios rinkėjų valios balsuojant dėl kandidato (kandidatų sąrašo). Siekiant užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą, skaidrumą ir teisėtumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadoje byloje Nr. 14/2012 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje byloje Nr.
15/2012-16/2012 suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu, siūlytina RK projekto 79 straipsnio 4 dalį papildyti nauju punktu ir jame nustatyti, kad neįskaičiuojami rinkėjų parašai „asmenų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu arba pažadu vėliau atsilyginti skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų kandidatą arba kandidatų sąrašą“, taip pat siūlytina 102 straipsnio 1 dalį papildyti nauju sakiniu „Taip pat draudžiama, renkant parašus rinkėjų parašų rinkimo lape, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu arba pažadu vėliau atsilyginti skatinti pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų kandidatą arba kandidatų sąrašą.“ Spręsti pagrindiniame komitete Reikia vertinti kompleksiškai su kitais straipsniais. 52. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
18
RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kandidato anketoje privaloma įrašyti, ar asmuo yra ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat pateikti atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų gauti duomenis apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pagal Reglamento
galima tvarkyti asmens duomenis.
Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 11 punktu, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Papildomos sutikimo sąlygos numatytos ir Reglamento 7 straipsnyje. RK projekto
būti tvarkomi ne vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu (t. y. duomenų subjekto sutikimu), o kitais Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Be kita ko, pažymėtina, kad duomenų subjektai apie asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami (o ne gaunamas jų sutikimas) Reglamento 13 straipsnyje (kai duomenys gaunami iš paties duomenų subjekto) ir 14 straipsnyje (kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto) numatyta tvarka. Pritarti
2
interneto svetainėje iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir „tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas)“. Reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad „Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus.
Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“ Atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina įvertinti, kokiu tikslu skelbiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje ir ar tokios informacijos paskelbimas yra būtinas ir proporcingas tokiam tikslui pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtinta, jog VRK interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų gyvenamosios vietos adresai. Be to, RK projekto
numatyta, kad kandidatas anketoje turi nurodyti savo paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, todėl neaišku, iš kur ši informacija būtų gaunama. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Valstybinės duomenų inspekcijos pastabos Nr. 43 dėl kodekso 85 straipsnio. 54. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
7856
projekto 80 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 7 dalis) siūloma įtvirtinti tik vieną pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“, neatsižvelgiant į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių (gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, kt.), o tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan.
Todėl siūlytina nustatyti galimybę esant tokiems sutrikimams pratęsti pareiškinių dokumentų pateikimo terminą arba suteikti alternatyvią galimybę pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms pateikti įprastu popierinių dokumentų pateikimo būdu. Taip pat siūlytina išbraukti šios dalies antrąjį sakinį, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, o jai tapati nuostata yra įtvirtinta 78 straipsnio 6 dalyje. Pritarti iš dalies Pastaba atitinka Teisės departamento pastabą Nr. 266. Pritarti dėl pasiūlymo antros dalies. Nepritarti dėl alternatyvos pateikti dokumentus popierine forma. Buvo nuspręsta rinkimų procese atsisakyti popierinių dokumentų. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti sklandų informacinių sistemų veikimą. Siūlymas papildomai teikti dokumentus popierine forma padidintų administracinę naštą. 55. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
11435
projekto 114 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kokie aukotojo asmens duomenys įrašomi į rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, kai paaukojama maža auka, ar aukų lapą, kai priimama nepiniginė auka. Iš RK projekto 114 straipsnio 1 ir 4 dalių nėra aišku, kokie asmens duomenys nurodomi tais atvejais, kai aukojama nemaža auka, taip pat – kai atliekami savanoriški darbai, todėl siūlytina šiuo aspektu patikslinti RK projekto 114 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad RK projekto 114 straipsnio 6 dalyje numatytas viešas aukotojų paskelbimas interneto svetainėje. Vadovaudamiesi Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlome šią RK projekto 114 straipsnio 6 dalies nuostatą papildyti, nurodant asmens duomenų tvarkymo, t. y. paskelbimo, tikslą ir laikotarpį, kuriuo šie duomenys bus skelbiami. Nepritarti Komitetas pritarė VRK pasiūlymui Nr. 19 dėl 114 straipsnio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte nustatyta, kad ši informacija skelbiama VRK nustatyta tvarka. 56. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1272
projekto 127 straipsnio 2 dalyje įrašyti, kokių įstatymų (kuriose jų nuostatose) nustatyti reikalavimai taikomi šioje dalyje nurodytiems pažymėjimams. Spręsti pagrindiniame komitete Įstatymų pavadinimai gali keistis. 57. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-0481 4,5, 6,7
pasikartojančios ir lemia dviprasmiškumą, kai nustatomos aplinkybės, kuriomis kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojami arba jų registravimas panaikinamas. Siekiant sistemiško, nuoseklaus, aiškaus, nesikartojančio ir nedviprasmiško teisinio reguliavimo, vietoje pasikartojančių RK projekto 81 straipsnio 5–7 dalių nuostatų siūlytina: 1.51.1.
dalį papildyti nauju (-ais) punktu (punktais), nustatant tokias aplinkybes: padaryti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai, nesilaikant draudimo papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarkos arba kandidato anketoje pateikiant žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją;
straipsnio 6 dalį;
kandidatų sąrašo įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis
(jie) neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento priima sprendimą panaikinti tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą arba atšaukti tokio kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą. Tokiu atveju už tokį kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti rinkėjų balsai arba už tokį kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.“;
straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, taip pat nuostatą „Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje“.
Be to, siūlytina 81 straipsnio 7 dalyje pakeisti konstrukciją „iki rinkimų dienos“ (t. y. nurodytą terminą, iki kada VRK turi patikrinti kandidatų anketoje pagal 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą nurodytą informaciją) į kitą, nustatant ankstesnį terminą, pavyzdžiui, „ne vėliau kaip likus 12 dienų iki rinkimų dienos“ (pagal RK projekto 81 straipsnio 6 dalį), taip pat siūlytina išbraukti nuostatą „tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu“ ir ją įtvirtinti tik
kodekso pažeidimais. Pritarti iš dalies Derinti su Teisės departamento pastabomis Nr. 47, Nr. 49, Nr. 50. 58. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
4 1.52.
Atsižvelgtina, kad iš RK projekto 83 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, koks kandidato rinkimų numeris įrašomas kandidatų pažymėjimuose, taip pat – ar šios dalies antrajame sakinyje „Kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui kandidatų sąraše“ nurodytas kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąraše (šis numeris 84 straipsnio 1 dalyje vadinamas „kandidatų sąrašo kandidato rinkimų numeriu“ ir yra svarbus paduodant pirmumo balsus) ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąraše. Siekiant aiškaus teisinio reguliavimo, siūlytina RK projekto 83 straipsnio
rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašuose nustatomi pagal abėcėlę (kaip nustatyta 130 straipsnio 3 dalyje). Pritarti
1
užtikrinti visiems kandidatams lygių teisių pasisakyti visuomenės informavimo priemonėse, ypač diskusijų laidose, siūlytina RK projekto 95 straipsnio 1 dalyje vietoje konstrukcijos „lygias teises“ įrašyti žodį „teisę“. Nepritarti Siūlymas pažeistų dalyvių lygiateisiškumą. Atsisakius sąvokos „lygios teisės“ atsirastų galimybė interpretuoti lygybės sampratą ir komplikuotų diskusijų dalyvių atranką. 60. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 1.54.
Siūlytina tikslinti RK projekto 95 straipsnio 2 dalį, pagal kurią numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareiga „padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, nes nėra aišku, kokia būtent pagalba kandidatams pagal šią nuostatą galėtų (turėtų) būti teikiama ir kaip tai suderinama su RK projekto 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Pritarti
4
projekto 96 straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu siūloma nustatyti, kad atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį (pagal šio straipsnio 3 dalį ją gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis) nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Tačiau RK projekto 64 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas, prasidedantis nuo balsavimo (pakartotinio balsavimo) pabaigos, trunka 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad ir paskelbus galutinius rinkimų rezultatus ši informacija visuomenei ir ją informuojančiai žiniasklaidai dar gali būti aktuali. Atsižvelgiant į tai, RK projekto 96 straipsnio 4 dalyje vietoje formuluotės „nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo“ siūlytina įrašyti konstrukciją „politinės kampanijos metu“.
Kartu pažymėtina, kad, be kita ko, iš RK projekto 98 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl ne rinkimų metu politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiamų informacinių pranešimų, 115 straipsnio 9 dalies dėl ne rinkimų politinės kampanijos metu turėtų išlaidų pripažinimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, taip pat iš šiuo metu svarstomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projekto nuostatų matyti, kad politinė reklama gali būti skelbiama ne tik rinkimų politinės kampanijos metu ir kad tikslinga nustatyti reikalavimą žymėti ne tik rinkimų politinės kampanijos metu skleidžiamą politinę reklamą. Todėl siūlytina pakeisti RK projekto 96 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo
kitos skleidžiamos informacijos ir aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Siūlymas praplėstų laikotarpį dėl politinės reklamos žymėjimo. Buvo apsispręsta nustatyti terminą iki rinkimų rezultatų paskelbimo. 62. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3
2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr.
Sp-75 „Dėl Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo“ 3.4 papunktyje nustatyta, jog politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiamos programos arba nuorodų į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose, veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu, ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose (rubrikose), kur suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, siūlytina RK projekto 98 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 4 punktu ir juo nustatyti, kad politine reklama nelaikomi
„specialiuose visų asmenų nuomonėms skirtuose visuomenės informavimo
priemonių ar naujienų portalų skyreliuose (rubrikose) neatlygintinai skelbiami pranešimai ar komentarai visuomenei aktualiais klausimais, išskyrus atvejus, kai agituojama“. Nepritarti Kodekse neturėtų būti tiek daug išimčių iš apibrėžtos sąvokos. Manoma, kad užtenka VRK rekomendacijų, kurios įtvirtintos kodekse, nes rekomendacijos lengviau reaguoja į pokyčius, nei kodeksas. Būtent šis papunktis buvo tikslintas VRK rekomendacijose dėl to, kad susikūrė situacija, kai kandidatai pradėjo piktnaudžiauti šiomis rubrikomis ir skelbti jose savo programas. Atitinka IŽA pasiūlymą Nr. 5, kuriam Komitetas nepritaria. 63. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
100 4,5
projekto 100 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinio lygmens specialios laidos rengiamos ir transliuojamos nemokamai, o 5 dalyje įtvirtinta, kad regioninių (taisytina „regioninio lygmens specialių“) laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tokių laidų rengimo taisykles tvirtina VRK, bet nėra numatyta, ar kitoms visuomenės informavimo priemonėms galima gauti tokių laidų tiesioginį signalą, jas retransliuoti ar rodyti jų įrašus. Siūlytina RK projekto 100 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostatą perkelti į šio straipsnio naują 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tokių laidų tiesioginio signalo gavimo, retransliavimo ar įrašų rodymo kitose visuomenės informavimo priemonėse tvarką.“ Atitinkamai pernumeruotinos buvusios 6–8 dalys. Nepritarti Pasiūlymas nesusijęs su kodekso 100 straipsnio 4 ir 5 dalių reguliavimo dalyku. Pasiūlymas susijęs su IŽA pasiūlymu Nr. 6, kuriam Komitetas nepritarė. 64. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1007
užtikrinti nuomonių įvairovę ir į tai, kad gali būti neįmanoma rengti diskusijų laidų, jei jose dalyvauja labai daug kandidatų, siūlytina RK projekto 100 straipsnio 7 dalyje vietoje formuluotės „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ įrašyti konstrukciją „užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą“. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą prie IŽA pasiūlymo Nr. 7. 65. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1012 1.59.
Atsižvelgtina į tai, kad RK projekto 101 straipsnio 2 dalyje numatytos prieštaringos nuostatos dėl kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės skelbimo laiko, be to, tokį laiką nustatant neįvertinta naujienų portalų veiklos specifika. Pažymėtina, kad RK projekto 104 straipsnio 1 dalyje nustatytas rinkimų agitacijos draudimas likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Taigi siūlytina pakeisti RK projekto 101 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos.“ Taip pat siūlytina pakeisti šios dalies ketvirtąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus vienai dienai iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.“ Kartu siūlytina kaip perteklinę išbraukti šio straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatą, kad atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, o šios dalies antrajame sakinyje vietoje formuluotės „rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu“ įrašyti konstrukciją
„draudžiamu laikotarpiu“. Be to, siūlytina šį straipsnį papildyti nauja
mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje“. Spręsti pagrindiniame komitete
1049813 1.60.
Atsižvelgtina į tai, kad RK projekto 104 straipsnio 1 dalies nuostatos yra prieštaringos, nes pirmajame sakinyje numatytas rinkimų agitacijos draudimo laikas, o antrajame sakinyje, kur yra numatomos šio draudimo išimtys (t. y. kokia rinkimų agitacija nėra draudžiama), nurodoma, kad išimtis taikoma kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose „kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija“. Siūlytina patikslinti šią antrojo sakinio nuostatą, aiškiai nustatant, kad agitacijos draudimo išimtis taikoma visai, t. y. ir rinkimų agitacija laikomai, rinkimų kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams) jiems priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose, arba rinkimų agitacijos draudimo metu gali būti rinkimų kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose neatlygintinai skleidžiama informacija (pranešimai, įrašai), jeigu ja nėra agituojama. Taip pat siūlytina šią nuostatą perkelti į šio straipsnio 2 dalį arba 98 straipsnio 3 dalį, kuriose nustatyta, kas nelaikoma rinkimų agitacija ar politine reklama. Nepritarti Kodekso 98 straipsnio 3 dalis nustato, kas nelaikoma politine reklama, o ne rinkimų agitacija, todėl netikslinga perkelti. 67. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1095
projekto 109 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad „rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimui kitomis priemonėmis turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju. Sutarties kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo perduodama Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Siūlytina aiškiai nustatyti, kas turės pareigą sutarties kopiją perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai: rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar paslaugų teikėjas. Pritarti 68.
1307
RK projekto 139 straipsnio 7 dalį rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. RK projekte nėra apibrėžta, kokie duomenys yra nurodomi minėtame grafike. Atsižvelgtina į Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, ypač duomenų kiekio mažinimo principą, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, o rinkėjų asmens duomenų (pvz., vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso) viešinimas būtų vertinamas kaip perteklinė priemonė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal RK projekto 139 straipsnio 1 dalį namuose gali balsuoti neįgalūs, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai, kurių gali nepasiekti informacija, pateikta rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafike, kurio kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje. Todėl siūlytina patikslinti RK projekto 139 straipsnio 7 dalį, joje įrašant, kokie duomenys turi būti nurodomi minėtame grafike, taip pat nustatyti ir alternatyvų minėtų rinkėjų informavimo būdą. Pritarti
1622
racionaliai naudoti Lietuvos policijos finansinius bei žmogiškuosius resursus, siūlytina RK projekto 162 straipsnio 2 dalyje po žodžio „saugumą“ įrašyti žodžių junginį „įvertinusi grėsmes“. Pritarti
16822 1.64.
Siūlytina patikslinti RK projekto 168 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą
„Jeigu daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame
balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu mintyje turima situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja daugiau nei du daugiausia balsų gavę kandidatai, kadangi keli iš jų surinko po vienodą balsų skaičių, siūlytina tai aiškiai nustatyti. Pritarti
1742
priimtą sprendimą išrinktą į Europos Parlamentą asmenį dėl nesuderinamų pareigų neatsisakymo pripažinti netekusiu Europos Parlamento mandato informuoja
2022-05-04 44, 173, 183, 190, 193,194
projekte nėra aiškiai nustatyta nei VRK sprendimų skelbimo tvarka (pavyzdžiui, jo 81 ir 84 straipsniuose nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, dėl jų registravimo panaikinimo, taip pat 179 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kokia tvarka skelbiami sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo), nei teisė skųsti teismui VRK sprendimus, nei jų apskundimo tvarka, ypač susijusi su skundais dėl sutrumpintų nagrinėjimo terminų.
Pažymėtina ir tai, kad RK projekto 186 straipsnio 3 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas skundams dėl rinkėjų papirkimo nagrinėti yra per ilgas, kai tai susiję su rinkimų rezultatų tikrumu ir pagrindu juos ginčyti, taip pat RK projekto 186 straipsnio 5 dalyje siūlomas 5 darbo dienų terminas sprendimui pranešti yra per ilgas dėl skundų, kuriems taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (186 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos 2–3 dienos). Todėl siūlytina susisteminti ir patikslinti atskiras RK projekto nuostatas, be kita ko, įtvirtintas 44 straipsnio 4–6 dalyse, 173 straipsnio 11 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 190 straipsnio 5 dalyje, 193 straipsnyje, 194 straipsnio 4 dalyje, ir nustatyti aiškią skundžiamų VRK, jos pirmininko ar jo įgalioto VRK nario sprendimų (įsakymų) paskelbimo ir apskundimo tvarką. Spręsti pagrindiniame komitete
1894
teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 189 straipsnio 4 dalį, nurodant, kokį konkrečiai adresą (gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, korespondencijos ar kitą) skunde turi nurodyti skundą teikiantis asmuo. Pritarti
195 1.68.
RK projekto 195 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių tam tikrų rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti Rinkimų kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą. Tačiau RK projekto 64 straipsnio 3 dalies 6 punktu siūloma nustatyti, kad rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas, prasidedantis nuo balsavimo (pakartotinio balsavimo) pabaigos, trunka 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti RK projekto 195 straipsnio nuostatą ir ją išdėstyti taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“ Pritarti Atitinka Teisės departamento pastabą Nr. 68. 75. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04
RK projekto nuostatomis reikėtų suderinti ir kartu su juo neteikiamus Seimo statutą, Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą, kartu turėtų būti atliekamas ir kitų reikalingų įstatymų pakeitimų projektų parengimas bei priėmimas.
Taip pat siūlytina nustatyti įpareigojimą VRK per tam tikrą terminą priimti įgyvendinamuosius poįstatyminius teisės aktus (RK projekte minimas VRK veiklos reglamentas ir įvairios VRK nustatomos tvarkos, dokumentų pavyzdžiai ir formos). Pritarti Tikslinga baigiamosiose nuostatose nustatyti iki kada Vyriausybė turi parengti lydinčiuosius teisės aktus. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIVP- 1279(2) ir Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobylinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
115112 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komitetai pagal Politinių organizacijų įstatymo projektą tampa juridiniai asmenys ir tam tikri reikalavimai juridiniams asmenims, tame tarpe ir turėti buveinę, tampa imperatyvia įstatymo norma, siūlome suvienodinti reglamentavimą visoms politinėms organizacijoms dėl išlaidų, kurios politinės kampanijos laikotarpiu nelaikomos politinės kampanijos išlaidomis. Pasiūlymas:
Pakeiti kodekso 115 straipsnio 11 dalie 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaidos, skirtos politinės partijos organizacijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai organizacijai ne politinės kampanijos laikotarpiu.“ Pritarti 2.
117 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komitetai kaip ir partijos yra juridiniai asmenys ir dalyvauja rinkimų politinėje kampanijoje tomis pačiomis sąlygomis, politinių organizacijų nepanaudotas rinkimų politinės kampanijos lėšų likutis turėtų būti reglamentuojamas vienodai. Taip pat, sistemiškai analizuojant 117 straipsnio paskutinį sakinį, darytina išvada, kad šiame straipsnyje kalbama apie visų politinių organizacijų nepanaudotas lėšas. Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 117 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Jeigu save išsikėlęs kandidatas surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota rinkimų politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinių organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos politinės organizacijos veiklai finansuoti.“
Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
2022-05-25
pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Kasparas Adomaitis, pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Monika Ošmianskienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas, Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė, Teisinių paslaugų politikos grupės l.e.p. vadovė Jurgita Urbaitė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atstovas Armen Airapetian, Interneto žiniasklaidos atstovai: pirmininkė Lina Bušinskaitė, Andžej Čaikovski. 2. – 4.
2– 4. Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl konstitucinio įstatymo, kuriuo kodifikuojama rinkimų teisė, reguliavimo dalyko Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą (taip pat žr. Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658).
XIVP-658). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra minimi „rinkimų įstatymai“, taigi iš Konstitucijos nekyla būtinybė juos kodifikuoti. Nepritarti Rinkimų kodeksas įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Seimas, įrašydamas Rinkimų kodeksą į Konstitucinių įstatymų sąrašą jau apsisprendė, kad rinkimų procesus reglamentuojančios teisės normos būtų nustatytos konstituciniame įstatyme. Rinkimų procesas yra detalių ir išsamių taisyklių rinkinys, tad neišvengiamai gali būti poreikis keisti tam tikras nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad keitimai turėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, bus būtinas susitelkimas ir ieškojimas visiems labiausiai priimtino sprendimo, todėl siekiama turėti prievolę plačiam partijų sutarimui dėl rinkimų taisyklių, kas užtikrins sistemos stabilumą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, yra mechaniškai perkeltos į Kodeksą (konstitucinį įstatymą). Vertinant šio įstatymo nuostatų perkėlimą į Kodeksą (konstitucinį įstatymą) pažymėtina, kad:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas.
Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, yra pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties.
Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas);
2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu. Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto
Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį.
Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto
Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį;
5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas). Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas.
Nepritarti VRK yra rinkimus organizuojanti struktūra todėl ji taip yra jautri pokyčiams prieš rinkimus ir reikalingas stabilumas pasiruošiant rinkimams bei juos organizuojant. Įvertinus tai, kad rinkimų vykdymas susijęs su daug organizacinių procedūrų ir veiksmų ir siekiant aiškiai bei išsamiai reglamentuoti rinkimų procesą, būtina apibrėžti ir pagrindinius šiame procese dalyvaujančius subjektus, tame tarpe Vyriausiąją rinkimų komisiją bei kitas rinkimų komisijas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Kodekse (konstituciniame įstatyme) taip pat siūloma kodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą tiek, kiek būtų reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai (Kodekso VIII, XI ir XII skyriai). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, įsigaliojus Kodeksui netektų galios (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktas), o referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų).
Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu. Nepritarti Politinės kampanijos finansavimo ir finansavimo kontrolės klausimai tampriai susiję su rinkimų procesu. Šias nuostatas įtvirtinus konstituciniame įstatyme bus pasiektas teisinio reguliavimo stabilumas. Atsiradus poreikiui keisti tam tikras nuostatas reikės didesnio palaikymo ir bendro konsensuso ieškojimo. To ir siekiama šiuo Rinkimų kodeksu, kad priimami pakeitimai būtų maksimaliai suderinti ir atitiktų daugumos interesus. Referendumo konstitucinio įstatymo projektas derinamas su Rinkimų kodekso projekto nuostatomis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Rinkimų kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai. Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje.
Tačiau Kodekso XVI skyriuje reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso 173 straipsnis) ir išrinktų valstybės bei savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgiant į Kodekso paskirtį, darytina išvada, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto 8 straipsnyje. Atitinkami Respublikos Prezidento teisinio statuso aspektai turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario –Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 173 straipsnio 8–11 dalys, kurios pataisius numeraciją turėtų būti 7–10 dalys, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177,
Siekiant reglamentavimo nuoseklumo, manytina, kad visi mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis atvejai turėtų būti viename teisės akte, o ne skaidomi skirtinguose įstatymuose.
Taip pat RK esantys sekantys straipsniai reglamentuoja mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūras, įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, taip pat rinkimų užstato skirtingus dydžius, tad reikalingas bendras sisteminis vaizdas apie mandato nesuderinamumą su kitomis pareigomis ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra šiuo metu galiojančiuose rinkimų įstatymuose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 II. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai Pagal Kodekso 57 straipsnio 4 dalį asmenys, turintys teisę rinkti savivaldybių tarybų (turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje,
„kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo
gyvenamoji vieta“. „Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš 60 dienų iki rinkimų dienos, „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“.
Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Manome, kad Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostata „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Nuspręsta, kad patobulintas antras variantas neprieštarauja Konstitucijai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui. Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Nuspręsta, kad patobulintas antras variantas neprieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktą pastabą ir teisinį aiškumą bei visišką suderinamumą su p Konstitucijos 141 str., 11straipsnio 2 d. nuostata patobulinta. Patobulintos nuostatos suderintos su 59 straipsniu. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
110 Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyti VRK įgaliojimai duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse, 86 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnyje,
nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir
(arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai).
Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1, 2 dalys); Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas), taip pat kad pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr.
į tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas, su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę, todėl VRK negali turėti įgaliojimų duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Pastebėta, kad teikiant antrą patobulintą Rinkimų kodekso projekto XIVP-1279(2) variantą, buvo atsisakyta kodekse plėsti asmenų, kurie neįvardyti Konstitucijoje kaip turintys imunitetą, ratą, todėl laikantis tokios esminės nuostatos, taisytinas ir 32 str. 1 d. 10 p., kuris pritariant ir autoriams, ir Komitetui, patobulintas projekto svarstymo Komitete metu. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
176214 Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas, 74 straipsnis);
Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Šių Konstitucijoje (jos 59 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 5 ir 7 punktuose,
vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 5 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktus, 2 dalį, 78 straipsnio 1 dalies 13, 14 punktus, 2, 3 dalis, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes
Šie teisiniai faktai pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais. Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio
atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio
atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir
Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir
Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
2 dalies 4 punkto nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio
„įstatymo“ įrašius žodžius „šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1
dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu pripažintų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktuose (Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose) nustatytais pagrindais.
Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Atsižvelgiant į TD pastabą, patobulintas 32 str. 2 dalies 4 punktas ir 176 str. 1d. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17627 Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso
įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui. Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Projektas patobulintas, atsisakant 176 str. 2 d. 7 punkto. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1761 Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais motyvuotu sprendimu pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas:
Prezidentą pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas);
Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (Konstitucijos 88 straipsnio 6 punktas).
Šių Konstitucijoje (jos 74 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 5,
vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 29¹, 29³ straipsnius, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą vienu iš nurodytų konstitucinių pagrindų, nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstamas“ jokios institucijos, taigi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimu. Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė.
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros; tai, be kita ko, – Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos
įsigaliojęs Respublikos Prezidento aktas (dekretas) dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų. Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo „pripažinti“ ar kitaip patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo.
Respublikos Prezidento mirtis yra teisinis faktas (įvykis), kurį patvirtina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašas. Šis teisinis faktas pats savaime lemtų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento mirties neturėtų ir negalėtų priimti jokio sprendimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 dalį, Seimui gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Kaip minėta, pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį joje nurodyti teisiniai faktai lemia Seimo pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, tokia pareiga kyla Vyriausybei). Vyriausioji rinkimų komisija šiais atvejais privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui,
prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 1 dalyje išbraukus žodžius „Respublikos Prezidento“. Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. 176 str. 1 dalis patobulinta. 11.
kanceliarijos Teisės departamentas
1024 Kodekso
renkant rinkėjų parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir
(arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo. Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Atsižvelgiant į tai, kad šia pastaba Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl Rinkimų kodekse galimo tobulesnio teisinių santykių sureguliavimo, todėl siūloma šią normą perkelti į Kodekso 79 str. 10 d. ir išdėstyti taip: „10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų renkami šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0817 Kodekso 17 straipsnyje numatytas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams.
Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių. Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi. Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis,
Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos
rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie 35 000), – turint mintyje tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių,
Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Papildomai atsižvelgiant į komiteto klausymų metu išsakytus argumentus ir TD pastabą, nuostatos patobulintos
kanceliarijos Teisės departamentas
1011143 Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Pagal galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą.
Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso 10 straipsnio
šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos
pilietybės reikalavimas aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose. Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Atitinkamos Konstitucijos pataisos priimtos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktini trumpiniai „(toliau – Seimas)“, „(toliau – savivaldybių tarybų)“, „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“, o vietoj žodžių „Respublikos Prezidento“ įrašytinas visas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos Prezidento“; Kodekso 2 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Seimo nariai)“; Kodekso
Gyventojų registras)“, o 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 176 straipsnio 4 dalies 5 punkte Gyventojų registro pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau
straipsnio 1 dalies 9 punkte išbrauktinas trumpinys
„(toliau – Konstitucinis Teismas)“; Kodekso 118 straipsnio 2 dalyje Civilinio
kodekso pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje dukart paminėtas institucijos pavadinimas „Seimas“ rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti 14.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Kodeksas nustato, be kita ko, politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, nors Kodekso VIII, XI, XII skyriuose siūloma reglamentuoti ne visų politinių kampanijų, o tik rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės santykius. Be to, šios dalies nuostata, kad Kodeksas nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taisytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodeksą rinkimus organizuoja ir vykdo ne tik VRK, bet ir kitos rinkimų komisijos, kurių veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką taip pat siūloma reglamentuoti Kodekse. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Kodekse vartojamos įvairios formuluotės rinkimų procesui apibūdinti (2 straipsnio 1 dalyje – „rinkimai organizuojami“, 12–14 straipsniuose –
„rengiami“, 16 straipsnio 2 dalyje – „organizuojami ir vykdomi“ ir
t. t.). Siūlome visame Kodekso tekste, atsižvelgiant į kontekstą, nuosekliai vartoti formuluotes „rinkimai rengiami“ ir „rinkimai rengiami ir vykdomi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė
„daugiamandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su
savivaldybių teritorijomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė
„vienmandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su
savivaldybių teritorijomis“; po žodžio „(mažoritarinę)“ įrašytina „rinkimų“. Pritarti
renkami ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės. 18.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-083 Kodekso 3 straipsnyje išdėstytą rinkimų principų sąrašą siūlytume papildyti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytais rinkimų principais, taikytinais viešosios valdžios institucijų rinkimuose: politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas); rinkimų procesas turi būti grindžiamas skaidrumo, teisingumo principais (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), rinkimų kampanijų, esančių rinkimų proceso dalimi, sąžiningumo ir finansavimo skaidrumo reikalavimais (2012 m. kovo 29 d. nutarimas), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimais (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 5 straipsnio 1 dalyje siūlytume įrašyti tokį pirmąjį sakinį:
„Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai.“ Šios
dalies nuostatą „Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui“ siūlome papildyti žodžiais „ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 5 straipsnio 5 dalyje atskleidžiant kandidatų lygybės principą įrašytina nuostata „Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08
„TEISĖ“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1035 III.
Dėl projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo ir santykio su kitais teisės aktais Kodekse asmens gyvenamoji vieta siejama arba su Gyventojų registro duomenimis (10, 53, 129, 176 straipsniai), arba su gyvenamosios vietos deklaravimu ar „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ (8, 10, 33, 54, 55, 57, 59, 61, 76 straipsniai). Pažymime, kad pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą Gyventojų registre tvarkomi duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Svarstytina, ar Kodekso nuostatos neturėtų būti suvienodintos gyvenamąją vietą siejant arba su gyvenamosios vietos deklaravimu (gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita), arba su atitinkamais Gyventojų registro duomenimis. Suvienodinimas, be kita ko, leistų vienodai nustatyti, kuris teisinis faktas (jo atsiradimo momentas) pagal Kodeksą yra reikšmingas – ar gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimas nustatytąja tvarka, ar duomenų apie gyvenamąją vietą įtraukimas į Gyventojų registrą. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 54 straipsnio
apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka
„gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, o Kodekso 57
ir 59 straipsniuose vartojama formuluotė „asmenys, neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos“ keistina formuluote „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, be kita ko, ir tais atvejais, kai jo gyvenamosios vietos
„deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas“.
Pažymime, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis panaikinamas ne „deklaravimas“, o „deklaravimo duomenys“; jie gali būti panaikinami ir tais atvejais, kai asmuo netenka teisės gyventi
kanceliarijos Teisės departamentas
1035 Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatomos trys nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomų asmenų grupės – Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti asmenys. Visų trijų grupių atveju atskirai pakartojamos identiškos sąlygos, apibrėžiančios jų gyvenamąją vietą, tačiau siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, šios sąlygos kiekviename minėtame straipsnyje turėtų būti nurodomos vieną kartą ir apimti visas asmenų grupes, kurioms taikomos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 8 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „savivaldybės tarybos narius“ turėtų būti įrašyta „ir merą“ (plg. su šios dalies pirmuoju sakiniu). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-089 Kodekso 9 straipsnyje, kuriame nustatomi aktyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir
apribojimai, turėtų būti įtvirtintas papildomas ribojimas dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą – jeigu atitinkama teisė (teisė rinkti arba teisė būti renkamam) yra apribota asmens pilietybės valstybėje narėje, kaip tai numatyta 1993 m. gruodžio 6 d.
Tarybos direktyvoje 93/109/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
113711126 Kodekso 9 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu
„rinkimų teises ribojančiose srityse“, formuluotę „rinkimų teises
ribojančiose srityse“ siūlome pakeisti formuluote „su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse“. Atitinkamai taisytini Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, „ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“, tikslintina, nes nėra visiškai aišku, kokius „šio kodekso reikalavimus asmuo turi atitikti“. Atitinkamai patikslintina ir
rinkimų komisija 2022-04-2593 Teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus tokios teisės neturi savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje. Pritarti 30.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Pagal Kodekso 10 straipsnio 1 dalį nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje piliečio požymis skiriasi nuo šio straipsnio 5 ir 7 dalyse (taip pat Kodekso 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse) nurodyto nuolatinio gyventojo požymio – gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo. Diskutuotina, ar nuolatinio gyventojo požymis – duomenų apie gyvenamąją vietą įrašymas Gyventojų registre
Patikslinta, kad nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Iš Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar Seimo nariu galėtų būti renkamas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Nepritarti Kodekso 10 str. 1 d. nustatyti reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti tam, kad kandidatas galėtų būti keliamas kandidatu – turi būti deklaruota gyvenamoji vieta. Pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą nustatyta visų rūšių rinkimuose:
Respublikos Prezidento, rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų, todėl Seimo rinkimai neturėtų būti išimtis. Kodeksas neturėtų nustatyti išimtis atskirų kategorijų rinkėjams, pavyzdžiui, kurie įtraukti į apskaitą prie savivaldybių; kurie iš viso nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos. 32.
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 10 straipsnio 5 dalyje nurodomos trys nuolatinių savivaldybės gyventojų kategorijos – „asmuo“, „teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ ir „kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Kadangi pirmoji kategorija apima visus asmenis, svarstytina ar vietoje „asmens“ neturėtų būti nurodytas „Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas
24 Kodekso 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte žodis „specialius“ išbrauktinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0811
punkto turėtų būti 5 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje formuluotę „Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kai“ siūlome pakeisti formuluote „Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai“. Nepatikslinus Kodekso 11 straipsnio 3 dalies taip, kad ji būtų taikoma tik asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, ji galėtų būti suprantama kaip nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti kitų asmenų, kuriuos Seimas gali atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Seimo skiriamų ar renkamų pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos
Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą), pasyviąją rinkimų teisę; tokia šios nuostatos samprata neatitiktų Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies. Pritarti 36.
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatą „Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ siūlome koreguoti atsižvelgiant į tai, kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokios pat nuostatos turinys yra atskleistas Konstitucinio Teismo
Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“ Nepritarti Nuostatos turinys paliktinas kaip numatyta Konstitucijos78 str. 3 d. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 11 straipsnio 5 dalies nuostata „Bet kokie kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, neįgalumo, kalbos, lyties, rasės, išsilavinimo, tikėjimo, veiklos užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“ dėstoma kaip baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas, be to, ja draudžiami tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai ir neatsižvelgiama į tai, kad pasyviąją rinkimų teisę rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Siūlytume arba atitinkamą draudimą riboti rinkimų teisę nustatyti ir Kodekso
ribojimai, arba šią nuostatą išbraukti, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą. Pritarti
rinkimų komisija 2022-04-2511
1.
Negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
pagal teismo paskirtą nuosprendį;
srityse;
kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus pagal savo kilmės Europos Sąjungos valstybės reikalavimus neturi teisės būti renkamas;
2Negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu:
4) asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
5) profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą;
6) statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją;
7) asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje;
8) teisėjas tol, kol eina teisėjo pareigas. Pritarti iš dalies Siūlomai 1 daliai pritartina, 2 daliai pritartina iš dalies, koreguotini 4 ir 5 punktai, derinant su Konstitucijos nuostatomis. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 12 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos“ sąlyga „Seimas nepaskelbia“ suformuluota nekorektiškai, esą Seimas gali nevykdyti savo konstitucinių įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktą Seimas
„skiria savivaldybių tarybų rinkimus“ (šioje formuluotėje rinkimai
neskirstomi į eilinius, pakartotinius ar pirmalaikius), o jeigu būtų priimtas ir promulguotas Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-640(2)), – skirtų ir merų rinkimus.
Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta, kad šiuos Seimo įgaliojimus (tuo atveju, jeigu „Seimas nepaskelbia“ nurodytų rinkimų), galėtų vykdyti kita valstybės institucija – VRK. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos, pagal kurias VRK turi įgaliojimus tam tikrais atvejais skelbti pakartotinius rinkimus, taip pat diskutuotinos, ypač dėl pakartotinių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą „pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), arba pati VRK pripažintų Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus negaliojančiais. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatyti šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus: Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus (67 straipsnio 12 punktas; kaip minėta, jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa, skirtų ir merų rinkimus); Seimas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 straipsnis), skelbia eilinius, pakartotinius ir pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (67 straipsnio 4 punktas, 81, 87, 89 straipsniai);
Vyriausybė, esant Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei (Seimui negalint susirinkti ir paskelbti rinkimų), skelbia pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus; Respublikos Prezidentas – eilinius Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), taip pat gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas
nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mūsų nuomone, tik Seimas turi įgaliojimus skelbti eilinius rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje ir pakartotinius šios institucijos rinkimus, jeigu VRK pripažintų eilinių rinkimų rezultatus negaliojančiais. VRK yra universali rinkimus organizuojanti institucija (Konstitucinio Teismo
valdžios institucijų pagal kompetenciją paskelbti rinkimai būtų surengti ir įvykdyti. Taigi diskutuotina, ar iš Konstitucijos implicitiškai kyla galimybė Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejį, kad „jeigu Seimas nepaskelbia“ eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, juos skelbia VRK.
Jeigu taip būtų nuspręsta, VRK įgaliojimai skelbti eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus turėtų būti formuluojami su sąlyga „jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti“. Šioje dalyje žodis „datos“ išbrauktinas (nes skelbiami rinkimai ir nustatoma jų vykdymo data). Šiuo aspektu taisytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostata dėl eilinių rinkimų į Europos Parlamentą vykdymo datos skelbimo. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos dėl VRK įgaliojimų skelbti pakartotinius rinkimus taip pat turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijų įgaliojimus skelbti atitinkamos institucijos rinkimus ir atribojant VRK įgaliojimus skelbti rinkimus tam tikrais atvejais: pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujus Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje (jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų mandato Konstitucijos
tarybos rinkimus, pakartotinius mero rinkimus 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytu atveju, panaikinus rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ar mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomas reikalavimas Respublikos Prezidento dekrete nurodyti eilinių Seimo rinkimų dieną, kitose šio straipsnio dalyse nustatytinas analogiškas reikalavimas: šio straipsnio 2 dalyje įrašytina nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“; šio straipsnio 3 dalyje – nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena“; šio straipsnio 4 dalyje – nuostata „Šių rinkimų data nurodoma Seimo nutarime, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“. Pritarti
nuostata patobulinta, kitos dalys patikslintos. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje ir kitur Kodekso tekste vartojamą formuluotę „savivaldybių tarybų, merų rinkimai“ siūlome pakeisti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-640(2) 1 straipsniu siūlomame pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 12 punkte numatyta formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 12 straipsnio 5 dalies nuostatoje „Šiuo atveju rinkimai turi būti rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus“ žodis „rengiami“ keistinas žodžiu „skiriami“ (toks žodis vartojamas Konstitucijos 143 straipsnyje, ir jo prasmė, mūsų nuomone, nesutampa su žodžio „rengiami“ prasme). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
32 Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas papildytinas nuostatomis, kad „Seimo nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“ ir kad „Vyriausybės nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 13 straipsnio 4 dalies nuostata „Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu“ ir jos santykis su Kodekso 182 straipsnio 10 dalimi diskutuotinas. Pagal Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje arba pratęsdamas tiesioginį valdymą, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą.
Atsižvelgiant į tai, kad Kodekse siūloma įtvirtinti ir savivaldybių merų rinkimus (jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa), šiuo aspektu reikėtų pakeisti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, o Kodekso
įrašyti formuluotę „savivaldybės tarybos ir mero rinkimai“. Pritarti Seime registruotas Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo projektas XIVP-1589, kuriuo keičiamas 3 straipsnis, todėl svarstymo eigoje bus patobulinta 4 dalis. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 13 straipsnio 5 dalyje formuluotė „savivaldybių tarybų rinkimų“ keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“. Atitinkamai taisytinos 32 straipsnio 2 dalies
straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 5 ir 6 dalių, 92 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų,
nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 13 straipsnio 6 dalies formuluotė yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti skelbiami, rengiami ir vykdomi tik tuo atveju, jeigu toje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus terminui (šio straipsnio 2 dalis). Pritarti 13 straipsnio 6 dalis patobulinta. „6.
„6. Pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 1530 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. nustato Seimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
182192 Kodekso 14 ir 182 straipsnių, pavadintų tuo pačiu pavadinimu „Pakartotiniai rinkimai“, nuostatos iš dalies dubliuojasi, iš dalies yra tarpusavyje nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame teisės akte neturėtų būti dviejų vienodai pavadintų straipsnių, kurių reguliavimo dalykas didžiąja dalimi sutampa (plg. 14 straipsnio 1 dalį su 182 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio
dalimi), svarstytina, ar vieno iš tų straipsnių atsisakytina, ar suderinus jų nuostatas taip, kad jos nesidubliuotų, tikslintinas 182 straipsnio pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į Kodekso 182 straipsnio nuostatų tarpusavio nesuderinamumą. Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 dalies nuostatose (ir analogiškose 14 straipsnio 2 dalies nuostatose) numatyti terminai nedera su 6 dalies 1 punkte, 8, 9 dalyse numatytais terminais. Kodekso
ir su 192 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata apskritai vertintina kaip perteklinė, nes pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad Kodekso 182 straipsnyje nėra reguliuojami pakartotiniai merų rinkimai, nors jie numatyti 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kad 182 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog pakartotiniai Seimo rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai, taip pat į tai, kad pagal 13 straipsnio 5 dalį pirmalaikiai mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina jų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai, svarstytina, ar analogiškas reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir dėl pakartotinių merų rinkimų. Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami“ ir 182 straipsnio 7 dalies nuostatos „Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyje, laivuose nerengiamas“ tarpusavio santykis diskutuotinas. Pažymėtina, kad nėra tokių pakartotinių rinkimų kaip pakartotiniai rinkimai užsienyje ar laivuose, o reguliuojant balsavimo pakartotiniuose rinkimuose organizavimą užsienyje ir laivuose, būtina aiškiai nustatyti, kokių institucijų rinkimuose toks balsavimas būtų organizuojamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „laivuose esančios įgulos“ skiriasi nuo Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės
„laivo įgulos nariai ir keleiviai, esantys su Lietuvos valstybės vėliava
plaukiojančiuose laivuose“.
