Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų,; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 75 metai ir daugiau, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas Tomas Bičiūnas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) pagrindinis tikslas – suteikti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį darbuotojams, kurie turi neįgalius, sunkiai sergančius ar 75 metų ir daugiau sulaukusius tėvus. Toks pakeitimas iš dalies garantuotų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo principą bei sudarytų lankstesnes sąlygas pasirūpinti tėvų poreikiais. Manytina, kad šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatos, įgyvendinančios darbo ir šeimos darnos principą yra nebaigtinės ir minimaliai veikiančios. Darbo kodekso reglamentavimas vis dar sunkina darbuotojų socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas dėl atvejų, kai reikia prižiūrėti sunkiai sergančius ar vyresnius savo šeimos narius. Pabrėžtina, kad darbuotojui norint vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus senyvo amžiaus tėvams slaugyti, šis yra priverstas panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą ar tartis su darbdaviu, kad būtų suskaidytas darbo dienos laiko rėžimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra nepakankamas, sudarant sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir likusioje Europoje, vienas iš pagrindinių artimuosius slaugančių asmenų patiriamų sunkumų yra tai, kad dirbantys žmonės arba neturi, arba turi labai ribotas galimybes prireikus keisti darbo grafiką tam, kad būtų galima prisitaikyti prie slaugomų tėvų poreikių.
Žinant faktą, kad Europos Sąjungos šalys susiduria su sparčiu savo visuomenių senėjimu ir nuolatiniu artimuosius slaugančiųjų gyventojų skaičiaus augimu, būtina reaguoti į šiuos pokyčius ir plėsti teisinį reguliavimą, sudarant lankstesnes sąlygas dirbantiesiems slaugyti sergančius ar senyvo amžiaus tėvus ar vieną iš jų. Matydama tai, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daugeliui darbuotojų, kurie turi priežiūros pareigų, tebėra didelis iššūkis, visų pirma dėl to, kad vis dažniau reikia dirbti viršvalandžius ir dirbti pagal besikeičiančius darbo grafikus, o tai daro neigiamą poveikį ne tik darbuotojų pajamoms, bet ir psichologinei savijautai, 2019 m. birželio 20 d. galutinai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/1158 (toliau
gyvenimo ir darbo derinimo svarbą kiekvieno žmogaus asmeninei gerovei. Direktyvos 6 straipsnis numato, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į penkių darbo dienų per metus prižiūrinčiojo asmens atostogas.
Valstybės narėms palikta galimybė nustatyti platesnius prižiūrinčiojo asmens atostogų taikymo srities elementus ir sąlygas pagal nacionalinę teisę ar praktiką, todėl šiuo Įstatymo projektu būtų iš dalies įgyvendinamos Direktyvos nuostatos, suvienodinant jas su šiuo metu Lietuvos teisėkūroje taikoma praktika panašaus pobūdžio reguliavimą numatyti ir darbuotojams slaugantiems savo tėvus t.y. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį taip, kaip yra daroma su darbuotojais, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 138 straipsnį, viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) suteikiama tik darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) suteikiamas ir darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 75 metai ir daugiau. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Duomenys rodo, kad suteikiant darbuotojams galimybes lanksčiau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus didėja jų motyvacija, našumas, lojalumas, mažėja patiriamo streso lygis t.y. verslas patiria ekonominę naudą ilgalaikėje perspektyvoje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Prižiūrintysis asmuo“, „slauga“, „papildoma diena“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas Tomas Bičiūnas
2022-01-07 Nr. XIVP-1272 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojams, ,,turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 75 metai ir daugiau“ suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks pakeitimas iš dalies garantuotų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo principą bei sudarytų lankstesnes sąlygas pasirūpinti tėvų poreikiais. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 28 straipsnyje yra numatyta principinė nuostata, kuri įpareigoja darbdavį imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Šios nuostatos įgyvendinimas yra siejamas su darbuotojo poreikiu prižiūrėti vaikus, teikti pagalbą šeimos nariams ir pan. Šiame kontekste neaišku, kodėl siekiant sudaryti lanksčias galimybes derinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus, yra siūloma suteikti papildomą poilsio dieną tik darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų).
Pažymėtina, kad galima situacija, kai, pvz., darbuotojas turi vaikų, vyresnių kaip aštuoniolika metų, sutuoktinį, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba jie gali sirgti į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bet neturi tėvų. 2. Siūlytina tikslinti, koks konkrečiai ligų sąrašas, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, turimas omeny. Jeigu sveikatos apsaugos ministras turėtų patvirtinti naują ar pakeisti esamą sąrašą, reikalingą siūlomai nuostatai įgyvendinti, įstatymo projekto 2 straipsnis turėtų būti pildomas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. 3. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų ekonominių pasekmių darbdaviams, taip pat turėtų įtakos darbuotojų teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai manytina, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]