Neaišku, koks santykis yra ir tarp Kodekso 182 straipsnio 8 dalies, kurioje minimas tik vienas pagrindas rengti pakartotinius Respublikos Prezidento rinkimus – pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, bei 168 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį, jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai. Pritarti Atskirų straipsnių nuostatos suderintos ( dalis 182 str. nuostatų perkelta į 14 str.), o perteklinių nuostatų atsisakyta. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 15 straipsnio 1 dalyje žodį „tapatų“ siūlytume pakeisti žodžiais „tokį patį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
vietoj žodžių „teritorijų padalijimą“ įrašytinas žodis „suskirstymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1722 Kodekso 16 straipsnio 2 dalies
nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tačiau 17 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos (apygardų) sudarymą, neužtikrina šio reikalavimo įgyvendinimo. Pritarti
dalis patobulinta užtikrinant nustatytą reikalavimą dėl vienmandatės apygardos sudarymo. 50.
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose: 1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija; 2) mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“. Tokia šių nuostatų konstrukcija suponuoja, viena vertus, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus, taigi merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį (analogiškos nuostatos, kuriose minimi „savivaldybių tarybų rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje“, įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje), kita vertus, priešingai, kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai, nes vieni nuo kitų yra atriboti atskiruose punktuose. Pažymėtina, kad Kodekso 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ne tik turi šį vidinį prieštaringumą, bet ir nesiderina su kitomis šio Kodekso nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų pareigos yra aiškiai atskirtos: Kodekso 2 straipsnio
atskirai, kaip skirtingi rinkimai, o 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleistas savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, konstitucinis statusas.
Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo: kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, inter alia nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius. Šiame nutarime taip pat konstatuota: savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas; savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.
Taigi, pagal konstitucinį savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principą, savivaldybės taryboje negali būti išskirtinį statusą turinčių narių, vadinasi, savivaldybės bendruomenės tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės tarybos nariu tik jeigu jo statusas būtų visiškai lygus kitų savivaldybės tarybos narių statusui, t. y., be kita ko, jis negalėtų būti tiesiogiai renkamu savivaldybės tarybos vadovu (kaip minėta, savivaldybių tarybų narių mandato (statuso) lygybė suponuoja tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, taigi ir į savivaldybės tarybos vadovo pareigas). Be to, kadangi pagal lygios rinkimų teisės principą kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimuose turi būti keliami vienodi reikalavimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-640(2) yra numatyti skirtingi reikalavimai kandidatams į savivaldybių tarybų narius (reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju) ir kandidatams į savivaldybių merus (Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas), taigi ši Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatos taisytinos taip, kad būtų aišku, jog vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, vyksta merų (o ne savivaldybių tarybų) rinkimai, ir neliktų prielaidų klaidingai suprasti tas nuostatas kaip suponuojančias, kad merai yra savivaldybių tarybų nariai. Pritarti
nustatant ir atskiriant apygardas, kuriose renkami savivaldybių tarybų nariai ir merai. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje apibūdinant rinkimų komisijų veiklos vietą vartojama sąvoka „buveinė“, o 18 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje – „būstinė“. Siūlytume vartoti kurią nors vieną sąvoką. Pritarti Sąvokos suvienodintinos, vartojant sąvoką “buveinė“. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1862
sakinys derintini tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0817 Kodekso 17 straipsnyje nustatoma, kad sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (apygardas) reikšmingas „paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams“.
Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
Prezidento rinkimuose balsuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į Europos Parlamentą – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taigi, skirtingų rūšių rinkimuose balsavusių rinkėjų imtis gali būti nevienoda ir nekoreliuoti su rengiamais Seimo rinkimais;
rinkėjų imtimi bei balsavimo užsienyje galimybėmis, bet ir rinkėjų aktyvumu. Svarstytina, ar būtų teisinga sieti Seimo rinkimų organizavimą ir rinkimų teritorijų sudarymą su buvusių kitos rūšies rinkimų rinkėjų aktyvumu;
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, bet ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos Pritarti
lietuvių vienmandatė apygarda ar apygardos nustatomos Seimo rinkimuose. 54.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0817 Kodekso 17 straipsnyje reglamentuojant Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (apygardų) sudarymą turėtų būti nurodoma, kad ji sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, savivaldybių tarybų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos (kuriose renkami merai) visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sudarius vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius taip pat atitinkamai turi būti mažinamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
Svarstytina, ar konstituciniame įstatyme neturėtų būti apibrėžti aiškūs ir išsamūs kriterijai, lemiantys Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sudarymą;
Pritarti Nuostatos patobulintos, kad Pasaulio lietuvių vienmandačių apygardų skaičius priklauso nuo balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius ir jei viršija dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių gali būti sudaromos dvi, o jei viršija tris kartus, gali būti sudaromos 3 Pasaulio lietuvių vienmandačių rinkimų apygardos, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „direktoriaus“ įrašytinas žodis „direktorius“. Pritarti 58.
kanceliarijos Teisės departamentas
34 Kodekso 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės administracijos direktoriaus teikimo tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes turiniui yra iš esmės identiškos. Jos skiriasi tik tuo, kad pagal 4 dalį šiame teikime turi būti nurodytos ir apylinkės ribų koordinatės. Vienos iš šių dalių nuostatos išbrauktinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
32116
„Reglamentas“, jis vartotinas Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepriklausoma“ siūlytume įrašyti nuostatą „nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 22 straipsnio 2 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip: „Rinkimų komisijoms negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 24 straipsnio 1 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip: „Rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus, yra vieši.“
duomenų apsaugos inspekcija
1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Rinkimų kodeksas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
1Rinkimų kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta,
kad „[r]rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę.
Rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai“. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo[2], Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo[3] praktiką, siūlytina papildomai svarstyti, ar rinkimų komisijos sprendimai visais atvejais turi būti viešinami pilna apimtimi (pavyzdžiui, ar būtina viešinti pareiškėjo (kai jis nėra kandidatas ar rinkimus laimėjęs asmuo) asmens duomenis, kai rinkimų komisijos sprendimas priimtas dėl jo skundo ar pan.), ir, jei tikslinga, tikslinti Rinkimų kodekso 24 straipsnio 1 dalį aptariamu aspektu. Pritarti
pareiškėjų, kurie nedalyvauja rinkimų procese ir nėra vieši asmenys, asmens duomenų apsaugą“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 24 straipsnio 2 dalies pradžią siūlome išdėstyti taip:
„Rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 24 straipsnio 2 dalies nuostata „Kiekvienas kandidatas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas“ tiek, kiek nenustatoma kitų rinkimų politinės kampanijos dalyvių (politinės organizacijos ar jos iškelto kandidato arba kandidato sąrašo) atstovų teisė dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose kai atstovaujama minėtų dalyvių interesams, yra nesuderinta su Kodekso 92 straipsnio 1 dalimi. Pritarti Nuostatos patobulintos. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 24 straipsnio 3 dalyje žodis „visuomenei“ išbrauktinas, nes VRK interneto svetainėje paskelbta informacija apie rinkimų komisijos posėdį yra vieša ir nereikia nurodyti, kad ji skirta visuomenei.
Siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims pranešama
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio 4 dalyje greta transliacijos
„per radiją ar televiziją“ neturėtų būti numatyti ir kiti transliavimo būdai,
pavyzdžiui, internetu
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą minint Lietuvos teisininkų draugiją, reikėtų nurodyti visą šios draugijos pavadinimą ir įvesti trumpinį
„Teisininkų draugija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas
pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto). Šios dalies nuostatą, kuria būtų įtvirtinti teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijų narius siūlomų asmenų politinės veiklos apribojimai, siūlytume išdėstyti taip: „Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija), savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje.“ Pritarti 69.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuria siūloma įtvirtinti unifikuotus rinkimų komisijos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar statusu pagrindus, siūlytume patobulinti, papildant šiais apribojimais: būti kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui. Be to, siūlytume nustatyti ir apribojimus rinkimų komisijos nariui užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio Kodekso 78 straipsnį, taip pat
rinkimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 26 straipsnio 6 dalyje nuoroda darytina ne į šio straipsnio 1–6 dalis, o į 1–5 dalis. Šios dalies formuluotė „pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas“ keistina formuluote „atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
72 Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžių „iš rinkimų“ įrašytini žodžiai „ar referendumo“. Pritarti 72.
kanceliarijos Teisės departamentas
72 Kodekso VI skyriaus pirmajame skirsnyje „Rinkimų komisijų veiklos bendrosios nuostatos“ dėstomos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visoms be išimties rinkimų komisijoms, tačiau kai kuriais aspektais jos nedera su šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla:
Vyriausiajai rinkimų komisijai ir nedera su Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą ir jos narių įgaliojimų pabaigą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pritarti Nuostatos patikslintos. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 27 straipsnio 3 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną rinkimų komisijos nario rašytinio pasižadėjimo tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad galima pasižadėti be paskutinio sakinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 27 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina
„komisijos pirmininkas ar narys“. Pritarti
75.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Atsižvelgiant į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos
tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Šioje dalies pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas
kanceliarijos Teisės departamentas
23
straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „konkrečių“ ir „šių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 30 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Konstitucijoje numatyta“ išbrauktini kaip pertekliniai. Šios dalies antrąjį sakinį, kuriame nurodoma su rinkimų rengimu ir vykdymu nesusijusi VRK kompetencija, reikėtų, išbraukus žodžius „Be to“, išdėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Kodekso 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos išbrauktinos, nes VRK veikla grindžiama tais pačiais principais, kurie taikomi visų rinkimų komisijų veiklai (pagal Kodekso 20 straipsnio 2 dalį „Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“). Pritarti iš dalies
dalis (buvusi 2)laikytina, kaip papildomos (paaiškinančios) nuostatos šio kodekso 20 str. nuostatoms. 79.
kanceliarijos Teisės departamentas
11 Kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodžiai „vadovaujantis Konstitucija ir demokratinių rinkimų principais“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes VRK, kaip ir kitų rinkimų komisijų, veiklos pagrindai yra nurodyti Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais,
kanceliarijos Teisės departamentas
321211 Kodekso 31 straipsnio 2 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatus“ įrašytina „galutinius“. Analogiškai tikslintinas Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11 Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „rengia“ išbrauktinas, nes teisiškai reikšmingas yra VRK sprendimų, kuriais tvirtinami šiame kodekse nurodyti aprašai ir nustatomi rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formos bei pavyzdžiai (šios dalies 2 punktas), priėmimas; atsižvelgdami į tai, siūlome šiuos punktus sujungti į vieną. Pritarti iš dalies
paliktinas, kaip reguliuojantis skirtingus dalykus. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „Pasaulio lietuvių apygardą“ įrašytina formuluotė „Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18 Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad VRK registruoja rinkimų politinės kampanijos dalyvius, yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi neatitinka Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pritarti iš dalies 32 str.
Pritarti iš dalies
apie sprendimų priėmimą, o ne apie patį veiksmą. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
19
įrašyti „rinkėjų“. Pritarti
duomenų apsaugos inspekcija
111 Rinkimų kodekso
straipsnio 1 dalies 11 punktą, atsisakant žodžių „skelbia kandidatus, kandidatų sąrašus, jų numerius, pareiškinius dokumentus“. Nepritarti 11 ir 22 punkte apibrėžtos funkcijos yra skirtingos, nes 11 punkte numatytas kandidatų sąrašų paskelbimas susijęs su jų oficialia registracija, o 22 punkte aptariama informavimo interneto svetainėje tvarka. Be to, 11 punkte numatomi skelbti kandidatų sąrašų ir kandidatų numeriai, ko nėra 22 punkte. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
117
vietoj žodžių „internetinį puslapį“ įrašytini žodžiai „interneto svetainę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
121 Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 21 punkte žodžius „paaukotas sumas“ siūlome pakeisti žodžiais „paaukotų aukų vertes“, nes aukos gali būti ir nepiniginės; vietoj žodžio „partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. Pritarti 88.
kanceliarijos Teisės departamentas
122 Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte po formuluotės „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos“ ir po formuluotės
„Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“;
žodžiai „rinkimų ir referendumų“ prieš žodį „procesų“ išbrauktini (nes tai jau pasakyta šio punkto pradžioje); po žodžio „tikslais“ vietoj
„Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytinas žodis „savo“; vietoj „stebėtojų, atstovų“ reikėtų įrašyti „rinkimų stebėtojų, atstovų
rinkimams“ (šiame punkte dukart). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
122 Kodekso 32 straipsnio paskirtis – nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, todėl šio straipsnio 1 dalies 22 punkte turėtų būti nustatyta tik informacijos skelbimo funkcija, o nuostatos, reglamentuojančios skelbtinos informacijos apimtį ir skelbimo tikslus, turėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje (straipsniuose) – pavyzdžiui taip, kaip Kodekso 85 straipsnyje, kuriame išsamiai reglamentuojamas kandidato duomenų skelbimas. Atsižvelgti
duomenų apsaugos inspekcija
122 Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) šiame punkte nurodytais tikslais skelbia politinės kampanijos aukotojų sąrašus, tačiau Rinkimų kodekse nėra nustatyta, kokie duomenys turi būti skelbiami, todėl Inspekcija negali įvertinti, kokie konkretūs duomenys, bus skelbiama aptariamu atveju.
Tuo atveju, jei politinės kampanijos aukotojų sąrašuose bus tvarkomi tie patys asmens duomenys (išskyrus asmens kodą), kurie turės būti nurodyti finansavimo apskaitos žiniaraštyje (Rinkimų kodekso 114 straipsnio 3 dalis) ar aukų lape (Rinkimų kodekso 114 straipsnio 5 dalis), siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso
straipsnio dalį, nustatant, kokie politinės kampanijos aukotojų sąrašuose esantys duomenys turi būti skelbiami viešai. Nepritarti
specialiosios dalies straipsniuose nurodoma kokia informacija ir kokia apimtimi skelbiama interneto svetainėje. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbrauktini žodžiai „pirmalaikius savivaldybių tarybų narių“, nes pagal Kodekso 13 straipsnio 6 dalį Vyriausioji rinkimų komisija skelbia tik pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir pirmalaikius mero rinkimus, o atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama pagal kandidatų sąrašą, pirmalaikiai savivaldybės tarybos nario rinkimai apskritai nerengiami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
24 Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, keistina, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu.
Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu (Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalis). Taigi VRK sprendimu nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus yra nustatoma, kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais (jiems pripažįstamas Seimo nario mandatas). Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui, ir atsirastų laisva Seimo nario vieta, ją užimtų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, kuriam VRK savo sprendimu pripažintų Seimo nario mandatą (žr. Kodekso
kanceliarijos Teisės departamentas
25 Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, keistina. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika.
Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys atsisakytų mandato iki priesaikos, VRK turėtų konstatuoti laisvos savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimą ir Kodekso nustatyta tvarka pripažinti mandatą porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytam pirmajam mandato negavusiam kandidatui (Kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesuėjus terminui nutrūktų jau prisiekusio savivaldybės tarybos nario įgaliojimai (Kodekso 176 straipsnio 4 dalis), atsiradusią laisvą vietą VRK sprendimu užimtų porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, t. y. jam būtų pripažintas atitinkamos savivaldybės tarybos nario mandatas (Kodekso 178 straipsnio 1 dalis). Šio punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, išbrauktina, nes nėra tokio savivaldybės mero įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip jo įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti. Pritarti
patobulinta. 5) laikotarpiu tarp savivaldybių tarybų rinkimų priima ir skelbia sprendimus dėl tarybos nario, mero įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ar mandato netekimo, pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujų savivaldybių tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus mandatus;
kanceliarijos Teisės departamentas
25
vietoj „savivaldybių tarybos narių“ įrašytina „savivaldybės tarybos narių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
34 Kodekso 32 straipsnio
finansavimo auditą, yra diskutuotina.
Pagal šios dalies 1 punktą VRK nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito metodus, pagal Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 4 punktą – skelbia rinkimų politinės kampanijos audito įmonės, jeigu ji yra, pavadinimą ir kitus duomenis, pagal šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalį – kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimų politinei kampanijai skirtos lėšos, ir vykdo šių lėšų naudojimo auditą. Nei iš šių nuostatų, nei iš Kodekso 120 straipsnio 4 dalies
pati vykdytų „politinių kampanijų finansavimo auditą“. Pritarti Siūloma patikslinti Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas:
4) vykdo politinių kampanijų finansavimo kontrolę ir organizuoja dalyvių nepriklausomą patikrinimą, vertina auditorių pastebėjimus ir priima sprendimus dėl pažeidimų). 96. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42 Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“. Pritarti
duomenų apsaugos inspekcija
101443 Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad „[į]gyvendindama [Rinkimų] kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, [VRK] <…> apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje [Rinkimų] kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“. Pirma, Rinkimų kodekso 102 straipsnio 3 dalis nenustato nustatyto rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto paskelbimo tvarkos – tokia tvarka nustatoma Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalyje, todėl siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į Rinkimų kodekso 102 straipsnį.
Antra, iš Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalies nėra aišku, kokia konkrečiai informacija apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą bus skelbiama (pavyzdžiui, tik informacija, kad buvo nustatyta papirkimo faktas, ar taip pat ir detalesnė informacija apie nustatytą pažeidimą, pavyzdžiui, pažeidimo padarymo data ir aplinkybės). Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina svarstyti dėl Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalies tikslinimo aptariamu aspektu, t. y. nurodyti, jei taikoma, kokie duomenys apie papirkimo faktą bus skelbiami. Pritarti Nuostata patikslinta. Atsižvelgiant į pastabą 101 str.(buvęs 102str.) 4 d. patobulinta, nurodant, kad atskirai papirkimo faktas nėra skelbiamas, o skelbiamas VRK sprendimas. 98. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
žodžiais „politinių organizacijų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK turi teisę „reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“, taisytina, nes Kodekse nėra numatyta ataskaitų „dėl politinės reklamos“.
Kodekso 98 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką
(plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą.
Pritarti Siūloma patikslinti: Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą: „4) reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytus ataskaitas dokumentus dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos;“ Kodekso 119 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir naują 2 punktą: „1) finansavimo ataskaitą ir jos priedą – aukų ir aukotojų sąrašą, ataskaitą apie politinę reklamą ir jos finansavimo šaltinius, kurioje nurodoma paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagaminta ir (ar) paskleista politinė reklama;
2) politinės reklamos ataskaitą, kurioje politinės kampanijos dalyvis nurodo paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagamintą ir (ar) paskleistą politinę reklamą, jos skleidėją (gamintoją), datą, kiekį, kainą, finansavimo šaltinius.“ Kodekso 122 straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) tvirtina finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos, politinės reklamos ataskaitos ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašą;“ Kodekso 124 straipsnio 3 dalį: „3.
Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, aukų ir aukotojų sąrašai, rinkimų agitacijos etapu paskleistos politinės reklamos ataskaitos politinę reklamą, politinės kompanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra vieši ir teikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos
Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai nedubliuoja Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų.
Nepritarti Minėti punktai nėra dubliuojami, nes kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato bendrąją teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai gauti duomenis, o kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai numato, kokius duomenis ir kokiais tikslais Vyriausioji rinkimų komisija gali gauti. 101. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti VRK sudarymo tvarką ir terminus. Pagal šią tvarką, Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus,
„vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu“ (ši nuoroda
neteisinga, ji turėtų būti padaryta į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą), t. y. pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos (žr. pastabą dėl Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto). Šiuo atveju naujos sudėties VRK turėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip po 140 dienų (beveik 5 mėnesių) ir ne daugiau kaip po 200 dienų (beveik 7 mėnesių) nuo Seimo nutarimo nutraukti VRK įgaliojimus įsigaliojimo dienos. Tai reikštų, kad jeigu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, jog per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas, pripažintų rinkimų rezultatus negaliojančiais (Kodekso 192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pakartotinius Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus turėtų rengti ir vykdyti tos pačios sudėties VRK. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus, Pritarti 34 str. 1 d. 2 p. nuostatos patikslintos. 102.
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda turėtų būti ne į 35, o į 37 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
25 Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata patikslintina, prieš žodį „gavusių“ įrašant „per paskutinius Seimo rinkimus“ (atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies nuostata); vietoj formuluotės „rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos
komisijose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 34 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „atstovą“ reikėtų įrašyti žodį
„kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų
komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 34 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriatas“ reikėtų įrašyti trumpinį „(toliau – Sekretoriatas)“, kuris vartojamas toliau tos pačios dalies tekste ir kitose Kodekso nuostatose
rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai
4648 <....>Nepagrįsti rinkimų komitetų lygiateisiškumo pažeidimai yra ir RK. Pirmiausia pastebėtina, kad sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją niekaip nėra atstovaujami nei rinkimų komitetai, nei pvz., patys save išsikėlę ir mandatą gavę asmenys. RK 34 straipsnyje numatyta, kad tik partija, gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę iki VRK sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą. Analogiškos nuostatos yra ir dėl rinkimų komisijų sudarymo rinkimuose į Europos parlamentą bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
tarybų ir merų rinkimuose sudaromų komisijų sudėtį. Pastebėtina, kad politinėms partijoms sudaromos sąlygos teikti kandidatus tiek tuo atveju, kai jos gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tiek finansuojamoms partijoms (4 punktas), tiek ir toms, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus (5 punktas). Tuo tarpu minėto straipsnio 5 dalis numato, kad rinkimų komitetas, jų koalicija gali siūlyti kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų rinkimuose, jei per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir rinkimuose į Europos Parlamentą, jei per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą gavę ne mažiau kaip vieną mandatą. Šiuo atveju yra palikta galima spraga, todėl siūlome šio straipsnio 5 dalį integruoti į 4 dalį, ir suvienodinti rinkimų komitetų ir politinių partijų siūlomų kandidatų teikimo galimybes, pvz., atsisakyti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisės politinėms partijoms siūlyti kandidatus, jei jos yra gavusios tik Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir tik finansuojamoms partijoms. Analogiškai siūlome koreguoti ir 48 straipsnio 5 dalį. Nepritarti Politiniai komitetai dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose, ir rinkimuose į Europos Parlamentą, todėl šis reguliavimas ir akcentuotas į šias rinkimų komisijas. Nepritarti dėl politinių komitetų siūlomų kandidatūrų į rinkimų komisijas papildomo reglamentavimo, nes tai jau yra nustatyta kodekso 46 straipsnio 5 dalyje. Nepritarti dėl galimybės politiniams komitetams siūlyti kandidatūras į VRK. Įvertinant didelį politinių komitetų skaičių, tokia nuostata būtų sunkiai įgyvendinama. 107.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 35 straipsnio 2 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0835
būti 3–6 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 35 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 4 dalyje) vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0836 Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, nors šio straipsnio tekste jie neminimi. Svarstytina, ar reikėtų pakoreguoti straipsnio pavadinimą, ar į šį straipsnį perkelti 39 straipsnio 2 dalies nuostatą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomus ribojimus. Pritarti Pakoreguotas straipsnio pavadinimas. 111. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina formuluote „jeigu jis yra politinės organizacijos narys, prieš pradėdamas eiti šias pareigas privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“. Pritarti 112.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas turi sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje to, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15 Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas negali būti rinkimų komiteto nariu, ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, galėtų būti aktualios tik tuo atveju, jeigu ši politinė organizacija nenutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos. Jeigu rinkimų komiteto statusas būtų toks, koks yra numatytas kartu teikiamame Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr.
XIVP-1280 (nuolat veikiantis didelį steigėjų bei narių skaičių turintis juridinis asmuo), Kodekso
nariu“, o šio straipsnio 3 dalies nuostatoje „Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų komisijose, taip pat su kandidato, rinkimų komiteto nario, kandidato atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo statusu“ išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nario“, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir nurodytų šios komisijos narių, kurie yra politinių organizacijų nariai, pareigų ėjimas siejamas su reikalavimu sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje (taigi ir rinkimų komitete) ir draudimu dalyvauti jos veikloje tol, kol eina savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
145 Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 3 dalies nuostatos nesuderintos su 4 dalimi, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos ne tik su pareigomis kitose rinkimų komisijose, bet ir su referendumo komisijos nario pareigomis, taip pat ne tik su rinkimų stebėtojo ir atstovo rinkimams statusu, bet ir su piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario, referendumo stebėtojo, atstovo referendumui statusu. Šio straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atstovo“ išbrauktinas žodis „kandidato“, nes atstovas rinkimams gali būti ne tik kandidato, bet ir politinės organizacijos, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigos nesuderinamos su atstovo rinkimams statusu nepriklausomai nuo to, kam jis atstovauja (plg. su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu). Pritarti 115.
kanceliarijos Teisės departamentas
392 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, bet tame straipsnyje nuostatų apie jiems taikomus ribojimus nėra. Svarstytina, ar Kodekso 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai, neturėtų būti įtvirtinta Kodekso
pavaduotojai neturėtų būti minimi 36 straipsnio pavadinime). Pritarti iš dalies 36 str. pavadinimas patikslintas, taip pat patikslintos ir kitos šio straipsnio nuostatos, derinant su kitų straipsnių nuostatomis, o Kodekso 39 str. 2 d. yra nuoroda į 36 str. 1 d. nurodytus apribojimus pirmininko pavaduotojams. Apribojimai yra taikomi tik tiems pavaduotojams, kurie dirba nuolat( tam reikalingas VRK sprendimas). Jeigu
„pavaduotojai“ bus įrašyti į 36 str. 1 d., tai ji bus taikoma ir tiems
pavaduotojams, kurie dirba nuolat ir tiems, kurie nedirba nuolat. 116. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
4 Rinkimų kodekso 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[VRK] pirmininkas ar narys, ketinantys būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodami reikiamą sutikimą ar pradėdami rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš [VRK] pirmininko ar nario pareigų pareiškimą“.
Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 36 straipsnio 4 dalį, nustatant, kokį konkrečiai sutikimą turi pateikti VRK pirmininkas ar narys šio straipsnio kontekste (pavyzdžiui,
„<...> prieš duodami sutikimą būti kandidatu ar eiti šioje dalyje
nurodytas pareigas <...>“). Pritarti
patikslinta 117.
patikslinta
kanceliarijos Teisės departamentas
19 Siūlome patikslinti Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra
neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, o pagal Kodekso 192 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui (pavyzdžiui, „<...> pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos“, ar pan.). Pritarti 37 str. 1d. 9 p. patikslintas. 118.
kanceliarijos Teisės departamentas
11011 Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį teisę pasiūlyti kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi tik partijos, o ne visos politinės organizacijos, taip pat į tai, kad partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje (siūlome
motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą“ pakeisti formuluote „pagal jį į šias pareigas pasiūliusios partijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą“, o 11 punkte vietoj formuluotės „delegavusią politinę organizaciją“ įrašyti formuluotę „pasiūliusią partiją“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17 Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „skiria į pareigas“ įrašyti žodžius „priima į pareigas“, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai yra priimami, o ne skiriami į pareigas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatų“ reikėtų įrašyti žodį „galutinių“. Analogiškai tikslintini Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 64 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 6 punktas (šis punktas – dukart), 83 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įsakymai ir jo arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka, diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių sprendimų (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį patenka ir VRK pirmininko personalo valdymo klausimais priimti įsakymai dėl konkrečių VRK sekretoriato darbuotojų skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų, darbuotojų priėmimo į darbą pagal darbo sutartis, taip pat VRK pirmininko įsakymai dėl VRK narių tarnybinių komandiruočių ir VRK pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų (šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktai). Diskutuotina, ar tokio pobūdžio įsakymų skelbimas derėtų su jų paskirtimi ir juose esančių darbuotojų asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad VRK pirmininko priimti įsakymai (pavyzdžiui, dėl darbuotojo neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo, valstybės tarnautojo nušalinimo, atleidimo iš pareigų ar tarnybinės nuobaudos skyrimo ir kt.) skundžiami ne šio kodekso, o atitinkamai Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir kt. Taigi formuluotė dėl VRK pirmininko įsakymų skelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir apskundimo šiame kodekse nustatyta tvarka taisytina. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad VRK pirmininkas (arba jo įgaliotas VRK narys) priima ir kitus vienasmenius sprendimus – registruoja arba atsisako registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvius (Kodekso 68 straipsnio 6, 7 dalys).
Šių sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama šio Kodekso 184 straipsnyje, 186 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Kodekso 68 straipsnio 9 dalį sprendimai įregistruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį būtų skelbiami VRK interneto svetainėje; sprendimų atsisakyti įregistruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimas VRK interneto svetainėje nenumatytas; Kodekso 68 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatytas asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašų paskelbimas. Taigi nurodytos Kodekso nuostatos šiuo aspektu yra tarpusavyje nesuderintos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 39 straipsnio 2 dalyje žodį „priima“ siūlytume pakeisti formuluote „gali priimti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 39 straipsnio 6 dalies nuostata „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus“ ir Kodekso 42 straipsnio 7 dalies nuostata „Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius“ yra tarpusavyje nesuderintos. Nepritarti
yra skiriamas VRK sekretoriumi, kuris šalia pirmininko pasirašo posėdžio protokolus, kaip ir numatyta 42 str. 7 d. 124.
kanceliarijos Teisės departamentas
15 Kodekso 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“ įrašytina formuluotė „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimą, reikalavimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytina „ir savivaldybių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0841
„pirmininko“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0841 1-4 Kodekso 41 straipsnio 1–4 dalių formuluotės „įstatymo nustatyta tvarka“, „nustato įstatymas“, „įstatymo nustatyta pareiginė alga“ yra deklaratyvios, reikėtų įvardyti konkrečius įstatymus, kuriais reguliuojami atitinkami santykiai, kaip šio straipsnio 3 dalyje yra įvardytas Darbo kodeksas (plg. su 120 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, kuriose smulkmeniškai dėstomi konkretūs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų poįstatyminių teisės aktų pavadinimai). Nepritarti Formuluotės pasirinktos, atsižvelgiant į galimus įstatymų nuostatų pakeitimus, o konkrečiai įvardinant įstatymų pavadinimus, būtų susiduriama su konstitucinio įstatymo keitimo sudėtingomis sąlygomis. 128. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 41 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „už darbą po darbo valandų“ vartotina formuluotė „už viršvalandinį darbą“, kad ji būtų suderinta su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis vienkartinės priemokos mokėjimo valstybės pareigūnams sąlygomis. Pritarti 129.
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 2 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, yra perteklinė, atsižvelgiant į 24 straipsnio 4 dalį; nuostata, kad posėdžių salėje esantys asmenys gali tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją, yra nesuderinta su 24 straipsnio 4 dalimi. Pritarti Ši nuostata yra prie viešumo principo , be to išsamesnė todėl 42str.4 d. brauktina. 131. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 42 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, atsižvelgiant į 28 straipsnio 5 dalį. Pritarti Kodekso 42 straipsnio 6 dalis brauktina. 132. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
431 Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje reglamentuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu. Pažymime, kad „mišrus“ posėdžių organizavimo būdas iš esmės nėra atskiras posėdžio organizavimo būdas ir turėtų būti priskirtas nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams, nes nors vienam posėdžio dalyviui dalyvaujant nuotoliniu būdu, tokiam posėdžiui turėtų būti taikomi visi nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams keliami reikalavimai. Kodekse galėtų būti nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose gali dalyvauti ir tiesiogiai.
Be to, svarstytina, ar Kodekse neturėtų būti nustatyti bendro pobūdžio pagrindai, leidžiantys organizuoti posėdį nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, prieš tam tikrą laiką išreiškus pageidavimą bent vienam komisijos nariui), ir tokio posėdžio organizavimo pagrindas (sprendimas) bei jį priimantis subjektas (Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas). Kaip tokio reguliavimo pavyzdį galima pateikti Seimo statuto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojami analogiški Seimo valdybos posėdžio organizavimo aspektai. Nepritarti Įtvirtinus siūlomą naują teisinį reguliavimą, bus sudarytos sąlygos Vyriausiajai rinkimų komisijai optimizuoti savo veiklą, jos nariams posėdžiaujant šalia pagrindinio būdo-posėdžio komisijos salėje, taip pat organizuoti posėdį nuotoliniu ar mišriuoju būdu, kai dalis posėdyje dalyvaujančių komisijos narių yra salėje, o kiti posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu. Tuo pačiu bus sudaryta galimybė užtikrinanti didesnį Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose dalyvaujančių jos narių skaičių (kvorumą). Papildomai pažymėtina, kad sistemiškai vertinant nustatomą teisinį reguliavimą, savaime suprantama, kad komisijos nariui, jungiantis nuotoliniu būdu prie mišriuoju būdu vykstančio posėdžio, tokiam komisijos nariui visais atvejais taikomi reikalavimai, kaip jam dalyvaujant nuotoliniu būdu organizuojamame posėdyje. Papildomai pažymėtina, kad įstatymo projektu numatomi pakeitimai sudarys sąlygas komisijai optimizuoti savo darbą ir operatyviai priimti sprendimus. 133. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 43 straipsnio 2 dalies nuostata yra perteklinė ir iš dalies nesuderinta su 24 straipsnio 3 dalimi. Pritarti 43 str. 2 d. nuostata brauktina. 134. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 43 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „viešai“.
duomenų apsaugos inspekcija
4 Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 43 straipsnio 5 dalį, nustatant, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį[4] turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Aptariamam kontekste tikslintinas Rinkimų kodekso 68 straipsnis (šio straipsnio 8 dalyje nurodytų asmens duomenų skelbimo kontekste) ir 85 straipsnis (dėl asmens duomenų skelbimo tikslo). Nepritarti Netikslinga visko smulkiai reglamentuoti kodekse. Pagal kodekso 43 straipsnio 5 dalį tokie įrašai viešai paskelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir saugomi Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje ir reglamentuojama, kiek laiko jie saugomi. 136. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 43 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina
„šio kodekso“; žodis „įprastam“ keistinas žodžiais „posėdžių salėje
vykstančiam“ (plg. su 42 straipsnio 1 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Pagal Kodekso 44 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai būtų skelbiami „šio kodekso ir Reglamento nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Kodekse nėra nustatyta nuoseklios ir aiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo tvarkos, atskirai nurodyti tik kai kurių sprendimų paskelbimo šaltiniai ir terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstituciniu įstatymu patvirtintas Kodeksas turėtų aukštesnę galią nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame yra sistemiškai reguliuojamas teisės aktų skelbimas, taigi šio įstatymo nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimui būtų taikomos tiek, kiek neprieštarautų Kodeksui.
Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas). Taigi, siekiant teisės sistemos nuoseklumo ir teisinio aiškumo, projektu siūlomas Kodekso nuostatas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo Teisės aktų registre reikėtų suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Turėtų būti nustatyta nuosekli ir aiški oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarka, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviams, rinkėjams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems asmenims būtų prieinami visi jos sprendimai dėl rinkimų organizavimo bei vykdymo ir kad asmenys, turintys teisę skusti tuos sprendimus teismui, galėtų laiku įgyvendinti šią teisę. Visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai (pavyzdžiui, dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų pripažinimo negaliojančiais; mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo; pirmalaikių Seimo nario, mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti skelbiami ne tik jos interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre. Jeigu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, skelbiamų abiejuose šaltiniuose, oficialiu paskelbimu yra siejami jų apskundimo teismui terminai, turėtų būti aiškiai nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Pritarti
sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 138. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 44 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma ir kad, balsams pasidalijus po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas, yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalį. Pritarti Šios nuostatos brauktinos. 139. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 44 straipsnio 2 dalies formuluotė „sprendimus dėl atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo“ tikslintina –
„sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (koalicijai)
priklausantį kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 45 straipsnio 1 dalies formuluotė „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus“ yra neaiški, ji galėtų būti taisoma taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus“. Pritarti 141.
kanceliarijos Teisės departamentas
112 Kodekso 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume patikslinti, kurios komisijos kuriuose rinkimuose yra sudaromos: 1 punkte po žodžio „apygardose“ įrašytina „sudaromos apygardų rinkimų komisijos“, o 2 punkte po žodžio „savivaldybėje“ įrašytina „sudaroma savivaldybės rinkimų komisija“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
234444 Kodekso 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodį „gavo“ reikėtų įrašyti patikslinimą „per paskutinius Seimo rinkimus“. Analogiškai tikslintini šio straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 4 dalies 4 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
312 Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų formuluotė „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ yra ydinga, nes ja neatsižvelgta į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o rinkimai į Europos Parlamentą – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas
341212 Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatos, kad teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į savivaldybės rinkimų komisiją siūlo „toje savivaldybėje gyvenančius ar dirbančius asmenis“ ir kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie „gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje“, nedera tarpusavyje Pritarti Nuostatos patikslintos. 145. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
412 Kodekso 46 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų formuluote „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ neatsižvelgta į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose daugiamandatės rinkimų apygardos sutampa su savivaldybių teritorijomis.
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje patikslintina, kiek kandidatūrų į savivaldybių rinkimų komisijas rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetas, jų koalicija; žodis „gavę“ taisytinas į „gavo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 46 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 46 straipsnio 7 dalyje vietoj pirmą kartą minimos neapibrėžtos sąvokos „parlamentinė partija“ reikėtų vartoti formuluotę
„partija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o vietoj antrą kartą minimos tos pačios sąvokos galėtų būti pavartota trumpesnė formuluotė „partija, gavusi Seimo narių mandatų“ (kadangi ši sąvoka daugiau niekur Kodekso tekste nevartojama, trumpinio įvesti nevertėtų). Prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina
„apygardų, savivaldybių“. Vietoj formuluotės „savo atstovą (toliau –
kandidatūra)“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį partija į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas turi teisę pasiūlyti po vieną kandidatūrą, formuluotėje „ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai.
Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti“ žodžiai „kandidatūras“,
„kandidatūrų“, „jas“ keistini žodžiais „kandidatūrą“, „kandidatūros“, „ją“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra visiškai aiškiai
reglamentuota, kiek kandidatūrų gali siūlyti partijų koalicijos – vieną bendrą, ar kiekviena koalicijos narė – po vieną. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8 Kodekso 46 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“; vietoj žodžių „šio įstatymo“ siūlytume rašyti „šio kodekso“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9 Atsižvelgiant į Kodekso 46 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį, antrasis yra perteklinis. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
10 Kodekso 46 straipsnio 10 dalies formuluotę „Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai“ siūlome dėstyti lakoniškiau –
„Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai“. Kartu
atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje nėra sureguliuota galima situacija, kai tą pačią dieną būtų vykdomi rinkimai ir referendumas. Pritarti Nuostatos patobulintos, atsižvelgiant , kad tą pačią dieną gali būti vykdomi rinkimai ir referendumas. 152. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 Kodekso 46 straipsnio 14 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į 18, o į 17 straipsnį. Pritarti Nuostatos patobulintos. 153. Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-2546
komisijų sudarymas 1.
Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas Vyriausioji rinkimų komisija sudaro likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos:
1) Seimo rinkimuose – vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose;
2) Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – kiekvienoje savivaldybėje. 2. Apygardų rinkimų komisijos Seimo rinkimuose sudaromos iš:
jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlytų asmenų. 3. Savivaldybių rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų. 4. Savivaldybių rinkimų komisijos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaromos iš:
1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų;
5) partijų, jų koalicijų, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusių ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.
Siūlome esant galimybei papildyti 46 str. nuostata: „Nesant toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir reikalavimus atitinkančių asmenų, į komisija gali būti skiriamas reikalavimus atitinkantis ir gretimoje savivaldybėje gyvenantis ar dirbantis asmuo“. Pritarti iš dalies Nuostatos patobulintos atsisakant žodžių „ toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio“, o paliekant nuostatą ,kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje. 154. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę „išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatais save keliančių asmenų“. Pritarti
rinkimų komisija
16
6) priima Seimo, merų rinkimuose išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų pareiškinius dokumentus ir savivaldybių tarybų, merų rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juos tikrina, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, kandidatų sąrašus, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus;
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos
„socialinės rūpybos ir globos įstaigos“ vartotina Socialinių paslaugų
įstatyme apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaigos“.
Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 63 straipsnio pavadinimas ir 2 dalis, 129 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis, 138 straipsnio 1 dalis. Pritarti Nuostatos patobulintos suderinant nuostatas su projektais XIVP-1565-1568. 157. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos
„bausmių vykdymo įstaigos“ vartotina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta
sąvoka „pataisos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 59 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į teikiamą naujos redakcijos BVK projektą XIVP-1520, kur siūloma įtvirtinti sąvoką
„laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta“. 158. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
3
koalicijų)“ įrašytina „politinių organizacijų (jų koalicijų)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9 Kodekso 48 straipsnio 9 dalies formuluotė „Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta“ keistina formuluote „Jeigu partija, rinkimų komitetas, jų koalicija nepasiūlė kandidatūrų“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „konkrečios“. Pritarti 160.
kanceliarijos Teisės departamentas
10 Kodekso 48 straipsnio 10 dalies nuostata „Savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktoriaus siūlomi asmenys, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti narystę jose iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje (žr. pastabą dėl Kodekso 26 straipsnio 3 dalies). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14 Kodekso 49 straipsnio l dalyje išbrauktina antrą kartą pavartota formuluotė „pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“
dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 49 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašytina „po dviejų mėnesių“, nes formuluotė „per du mėnesius“ reiškia bet kokį terminą iki dviejų mėnesių, o iš konteksto matyti (plg. su šio straipsnio 4 dalimi), kad turimas omenyje maksimalus terminas – būtent du mėnesiai. Šioje dalyje vietoj žodžių „komisija sudaroma“ reikėtų įrašyti
„komisijos sudaromos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad chronologiškai
pirmiau turėtų būti reguliuojamas apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos), o tik po to – jų įgaliojimai nustatyti apylinkių rinkimų komisijų narių skaičių (ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos). Pritarti 163.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Neaišku, kodėl Kodekso 49 straipsnio 2 dalyje minimos tik finansuojamos partijos (plg. su 48 straipsnio 5 dalimi), be to, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų komitetai neturi teisės siūlyti kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius. Atsižvelgdami į tai, kad subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių rinkimų komisijų narius, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jie nurodyti 48 straipsnio 5 dalyje), šią dalį siūlome formuluoti lakoniškiau: „Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateiktos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
804 Kodekso 49 straipsnio 4 dalyje formuluotė „anksčiau kaip per du mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0852 Atsižvelgiant į Kodekso 52 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nuostatų ir apie papildomas balsavimo vietas užsienyje. Šio straipsnio 3 dalyje žodžiai „partijų pasiūlytų asmenų“ išbrauktini, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne rinkimų, o balsavimo komisijų sudarymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „ir šio sąrašo“. Pritarti 167.
761133 Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, siūlytina papildomai svarstyti dėl asmenų, turinčių teisę rinkti (toliau – rinkėjai), ir kandidatų gimimo datos tvarkymo būtinumo (Rinkimų kodekso 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 76 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įvertinant tai, kad rinkėjų sąrašuose tvarkomas ir rkėjų asmens kodas (Rinkimų kodekso 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 76 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepritarti Ne visada iš asmens kodo galima nustatyti gimimo datą, nes yra asmens kodų, kuriuose gimimo data neįrašoma. Todėl gimimo data yra reikalingas duomuo, nes yra nustatomas amžius, nuo kurio rinkėjai gali balsuoti. 168. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
12458 Rinkimų kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas iš dalies dubliuoja šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, todėl siūlytina tikslinti 54 straipsnį, suderinant minėtas nuostatas tarpusavyje. Nepritarti Abi įstatymo normos nėra dubliuojančios vieną kitą. Kodekso 54 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti bendrieji reikalavimai visiems rinkėjams, tuo tarpu Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatoma situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiai balsuoja kitoje valstybės narės Europos Parlamento rinkimuose arba kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai balsuoja Lietuvos Respublikoje. 169. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15 Neaišku, kodėl Kodekso 54 straipsnio „Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys“ 1 dalies 5 punkte įrašyta nuostata „rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede“ (rinkėjų sąrašai ir jų tvarkymas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas). Pritarti iš dalies Gyvenamosios vietos adresą rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše siūlome palikti, nes jis gali skirtis nuo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso.
Patikslinti 54 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys: gyvenamosios vietos deklaravimo data;
išvykimo iš Lietuvos Respublikos data; įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą data rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede;“
kanceliarijos Teisės departamentas
28 Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „parado“ įrašytina „prarado“; formuluotę „iš jo neatimta balsavimo teisė“ siūlytume pakeisti formuluote „jam nėra apribota balsavimo teisė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13 Kodekso 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „apylinkių“ įrašytina „rinkimų“. Pritarti Taip pat patikslinti šio straipsnio 1 dalies 2 punktą. 172. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose. Šio straipsnio 4 dalyje nustačius, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lieka neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos.
Įrašymas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą neturėtų būti besąlygiškai ir automatiškai siejamas su įrašymu ir į rinkimų apygardos bei rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, nes pastarieji sąrašai sietini su rinkimų teritorija, kurioje konkretus rinkėjas balsuoja (nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į juos gali būti įtraukiami pareiškine tvarka, kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose ir Kodekse), o Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, be kita ko, yra reikšmingas ir nustatant rinkimų rezultatus, priklausančius nuo bendro rinkėjų skaičiaus. Nepritarti Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas paskirstymo į rinkimų apygardas, apylinkes principas. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys į rinkėjų sąrašus pateks vadovaujantis Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. 173. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 55 straipsnio 4 dalyje kalbama apie asmenis, įrašytus į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, todėl sąvoka „asmuo, turintis teisę rinkti“ keistina sąvoka „rinkėjas“. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, šios dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina. Pritarti Pritarti Teisės departamento pastabai ir Kodekso 55 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše kiekvienas asmuo, turintis teisę
rinkti, rinkėjas priskiriamas rinkimų apygardai, savivaldybės rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.“ 174.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 55 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nes jomis neatsižvelgta į tai, kad apygardų rinkimų komisijos sudaromos tik Seimo rinkimuose, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, vykdomuose su savivaldybių teritorijomis sutampančiose rinkimų apygardose, yra sudaromos savivaldybių rinkimų komisijos. Pritarti Pritarti Teisės departamento pastabai ir Kodekso 55 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Išankstinis apygardos rinkėjų sąrašas sudaromas apygardos rinkimų
ir savivaldybių rinkimų komisijųos veiklos teritorijoje. Išankstinius kiekvienos apygardos rinkėjų sąrašus su atitinkamų rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašais Vyriausioji rinkimų komisija elektroninio ryšio priemonėmis perduoda apygardų rinkimų ir savivaldybių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 55 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“; vietoj žodžių
„saugoma ir naudojama“ įrašytini žodžiai „saugomas ir naudojamas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
123 Kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rinkėjų sąrašus tvarko Vyriausioji rinkimų komisija, neatsižvelgta į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis rinkėjų sąrašus gali tvarkyti ir kitos komisijos. Nepritarti Kodekso 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nurodyta, kokius rinkėjų sąrašus tvarko apygardos, savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos, todėl netikslinga tas pačias nuostatas pakartoti šio straipsnio 1 dalyje. 177.
kanceliarijos Teisės departamentas
34 Kodekso 57 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali būti įrašomi į rinkėjų sąrašą, o ne į rinkimų apylinkę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 58 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„apygardos“ įrašytinas žodis „rinkimų“. Be to, šios dalies nuostata
tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį sudaroma ne visada. Pritarti Pritarti Teisės departamento pastabai ir Kodekso 58 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Kai rengiant Seimo rinkimus sudaromas Pasaulio lietuvių vienmandatės (ių) rinkimų apygardos(-ų) rinkėjų sąrašas (-ai), užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos(-ų) rinkėjų sąrašą (-us).“
kanceliarijos Teisės departamentas
35
„pakartotino“ keistinas žodžiu „pakartotinio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 58 straipsnio 7 dalyje po žodžių
„diplomatinė atstovybė“ įrašytini žodžiai „arba konsulinė įstaiga“, o po
žodžių „diplomatinėje atstovybėje“ – „arba konsulinėje įstaigoje“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje formuluotė
„deklaravo gyvenamosios vietos adresą“ keistina formuluote „deklaravo
gyvenamąją vietą“. Pritarti
1 Siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 63 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir išdėstyti jį taip: „Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais“. Pritarti 183.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 64 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rinkimų politinė kampanija“. Atsižvelgiant į tai, kad kitose Kodekso nuostatose dažnai yra vartojamos sutrumpintos sąvokos „politinė kampanija“ ir
„rinkimų kampanija“, pažymėtina, kad, neįvedus atitinkamo trumpinio, Kodekso
tekste reikėtų nuosekliai vartoti visą sąvoką „rinkimų politinė kampanija“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 64 straipsnio 2 dalį siūlytume formuluoti taip: „Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo. Jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
kanceliarijos Teisės departamentas
253 Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir šio straipsnio 4 dalį kandidatų sąrašas rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti tik savivaldybių tarybų rinkimuose. Nepritarti Seimo rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą yra tik 1 daugiamandatė apygarda, politinė partija gali kelti tik 1 kandidatų sąrašą. Savivaldybių tarybų rinkimuose yra 60 daugiamandačių rinkimų apygardų (tiek kiek savivaldybių) ir gali būti organizuojamos atskiros kampanijos kiekvienoje apygardoje. 186. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
„turintys“ keistinas žodžiu „turintis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 65 straipsnio 4 dalyje vietoj
„politinių partijų“ turėtų būti įrašyta „politinių organizacijų“. Pritarti
188.
kanceliarijos Teisės departamentas
68 Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 5 dalį politinė partija negali būti registruojama rinkimų politinės kampanijos dalyve Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su Kodekso 71 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią politinės partijos gali kelti kandidatus į Respublikos Prezidentus, taip pat su kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). Pritarti Pritarus šiai Teisės departamento pastabai, kad Prezidento rinkimuose kandidatus kelia ir politinė partija, taip pat turi būti tikslinama ir 65 straipsnio 8 dalis, atsižvelgiant ir į Teisės departamento 61 p.:
„8. Teisę būti kandidatais turintys fiziniai
asmenys rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti registruojami savo pačių prašymu arba pagal politinės partijos arba rinkimų politinio komiteto teikimą. Šie asmenys pagal jų prašymą gali būti registruojami Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, vienmandatėje savivaldybių tarybų merų rinkimų apygardoje. Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje jie gali būti registruojami politinės partijos, o vienmandatėje savivaldybių tarybų merų rinkimų apygardoje – politinės partijos arba politinio komiteto teikimu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 65 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią rinkimų politinės kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų (turėtų būti – ir merų) rinkimuose galėtų būti registruojamas rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, taip pat 72 straipsnio 1, 2 dalių ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl rinkimų komitetų teisės kelti šiuose rinkimuose kandidatus yra iš esmės analogiškos kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr.
XIVP-1280 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų, ir kuri yra nurodytame projekte siūlomo nustatyti rinkimų komiteto statuso (kaip nuolat veikiančio didelį steigėjų bei narių skaičių turinčio juridinio asmens) elementas, todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1280 rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas įvertintas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijai. Nepritarti Šias nuostatos detaliai reglamentuotos Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 ir dėl kurių yra priimtas politinis sprendimas. Tik 2023 m. įvyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pastaboje minėtas terminas bus sutrumpintas iki 85 dienų. 190. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 Kodekso 65 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip perteklinė, nes jos nuostatose nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis.
Nepritarti Ši nuostata skirta nuosekliai reglamentuoti, kaip ir kokiuose rinkimuose fiziniai asmenys gali būti registruojami politinės kampanijos dalyviais. Todėl šios nuostatos reikalingos. 191. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
97103 1N 9N Kodekso VIII skyriuje įtvirtintas rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – ir kampanijos dalyvis) institutas. Nors pati kampanijos dalyvio sąvoka nėra pateikiama, yra nustatoma galimybė būti kampanijos dalyviais (65 straipsnis), nustatomos jų teisės ir pareigos (67 straipsnis), reglamentuojama registravimo tvarka (68 straipsnis) ir statuso praradimas (69 straipsnis). Kampanijos dalyvio statusas Kodekse iš esmės siejamas su rinkimų politinės kampanijos finansavimu – aukų priėmimu, įsipareigojimų prisiėmimu, teise į rinkimų užstato grąžinimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skirtingai nei galiojančiuose rinkimų įstatymuose, politinės kampanijos statuso įgijimas nėra siejamas su kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu, t. y. šios dvi sąvokos – kandidato ir kampanijos dalyvio – nėra tapačios, o kandidatas gali ir nebūti registruotas politinės kampanijos dalyviu. Tokiu atveju jis neturėtų teisės rinkti aukų, prisiimti su rinkimų politine kampanija susijusių įsipareigojimų (67 straipsnis), negalėtų apmokėti su rinkimų politine kampanija susijusios atlygintinos politinės reklamos (96 straipsnis).
Tačiau kandidato, nesančio kampanijos dalyviu, atžvilgiu negaliotų apribojimai skleisti jį kompromituojančią medžiagą, jei neužtikrinamas atsakomosios nuomonės skelbimas (98 straipsnio 2 dalis), lygiateisiškumo reikalavimas skleidžiant neatlygintiną informaciją (98 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kandidatams nebūtų taikomi kampanijos dalyviams skirti rinkimų agitacijos draudimai (104 straipsnis), sankcijos už nepriimtinų aukų priėmimą (112 straipsnis), neturėdamas teisės prisiimti įsipareigojimų dėl rinkimų politinės kampanijos, neprivalėtų teikti ir šios kampanijos finansavimo ataskaitų (120 straipsnis). Kartu Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų teisės prižiūrėti, kaip kampanijos dalyviu nesantis kandidatas laikosi Kodekso reikalavimų (122 straipsnis), o jo padaryti bet kokie rinkimų politinės kampanijos finansavimo pažeidimai nebūtų laikomi šiurkščiais Kodekso pažeidimais pagal 194 straipsnį. Projekto, kuriuo teikiamas Kodeksas, aiškinamajame rašte nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pasirinkta iš esmės atskirti kandidato statusą nuo politinės kampanijos dalyvio statuso, todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti šį siūlomą teisinį reguliavimą. Vis dėlto, manome, kad dėl siūlomų esamo teisinio reguliavimo pakeitimų būtų apribota rinkimų politinės kampanijos finansavimo proceso kontrolė, sumažėtų finansavimo skaidrumas ir galėtų būti neigiamai paveiktas visas rinkimų rengimo ir vykdymo procesas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Vyriausybės siūlymą, tikslinti Kodekso 65 straipsnio reglamentavimą. 1. Pasiūlymas:
Papildyti Kodekso 65 straipsnį nauja dalimi: „1.
Rinkimų politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kompanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka“. 2. Pasiūlymas: Papildyti Kodekso 65 straipsnį nauja dalimi:
„9. Kandidatai, esantys kandidatų sąraše, neįgyja politinės
kampanijos dalyvio statuso, jų rinkimų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama jiems atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iškėlusios politinės organizacijos) laikantis šiame kodekse nustatytų reikalavimų. 3. Pasiūlymas: Patikslinti 97 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, po žodžių rinkimų politinės kampanijos dalyvius įrašant žodžius „ir (ar) jų keliamus kandidatus“. Patikslinti 103 straipsnio 1 dalies antro sakinio reglamentavimą, po žodžių rinkimų politinės kampanijos dalyviams įrašant žodžius „jų iškeltiems kandidatams“. 192. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
672 3N Neaišku, kodėl Kodekso 68 straipsnio, skirto rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimui, 2 dalyje apibrėžiama rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Svarstytina, ar ši nuostata, kuria įtvirtinta savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio pareiga turėti specialią šiai kampanijai skirtą sąskaitą, negalėtų būti perkelta į 67 straipsnį, kuriame nustatytos rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisės ir pareigos šios kampanijos finansavimo srityje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0868 9N Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma ne kaip vienas iš šios dalies punktų, kuriuose yra išvardyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami duomenys, o kitoje dalyje. Pritarti 194.
kanceliarijos Teisės departamentas
8 Kodekso 68 straipsnio 9 dalyje žodžiai „priėmimo ir“ išbrauktini, nes rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso įgijimas turėtų būti siejamas tik su viena aplinkybe – sprendimo paskelbimu
„svetainėje“ įrašytina „interneto“. Pritarti
2022-04-2668 10N
užregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą. 2. Kandidato ar kandidatų sąrašo registracija atšaukiama nuo tos dienos, kai yra panaikinamas politinės kampanijos dalyvio statusas. Pritarti Nuostatas įtvirtinti kodekso 68 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą. 196. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17 Kodekso 69 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „politinė“ įrašytina „politinės“, o prieš žodį „kampanijos“ taip pat reikėtų įrašyti „politinės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
vietoj žodžio „dienoms“ įrašytinas žodis „dienų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 70 straipsnio „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“ 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis – be kita ko, „kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“ – vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai tos rinkimų apygardos rinkėjų.
Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas, atsakingai įvertinant, ar tikrai visais atvejais Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje (pavyzdžiui, pasienio zonoje) įvesta nepaprastoji padėtis arba visoje teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija (pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno griūties rizikos arba sausros) būtinai pasunkintų rinkėjų parašų rinkimą, ypač kitose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse esančiose apygardose, ir dėl to tikrai yra būtina nustatyti mažesnį nurodytomis aplinkybėmis surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Šio punkto nuostatas dėl karantino ir ribojimų taip pat reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad karantinas turėtų būti paskelbtas ir ribojimai nustatyti būtent toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija; taisytina formuluotė
„ribojimus, kurie riboja“; prieš žodį „apygardos“ reikėtų įrašyti žodį
„rinkimų“ (šiame punkte dukart); žodis „paremia“ keistinas žodžiais „turi
paremti“.
Atitinkamai taisytina šio straipsnio 3 dalis, taip pat 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį reikalavimas parašais paremti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir (arba) kandidatą į merus nurodytomis aplinkybės būtų apskritai netaikomas, bei 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame siūlomas analogiškas reguliavimas dėl reikalavimo parašais paremti kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą netaikymo. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies ir nuostatas iš dėstyti taip:
„2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti
renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai, kurie riboja galimybę trukdo rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti paremia ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi šie ribojimai.“ 199.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Svarstytina, ar siekiant didesnio teisinio aiškumo Kodekso 70 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą“, negalėtų būti patikslinta, po žodžio „sąrašą“ įrašant „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Pagal Kodekso 70 straipsnio 3 dalį, partijos keliamam kandidatui vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pažymėtina, jog vien tai, kad partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą.
Juolab kad pagal Kodekso 70 straipsnį Seimo rinkimuose partijos keliamo kandidatų sąrašo rinkėjai taip pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio
yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį.
Šiuo aspektu reikėtų koreguoti Kodekso 70 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, taip pat šios dalies trečiajame sakinyje atsisakytina nuostatos, pagal kurią rinkėjų paramos parašais nereikėtų partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje per pirmalaikius ir pakartotinius Seimo nario rinkimus, jeigu prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą. Mūsų nuomone, lygios rinkimų teisės nepažeistų šios dalies nuostata
„Šie reikalavimai netaikomi pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose
siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“. Nepritarti Analogiškos nuostatos yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. Visur nuostatos taikomos tik partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas. 201. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 71 straipsnio „Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 1 dalis taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodį „Kandidatais“ šioje dalyje reikėtų pakeisti žodžiu „Kandidatu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 71 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„kelti, remti“ siūlome įrašyti žodžius „kelti ir remti“, kad šioje dalyje
minima partijos parama jos keliamam kandidatui aiškiau atsiskirtų nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos partijų paramos kandidatams, kurių jos nekelia. Pritarti 203.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 72 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius
„į merus“ įrašytinas žodis „kandidatu“; žodis „neturintys“ keistinas žodžiu
„neturinčių“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba
likviduojamo rinkimų komiteto“. Dėl šios dalies nuostatos, kad asmenį kandidatu į merus gali iškelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, žr. pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgiant į Kodekso 72 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad ir Kodekso 72 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „partija arba rinkimų komitetas“ reikėtų įrašyti patikslinimą „šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys“, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Šioje dalyje prieš žodį „pateikdami“ dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume įrašyti „šio kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą); žodis „bendrą“ išbrauktinas. Pritarti
2
narius, merus kėlimas
iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, įregistruotų įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso. 2.
gali kelti partija arba rinkimų komitetas, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso. Partija arba rinkimų komitetas pateikiadami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos, rinkimų komiteto įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių. Pritarti iš dalies Šio straipsnio 2 dalies nuostatos patikslintos pagal Teisės departamento pastabą. 206. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
41 Kodekso 72 straipsnio „Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas“ 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą“. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą (akivaizdu ir tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas; taip pat reikėtų išbraukti žodį „joje“ ir perteklinę formuluotę „pagal šio kodekso numatytą tvarką“).
Tačiau, mūsų nuomone, nurodytos 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos apskritai reikėtų atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Manome, kad lygios rinkimų teisės nepažeistų šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais. Nepritarti Manytina, kad jau dalyvavęs rinkimuose ir surinkęs reikiamą parašų skaičių kandidatas turi visuomenės palaikymą ir tikėtina, kad laiko tarpas iki pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų nėra toks didelis ir visuomenės požiūris gali būti nepasikeitęs. 207.
kanceliarijos Teisės departamentas
42 Pagal Kodekso 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas partijos (turėtų būti –
„politinės organizacijos“) keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų
sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija (turėtų būti – „politinė organizacija“) taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Manome, kad šios nuostatos taip pat turėtų būti atsisakyta. Be jau nurodytų argumentų, aktualių merų rinkimams, būtent kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos (taigi ir vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui, pažymėtina ir tai, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų
„užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato
tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė,. Nepritarti Visur nuostatos taikomos tik politinėms partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas nuo politinių komitetų.
Taip pat nuostatos patikslintos pagal analogiją „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“. 208. Kauno,
277234 Nepagrįstais laikome ir reikalavimus rinkimų komitetams dėl kandidatų sąrašų paramos, kai tokie reikalavimai nėra taikomi politinėms partijoms (RK 72 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taip pat spręstinas klausimas ar neturėtų politinė organizacija visgi pasitikrinti ar dar turi rinkėjų palaikymą, jei ji, nors ir kėlė kandidatą mero rinkimuose ir sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose, tačiau juose negavo mandato. Analogiškai, kandidatų sąrašo parėmimo reikalavimai neturėtų būti taikomi rinkimų komitetams ir Europos parlamento rinkimuose, kai atitinkamos išimtys yra daromos politinėms partijoms (RK 73 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant rinkėjų parašų rinkimas galėtų būti privalomas visoms politinėms organizacijoms, jei jie paskutiniuose rinkimuose nebuvo gavę mandato savivaldos ar Europos parlamento rinkimuose. Nepritarti Visur nuostatos taikomos tik politinėms partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas nuo rikimų komitetų. Taip pat nuostatos patikslintos pagal analogiją „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“. 209. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 73 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius
„ne vėliau“ reikėtų įrašyti žodį „įregistruoti“ (tačiau kartu dėl šios dalies
nuostatos, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies).
Šioje dalyje žodis „atitinkančių“ keistinas žodžiu „atitinkantys“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai
„arba likviduojamo rinkimų komiteto“; prieš žodį „pateikdami“, siekiant
didesnio teisinio aiškumo, įrašytina „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba
„šio kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“
(atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą). Pritarti iš dalies Nepritarta Teisės departamento pastabai dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Šios nuostatos detaliai reglamentuotos Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 ir dėl kurių yra priimtas politinis sprendimas. Tik 2023 m. įvyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pastaboje minėtas terminas bus sutrumpintas iki 85 dienų. 210. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31 Pagal Kodekso 73 straipsnio „Kandidatų į Europos Parlamento narius kėlimas“ 3 dalies 1 punktą reikalavimas, kad kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus [kandidatų] sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems [kandidatų] sąrašams.
Atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalį, pagal kurią kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija arba rinkimų komitetas, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijų, o apie politinių organizacijų keliamus kandidatų sąrašus. Tačiau šios nuostatos taip pat siūlytume atsisakyti, nes, mūsų nuomone, per eilinius rinkimus preziumuojant, kad politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė. Nepritarti Visur nuostatos taikomos tik partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas nuo politinių komitetų. Laikomės principo, kad ankščiau dalyvavęs jau turi pakankamą visuomenės palaikymą
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0875 Atsižvelgiant į Kodekso 75 straipsnio
„Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai
dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir kitose Kodekso nuostatose. Pritarti 212.
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose sudaroma ne viena daugiamandatė rinkimų apygarda
kanceliarijos Teisės departamentas
13 Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje politinė organizacija gali kelti tik vieną kandidatą, todėl sąrašas gali būti tik „vienmandatėse rinkimų apygardose“ keliamų kandidatų („kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašas“,“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
123479 Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 7 punkte ir 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „veikiančiame“ įrašytinas žodis „veikiančio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 75 straipsnio 2 dalies formuluotė „Kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, teikiantis pareiškinius dokumentus, dar nėra kandidatas, ir derinant ją su šio straipsnio 3 dalimi, keistina formuluote „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
762312 Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 2 punkte yra nurodytas asmenų, keliamų arba keliančių save kandidatais, pareiškinio dokumento pavadinimas „anketa“, tačiau Kodekso 76 straipsnio pavadinime ir daugelyje kitų Kodekso nuostatų šis dokumentas vadinamas „kandidato anketa“; siūlome sąvoką „kandidato anketa“ nuosekliai vartoti visame Kodekso tekste. Pritarti 217.
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte pirmą kartą minint instituciją, reikėtų nurodyti visą jos pavadinimą „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ ir įvesti trumpinį
„Valstybinė mokesčių inspekcija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste
straipsnio 4 dalies). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26 Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „sutikimą“ įrašytinas žodis „sutikimas“, o žodis „šios“ išbrauktinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2388 Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 3 dalies 8 punkte žodis
„fotonuotrauka“ keistinas žodžiais „kandidato nuotrauka“ (arba „kandidato
fotografija“), o prieš žodį „biografija“ įrašytinas žodis „kandidato“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „Asmens, keliančio save kandidatu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
33110 Pažymėtina, kad nei Kodekso 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose Kodekso nuostatose nėra nurodyti asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, pareiškiniai dokumentai. Jeigu šiuo atžvilgiu būtų papildyta Kodekso 75 straipsnio 3 dalis ir jos 1 punktas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir šios dalies 10 punktą (kadangi Respublikos Prezidento rinkimai vyksta vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, asmeniui, keliančiam save kandidatu į Respublikos Prezidentus, atstovaujama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje). Pritarti 222.
kanceliarijos Teisės departamentas
327 Pagal Kodekso 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliančio save kandidatu, pareiškinių dokumentų yra pasirašytas įsipareigojimas, jeigu bus išrinktas į pareigas, nutraukti su jomis nesuderinamą veiklą. Neaišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje toks reikalavimas nėra nustatytas asmeniui, keliamam kandidatu. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte žodis „paties“ išbrauktinas kaip perteklinis, o formuluotė „veiklą, nesuderinamą su išrinkto nario statusu“ tikslintina, vietoj „išrinkto nario statuso“ nurodant konkrečias Seimo nario, mero, galbūt ir Respublikos Prezidento pareigas. Pritarti
3 11N Papildyti 75 straipsnio 3 dalį nauju punktu: „11) trumpa rinkimų programa pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 76 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu“. Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu diskutuota ir nutarta vartoti žodį „kandidatas“. 225. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „tapatybę“ įrašytini žodžiai „ir pilietybę“ (plg. su 85 straipsnio 4 dalimi). Pritarti
18 Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad kandidato anketoje kandidatas turi pateikti rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Abejotina, kad konkrečiu atveju duomenų subjekto sutikimas atitiktų Reglamente įtvirtintus reikalavimus sutikimui, pavyzdžiui, laisvos valios kriterijų.
Tais atvejais, kai asmens duomenys, tvarkomi įgyvendinant teisės aktuose nustatytą ir duomenų valdytojui taikytiną prievolę, o duomenų subjektai neturi faktinės galimybės priimti sprendimo, ar duomenų valdytojas gali rinkti jo asmens duomenis valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų, o taip pat, iš kokių konkrečiai šaltinių duomenų valdytojas gali rinkti jo asmens duomenis, toks jo sutikimas negalėtų būti laikomas laisvai duotu. Aptariamu atveju aktualu įvertinti ir neigiamų pasekmių tikimybę (Reglamento preambulės 42 konstatuojamoji dalis), t. y. „[s]utikimas neturėtų būti laikomas duotas laisva valia, jei duomenų subjektas faktiškai neturi laisvo pasirinkimo ar negali atsisakyti sutikti arba sutikimo atšaukti, nepatirdamas žalos“ (bet kokių neigiamų pasekmių dėl atsisakymo sutikti ar sutikimo atšaukimo). Rinkimų kodekso kontekste pastebėtina, kad asmeniui atšaukus sutikimą, jam apribojama galimybė būti kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus, t. y. asmuo privalo sutikti, kad jo kandidatūra būtų svarstoma (tai matyti ir iš pačios Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies formuluotės: „Kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti šiuos duomenis“). Inspekcija pažymi, kad vien tai, kad duomenų subjektas gali laisvai pasirinkti, ar teikti savo asmens duomenis, siekdamas pasinaudoti tam tikra teise, savaime nereiškia, kad jo asmens duomenys tokiais atvejais būtų tvarkomi jo sutikimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, kad Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies kontekste duomenų subjekto sutikimas galėtų būti tinkama teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, nes VRK turi pareigą juos tvarkyti aptariamu būdu.
Taigi siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip: „<...> taip pat atitinkamos formos ir turinio patvirtinimą, kad susipažino su jo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą“[⁵]. Pritarti Pasiūlymas 8 punkto nuostatas išdėstyti taip: „8) ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis. Jeigu jis yra ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, pateikti informaciją, kada jis buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį sutikimą patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;“ 227.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1283 Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje įrašo, jog jis yra arba buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ jis turėtų pateikti Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš minėtų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ar merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.
Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalauti iš jų pateikti dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pati gauti tokius duomenis iš kompetentingų institucijų, būtų konstituciškai nepagrįsta. Tačiau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose ši informacija yra būtina, nes pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kartu yra kitos valstybės pilietis. Todėl šiuose rinkimuose atitinkami duomenys ir dokumentai turėtų būti pateikiami ne Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu, o visais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, anketoje „papildomai įrašyti duomenis [apie] Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą“ (siūlytume formuluoti reikalavimą anketoje įrašyti duomenis, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų).
Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 1 dalies
nustatyti asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Seimo narius, taikytiną reikalavimą anketoje įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų (svarstytina, ar tokie bendri (vienodi) reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir Respublikos Prezidentus neturėtų būti nustatyti kartu tame pačiame Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte). Pritarti Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pasiūlymus. 228.
18 Vadovaujantis Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kandidatas kandidato anketoje privalo įrašyti, ar jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat pateikti atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalį sutikimas yra tik viena iš sąlygų, kuriomis vadovaujantis galima tvarkyti asmens duomenis. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 11 punktu, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Papildomas sąlygas sutikimui numato ir Reglamento 7 straipsnis. Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte aptariamu atveju siūlome apsvarstyti galimybę asmens duomenis tvarkyti ne vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu (t. y. duomenų subjekto sutikimu), o Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktu (t. y. kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas).
Papildomai informuojame, kad duomenų subjektai apie asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami (o ne gaunamas sutikimas) Reglamento
straipsnyje (kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto) numatyta tvarka. Pritarti Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir į Teisės departamento pasiūlymus. 229. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
žodį „pateikti“ reikėtų įrašyti „turi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8116711 Pagal Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti, „ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; rinkimų plakate turi būti pažymėta „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Sąlygą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ šiose nuostatose siūlome išbraukti kaip beprasmę kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Ši sąlyga niekada nebuvo ir nėra numatyta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, pagal kurį asmenys prisipažino arba buvo pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; rinkimų įstatymuose ji buvo siejama su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir liko neišbraukta, kai reikalavimas paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis įstatymuose panaikintas. Ši sąlyga taip pat išbrauktina 81 straipsnio 6 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje, kurioje ji paminėta triskart. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte taip pat išbrauktina išlyga „išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji niekaip nesusijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Kodekse nenumatoma kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su jokių kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis). Šio punkto antrojo sakinio pradžioje, prieš nuostatą „Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta <...>“, įrašytina tikslinanti sąlyga „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su nurodytomis tarnybomis,“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (žr.
leidžia ne Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybės rinkimų komisija, todėl įvertintina, ar nurodytoje nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžio
„Vyriausiosios“. Šiame punkte vietoj žodžių „šioje dalyje“
įrašytina „šiame punkte“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
112 Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte išbrauktina nuostata „Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, nes pagal ši punktą kandidato anketoje privalo būti pateikiama informacija tik apie po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės teismų nuosprendžius. Šiame punkte taip pat vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“, o vietoj žodžių „teismo sprendimu“ –
„teismo nuosprendžiu (sprendimu)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0876 6N Svarstytina, ar Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir analogiška šios dalies 12 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie tai, kad kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų būti įtvirtintos ne 76 straipsnyje, kurio reguliavimo dalykas yra kandidato anketa, bet kitame, pavyzdžiui, 85 straipsnyje, arba naujame atskirame straipsnyje. Pritarti Reikalavimai įrašui plakatuose nustatyti šio straipsnio naujoje dalyje. 233. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 76 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos
„kandidatas į Respublikos Prezidentus“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo,
siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“.
Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu diskutuota ir nutarta vartoti žodį „kandidatas“. 234. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „trejus“ reikėtų įrašyti žodį „pastaruosius“, o formuluotę „deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje“ siūlytume pakeisti, pavyzdžiui, taip: „turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
34
būti 3 ir 4 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
855432218 Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją
su šios dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė, kurios pilietis jis yra“ ir 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojama sąvoka „pilietybės Europos Sąjungos valstybė narė“. Siūlome visose šiose nuostatose vartoti vieną pasirinktą sąvoką, kurioje būtų minimas teisiškai tikslesnis pilietybės, o ne kilmės požymis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
32 Pagal Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatytos teisinės pasekmės, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsniu). Nepritarti Pasyviosios teisės apribojimas yra nustatytas Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisinės pasekmės kodekse yra numatytos 81 straipsnio 7 dalyje – kandidato registracijos panaikinimas. 238. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 77 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Ta pati partija, rinkimų komitetų <...> sudarydama“ įrašytina „Ta pati partija, tas pats rinkimų komitetas <...> sudarydami“ arba vietoj „Ta pati partija, rinkimų komitetų“ įrašytina „Ta pati politinė organizacija“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Kodekso 77 straipsnio 6 dalies formuluotę „partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai, rinkimų komitetui ar kitoms partijoms ir rinkimų komitetams“ reikėtų patikslinti ir kartu išdėstyti lakoniškiau: „politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms“. Pritarti 240.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08
Pagal Kodekso 78–80 straipsnių eiliškumą pirmiausia, 78 straipsnyje, būtų reguliuojamas rinkėjų parašų rinkimas, po to, 79 straipsnyje, – rinkėjų parašų rinkimo lapų ir pareiškinių dokumentų tikrinimas, ir tik paskiausiai, 80 straipsnyje, būtų nustatyta, kuriai rinkimų komisijai turi būti teikiami pareiškiniai dokumentai, kuriuos gavusios rinkimų komisijos išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Svarstytina, ar 80 straipsnis, atsižvelgiant į jo reguliavimo dalyką, neturėtų būti perkeltas prieš 78 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0878
pateikimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje formuluotė „asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „asmuo, keliantis save kandidatu“; žodis „savivaldybės“ išbrauktinas, nes Seimo rinkimuose savivaldybių rinkimų komisijos nesudaromos. Pritarti
1
terminai ir būdai
teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu – apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Pritarti Taip pat straipsnio nuostatos patobulintos, pagal Teisės departamento pastabą. 244. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Neaišku, kodėl Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nenurodoma valanda, kurią baigiamas pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (plg. su šio straipsnio 1, 2, 4 dalimis).
Siūlome vietoj formuluotės „ne vėliau kaip likus 70 dienų“ įrašyti „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 70 dienų“, vietoj „ne vėliau kaip likus 65 dienoms“ – „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms“. Šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj „teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ siūlome įrašyti „pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ (pareiškinių dokumentų teikimo pradžios terminas jau nurodytas šios dalies pirmajame sakinyje). Šioje dalyje vietoj žodžių „nusprendusio išsikelti“ įrašytina „keliančio save“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
būti 5–7 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Vietoj formuluotės „per 2 mėnesius“ įrašytina „po 2 mėnesių“, nes iš konteksto matyti, kad turimas omenyje ne bet koks terminas iki 2 mėnesių, o maksimalus terminas – būtent 2 mėnesiai; formuluotė „anksčiau kaip per 2 mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po 2 mėnesių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 80 straipsnio 5 dalies (pataisius numeraciją – 7) siūloma įtvirtinti vienintelį pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, ir kt. Rinkimų metu tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Siekiant užtikrinti įvairias galimybes pateikti pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms, jų pateikimas elektroniniu būdu nustatytinas kaip alternatyva įprastam popierinių dokumentų pateikimui. Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma yra įtvirtinta
Nepritarti pirmai siūlymo daliai, nes rinkimų procese siekiame atsisakyti popieriaus. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti sklandų sistemų veikimą net ir sunkiomis sąlygomis. Pritarti antrai pasiūlymo daliai. 248. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0879 Atsižvelgiant į Kodekso 78 straipsnio „Rinkėjų parašų rinkimas“ pavadinimą ir 1–5 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvokas „rinkėjų parašų rinkimas“ ir „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, nebent būtų įvesti trumpiniai „parašų rinkimas“ ir „parašų rinkimo lapas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 78 straipsnio 1 dalyje formuluotė „priima motyvuotą atsisakymą juos išduoti“ keistina formuluote „priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti“. Pritarti 250.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 78 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti rinkėjų parašų rinkimo lapo tekstas tikslintinas taip:
kanceliarijos Teisės departamentas
5
žodis „rinkimus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0880
žodis „rinkimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13 Kodekso 79 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys ir šio straipsnio 3 dalis derintini tarpusavyje, nes iš dalies dubliuojasi. Pritarti iš dalies Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija, tikrinant kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus. 254.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 79 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio
„Parašus“ įrašytina „Rinkėjų parašų rinkimo lapus“ (arba – „Parašų rinkimo
lapus“, jeigu būtų įvestas toks trumpinys); žodžius „rinkimų apygardos“ siūlytume išbraukti (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją); žodis „šio“ išbrauktinas; formuluotę „piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą)“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatą ar kandidatų sąrašą“; vietoj konstrukcijos „suskaičiuoja <...> parašų skaičių“ įrašytina „suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius <...> parašus“. Pritarti
2
rinkimų lapų tikrinimas
komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus
elektroniniu būdu, nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Pritarti Taip pat 2 dalies nuostatos patobulintos, pagal Teisės departamento pastabą. 256. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32 Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodį „apygardos“ įrašytina „rinkimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
35 Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „to paties kandidato“ įrašytina „tą patį kandidatą“, o vietoj žodžio „kandidato“ – „kandidatų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
36 Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „duomenis“ įrašytina „duomenų“. Neaišku, kokia „šiame straipsnyje tokiais atvejais numatyta duomenų įrašymo tvarka“ turima omenyje, nes šiame straipsnyje tokia tvarka nenustatyta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
būti 5–7 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 5) formuluotę „terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti“ siūlome pataisyti taip: „terminą trūkumams pašalinti, ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
67 Kodekso 79 straipsnio 7 ir 8 dalių (pataisius numeraciją – 6 ir 7) nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad jos neapima tų situacijų, kai pareiškiniai dokumentai teikiami ir rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai (Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ir iš dalies Seimo rinkimuose).
Nepritarti Prezidento ir EP rinkimuose pati VRK tikrina parašus ir pati priima sprendimą registruoti ar neregistruoti. Šios dalys yra skirtos tik tiems atvejams, kai parašus tikrina ir pareiškinius dokumentus teikia apygardų, savivaldybių komisijoms. 262. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4567 N Kodekso 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas, kita vertus, numatomas teisinis reguliavimas atrodo neišsamus (nenuoseklus). Šio straipsnio 4 dalies punktuose yra išvardytos aplinkybės, kai kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas. To paties straipsnio 5 dalies nuostatoje, kad „jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą“, iš esmės nėra jokio naujo, palyginti su 4 dalimi, norminio turinio (išskyrus tai, kad yra nurodyta sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priimanti institucija –Vyriausioji rinkimų komisija, bet ji galėtų būti nurodyta ir 4 dalyje). Neaiškus yra ir 4 bei 5 dalių santykis su to paties straipsnio 6 dalimi: joje iš dalies dubliuojamas minėtų anksčiau išdėstytų nuostatų norminis turinys (plg.
4 dalies 1 punktą su 6 dalyje numatyta aplinkybe, kad kandidatas neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4 straipsnio 2, 3 punktus – su
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku); kita vertus, nors 4 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas atrodo baigtinis,
kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo registravimas (jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas šiurkščiai pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo taisykles arba kandidatas pažeidė reikalavimą pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), tačiau tai daroma nenuosekliai: konkrečiai įvardijus atvejį, kad kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nepateikia duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (nors šį atvejį iš esmės apimtų plačiau suformuluota aplinkybė „jeigu kandidatas pateikia klaidingus pareiškinius dokumentus“), reikėtų įvardyti ir kitą rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo anketoje atvejį, kai turėtų kilti tokios pat pasekmės, – jeigu kandidatas nenurodo apie po 1990 m. kovo
nusikalstamos veikos padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 6 dalyje nustatyta norma, pagal kurią kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nenurodo apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, visa apimtimi yra atkartota ir to paties straipsnio 7 dalyje.
Be to, neaišku, kuo tarpusavyje skiriasi Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktini veiksmai, nurodyti šio straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija po rinkimų dienos panaikina kandidato registravimą arba atšaukia kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikėtų vartoti sąvoką „kandidatų sąrašo registravimo panaikinimas“ (vartojamą to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse), o ne „kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas“ (atitinkamai reikėtų pataisyti ir 44 straipsnio 2 dalį). Atsižvelgiant į visa tai, Kodekso 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, panaikinant jų dubliavimąsi, vidines prieštaras ir 4–6 dalis išdėstant naujai.
Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas diskutuotinas nuostatas išdėstyti taip: „4.
Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų;
2) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar pareiškiniuose dokumentuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija;
3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti;
5) renkant parašus, buvo pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai;
6) kandidatas arba partija, iškėlusi kandidatą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą;
7) kandidatas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse. 5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas);
2) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti;
3) renkant parašus, pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai;
4) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą;
5) kandidatų sąrašas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse.“ Taip pat pagal pastabas patikslintos šio straipsnio 6, 7, 8 dalys. 263. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
67 Kodekso 81 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato arba kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos.
Teisės normos, pagal kurią, jeigu pagrindas panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą nustatomas likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, tai nebegali būti daroma ir yra leidžiama dalyvauti rinkimuose, nors iš anksto žinoma, kad po rinkimų to kandidato arba kandidatų sąrašo registravimas bus panaikintas, prasmė yra visiškai nesuprantama. Mūsų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti įgaliojimus panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą, nesvarbu, kiek dienų yra likę iki rinkimų dienos, taip pat po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (šiuo aspektu 81 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas taip pat reikėtų patikslinti). Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nustatant, kad VRK turi teisę panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą 12 dienų iki rinkimų. Ši nuostata buvo diskutuota darbo grupėje ir prieita išvados, kad negalima naikinti registracijos, kai jau yra atspausdinti biuleteniai ar juo labiau prasidėjęs balsavimo procesas. 264. Vyriausioji rinkimų komisija
78
6.
neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo ir informacijos pateikimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis nuostatas, numatytas šiame kodekse, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo (jungtinio sąrašo) ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus Panaikinus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą registravimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.
savivaldybės tarybos narius, į merus, į Europos Parlamento narius kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir iki rinkimų dienos ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, arba Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gavo duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu. Pritarti Nuostatos taip pat patobulintos pagal Teisės departamento pastabas. 265. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad panaikinus kandidato registravimą už jį paduoti rinkimų reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais.
Kadangi, panaikinus kandidato registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ne tik merų, bet ir kituose rinkimuose, vykdomuose vienmandatėse rinkimų apygardose, atitinkamą 81 straipsnio 6 dalies nuostatą siūlome formuluoti taip: „Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
851761948 Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą iki rinkimų dienos patikrinti kandidatų, anketoje nenurodžiusių apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis šiuo aspektu. Svarstytina, ar šiai pareigai įvykdyti neturėtų būti nustatytas ankstesnis terminas, kad, prireikus, kandidato registravimas galėtų būti panaikinamas dar iki rinkimų, o ne jau po jų.
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė
„šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų
būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė
„šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų
būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto). Kodekso 81 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti norma, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (tačiau pakoregavus formuluotę), turėtų būti perkelta į 194 straipsnį, kuriame nurodyta, kas laikoma šiurkščiais šio kodekso pažeidimais; koreguojant formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, kada (iki rinkimų, iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ar po jų nustatymo) paaiškėja (yra nustatoma arba pripažįstama), kad asmuo bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, – šiurkštus šio kodekso pažeidimas yra Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje.
Manytina, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu reikėtų laikyti (ir nurodyti Kodekso 194 straipsnyje) ir reikalavimo anketoje pateikti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą informaciją apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „Prezidentus“ įrašytinas žodis „Respublikos“, o prieš žodžius „instituciją“, „institucijos“ – žodis „valstybės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0882 Kodekso 82 straipsnio pavadinimas „Kandidatų į Respublikos Prezidentus rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai“ tikslintinas, pavyzdžiui, taip: „Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, rinkėjų parašų rinkimo sutrumpinti terminai“. Pritarti 269.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0882 Kodekso 82 straipsnyje išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė
„Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio
„anksčiau kaip po dviejų mėnesių“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats
terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu); konstrukcijoje „negali būti nustatytas <...> ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas“ dalelytė „ne“ išbrauktina. Pritarti
1
rinkimų komisija. apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Konkrečius rinkimų komitetų rinkimų numerius iš rinkimų komitetams rezervuotų numerių burtais nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 83 straipsnio 3 dalyje neatsižvelgta į tai, kad koalicijas gali sudaryti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai; prieš žodį „numerį“ įrašytina „rinkimų“; formuluotėje „partijos – koalicijos dalyvėms“ vietoj žodžio
„partijos“ turėtų būti žodis „partijoms“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Iš Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip nustatomi kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose (iš 130 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad jie nustatomi pagal abėcėlę, bet dėl teisinio aiškumo tai galėtų būti nustatyta
turimas omenyje daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas, ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašas.
Pritarti iš dalies Vienmandatėse apygardose rinkimų numeriai nenustatomi, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatų rinkimų numeris tai yra jo numeris kandidatų sąraše. Jau yra kodekse paminėta, kad daugiamandatėje apygardoje sąraše kandidatai turi savo numerius, tad abejojame, ar reikia kartotis. 4 dalyje nieko nereikia tikslinti
kanceliarijos Teisės departamentas
444 Pagal Kodekso 84 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti, be kita ko, kandidatus ir kandidatų sąrašus, tačiau nei šiame straipsnyje, nei 81 straipsnyje „Kandidatų registravimas“ nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, taip pat dėl jų registravimo panaikinimo. Pritarti iš dalies Patikslinta Rinkimų kodekso 44 straipsnio 4 dalis, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 274. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 84 straipsnio 1 dalyje formuluotę „kandidatų sąrašų kandidatų“ reikėtų pakeisti formuluote „šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų“. Neaišku, kodėl šioje dalyje nėra numatytas vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų arba išsikėlusių kandidatų rinkimų numerių skelbimas. Pritarti iš dalies Pritarti pirmai siūlymo daliai, nepritarti antrai, nes vienmandatininkai neturi numerių. Taip būdavo iki šiol. 275. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 85 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kokia informacija
„pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus
dokumentus“ būtų neterminuotai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.
Ši formuluotė tikslintina, nes pagal ją nėra pagrindo skelbti išsikėlusių kandidatų duomenų. Atsakingai įvertintina, ar visą šioje dalyje nurodytą informaciją būtina skelbti neterminuotai. Nepritarti Analogiška nuostata yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. Nuspręsta, kad tokios informacijos skelbimo tikslas yra tinkamas visuomenės informavimas apie siekiančius dalyvauti politikoje asmenis. 276. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
punkto turėtų būti 2–4 punktai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pataisius numeraciją – 2 punkte) taisytina formuluotė „deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, <...> išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti duomenys, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, tarp jų – duomenys apie tai, ar kandidatui „kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu“. Siūlome šią nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą, pagal kurį asmuo, siekiantis tapti kandidatu, anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.
Kodekso 85 straipsnio 2 dalies formuluotėje
„paskutinį gyvenamosios vietos adresas“ vietoj žodžio „paskutinį“ turėtų būti
žodis „paskutinės“. Pritarti
2 Rinkimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš duomenų, skelbiamų Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad „Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina įvertinti, kokiu tikslu skelbiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje ir ar tokios informacijos paskelbimas yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui pasiekti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Rinkimų kodekso
komisijos interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų gyvenamosios vietos adresai. Be to, Rinkimų kodekso 76 straipsnyje, reglamentuojančiame kandidatų anketos turinį, nėra numatyta, kad kandidatas anketoje turi nurodyti savo paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, todėl neaišku, iš kur ši informacija būtų gaunama. Pritarti
2 Rinkimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VRK interneto svetainėje, be kitų asmens duomenų, turi būti skelbiamas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Iš Rinkimų kodekso nėra aišku, kokiu tikslu yra būtina skelbti šiuos asmens duomenis, todėl Inspekcija negali įvertinti, ar jų skelbimas būtų suderinamas su Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, o taip pat su kitomis Rinkimų kodekso nuostatomis, pavyzdžiui, Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies
svarstyti dėl šių asmens duomenų skelbimo būtinumo[6]. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 85 straipsnio 3 dalyje vietoj neapibrėžtos sąvokos „priešrinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše prieš rinkimus“; vietoj neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų“ arba „eilės numeris kandidatų sąraše, suskaičiavus pirmumo balsus“; vietoj žodžių „gauti mandatai“ – žodžiai „gautas mandatas“. Pritarti 283.
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 85 straipsnio 4 dalies formuluotė „paso arba kito pilietybę patvirtinančio dokumento numeris“, atsižvelgiant į 76 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tikslintina taip: „asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
87
„rinkimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Svarstytina, ar Kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nereikėtų patikslinti, kad politinės organizacijos, jų koalicijos pareiškimas atšaukti savo ar iškelto kandidato pareiškinius dokumentus turėtų būti teikiamas tai rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai (pavyzdžiui, po žodžio „pareiškimu“ įrašant „teikiamu rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai“). Pritarti iš dalies Patikslinti, kad „pareiškimu Vyriausiajai rinkimų komisijai“. 286. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0887
būti 2 ir 3 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 87 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 3 dalyje) po žodžių „savivaldybių tarybų rinkimuose“ išbrauktinas perteklinis žodis „kandidatų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0888 Neaišku, kodėl Kodekso 88 straipsnyje „Rinkimų užstatas“ nėra numatytas rinkimų užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsniu). Pritarti Patikslinti Kodekso 88 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„2. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui
įregistruoti Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 5 rinkimuose taikomų VMDU dydžiai.“ 289.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje vietoj trumpinio
„VMDU“, kurio turinys iki tol tekste neatskleistas, turėtų būti nurodyta visa
sąvoka ir įvestas atitinkamas trumpinys „(toliau – VMDU)“, o formuluotės
„(toliau – rinkimuose taikomas VMDU dydis)“ atsisakytina kaip perteklinės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0888
būti 2–8 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje (pataisius numeraciją – 2 dalyje) vietoj formuluotės „taikomų VMDU dydžių“ turėtų būti „taikomi VMDU dydžiai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 88 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 5 dalyje) prieš žodį „sumokėtas“ įrašytina „turi būti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 88 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje), po žodžio „vienam“, vietoj „kandidatų sąrašui“ įrašytina „kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui“; išbrauktini pertekliniai žodžiai „vienoje savivaldybėje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Neaišku, kodėl pagal Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) tik savivaldybių tarybų rinkimuose siūloma taikyti dvigubai didesnį rinkimų užstatą už kandidatą, einantį su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, o analogiško teisinio reguliavimo dėl didesnio rinkimų užstato kituose rinkimuose nesiūloma nustatyti.
Šios dalies pirmasis sakinys derintinas su 89 straipsnio 3 dalimi, kurioje yra daroma nuoroda į Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) ir kurioje yra numatytas užstato, sumokėto ne tik už kandidatą į savivaldybės tarybos narius, bet ir už kandidatą į merus, grąžinimas (taip pat žr. pastabą dėl 89 straipsnio 3 dalies). Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes savo turiniu kartoja pirmąjį sakinį ir yra suformuluotas netiksliai. Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas, nes rinkimų užstato grąžinimas yra ne šio, o 89 straipsnio reguliavimo dalykas ir jo straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta ta pati nuostata. Pritarti iš dalies Nepritarti pirmai siūlymo daliai. Dabartinėje įstatymų redakcijoje yra taikomas didesnis užstatas tik savivaldybių tarybų nariams, nes šiuose rinkimuose yra dažni pareigų atsisakymo faktai. Kitais atvejais tokios praktikos nėra arba ji labai reta. Pritarti antrai siūlymo daliai. 295. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0888 7N Kodekso 88 straipsnio 2 dalį (pataisius numeraciją – 3 dalį) reikėtų patikslinti, kad būtų aišku, ar ji taikytina tik Seimo rinkimuose, apie kuriuos kalbama šio straipsnio 1 ir 3 dalyse (pataisius numeraciją – 2 ir 4 dalyse), ar visuose rinkimuose, kuriuose renkama daugiamandatėse rinkimų apygardose (šiuo atveju svarstytina, ar nuostatos nereikėtų perkelti į kitą šio straipsnio vietą). Pritarti iš dalies Patikslinti Kodekso 88 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „27.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Ppakeičiant vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašant į kandidatų sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 rinkimuose taikomas VMDU dydis, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 rinkimuose taikomo VMDU dydžio už kiekvieną sujungiamą sąrašą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
8 Kodekso 88 straipsnio 7 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) vietoj žodžio „partijai“ turėtų būti įrašyta „politinei organizacijai“, o vietoj žodžio „partijos“ – „politinės organizacijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Kodekso 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata turėtų būti formuluojama taip, kad kandidatams būtų keliama sąlyga būti nepadarius nė vieno iš šiame punkte nurodytų pažeidimų, o ne tik vieno iš jų (vietoj jungtukų „arba“ turėtų būti „ir“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Kodekso 89 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 88 straipsnio 6 dalį tikslintina, atsižvelgiant į to straipsnio dalių numeracijos keitimą. Šios dalies nuostatos derintinos su 88 straipsnio dalies, į kurią daroma nuoroda, nuostata tuo aspektu, kad joje nenumatytas didesnis užstatas mero rinkimuose, jeigu kandidatas į merus eina su mero pareigomis nesuderinamas pareigas. Pritarti iš dalies Merui netaikom padidinto užstato, nes atsisakymo pavyzdžių iki šiol nėra ir jie menkai tikėtini. 299. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 89 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytina „juos“, o šios dalies 2 punkte išbrauktina perteklinė formuluotė „grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui“ (tas pat nustatyta 5 dalies pradžioje). Pritarti 300.
kanceliarijos Teisės departamentas
65 Kodekso 89 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžio „koalicijų“ turėtų būti žodis „koalicijos“, o vietoj formuluotės „sąrašo kandidatų“ – „kandidatų sąrašo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
kanceliarijos Teisės departamentas
3
„Šio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 92 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytini žodžiai „jos keliamiems kandidatams“, o vietoj žodžio „partiją“ – „politinei organizacijai“ (nes pagal Kodekso 80 straipsnio 4 dalį rinkimuose į Europos
įgaliojimą atstovui rinkimams, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 92 straipsnio 5 dalies nuostata, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais, yra nesuderinta su 80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo rinkimuose asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos rinkimų komisijai, ir 3 dalimi, pagal kurią merų rinkimuose asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
žodis „jį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-0892 Atsižvelgiant į Kodekso 93 straipsnio „Rinkimų stebėtojai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų stebėtojas“, o ne „stebėtojas“. Pritarti 307.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 93 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes jame neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Prieš žodį
„administracijos“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
42 Kodekso 93 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „apygardos, savivaldybės teritorijoje“ reikėtų įrašyti tikslinančius žodžius „atitinkamos rinkimų“ (nes rinkimuose į
visą Lietuvos Respublikos teritoriją). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
„politinių organizacijų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
„šio kodekso“, o 7 dalyje vietoj „šiame įstatyme“ – „šiame kodekse“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 94 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys išbrauktinas kaip perteklinis, nes jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu. Nepritarti Nuostata paliekama siekiant teisinio aiškumo. 312. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 94 straipsnio 2 dalyje formuluotė „viešosios informacijos priemonėse“ keistina visame Kodekso tekste vartojama sąvoka „visuomenės informavimo priemonėse“. Pritarti
įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
1 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr.
XIVP1279(2), iš esmės pritaria tvirtinamam Rinkimų kodekso projektui (toliau – RK projektas) ir atsižvelgdama į LR Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2022-05-04 klausymuose (toliau – Klausymai) aptartus suinteresuotų asmenų siūlymus, taip pat į LR Vyriausybės 2022-05-04 nutarimu patvirtintas išvadas dėl Rinkimų kodekso projekto (toliau – LRV išvada) pagal kompetenciją teikia šias pastabas. Pritariame LRV išvados 1.53 p. siūlomam RK projekto 95 str. 1 d. tikslinimui, nes anksčiau vykę įvairaus lygmens rinkimai ir deklaratyvi šio straipsnio formuluotė (pvz., LR Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 1 d.: „ kandidatai į Seimo narius turi lygią teisę kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą“) sukeldavo įvairių interpretacijų, susijusių su lygiateisiškumo tarp kandidatų užtikrinimu būtent visuomeninio, o ne kitų transliuotojų platformose. Todėl pritariame RK projekte siūlomai formuluotei (nelikus žodžio „valstybinėse“), tačiau manome, kad būtina jį tobulinti taip, kaip siūloma minėtame LRV išvados 1.53 p., išbraukiant iš formuluotės ir žodį „lygias“ bei išdėstant 1 d. taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygias teises teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą.“
žiniasklaidos asociacija
1 Argumentai: Kandidatų skaičius neribojamas, tačiau ribotos yra naujienų portalų galimybės.
Todėl kandidatų teisės visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu negali būti suabsoliutinamos, pažeidžiant konstitucinį protingumo principą. Įprastai politikų komentarai naujienų portalų nuomonių rubrikose ir naujienų skyreliuose atrenkami pagal aktualumo kriterijų, kuris yra svarbiausias. Kai atsiųstų straipsnių padaugėja ir jie visi negali būti paskelbti, straipsniai atrenkami pagal kelis kriterijus: pagal aktualumo visuomenei aspektą, pagal iškeltų problemų mastą, pagal teksto kokybę, pagal autoriaus partinę priklausomybę (kad būtų kuo daugiau įvairesnių partijų atstovų publikuota). Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komitetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei. Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Pasiūlymas:
1Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų
sąrašus, kandidatai turi lygias teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą. Viešosios informacijos skleidėjai vykdydami savo veiklą turi teisę organizuoti diskusijas ir vykdyti dalyvių atranką, pagal viešai paskelbtas atrankos taisykles.
Kandidato teisė pasisakyti nėra pažeidžiama, jeigu dėl didelio kandidatų skaičiaus ne visi kandidatai pakviečiami dalyvauti viešojo skleidėjo iniciatyva organizuojamose diskusijose. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pritarta po Komiteto klausymuose vykusių diskusijų IŽA pateiktam pasiūlymui, 94 str. 1 d. vietoje žodžių „visuomenės informavimo priemonėse“ rašyti „specialiose rinkimų agitacijos laidose“. 315. Interneto žiniasklaidos asociacija
1
žiniasklaidos asociacija teikia pasiūlymą dėl formuluočių tikslinimo 95 ir 100 straipsniuose, siekiant aiškiai atskirti specialiąsias rinkimines laidas, kurios rengiamos pagal užsakymą, nuo kasdieninių redakcijų iniciatyva organizuojamų laidų televizijose, naujienų portaluose, radijo stotyse, kadangi dabartinėje redakcijoje tiek rinkiminės, tiek nerinkiminės laidos yra suvienodintos ir joms taikomi vienodi reikalavimai. Dabartiniame įstatymo projekte minėtuose straipsniuose yra naudojama pernelyg plati sąvoka - visuomenės informavimo priemonės, kuri apima visų redakcijų (TV, portalų, radijų ir kitų) kasdien organizuojamas pokalbių laidas, žinias, rubrikas, reportažus ir užsakomąsias laidas, tarp jų ir specialiąsias rinkimų laidas, įgyvendinamas VRK užsakymu. Todėl siūlome susiaurinti ir vietoje „visuomenės informavimo priemonėse“ naudoti „specialiose rinkimų laidose“. Būtent specialiosioms rinkimų laidoms turi būti taikomi rinkimų kodekso reikalavimai, o ne absoliučiai visam redakcijų ruošiamam turiniui. Tokios nuostatos turi būti įtvirtintos įstatyme. Dabartinės formuluotės pažeidžia žodžio laisvę, įtvirtintą Konstitucijoje, ir nepalieka redakcijoms galimybės rinktis, ką jie nori kalbinti ir kviesti į kasdieninės laidas (pvz.
Delfi diena, Delfi tema, LRT Labas rytas, LNK „Labas vakaras, Lietuva“, Lietuvos ryto TV „Nauja diena“, „Reporteris“, visų TV kanalų žinių laidos ir daugybė kitų laidų, kurios redakcijos rengia savo lėšomis ir savo iniciatyva), rinkiminiu laikotarpiu, kurios nėra užsakomosios rinkiminės laidos. Dabartinės įstatymo formuluotės sudaro galimybes politikams kištis iš kasdien rengiamų laidų turinį televizijose, radijo stotyse, naujienų portaluose, nes yra įtvirtinama galimybė į visas redakcijų iniciatyva nemokamai organizuojamas laidas sukviesti visus kandidatus, nepaliekant žiniasklaidai teisės pasirinkti. Lietuva yra demokratinė šalis, kurioje tokie precedentai negali būti kuriami, priešingai nei Rusijoje, Baltarusijoje, kur žodžio laisvė ribojama. Apibendrinant, mes siūlome rinkimų kodekse numatytus reikalavimus taikyti tik specialiosioms rinkiminėms laidoms, kurios rengiamos pagal užsakymą, o ne visoms naujienų portalų, televizijų, radijų redakcijų laidoms, kurias žurnalistai ir redaktoriai organizuoja kasdien nepaisant to, ar tai rinkiminis, ar ne rinkiminis laikotarpis. Siūlomos formuluotės – lentelėje. Labai prašome atsižvelgti. Argumentai: Kandidatų skaičius neribojamas, tačiau ribotos yra naujienų portalų galimybės. Todėl kandidatų teisės visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu negali būti suabsoliutinamos, pažeidžiant konstitucinį protingumo principą. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komtetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei.
Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Tuo labiau Rinkimų kodekso 100 straipsnio reikalavimai negali būti keliami įprastinėms laidoms, kuriose apie einamuosius aktualius visuomenei klausimus gali pasisakyti ir valstybės politikai (pvz., Ministrė Pirmininkė, ministras, Seimo narys, meras) bei valstybės tarnautojai, net jeigu jie turi kandidato statusą. Primintina, kad šiuo metu Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnis įtvirtina kandidatų teisę pasisakyti tik valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse. Išbraukus žodį „valstybinėse“, teisės normos prasmė pasikeitė ir išsiplėtė iš esmės. Taigi Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis taisytina nustatant, kad kandidatai turi teisę pasisakyti ne bendrai visuomenės informavimo priemonėse, bet specialiose rinkimų agitacijos laidose. Pasiūlymas:
1Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų
sąrašus, kandidatai turi teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse specialiose rinkimų agitacijos laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 95 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigą
„padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“.
Neaišku, kokia būtent pagalba kandidatams turima omenyje, ir diskutuotina, kaip ji derėtų su Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Pritarti Nuostatos atsisakyta. 317. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 96 straipsnio 1 dalies formuluotę „partijos, partijos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario“ siūlytume išdėstyti glausčiau –
„politinės organizacijos, jos nario“; formuluotė „partija, partijos narys,
rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys“ keistina formuluote „politinė organizacija, jos narys“. Pritarti
žiniasklaidos asociacija
3 Argumentai: Politinės partijos, rinkimų komitetai ir kandidatai turėtų būti įpareigoti visus mokėjimus, susijusius su socialiniais tinklais (ypač rinkiminiu laikotarpiu) vykdyti tik iš vienos, Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruotos banko sąskaitos. Rinkimų ataskaitose jau dabar būtina deklaruoti kiek pinigų agitacijai buvo išleista visuose žiniasklaidos kanaluose. Remiantis pateiktu siūlymu, politinės partijos nesudėtingai galėtų išskirti išlaidas agitacijai ir reklamai socialiniuose tinkluose.
Tuo būtų suvienodinami reikalavimai politinių partijų finansinėse ataskaitose išskirti išlaidas skirtingose žiniasklaidos kanaluose (TV, radijo, spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje, lauko reklamos stenduose ir kt.), įtraukiant išlaidas socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram, LinkedIn, TikTok, Google ir kituose. Tai padės užtikrinti rinkimuose dalyvaujančių kandidatų ir partijų finansinį skaidrumą, atskaitomybę visuomenei bei rinkimus prižiūrinčioms institucijoms. Pasiūlymas:
taip:
„3. Su rinkimų politine kompanija susijusią atlygintiną
politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis privalo deklaruoti Vyriausiajai rinkimų komisijai vieną banko sąskaitą ir visus mokėjimus už politinę reklamą (įskaitant mokėjimus už politinę reklamą socialiniuose tinkluose) vykdyti tik iš šios banko sąskaitos“ Atsižvelgti iš dalies Politinės kampanijos sąskaita yra reglamentuota, Kodekso 67 str. 3 d. Pasiūlymas svarstytinas kartu su IŽA pasiūlymu 95 str. 7 daliai. 319. Interneto žiniasklaidos asociacija
4 Argumentai: Neatlygintinai skleidžiant politinę reklamą socialiniuose tinkluose, įvairiose nuotraukose, įrašuose ar pan., dalijantis svetainėse, kuriuose informacija pagal socialinio tinklo ar svetainės nuostatas skleidžiama neatlygintinai, politinės reklamos žymoje turėtų būti nurodyta, iš kokių lėšų yra ar bus apmokėtas politinės reklamos parengimas arba kad politinę reklamą parengė pats politinės kampanijos dalyvis. T.y. skleidžiant neatlygintiną reklamą socialiniuose tinkluose, ją skleidžiantis asmuo turi aiškiai pažymėti, kad tai - politinė reklama. Pasiūlymas:
3Papildyti 96 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Kai ne politinės kampanijos laikotarpiu politinę reklamą (atlygintiną ar neatlygintiną) socialiniuose tinkluose skleidžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, jie privalo ją pažymėti ir nurodyti, iš kokių lėšų parengta reklama arba kad reklamą parengė pats ją skleidžiantis asmuo. Politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintina politinė reklama yra draudžiama, bet jei ji skleidžiama draudžiamu laikotarpiu, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl socialinių tinklų įrašuose neatlygintinai skleidžiamos politinės reklamos: nustato kriterijus, vertina skundus. Nustačius ne politinės kampanijos dalyvių socialinių tinklų įrašuose neatlygintinai skleistą politinę reklamą, skleidėjui taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK. Atitinkamai keistina kitų straipsnio dalių numeracija. Nepritarti Žymėjimas turi būti vienodas visose reklamos priemonėse (kanaluose), neišskiriant socialinių tinklų. Norma dėl VRK skundų tyrimo yra perteklinė, nes tai jau reglamentuojama kitose Kodekso dalyse. 320. Interneto žiniasklaidos asociacija
7 Argumentai: Siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo bei rinkėjų neklaidinimo, rinkimų politinės kampanijos dalyvis socialiniame tinkle turėtų naudoti tik vieną paskyrą politinei reklamai platinti. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis naudojasi daugiau nei vienu socialiniu tinklu, kiekviename socialiniame tinke jis gali turėti po vieną paskyrą, per kurią gali skleisti politinę reklamą ir agitaciją. Pasiūlymas:
4Papildyti 96 straipsnį 8 dalimi:
„8. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi deklaruoti Vyriausiajai rinkimų
komisijai ne daugiau nei vieną paskyrą socialiniame tinkle, per kurią jis skleis apmokamą politinę reklamą ir agitaciją.“ Pritarti iš dalies Pritartina pasiūlymui, kad politinės kampanijos dalyvis deklaruotų visas naudojamas paskyras socialiniuose tinkluose, kuriuose planuoja skleisti politinę reklamą, savo interneto svetaines.
Nepritartina, kad būtų deklaruojama tik viena paskyra, nes praktikoje jų gali būti daugiau, pvz. kai dalyvis yra partija, natūralu, kad politinę reklamą skleistų ne tik pagrindinėje, bet ir skyrių paskyrose, ar savo paskyrose galėtų skelbti kandidatai, esantys kandidatų sąraše, taip pat atstovaujamieji dalyviai – partijos kandidatai, iškelti vienmandatėse rinkimų apygardose. Taip pat, iš dalies atsižvelgiant į IŽA pasiūlymą 95 str. 3 d. siūlytina sujungti normą dėl sąskaitų deklaravimo, tačiau ne jų numerius, o kas yra įgaliotas užsakyti ir apmokėti šią reklamą, nes pvz. Facebook prie mokamos reklamos nurodo ne sąskaitos numerį, o mokėtoją. Šis paskyrų sąrašas turėtų būti skelbiamas VRK svetainėje. 321. Vyriausioji rinkimų komisija
organizacijos ar jos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, partija, partijos narys, rinkimų komiteto , rinkimų komiteto politinė organizacija ar jos narys, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. 2.
2Atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama,
gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir
(ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. 3. Su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. 4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 5. Politinė reklama Nnuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 5.6. Nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 6.7. Politinei reklamai, be specialių šiame kodekse nustatytų reikalavimų, taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti principai ir reikalavimai. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 322. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Kodekso 97 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodį „taikytinus“ siūlytume pakeisti žodžiu „taikomus“. Pritarti
žiniasklaidos asociacija
34 Argumentai: Kodekso
padaryta pernelyg siaurai.
Politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiama programa arba nuoroda į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose /rubrikose, kuriuose suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Sp-75 patvirtintų Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu 3.4 punktas) Atsižvelgiant į tai, turi būti numatyta dar viena išimtis. Kaip minėta, politikų komentarai portalų naujienų rubrikose atrenkami pagal aktualumo kriterijų, kuris yra svarbiausias. Kai atsiųstų straipsnių padaugėja ir jie visi negali būti paskelbti, straipsniai atrenkami pagal kelis kriterijus: pagal aktualumo visuomenei aspektą, pagal iškeltų problemų mastą, pagal teksto kokybę, pagal autoriaus partinę priklausomybę (kad būtų kuo daugiau įvairesnių partijų atstovų publikuota). Pasiūlymas:
5Papildyti 98 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
„4) laikraščių, televizijų, radijų, internetiniuose naujienų
portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar nuolatiniuose politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose /rubrikose, kuriuose lygiais pagrindais (pagal tuos pačius kriterijus) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, neatlygintinai paskelbtas kandidato ar kito politiko komentaras aktualiu visuomenei klausimu“. Nepritarti Nepritartina, nes tai būtų išimtis iš politinės reklamos apibrėžimo, kuri gali būti aiškinama pernelyg plačiai. Tokios išimtys galėtų likti tik VRK rekomendacijose kaip praktiniai pavyzdžiai, bet ne Kodekso nuostatose. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodeksas suteikia teisę VRK teikti tokias rekomendacijas.
įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
4 Klausymuose išdiskutavę siūlymą dėl neatlygintino politinės kampanijos dalyvių komentarų ir nuomonių skelbimo interneto svetainių politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose (rubrikose), kur suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, taip pat atsižvelgdami į tai, kad VRK savo rekomendacijose šiuo klausimu pateikia gan aiškius kriterijus, kada tokios nuomonės ar komentarai gali būti vertinami kaip politinė reklama (agitacija), ir į tai, kad konstituciniu įstatymu nebūtina detaliai reguliuoti iš esmės procedūrinio klausimo, siūlome RK projekto 98 str. 3 d. palikti nepakeistą, t. y. LRV išvados 1.56 p. minimo RK projekto 98 str. 3 d. nepildyti nauju 4 punktu, kuris detalizuotų nuomonių ir komentarų turinio skelbimo interneto portaluose aspektus, susijusius su galima agitacija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 98 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis
„nuolat“ (nes deklaracija privalo būti pildoma ne nuolat, o kai paskleidžiama
politinė reklama). Šios dalies nuostatos iš dalies kartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatas (pavyzdžiui, pirmajame sakinyje išbrauktina formuluotė
„kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą“, nes tai
apibrėžta 4 dalyje), taip pat dubliuojasi tarpusavyje (neaiškūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo sakinių). Pritarti 326.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Kodekso 99 straipsnio 1 dalies formuluotė, kuria apibrėžiama išorinė politinė reklama – „specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ar pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės ir panašiai) vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“, – turėtų būti patikslintina (nes skliaustuose vardijami objektai nėra vaizdo ir garso priemonės), pavyzdžiui, taip: „ant reklamai skleisti skirtų specialių pateikimo priemonių (stendų, skydų, stulpų, vitrinų ir pan.) arba šiam tikslui pritaikytų objektų (pastatų sienų, stogų, laikinųjų statinių, transporto priemonių ir pan.) įrengtomis vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“ (plg. su 3 dalies
išorinė politinė reklama apibrėžta kaip ne patalpose viešai skleidžiama reklama, reikėtų patikslinti šios dalies antrojo sakinio žodžius
„viešose vietose, pastatuose“, nes nėra aišku, ar jie reiškia, kad išorine
reklama taip pat laikoma reklama, skelbiama viešose patalpose, ar ką kita. Patikslintina ir žodžių „transporto priemonėse“ prasmė, nes nėra visiškai aišku, ar čia turimas omenyje viešojo transporto priemonių vidus, ar kas kita (plg. su 3 dalies 2 punktu). Pritarti Nuostata patobulinta atsižvelgiant į Reklamos įstatyme nustatytą aptariamos sąvokos teisinį reguliavimą. 327. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21 Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje“ keistina formuluote „Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“ Pritarti 328.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai rinkimuose į Europos Parlamentą“ keistina formuluote „rinkimuose į
kanceliarijos Teisės departamentas
31 Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „iškelti“ įrašytina „ar išsikėlę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
33 Neaišku, kodėl Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja partijų ir rinkimų komitetų, iškėlusių kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje savivaldybių tarybų rinkimuose, atstovai, o ne savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašų atstovai (plg. su šio straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Kodekso 100 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ reikėtų išbraukti žodį „nemokamai“ ir šią nuostatą papildyti, nurodant, iš kokių lėšų tai finansuojama (pavyzdžiui, „<...> iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“ arba
„<...> iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams
organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų“). Pritarti
įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
4 Siūlytume RK projekto 100 str.
4 d.. pakeisti ir išdėstyti taip:
„Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai iš jai skirtų
valstybės biudžeto asignavimų rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Pritarti
žiniasklaidos asociacija
4 Argumentai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Todėl specialios laidos negali būti laikomos jos privačia nuosavybe. Be to, rinkiminės kampanijos laikotarpiu turėtų būti keliamas tikslas, kad specialios laidos pasiektų kuo daugiau žiūrovų. Todėl LRT įpareigotina dalintis specialių laidų tiesioginiu signalu su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Pasiūlymas:
6Pakeisti 100 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir
transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi sudaryti galimybę kitoms visuomenės informavimo priemonėms gauti specialių laidų tiesioginį signalą ir retransliuoti specialias laidas arba rodyti specialių laidų įrašus.“ Nepritarti Nepritarta argumentui, kad būtina LRT įpareigoti tiekti iš valstybės biudžeto finansuojamų specialių laidų tiesioginį signalą, laidų įrašus, nes ir kitos LRT programos rengiamos iš biudžeto asignavimų lėšų. Be to, kaip nurodyta LRT rašte, „Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ).
Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t. Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje<...>“. 334. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
5 Nepritariame LRV išvados 1.57 p. numatytam siūlymui RK projekto 100 str. 5 d. 2-ojo sakinio nuostatą perkelti į šio straipsnio naują 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. Specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tokių laidų tiesioginio signalo gavimo, retransliavimo ar įrašų rodymo kitose visuomenės informavimo priemonėse tvarką.“ Paaiškiname, kad RK projekto 100 str. 4 d. numato, jog LRT rengs tik nacionalinio lygmens specialiąsias rinkimų laidas, o VRK, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtins šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką.
Pažymime, kad visose rinkimų ir referendumų specialiųjų laidų rengimo taisyklėse numatoma, jog programas (specialiąsias laidas) transliuojančioji organizacija yra LRT. Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ). Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t. Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje (pvz., 2020 m. Seimo rinkimų specialiųjų laidų įrašai pagal rinkimų apygardas: https://www.vrk.lt/agitaciniu-laidu-vaizdo-irasai-2020). Svarbu paminėti, kad RK projektas numato (skirtingai, nei dar galiojantis Seimo rinkimų įstatymas), kad specialiųjų laidų rengimo ir transliavimo išlaidos visiškai dengiamos vien iš LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Mūsų manymu, vadovautis suinteresuotų institucijų (Interneto žiniasklaidos asociacijos) argumentais, kad jei specialioms laidoms rengti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, būtina įpareigoti LRT tiekti tokių laidų tiesioginį signalą, laidų įrašus ir t. t., būtų ydinga praktika, nes ir kitos LRT programos rengiamos iš biudžeto asignavimų lėšų, tai neturėtų būti pagrindas reikalauti tam tikrų papildomų teisių ir kitų LRT laidų atžvilgiu. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, tiesioginio signalo tiekimo, laidų įrašų ir retransliavimo santykiai reguliuojami kitais teisės aktais (taip pat čia neminėtu Visuomenės informavimo įstatymu). Tai iš esmės yra vienas transliuotojų, retransliuotojų ir kitų viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų veiklos apsektų, kuriame nedera imperatyviai, nepaisant kituose teisės aktuose nustatytų reguliacijų numatyti, kad VRK nustatys šių santykių reguliavimo tvarką, o juo labiau nedera taip detalizuoti šių aspektų konstitucinio įstatymo statusą turėsiančiame Rinkimų kodekse. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome nepritarti LRV išvados 1.57 p. numatytam siūlymui, t. y. siūlome nekeisti 100 str. 5 d. nuostatų, taip pat nepildyti jo nauja 6 dalimi bei nepernumeruoti kitų šio straipsnio dalių – taigi, palikti RK projekto 100 str. 5 d. nepakeistą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Kodekso 100 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje žodį
„finansuojamos“ reikėtų pakeisti žodžiu „finansuojamas“, o po žodžių „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ įrašyti „rinkimams organizuoti ir
vykdyti“. Pritarti
įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-0699 6, 7 RK projekto 100 str. 6 d. numato, kad „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičių.
Kai dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos reikia suskirstyti į grupes, tokios grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra,
principui. Todėl palaikome LRV išvados 1.58 p. siūlomą pakeitimą dėl 100 str. 7 d. pakeitimo ir vietoje formuluotės „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ siūlome įrašyti konstrukciją „užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą“. Tikimės, kad tokia formuluotė leis ir LRT, ir kitiems viešosios informacijos skleidėjams savo iniciatyva organizuoti įdomius debatus, skirtus rinkimams į Seimą ir kt., į kuriuos bus galima kviesti tik pajėgius politinės kampanijos varžovus, būtent tokių laidų metu užtikrinant jų (laidos dalyvių, o ne visų politinės kampanijos dalyvių) lygiateisiškumą.
Tai ypač svarbu kandidatų į savivaldybių merus rinkimų politinės kampanijos kontekste, nes dėl jų rinkimų LRT pagal RK projektą neprivalės rengti specialiųjų laidų. Todėl toks svarbus visuomenei įvykis kaip merų rinkimai (ypač didžiųjų šalies miestų, kaip ir Seimo bei kitų rinkimų) galės būti tinkamai ir įdomiai pristatytas LRT iniciatyva rengiamose (su VRK nederinamose) laidose, kurios, tikėtina, sulauktų didesnio visuomenės susidomėjimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Kodekso 100 straipsnio 7 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „laikydamiesi ir“. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau nuostata pakoreguota atsižvelgiant į LRV siūlymą. 338. Interneto žiniasklaidos asociacija
7 Argumentai: Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komitetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei. Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnis įpareigoja visuomenės informavimo priemones užtikrinti nuomonių įvairovę. Pasiūlymas:
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Savo iniciatyva, užtikrindami nuomonių įvairovę ir laikydamiesi laidoje dalyvaujančių kandidatų lygiateisiškumo principo, diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Tokių laidų rengimui netaikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“ Pritarti iš dalies Interneto žiniasklaidos asociacija siūlo atsisakyti nuostatos dalies „politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“. Šiai pasiūlymo daliai nepritartina. Pritartina pasiūlymo daliai įrašyti žodžius „užtikrindami nuomonių įvairovę“. 339. Interneto žiniasklaidos asociacija
9 Argumentai: Rinkimų kodekso 100 straipsnio reikalavimai negali būti keliami įprastinėms laidoms, kuriose apie einamuosius aktualius visuomenei klausimus gali pasisakyti ir valstybės politikai (pvz., Ministrė Pirmininkė, ministras, Seimo narys, meras) bei valstybės tarnautojai, net jeigu jie turi kandidato statusą. Tačiau dėl to įprastinė laida netampa rinkimine. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų Rinkimų kodekso 100 straipsnis papildytinas 10 dalimi. Pasiūlymas:
straipsnį 10 dalimi: „10. Rinkimų politinės kampanijos metu rengiamoms ir skelbiamoms įprastinėms laidoms šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Šiose laidose pagal pareigas gali dalyvauti valstybės politikai ir (ar) valstybės tarnautojai.“ Pritarti iš dalies Siekiant išvengti normų dubliavimo, pasiūlymo antras sakinys „Šiose laidose pagal pareigas gali dalyvauti valstybės politikai ir (ar) valstybės tarnautojai.“ Perkeltas į
kanceliarijos Teisės departamentas
1001 Svarstytina, ar Kodekso 101 straipsnio 1 dalies formuluotė „paskelbus kandidatų sąrašus“ neturėtų būti patikslinta – „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“. Šios dalies 4 sakinyje po formuluotės „Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu“ reikia dvitaškio, kitaip nėra aišku, kad toliau nustatyta ne viena sąlyga. Pritarti 341.
kanceliarijos Teisės departamentas
1002 Neaišku, kaip tarpusavyje dera Kodekso 101 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje numatyti 6 dienų ir 5 dienų iki rinkimų dienos terminai. Šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „informaciją“ turėtų būti „informacijos“. Pritarti
žiniasklaidos asociacija
1002 Argumentai: Šioje dalyje pateikta prieštaringa informacija dėl paskutinės dienos, kada gali būti paskelbta kompromituojanti informacija. Bet kuriuo atveju, siūlomas reglamentavimas neatsižvelgia į naujienų portalų veiklos specifiką, dėl ko siūlomi terminai turėtų būti trumpinami. Taigi kompromituojanti informacija skelbtina ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, o atsakomoji nuomonė - ne vėliau kaip likus vienai dienai iki rinkimų dienos. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės
informavimo priemonėje likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 1 dienai iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.“ Pritarti iš dalies Argumentus žiūrėti prie Vyriausybės pasiūlymo šiai nuostatai. 343.
įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
1004 RK projekto 101 str. 3 d. numato: „Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.“ Kadangi galiojančiame LRT įstatyme yra įtvirtintas reklamos ir politinės reklamos draudimas, LRT nebeturi jų įkainių. Atitinkamai LRT neteikia politinės reklamos įkainių VRK. Tačiau LRT yra patvirtinusi kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos (šios informacijos skelbimą LRT įstatymas leidžia) skelbimų įkainius. Atsižvelgdami į tai, siūlytume pakeisti šio straipsnio 3 d. ir išdėstyti taip: „Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.“ Atkreipiame dėmesį į tai, kad įsigaliojus siūlomam pakeitimui LRT galės neteikti skelbimo įkainių VRK tokia tvarka, kaip politinės reklamos įkainius teikia viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai. Pritarti iš dalies Argumentams pritartina, tačiau formuluotė patobulinta taip: už tai apmokama pagal LRT patvirtintus kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skelbimų įkainius. 344.
žiniasklaidos asociacija
1006 Argumentai: Kompromituojanti informacija gali būti paskleista ne tik per visuomenės informavimo priemonę, bet ir, pvz., interneto erdvėje per socialinius tinklus. Toks kompromituojančią informaciją paskleidęs asmuo taip pat turėtų būti įpareigotas paskelbti atsakomąją nuomonę. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus ir administracinių teismų praktikoje socialinio tinklo paskyra prilyginama visuomenės informavimo priemonei. Pasiūlymas:
straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu kompromituojančią informaciją paskelbė ne visuomenės
informavimo priemonė, atsakomąją nuomonę privalo savo lėšomis paskelbti kompromituojančią informaciją paskelbęs fizinis ar juridinis asmuo.“ Pritarti iš dalies Pritarta LR Vyriausybės pasiūlymui papildyti straipsnį 6 dalimi: „Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje“. 345. Vyriausioji rinkimų komisija
100
ar kandidatą kompromituojančios informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę visuomenės informavimo priemonei, jeigu visuomenės informavimo priemonė ji apie juos paskelbia kompromituojančią informaciją. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą ir kurioje pranešama juos neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.
Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti; kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 6 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus 5 dienoms iki rinkimų, bet ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios medžiagos paskelbimo pradedamas gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. 4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. 4. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 346. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1011 Kodekso 102 straipsnio 1 dalyje formuluotę „Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo“ siūlytume pakeisti formuluote „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. Pritarti 347.
kanceliarijos Teisės departamentas
1011 Kodekso 102 straipsnio „Draudimas papirkti rinkėjus“ 1 dalies, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto,
straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos, kuriose minimas „rinkėjų“ papirkimas, yra nesuderintos su 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie „rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų“ papirkimą (sąvokų „rinkėjai“ ir „rinkimų teisę turintys asmenys“ tarpusavio santykis šiame kontekste nėra aiškus). Diskutuotina, ar Kodekso 102 straipsnyje, kuriame nustatytas draudimas papirkti rinkėjus ir apibrėžtas papirkimo turinys, neturėtų būti įtvirtintas ir draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Mūsų nuomone, teisingų, skaidrių ir sąžiningų rinkimų principai turi būti užtikrinami visose rinkimų proceso stadijose, taigi ir tuo metu, kai yra registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir keliami arba save kelia kandidatai. Jeigu toks draudimas būtų nustatomas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti Kodekso 102 straipsnio pavadinimą ir 1, 4 dalių nuostatas, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies Atsisakyta sąvokos
„rinkimų teisę turintys subjektai“. Nepritarta dėl
papildomos normos įvedimo - draudimo papirkti kandidatus. Lietuvoje niekada nebuvo tokios teisinio reguliavimo tradicijos. Tokių skundų taip pat nėra gaunama. Svarstytina, ar praktikoje yra toks reguliavimo poreikis. 348.
kanceliarijos Teisės departamentas
1014423 Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, jog VRK nagrinėja asmenų pranešimus dėl rinkėjų papirkimo, nedera su Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK nagrinėja skundus dėl šių komisijų tiriant tuos faktus priimtų sprendimų, todėl siūlytume šią 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą išbraukti. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nuoroda turėtų būti daroma ne į 102 straipsnio 3 dalį, o į 4 dalį, tačiau svarstytina, ar šio punkto nereikėtų atsisakyti, nes jame dubliuojama Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostata. Pritarti iš dalies 101 str. 4 d. patikslinta, nurodant, kad ir VRK tam tikrais atvejais tiria rinkėjų papirkimo faktus. Tuo tarpu 32 str. 4 d. apibendrinama VRK kompetencija, įgyvendinant 31 str. 4 p. numatytą uždavinį. 349. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1012 Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje skliaustuose vardijamus informacinės medžiagos pavyzdžius siūlome dėstyti kilmininko linksniu ir prieš žodį „biografijų“ įrašyti žodį „kandidatų“; vietoj formuluotės „0,002 VMDU“ turėtų būti „0,002 rinkimuose taikomo VMDU dydžio,“. Pritarti
101
1.
Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių organizacijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukai, kalendoriai, atvirukai, lipdukai ir panašiai) ir pažymėtų partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu, simbolika agitacinio pobūdžio gaminių platinimas. Agitacinio pobūdžio gaminių bendra kaina vienam asmeniui negali viršyti 0,002 VMDU suapvalinto iki sveiko skaičiaus. 3. Agitacinio pobūdžio gaminiai ir jų kaina deklaruojami Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka. Deklaruoti agitacinio pobūdžio gaminiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų deklaravimo skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje nurodant jų pavadinimą ir nuotrauką (ar maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais jie bus dalinami, kiekį, kainą ir gamintoją. Agitacinio pobūdžio gaminius galima dalinti ne vėliau kaip kitą dieną po informacijos paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų neatitinkančių, Nnedeklaruotų ar nepaviešintų agitacinio pobūdžio gaminių platinimas laikomas rinkėjų papirkimu. 4.
faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsiranda šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 351. Interneto žiniasklaidos asociacija
1022 Argumentai: Ši dalis priskiria visuomenės informavimo priemonei atsakomybę nustatyti, ar einantis atsakingas pareigas kandidatas pažeidė draudimą agituoti. Turi būti aiškiai nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė turi pašalinti agitaciją vykdydama Vyriausios rinkimų komisijos nurodymą. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kandidatas, einantis pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos
Sąjungos institucijose ar įstaigose, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, vykdydamas rinkimų agitaciją, gali pasisakyti tik šio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“ Nepritarti Siūlomuose pakeitimuose yra papildoma „Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu“, t.y., kad visuomenės informavimo priemonė agitacijos pati nešalintų, o lauktų VRK nurodymo tuo klausimu. Tokiu būdu prarandamas operatyvumas. Be to, jokiais kitais klausimais VRK nesuteikti įgaliojimai nurodyti visuomenės informavimo priemonėms ką nors pašalinti. 352. Interneto žiniasklaidos asociacija
1031 Argumentai: Kaip minėta, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose /rubrikose, kuriuose lygiais pagrindais (pagal tuos pačius kriterijus) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, neatlygintinai paskelbtas kandidato ar kito politiko komentaras aktualiu visuomenei klausimu nėra politinė reklama. Todėl išimtis turi būti taikoma ir politikų komentarams. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus
balsavimo pabaigos.
Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, naujienų portalų komentarams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose.“ Nepritarti Nepritartina pasiūlymui, kuriuo papildoma „Naujienų portalų komentarams“, nes tai nėra politinės kampanijos dalyvių kontroliuojama priemonė, išimtis taikoma turiniui, kurį rengia ir kontroliuoja patys dalyviai ar kandidatai. 353. Vyriausioji rinkimų komisija
103
rinkimuose
vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose. 2. Balsavimo iš anksto metu rinkimų agitacija draudžiama balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsuojama. 2.3.
2.3. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ne kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, neraginama balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 354. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
106
„kandidatų sąrašų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1071 Kodekso 108 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dalyviui“ įrašytinas patikslinimas „rinkimų politinės kampanijos“. Kadangi Kodekso 110 straipsnio
„Nepiniginės aukos“ 1 dalyje yra išvardytos visos nepiniginės aukos, 108
straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „auka“ jų vardyti nereikėtų, pakaktų nuorodos į tą straipsnį (pavyzdžiui, „pinigai arba šio kodekso 110 straipsnio
kampanijai“, ar pan.). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1072 Svarstytina, ar Kodekso 108 straipsnio 2 dalis nėra perteklinė, nes tai, kad aukos gali būti piniginės arba nepiniginės, akivaizdžiai matyti iš šio straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies. Nepritarti Nepritartina siekiant nuostatos teisinio aiškumo. 357. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
108
turėtų būti 2–6 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
10961 Kodekso 110 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, nes iš dalies kartoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, iš dalies – 114 straipsnio 4 dalį. Pritarti iš dalies 109 str. reglamentuoja, kas yra laikoma nepiniginėmis aukomis, o 113 str. – aukų apskaitą. 109 str.
109 str. 6 d. koreguotina taip: „Savanoriški darbai laikomi nepinigine auka ir nurodomi Finansavimo apskaitos žiniaraštyje.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1102
„taikomų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1103
rinkimuose taikomų VMDU“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1105 Kodekso 111 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „už praeitus kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti „už užpraeitus kalendorinius metus“ (plg. su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1106 Kodekso 111 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „paskutinių praėjusių kalendorinių metų“ įrašytina formuluotė „už paskutinius praėjusius kalendorinius metus“, o vietoj formuluotės „užpraeitų kalendorinių metų“ – formuluotė „už užpraeitus kalendorinius metus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1108 Kodekso 111 straipsnio 8 dalies nuostata „Bet kokie susitarimai tarp aukotojo ir aukos gavėjo yra draudžiami“ yra pernelyg abstrakti ir tikslintina. Pritarti
1104
4Fizinis asmuo, aukojantis didesnę nei mažą auką,
iki aukos savarankiškam dalyviui suteikimo įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1111 Kodekso 112 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos aukų grąžinimo sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio.
Vietoj šios dalies ketvirtame ir paskutiniame sakiniuose pavartoto žodžio „partijos“ įrašytini žodžiai „politinės organizacijos“ (atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 29 straipsnį „Politinės organizacijos veiklos tyrimas“). Analogiškai taisytina Kodekso 123 straipsnio 3 dalis. Pritarti
1113
naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 111 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų suma (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma savarankiškiems dalyviams nurodyto dydžio neviršija. Pritarti iš dalies Siūloma nuostata patobulinta „<..> savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1114 Kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šį įstatymą“ įrašytina „šį kodeksą“, o 5 dalyje vietoj „šio įstatymo“ – „šio kodekso“
kanceliarijos Teisės departamentas
1122 Kodekso 113 straipsnio 2 dalyje tikslintina nelabai aiški formuluotė
„ar anksčiau praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą“ („arba po
to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso“, ar pan.). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1123 Kodekso 113 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „jį“ turėtų būti „jam“. Pritarti 370.
kanceliarijos Teisės departamentas
1125
būti 5 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11336 Kodekso 114 straipsnio 3 dalį siūlytume patikslinti, po žodžių
„atstovaujamąjį dalyvį“, po kablelio, įrašant „kuriam auka skirta“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1134
„juos“. Pritarti
1133 Rinkimų kodekso 114 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kokie aukotojo asmens duomenys įrašomi į rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, kai paaukojama maža auka. Šią nuostatą vertinant kartu su Rinkimų kodekso 114 straipsnio 1 ir 2 dalimis, manytina, kad siekiama nustatyti, kad šiame žiniaraštyje turi būti registruojamos ir aukos, nelaikytinos mažomis (išskyrus Rinkimų kodekso 114 straipsnio 4 ir
svarstyti dėl Rinkimų kodekso 114 straipsnio tikslinimo aptariamu aspektu
113
gauta auka atitinka šio kodekso reikalavimus, užregistruoja auką rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje (toliau – finansavimo apskaitos žiniaraštis) ir, jeigu priimama nepiniginė auka, aukotojui įteikia (išsiunčia) aukų lapą. 2. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis neturi teisės naudoti rinkimų politinei kampanijai finansuoti gautų, tačiau finansavimo apskaitos žiniaraštyje neregistruotų aukų, taip pat nepiniginių aukų, jeigu iždininkas nėra užpildęs aukų lapo. 3. Finansavimo apskaitos žiniaraštyje mažos aukos registruojamos nurodant aukotojo asmens kodą, vardą, pavardę, aukos suteikimo datą ir sumą, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė.
Registruojant mažas aukas asmens kodas nebūtinas. 4. Savanoriškai atlikti darbai registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje nurodant, kokius ir kokios apimties darbus, kas ir kada juos atliko. 5. Priimant nepiniginę auką per 5 darbo dienas nuo aukos gavimo dienos turi būti užpildomas aukų lapas. Aukų lape turi būti nurodoma nepiniginė auka ir jos rinkos vertė, aukotojo vardas ir pavardė, asmens kodas. Aukų lapas surašomas 3 egzemplioriais, pirmas atiduodamas aukotojui, antras – Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečias – aukos gavėjui. 6. Iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia aukotojo vardą, pavardę, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė, aukos gavimo datą ir aukos vertę, mažų aukų sumas savarankiškam ir atstovaujamiesiems dalyviams, neišskiriant aukotojų, taip pat aukotojams grąžintas ar pervestas į valstybės biudžetą nepriimtas aukas. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 375. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11434 Kodekso 115 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „didžiausias“ išbrauktinas žodis „išlaidų“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „finansuoti“ įrašytinas žodis „apskaičiuojamas“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1144 Kodekso 115 straipsnio 4 dalyje dukart pavartota formuluotė „10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai“ taisytina taip: „10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1145 Kodekso 115 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ne mažiau kaip vieną kandidatų sąrašą (sąrašus)“ siūlome įrašyti „bent vieną kandidatų sąrašą“.
kanceliarijos Teisės departamentas
1146
kanceliarijos Teisės departamentas
1148 Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis
„rinkimų“, nes Kodekso 96 straipsnyje yra įtvirtinta ir apibrėžta sąvoka
„politinė reklama“ (be žodžio „rinkimų“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11489 Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 9 punkte formuluotę „kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą“ siūlome pakeisti formuluote „kandidato kelionėms į rinkimų apygardą (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) apmokėti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11410
„toje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11411 Kodekso 115 straipsnio 10 dalyje prieš žodį „dalyvio“ įrašytina
„rinkimų politinės kampanijos“. Manytina, kad išlyga šioje dalyje turėtų būti
daroma ne dėl 8 dalies 7 ir 9 punktų, o dėl 7 ir 8 punktų. Pritarti iš dalies Nuorodos teisingos. 383. Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio rajono,
11412 RK 115 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis nelaikomos išlaidos, skirtos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu.
Ši nuostata turėtų būti koreguojama numatant ir atitinkamą reglamentavimą rinkimų komitetų atžvilgiu, tuo labiau, kai rinkimų komitetų įsisteigimas, t. y. juridinio asmens, privalančio, be kita ko, turėti ir buveinę, tampa imperatyvia įstatymo norma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11413 Neaišku, kodėl Kodekso, skirto rinkimų santykiams reguliuoti, 115 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti referendumo organizavimo finansavimo taisykles. Šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „visuomeniniams“ ir
„visuomeniniais“, atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu
teikiamą Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 politinės organizacijos pavadinimas yra „rinkimų komitetas“; atitinkamai taisytinas ir
kanceliarijos Teisės departamentas
1141314 Manytina, kad Kodekso 115 straipsnio 12 dalyje (triskart) ir šio straipsnio 13 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į 8 dalies 7 ir 9 punktus, o į 7 ir 8 punktus. Šiose dalyse prieš žodį „padaliniai“ įrašytinas žodis „jų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11414 Kodekso 115 straipsnio 13 dalyje patikslintina, kokią pažymą turi pateikti nurodyti subjektai, tarp jų valstybių narių piliečiai. Pritarti Siūlytina tikslinti taip:
pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos dokumentus dėl steigimo ar buveinės pažymą.“ 387.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11415 Kodekso 115 straipsnio 14 dalyje formuluotę „sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai“ siūlome pakeisti formuluote
„nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą“. Šioje dalyje
vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11416 Kodekso 115 straipsnio 15 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, todėl neaišku, kodėl ją siūloma nustatyti straipsnyje apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir jų limitus. Nepritarti Nuostata šiame straipsnyje paliktina, nes jos nuostatos taikytinos ne tik dalyviams. 389. Vyriausioji rinkimų komisija
114
ir išlaidų limitai Papildyti nauja dalimi ir pernumeruoti likusiais dalis:
analitinio centro politinės kampanijos tikslais politinei partijai, jos keliamiems kandidatams, kandidatų sąrašams suteiktų paslaugų vertė pripažįstama atitinkamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidomis. 1110. Kiekvieno dalyvio šio straipsnio 8 dalyje, išskyrus 7 ir 9 punktus, ir 9, 10 dalyse nurodytų išlaidų dydis negali viršyti jam nustatyto išlaidų limito. 1211.
iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams Politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais politinės kampanijos dalyviais sudarę sutartis šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams. 1312.
1312Partijoms, pretendentams,
kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams Politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais politinės kampanijos dalyviais sudarę sutartis šio straipsnio
pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 390. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
115 Kodekso 116 straipsnio pavadinime žodis „skolas“ keistinas žodžiu
„įsiskolinimus“, nes būtent šis žodis vartojamas visame šio straipsnio
tekste. Pritarti 391.
391Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio rajono,
116 Taip pat siūlome tikslinti RK 117 straipsnį numatant, kad būtų aiškiai apibrėžta, jog politinių organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos partijos ar rinkimų komitetų veiklai finansuoti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
116 Kodekso 117 straipsnyje formuluotė „nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos veiklai finansuoti“ tikslintina taip: „politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik tų politinių organizacijų veiklai finansuoti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1171181333244 Kodekso 118 straipsnio nuostatos derintinos su nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeista sąvoka „finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai tikslintini Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 134 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11824 Kodekso 119 straipsnio 2 dalies 4 punkte, derinant Kodekse vartojamas sąvokas, formuluotė „neveiksniu ar ribotai veiksniu“ keistina formuluote „neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose srityse“ ar pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11831 Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 1 punkte formuluotė „skolos įsipareigojimus“ keistina formuluote „prisiimtus finansinius įsipareigojimus“
kanceliarijos Teisės departamentas
11832 Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numeris“ turėtų būti „numerio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1194 Kodekso 120 straipsnio 4 dalies pradžioje po žodžio „Kiekvienas“ siūlome įrašyti patikslinimą „savarankiškas“. Pritarti 398.
kanceliarijos Teisės departamentas
1195 Kodekso 120 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 113 straipsnio 4 dalį piniginės aukos galėtų būti renkamos tik elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o priimti tokias aukas grynaisiais pinigais būtų draudžiama, žodžius „jei tokios naudotos“ reikėtų išbraukti; kartu kaip pertekliniai išbrauktini ir žodžiai „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“. Nepritarti
dalyje kalbama apie du aukų rinkimo būdus: banko pavedimus ir elektronines mokėjimo priemones. Dalis dalyvių aukas renka tik į kampanijos sąskaitas ir nenaudoja papildomų mokėjimo priemonių. 399. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1201
pakartoti žodžiai „rinkimų politinės kampanijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1202 Kodekso 121 straipsnio 2 dalyje numatyta iždininko pareiga per 10 darbo dienų paskelbti duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas yra detaliai reglamentuota Kodekso 114 straipsnio „Aukų apskaita“ 6 dalyje, todėl abejotina, ar ją reikia kartoti 121 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1212
leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“. Pritarti
1214
finansavimą kontroliuojančios institucijos
ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) tikrina, ar aukotojai turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti, ar kandidatai turėjo pakankamai pinigų pajamų ir lėšų rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Apie atliktą patikrinimą ir jo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinė mokesčių inspekcija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pritarti 403.
kanceliarijos Teisės departamentas
12213
kanceliarijos Teisės departamentas
12219 Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio „taikytiniems“ įrašytina „taikomiems“, o 11 punkte vietoj žodžio „taikytini“ – „taikomi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12312 Kodekso 124 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „70 rinkimuose taikomo VMDU dydžio“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12341 Kodekso 124 straipsnio 4 dalies 1 punkte minimos auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų pavadinimas kitose Kodekso nuostatose rašomas pradedant mažąja raide. Šios ataskaitos turinį atskleidžianti formuluotė „kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus“ šiame punkte išbrauktina kaip perteklinė, nes tokia pat formuluotė yra ir šio straipsnio 5 dalyje, skirtoje auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų sampratai apibrėžti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1235
būti „šio kodekso“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1243 Kodekso 125 straipsnio 3 dalyje žodį „etapu“ siūlytume pakeisti žodžiu „laikotarpiu“, o vietoj „viešos ir teikiamos“ reikėtų įrašyti
„vieši ir teikiami“ (nes tarp tokių dokumentų yra ne tik deklaracijos ir
ataskaitos, bet ir žiniaraščiai).
Kita vertus, visi šioje dalyje išvardyti dokumentai pagal kitas Kodekso nuostatas yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, todėl nuostata, kad šie dokumentai yra vieši, yra perteklinė, o nuostatos dėl jų teikimo prasmė neaiški. Pritarti iš dalies Pastabos paskutiniam sakiniui nepritartina, nes nuostata yra reikalinga siekiant teisinio aiškumo VRK veikloje. 409. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
125 Kodekso 126 straipsnio pavadinimas iš dalies neatspindi šio straipsnio turinio (jame reguliuojama ne tik politinės reklamos, bet ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena). Pritarti
1258 Pagal įstatyme nustatytą kompetenciją susipažinę su rengiamais projektais, teikiame pastabas dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2) teikiamo patvirtinti Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalies ir 176 straipsnio nuostatų. Dėl Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalies. Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalyje numatoma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įpareigoti politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai, išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Politinės kampanijos dalyvis skundą turi teisę paduoti per 7 dienas. Iš tiesų, 48 valandų skundo išnagrinėjimo terminas vertintinas kaip itin trumpas ir praktiškai neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos, todėl siūlytume pratęsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skiriamą laiką bylai išnagrinėti bent iki 3 dienų. Pritarti Pritartina siūlymui dėl 3 d.: 8.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą rinkimų politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 dienas 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo,
kanceliarijos Teisės departamentas
1271 Kodekso 128 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti (tokia nuostata galiojančiuose rinkimų įstatymuose yra likusi iš anksčiau buvusio nustatyto teisinio reguliavimo apie rinkėjo kortelę, kuri buvo vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12722
rinkimų apygardos“, tinkanti tik Seimo ir merų rinkimams, tikslintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1282 Kodekso 129 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „pranešimų apie rinkimus platinimo <...> tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose“, tikslintina, nes straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams tvarka nėra nustatyta. Nepritarti Rinkėjų informavimas nustatytas 137 str. 4 d. ir 145 str. 3 d. 414. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1283 Kodekso 129 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kartu yra paskelbti arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas“ (kurioje nepaminėtas Seimas) siūlome įrašyti glaustesnę formuluotę
„kartu yra paskelbti keli skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas“; formuluotė „pranešimas apie rinkimus“ tikslintina – „pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir
referendumą)“.
kanceliarijos Teisės departamentas
1284
„šios“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1296 Atsižvelgiant į Kodekso 130 straipsnio „Rinkimų biuleteniai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų biuleteniai“, todėl šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „biuleteniai“ įrašytinas žodis „Rinkimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13135 Kodekso 132 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytina „šiuo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1321
„lėšų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1322 Kodekso 133 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio
„biudžeto“ įrašytina „lėšų“, o po žodžio „darbas“ reikia išbraukti tašką ir
antrą kartą pakartotą tą pačią formuluotę „Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti“. Pritarti
1323
valstybės ir savivaldybių biudžetų. 2.
išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkimų medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. 3. Pirmalaikiams rinkimams, taip pat pakartotiniams rinkimams, kuriems lėšos valstybės biudžete nebuvo numatytos ir asignavimai valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo skirti, lėšas skiria Vyriausybė. Lėšų skiriama ne mažiau kaip prieš tai buvo panaudota rengiant atitinkamus rinkimus. Jeigu likus ne daugiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos Vyriausybė lėšų neskiria, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę paimti valstybės garantuotą paskolą, tačiau ne didesnę kaip prieš tai buvo panaudota lėšų rengiant atitinkamus rinkimus, iš banko arba kredito įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos yra nesuderintos su Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nuostatomis. Pritarti Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 421. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1324 Diskutuotina, ar Kodekso 133 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir balsavimo su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose organizavimo išlaidos. Nepritarti VRK skirtos valstybės biudžeto lėšos rinkimams organizuoti naudojamos rinkimų ir balsavimo komisijų darbui apmokėti. Balsavimo patalpas ir inventorių suteikia savivaldybės. Balsavimas specialiuosiuose punktuose vykdo atsakingos rinkimų komisijos. Balsavimą laivuose vykdo ne balsavimo ar rinkimų komisijos, o laivų kapitonai, o laivo balsavimo komisijos nariams už darbą nėra atlyginama. Kodekse tokia finansavimo tvarka nėra numatyta, todėl 132 str.
4 d. negali būti pildomas dėl balsavimo laivuose. Jeigu būtų įtrauktas numatytas papildymas, tada reikėtų keisti ir Kodekso 146 str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Lietuvos vėliava gali plaukioti ir privatūs laivai. Balsavimą laivuose koordinuoja Jūreivių apylinkė. 422. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1325 Kodekso 133 straipsnio 5 dalyje formuluotėje „savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų“ vietoj žodžio „savivaldybių“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1327
„biudžetų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1331 Kodekso 134 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13422 Kodekso 135 straipsnio
jungtukas „ir“. Pritarti iš dalies Siūloma tokia nuostata:
„c) teritorinės policijos įstaigos areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto
bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigose;. 426. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13423 Kodekso 135 straipsnio
įrašytinas žodis „namuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1351 Kodekso 135 straipsnio 1 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“. Pritarti Patikslinta redakcija įrašant žodžius „ar savivaldybės“. 428. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1352 Kodekso 135 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „biuleteniais“ įrašytina „biuleteniu (biuleteniais)“, nes Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjas pildo tik vieną biuletenį. Pritarti 429.
kanceliarijos Teisės departamentas
135312 Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „biuletenius“ įrašytina „biuletenį (biuletenius)“, o šios dalies 2 punkte vietoj žodžių
„užpildytus rinkimų biuletenius“ – „užpildytą (užpildytus) rinkimų biuletenį
kanceliarijos Teisės departamentas
13546 Kodekso 136 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „esančiais rinkimų biuleteniais“ reikėtų įrašyti žodžius „esančiu (esančiais) rinkimų biuleteniu (biuleteniais)“, o šio straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „biuletenius“ – „biuletenį (biuletenius)“. Pritarti
13514364 Argumentai: Rinkimų kodekso projektas šiuo metu kalba tik apie rinkimų apylinkių prieinamumą, kas aktualu žmonėms su judėjimo negalia ir apie teisę už neįgalųjį rinkėją balsuoti kitam asmeniui, bet neregiai jau kelinti rinkimai naudoja brailio rašto įmautes, į kurias įdedamas rinkimų biuletenis, o apie jas Rinkimų kodekse nėra nė žodžio, todėl siūlau į rinkimų kodeksą perkelti Neįgaliųjų teisių konvencijos
naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. Siūlau Rinkimų kodekso 136 str. 6 d. ir 144 str. 4 d. papildyti žodžiais:
„Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis
pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. 136 straipsnis. Balsavimo iki rinkimų dienos tvarka ir dokumentai
pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis.“ Pritarti Nuostatos patikslintos pagal Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymą. 432.
kanceliarijos Teisės departamentas
1372 Kodekso 138 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje žodžius „krašto apsaugos ministro teikimu“ reikėtų perkelti prieš žodžius „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šiame sakinyje skliaustuose įrašyta nuostata tikslintina, nes nėra aiški. Pritarti Paaiškinimo skliausteliuose visai nereikia, jis išbraukiamas, nes tai bus nustatyta VRK tvarkoje. 433. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1373 Kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į Kodekso 136 straipsnio 4 dalį, o į 135 straipsnio 4 dalį. Pritarti Patikslinus projektą, nuoroda yra į 134 straipsnio 4 dalį. 434. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1381 Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta sąvoka
„speciali situacija“. Svarstytina, ar vietoj šios sąvokos, kurios turinys
atskleistas tik kitame straipsnyje, negalėtų būti padaryta nuoroda į Kodekso
kanceliarijos Teisės departamentas
1382 Kodekso 139 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės
„gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje“ reikėtų įrašyti
„įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1393 Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „ar ekstremalųjį įvykį“, nes ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija. Pritarti 437.
kanceliarijos Teisės departamentas
1393 Kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kai „dėl rinkėjų galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui <...>, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis“ tikslintina, nes nėra aišku, kaip piliečiai balsuotų balsavimo patalpose, jeigu jų galimybė atvykti balsuoti būtų ribojama. Nepritarti Nuostata pakankamai aiški, besikartojanti, todėl konstituciniame įstatyme detalizuoti, kaip bus aprūpinama apsaugos priemonėmis įvairiose situacijose tikrai nėra reikalinga. 438. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1393 Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti. Atsižvelgdami į tai, kad įvedus šį trumpinį jis toliau Kodekso tekste pavartotas tik vieną kartą, siūlytume jo atsisakyti, o šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Paskelbus specialią situaciją“ įrašyti, pavyzdžiui, „Esant tokioms aplinkybėms“, ar pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1393 Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje žodžiai „šiose rinkimų apylinkėse gyvenantys“ išbrauktini, nes yra pertekliniai (be to, neaišku, kokios apylinkės yra
„šios“, o rinkėjai turėtų būti apibūdinami ne kaip „apylinkėse gyvenantys“, o
kaip į įrašyti apylinkės rinkėjų sąrašą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1423 Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“ (dukart). Pritarti
Patikslinama, kad
dukart. 441.
kanceliarijos Teisės departamentas
1425 Kodekso 143 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išduodami rinkimų biuleteniai“ reikėtų įrašyti žodžius „išduodamas
kanceliarijos Teisės departamentas
1427
žodžio „balsavimo“ įrašyti žodį „rinkimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1431
išbrauktinas antrasis, perteklinis žodis „už“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14312 Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „sąrašo kandidatų“ įrašytini žodžiai „kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą“, o vietoj „šio sąrašo kandidatų“ – „į šį sąrašą įrašytų kandidatų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1432 Kodekso 144 straipsnio „Rinkimų biuletenių pildymas“ 2 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtinta teisės norma reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, todėl kyla klausimas, koks šios nuostatos santykis su Kodekso 154 straipsnio
„Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ 9 dalimi ir 159 straipsniu
„Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ (taip pat žr. pastabą
dėl 154 straipsnio 9 dalies). Pritarti Apskritai nereikia šio paskutinio sakinio. Tai eina į VRK-jos tvarką pagal 158 str. 2 d.: „2. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį balsuoja rinkėjas, yra daugiau kaip penki kandidatai, rinkėjas gali užpildyti visus penkis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra penki kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra keturi kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip tris laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra trys kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip du laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra du kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip vieną laukelį.
Jeigu rinkėjas užpildo daugiau laukelių, negu nurodyta šioje dalyje, pirmumo balsai skaičiuojami tik pirmesniuose laukeliuose nurodytiems kandidatams.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1433 Kodekso 144 straipsnio 3 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose įtvirtintomis teisės normomis reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, šios normos yra iš esmės tapačios toms, kurias siūloma nustatyti Kodekso 154 straipsnio 9 dalyje, todėl kyla klausimas, koks yra jų santykis su 154 straipsnio 9 dalimi ir 159 straipsniu (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies). Pritarti Išbraukta pagal pastabą: „3. Pirmumo balsams nurodyti skirti laukeliai kandidatams turi vienodą pirmumo teisę, nepaisant laukelio numerio. Jeigu rinkimų biuletenyje specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose laukeliuose to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį rinkimų biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.“
1434
atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo.
Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją. „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. Pritarti Projektas patikslintas pagal Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymą. 448. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1435 Kodekso 144 straipsnio 5 dalyje yra pažodžiui pakartota to paties straipsnio 4 dalies paskutinė nuostata, todėl viena iš šių nuostatų išbrauktina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1436
kaip perteklines išbraukti skliaustuose pateiktas daugiskaitos formas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1452
žodžio „jose“ turėtų būti „joje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1455 Kodekso 146 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ar papildomoje balsavimo vietoje“ įrašytina formuluotė „ir papildomose balsavimo vietose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1457 Kodekso 146 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamai“ ir brūkšnys po jo. Vietoj šios dalies dviejų paskutinių sakinių siūlytume įrašyti tokią nuostatą: „Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“ Pritarti 453.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 147 straipsnį balsavimas organizuojamas „su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas Kodekso nuostatas dėl balsavimo organizavimo laivuose: 14 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 58 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį, 130 straipsnio 5 dalį, 131 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 7 dalį. Pritarti Buvęs projekto 182 straipsnis (kartu ir šio straipsnio 7 dalis) išbrauktas. 454. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1461 Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„esantys“ išbrauktinas žodis „laive“ ir kablelis po jo. Šioje dalyje vietoj
formuluotės „ne anksčiau kaip prieš 4 dienas“ turėtų būti įrašyta „likus ne mažiau kaip 4 dienoms“ (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą 70 straipsnio 1 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 58 straipsnio 1 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1464 Kodekso 147 straipsnio 4 dalyje po brūkšnio esantis patikslinimas „Lietuvos Respublikos piliečiai“ išbrauktinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies pirmąją nuostatą, pagal kurią balsavimas organizuojamas tuose su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurių kapitonai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pritarti 456.
147 2 Kodekso 148 straipsnio 2 dalyje žodį „balsavo“ reikia pakeisti žodžiu „balsavimo“. Pritarti
147 4 Kodekso 148 straipsnio 4 dalies nuostatą siūlytume formuluoti taip: „Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, jog rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.“ Pritarti
148 1 Atsižvelgiant į Kodekso 48 straipsnio 12 dalies nuostatą, pagal kurią apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka šios komisijos pirmininko pavaduotoją, Kodekso 149 straipsnio 1 dalyje formuluotė „jį pavaduojantis asmuo“ keistina žodžiais „jo pavaduotojas“. Pritarti
149 Kodekso 150 straipsnio pavadinime žodį „tvarka“ siūlome pakeisti žodžiu „eiliškumas“. Pritarti
149 1 2,3 Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“. Pritarti
1491 4 Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 4 punktas patikslintinas, prieš žodį „skaičiuojami“ įrašant sąlygą „jeigu balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje,“. Šiame punkte prieš žodžius „pirmumo balsai“ įrašytinas žodis „gauti“. Pritarti
149 2 Kodekso 150 straipsnio 2 dalis išbrauktina kaip neturinti jokio papildomo norminio turinio palyginti su šio straipsnio 1 dalimi, be to, neaiški (nuoroda į 161 straipsnį nesuprantama). Pritarti 463.
kanceliarijos Teisės departamentas
1502 Kodekso 151 straipsnio 2 dalyje formuluotę
„pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, pavirtinančius biuletenio
gavimą“ siūlytume pakeisti formuluote „pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1512 Atsižvelgiant į Kodekso 152 straipsnio nuostatų turinį, jį reikėtų arba išskaidyti – 2 dalies nuostatą, neatitinkančią XV skyriaus antrojo skirsnio („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“) reguliavimo dalyko, perkelti į šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį („Balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėje skaičiavimas“) (žr. pastabą dėl 158 straipsnio), o 1 dalies nuostatą perkelti į 153 straipsnio pradžią arba palikti 152 straipsnyje, atitinkamai patikslinus jo pavadinimą, – arba visą 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį („Bendrosios nuostatos“). Nepritarti Tai nuosekliai išdėstyta procedūra rinkimų dieną. Straipsnio pavadinimo nereikia tikslinti, nes jis taps ilgas ir griozdiškas, o iš skirsnio pavadinimo aišku, kad balsavusių rinkimų dieną. 465. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1522
„ar“ keistinas jungtuku „ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1523 Kodekso 153 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kokį sprendimą priima apylinkės rinkimų komisija, jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista. Pritarti Nuostata patikslinta:
„3. Jeigu esama požymių, kad balsadėžė iki balsavimo
pabaigos buvo pažeista, apylinkės rinkimų komisija ne mažiau kaip 3/5 visų jos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl balsadėžės pažeidimo, surašo balsadėžės pažeidimo aktą ir tai pažymi balsų skaičiavimo protokole.
Apie tai nedelsiant informuojama apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių rinkimų biuletenių skaičiavimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
15241
žodį „skaičiuoti“ reikėtų pakeisti žodžiu „suskaičiuoti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15242 Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 2 punkte formuluotę „priimti sprendimą, kad rinkimų biuletenius skaičiuos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“, siūlome pakeisti formuluote „nuspręsti pati suskaičiuoti rinkimų biuletenius“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1526 Kodekso 153 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „priima sprendimus“ įrašytina „sprendžia“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 159 straipsnį, o į 157 straipsnį; antrajame sakinyje prieš žodžius
„komisijos pirmininkas“ išbrauktinas žodis „komisija“. Pritarti
Po patikslinto projekto, nuoroda yra į 156 straipsnį. 470. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
152153 Atsižvelgiant į Kodekso 153 straipsnio
„Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ ir 154 straipsnio „Balsų,
paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ pavadinimus ir šiuose straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar rinkimų biuletenių skaičiavimą reikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa. Nepaisant 153 straipsnio pavadinimo, balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimą siūloma reguliuoti ne šiame, o 154 straipsnyje (jo 1–6 dalyse).
Manytina, kad Kodekso 153 ir 154 straipsniuose (išskyrus 154 straipsnio 8 dalį) numatytas teisinis reguliavimas turėtų būti išdėstytas viename straipsnyje, kuris galėtų būti pavadintas, pavyzdžiui, „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Jeigu į pastabą dėl Kodekso 153 straipsnio ir 154 straipsnio 1–6 dalių sujungimo į vieną straipsnį nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į antrojo skirsnio pavadinimą („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“), nėra aišku, ar 154 straipsnio pavadinime („Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“) turimi omenyje tik rinkimų dieną balsavusių rinkėjų balsai; jeigu taip, šio straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai patikslinti, nes projektu siūloma formuluotė apima ir iki rinkimų dienos balsavusiųjų balsus, kurių skaičiavimas reglamentuojamas tik kitame skirsnyje. Kodekso 154 straipsnio 8 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 7 dalies) nuostatos perkeltinos į to paties skyriaus trečiojo skirsnio („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“) pradžią (155 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į Kodekso 154 straipsnio 9 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 8 dalies) nuostatų turinį (pirmumo balsų skaičiavimo taisyklės), kyla klausimas, koks yra jų santykis su 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ ir kodėl jos nustatomos ne tame straipsnyje; svarstytinas šios dalies nuostatų perkėlimas į 159 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „balsas“ reikėtų įrašyti žodį „pirmumo“. Pritarti iš dalies Rinkimų biuletenių skaičiavimas ir paduotų balsų skaičiavimas yra skirtingi, vienas po kito, vykstantys procesai. Manytina, kad nėra tikslinga sujungti šių straipsnių.
Patikslinta projekto 153 straipsnio 9 dalis perkelta į projekto 158 straipsnio 2 dalį. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15316061 Kodekso 154 straipsnio 6 dalyje formuluotę
„į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir
laikomas (laikomi) saugiai“ siūlytume pakeisti glaustesne formuluote – „į specialius vokus, kurie užklijuojami ir laikomi saugiai“. Atitinkamai taisytina Kodekso
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
153
numeracija – po 6 dalies turėtų būti 7 ir 8 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1571551511 Nepaisant Kodekso XV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“), šiame skirsnyje reglamentuojamas tik rinkimų biuletenių skaičiavimas, o balsų skaičiavimas – kitame skirsnyje, 158 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa, ir kad 158 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimas), turėtų būti perkelta į trečiąjį skirsnį (pavyzdžiui, į 156 straipsnį), o į jos vietą galėtų būti perkelta 152 straipsnio 2 dalies nuostata (žr. pastabą dėl 152 straipsnio). (Kartu svarstytina, ar 158 straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinė, nes 160 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti visi duomenys, kurie turi būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, įskaitant rinkėjų paduotus balsus.). Nepritarti Rinkimų biuletenių skaičiavimas ir paduotų balsų skaičiavimas yra skirtingi, vienas po kito, vykstantys procesai. Pastabai nepritarė ir VVSK – papildomas komitetas. 474.
kanceliarijos Teisės departamentas
15424 Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte pirmiau išdėstytinos aplinkybės (nurodytos šio punkto antrojo sakinio pradžioje: jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas), kurias reikia patikrinti prieš antspauduojant balsavimo vokus ir kurioms paaiškėjus rinkimų apylinkės antspaudas ant vidinio balsavimo voko nededamas, voke esantis rinkimų biuletenis laikomas negaliojančiu ir neskaičiuojamas, – ir tik po to, pavyzdžiui, atskirame 5 punkte, nustatytina, kad jeigu patikrinus duomenis nenustatoma šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu čia reikėtų įtvirtinti ir 156 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą, kad
„apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke,
pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo“. (Jeigu tai būtų padaryta, 156 straipsnio 1 dalies atsisakytina, nes antroji šios dalies nuostata kartoja nustatytąją 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte.) Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „vokai“ reikėtų įrašyti
„balsavimo“, o vietoj žodžio „išimama“ – „išimamas“. Šios dalies 4 punkte
išbrauktini skliaustuose esantys pertekliniai žodžiai „(vidinių)“ ir
„(vokų)“. Šios dalies 5 punkto atsisakytina, nes jame kartojama tas pat, kas
nustatyta tos pačios dalies 4 punkte.
Pritarti iš dalies Redakciniai pataisymai tekste padaryti. Procedūrinių dalykų nereikia keisti. 475. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
155 Kodekso 156 straipsnyje „Balsavimo vokų žymėjimas ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas balsavimo vokų žymėjimas, todėl iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Balsavimo vokų žymėjimas ir“. Be to, kaip minėta, rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, todėl į šį straipsnį turėtų būti perkelta 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimo, ir straipsnis galėtų būti pavadintas „Balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 156 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nustatyta tvarka“ įrašytina
„nustatytu eiliškumu“. Šio straipsnio 6 dalyje žodį „išorinio“ reikėtų
pakeisti žodžiu „išorinius“, o jungtuką „ir“ – jungtukais „ir (arba)“. Pritarti iš dalies Procedūrinių dalykų nereikia keisti. 476. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15611 Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktina nuostata „arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“, nes tokia pati nuostata yra įtvirtinta šios dalies 3 punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1561
punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5–7 punktai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
159 Atsižvelgiant į Kodekso 160 straipsnio „Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“, o ne „balsų skaičiavimo protokolas“.
Pritarti Patikslinti šie straipsniai:
punktas, 154 str. 2 d. 4 punktas, 157 str. 2 dalis, 160 str. 2 dalis, 163 str. 1 dalis, 164 str. 1 ir 2 dalys, 189 str. 1 dalis bei 191 str. 2 d. 2 punktas. 479. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1592 Kodekso 160 straipsnio 2 dalies formuluotė
„vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo
protokolų pirmojoje dalyje“ tikslintina taip: „vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15924 Pagal Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į Kodekso 151 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie dar, jeigu ne sugadintieji ir nepanaudotieji, anuliuoti rinkimų biuleteniai yra turimi omenyje 160 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nepritarti Anuliuotų biuletenių skaičius rašomas į protokolą, todėl jų, tai yra 4 punkto išbraukimui nepritariama. 481. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15927 Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „šio kodekso reikalavimų neatitinkantys“ rinkimų biuleteniai – nenustatyto pavyzdžio, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu, negaliojantys, ar kita.
Pritarti Nereikia 159 str. 2 d. 7 punkto, tokios nuostatos nėra ir šiuo metu galiojančiuose įstatymuose: „7) balsadėžėje rastų ir šio kodekso reikalavimų neatitinkančių rinkimų biuletenių skaičius;“. Nes tai negaliojantys biuleteniai (7 punktas). Pakeista punktų numeracija. 482. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15929 Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 10 punkto formuluotė „už kandidatų sąrašą ar už kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje“ tikslintina taip: „už kiekvieną kandidatą (vienmandatėje rinkimų apygardoje) arba už kiekvieną kandidatų sąrašą (daugiamandatėje rinkimų apygardoje)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
159210 Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 11 punkte žodžiai „ir specialiuose balsavimo punktuose“ yra pertekliniai, nes balsavusieji iki rinkimų dienos apima balsavusiuosius specialiuose balsavimo punktuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1592 Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 14 punktas išbrauktinas, nes jame kartojama šios dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata. (Kita vertus, jeigu protokole turėtų būti atskirai nurodomi rinkėjų balsai, paduoti balsadėžėje rastais biuleteniais, ir balsai, paduoti balsavimo vokais, tai turėtų būti aiškiai nustatyta; be to, tokiu atveju atskirame punkte turėtų būti nustatytas reikalavimas įrašyti bendrus, susumuotus balsų skaičius.) Pritarti Išbrauktas punktas:
„14) už kandidatų sąrašą, kandidatą ar kiekvieną
išsikėlusį kandidatą paduotų balsų skaičius;“. Patikslinta numeracija. 485. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15935 Kodekso 160 straipsnio 3 dalies 5 punkte prieš žodį „balsai“ įrašytina „pirmumo“.
kanceliarijos Teisės departamentas
1601 Kodekso 161 straipsnio 1 dalies formuluotė
„Į rinkimų apylinkės vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų
balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“ tikslintina taip: „Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16012 Kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad į protokolus „įrašomi visi duomenys“, prasmė nėra aiški, nes tai, kokie duomenys turi būti įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą, nustatyta 160 straipsnio 2 dalyje. Galbūt turima omenyje tai, kad „įrašius visus duomenis“ rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialiuosius vokus. Tikslintina ir šių dalių formuluotė „visi rinkimų biuleteniai“, nes jeigu pagal 1 dalį į antspauduotus paketus sudedami visi rinkimų biuleteniai, neaišku, kokie visi rinkimų biuleteniai turimi omenyje 2 dalyje. Pritarti Patikslinta taip:
„1. Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos
rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašomi visi duomenys, nustatyti šio kodekso 159 straipsnyje, ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), kurie užklijuojami ir laikomi saugiai. Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ar jo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai ir tik po jų – rinkimų stebėtojai. 2.
rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašomi visi duomenys, nustatyti šio kodekso 159 straipsnyje, ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus. Šią rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai ir tik po jų – rinkimų stebėtojai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
162 Kodekso 163 straipsnio pavadinimas („Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai“) yra tapatus 47 straipsnio pavadinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 47 straipsnyje yra nustatytas visas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų sąrašas, o 163 straipsnyje įtvirtinti tik su balsavimo rezultatų nustatymu susiję šios komisijos įgaliojimai, 163 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti. Neaišku, koks yra Kodekso 164 straipsnio „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu, svarstytinas šių dviejų straipsnių nuostatų sujungimas į vieną straipsnį. Pritarti Patikslinta taip:
„162 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų
komisijos įgaliojimai nustatant balsavimo rezultatus“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1621
išbrauktinas perteklinis žodis „visus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1622
„apylinkės rinkėjų“ įrašytina „rinkimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1641 Kodekso 165 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „skaičiuoja taip: susumuoja“ įrašytina „skaičiuoja susumuodama“. Pritarti 492.
kanceliarijos Teisės departamentas
164223 Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte skliaustuose vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“, nes kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16424 Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „balsų skaičių“ įrašytina „rinkėjų“, o po žodžių „rinkėjų balsų“ įrašytina „skaičių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1643
žodžio „sektorius“ reikėtų įrašyti „sekretorius“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1662
žodžių „savivaldybių ir apygardų“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16721 Pagal Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatant balsavimo rezultatus Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, kitaip nei Respublikos Prezidento ir merų rinkimuose, nebūtų atsižvelgiama į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Neaišku, kuo yra grindžiamas šis siūlomas Seimo rinkimų ypatumas palyginus su kitais vienmandatėse rinkimų apygardose vykstančiais rinkimais. Pritarti Siūlome suvienodinti visuose rinkimuose. Kodekso 167 str. 2 dalies 1 punktas:
„2. Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:
1) išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų;“. 497. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16722 Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“.
Šią nuostatą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu turima omenyje tokia situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja trys kandidatai, nes du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių, tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta. Nepritarti Nuostata suderinta su VRK-ja. Manome, kad norma aiškiai parašyta, nuostata aiški, nėra nelogiškumo, todėl dar papildomo aiškinimo nebereikia. 498. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
167334
ir šios dalies 4 punkte prieš žodį „Prezidento“ įrašytina „Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1673434 Kodekso 168 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj „1 punkte“ turėtų būti „1 arba 2 punkte“. Svarstytina, ar šio punkto nuostatos, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, nereikėtų patikslinti, papildant žodžiais
„neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“ (kaip siūloma
Seimo rinkimų atveju). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame punkte nėra sureguliuota situacija, jeigu abu kandidatai gautų po vienodą balsų skaičių. Tos pačios pastabos taikytinos ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktui. Pritarti Pritarta Teisės departamento pasiūlytoms pataisoms.
Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte įrašoma: “Jeigu abu kandidatai yra gavę vienodą balsų skaičių, Prezidentu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.“ Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte įrašoma: „Jeigu abu kandidatai yra gavę vienodą balsų skaičių, išrinktu laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų;“. 500. Vyriausioji rinkimų komisija
1674
vienmandatėse rinkimų apygardose
vienmandatėje rinkimų apygardoje: Pritarti Suderinus su Kodekso 16 str. 4 dalimi, t. b. vartojama vienaskaita –
„mero“, tam pritarė ir VRK. Teikiama 167 straipsnio 4 d. pavadinimo redakcija:
„4. Savivaldybių tarybų Mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:.“
kanceliarijos Teisės departamentas
16745
„rinkimuose į merus“ įrašytina „mero rinkimuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
168234222 Kodekso 169 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4 dalies
įrašytinas jungtukas „ar“. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte skliaustuose esanti formuluotė „(ar jam prilygintas)“ perkeltina po žodžio „jungtinis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1702 Kodekso 171 straipsnio 2 dalyje formuluotę „mandatų skaičius nustatomas taip: to kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos“ siūlytume pakeisti formuluote „mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių padalijant iš rinkimų kvotos“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1707 Kodekso 171 straipsnio 7 dalies nuostata, kad mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso
sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos. Šios dalies formuluotę „galutinę kandidatų sąrašo reitingo eilę“ siūlome pakeisti formuluote „galutinę kandidatų eilę sąraše“ (ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1713 Kodekso 172 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių
„Daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ įrašytini patikslinantys žodžiai
„nustatant galutinę kandidatų eilę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1714 Kodekso 172 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, kur turi būti skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo. Pritarti „4. Galutinę kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija skelbia Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
172 Kodekso 173 straipsnio pavadinimas „Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis“ keistinas į „Pareigų nesuderinamumas“. Pritarti 508.
kanceliarijos Teisės departamentas
172 Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio nuostatos apie pareigų nesuderinamumą pradedamos dėstyti nuo nesuderinamumo su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis. Šio straipsnio 1 dalies nuostata perkeltina į straipsnio pabaigą ir tikslintina taip, kad būtų nustatyta, jog Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su visų tikrąją karo tarnybą (taigi ne tik savanorišką nenuolatinę, bet ir privalomąją, profesinę karo tarnybą bei kariūnų tarnybą) atliekančių karių pareigomis. Pritarti iš dalies Esmės, kur šios nuostatos straipsnyje bus išdėstytos, nekeičia. Kadangi ši dalis skirta visiems, tolesnėse dalyse įvardintiems subjektams, siūlytina šią dalį palikti pirmąja, atitinkamai ją pakoreguojant, kaip siūlo Teisės departamentas pastaboje. 509. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1722 Atsižvelgiant į Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį, Kodekso 173 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ir kitu darbu turėtų būti papildyta išlyga, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybės įstaigose ir organizacijose“ įrašytina „valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1723 Kodekso 173 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios, išbrauktina kaip perteklinė, nes ji yra analogiška nuostatai, įtvirtintai Prezidento įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta ir nurodytos pareigos įgyvendinimo tvarka. Pritarti 511.
kanceliarijos Teisės departamentas
1724 Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata dėl Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“. Atsižvelgus į tai, kad šios nuostatos tarpusavyje nedera, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) yra ne Kodekso, o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo reguliavimo dalykas, Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje pakaktų nurodyti, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. Pritarti
nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
17252
žodis „pareigomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17256 Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „apskrityje“ išbrauktinas, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta „Vyriausybės atstovo“, o ne „Vyriausybės atstovo apskrityje“ pareigybė. Pritarti 514.
rinkimų komisija
172 5,7
nesuderinamumas su kitomis pareigomis
5Savivaldybės tarybos nario,
mero pareigos yra nesuderinamos su šiomis valstybės lygmens pareigomis:
kanceliarijos Teisės departamentas
1726 Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio 6 dalyje savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas siejamas su kadencija, kai daugelyje šios dalies punktų nurodytos pareigos, kurioms nėra nustatyta kadencijų. Siūlome žodžius „tos kadencijos“ išbraukti kaip perteklinius, nes akivaizdu, kad pareigos būtų nesuderinamos, jeigu jos būtų einamos tuo pačiu (savivaldybės tarybos nario kadencijos) metu. Abejotina ir tai, ar savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti suderinamos su kitos savivaldybės mero ar kitomis pareigomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17261
„pareigomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
172
punkto turėtų būti 7–10 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1727 Svarstytinas Kodekso 173 straipsnio 8, 9, 10 dalių (pataisius numeraciją – 7, 8, 9 dalių) nuostatų sujungimas į vieną bendrą dalį. Nepritarti Dalyse aptariami skirtingi dalykai, todėl dirbtinai jungti nereikėtų. 519. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1728 Kodekso 173 straipsnio 9 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) reikėtų patikslinti nuorodą, nes ji apima ir Europos Parlamento narius, nors jie šioje dalyje neminimi, o su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos yra nurodytos ir šio straipsnio 6 dalyje. Pritarti 520.
kanceliarijos Teisės departamentas
17211 Svarstytina, ar Kodekso 173 straipsnio 11 dalies (pataisius numeraciją – 10 dalies) nuostatos neturėtų būti perkeltos po 175 straipsnio, nes projektu siūloma pirmiau nustatyti sprendimo dėl mandato netekimo apskundimo tvarką ir tai, per kiek laiko skundas turėtų būti išnagrinėtas, ir tik po to (174 straipsnio 2 dalyje, 175 straipsnio 1, 3, 4 dalyse) reguliuojamas to sprendimo priėmimas. Pritarti
174 str. ir išdėstyta atskiru straipsniu: „175 straipsnis. Skundai dėl mandato netekimo Skundai dėl Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero mandato netekimo šio kodekso nustatytais pagrindais paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo dienos. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
173 Kodekso 174 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Europos
procedūros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1731762 6,8 Kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga pranešti Europos Parlamentui, kai išrinktas į Europos Parlamentą asmuo netenka mandato neatsisakęs su juo nesuderinamų pareigų. Neaišku, kodėl apie Europos Parlamento nario mandato netekimą Europos Parlamentui turėtų būti pranešama ne visais atvejais (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6, 8 dalimis). Pritarti iš dalies Apie mandato panaikinimą išvis nereikia pranešti Europos Parlamentui. Pranešame tik jau apie įgaliojimų pripažinimą ar nutrūkimą nesuėjus terminui.
Todėl tikslintinos 176 straipsnio 6 ir 8 dalys, atsisakant žodžių: „o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – pranešti Europos Parlamentui.„ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
174 Kodekso 175 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip:
„Savivaldybės tarybos nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis
pareigomis išsprendimo procedūros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
174 Kodekso 175 straipsnyje iš esmės liko nesureguliuotas mero mandato arba su juo nesuderinamų pareigų atsisakymas, išskyrus vienintelį 3 dalyje nurodytą atvejį, kai meras išrenkamas pirmalaikiuose rinkimuose. Pritarti Yra papildytas 172 str. 7 dalimi, kurioje nurodyta, su kokiomis pareigomis yra nesuderinamos mero pareigos. Atitinkamai papildyta 174 str. 4 d. 525. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1741 Kodekso 175 straipsnio 1 dalyje pavartotos neapibrėžtos sąvokos
„porinkiminis kandidatų sąrašas“ atsisakytina (ji apibrėžta tik Kodekso 178
straipsnyje), formuluotę „Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai“ siūlytume pakeisti formuluote „Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1742
žodžiu „pareigos“, o žodį „netaikomi“ – žodžiu „netaikoma“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1743
pakeisti žodžiu „nesuderinamumą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1744 Kodekso 175 straipsnio 4 dalyje po žodžių „savivaldybės tarybos nario“, po kablelio, įrašytinas žodis „mero“. Pritarti 529.
kanceliarijos Teisės departamentas
176 Kodekso 176 straipsnio pavadinimas „Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai“ neatitinka šio straipsnio 1–5 dalių turinio, nes jose yra nurodyti ne visi valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, o tik jų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai. Pritarti Papildytas straipsnio pavadinimas žodžiais „nesuėjus terminui“ ir atitinkamai suderinti kiti straipsniai, kuriuose kalbant apie tą patį vartojami skirtingi išsireiškimai: „prieš terminą“, „nesibaigus kadencijai“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1762 Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nenurodyti Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai – kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas ir kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
176 2, 4,5 2, 9,5 Atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto formuluotę, Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbrauktini žodžiai „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“. Pritarti Atitinkamai koreguotini ir kitų šio straipsnio dalių punktai – 176 str. 4 d. 9 p. ir 5 d. 5 p. 532. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1763 Kodekso 176 straipsnio 3 dalyje nėra nurodytas Konstitucijos 88 straipsnio 2 punkte nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindas – kai įvyksta pirmalaikiai
kanceliarijos Teisės departamentas
17633 Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindas keistinas atsižvelgiant į Konstitucijos
proceso tvarka“. Pritarti 534.
kanceliarijos Teisės departamentas
17634 Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata patikslintina taip, kad Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas būtų siejamas su Seimo nutarimo įsigaliojimu, o ne jo priėmimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1764 Kodekso 176 straipsnio 4 dalyje dėstomi unifikuoti savivaldybės tarybos nario ir mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visi šioje dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi merui (pavyzdžiui, šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai). Pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatams į merus reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu būtų nustatytas Konstitucijoje, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį). Jeigu tokia Konstitucijos pataisa būtų priimta ir promulguota, Kodekso 176 straipsnyje (arba mero teisinį statusą reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme) nustatytini ir šie mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas (šioje išvadoje minėta, kad nurodyta Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą) ir kt. Pritarti
1764 1,2,
terminui, kai:
1) jis atsistatydina, - pagal savivaldybės tarybos nario, mero pareiškimą atsistatydinti.
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis atsistatydina iki pradės eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu, meru yra išrinktas, teritorijos ribų – pagal mero pranešimą ir/ar Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
6) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, mero ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą; Pritarti iš dalies Nepritartina pasiūlymui pildyti 6 punktą meru, nes pagal Rinkimų kodekso 10 str. 4 d. meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Atsižvelgiant į LRV ir TD pastabas papildomai 4 dalis papildyta 12 punktu: „12) meras netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17641 Pagal Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario pareiškimas dėl atsistatydinimo, jeigu tarybos narį iškėlė partija, turi būti pasirašytas partijos (jos skyriaus) vadovo. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, šioje nuostatoje žodis
„partija“ keistinas žodžiais „politinė organizacija“, o žodis „partijos“ –
žodžiais „politinės organizacijos“. Pritarti 538.
kanceliarijos Teisės departamentas
17644 Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte prieš žodį „įsiteisėja“ įrašytina „jam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17647
pakeisti žodžiu „pareigomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
176 4,5 9,5 Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 9 punkte žodį „veikloje“ reikėtų pakeisti žodžiu „srityje“. Analogiškai taisytinas šio straipsnio 5 dalies 5 punktas. Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, (kuriai pritarta) dėl 176 str.2 d. 2 p., kur jie siūlė atsisakyti žodžių „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“, siūlytina ir šiuose punktuose atsisakyti analogiškų žodžių. 541. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
176411 Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 11 punkte patikslintina, kokį sprendimą priima savivaldybės taryba. Pritarti Taip yra ir dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatymo 25¹ str. Patikslinta, kad tai yra „sprendimas dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo“. 542. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17654 Kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punktą reikėtų papildyti, nurodant
kanceliarijos Teisės departamentas
1766 Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti teisinius padarinius, kurie kiltų, jeigu asmuo kandidato anketoje nepateiktų Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o „po rinkimų“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažintų jį sąmoningai bendradarbiavus su nurodytomis tarnybomis.
Atkreiptinas dėmesys į šio teisinio reguliavimo santykį su 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 6, 7 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi duomenų, kad kandidatas, kuris anketoje to nenurodė, yra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis, turi įgaliojimus iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti jo registravimą. Tačiau jeigu tai paaiškėtų jau nustačius galutinius rinkimų rezultatus, išrinkto asmens mandatas negalėtų būti panaikintas (įgaliojimai negalėtų būti nutraukti), nes pagal 176 straipsnio 6 dalį pagrindas tam atsirastų tik jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo pripažintų asmenį sąmoningai bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis, bet ne tuo atveju, jeigu paaiškėtų anksčiau, iki rinkimų, nustatytas bendradarbiavimo faktas, apie kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo nebuvo žinoma). Nors Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje yra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir patikrinti kandidatų duomenis dėl bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar teisinis reguliavimas gali būti grindžiamas prielaida, kad tokia situacija, kai tie duomenys dėl kokių nors priežasčių laiku nebūtų gauti, yra visiškai neįmanoma.
Be to, Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuriuo yra Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmens bendradarbiavimą (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto įstatymo 9 straipsnio 4 dalį tokio šios komisijos sprendimo paskelbimas yra pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai per 14 dienų pripažinti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Šios dalies formuluotė „ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis“ yra nesuderinta su 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 81 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, tačiau, kaip pažymėta šioje išvadoje, sąlygos „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ taip pat atsisakytina kaip nenumatytos minėtame įstatyme, kuriuo reguliuojamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimas, ir beprasmės kalbant apie šį bendradarbiavimą (žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Atsižvelgdami į visa tai, siūlome Kodekso
įgaliojimų įgyvendinimo teisinį pagrindą apibrėžti taip: „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėja arba įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) siūlytume patikslinti, papildant žodžiais „dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“; taip pat reikėtų išbraukti žodžius „po teismo sprendimo įsiteisėjimo“ ir vietoj žodžių „Vyriausioji rinkimų komisijos“ įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos“.
Šios dalies antrasis sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tuos pačius išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo klausimu nepriima nuosprendžio, į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų inicijuoti apkaltos proceso, ir į Konstitucijos 63 straipsnio
pažeidžiamas rinkimų įstatymas“ (pavyzdžiui, taip: „Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja arba yra nustatomas asmens, išrinkto Seimo nariu arba Respublikos Prezidentu, bendradarbiavimo su nurodytomis tarnybomis faktas, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų perduoda šią informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.“; kartu svarstytina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas informacijai perduoti). Pritarti iš dalies176 straipsnio 6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje, ją išdėstant taip: „6.
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis atitinkamai yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso
rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“ 544.
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis atitinkamai yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso
rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1767 Kodekso 176 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, vietoj žodžių „po rinkimų“ įrašant „po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo“, taip pat suderinant paaiškėjusios informacijos apie teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turinį („yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“) su 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, kuriomis yra įtvirtinta kandidato pareiga anketoje nurodyti, ar jis „po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“.
Be to, šios dalies formuluotė „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus“ koreguotina šiais atžvilgiais: pirma, į teismą kreipiamasi tam tikru procesiniu dokumentu, o ne „perduodant nuorašus“; antra, tik pats teismas sprendžia, kokį sprendimą jis turi priimti; trečia, į teismą turėtų būtų kreipiamasi ne dėl bet kurio rinkimuose dalyvavusio, o tik dėl į pareigas išrinkto asmens; ketvirta, nuoroda turi būti daroma ne į 11, o į 12 punktą (pavyzdžiui, „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu šio kodekso
kodekso pažeidimą)“). Pritarti iš dalies
6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje (Žr. aukščiau). 545. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1768 Kodekso 176 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „asmenį“ įrašytina „savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 11, o į 12 punktą; po žodžių „netekusiu mandato“ įrašytina „(arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“.
Šios dalies antrojo sakinio formuluotę
„Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į
Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios“, remdamiesi argumentais, analogiškais išdėstytiesiems dėl 176 straipsnio 6 dalies, siūlytume pakeisti formuluote „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo perduoda jį Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą“; įvertintina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas sprendimui perduoti. Pritarti iš dalies
6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje (Žr. aukščiau). 546. Lietuvos
176 6-8 Dėl Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6–8 dalių. Rinkimų kodekso 176 straipsnio 7 dalyje iš esmės numatoma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išimtinę kompetenciją spręsti, ar asmuo pažeidė Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies
duomenis apie įsiteisėjusį jo atžvilgiu teismo nuosprendį. Šiuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija teismui pateikia teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus.
Tuomet savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas netekusiu mandato, o dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento, atitinkamai, perduodami duomenys, kad būtų priimtas sprendimas dėl apkaltos proceso pradžios. Svarstytina dėl tokio kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tvarkos apžvelgtoje procedūroje tikslingumo ir šią tvarką reglamentuojančių nuostatų sistemiškumo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma sprendžia ginčus dėl teisės, tuo metu tam tikrų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar fakto konstatavimas paprastai nėra administracinių teismų nagrinėjamų bylų dalykas. Konstatavimas, kad asmuo nenurodė atitinkamų duomenų pateiktoje anketoje, iš esmės nėra susijęs su ginčo klausimo išsprendimu, juolab atsižvelgus į tai, kad pagal numatomą priimti reglamentavimą teismui perduodamas įsiteisėjusio kitos teisminės institucijos priimto sprendimo nuorašas ir tai yra tarpinis žingsnis visoje mandato netekimo procedūroje. Be to, nei anksčiau buvo nustatyta, nei kitais panašiais į paminėtąjį atvejį ketinama nustatyti, jog visais atvejais privaloma kreipimosi į teismą dėl pripažinimo pažeidus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies nuostatas tvarka. Palyginimui, tokia tvarka nenumatoma kalbant apie duomenų, susijusių su bendradarbiavimu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nenurodymą (Rinkimų kodekso 176 str. 6 d.). Šiomis aplinkybėmis neatrodo, jog pripažinimo nenurodžius duomenų apie įsiteisėjusi teismo nuosprendį kandidato anketoje klausimu negalėtų būti formuluojami įgaliojimai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Galiausiai, kyla klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl pripažinimo pažeidus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą santykio su bendrąja Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl įgaliojimų nutrūkimo apskundimo tvarka, įtvirtinančia teisę pateikti skundą teismui dėl savivaldybės tarybos narių, merų įgaliojimų nutraukimo. Kartu pažymime kai kuriuos Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6–8 dalių nuostatų netikslumus: šio straipsnio 6 dalis turėtų būti pataisyta, pakeičiant naudojamą formuluotę
„teismo nuosprendis“ į „teismo sprendimas“; šio straipsnio 7 dalis turėtų
būti pataisyta, patikslinant, kad asmuo pripažįstamas pažeidusiu ne šio kodekso
apžvelgiamo straipsnio 8 dalies nuostatos. Pritarti iš dalies
6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje (Žr. aukščiau). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
177 Kodekso 177 straipsnis yra perteklinis, nes neturi jokio papildomo norminio turinio palyginti su Kodekso 13 straipsniu, kuriame išsamiau sureguliuotos teisinės pasekmės, kylančios nutrūkus ne tik vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ir mero įgaliojimams, bet ir Respublikos Prezidento įgaliojimams. Jeigu Kodekso 177 straipsnis nebūtų išbrauktas, jo pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžio „asmens“ įrašant „Seimo nario ar mero“ (nes vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas ir Respublikos Prezidentas, kurio įgaliojimų nutrūkimo pasekmės šiame straipsnyje nereguliuojamos). Šiame straipsnyje prieš žodžius „Seimo nario“ įrašytina „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto“; žodžiai „atsiranda laisva Seimo nario ar mero vieta.
Tokiu atveju“ išbrauktini kaip pertekliniai; straipsnį reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis“. Pritarti iš dalies Straipsnis nebrauktinas, nes jame reglamentuojamos įgaliojimų nutrūkimo pasekmės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ar mero, tuo tarpu 178 str. reglamentuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmes. Atsisakius 177 straipsnio nebeliktų nuoseklumo. Atitinkamai pakoreguotas pagal TD pastabas. 548. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1782
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 Y
žodis „Galutinių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
179
„Galutinių“, o šio straipsnio 1 dalyje – „Galutiniai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1791 Kodekso XVII skyriuje reglamentuojamas rinkimų rezultatų nustatymas. Šio skyriaus 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus“.
Su rinkimų rezultatų paskelbimu Kodekse siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies 15 punktas), Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos pateikimas (38 straipsnio 1 dalies 10 punktas), politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio
laikotarpis ir jos etapai (64 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas), atstovo rinkimams įgaliojimai (92 straipsnio 8 dalies 2 punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (96 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 4 dalis), viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos pateikimas (98 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (121 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio
straipsnio 1 dalis). Tik su rinkimų rezultatų nustatymu siejamos ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir (arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui, paklausimo Konstituciniam Teismui dėl Kodekso pažeidimų Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose. Pažymime, kad rinkimų procesas baigiasi ne tik nustačius galutinius rinkimų rezultatus ir juos paskelbus, bet ir Kodekso
negaliojančiais. Be to, Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 4 punktas nustato atvejus, kai rinkimai laikomi neįvykusiais.
Abiem šiais atvejais pagal Kodekso 182 straipsnio 1 dalies nuostatas rengiami pakartotiniai rinkimai. Sistemiškai vertinant Kodekso nuostatas (dėl rinkimų datos paskelbimo, kitų Kodekso nuostatų taikymo), pakartotiniai rinkimai nelaikytini neįvykusių rinkimų, ar rinkimų, kurių rezultatai pripažinti negaliojančiais, proceso dalimi, o traktuotini kaip atskiri rinkimai. Manytume, kad nurodytos Kodekso nuostatos dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar procesų terminų bei nuostatos dėl rinkimų ginčų turėtų būti siejamos ne tik su galutinių rinkimų rezultatų nustatymu ir paskelbimu, bet ir su sprendimu dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ar neįvykusių rinkimų. Abiem šiais atvejais konkrečių rinkimų procesas yra iš esmės užbaigiamas, ir abu šie atvejai turi esminės įtakos renkamų valstybės valdžios ar savivaldybių institucijų sudarymui bei įgaliojimams, todėl pasekmių požiūriu turėtų būti traktuojami vienodai. Pažymime, kad toks traktavimas yra įgyvendintas tik Kodekso 195 straipsnyje, kuriame nustatytas Kodekso keitimo draudimas siejamas ne tik su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, bet ir su rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais data (nors tokias pat pasekmes turintis sukelti sprendimas dėl neįvykusių rinkimų ir šioje normoje nėra nurodomas). Pritarti
dalis dėstytina taip:
„1. Galutiniai rinkimų rezultatai – išrinktų kandidatų nustatymas pagal
balsavimo rezultatus ir paskelbimas arba sprendimo dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais paskelbimas, arba neįvykusių rinkimų paskelbimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal rinkimų rezultatus“.
Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (179 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad nustatyti ir paskelbti gali būti būtent galutiniai rinkimų rezultatai, nes kitokių (ne galutinių) rinkimų rezultatų nustatymo ir skelbimo Kodeksas nenumato. Kodekse rinkimų rezultatų paskelbimo sąvoka vartojama trejopai: „rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 83 straipsnio 4 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 126 straipsnio 1 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų oficialus paskelbimas“ (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 192 straipsnio 1 dalis). Kodekse vartojama terminija turėtų būti suvienodinta, visais atvejais nurodant „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimą“, nes Kodeksas nenumato „oficialaus“ ar
„neoficialaus“ galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o kaip jau minėta,
negalutiniai rinkimų rezultatai nėra nustatomi ar skelbiami. Pritarti Pastaba labiau skirta kitiems straipsniams. Atitinkamai taisytini 38 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 83 straipsnio 4 dalis, 89 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 191 straipsnio 1 dalis. 553. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1793 Pagal Kodekso 179 straipsnio 3 dalį Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo turėtų skelbti „šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje“. Kaip pažymėta šioje išvadoje, Kodekse nėra nustatytos nuoseklios ir aiškios oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarkos.
Kodekse turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, kaip ir kiti svarbiausi šios komisijos priimami sprendimai, būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Pritarti Nuostata tikslintina, kad sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 554. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1795
„kurioje“. Pritarti
rinkimų komisija
1795
ir paskelbimas
rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
180123 Svarstytina, ar Kodekso 180 straipsnio 1–3 dalių nuostatos negalėtų būti išdėstytos apibendrintai, nes visose jose siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas. Pritarti
apjungtinos, pernumeruotina 4 dalis (tampa 2 dalimi) ir 1 dalis dėstytina taip:
„1. Seimo nario pažymėjimus, Respublikos Prezidento pažymėjimą, Europos
Parlamento nario pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija įteikia per 5 darbo dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
18111 Iš Kodekso 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte daromos nuorodos į Kodekso 111 straipsnį nėra visiškai aišku, kokie pažeidimai turimi omenyje, todėl svarstytina, ar neužtektų nuorodos į Kodekso 194 straipsnį, kuriame nustatytas šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas.
Pritarti Atsisakyta nuorodos į Kodekso 111 straipsnį. 558. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18210 Svarstytina, ar Kodekso 182 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nurodytas konkretaus Seimo komiteto pavadinimas, kad šiam pavadinimui pasikeitus nereikėtų keisti konstitucinio įstatymo. Nepritarti Kai kurių 182 str. nuostatų atsisakyta, kitos perkeltos į 14 straipsnį. 559. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1821 Kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad skundų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, po žodžio „nagrinėjimo“ įrašytina „rinkimų komisijose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18221
„apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18222
„Apygardos ir savivaldybės“ įrašytina „Apygardos, savivaldybės“. Pritarti
rinkimų komisija
1822
straipsnyje nurodytos rinkimų komisijos pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją:
1) Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja:
a) visus ginčus ne politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat ginčus politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
b) ginčus, kurie politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ir daugiau rinkimų apygardų, savivaldybių ir kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18222 Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kokius skundus nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nėra nurodyti Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą. Nepritarti Nurodyti nereikia, nes abu straipsniai reguliuoja skirtingus dalykus. Kodekso 182 str. 2 d. 2 p. nustatyta:
2) Apygardos ir savivaldybės rinkimų komisija nagrinėja:
a) politinės kampanijos laikotarpiu ginčus dėl šio kodekso pažeidimų, kurie buvo padaryti šios apygardos teritorijoje ir nepatenka į apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
b) ginčus, kurie politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ir daugiau rinkimų apylinkių ir kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą. Minėtoje teisės normoje kalbama apie veiklos teritoriją, o ne skundų rūšis. Kodekso 186 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą pateks į apygardos veiklos teritoriją pagal Kodekso 182 str. 2 d. 2 p. 564. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1831 Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje tikslintina sąvoka „Asmuo“, taip pat tikslintina formuluotė „nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos“ (pavyzdžiui, „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“).
Pritarti iš dalies Nekeistinas žodis
„asmuo“, nes toliau kituose straipsniuose taip pat vartojamas šis terminas,
tačiau išbrauktinas žodis „teisėtas“ ir vartotina formuluotė „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“. 565. Vyriausioji rinkimų komisija
1831
kodekse nurodytų teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo turi teisę paduoti skundą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo padarymo atsiradimo dienos. Skundai dėl politinių kampanijų finansavimo, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, gali būti pateikti ne vėliau kaip per dvejus metus, o skundai dėl politinės reklamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galimų pažeidimų padarymo atsiradimo dienos. 2. Skunde turi būti nurodytas asmens arba jo teisėto atstovo vardas, pavardė, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, šio kodekso pažeidimai, skundas turi būti pasirašytas. Anoniminiai skundai gali būti nenagrinėjami. 3. Skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu:
1) jis pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams;
2) skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nepriklauso rinkimų komisijos kompetencijai;
3) pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių nėra galimybės pradėti skundo nagrinėjimą, taip pat jeigu skundo tekstas neįskaitomas;
4) skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas, o naujų aplinkybių ar faktų nenurodoma;
5) skunde nurodytas pažeidimas nagrinėjamas teisme arba dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. 4. Apie atsisakymą nagrinėti skundą rinkimų komisija informuoja pranešimą pateikusį asmenį per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, rinkimų komisija persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai. Nepritarti Pateikti terminai projekte nėra keičiami. Laikomasi bendrų skundo padavimo principų ir terminų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatyme. 566. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1835 Kodekso 184 straipsnio 5 dalyje patikslintina formuluotė „arba kitas pažeidimas“. Pritarti iš dalies Tikslintina „arba kitas teisės pažeidimas“. 567. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1841 Kodekso 185 straipsnio 1 dalies formuluotėje „skundas paduotas ne tai rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso“ vietoj žodžio „nepriklauso“ turėtų būti „priklauso“. Pritarti iš dalies brauktini žodžiai „ne tai“
kanceliarijos Teisės departamentas
18531 Kodekso 186 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti formuluotę „dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“, atsižvelgiant į neaiškų santykį su šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kuria nustatytas kitas skundų išnagrinėjimo terminas. Pritarti brauktini žodžiai
„ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“ ir punkto numeracija, nes
dalyje vienas punktas. 569. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1854 Kodekso 186 straipsnio 4 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 1 ir 3 dalis (tikriausiai turėtos omenyje šio, t. y. 186, straipsnio 1 ir 3 dalys). Pritarti Vietoj žodžio ir skaičiaus „kodekso 190” rašytinas žodis „šio“. 570. Vyriausioji rinkimų komisija
1854
Vyriausioje rinkimų komisijoje 1.
Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos, išskyrus, kai šiame Kodekse nustatyta kitaip. 2. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai:
1) dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą - per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną;
2) dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės - per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos;
3) dėl politinės kampanijos dalyvio, visuomeninio rinkimų komiteto registravimo, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ar informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas;
3Prailginti skundų nagrinėjimo terminai:
1) dėl politinės kampanijos finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais – per 3 mėnesius. 4. Vyriausioji rinkimų komisija gali pratęsti skundų nagrinėjimo terminus, nurodytus kodekso 190 šio straipsnio 1 ir 3 dalyse tam pačiam terminui, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesiams. 5. Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1855 Neaišku, kodėl Kodekso 186 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti 5 darbo dienų terminą pranešti apie priimtą sprendimą, kuris yra gana ilgas pats savaime, o ypač palyginus su sutrumpintais skundų išnagrinėjimo terminais (2,
Toks terminas nustatytas dabar galiojančiame VRK įstatyme. Pažymėtina, kad taip pat yra ir
kanceliarijos Teisės departamentas
1862 Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į
straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1871 Kodekso 188 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „komisiją“ turėtų būti „komisija“.
kanceliarijos Teisės departamentas
1872 Kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostata „Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka“ yra nesuprantama ir taisytina. Pritarti vietoj žodžių
„šio kodekso nustatyta tvarka“ rašytini žodžiai „šio kodekso 185 straipsnio 2 dalies 1 punkte
numatytas terminas“
duomenų apsaugos inspekcija1884 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 189 straipsnio 4 dalį, nurodant, kokį konkrečiai adresą (gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, korespondencijos ar kitą) skunde turi nurodyti skundą teikiantis asmuo. Pritarti Pagal 188 str. 3 d. skundą paduoti galintis subjektas yra ir fizinis ir juridinis asmuo: stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, partija ar rinkimų komitetas, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, tai reikėtų atitinkamai duomenų ir fizinio, ir juridinio asmens. Todėl siūlytina atitinkamai koreguoti šio straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį: „Skunde asmuo taip pat turi nurodyti savo vardą, pavardę (pavadinimą), gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ir duomenis ryšiams palaikyti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1891 Kodekso 190 straipsnio 1 dalyje formuluotę „apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų balsų skaičiavimo protokolo“ reikėtų pakeisti formuluote „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1892 Kodekso 190 straipsnio 2 dalis išbrauktina, nes joje pakartota šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Pritarti atitinkamai pernumeruotinos toliau einančios dalys. 578. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1893 Kodekso 190 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „patvirtinimo“.
kanceliarijos Teisės departamentas
1894 Kodekso 190 straipsnio 5 dalyje formuluotę „po sprendimo įsigaliojimo dienos“ reikėtų pakeisti formuluote „nuo sprendimo įsigaliojimo dienos“; vietoj formuluotės „arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas)“ įrašytina formuluotė
„arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame
kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas“; vietoj žodžio
„skundžiamas“ įrašytina „skundžiami“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1901
„apylinkės balsų“ įrašytina „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų“ (dukart). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1902 Kodekso 191 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių
„apygardos, savivaldybės balsų“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės
rinkėjų balsų“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į RK 47 str. 1 d. 9 p. vartojamą trumpinį, 2 dalies paskutinis sakinys išdėstytas taip:
„Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole
aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
191123 Kodekso 192 straipsnio 1–3 dalis siūlytume išbraukti, nes paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra ne Kodekso, kuriame kodifikuojama rinkimų teisė, o Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (šie klausimai yra sureguliuoti Konstitucinio Teismo įstatymo 76, 77, 82 straipsniuose).
Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje pakaktų nurodyti, kad Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu šių Kodekso 192 straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, šio straipsnio 1 dalyje kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas turėtų būti siejamas su oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, o ne pačių rezultatų, paskelbimu. Šioje dalyje taip pat taisytinas su pirma mažąja raide parašytas žodis „prezidento“ . Pritarti Atsisakius 1-3 dalių, 1 dalies dėstytina taip: „1. Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.“ Atitinkamai pernumeruotinos toliau einančios dalys. 583. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1915 Kodekso 192 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes nuostata dėl pakartotinių rinkimų rengimo nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyko apimtį (straipsnis skirtas paklausimui Konstituciniam Teismui), pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje „Pakartotiniai rinkimai“, be to, ši nuostata ir 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderintos. Pritarti 584.
kanceliarijos Teisės departamentas
1921 Kodekso 193 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nariai ir merai“ įrašytina „nariais ir merais“; formuluotė „įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“ keistina formuluote
„mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1922 Kodekso 193 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“ siūlytume perkelti po žodžių „skundai gali būti paduodami“. Pritarti
taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduodami per 15 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 15 dienų nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas dėl pareiškėjo turėjo būti priimtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per
kanceliarijos Teisės departamentas
1931 Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje dėstomas baigtinis šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas, į kurį mechaniškai perkelti pažeidimai, nurodyti galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnyje (neskaitant draudimo papirkti rinkėjus pažeidimo). Mūsų nuomone, šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas neturėtų būti baigtinis, ir tokiais pažeidimais neturėtų būti laikomi tik rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų pažeidimai.
Į Kodekso
turėtų būti įtraukti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 ir
informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimai, sukeliantys Kodekse numatytas teisines pasekmes. Jeigu Kodekso 102 straipsnyje būtų įtvirtintas draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius (žr. pastabas dėl Kodekso 102 straipsnio), šio draudimo pažeidimas taip pat turėtų būti nurodytas Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą yra pakoreguotas ne 101, bet Kodekso 79 straipsnio 10 dalis: „10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų renkami šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti jiems už kandidato parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą.“
punktas. 587. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
193110 Kodekso 194 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj „1 VMDU“ turėtų būti
„1 rinkimuose taikomą VMDU dydį“. Pritarti
588.
kanceliarijos Teisės departamentas
1934 Kodekso 194 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į „šio kodekso nustatytą tvarką“ turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip skundžiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų, nes tokių sprendimų apskundimo tvarka Kodekse nėra nustatyta. Pritarti „4. Šio straipsnio 2 dalyje priimtą sprendimą rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo šio kodekso nustatyta tvarka.“
194 Kodekso 195 straipsnio nuostata „Šis kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą“ yra diskutuotina. Pažymime, kad reglamentuojant rinkimų politinės kampanijos santykius rinkimų politinės kampanijos metu (nepaisant to, ar rengiami ir vykdomi eiliniai, pakartotiniai ar pirmalaikiai rinkimai, ar pakartotinis balsavimas) turi būti paisoma teisinės valstybės principo, iš kurio kyla teisinio stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvai. Rinkimų politinė kampanija nesibaigia paskelbus galutinius rinkimų rezultatus arba juos pripažinus negaliojančiais.
Pagal Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 6 punktą rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pabaigos ir tęsiasi iki praėjus
teikiamos finansavimo ataskaitos (nurodytos Kodekso 120 straipsnyje), grąžinamas rinkimų užstatas jį sumokėjusioms politinėms organizacijoms ir kandidatams (pagal užstato grąžinimo sąlygas ir taisykles, nustatytas Kodekso 89 straipsnyje), ir kt. Kai rinkimuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi esminės Kodekso nuostatos neturėtų būti keičiamos visos rinkimų politinės kampanijos metu. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 195 straipsnio nuostata keistina, pavyzdžiui, taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
194 straipsnis dėstytinas taip: „194 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
2022-03-08 * Kodekso pabaigoje reikėtų išbraukti sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir teisės aktą pasirašančio subjekto pareigas, nes tai nurodyta po konstitucinio įstatymo 3 straipsnio, prieš išdėstant šiuo įstatymu tvirtinamą Rinkimų kodeksą. Pritarti
2022-03-08 * Projekto priede nurodytina, kad tai yra „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso priedas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas“. Pritarti 592.
2022-03-08 * Projekto priedo 2 ir 3 punktuose teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus tikslintinos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 ir 9 punktus (neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje). Šio priedo 5 punkte taisytina trumpinių „ES,
2022-03-082 IV. Dėl projekto nuostatų atitikties teisės technikos taisyklėms ir kitos pastabos Konstitucinių įstatymų sąraše įrašyto Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas. Pritarti Nauja Rinkimų kodekso redakcija įsigaliotų 2022 rugsėjo 1 d., o kodekso priede yra numatytos nuostatos dėl ES teisės aktų įgyvendinimo. Pažymėtina ir tai, kad nuostatos susijusios su Politinių organizacijų steigimu dėl dalyvavimo Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose numatytos Politinių organizacijų įstatymo įgyvendinimo nuostatose. Taip pat patobulintos Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos. 594. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta Kodekso, ar Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti Analogiška teisės technikos praktika taikyta priimant ir kitus kodeksus. 595. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 178 punktą, projekto 3 straipsnio formuluotė „netenka galios šie teisės aktai“ keistina formuluote
„pripažįstami netekusiais galios šie įstatymai“, o po kiekvieno pripažįstamo
netekusiu galios įstatymo pavadinimo nurodytinas to įstatymo numeris ir įrašytina formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“. Pritarti
2022-03-08 * Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Kadangi kartu su vertinamu projektu Seimui yra teikiami tik du įstatymų projektai – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1281, – pažymėtina, kad su Kodekso nuostatomis reikėtų derinti ir daugiau įstatymų (pavyzdžiui, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, Nepaprastosios padėties, Karo padėties, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Administracinių bylų teisenos ir kitus įstatymus, taip pat Seimo statutą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo. Atsižvelgti Projektai parengti ir bus registruoti kaip lydimieji, kitus parengė darbo grupė, kurie taip pat įsigalios Kodekso įsigaliojimo dieną. 597.
2022-03-08 * Kodekso pradžioje pateiktas jo turinys išbrauktinas, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme tokia įstatymo struktūrinė dalis nėra numatyta. Pritarti
Sąjungos teisės grupė 2022-04-19 (išvada 2 variantui) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – Projektas), atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektui lieka aktualios pastabos, pateiktos Teisingumo ministerijos 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. (8.7.1Mr)4T-59. Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279, kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – Rinkimų kodeksas arba Konstitucinio įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Rinkimų kodekso VI–IX skyrių nuostatose įtvirtinamas detalus reglamentavimas, apibrėžiantis atitinkamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų ir balsavimo komisijų statusą, jų sudarymą ir funkcijas, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašus ir rinkėjų sąrašus, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimą.
Pastebėtina, kad šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, taip pat dėl Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, kuriuos priėmus gali reikėti keisti šias direktyvas perkeliančias nuostatas, be kita ko, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijų, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų sudarymo, taip pat kandidatų registravimo savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Analogiškai, Rinkimų kodekso X–XII skyriuose pateikiamose nuostatose įtvirtinami detalūs reikalavimai, susiję su rinkimų politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo klausimais ir atitinkamomis Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijomis. Šiuo metu svarstomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projektu yra siūloma nustatyti politinės reklamos vienodą reguliavimą, todėl, priėmus šį pasiūlymą, gali atsirasti poreikis kai kurias Rinkimų kodekso nuostatas derinti ir keisti. Pažymėtina, kad dėl minėtų detalių nuostatų įtvirtinimo ne paprastame, o konstituciniame įstatyme gali būti sudėtinga ateityje jas pakeisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise. Nepritarti Žr. argumentus prie TD pastabos. 599.
Sąjungos teisės grupė 2022-03-03 * Vadovaudamiesi Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Konstitucinio įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti
Sąjungos teisės grupė 2022-03-03 * Dėl Konstitucinio įstatymo projekto didelės apimties ir vertintinos siūlomų detaliai reguliuoti klausimų svarbos bei tokio reguliavimo teisinės galios (įskaitant sudėtingesnę keitimo tvarką) yra poreikis gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Konstitucinio įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybė išvadą pateikė. 601. Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16 * Interneto žiniasklaidos asociacija, reaguodama į tai, kad š. m. kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje pateikti konstitucinio įstatymo projektai - Rinkimų kodekso, Politinių organizacijų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai, teikia pastabas ir pasiūlymus, kaip tobulinti šiuos projektus. Asociacijos teikiami pasiūlymai yra susiję su internetinės žiniasklaidos veikla ir jie yra labai svarbūs kasdieniame redakcijų darbe rinkimų laikotarpiu.
Kai kurios teisės aktų formuluotės yra netikslingos, neatliepiančios žiniasklaidos rinkos specifikos ir ateityje gali sukelti nesusipratimų nuolatiniame redakcijų darbe įvairiais rinkiminiais laikotarpiais. Jei dabartinės formuluotės liktų nepakeistos, nepavyktų išvengti keblumų, o kai kuriais atvejais – net ginčų tarp politinės kampanijos dalyvių ir naujienų portalų redakcijų. Pavyzdžiui, labai svarbu patikslinti formuluotes, kurios susijusios su debatų organizavimu interneto žiniasklaidos priemonėse, nes dabartiniai Seime registruoti siūlymai įpareigoja ne tik visuomeninį transliuotoją – Lietuvos radiją ir televiziją (LRT), bet ir visas kitas žiniasklaidos priemones, tar jų ir naujienų portalus, į organizuojamas diskusijų laidas kviesti absoliučiai visus kandidatus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad naujienų portalai neturi galimybių ir techninių išteklių į diskusijų laidas pakviesti absoliučiai visų kandidatų, priešingai nei LRT. Tokių kandidatų gali būti ir keliasdešimt, tad turi būti sudaryta galimybė redakcijoms planuoti įdomų ir kokybišką turinį pačioms, neprimetant praktiškai neįgyvendinamų pareigų tokių kaip į mažas studijas sukviesti po keliasdešimt kandidatų, kas yra neįmanoma. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuose teisės aktų projektuose – beveik neskiriama dėmesio socialiniams tinklams ir nuomonių formuotojams, kurių darbo laukas – socialiniai tinklai ir įvairios interneto platformos. Mūsų nuomone, būtina reglamentuoti, bent jau dalinai, ir politinės reklamos teikimą socialiniuose tinkluose, įvairiose interneto platformose, kuriose nuomonių formuotojai skelbia savo kuriamą turinį.
Tai leistų išvengti daugybės nesusipratimų tarp rinkimų kampanijos dalyvių, palengvintų darbą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), tiriant skundus dėl politinės reklamos interneto platformose, ir įneštų daugiau skaidrumo bei šiuolaikiškumo į rinkimų kampanijas Lietuvoje. Tad labai prašome atsižvelgti į teikiamus siūlymus dėl minėtų teisės aktų. Kilus klausimams, esame pasirengę į juos atsakyti, suteikti detalesnę informaciją apie interneto žiniasklaidos veiklos specifiką. Interneto žiniasklaidos asociaciją vienija didžiausias skaitytojų auditorijas turintys naujienų portalai www.DELFI.lt, www.15min.lt, www.Lrytas.lt, www.tv3.lt, www.madeinvilnius.lt, www.kasvyksta.lt, www.ve.lt, www.etaplius.lt. Atsižvelgti Bendro pobūdžio pastaba, o projektas komitete dar tobulintas. Konkretūs sprendimai dėl Interneto žiniasklaidos asociacijos pasiūlymų nurodyti prie konkrečių pasiūlymų
savivaldybių asociacija 2022-04-22 * Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomais įstatymų projektais: Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projektu Nr. XIVP-1280, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1281. Norėtume pažymėti, kad pastabų šiems teisės aktų projektams iš savivaldybių gauta labai nedaug. Kelios savivaldybės pateikė pastabas dėl Politinių organizacijų įstatymo projekte ir Rinkimų kodekse naujai reglamentuojamos rinkimų komitetų veiklos, finansavimo tvarkos bei jų statuso sulyginimo su politinėmis partijomis. <..> Atsižvelgti 603.
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06 Atkreipiame dėmesį įstatymo toliau teikiamos nuostatos nesuderinamumą su RK projektu. Šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 5 str. 11 d. numato: „LRT suteikia laiką rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Kadangi po RK projekto priėmimo nustos galioti LR Seimo rinkimų, LR Prezidento rinkimų įstatymai, taip pat LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, be to, bus naikinama LRT pareiga rengti specialiąsias laidas regioninio lygmens rinkimuose, siūlytume pakeisti LRT įstatymo 5 str.
nacionalinio lygmens rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų kodekso įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Atsižvelgti Projektas parengtas ir bus registruotas kaip lydintysis. 604. Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27 * Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, nepritariame siūlomam teisiniam reguliavimui.
Neatsižvelgus į pateikiamas pastabas, bus sudaryta galimybė Seimo nariams patvirtinti tokį politinių partijų ir rinkimų komitetų reguliavimą, kuris jiems nustatomų įsipareigojimų dalyje juos sulygins (ir sukurs mini partijas), tačiau veikimo principų dalyje rinkimų komitetai taps suvaržyti dar labiau nei politinės partijos. Todėl tokio Įstatymų projektuose nustatyto reglamentavimo traktuoti kaip lygių galimybių sukūrimo visoms politinėms organizacijoms konkuruoti rinkimų sistemoje negalime. Raginame Seimo narius svarstyti aukščiau išdėstytus argumentus ir į juos atsižvelgti. Esant poreikiui kviesti į teisės aktų svarstymą komitetuose. Atsižvelgti Bendro pobūdžio pastaba. Atskiri pasiūlymai įvertinti prie atskirų kodekso straipsnių, daliai jų –pritarta. 605. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-04-11 * <..> Paminėtina, kad su Projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas Nr. XIVP-1279. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019–2021 m. yra atlikusi keletą antikorupcinių vertinimų dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų[7]. Į pateiktas pastabas, kurių dalis – kritinės antikorupcinės pastabos, nebuvo atsižvelgta, nurodant, kad dauguma nustatytų teisinio reguliavimo trūkumų ir jų sukeliamų galimų rizikų būtų pašalinta priėmus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Rinkimų kodekso projektą.
Vis dėlto išsamiai išanalizavus Rinkimų kodekso projektą, nustatyta, kad jo nuostatos pakankamai neprisidės prie ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose nustatytų teisinio reguliavimo ir jo taikymo rizikų pašalinimo, taip pat nebus įgyvendintos Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktos rekomendacijos aiškesnei, išsamesnei, skaidresnei ir korupcijai atsparesnei politinių partijų finansavimo bei politinės reklamos kontrolei, taip pat labiau nepriklausomai ir nešališkai Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai užtikrinti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakartotinai svarstyti pateiktų pastabų įgyvendinimo galimybes. Atsižvelgti Bendro pobūdžio pastaba, o projektas komitete dar tobulintas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo
įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-1279(2), kuriuo patvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – RK projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas: 1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr.
KT135-N11/2020 konstatuota, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos tik konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK), t. y. įstatymus vykdančios valstybės institucijos, kitų komisijų sudarymo ir jų veiklos procedūrinių klausimų, nei politinių kampanijų finansavimo klausimų detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio pagrindo. Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, yra ydinga tik konstitucinio įstatymo lygmeniu įtvirtinti detalų (procedūrinį) vien rinkimams skirtą teisinį reguliavimą:
direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, išdėstymo nauja redakcija ir dėl 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, kuriuos priėmus gali reikėti keisti šias direktyvas perkeliančias nuostatas, be kita ko, dėl VRK funkcijų, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų sudarymo, taip pat kandidatų registravimo savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose.
Taip pat šiuo metu svarstomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projektu yra siūloma nustatyti politinės reklamos vienodą reguliavimą, todėl, priėmus šį pasiūlymą, gali atsirasti poreikis kai kurias RK projekto nuostatas derinti ir keisti. Taigi minėtas detalias RK projekto nuostatas įtvirtinus ne paprastame, o konstituciniame įstatyme, gali būti sudėtinga ateityje pakeisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise. Nepritarti Argumentai:
Rinkimų kodeksas įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Seimas, įrašydamas Rinkimų kodeksą į Konstitucinių įstatymų sąrašą jau apsisprendė, kad rinkimų procesus reglamentuojančios teisės normos būtų nustatytos konstituciniame įstatyme. 2.
Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04 * Siekiant užtikrinti, kad konstituciniu įstatymu būtų reguliuojamos tik konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai, t. y. svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kurių nereikėtų dažnai keisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise, siekiant VRK uždavinių ir funkcijų reguliavimą nustatyti visą kartu viename šios institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o ne atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose, taip pat siekiant rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykius reguliuoti viename, o ne išskaidžius keliuose atskiruose įstatymuose, siūlytina, RK projekto VI– XII skyriuose paliekant apibrėžtus tik pagrindinius, t. y. konstituciškai svarbius, rinkimų klausimus, išbraukti detalų (procedūrinį) VI–IX skyrių nuostatose siūlomą VRK, kitų rinkimų ir balsavimo komisijų statuso, funkcijų, sudarymo, darbo organizavimo ir apmokėjimo, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimo reguliavimą, taip pat X–XII skyrių nuostatose siūlomą rinkimų politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei jo kontrolės reguliavimą. Atitinkamai, atsisakant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, siūlytina išbraukti RK projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Rinkimų kodeksas nustato politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, VRK statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taip pat išbraukti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr.
XIVP-1279(2) 3 straipsnio 5 ir 6 punktus (pagal kuriuos įsigaliojus Rinkimų kodeksui, netektų galios Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas). Nepritarti Argumentai: VRK yra rinkimus organizuojanti struktūra todėl ji taip yra jautri pokyčiams prieš rinkimus ir reikalingas stabilumas pasiruošiant rinkimams bei juos organizuojant. Įvertinus tai, kad rinkimų vykdymas susijęs su daug organizacinių procedūrų ir veiksmų ir siekiant aiškiai bei išsamiai reglamentuoti rinkimų procesą, būtina apibrėžti ir pagrindinius šiame procese dalyvaujančius subjektus, tame tarpe Vyriausiąją rinkimų komisiją bei kitas rinkimų komisijas, taip pat politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės klausimus. 3.
Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04 * Pažymėtina, kad dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios su RK projekto nuostatomis reikėtų suderinti ir kartu su juo neteikiamus Seimo statutą, Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą, kartu turėtų būti atliekamas ir kitų reikalingų įstatymų pakeitimų projektų parengimas bei priėmimas. Taip pat siūlytina nustatyti įpareigojimą VRK per tam tikrą terminą priimti įgyvendinamuosius poįstatyminius teisės aktus (RK projekte minimas VRK veiklos reglamentas ir įvairios VRK nustatomos tvarkos, dokumentų pavyzdžiai ir formos). Atsižvelgti Dalis minėtų įstatymų projektų yra pateikti prie VSĮ (XIVP-1580-89), dėl kitų kreiptasi į šiuos projektus kuruojančias ministerijas, kad paruoštų projektus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-042 4,5
dalyse išbraukti žodžius „vienu metu“, nes ne eilinių rinkimų atveju gali būti renkama ne vienu metu, o 12 straipsnio 3 dalyje iš esmės pakartotinai siūloma nustatyti, kad eiliniai savivaldybių tarybų, merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu. Pritarti
Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-043 Siūlytina RK projekto 3 straipsnį papildyti atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime byloje Nr. 26/2009, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime byloje Nr.
14/2011-35/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarime byloje Nr. 21/2010-30/2010 nurodytais viešosios valdžios institucijų rinkimuose (formuojant politines atstovaujamąsias institucijas) taikytinais skaidrumo, viešumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Pritarti
10 3,5 5,7 Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, išvengiant pasikartojimų ir nesuderinamumo, siūlytina koreguoti RK projekto 8 ir 10 straipsnių nuostatas dėl nuolatinio gyventojo sąvokų įtvirtinimo: RK projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalių ir jas atitinkamai iš dalies pakartojančių 10 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas įtvirtinti ne atskirose minėtose dalyse, o prieš šias dalis esančiose dalyse (kaip 10 straipsnio 1 dalis) arba viename atskirame straipsnyje;
RK projekto 8 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje ir 10 straipsnio 5 dalyje, pastarojoje vietoj žodžio „asmuo“ įrašant žodį „pilietis“, ir išdėstyti tokias nuostatas: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.“;
Pritarti 7.
Lietuvos
10 3,5 5,7 Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, išvengiant pasikartojimų ir nesuderinamumo, siūlytina koreguoti RK projekto 8 ir 10 straipsnių nuostatas dėl nuolatinio gyventojo sąvokų įtvirtinimo: RK projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalių ir jas atitinkamai iš dalies pakartojančių 10 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas įtvirtinti ne atskirose minėtose dalyse, o prieš šias dalis esančiose dalyse (kaip 10 straipsnio 1 dalis) arba viename atskirame straipsnyje;
RK projekto 8 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje ir 10 straipsnio 5 dalyje, pastarojoje vietoj žodžio „asmuo“ įrašant žodį „pilietis“, ir išdėstyti tokias nuostatas: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.“;
105 1,7 Siūlytina RK projekto 8 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyti, kad nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje galėtų būti laikomas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (kaip nustatyta 8 straipsnio 3 dalyje,
antrąjį sakinį išbraukti kaip perteklinį (tokios nuostatos nėra 10 straipsnio
žodžiais „ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos“ (kaip 10 straipsnio 7 dalyje). Pritarti 8.
11313 RK projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuose atitinkamai įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisių apribojimai bei minima kitose nuostatose neapibrėžta asmens pareiga deklaruoti, kad jis atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, reikėtų papildomai nustatyti, kad asmuo negali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (t. y. neturi teisės rinkti arba negali būti renkamas), jeigu atitinkamai jo teisė rinkti arba teisė būti renkamam yra apribota Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (tai numatyta Tarybos direktyvoje 93/109/EB). Atkreiptinas dėmesys ir į RK projekto 76 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, kad asmuo, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi papildomai nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti rinkėjo ir kandidato į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje pareigos deklaruoti, kad jis atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, ir RK projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“ įrašyti žodžius „tokios teisės neturi savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje“, taip pat 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių „rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis dėl kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus“ įrašyti žodžius „savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje neturi teisės būti renkamas“. Pritarti 9.
1 RK projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatoje
„nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos
pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre“, atsižvelgiant į siūlomas šio straipsnio 5 ir 7 dalių, taip pat
gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre“ įrašyti žodžius „kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo Lietuvos
4 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įsigaliojus priimtam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymui (toliau – Konstitucijos pataisa dėl savivaldybės mero institucijos), pagal kurį kandidatui į merus nenustatytas reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju, turėtų būti išbraukta RK projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kad meru gali būti renkamas „nuolatinis šios savivaldybės gyventojas“. Be to, RK projekto 18, 26, 46, 48, 50 straipsnių procedūrinėse nuostatose (ypač dėl rinkimų komisijų sudarymo) paminėtas savivaldybės administracijos direktorius ir jo funkcijos, nors Konstitucijoje tokia institucija nenumatyta, o jo funkcijos gali pasikeisti įsigaliojus Konstitucijos pataisai dėl savivaldybės mero institucijos. Nepritarti Argumentai:
Rinkimų kodekse praplėsta nuostata, kad meru turėtų būti renkamas ne tik LR pilietis, bet turėtų būti ir nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje Nr. XIVP-1580 administracijos direktoriaus institucija išlieka ir gali vykdyti šias funkcijas. 11. Lietuvos
2 Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną Seimo nariais (ir Respublikos Prezidentu) negali būti renkami tikrąją karo tarnybą atliekantys asmenys.
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, bet ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis); kariūnai būti karininkais rengiami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, su kuria pasirašo kariūno tarnybos sutartį ir įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviesti (20 straipsnio 6 ir 12 dalys); skirtingai nuo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, kuriems tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kariūnams (kaip ir kariams, atliekantiems privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą) bet kuriuo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje (36 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis kariūnų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtą įstatymą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios (32² straipsnio
Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos iš esmės yra suderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis ir šio kario statuso neatsisakius.
Todėl siūlytina išbraukti RK projekto
Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis, atitinkamai suderinant (pakeičiant) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiama tikrosios karo tarnybos sąvoka ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, mero pareigų įgaliojimų atlikimo metu. Pritarti Nuostatos patobulintos ir suderintos su Konstitucijos nuostatomis . 12.
59 Atsižvelgiant į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
straipsnio 6 dalį, kuriose atitinkamai nustatyti ribojimai asmeniui būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ir Europos Parlamento nariu, taip pat į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio
politinėje veikloje, siūlytina sujungti RK projekto 11 straipsnio 1 ir
ir nustatant, kad juose nurodyti asmenys (asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą; statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją; asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje; teisėjas tol, kol eina teisėjo pareigas), papildomai tarp jų įrašius „asmuo, atliekantis kariūnų tarnybą“, negali būti renkami (ne tik Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu, bet ir savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, t. y. taikytina visų rūšių rinkimuose). Pritarti iš dalies Argumentai:
Kariūnų tarnyba yra tikrosios karo tarnybos sudėtinė dalis. Nuostatos patobulintos ir suderintos su Konstitucijos nuostatomis , išdėstant 11 straipsnio 4 punktą taip:
„4) asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka tikrąją karo privalomąją
tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
2) profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą;“ Atitinkamai patobulintas ir 59 straipsnis. 13.
5 Siūlytina išbraukti RK projekto 11 straipsnio 5 dalį, kurioje numatomas baigtinis kitų rinkimų teisės apribojimų – diskriminavimo pagrindų
1 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir visapusiškumo, siūlytina RK projekto 13 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatą, kad pirmalaikius Seimo rinkimus „gali paskelbti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais“, papildyti Konstitucijos 58 straipsnio trečiosios dalies nuostatomis arba šio sakinio pabaigoje įrašyti nuorodą į Konstitucijos 58 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas išlygas. Taip pat, siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina neišskirti RK projekto
Pritartina pirmajai pastabai, nurodant, kad „juos gali paskelbti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnyje numatytais atvejais“ 15.
Lietuvos
4 RK projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį. Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje. Šios prieštaringos nuostatos nesiderina su kitomis šio RK projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis (173 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatas pakeisti aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai:
4
joje nustatyti, kad savivaldybės tarybos rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija, o mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija;
2
lygiateisiškumo principus, siūlytina RK projekto 17 straipsnyje nustatyti aiškius, išsamius ir vienodai taikytinus kriterijus, kuriais remiantis būtų sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) ir būtų galima užtikrinti RK projekto 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Be to, siūlytina nurodyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, merų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos. Taip pat siūlytina RK projekto 17 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatyti, kad, sudarius ir vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (ne tik antrą tokią apygardą, kaip siūloma nustatyti antrajame sakinyje), Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius atitinkamai turi būti mažinamas. Pritarti Nuostatos patobulintos, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) sudaroma tik Seimo rinkimuose. 18. Lietuvos
1 RK projekto 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę ir kad rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-92/09 ir C-93/09), Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas byloje Nr.
22/2008-31/2008-9/2010-35/2010, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2014), siūlytina tikslinti RK projekto 24 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad rinkimų komisijos sprendimai tam tikrais atvejais viešinami ne visa apimtimi arba nuasmeninti, pavyzdžiui, neviešinant pareiškėjo, kuris nėra rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar išrinktas asmuo, asmens duomenų, kai rinkimų komisijos sprendimas priimtas dėl jo skundo. Pritarti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos pastabai
Siūlytina RK projekto 31 straipsnio 3 punkte, 32 straipsnio 3 dalies
vykdo politinių kampanijų finansavimo (lėšų naudojimo) auditą, įrašyti nuostatą, kad VRK organizuoja tokį auditą (kaip numatyta 124 straipsnio 2 dalyje). Atsižvelgti Nuostatos patobulintos išsamesne formuluote. 20. Lietuvos
110 1.19.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje (62 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 86 straipsnio pirmojoje dalyje,
antrojoje dalyje) expressis verbis nustatyti subjektai, turintys su jų funkcijų vykdymu susijusį imunitetą (neliečiamybę), ir institucijos, kurios turi teisę duoti sutikimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jų laisvės suvaržymo, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnį Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Seimo narys, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 1 dalies
atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ papildyti išlyga, kad tai netaikoma kandidatams, kurie eina Seimo nario, Respublikos Prezidento, Vyriausybės nario, Europos Parlamento nario pareigas. Nepritarti Argumentai: Atsisakyta Rinkimų kodekso nuostatų dėl kandidatų neliečiamybės, kaip prieštaraujančių Konstitucijai. Konstitucijoje (62 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 86 straipsnio pirmojoje dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 114 straipsnio antrojoje dalyje) expressis verbis nustatyti subjektai, turintys su jų funkcijų vykdymu susijusį imunitetą (neliečiamybę), tarp jų kandidatai nenumatyti. 21. Lietuvos
1 11,22 RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte numatyta, kad VRK savo interneto svetainėje nuolat skelbia tam tikrų grupių asmenų duomenis, tačiau RK projekte nėra įvardyta, kokie rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių sąrašuose esantys asmens duomenys skelbiami. RK projektas tikslintinas šiuo aspektu.
Taip pat siūlytina tikslinti RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir
kandidatų pareiškinius dokumentus ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius dokumentus parengtą informaciją, užtikrinant, kad šios nuostatos nedubliuotų viena kitos Pritarti iš dalies Kokie duomenys skelbiami įvardyta RK 85 str. 32 str.11 ir 22 punkte apibrėžtos funkcijos yra skirtingos, nes 11 punkte numatytas kandidatų sąrašų paskelbimas susijęs su jų oficialia registracija, o 22 punkte aptariama informavimo interneto svetainėje tvarka. Be to, 11 punkte numatomi skelbti kandidatų sąrašų ir kandidatų numeriai, ko nereglamentuoja 22 punktas. 22. Lietuvos
24
dalies 4 punkto nuostatoje, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, vietoj žodžio
„įgaliojimus“ įrašyti žodį „mandatus“, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų
įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas byloje Nr. 04/04). Pagal Konstitucijos 59 straipsnio trečiąją dalį neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu. Seimo nario mandato pripažinimas (suteikimas, gavimas, netekimas) paminėtas ir RK projekto 178 straipsnyje. Atsižvelgti Pritarta TD pastabai 23.
Lietuvos
17624 Siekiant sistemiško ir aiškaus teisinio reguliavimo nustatymo ir atsižvelgiant į tai, kad VRK pagal Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktus tik tam tikrais atvejais (RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir
nutrūkusiais nesuėjus terminui, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įstatymo“ įrašyti žodžius „šio kodekso“. Taip pat siūlytina šioje dalyje nurodytą terminą „per 15 dienų“ sutrumpinti, vietoj jo įrašant
„per 5 darbo dienas“ (toks terminas šio straipsnio 6 dalyje siūlomas
savivaldybės tarybos nariui, merui, Europos Parlamento nariui pripažinti netekusiu mandato). Atsižvelgti
25
dalies 5 punkto nuostatoje, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, vietoj žodžio „įgaliojimus“ įrašyti žodį „mandatus“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Kitose RK projekto nuostatose minimas savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimas (suteikimas, gavimas, netekimas) (175 ir
vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, nes VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti. Atsižvelgti Pritarta TD pastabai 25.
Lietuvos
43 RK projekto 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įgyvendindama Rinkimų kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, VRK apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje Rinkimų kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyto rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto paskelbimo tvarka numatyta ne RK projekto 102 straipsnio 3 dalyje, o šio straipsnio 4 dalyje, siūlytina atitinkamai tikslinti RK projekto
straipsnį. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iš RK projekto 102 straipsnio 4 dalies nėra aišku, kokia konkrečiai informacija apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą bus skelbiama (pavyzdžiui, tik informacija apie nustatytą papirkimo faktą ar ir detalesnė informacija apie nustatytą pažeidimą, įskaitant pažeidimo padarymo datą ir aplinkybes), siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina patikslinti RK projekto 102 straipsnio 4 dalies nuostatas šiuo aspektu, t. y. nurodyti, kokie duomenys apie papirkimo faktą bus skelbiami. Atsižvelgti Patikslinta pagal VDAI pastabą. 26. Lietuvos
1 1, 2, 5,6
patikslinti RK projekto 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktų nuostatas, pagal kurias VRK nustatoma teisė iš įvairių subjektų gauti funkcijoms atlikti reikalingus įvairius dokumentus, informaciją ir duomenis, įskaitant RK projekto 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytus asmens duomenis, šias nuostatas sujungiant ir (arba) išbraukiant pasikartojančias jų formuluotes.
Nepritarti Argumentai: Minėti punktai nėra dubliuojami, nes kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato bendrąją teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai gauti duomenis, o kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai numato, kokius duomenis ir kokiais tikslais Vyriausioji rinkimų komisija gali gauti. 27. Lietuvos
2 Atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrįsta ir aišku, kodėl RK projekto 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti nevienodi reikalavimai skirtingų subjektų siūlomiems VRK nariams (VRK pirmininko teikiamam asmeniui iš viso jokie reikalavimai nėra nustatyti (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas); teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlomiems asmenims nustatytas aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai); Respublikos Prezidento siūlomiems asmenims nustatytas žemesnis išsilavinimo reikalavimas – jie privalo turėti aukštąjį, bet nebūtinai universitetinį, išsilavinimą (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas); partijų (partijų koalicijų), gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlomi asmenys turi turėti ne tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet ir darbo rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirtį (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Siūlytina tikslinti RK projekto 34 straipsnio 2 dalį ir, jei įmanoma, suvienodinti reikalavimus visiems VRK nariams (pavyzdžiui, nustatant aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimą). Atsižvelgti
4
nustatyta, kad VRK pirmininkas ar narys, ketinantis būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodamas reikiamą sutikimą ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš VRK pirmininko ar nario pareigų pareiškimą.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 36 straipsnio 4 dalį (joje įrašytą žodį „reikiamą“), nustatant, kokį konkrečiai sutikimą turi pateikti VRK pirmininkas ar narys šio straipsnio kontekste (pavyzdžiui, prieš duodamas sutikimą būti kandidatu ar eiti šioje dalyje nurodytas pareigas). Pritarti
19
straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, numatytos nuorodos į RK projekto 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą įrašyti nuorodą į RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatytas VRK įgaliojimų nutraukimo pagrindas – nurodyta Konstitucinio Teismo išvada.
Taip pat siūlytina patikslinti RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti VRK įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka Rinkimų kodekso, atsižvelgiant į Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto nuostatą, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą (tai numatyta ir RK projekto 192 straipsnio 3 dalyje). Taigi siūlytina pakeisti RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu ar kita veika pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą buvo pažeistos šio kodekso nuostatos.“
4 1.32. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalimi, siūlytina tikslinti RK projekto 43 straipsnio 5 dalį, nustatant, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Nepritarti Argumentai:
Viešumo ir skaidrumo tikslais įrašai skelbiami neribotai ir Vyriausioji rinkimų komisija skelbimo tvarką nusistato pati. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-0449 1,4
tikslų pirmalaikių rinkimų rengimo laiką, vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašyti žodžius „po dviejų mėnesių“, nes iš šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, įskaitant atitinkamai jose nurodytus terminus rinkimų komisijoms sudaryti, matyti, kad 1 dalyje turimas omenyje maksimalus terminas – lygiai du mėnesiai, o 4 dalyje – anksčiau kaip po dviejų mėnesių. Taip pat siūlytina
„pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“. Kartu
siūlytina RK projekto 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) ir 82 straipsnyje vietoj formuluočių „per 2 mėnesius“ ir „per du mėnesius“ įrašyti
„po dviejų mėnesių“, taip pat išbraukti antrą kartą pakartotus žodžius
„Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio
Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), siūlytina tikslinti RK projekto 54 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir 76 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, kuriuose atitinkamai nurodyta, kad tvarkomi (nurodomi) asmenų, turinčių teisę rinkti, ir kandidatų asmens kodas ir gimimo data, nurodant, kad tvarkomas asmens kodas, o gimimo data tvarkoma tik tais atvejais, kai asmuo asmens kodo neturi. Pritarti iš dalies Argumentai:
Ne visada iš asmens kodo galima nustatyti gimimo datą, nes yra asmens kodų, kuriuose gimimo data neįrašoma. Todėl gimimo data yra reikalingas duomuo, nes yra nustatomas amžius, nuo kurio rinkėjai gali balsuoti. 33. Lietuvos
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal VRK sudaryto asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose, o šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Iš šių nuostatų neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami ir kaip į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Todėl siūlytina įtvirtinti, kad nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į šiuos sąrašus gali būti įtraukiami pagal nustatyta tvarka pateiktus reikiamus dokumentus (kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose). Nepritarti Argumentai:
Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas paskirstymo į rinkimų apygardas, apylinkes principas.
Gyvenamosios vietos neturintys asmenys į rinkėjų sąrašus pateks vadovaujantis Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-0459
dalies, kurioje numatyta asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą, įtraukimo į rinkėjų sąrašus taisyklė, nes šie asmenys, kaip ir visi atliekantys tikrąją karo tarnybą asmenys, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir jų deklaruota gyvenamoji vieta išlieka tokia pati, kaip iki šios karo tarnybos pradžios, todėl jiems turėtų būti taikomos RK projekte nustatytos bendrosios įrašymo į rinkėjų sąrašus taisyklės. Pritarti
1
tikslinti RK projekto 63 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Pritarti
Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-0465 1N
papildyti RK projekto VIII skyrių (pavyzdžiui, 65 straipsnyje), jame nustatant rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – dalyvis) sąvoką (papildomai apibrėžiant jo skirtumą nuo kandidato, kandidatų sąrašo ir įregistruoto kandidato bei kandidatų sąrašo), nes yra siūloma nustatyti tik subjektus, galinčius būti dalyviais, dalyvio statuso rūšis ir šio statuso suteikimą, dalyvių teises ir pareigas, dalyvių registravimo ir dalyvio statuso praradimo tvarką (65–69 straipsniai). Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Kodekso 65 straipsnį nauja dalimi:
„1. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis –
asmuo arba asmenų grupė, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kompanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka.“ 37.
Lietuvos
119243
dalyviu, VRK privalo pateikti su iždininku pasirašytos turto patikėjimo sutarties nuorašą ir iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Iš RK projekto nuostatų neaišku, kokiu tikslu reikalaujama pateikti iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Atsižvelgtina ir į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos tokios kopijos tvarkymas vertintinas kaip perteklinių asmens duomenų tvarkymas. Todėl siūlytina išbraukti RK projekto 68 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą „ir iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją“ ir atitinkamai patikslinti RK projekto 119 straipsnio 4 dalį. Pritarti
71
straipsnio 8 dalies 1 punkte siūlytina įvardyti, kokie registruotų rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, duomenys yra nurodomi sąrašuose. Nepritarti Argumentai: Šio straipsnio 7 dalies 2 ‑ 4 punktuose yra aiškiai įvardinta kokie registruotų rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, duomenys yra nurodomi sąrašuose. 39. Lietuvos
12 Siūlytina patikslinti RK projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą neaiškią neįregistravimo kandidatu sąlygą – „pasibaigus kandidatų registravimo laikui neįregistruotas šio kodekso nustatyta tvarka“.
Nepritarti Argumentai: Rinkimų Kodekse yra numatyta kandidatų registravimo procedūra, tai jeigu registravimo procedūra dėl tam tikrų pagrindų neužbaigiama ar užbaigiama neregistravimu (pvz. nesurenkami parašai), tai ir naikinamas dalyvio statusas. 40. Lietuvos
12
patikslinti RK projekto 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrąjį sakinį nustatant, ar visose vienmandatėse rinkimų apygardose ir visais atvejais tik tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija, įvykęs ekstremalusis įvykis, paskelbtas karantinas arba įtvirtinti kiti ribojimai sudaro būtiną pagrindą be specialaus VRK sprendimo nustatyti mažesnį surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Pritarti Argumentai:
Analogiška pastaba TD 235 p., reglamentavimas patikslintas. „2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai, kurie riboja galimybę trukdo rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti paremia ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi šie ribojimai.“ 41.
Lietuvos
23
nurodyti, kas bendra (septyni punktai yra vienodi), paskui – kas skirtinga iškeltam ir išsikėlusiam kandidatui; taip pat siūlytina nustatyti, kad jiems vienodai taikytini reikalavimai, numatyti 2 dalies 9 punkte (trumpa rinkimų programa) ir 3 dalies 7 punkte (įsipareigojimas nutraukti nesuderinamą veiklą). Nepritarti Argumentai:
Kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse dėstymo struktūra pasirinkta siekiant teisinio aiškumo. Vyriausybės pastaboje nieko keisti nesiūloma, tačiau siūloma kitokia informacijos pateikimo tvarka, kuri nebūtinai bus aiškesnė. 42. Lietuvos
18
dalies 8 punktu, kandidato anketoje privaloma įrašyti, ar asmuo yra ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat pateikti atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų gauti duomenis apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pagal Reglamento
vadovaujantis galima tvarkyti asmens duomenis.
Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 11 punktu, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Papildomos sutikimo sąlygos numatytos ir Reglamento
Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu (t. y. duomenų subjekto sutikimu), o kitais Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Be kita ko, pažymėtina, kad duomenų subjektai apie asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami (o ne gaunamas jų sutikimas) Reglamento
tvarka. Pritarti Argumentai: Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Teisės departamento ir į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pasiūlymus. 43. Lietuvos
111
Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji nėra susijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat RK projekte nėra numatyta kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Be to, siekiant sistemiško teisinio reguliavimo, RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto antrąjį sakinį dėl įrašo rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose, jo pradžioje įrašius sąlygą „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis,“ ir trečiąjį sakinį dėl kandidato anketos duomenų paskelbimo internete siūlytina perkelti į 85 straipsnį, taip pat suderinti tai su 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį skelbiami kandidato anketos duomenys, ir 85 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią viešai neskelbiamas kandidato asmens kodas, deklaruotos (nuolatinės) gyvenamosios vietos adresas, asmens tapatybę (pilietybę) ir teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (nuolatinės gyvenamosios vietos adresą) patvirtinančio dokumento numeris. Pritarti iš dalies Argumentai:
Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus. Nepritarta siūlymui šio punkto trečiąjį sakinį (dėl kandidato anketos duomenų paskelbimo internete) perkelti į Kodekso 85 straipsnį, nes šiame punkte yra nustatoma per kiek laiko VRK savo internetinėje svetainėje turi paskelbti šiuos duomenis, o ne kiek laiko šie duomenys bus skelbiami. 44.
112 Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina išbraukti RK projekto 76 straipsnio 1 dalies
reikalavimo kandidato anketoje nurodyti pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos tik po 1990 m. kovo 11 d. faktą (kai okupacinis režimas nebeegzistavo). Taip pat siūlytina išbraukti įrašytą naują (jo nebuvo Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-1279) šio punkto ketvirtąjį sakinį (dėl įrašo rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose
„Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo“),
nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. KT50-A-N4/2022 analogiškos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo
rinkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šių įstatymų nustatytais atvejais informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikiama vienodai, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos
principui. Siekiant įgyvendinti šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, siūlytina:
112 1.3.1.
Papildyti RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jame įrašyti, kad kandidato anketoje pateikiant informaciją apie nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos rūšis (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), sunkumas (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kaltės forma (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), kėsinimosi objektas ir dalykas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimai), ar ir kada yra išnykęs teistumas. Pritarti
1 7N 13N
Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. KT50-A-N4/2022 ir atsižvelgiant į įsigaliosiančią Konstitucijos 74 straipsnio antrosios dalies nuostatą, taip pat siūlytina papildyti RK projekto 76 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jame nustatyti, kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Kartu siūlytina papildyti RK projekto 85 straipsnį ir jame numatyti, kaip tokia informacija turėtų būti pateikiama kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu.
Pritarti Argumentai: Klausymuose pritarta dėl asmens pašalinimo istorijos, t. y. kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Tokia informacija bus pateikiama ir kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, Kodekso 76 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi. 47. Lietuvos
7
(pataisius numeraciją – 7 dalis) siūloma įtvirtinti tik vieną pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“, neatsižvelgiant į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių (gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, kt.), o tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Todėl siūlytina nustatyti galimybę esant tokiems sutrikimams pratęsti pareiškinių dokumentų pateikimo terminą arba suteikti alternatyvią galimybę pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms pateikti įprastu popierinių dokumentų pateikimo būdu. Taip pat siūlytina išbraukti šios dalies antrąjį sakinį, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, o jai tapati nuostata yra įtvirtinta 78 straipsnio 6 dalyje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritarti pirmai siūlymo daliai, nes rinkimų procese siekiame atsisakyti popieriaus.
Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti sklandų sistemų veikimą net ir sunkiomis sąlygomis. Pritarta antram pasiūlymui išbraukti šios dalies antrąjį sakinį, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma jau yra įtvirtinta Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje. 48. Lietuvos
10 1.45. RK projekte nėra nustatytos pasekmės, nustačius rinkėjų parašų pirkimo faktą, kuris gali lemti kandidato (kandidatų sąrašo) įregistravimą neatitinkant nustatytų reikalavimų, taip pat gali būti susijęs ir su balsų pirkimu arba kelti abejonių dėl tikrosios rinkėjų valios balsuojant dėl kandidato (kandidatų sąrašo). Siekiant užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą, skaidrumą ir teisėtumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadoje byloje Nr.
14/2012 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje byloje Nr.15/2012-16/2012 suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu, siūlytina RK projekto 79 straipsnio 4 dalį papildyti nauju punktu ir jame nustatyti, kad neįskaičiuojami rinkėjų parašai „asmenų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu arba pažadu vėliau atsilyginti skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų kandidatą arba kandidatų sąrašą“, taip pat siūlytina
parašus rinkėjų parašų rinkimo lape, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu arba pažadu vėliau atsilyginti skatinti pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų kandidatą arba kandidatų sąrašą.“ Pritarti Argumentai: Klausymų metu nutarta šią normą perkelti į Kodekso 79 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų renkami šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti
Pažymėtina, kad RK projekto 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos yra iš dalies pasikartojančios ir lemia dviprasmiškumą, kai nustatomos aplinkybės, kuriomis kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojami arba jų registravimas panaikinamas. Siekiant sistemiško, nuoseklaus, aiškaus, nesikartojančio ir nedviprasmiško teisinio reguliavimo, vietoje pasikartojančių RK projekto 81 straipsnio 5–7 dalių nuostatų siūlytina:
(-ais) punktu (punktais), nustatant tokias aplinkybes: padaryti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai, nesilaikant draudimo papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarkos arba kandidato anketoje pateikiant žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją; 1.51.2. išbraukti 81 straipsnio 6 dalį;
išdėstyti taip: „5. Jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis (jie) neatitinka šio straipsnio
rinkimų dienos arba po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento priima sprendimą panaikinti tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą arba atšaukti tokio kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą. Tokiu atveju už tokį kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti rinkėjų balsai arba už tokį kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.
Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.“;
nuostatą „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, taip pat nuostatą „Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje“. Be to, siūlytina 81 straipsnio 7 dalyje pakeisti konstrukciją „iki rinkimų dienos“ (t. y. nurodytą terminą, iki kada VRK turi patikrinti kandidatų anketoje pagal 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą nurodytą informaciją) į kitą, nustatant ankstesnį terminą, pavyzdžiui, „ne vėliau kaip likus 12 dienų iki rinkimų dienos“ (pagal RK projekto 81 straipsnio 6 dalį), taip pat siūlytina išbraukti nuostatą „tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu“ ir ją įtvirtinti tik
kodekso pažeidimais. Pritarti Argumentai: Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas diskutuotinos nuostatos išdėstytos taip: „4.
Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų;
2) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar pareiškiniuose dokumentuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija;
3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti;
5) renkant parašus, buvo pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai;
6) kandidatas arba partija, iškėlusi kandidatą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą;
7) kandidatas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse. 5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas);
2) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti;
3) renkant parašus, pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai;
4) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą;
5) kandidatų sąrašas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse.“ Taip pat pagal pastabas patikslintos šio straipsnio 6, 7, 8 dalys. 50. Lietuvos
14 1.52.
Atsižvelgtina, kad iš RK projekto 83 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, koks kandidato rinkimų numeris įrašomas kandidatų pažymėjimuose, taip pat – ar šios dalies antrajame sakinyje „Kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui kandidatų sąraše“ nurodytas kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąraše (šis numeris 84 straipsnio 1 dalyje vadinamas
„kandidatų sąrašo kandidato rinkimų numeriu“ ir yra svarbus paduodant pirmumo
balsus) ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąraše. Siekiant aiškaus teisinio reguliavimo, siūlytina RK projekto 83 straipsnio 4 dalį atitinkamai patikslinti ir papildyti nuostata, kad kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašuose nustatomi pagal abėcėlę (kaip nustatyta 130 straipsnio 3 dalyje). Pritarti iš dalies Argumentai:
Klausymų metu atsižvelgta į VRK pasiūlymą patikslinti 83 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip:
numerius burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija. apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Politinių komitetų rinkimų numerius iš politiniams komitetams rezervuotų numerių burtais nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“ 51.
Lietuvos
76 5N Papildyti RK projekto 85 straipsnį ir jame numatyti, kad kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu pateikiama informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodant jos rūšį, sunkumą, kaltės formą, kėsinimosi objektą ar dalyką, kada asmuo dėl jos buvo pripažintas kaltu, ar ir kada yra išnykęs jo teistumas, pavyzdžiui, įrašant tokią nuostatą: „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo“, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, nusikaltimo sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus), kėsinimosi objektą (Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą), o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą ir datą, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu“. Pritarti Argumentai:
Reikalavimai įrašui plakatuose nustatyti naujoje 76 straipsnio 5 dalyje. 52. Lietuvos
762
numatyta, kad vieni iš duomenų, skelbiamų VRK interneto svetainėje iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir
„tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų
kiekio mažinimo principas)“. Reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad „Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“ Atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina įvertinti, kokiu tikslu skelbiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje ir ar tokios informacijos paskelbimas yra būtinas ir proporcingas tokiam tikslui pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtinta, jog VRK interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų gyvenamosios vietos adresai. Be to, RK projekto
numatyta, kad kandidatas anketoje turi nurodyti savo paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, todėl neaišku, iš kur ši informacija būtų gaunama. Pritarti
1 1.53.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didelio kandidatų skaičiaus gali būti neįmanoma užtikrinti visiems kandidatams lygių teisių pasisakyti visuomenės informavimo priemonėse, ypač diskusijų laidose, siūlytina RK projekto 95 straipsnio 1 dalyje vietoje konstrukcijos „lygias teises“ įrašyti žodį „teisę“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalį, pagal kurią numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareiga „padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, nes nėra aišku, kokia būtent pagalba kandidatams pagal šią nuostatą galėtų (turėtų) būti teikiama ir kaip tai suderinama su RK projekto 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Pritarti Nuostatos atsisakyta. 55. Lietuvos
4
antruoju sakiniu siūloma nustatyti, kad atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį (pagal šio straipsnio 3 dalį ją gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis) nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Tačiau RK projekto 64 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas, prasidedantis nuo balsavimo (pakartotinio balsavimo) pabaigos, trunka 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.
Pažymėtina, kad ir paskelbus galutinius rinkimų rezultatus ši informacija visuomenei ir ją informuojančiai žiniasklaidai dar gali būti aktuali. Atsižvelgiant į tai, RK projekto 96 straipsnio 4 dalyje vietoje formuluotės „nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo“ siūlytina įrašyti konstrukciją „politinės kampanijos metu“. Kartu pažymėtina, kad, be kita ko, iš RK projekto 98 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl ne rinkimų metu politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiamų informacinių pranešimų, 115 straipsnio 9 dalies dėl ne rinkimų politinės kampanijos metu turėtų išlaidų pripažinimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, taip pat iš šiuo metu svarstomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projekto nuostatų matyti, kad politinė reklama gali būti skelbiama ne tik rinkimų politinės kampanijos metu ir kad tikslinga nustatyti reikalavimą žymėti ne tik rinkimų politinės kampanijos metu skleidžiamą politinę reklamą. Todėl siūlytina pakeisti RK projekto 96 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos ir aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Nepritarti siūlymui tobulinti nuostatą, nes Darbo grupėje buvo apsispręsta dėl teikiamos formuluotės. 56. Lietuvos
34 N
Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr.
Sp-75 „Dėl Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo“ 3.4 papunktyje nustatyta, jog politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiamos programos arba nuorodų į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose, veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu, ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose (rubrikose), kur suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, siūlytina RK projekto 98 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 4 punktu ir juo nustatyti, kad politine reklama nelaikomi
„specialiuose visų asmenų nuomonėms skirtuose visuomenės informavimo priemonių
ar naujienų portalų skyreliuose (rubrikose) neatlygintinai skelbiami pranešimai ar komentarai visuomenei aktualiais klausimais, išskyrus atvejus, kai agituojama“. Nepritarti Argumentai: Nepritartina, nes tai būtų išimtis iš politinės reklamos apibrėžimo, kuri gali būti aiškinama pernelyg plačiai. Tokios išimtys galėtų likti tik VRK rekomendacijose kaip praktiniai pavyzdžiai, bet ne Kodekso nuostatose. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodeksas suteikia teisę VRK teikti tokias rekomendacijas. 57. Lietuvos
5 N
numatyta, kad nacionalinio lygmens specialios laidos rengiamos ir transliuojamos nemokamai, o 5 dalyje įtvirtinta, kad regioninių (taisytina
„regioninio lygmens specialių“) laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas
iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tokių laidų rengimo taisykles tvirtina VRK, bet nėra numatyta, ar kitoms visuomenės informavimo priemonėms galima gauti tokių laidų tiesioginį signalą, jas retransliuoti ar rodyti jų įrašus. Siūlytina RK projekto 100 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostatą perkelti į šio straipsnio naują 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tokių laidų tiesioginio signalo gavimo, retransliavimo ar įrašų rodymo kitose visuomenės informavimo priemonėse tvarką.“ Atitinkamai pernumeruotinos buvusios 6–8 dalys. Nepritarti Argumentai:
Kaip nurodyta LRT rašte, „Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ). Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t.
Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje<...>“. Nacionalinio lygmens specialių laidų finansavimas reglamentuojamas šio straipsnio 4 d. (pritarus LRT pasiūlymui – iš LRT skirtų valstybės biudžeto asignavimų), o regioninio lygmens laidų rengimas ir transliavimas – šio straipsnio 5 d. (iš VRK rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų), todėl šių laidų finansavimo atskirai nurodyti naujoje 6 d. yra netikslinga. 58. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-0499 6, 7
visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytą visuomenės informavimo priemonių pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę ir į tai, kad gali būti neįmanoma rengti diskusijų laidų, jei jose dalyvauja labai daug kandidatų, siūlytina RK projekto 100 straipsnio 7 dalyje vietoje formuluotės
„laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ įrašyti konstrukciją „užtikrindami
nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą“. Pritarti
100 2, 4,5
straipsnio 2 dalyje numatytos prieštaringos nuostatos dėl kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės skelbimo laiko, be to, tokį laiką nustatant neįvertinta naujienų portalų veiklos specifika. Pažymėtina, kad RK projekto 104 straipsnio 1 dalyje nustatytas rinkimų agitacijos draudimas likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos.
Taigi siūlytina pakeisti RK projekto 101 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos.“ Taip pat siūlytina pakeisti šios dalies ketvirtąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus vienai dienai iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.“ Kartu siūlytina kaip perteklinę išbraukti šio straipsnio
agitacijos draudimo laikotarpiu, o šios dalies antrajame sakinyje vietoje formuluotės „rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu“ įrašyti konstrukciją
„draudžiamu laikotarpiu“. Pritarti iš dalies
Argumentai: Terminų trumpinimas reiškia, kad VRK negalės laiku priimti reikiamų sprendimų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su dabar galiojančiais įstatymais, RK numatytas trumpesnis agitacijos draudimas. Siūlome nustatyti, kad „kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos“, o taip pat, kad „visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios“. Antra pastabos dalis taikoma 5 sakiniui. Taip pat nepritartina nuostatos, kad atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, išbraukimui. 60.
1006 Be to, siūlytina šį straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, kad „šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje“. Pritarti
1031
straipsnio 1 dalies nuostatos yra prieštaringos, nes pirmajame sakinyje numatytas rinkimų agitacijos draudimo laikas, o antrajame sakinyje, kur yra numatomos šio draudimo išimtys (t. y. kokia rinkimų agitacija nėra draudžiama), nurodoma, kad išimtis taikoma kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose „kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija“. Siūlytina patikslinti šią antrojo sakinio nuostatą, aiškiai nustatant, kad agitacijos draudimo išimtis taikoma visai, t. y. ir rinkimų agitacija laikomai, rinkimų kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams) jiems priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose, arba rinkimų agitacijos draudimo metu gali būti rinkimų kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose neatlygintinai skleidžiama informacija (pranešimai, įrašai), jeigu ja nėra agituojama. Taip pat siūlytina šią nuostatą perkelti į šio straipsnio 2 dalį arba 98 straipsnio 3 dalį, kuriose nustatyta, kas nelaikoma rinkimų agitacija ar politine reklama. Nepritarti Argumentai:
Vyriausybės pasiūlymas leistų tokią agitaciją interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose agitacijos draudimo laikotarpiu. Toks pasiūlymas nėra motyvuotas ir iš esmės daro pačią teisės normą dėl agitacijos draudimo neveiksmingą, nes jos nebus laikomasi.
Išimtys iš agitacijos draudimo turi būti kuo siauresnės, nes priešingu atveju ši teisės norma bus tik deklaratyvi teisės norma, kurios niekas nesilaikys. 62. Lietuvos
1084
nustatoma, kad „rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimui kitomis priemonėmis turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju. Sutarties kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo perduodama Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Siūlytina aiškiai nustatyti, kas turės pareigą sutarties kopiją perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai: rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar paslaugų teikėjas. Pritarti
113 3,5
nustatyta, kokie aukotojo asmens duomenys įrašomi į rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, kai paaukojama maža auka, ar aukų lapą, kai priimama nepiniginė auka. Iš RK projekto 114 straipsnio 1 ir 4 dalių nėra aišku, kokie asmens duomenys nurodomi tais atvejais, kai aukojama nemaža auka, taip pat – kai atliekami savanoriški darbai, todėl siūlytina šiuo aspektu patikslinti RK projekto 114 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad RK projekto 114 straipsnio 6 dalyje numatytas viešas aukotojų paskelbimas interneto svetainėje. Vadovaudamiesi Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlome šią RK projekto 114 straipsnio 6 dalies nuostatą papildyti, nurodant asmens duomenų tvarkymo, t. y. paskelbimo, tikslą ir laikotarpį, kuriuo šie duomenys bus skelbiami. Pritarti iš dalies Argumentai:
VDAI pastabų dėl 114 straipsnio pildymo pastaboje nurodytu aspektu nepateikė.
Aukų rinkimo tikslas sistemiškai seka iš projekto XI skyriaus nuostatų, kuriuo reglamentuojamas politinės kampanijos finansavimas ir siekiama, kad būtų užtikrintas jo įgyvendinimas, bei, kad nebūtų pažeisti jame nustatyti draudimai. 64. Lietuvos
1262 1.50. Siūlytina RK projekto 127 straipsnio 2 dalyje įrašyti, kokių įstatymų (kuriose jų nuostatose) nustatyti reikalavimai taikomi šioje dalyje nurodytiems pažymėjimams. Nepritarti Argumentai: Pastabai nepritartina, nes ateityje, pasikeitus teisiniam reguliavimui, reikėtų keisti ir nuorodas į konkrečius įstatymus. 65. Lietuvos
1387
straipsnio 7 dalį rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. RK projekte nėra apibrėžta, kokie duomenys yra nurodomi minėtame grafike. Atsižvelgtina į Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, ypač duomenų kiekio mažinimo principą, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, o rinkėjų asmens duomenų (pvz., vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso) viešinimas būtų vertinamas kaip perteklinė priemonė.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal RK projekto 139 straipsnio 1 dalį namuose gali balsuoti neįgalūs, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai, kurių gali nepasiekti informacija, pateikta rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafike, kurio kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje. Todėl siūlytina patikslinti RK projekto 139 straipsnio 7 dalį, joje įrašant, kokie duomenys turi būti nurodomi minėtame grafike, taip pat nustatyti ir alternatyvų minėtų rinkėjų informavimo būdą. Pritarti iš dalies Tokie grafikai yra skelbiami ir VRK svetainėje, tai ir yra alternatyvus skelbimo būdas, kurį įrašome į įstatymo 138 straipsnio 7 dalį.
Netikslinga į Kodeksą rašyti, kokie duomenys skelbiami minėtame grafike, nes jeigu reikės papildyti grafiką kitais, naujais duomenimis, tai Kodeksą (konstitucinį įstatymą) vėl reikėtų keisti, kurio pakeitimo procedūra nėra tokia paprasta – konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. ne mažiau 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171²–171⁴ straipsniai). Pačios Vyriausybės išvados pradžioje paminėta, kad tam tikrų procedūrinių klausimų „detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės“. Taigi, VRK tvarkoje yra patvirtinta grafiko forma. Grafike yra nurodomi šie duomenys: data ir laikas, komisijos narių vardai pavardės, gatvių, kaimų, kuriuose lankys namuose balsuojančius rinkėjus, pavadinimai ir numatomas aplankyti rinkėjų skaičius. Šis grafikas yra skirtas labiau stebėtojams, kad jie matytų, kokiu laiku ir kur gali stebėti balsavimą. O rinkėjams, kurie balsuoja namuose, yra informuojama apie balsavimo laiką. Taip pat, grafiką, kaip minėta, rinkėjai galės pažiūrėti VRK svetainėje, kurioje šie grafikai yra skelbiami. 66. Lietuvos
1612
finansinius bei žmogiškuosius resursus, siūlytina RK projekto 162 straipsnio 2 dalyje po žodžio „saugumą“ įrašyti žodžių junginį „įvertinusi grėsmes“.
Nepritarti Argumentai: Nuostata suderinta su VRK-ja. Rinkimai yra jautrus procesas ir jeigu komisijos pirmininkas prašo, tai policijai jau nelieka vietos vertinti grėsmių – policija turi užtikrinti saugumą. 67. Lietuvos
16722
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą „Jeigu daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu mintyje turima situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja daugiau nei du daugiausia balsų gavę kandidatai, kadangi keli iš jų surinko po vienodą balsų skaičių, siūlytina tai aiškiai nustatyti. Nepritarti Argumentai:
Nuostata suderinta su VRK-ja. Norma aiškiai parašyta, nuostatos aiškios, nėra nelogiškumo, todėl dar papildomo aiškinimo nebereikia. 68. Lietuvos
1674
straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį. Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje.
Šios prieštaringos nuostatos nesiderina su kitomis šio RK projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio
mero pareigomis (173 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatas pakeisti aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai
<...>
1.6.2.
dalyje vietoj žodžių „vienmandatėje savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje“ ir 168 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje“ įrašyti žodžius „vienmandatėje mero rinkimų apygardoje“; <..>“ Pritarti Iš esmės pastabai pritarta. Suderinus su Kodekso 16 str. 4 dalimi, t. b. vartojama vienaskaita – „mero“ Teikiama 167 straipsnio 4 d. pavadinimo redakcija: „4. Savivaldybių tarybų Mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:“
1721
oficialiąją konstitucinę doktriną Seimo nariais (ir Respublikos Prezidentu) negali būti renkami tikrąją karo tarnybą atliekantys asmenys.
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, bet ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis); kariūnai būti karininkais rengiami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, su kuria pasirašo kariūno tarnybos sutartį ir įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviesti (20 straipsnio 6 ir 12 dalys); skirtingai nuo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, kuriems tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kariūnams (kaip ir kariams, atliekantiems privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą) bet kuriuo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje (36 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 11 straipsnio
būti renkamas karys, atliekantis kariūnų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtą įstatymą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios (32² straipsnio 1 dalis). Taigi Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos iš esmės yra suderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis ir šio kario statuso neatsisakius.
Todėl siūlytina išbraukti RK projekto 173 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis, atitinkamai suderinant (pakeičiant) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiama tikrosios karo tarnybos sąvoka ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, mero pareigų įgaliojimų atlikimo metu. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: 172 str. 1 dalis patobulinta taip: „1. Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos yra nesuderinamos su tikrąją karo tarnybą atliekančių karių pareigomis (išskyrus atvejį, kai kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas
reguliuoti ir su RK projekto reguliavimo dalyku – rinkimų santykiais (pagal RK projekto pavadinimą ir 1 straipsnį) – nesusijusius santykius, t. y. pareigų nesuderinamumą ir įgaliojimų nutrūkimą (RK projekto
reguliuojami atitinkamų politikų statusą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme), to nekartojant RK projekte.
Taigi siūlytina RK projekto 173 straipsnio 1–6 dalių, 176 straipsnio 1–5 dalių nuostatas išbraukti, o jų neišbraukus:
nuostata dėl Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos (pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) nesusijęs su RK projekto reguliavimo dalyku, RK projekto 173 straipsnio 4 dalyje siūlytina nurodyti tik tai, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas.
Taip pat siūlytina RK 173 straipsnio
tarybos nario, mero mandato netekimo padavimas ir nagrinėjimas, perkelti po 175 straipsnio ir (arba) sujungti su kitomis RK projekto nuostatomis, kuriomis įtvirtinama skundžiamų VRK, jos pirmininko ar jo įgalioto VRK nario sprendimų (įsakymų) apskundimo tvarka (be kita ko, 44 straipsnio 4–6 dalys,
straipsnio 4 dalis). Pritarti iš dalies Nepritarta siūlymui išbraukti 172 str. 1–6 dalis. Šios dalys patobulintos, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje teiktas, Teisės departamento bei kitas gautas pastabas. 71. Lietuvos
1732
dalį papildyti nuostata, kad VRK apie priimtą sprendimą išrinktą į Europos Parlamentą asmenį dėl nesuderinamų pareigų neatsisakymo pripažinti netekusiu Europos Parlamento mandato informuoja Europos Parlamentą (kaip numatyta RK projekto 176 straipsnio 6, 8 dalyse). Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiat į TD pastabą, 176 straipsnio 6 ir 8 dalyse atsisakoma šių nuostatų, kadangi apie mandato panaikinimą išvis nereikia praneši EP. Pranešama tik jau apie įgaliojimų pripažinimą arba nutrūkimą nesuėjus terminui. 72. Lietuvos
1761 1.2.2.
Siekiant sistemiško ir aiškaus teisinio reguliavimo nustatymo ir atsižvelgiant į tai, kad VRK pagal Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktus tik tam tikrais atvejais (RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais) gali pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įstatymo“ įrašyti žodžius „šio kodekso“. Taip pat siūlytina šioje dalyje nurodytą terminą „per 15 dienų“ sutrumpinti, vietoj jo įrašant „per 5 darbo dienas“ (toks terminas šio straipsnio 6 dalyje siūlomas savivaldybės tarybos nariui, merui, Europos Parlamento nariui pripažinti netekusiu mandato). Pritarti iš dalies Terminas projekte nekeičiamas. 73. Lietuvos
176 1,3
dalyje siūlytina išbraukti žodžius „Respublikos Prezidento“ ir 176 straipsnio
įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai“, nes Konstitucijos
Prezidento įgaliojimams nutrūkus pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3–6 punktus (kurie nustatyti ir RK projekto 176 straipsnio 3 dalyje), ne VRK, o Seimas per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo, Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti per 2 mėnesius (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, rinkimus skelbia Vyriausybė). Šiuo aspektu atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo byloje Nr.
29/2000 nuostatas, kad kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros, – tai, be kita ko, Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas). Pastebėtina, kad teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą – savaime sukelia įsigaliojęs Respublikos Prezidento dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia, taip pat Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašo nuorašas, patvirtinantis Respublikos Prezidento mirties teisinį faktą (įvykį); juos gavęs Seimas nedelsiant turi Seimo Pirmininkui pavesti laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui – Seimo Pirmininko pareigas (Seimo statuto 29¹ straipsnio 3 ir
pripažinimo nutrūkusiais tokiais atvejais nėra reikalingas. Pritarti
17627
straipsnio 2 dalies 7 punktą, pagal kurį Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime byloje Nr.
04/04 pažymėta, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti. Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos
pagal Konstitucijos 59 straipsnio trečiąją dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimui priimant nutarimą. Pritarti
176 2,3
punktuose, 88 straipsnio 2 punkte nustatytais Seimo nario ir Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindais, ypač Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytu Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindu – kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto ir 88 straipsnio 5 punkto formuluotes, siūlytina RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“, o 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „panaikina jo mandatą“ įrašyti žodžius „jį pašalina iš pareigų“. Pritarti
1764
įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindus, tačiau merui negali būti taikomi pagrindai, nustatyti šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose.
RK projekto
institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario) įgaliojimų nutrūkimo pagrindus: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas ir kt. Pritarti
Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas ir pasiūlymus. 77. Lietuvos
17676
12
projekto 176 straipsnio 6–8 dalyse yra kartojamų ir nesuderintų nuostatų. Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina RK projekto
žodžių junginio „kuriuo asmuo“ įrašyti konstrukciją „po 1990 m. kovo 11 d.“, o formuluotę „kitos Europos Sąjungos“ pakeisti „užsienio valstybės“, taip pat
Pažymėtina, kad RK projekto 176 straipsnio 6 dalies nuostata „Jeigu po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta“, įvertinus ir Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su specialios komisijos sprendimu dėl duomenų apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnio 4 dalis), tikslintina įrašant nuostatą „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja“. Pažymėtina ir tai, kad, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, apie kurį, pažeidžiant RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus, nebuvo nurodyta kandidato anketoje ir kuris tampa žinomas po rinkimų, nėra būtina, kad šį faktą, kaip numatoma RK projekto 176 straipsnio 7 ir 8 dalyse, dar pripažintų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Kartu pažymėtina, kad nėra aišku, koks RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalyse siūlomų nuostatų, pagal kurias numatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisė išrinktą Seimo narį ar Respublikos Prezidentą pripažinti pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus ir Seimo teisė taikyti jiems apkaltą, pagrindas, kai pagal Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, bei turint mintyje tai, kad Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje byloje Nr. 15/2012-16/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarime Nr.
KT19-N8/2014 pažymima, kad Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkto nuostata suponuoja Seimo įgaliojimus nutraukti Seimo nario įgaliojimus, jeigu dėl jo išrinkimo teisėtumo pagrįstų abejonių keliantys šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai nustatomi tada, kai Seimo narys jau yra įgijęs įgaliojimus; pagal Konstitucijos 63 straipsnio
negaliojančiais, tiek nepripažinus rinkimų negaliojančiais (pavyzdžiui, kai įmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčius rinkimų rezultatus); pagal Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą,
priimti nutarimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo pagal Konstitucijos
per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, o Konstitucinis Teismas tokią išvadą gali teikti tik pagal Seimo ar Prezidento paklausimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus RK projekto
aplinkybių, kurioms esant gali būti panaikintas kandidato ar kandidatų sąrašo registravimas, siūlytina vietoj RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalių nustatyti vieną šio straipsnio 6 dalį (arba nustatyti naują 194 straipsnio dalį) ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje bei Teisės aktų registre, o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – praneša Europos Parlamentui;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą arba apkaltos taikymo klausimą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje, ją išdėstant taip: „6.
Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje bei Teisės aktų registre, o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – praneša Europos Parlamentui;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą arba apkaltos taikymo klausimą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje, ją išdėstant taip:
„6. Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo,
išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis atitinkamai yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7, 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“ 78.
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis atitinkamai yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7, 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“
17619376 1.5.
Siūlytina RK projekto 76 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatytas reikalavimas kandidatui į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus kandidato anketoje papildomai įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, pateikti dokumentą, kad yra to atsisakęs, nes pagal RK projekto straipsnio 1 dalies 8 punktą kandidato anketoje nurodyta informacija apie pilietybę ir tik „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ (ne visais atvejais) pateikiami dokumentai gali būti nepakankami įvertinti, kad toks asmuo yra nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe (Konstitucijos
Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime byloje Nr.
17/97 pažymėta, jog priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti; tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės; tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti; antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas; priesaikų būna įvairių: bažnytinių, valstybinių, tarnybinių, profesinių, teisminių ir t. t.; konstitucinė sąvoka „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ yra abstraktaus pobūdžio, t. y. ją reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei; bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei – tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir papildomus reikalavimus šiai konstitucinei nuostatai vykdyti; tačiau bet kokiu atveju įstatymo normos turi būti suformuluotos pakankamai aiškiai. RK projekto
176, 194 straipsnius, nustatant šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą ir pasekmes jį padarius. Pritarti RK 76 straipsnis pasipildė nauju punktu. Atitinkamai papildyti ir 176, 193 straipsniai. 79. Lietuvos
1795
straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį.
Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje. Šios prieštaringos nuostatos nesiderina su kitomis šio RK projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis (173 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio
aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai:
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu merų rinkimuose rengiamas pakartotinis balsavimas, sprendimas dėl galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių merų rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.“ Pritarti Atsižvelgiant į VRK ir Vyriausybės pasiūlymą, 5 dalis išdėstyta taip: „5. Jeigu merų rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių merų rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.“
RK projekte nėra aiškiai nustatyta nei VRK sprendimų skelbimo tvarka (pavyzdžiui, jo 81 ir 84 straipsniuose nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, dėl jų registravimo panaikinimo, taip pat 179 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kokia tvarka skelbiami sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo), nei teisė skųsti teismui VRK sprendimus, nei jų apskundimo tvarka, ypač susijusi su skundais dėl sutrumpintų nagrinėjimo terminų. Pažymėtina ir tai, kad RK projekto
rinkėjų papirkimo nagrinėti yra per ilgas, kai tai susiję su rinkimų rezultatų tikrumu ir pagrindu juos ginčyti, taip pat RK projekto 186 straipsnio 5 dalyje siūlomas 5 darbo dienų terminas sprendimui pranešti yra per ilgas dėl skundų, kuriems taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (186 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos 2–3 dienos). Todėl siūlytina susisteminti ir patikslinti atskiras RK projekto nuostatas, be kita ko, įtvirtintas 44 straipsnio 4–6 dalyse, 173 straipsnio 11 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 190 straipsnio 5 dalyje, 193 straipsnyje,
pirmininko ar jo įgalioto VRK nario sprendimų (įsakymų) paskelbimo ir apskundimo tvarką. Nepritarti Argumentai: Patobulintame projekte terminai palikti tokie, kaip pasiūlė projekto autoriai – darbo grupė. 81. Lietuvos
1884
teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 189 straipsnio 4 dalį, nurodant, kokį konkrečiai adresą (gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, korespondencijos ar kitą) skunde turi nurodyti skundą
Atsižvelgiant į tai, kad paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (76, 77 ir
dalis ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tik tai, kad Seimo ir Respublikos Prezidento paklausimai Konstituciniam Teismui dėl Rinkimų kodekso pažeidimų per Seimo narių ar Respublikos Prezidento rinkimus teikiami ir nagrinėjami Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat siūlytina šį straipsnį papildyti, numatant Seimo sprendimus dėl įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais arba apkaltos taikymo, gavus Konstitucinio Teismo išvadą dėl šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo padarymo, paaiškėjusio po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento (žinomai neteisingos RK projekto 76 straipsnyje nustatytos būtinos informacijos kandidato anketoje (dokumentų) pateikimo). Pritarti
1931761
straipsnio 1 dalį, kurioje nurodytame šiurkščių Rinkimų kodekso pažeidimų sąraše išvardyti pažeidimai, iš esmės susiję tik su rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų nesilaikymu, papildyti nauju punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais laikoma
„žinomai neteisingas šio kodekso 76 straipsnyje nustatytos informacijos
kandidato anketoje pateikimas“.
Pagal tokią nuostatą šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais būtų laikomi, be kita ko, žinomai neteisingas RK projekto
anketoje pateikimas (atsižvelgiant ir į RK projekto 81 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, pagal kurias 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos informacijos nenurodymas laikomas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu), taip pat žinomai neteisingas RK projekto 76 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos informacijos (dėl pasyviosios rinkimų teisės kitoje valstybėje narėje apribojimo) kandidato anketoje pateikimas (kaip nustatyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97¹ straipsnyje), taip pat žinomai neteisingas tam tikros kitos 76 straipsnyje nustatytos būtinos informacijos kandidato anketoje (dokumentų) pateikimas (dėl to pagal RK projekto 81 straipsnį po rinkimų dienos galėtų būti panaikintas kandidato registravimas ar atšauktas kandidatų sąrašas), nes už tai RK projekte nėra nustatytų pasekmių išrinktam asmeniui. Kartu siūlytina papildyti ir 176 straipsnį, nustatant galimybę spręsti dėl tokius pažeidimus padariusio išrinkto asmens įgaliojimų nutraukimo. Pritartina iš dalies Projektas pakoreguotas šiek tiek kitaip: abu straipsniai papildyti atitinkamomis nuostatomis. 84. Lietuvos
194 1.68.
RK projekto 195 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių tam tikrų rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti Rinkimų kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą. Tačiau RK projekto 64 straipsnio 3 dalies 6 punktu siūloma nustatyti, kad rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas, prasidedantis nuo balsavimo (pakartotinio balsavimo) pabaigos, trunka 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti RK projekto 195 straipsnio nuostatą ir ją išdėstyti taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
narys Valdemaras Valkiūnas
3 Argumentai: siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projekto Nr. XIVP-1279(2) 8 ir 10 straipsnių nuostatas, kuriomis siūlomi pakeitimai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus. Siūlome įstatymo projekte numatyti, kad šis terminas būtų trumpinamas iki 30 dienų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal įstatymo reikalavimus šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal įstatymo reikalavimus šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos).“ Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai).
Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Manytina, kad 30 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravęs asmuo yra per mažas terminas, kad galėtų būti laikomas nuolatiniu šios savivaldybės gyventoju ir galėtų naudotis aktyviąja ir pasyviąja teise šios savivaldybės teritorijoje. 86. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas
5 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, laikomas asmuo, kuris ne vėliau kaip likus 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris ne vėliau kaip likus 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris ne vėliau kaip likus 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje.
Manytina, kad 30 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravęs asmuo yra per trumpas terminas, kad galėtų būti laikomas nuolatiniu šios savivaldybės gyventoju ir galėtų naudotis aktyviąja ir pasyviąja teise šios savivaldybės teritorijoje. 87. Seimo nariai Rita Tamašunienė Česlav
81 Argumentai: Punktą reikia papildyti, kadangi tokioje punkto redakcijoje kokia yra projekte susidaro galimybė atleisti komisijos pirmininką ar narį be jokios priežasties. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 26 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) rinkimų komisijos pirmininką ar narį jo paties valia arba nustačius komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymą iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija; Nepritarti Argumentai: Gali būti ir kiti šio kodekso bei kitų įstatymų pažeidimai dėl kurių komisijos narys toliau negalėtų eiti savo pareigų, ne tik komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymas. 88.
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su rinkėjų teise gauti jiems reikšmingą informaciją, yra konstatavęs:
Seimo
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su rinkėjų teise gauti jiems reikšmingą informaciją, yra konstatavęs:
Ši informacija rinkėjams yra reikšminga renkant ne tik politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento) narius, bet ir valstybės vadovą, kitas renkamas institucijas (savivaldybių merus). Taigi, atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, darytina išvada, kad pagal Konstituciją rinkėjai turi būti informuojami apie tai, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantis asmuo anksčiau apkaltos proceso ar panašia tvarka buvo pašalintas iš pareigų arba neteko politinės atstovaujamosios institucijos nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, nusikaltimo padarymą ar kitu panašiu pagrindu. Todėl būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad apie šį ypač svarbų pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančio asmens gyvenimo faktą, galintį turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl jo tinkamumo renkamoms pareigoms, būtų paskelbiama ne tik kandidato anketoje, bet ir rinkimų komisijos leidžiamame rinkimų plakate.
Pasiūlymas: Papildyti Rinkimų kodekso projekto 76 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
13) ar jis apkaltos proceso tvarka Seimo sprendimu buvo pašalintas iš pareigų arba buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, nusikaltimo padarymą arba savivaldybės tarybos sprendimu neteko savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka, arba Europos Parlamento sprendimu buvo panaikintas jo Europos Parlamento nario mandatas Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad kurios nors nurodytos politinės atstovaujamosios institucijos sprendimu buvo pašalintas iš pareigų arba neteko mandato (įgaliojimų), ši informacija turi būti pateikta ir rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės, nurodant atitinkamą sprendimą priėmusią instituciją ir to sprendimo datą.c Pritarti Pritarta dėl asmens pašalinimo istorijos, t. y. kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Informacija bus pateikiama ir kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, Kodekso 76 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi. 89.
narys Remigijus Žemaitaitis
3 Argumentai: Lietuvos politiniame lauke yra politinių partijų pavadinimų įvairovė tiek turinio prasme, tiek pavadinimų ilgio prasme, todėl siūlytina dirbtinai neriboti ir nenustatyti politinių kampanijų dalyviams kaip turi pasivadinti jungtinio sąrašo sudarymo atveju. Neginčijame bazinio reikalavimo, kad turi būti žodis „koalicija“ ir kiti ribojimai dėl subjektų neįeinančių į koaliciją, tačiau manome, kad reguliuoti pilno ar nepilno koaliciją sudarančių subjektų pavadinimų nurodymą biuletenyje yra perteklinė priemonė ir konkuravimo politinėje kovoje pasirinkimo atėmimas. Svarbu pabrėžti, kad biuletenyje esantis laukelis yra visiems politinės kampanijos dalyviams vienodo dydžio, todėl natūralu, kad sujungus savo sąrašus 3 ar 4 politinės kampanijos dalyviams ir pilnai užrašius savo pavadinimus, tokios koalicijos pavadinimas bus neįskaitomas dėl mažo šrifto dydžio ir nepatrauklus rinkėjams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 77 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų
pavadinimai arba jų sutrumpinimai iki rūšinės reikšmės žodžio ir negali būti naudojami politinių organizacijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės. Nepritarti Argumentai: Komitete patobulintas Kodekso 77 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos partijos tarpusavyje gali sudaryti partijų koaliciją, o politiniai komitetai – politinių komitetų koaliciją ir sujungti atitinkamai partijų koalicijos arba politinių komitetų koalicijos kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą. Atsižvelgiant į tokį siūlymą, 77 str. 3 dalis taip pat patobulinta: „3.
Politinių partijų arba politinių komitetų koalicijų pavadinime turi būti žodis „koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių partijų arba politinių komitetų pavadinimai ir negali būti naudojami politinių partijų arba politinių komitetų, neįeinančių į atitinkamą partijų ar politinių komitetų koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės.“
nariai Rita Tamašunienė Česlav
5 Argumentai: Siūloma neriboti politinės kampanijos dalyviams vienoje ir kitoje apylinkėje turėti savo stebėtojus net jei kiti politinės kampanijos dalyviai tose apylinkėse nepasiūlė. Projekte esanti nuostata suponuoja į tai, kad turi būti užtikrintas stebėtojų lygiateisiškumas apylinkėse. Šis principas bus pažeidžiamas kiekvieną kartą kai viena partija išreikš norą turėti savo stebėtojų X apylinkėje, o kita partija tokio noro nepareikš. Atsižvelgiant į tai siūloma atsisakyti kodekso projekte nuostatų, kurios neveiks praktiškai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 93 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
nustatyta tvarka., užtikrinant lygiateisiškumo tarp partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi. Nepritarti Argumentai: Tokiam pasiūlymui negalima pritarti, nes galimi atvejai, kad viena partija ar kandidatas vienoje apylinkėje turės 5 stebėtojus, o kita partija 1 ar 2, todėl ir yra nuostata, kad apylinkėje gali būti ne daugiau kaip 2 stebėtojai nuo vienos partijos. Praktikoje būna atvejai, kad ne visos partijos į ne visas apylinkes pateikia stebėtojus. VRK ir neriboja užsiregistravusių stebėtojų skaičių (partija, kandidatas gali pateikti, kiek nori stebėtojų). Esmė ta, kad vienu metu fiziškai apylinkėje nuo vienos partijos negali būti daugiau nei 2 stebėtojai.
Tad jei atvyktų vienu metu į apylinkę 3 ar 4 stebėtojai nuo vienos partijos, tai komisijos pirmininkas turi teisę pasakyti pastabą, kad patalpoje liktų 2 stebėtojai. Išbraukus iš konstitucinio įstatymo formuluotę „užtikrinant lygiateisiškumo tarp partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi“, ir taip pašalinant iš teisinio reglamentavimo reikalavimą užtikrinti lygiateisiškumą tarp partijų ir kt., manytina, kad priešingai gali susidaryti situacijos, kad šis konstituciškai svarbus principas galės būti pažeistas. 91. Seimo nariai Rita
leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2012 m. 2016 m. ir
didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 169 str. 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ir jam prilygintas) kandidatų sąrašas, jeigu už jungtinį (ir jam prilygintą) kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Partijų, kurių narių tarpe ir jų valdymo organų tarpe yra ne mažiau kaip ¾ ne lietuvių tautybės asmenų, kandidatų sąrašai gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Nepritarti Argumentai:
Ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes Seimo nariai būtų renkami skirtingomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad panašios Seimo narių iniciatyvos buvo ir anksčiau (projektai Nr. XIIP-932(2), XIVP-270 ir kiti), dėl kurių Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad tokiu teisiniu reguliavimu gali būti nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis). Be to, siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti neužtikrinama politinių partijų sąrašų lygybė ir nukrypta nuo lygios rinkimų teisės principo (Konstitucijos 34, 55 straipsniai). Šioms Teisės departamento pastaboms yra pritaręs ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, preliminariai vertinęs minėtų įstatymų projektų atitiktį Konstitucijai. 92. Seimo nariai Rita
suvienodinti daugiamandatėse apygardose išrinktų asmenų garantijas ir galimybes atsisakius mandato dėl nesuderinamų pareigų, atsistatyti į porinkiminį kandidatų sąrašą išnykus šioms aplinkybėms dėl kurių mandato buvo atsisakytą. Atsistačius į porinkiminį kandidatų sąrašą ir atsiradus tame sąraše laisvai vietai (taryboje, Seime ar Europos Parlamente), būtų galimybė ir pirmumas užimti šią poziciją. Priėmus pasiūlymą būtų suvienodinta tvarka visų lygių rinkimuose, kadangi dabartinė įstatyminė bazė tą numato tik savivaldybių tarybų rinkimuose ir taip sudaro nemažai spekuliacijų dėl lygiateisiškumo principų pažeidimo. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 178 str. naujomis 6 ir 7 dalimis, o iki šiol buvusią 6 dalį laikyti 8:
išrinkto asmens įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui, atsiradusią laisvą vietą užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys (porinkiminis kandidatų sąrašas), pirmasis mandato negavęs kandidatas. 2.
kandidatas į atsiradusią laisvą vietą, apsisprendęs atsisakyti mandato, ne vėliau kaip per 7 dienas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi asmeniškai pateikti prašymą atsisakyti suteikiamo mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti. 3. Jeigu porinkiminiame kandidatų sąraše mandatų negavusių kandidatų nėra, mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Tokiu atveju laisvą vietą užima to sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas. 4. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl laisvos vietos užėmimo privalo priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos atsiradimo dienos. 5. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 6. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą Seimo nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše.
Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame Seimo nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 7. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą Europos Parlamento nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame Europos Parlamento nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 6 8. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik vieną kartą. Nepritarti Argumentai:
Seimo narys ar Europos Parlamento narys turi kitokį statusą nei savivaldybės tarybos narys, tad ir reikalavimai turėtų būti griežtesni. Pasirinkto apsisprendimo būti Seimo nariu ar Europos Parlamento nariu keitimas traktuotinas kaip rinkėjo klaidinimas, lūkesčių neišpildymas ir nepagarba jam. 93. Seimo narė
1356 Argumentai:
1) 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo (įstatymo Nr. XI-854).
XI-854). Ratifikuotos Konvencijos (toliau – Konvencija) tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijos 29 straipsnio a) punkto II papunktis numato, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, užtikrina neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis ir įsipareigoja užtikrinti, kad:
i) balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti; ii) apsaugant neįgaliųjų teisę rinkimuose ir viešuose referendumuose balsuoti slaptai be įbauginimo <...> prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu (toliau – Projektas) tvirtinamo Rinkimų kodekso nuostatose šiuo metu numatytas tik rinkimų apylinkių prieinamumo užtikrinimas, kas aktualu žmonėms su judėjimo negalia ir teisė už neįgalųjį rinkėją balsuoti kitam asmeniui. Visgi, kaip matyti iš aukščiau cituoto Konvencijos 29 straipsnio a) punkto II papunkčio, valstybė yra įsipareigojusi kaip įmanoma labiau užtikrinti neįgalumą turinčių rinkėjų savarankiškumą, o neįgalaus rinkėjo teisė savo balsą atiduoti pačiam savarankiškai, užtikrinant jo balsavimo paslaptį, yra prioritetas prieš teisę balsavimo metu pasitelkti atstovą. Pvz., neregiams ir silpnaregiams rinkėjams balsavimo rinkimuose metu turi būti suteikiama galimybė naudoti Brailio rašto įmautes, į kurias įdedamas rinkimų biuletenis ar savo pačių atsineštais prietaisais (tokiais, kaip mobilusis telefonas), kurie prireikus padėtų įgarsinti aktualų tekstą. 2) Rinkimų kodekso projekto 136 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, jog neįgalaus rinkėjo akivaizdoje turi būti tik užpildomas biuletenis.
Kyla rizika, jog užpildžius biuletenį, į pagalbą rinkėjo pasitelktas asmuo neatliks kitų veiksmų (neįdės biuletenio į voką, jo neužklijuos ir kt.), todėl ši nuostata papildytina, numatant, jog rinkėjo akivaizdoje turi būti ne tik užpildytas rinkimų biuletenis, tačiau atlikti ir kiti Rinkimų kodekso 136 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti veiksmai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 136 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus
veiksmus rinkėjas atlieka pats. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsavimo metu naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šio straipsnio 3 ir 4 dalyse veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildo pagal jo rinkėjo nurodymą, o 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus atlikti privalo rinkėjo akivaizdoje. Pasirinktas asmuo privalo išsaugoti jį pasitelkusio rinkėjo balsavimo paslaptį.“ Pritarti Pritarus pasiūlymo nuostatai, kad „<...> asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildo pagal jo rinkėjo nurodymą <...>“, gautųsi, kad asmuo rinkimų biuletenį užpildytų pagal rinkėjo nurodymą, bet ne rinkėjo akivaizdoje. Siūloma suredaguotą 135 str. 6 dalį tikslinti taip:
„6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus
rinkėjas atlieka pats. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkėjo akivaizdoje privalo užpildyti rinkimų biuletenį (-ius) pagal jo nurodymą ir atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. Pasirinktas asmuo privalo išsaugoti jį pasitelkusio rinkėjo balsavimo paslaptį.“ 94.
Seimo narė
1434 Argumentai: Pasiūlymo dėl Rinkimų kodekso projekto 144 straipsnio 4 dalies pakeitimo pagrindimas atitinka 1 šio pasiūlymo dalies 1) punkte nurodytus argumentus. Papildomai pažymėtina, jog Rinkimų kodekso projekto 144 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys yra atkartojamas atskiroje šio straipsnio 5 dalyje, todėl šioje 4 dalyje turėtų būti ištrintas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 144 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos
balsavimo metu naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-05-16 * Iš esmės pritarti konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP- 1279(2) ir Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti 2.
114122 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komitetai pagal Politinių organizacijų įstatymo projektą tampa juridiniai asmenys ir tam tikri reikalavimai juridiniams asmenims, tame tarpe ir turėti buveinę, tampa imperatyvia įstatymo norma, siūlome suvienodinti reglamentavimą visoms politinėms organizacijoms dėl išlaidų, kurios politinės kampanijos laikotarpiu nelaikomos politinės kampanijos išlaidomis. Pasiūlymas:
Pakeiti kodekso 115 straipsnio 11 dalie 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) išlaidos, skirtos politinės partijos organizacijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai
apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai organizacijai ne politinės kampanijos laikotarpiu.“
116 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komitetai kaip ir partijos yra juridiniai asmenys ir dalyvauja rinkimų politinėje kampanijoje tomis pačiomis sąlygomis, politinių organizacijų nepanaudotas rinkimų politinės kampanijos lėšų likutis turėtų būti reglamentuojamas vienodai. Taip pat, sistemiškai analizuojant 117 straipsnio paskutinį sakinį, darytina išvada, kad šiame straipsnyje kalbama apie visų politinių organizacijų nepanaudotas lėšas. Pasiūlymas:
Pakeisti kodekso 117 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Jeigu save išsikėlęs kandidatas surinko lėšų
daugiau, negu jų buvo panaudota rinkimų politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinių organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos politinės organizacijos veiklai finansuoti.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-1279(3) ir komiteto išvadai. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 6,
prieš – nėra, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėjos: Rita Karpavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. [1] https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf [2] Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose Nr. C-92/09 ir C-93/09. [3] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. gruodžio
m. balandžio 14 d. nutarimai. [4] Tuo atveju, jei asmens duomenis siekiama skelbti neterminuotai, tai taip pat turėtų būti nurodyta asmens duomenų skelbimo pareigą nustatančiame Rinkimų kodekso straipsnyje. [5] Inspekcija taip pat palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-03-03 išvados 2 pastabą. [6] Inspekcija taip pat palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-03-03 išvados 3 pastabą. [7] 2021-08-31 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-6478. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/46b3cfe00a3011ecb4af84e751d2e0c9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf; 2020-02-10 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento“ Nr. 4-01-1074.
4-01-1074. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/06bbbea04c0b11ea8690e43fd2ea13e3?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf 2019-06-07 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių politinės reklamos kontrolę“ Nr. 4-01-5261. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f7ee948288ef11e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf; 2019-01-28 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento pakeitimo projekto“ Nr. 4-01-871. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d2ea45c222e311e9b246d9cc49389932?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf