Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1553
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Jei Vyriausybė dėl užkrečiamosios ligos yra paskelbusi
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbuotojams, dirbantiems darbus ir užsiimantiems veikla srityse, nurodytose šio straipsnio 1² dalyje (toliau – privalantys skiepytis darbuotojai), kai yra prieinamos Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos, leidžiama dirbti, tik kai jie nuo šios ligos yra pasiskiepiję šiomis vakcinomis ir laikomi įgijusiais imunitetą Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, išskyrus šiuos atvejus:
1) kai privalantys skiepytis darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos), arba
2) kai privalantys skiepytis darbuotojai yra persirgę užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ligos diagnozė buvo patvirtinta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, o nuo jos patvirtinimo praėjo ne daugiau kaip Vyriausybės nutarime nustatytas laikas, kai persirgę užkrečiamąja liga laikomi įgijusiais imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
2Papildyti 11 straipsnį 1²dalimi:
„1².
Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
paslaugos;
priežiūros įstaigose;
įstaigose;
viešose vietose teikiamos socialinės paslaugos ir asmeninio asistento teikiama pagalba;
įstaigose.“
3Papildyti 11 straipsnį 1³dalimi:
„1³. Privalantis skiepytis darbuotojas, kuris negali skiepytis dėl šio straipsnio 1¹ dalies 1 punkte nurodytų priežasčių, privalo šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka tikrintis sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Privalantis skiepytis darbuotojas, atsisakęs pasiskiepyti nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl šio straipsnio 1¹dalyje nenurodytų priežasčių, atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Jei privalantis skiepytis darbuotojas šioje dalyje nustatyta tvarka buvo nušalintas 3 mėnesius, praėjus šiam laikotarpiui darbdavys nutraukia su juo darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.“
4Papildyti 11 straipsnį 1⁴dalimi:
„1⁴. Privalantis skiepytis darbuotojas dokumentus, patvirtinančius, kad yra paskiepytas Vyriausybės nutarime nurodyta vakcina arba kad negali arba jam nereikia skiepytis dėl šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytų priežasčių, pateikia darbdaviui ir šiuose dokumentuose esantys asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo 18 straipsnio
18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir
vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos).
Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1270(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 11 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Jeigu Vyriausybė dėl užkrečiamosios ligos yra paskelbusi
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbuotojams, dirbantiems darbus ir užsiimantiems veikla srityse, nurodytose šio straipsnio 1² dalyje (toliau – privalantys skiepytis darbuotojai), kai yra prieinamos Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos, leidžiama dirbti, tik tada, kai jie nuo šios ligos yra pasiskiepiję šiomis vakcinomis ir laikomi įgijusiais imunitetą Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, išskyrus šiuos atvejus:
1) kai privalantys skiepytis darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos), arba
2) kai privalantys skiepytis darbuotojai yra persirgę užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, šios ligos diagnozė buvo patvirtinta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka ir nuo jos patvirtinimo praėjo ne daugiau kaip Vyriausybės nutarime nustatytas laikas, kai persirgę užkrečiamąja liga laikomi įgijusiais imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
2Papildyti 11 straipsnį 1²dalimi:
„1².
Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
paslaugos;
priežiūros įstaigose;
įstaigose;
kitose viešose vietose teikiamos socialinės paslaugos ir asmeninio asistento teikiama pagalba;
įstaigose.“
3Papildyti 11 straipsnį 1³dalimi:
„1³. Privalantis skiepytis darbuotojas, kuris negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų,
privalo šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka tikrintis sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Privalantis skiepytis darbuotojas, atsisakęs pasiskiepyti nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl šio straipsnio 1¹dalyje nenurodytų priežasčių, atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys arba persirgs užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir
(ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Jeigu privalantis skiepytis darbuotojas šioje dalyje nustatyta tvarka buvo nušalintas 3 mėnesius, praėjus šiam laikotarpiui darbdavys turi teisę nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.“
4Papildyti 11 straipsnį 1⁴dalimi:
„1⁴.
Privalantis skiepytis darbuotojas dokumentus, patvirtinančius, kad yra paskiepytas Vyriausybės nutarime nurodyta vakcina arba kad negali arba jam nereikia skiepytis dėl šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytų priežasčių, pateikia darbdaviui ir šiuose dokumentuose esantys asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir
vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos).
Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. vasario 14 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. vasario 13 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Pastaruoju metu sparčiai plinta SARS-COV-2 viruso omikron atmaina. Jungtinės Karalystės ir Danijos patirtis rodo, kad omikron atmaina sklinda 3–5 kartus sparčiau nei kitos. Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus. Lietuvoje taikomos įvairios COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemonės:
valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai dėl asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygų įvairiuose ūkinės veiklos sektoriuose;
(koronaviruso infekcijos) vakcinomis (toliau – vakcina). Pažymėtina, kad šios priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso (ypač omikron atmainos) plitimą visuomenėje.
2021 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis, Lietuvoje registruoti 82, 2021 m. spalio 3 d. – 546, o 2021 m. gruodžio
paskiepyti asmenys yra geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties, jų galimybė platinti virusą taip pat yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis. Lietuvos statistikos departamento vykdomos vakcinų veiksmingumo bei galimų šalutinių poveikių stebėsenos Lietuvoje pirmojoje ataskaitos dalyje (prieiga https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9098881/Pfizer_Delta_efektyvumas_20210915_v1_JB.pdf ) pateikiami duomenys apie gamintojo „Pfizer-BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ efektyvumą apsaugant nuo užsikrėtimo viruso delta atmaina, pacientų, sergančių COVID-19 liga, hospitalizacijos ir mirties. Atlikta analizė rodo, kad pasiskiepijusių nuo COVID-19 ligos asmenų rizika užsikrėsti sumažėja net 5 kartus, rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 ligos yra 10 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų, rizika numirti nuo COVID-19 ligos – bent 20 kartų mažesnė. Pabrėžtina, kad vakcinos efektyvumas yra dar didesnis, jei antras skiepas gautas neseniai arba asmuo yra jaunesnis. Kaip minėta, skiepijimas padeda valdyti ir omikron atmainos plitimą – sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti omikron atmaina, neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.
Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 15 d. duomenys (duomenys pateikti https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika): Ligoninių rodikliai
10 Naujai pradėtų gydyti taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją COVID-19 pacientų skaičius 1154 Užimtos COVID-19 gydyti skirtos lovos, be RITS (iš 1886) 817 __jose pacientų be vakcinų suteiktos apsaugos* (71%) 1077 __užimtos lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui (iš 1710)
6 Užimtos EKMO sistemos COVID-19 pacientams gydyti (iš 8) * Šioje lentelėje kategorijoje „be vakcinų suteiktos apsaugos“ yra visi neskiepyti ir nebaigę viso vakcinacijos kurso (+14 d.) hospitalizuoti asmenys Mirtys Mirė vakar * Iš viso Mirties apibrėžimas
91 — Visos LT mirtys * Paskutinės paros COVID mirčių skaičius yra IŠANKSTINIS ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais (padidėja vidutiniškai 30 %) Mirtys pagal amžiaus grupes ir vakcinacijos statusą COVID mirties apibrėžimas 1 („nuo COVID“) Amžius Iš viso (nepaskiepytų + pilnai skiepytų) 0–9 0 = 0 + 0 10–19 19 = 18 + 1 20–29 51 = 48 + 3 30–39 161 = 152 + 9 40–49 534 = 505 + 29 50–59 1102 = 1022 + 80 60–69 1866 = 1723 + 143 70–79 2518 = 2284 + 234 80–89 793 = 728 + 65 90–99 14 = 13 + 1 100–109 0 = 0 + 0 110–119 0 = 0 + 0 Nenustatyta 0 = 0 + 0 * Tarp pilnai paskiepytų, kurie mirė nuo COVID, labai dažnai patenka imunosupresinių būklių asmenys, kuriems negalėjo susiformuoti visavertis specifinis imunitetas (limfocitinės leukemijos, organų transplantacijos, autoimuninės ligos).
Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 15 d. duomenys (duomenys pateikti https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika): Ligoninių rodikliai
10 Naujai pradėtų gydyti taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją COVID-19 pacientų skaičius 1154 Užimtos COVID-19 gydyti skirtos lovos, be RITS (iš 1886) 817 __jose pacientų be vakcinų suteiktos apsaugos* (71%) 1077 __užimtos lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui (iš 1710)
6 Užimtos EKMO sistemos COVID-19 pacientams gydyti (iš 8) * Šioje lentelėje kategorijoje „be vakcinų suteiktos apsaugos“ yra visi neskiepyti ir nebaigę viso vakcinacijos kurso (+14 d.) hospitalizuoti asmenys Mirtys Mirė vakar * Iš viso Mirties apibrėžimas
91 — Visos LT mirtys * Paskutinės paros COVID mirčių skaičius yra IŠANKSTINIS ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais (padidėja vidutiniškai 30 %) Mirtys pagal amžiaus grupes ir vakcinacijos statusą COVID mirties apibrėžimas 1 („nuo COVID“) Amžius Iš viso (nepaskiepytų + pilnai skiepytų) 0–9 0 = 0 + 0 10–19 19 = 18 + 1 20–29 51 = 48 + 3 30–39 161 = 152 + 9 40–49 534 = 505 + 29 50–59 1102 = 1022 + 80 60–69 1866 = 1723 + 143 70–79 2518 = 2284 + 234 80–89 793 = 728 + 65 90–99 14 = 13 + 1 100–109 0 = 0 + 0 110–119 0 = 0 + 0 Nenustatyta 0 = 0 + 0 * Tarp pilnai paskiepytų, kurie mirė nuo COVID, labai dažnai patenka imunosupresinių būklių asmenys, kuriems negalėjo susiformuoti visavertis specifinis imunitetas (limfocitinės leukemijos, organų transplantacijos, autoimuninės ligos). Šioje lentelėje nepaskiepytų kategorijoje yra visi neskiepyti ir nebaigę pilno vakcinacijos kurso (+14 d.) mirę asmenys.
Pilnai paskiepyti mirę asmenys yra užsikrėtę ne anksčiau kaip 14 d. po viso vakcinacijos kurso. Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenimis (duomenys pateikti https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika) 2021 m. gruodžio 15 d.: 1895310 Iš viso vakcinuota gyventojų (bent viena skiepo doze) 336155 Iš viso vakcinuota lygiai viena skiepo doze 1090799 Iš viso vakcinuota lygiai dviem skiepo dozėmis 468356 Iš viso vakcinuota lygiai trimis skiepo dozėmis 85420 Iš viso dalinai vakcinuotų gyventojų (kuriems reikės antros vakcinos dozės) 1329232 Iš viso pilnai* vakcinuotų gyventojų (užbaigusių skiepijimo schemą) 480658 Iš viso pakartotinai* vakcinuotų gyventojų (pvz., Astra-Astra-Pfizer, arba Johnson-Moderna ir pan.) 3922821 Iš viso sunaudota vakcinų dozių (336155×1 + 1090799×2 + 468356×3) * Šioje lentelėje į pilnai paskiepytų asmenų skaičių neįtrauktas pakartotinai paskiepytų asmenų skaičius („dalinai“, „pilnai“, „pakartotinai“ yra nepersidengiančios aibės) Pagrindiniai rodikliai Juoda D Visos Lietuvos spalvinė zona 1267 Iš viso užimtų COVID-19 gydyti skirtų lovų (iš 2097) 1154 Užimtos COVID-19 gydyti skirtos lovos, be RITS (iš 1886) 113 Užimtos RITS COVID-19 gydyti skirtos lovos (iš 219) 834.3 Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų 11.00 % Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. -6.7%/sav. Pandemijos pagreitis (R(t)<1) 75.70 % Galimai imunitetą turinčių asmenų dalis * Nuo 2021-04-21 į galimai imunizuotų asmenų skaičių įtraukiami ir nepilnai vakcinuoti (tik pirma doze skiepyti) asmenys Europos Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos vaistų agentūra, Pasaulio sveikatos organizacija vienareikšmiškai pabrėžia, kad tik užtikrinus pakankamas skiepijimosi apimtis bus galima suvaldyti pandemiją.
Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, ateityje tikėtinos tolesnės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos bangos. Vakcinacija ženkliai sumažina SARS-COV-2 viruso platinimo, hospitalizacijos ir mirties nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) riziką, tad pandemijos bangos labiausiai palies nevakcinuotą populiacijos dalį, ypač asmenis, kurie dėl amžiaus ar sveikatos turi didžiausią tikimybę užsikrėsti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje plinta pavojinga SARS-COV-2 viruso delta ir sparčiai plintanti omikron atmainos bei į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinė situacija šalyje yra nepalanki, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą. Ypač tai svarbu asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, nes dirbant ar vykdant veiklą šiose srityse labai sudėtinga arba neįmanoma išvengti tiesioginių kontaktų su pacientais arba asmenimis, kuriems teikiamos socialinės paslaugos (vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis). Pacientams ir asmenims, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, užsikrėsti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) yra ypač rizikinga dėl amžiaus ir (arba) sveikatos būklės, ir (arba) dėl to, kad negali būti skiepijami dėl medicininių kontraindikacijų.
Pažymėtina, kad šiose srityse yra nemažai protrūkių, o juose ligos atvejų (lentelėje 2021 m. gruodžio 21 d. duomenys): Šiose srityse pasiskiepijusių skaičius: Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybių asmeniui teikti sveikatos priežiūros paslaugas be jo sutikimo (išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 (būtinoji medicinos pagalba) ir 18 (nenumatyti ypatingi atvejai) straipsnyje numatytus atvejus), tad skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) taip pat gali būti atliekamas tik su asmens sutikimu. Tai paremta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu (žmogaus asmuo neliečiamas) ir 22 straipsniu (žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, kuriame nustatytas draudimas riboti naudojimąsi privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo teise, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
1) tai daroma įstatymu;
2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. 2021 m. balandžio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė sprendimą byloje Vavřička ir 5 kiti prieš Čekijos Respubliką dėl privalomo ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimo atitikties Konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Pagal Čekijos Respublikos teisinį reguliavimą vaikai skiepijami pagal
„skiepų kalendorių“ nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų (pvz., difterijos,
kokliušo, poliomielito, tymų, stabligės, hepatito B ir kt.). Ieškovai skundėsi EŽTT, kad nepaskiepyti vaikai nebuvo priimti į vaikų darželius, o ieškovui Vavriščka skirta bauda už tai, kad savo vaikų neskiepijo. EŽTT konstatavo, kad privalomas skiepijimas yra laikytinas priverstine medicinine intervencija, todėl tokiu būdu buvo ribojama pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo gerbimą (nors nenorintys skiepytis neskiepijami prievarta, tačiau ir tokie ribojimai, kaip vaikų nepriėmimas į darželius bei bauda už skiepijimo vengimą laikytini tokiu kišimusi). Dėl šios priežasties buvo vertinta ribojimų atitiktis Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms – kiek tokie ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, sveikatą ir pan. EŽTT nuomone, ribojimas buvo teisėtas ir juo buvo siekiama teisėto tikslo – apsaugoti kitų asmenų sveikatą ir teises.
Vertindamas, ar buvo būtina apriboti pareiškėjų teises demokratinėje visuomenėje, EŽTT visų pirma įvertino šiuos veiksnius:
1) valstybės nuožiūros laisvę – EŽTT konstatavo, kad šioje srityje ji yra plati. EŽTT atkreipė dėmesį, kad nebuvo skiepijama prieš pareiškėjų valią, taip pat pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus nebuvo galima jų priversti laikytis šių reikalavimų. Be to, sveikatos priežiūros klausimai pateko į nacionalinėms valdžios institucijoms suteiktą nuožiūros laisvę, nes jos galėjo geriausiai įvertinti prioritetus ir socialinius poreikius;
2) būtinumą demokratinėje visuomenėje ir svarbias bei pakankamas priežastis – EŽTT nuomone, privalomu skiepijimu valdžios institucijos siekė apsaugoti asmens ir visuomenės sveikatą nuo numatytų ligų. EŽTT priminė, kad valstybės yra įpareigotos laikytis geriausių vaiko, taip pat ir vaikų, kaip grupės, interesų prioriteto priimant visus sprendimus, turinčius įtakos jų sveikatai ir vystymuisi. EŽTT pastebėjo, kad vaikai, kurie negalėjo būti paskiepyti dėl medicininių priežasčių, buvo netiesiogiai apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, jei jų bendruomenėje buvo palaikomas reikalingas skiepijimo lygis. Taigi, tais atvejais, kai savanoriško skiepijimo politika nebuvo laikoma pakankama bandos imunitetui pasiekti ir palaikyti, Teismas laikėsi nuomonės, kad gali būti pagrįstai taikoma privalomo skiepijimo politika siekiant, kad būtų pasiektas tinkamas apsaugos nuo sunkių ligų lygis;
3) proporcingumą – EŽTT atsižvelgė į svarbius nacionalinės sistemos bruožus. Atkreipė dėmesį, kad skiepijimo pareiga nebuvo absoliuti ir buvo taikomos išimtys, susijusios su nuolatinėmis kontraindikacijomis arba įsitikinimais. Be to, skiepijimo pareigos vykdymas buvo prižiūrimas netiesiogiai, t. y. taikant sankcijas – administracines baudas.
EŽTT taip pat nagrinėjo ginčijamo pareiškėjų teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo intensyvumą. Dėl pirmojo pareiškėjo EŽTT nurodė, kad jam paskirta administracinė bauda šiomis aplinkybėmis nebuvo pernelyg didelė (apie 110 Eur) ir tai neturėjo jokio poveikio jo vaikų išsilavinimui. Spręsdamas dėl kitų penkių pareiškėjų EŽTT padarė išvadą, kad jų pašalinimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos reiškė svarbios galimybės ugdyti asmenybes ir pradėti įgyti socialinių bei mokymosi įgūdžių formuojančioje ir pedagoginėje aplinkoje praradimą. Tačiau tai buvo tiesioginė jų tėvų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas buvo apsaugoti tos amžiaus grupės vaikų sveikatą, pasekmė. EŽTT atkreipė dėmesį, kad Čekijos įstatymų leidėjas galėjo teisėtai ir pagrįstai įtvirtinti privalomą skiepijimą, o toks pasirinkimas visiškai atitiko gyventojų sveikatos apsaugos tikslą. Be to, EŽTT pabrėžė, kad iš pareiškėjų nebuvo atimtos visos asmeninio, socialinio ir intelektualinio tobulėjimo galimybės, net jeigu tai reiškė, kad jų tėvai turi dėti daugiau pastangų ar patirti papildomų išlaidų, o pasekmės buvo ribotos, nes jų priėmimo į pradinę mokyklą jų skiepijimo statusas jau nepaveikė. Todėl EŽTT priemones, dėl kurių skundėsi pareiškėjai, pripažino „būtinomis demokratinėje visuomenėje“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (šiuo metu greitai plintančios SARS-COV-2 viruso omikron atmainos) ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, užtikrinti visuomenės saugumą ir sumažinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo sumažėjimo riziką, turėtų būti numatyta pareiga asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios ligos. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą. Projekto uždavinys: numatyti pareigą asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir
(ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, parengė Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 11 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą. Privalomas skiepijimas darbuotojams įstatyme nenustatytas.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytas privalomas sveikatos tikrinimas asmenų, dirbančių Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše ir Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše nurodytus darbus arba vykdančius šiuose sąrašuose nurodytą veiklą. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr.
544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“, numatyta pareiga periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, darbuotojams, kurių darbo ar veiklos sritis yra:
1.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla; 1.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 1.3. praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2.1. socialinių paslaugų įstaigose, paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos; 2.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;
3.1. švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla; 3.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose; 3.3. vaikų stovyklų veikla;
organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).
544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“, numatyta pareiga periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, darbuotojams, kurių darbo ar veiklos sritis yra:
1.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla; 1.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 1.3. praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2.1. socialinių paslaugų įstaigose, paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos; 2.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;
3.1. švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla; 3.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose; 3.3. vaikų stovyklų veikla;
organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais). Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir
(ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kai vakcinos nuo šios ligos yra prieinamos, finansuojami darbuotojo arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos metu privalo skiepytis darbuotojai, kurių darbo sritis yra:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2) socialinės paslaugos ir veikla:
a) socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir (ar) kitose viešose vietose teikiamos socialinės paslaugos ir asmeninio asistento teikiama pagalba;
b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.
Siūloma nustatyti, kad asmuo bus laikomas pasiskiepijęs, tik jei pasiskiepijo Vyriausybės sprendime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarime) nurodyta vakcina nuo užkrečiamosios ligos, t. y. tokia vakcina, kuri teisės aktų nustatyta tvarka gali būti naudojama Lietuvoje, ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka laikomi įgijusiais imunitetą nuo šios užkrečiamosios ligos. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr.
valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) (2021 m. gruodžio 28 d. redakcija) numatyta, kad „galimybių pasas“ išduodamas, be kita ko, kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:
„Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus
asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
Janssen“ vakcinos dozės suleidimo (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
vakcinos dozės suleidimo, išskyrus 5 punkte nurodytą atvejį;
antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
„Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris
persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu (210 dienų terminas netaikomas asmenims iki 18 metų);
„Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo
naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
sustiprinančiosios „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės.
valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) (2021 m. gruodžio 28 d. redakcija) numatyta, kad „galimybių pasas“ išduodamas, be kita ko, kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:
„Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus
asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
Janssen“ vakcinos dozės suleidimo (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
vakcinos dozės suleidimo, išskyrus 5 punkte nurodytą atvejį;
antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
„Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris
persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu (210 dienų terminas netaikomas asmenims iki 18 metų);
„Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo
naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);
sustiprinančiosios „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų personalo nariai šalyje, kurioje reziduoja, gali skiepytis vakcina, kuri toje šalyje yra pripažįstama ir prieinama.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės nutarime turės būti nurodyta, kad jie taip pat laikomi pasiskiepijusiais. Pažymėtina, kad visos COVID-19 vakcinos, kuriomis skiepijama Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra patvirtintos Europos vaistų agentūros. Vadovaujantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Sąjungos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą 14 straipsniu dėl COVID-19 pandemijos COVID-19 vakcinoms pritaikyta greitesnė registracijos procedūra, kai vakcinos registruojamos, kai tik gaunama pakankamai duomenų apie tai, kad jų teikiama nauda yra didesnė nei galima rizika, su sąlyga, kad po registracijos COVID-19 vakcinoms taikoma sugriežtinta saugumo priežiūra ir kontrolė. Tokiu būdu Europos Sąjunga operatyviai nustato ir įvertina naują informaciją apie COVID-19 vakcinų naudą ir saugumą. Tai leidžia kuo greičiau nustatyti ir suvaldyti bet kokią galimą riziką. Pabrėžtina, kad nors COVID-19 vakcinos registruojamos greičiau, yra užtikrinta, jog jos atitinka griežtus Europos Sąjungos vaistinių preparatų saugumui, veiksmingumui ir kokybei keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad visi vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau pabrėžtina, jog daug žmonių vartoja vaistus nepatirdami jokio šalutinio poveikio. Prieš pradedant vaistu prekiauti rinkoje, informacija apie jo saugumą ir efektyvumą grindžiama klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis. Vis dėlto klinikiniuose tyrimuose gali nepavykti nustatyti visų šalutinių poveikių, nes jie pasireiškia tik tam tikram pacientų skaičiui. Be to, kai kurie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti po ilgo laiko ir informacija apie juos gaunama pasibaigus klinikiniam tyrimui.
Dažnai (tačiau ne visada) klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantys žmonės yra sveiki ar neserga kitomis ligomis arba paprastai nevartoja jokių kitų vaistų. Tai neatitinka sąlygų, kuriomis vaistas vartojamas realiame gyvenime. Todėl pasibaigus klinikiniam tyrimui labai svarbu toliau stebėti vaistą, kad jis ir toliau išliktų visiškai saugus ir veiksmingas. Visi vaistai, kurie yra registruoti Europos Sąjungoje, yra nuolat stebimi. Apie kilusias nepageidaujamas reakcijas tiek skiepijant COVID-19 vakcinomis, tiek vartojant bet kokius kitus vaistus, turi būti pranešama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-185 „Dėl Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) pateikimo tvarkos aprašo, Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formos ir Paciento pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formos patvirtinimo“ numatyta tvarka, pacientai, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, pastebėję įtariamą nepageidaujamą reakciją ir (ar) gavę informacijos apie tai, bei valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos priežiūrą ir farmacinę veiklą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir farmacinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, nedelsdami turi apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri yra atsakinga už vaistų saugumo stebėjimą. Tarnyba stebi vaistus ir, jeigu reikia, imasi atitinkamų veiksmų, kad visuomenė būtų apsaugota.
Tarnyba informuoja pacientus apie galimus šalutinius vaisto poveikius, gali kreiptis į vaisto registruotoją, prašydama papildomos informacijos, analizuoja nepageidaujamas reakcijas kartu su kitomis vaistų agentūromis Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Įstatymo projekte numatyta, kad pasiskiepyti nebus privaloma šiais atvejais:
1) kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalis, jos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos patikrinimų reikalavimų“.
Šio įsakymo 2.2 papunktyje nustatyta, kad medicininėmis kontraindikacijomis, dėl kurių darbuotojai negali skiepytis Vyriausybės nutarime nurodyta vakcina, laikomos:
a) kontraindikacijos, nurodytos vakcinos charakteristikų santraukoje;
b) laikina darbuotojo sveikatos būklė, kai dėl taikomo gydymo (chemoterapijos, radioterapijos ar kt.) gydytojo sprendimu skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atidedamas gydytojo nustatytam laikotarpiui;
2) kai darbuotojai yra persirgę užkrečiamąja liga, nuo kurios privalo skiepytis, ir diagnozė buvo patvirtinta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka (tam tikrais tyrimais, pvz., SARS-CoV-2 PGR tyrimu ar antigeno testu, ar kt.), o nuo jos patvirtinimo praėjo ne daugiau kaip Vyriausybės nutarime nustatytas laikas, kai persirgę užkrečiamąja liga laikomi įgijusiais imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, nuo kurios reikia skiepytis (pvz., Vyriausybės nutarime nurodyta, kad asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas). Be to, pareiga skiepytis galios, tik jei vakcina bus prieinama (t. y. užtikrinta galimybė pasiskiepyti).
Nepasiskiepijęs kitais atvejais, nei išvardyti, darbuotojas kontaktiniu būdu negalės dirbti – jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nei vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys su tokiu darbuotoju turės nutraukti darbo sutartį. Šis 3 mėnesių terminas pasiūlytas darbdavių atstovų ir grindžiamas tuo, jog tai pakankamas laikotarpis darbuotojui apsispręsti, ar jis skiepysis (ir toliau galės dirbti), ar vis tik skiepytis (taigi ir dirbti) nenori. Be to, esant darbuotojui nušalintam, darbdavys negali užtikrinti tinkamų darbo procesų, negali arba yra labai sudėtinga ieškoti kito darbuotojo laikino – nušalinimo (t. y. ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino) laikotarpiui. Tad 3 mėnesiai yra tas laikotarpis, kurį darbdavys dar gali užtikrinti optimalius procesus. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. vasario 14 d. Iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), kaip tai numatyta Vyriausybės nutarime. Po įstatymo įsigaliojimo įsidarbinantys ar veiklą pradedantys asmenys turės pasiskiepyti iš anksto ir darbą ar veiklą pradėti jau turėdami įgytą imunitetą (praėjus nustatytam laikui po skiepo).
Siūlomas teisinis reguliavimas tam tikriems darbuotojams būti pasiskiepijusiems atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, kuris numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktriną dėl teisių ir laisvių ribojimo bei Konvencijos 8 straipsnio ir EŽTT sprendimo nuostatas, nes: · nustatomas įstatymu; · juo siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą – kitus asmenis, su kuriais bendrauja darbuotojas, taip pat užtikrinti visuomenei ypač svarbių viešųjų paslaugų – asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą (jo tęstinumą); · nėra nustatomas privalomas skiepijimas, o nustatoma darbo ar veiklos sąlyga – būti pasiskiepijus; · yra būtinas, nes savanoriško skiepijimo politika nėra pakankama užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teiktų tik pasiskiepiję darbuotojai, taip pat nepakankama kolektyviniam imunitetui pasiekti ir palaikyti; · yra proporcingas, nes skiepijimosi pareiga nėra absoliuti – numatytos išimtys, kai dėl medicininių kontraindikacijų pareiga skiepytis netaikoma; · galimybės dirbti tam tikrą darbą praradimas bus tiesioginė nepasiskiepijusių darbuotojų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas yra apsaugoti visuomenę, pasekmė.
Siūlomas teisinis reguliavimas tam tikriems darbuotojams būti pasiskiepijusiems atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, kuris numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktriną dėl teisių ir laisvių ribojimo bei Konvencijos 8 straipsnio ir EŽTT sprendimo nuostatas, nes: · nustatomas įstatymu; · juo siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą – kitus asmenis, su kuriais bendrauja darbuotojas, taip pat užtikrinti visuomenei ypač svarbių viešųjų paslaugų – asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą (jo tęstinumą); · nėra nustatomas privalomas skiepijimas, o nustatoma darbo ar veiklos sąlyga – būti pasiskiepijus; · yra būtinas, nes savanoriško skiepijimo politika nėra pakankama užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teiktų tik pasiskiepiję darbuotojai, taip pat nepakankama kolektyviniam imunitetui pasiekti ir palaikyti; · yra proporcingas, nes skiepijimosi pareiga nėra absoliuti – numatytos išimtys, kai dėl medicininių kontraindikacijų pareiga skiepytis netaikoma; · galimybės dirbti tam tikrą darbą praradimas bus tiesioginė nepasiskiepijusių darbuotojų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas yra apsaugoti visuomenę, pasekmė. Įstatymu numatomo teisinio reguliavimo nauda: · užtikrinamas saugesnis asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimas; · geriau apsaugomi asmenys, kuriems užsikrėtimas užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra greitesnis ar pavojingesnis (pacientai, socialinės globos įstaigų gyventojai); · sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei užkrečiamosios ligos protrūkių (šiuo metu dėl greitai plintančios SARS-COV-2 viruso omikron atmainos) rizika, sumažinama asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo sumažėjimo rizika; · sudaromos sąlygos greičiau sustabdyti užkrečiamosios ligos plitimą šalyje.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Darbuotojai, kurie nenorės skiepytis ir kurių darbo pobūdis neleis jiems dirbti nuotoliniu būdu, turės būti nušalinti nuo darbo nemokant jiems darbo užmokesčio (ėmus trūkti pajamų jie išeis iš darbo ir (ar) ieškos kito pajamų šaltinio), o po trijų mėnesių bus atleidžiami iš darbo. Darbuotojus nušalinus arba juos atleidus ar jiems patiems išėjus iš darbo, Lietuvoje gali pritrūkti tam tikrų sričių specialistų. Taip pat gali prireikti valstybės biudžeto lėšų šių asmenų nedarbo išmokoms, jei jie kreipsis į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau nepasiskiepijusių ir nepersirgusių (t. y. neturinčių imuniteto) COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) asmenų nėra daug – žr. aiškinamojo rašto 7 psl. Nenorintys skiepytis studijuojantys asmenys turės palaukti, kol baigsis ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir tik tada galės įsidarbinti darbe ar veiklos srityje, kuriuose dirbant ar vykdant veiklą privaloma skiepytis.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. Kartu su įstatymo projektu turėtų būti priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-773, kuriuo nustatomas vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sukeltos žalos (sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos) atlyginimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1068 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-773“ šiam įstatymo projektui iš esmės pritarė ir pasiūlė jį tobulinti. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatytą draudimo riboti naudojimąsi privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo teise išimtį – „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (toliau – Paktas), kuris tiesiogiai taikomas ir Lietuvoje, 12 straipsnis numato, kad valstybės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą. Šiai teisei užtikrinti valstybės privalo užtikrinti, be kita ko, „epideminių, endeminių, profesinių bei kitokių ligų profilaktiką, gydymą ir kontrolę“ (Pakto 12 straipsnio 2 dalies c punktas). Savo bendrame komentare Nr. 14 Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas pažymėjo, kad Pakto 12 straipsnio 2 dalies c punktas įpareigoja valstybes imtis sveikatos apsaugos, įskaitant imunizavimo, programas prieš pagrindines infekcines ligas. Ir šios valstybių pareigos yra prioritetinės ir valstybės privalo imtis skubių veiksmų šiai pareigai įgyvendinti.
Europos socialinės chartijos 11 straipsnyje (teisė į sveikatos apsaugą) nurodyta, jog siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į sveikatos apsaugą, valstybės įsipareigoja tiesiogiai ar bendradarbiaudamos su valstybinėmis ar privačiomis organizacijomis imtis reikiamų priemonių, skirtų, be kita ko, kiek įmanoma užkirsti kelią epideminėms, endeminėms ir kitoms ligoms. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos) (Oviedo konvencijos) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencijoje įtvirtintų teisių ir apsaugos nuostatų naudojimuisi netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymai ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos apsaugos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugos labui. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir jame nurodyti vakcinas, kuriomis turės būti pasiskiepiję privalantys skiepytis darbuotojai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Skiepijimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes yra nupirktas vakcinų kiekis, pakankamas paskiepyti visus Lietuvos gyventojus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Darbuotojų skiepijimas“,
„medicininės kontraindikacijos“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-01-06 Nr. XIVP-1270 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1¹dalies 1 punkte yra įvedamas privalančių skiepytis darbuotojų, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše trumpinys „medicininės kontraindikacijos“ bei įvertinat tai, kad toks trumpinys jau vartojamas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1³dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,kuris negali skiepytis dėl šio straipsnio 1¹ dalies 1 punkte nurodytų priežasčių“ įrašyti žodžius ,,kuris negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų“. 2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad privalantis skiepytis asmuo imunitetą nuo užkrečiamos ligos įgytų ir persirgęs užkrečiamąja liga (kaip nurodyta pildomos įstatymo 11 straipsnio 1¹dalies 2 punkte), projekto
reikėtų nustatyti, kad privalantis skiepytis asmuo nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys arba persirgs užkrečiamąja liga ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos. 3.
aišku, kodėl projekto
siūloma įtvirtinti imperatyvą, pagal kurį darbdavys tuo atveju, jeigu privalantis skiepytis darbuotojas šioje dalyje nustatyta tvarka buvo nušalintas
sutartį. Svarstytina, ar šiuo atveju įstatyme neturėtų būti įtvirtinta dispozityvi teisės norma, įgalinanti darbdavį atsižvelgiant į įvairias aplinkybes pačiam spręsti, ar su privalančiu skiepytis asmeniu nutraukti darbo sutartį. Ginčytina, ar tokia imperatyvi sankcija privalančiam skiepytis asmeniui – privalomai nutraukti darbo sutartį su juo neatsižvelgiant į darbdavio valią, yra proporcinga siekiamam tikslui ir teisiškai pagrįsta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-01-18 Nr. XIVP-1270(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2022-01-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė ir D. Žukauskė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Seimo narys L. Kukuraitis, sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Grebenkovienė, V. Srogė, A. Storpirštienė, J. Talačkienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. Toleikienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai A. Aldakauskas, A. Paliokaitė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas V. Sudaris, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkė V. Grigienė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovės A. Baublytė, R. Kiršienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė J. Tamašauskienė, VšĮ Sveikatos teisės instituto atstovai R. Jankūnas, A. Gudaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1¹dalies 1 punkte yra įvedamas privalančių skiepytis darbuotojų, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše trumpinys „medicininės kontraindikacijos“ bei įvertinat tai, kad toks trumpinys jau vartojamas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1³dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,kuris negali skiepytis dėl šio straipsnio 1¹ dalies 1 punkte nurodytų priežasčių“ įrašyti žodžius ,,kuris negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad privalantis skiepytis asmuo imunitetą nuo užkrečiamos ligos įgytų ir persirgęs užkrečiamąja liga (kaip nurodyta pildomos įstatymo 11 straipsnio 1¹dalies 2 punkte), projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1³dalyje reikėtų nustatyti, kad privalantis skiepytis asmuo nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys arba persirgs užkrečiamąja liga ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
3Nėra aišku,
kodėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1³dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvą, pagal kurį darbdavys tuo atveju, jeigu privalantis skiepytis darbuotojas šioje dalyje nustatyta tvarka buvo nušalintas 3 mėnesius, praėjus šiam laikotarpiui, privalo nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
Svarstytina, ar šiuo atveju įstatyme neturėtų būti įtvirtinta dispozityvi teisės norma, įgalinanti darbdavį atsižvelgiant į įvairias aplinkybes pačiam spręsti, ar su privalančiu skiepytis asmeniu nutraukti darbo sutartį. Ginčytina, ar tokia imperatyvi sankcija privalančiam skiepytis asmeniui – privalomai nutraukti darbo sutartį su juo neatsižvelgiant į darbdavio valią, yra proporcinga siekiamam tikslui ir teisiškai pagrįsta. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gediminas Gemskis, 2022-01-11 Raginu Jus, Seimo narius ginti Lietuvos piliečių konstitucines teises, jų neliečiamumo teisę -Seime balsuoti PRIEŠ privalomus skiepus ir prisiminti sausio 13 dienos tikrąją prasmę ir dvasią. Jeigu Seimo nariai įteisins privalomus skiepus, tai žinoma bus kreiptasi į Prezidentūrą, su prašymu vetuoti šias įstatymo pataisas. Man jau seniai iškilo klausimas ir esant privalomų skiepų aktualijai - jis dar paaštrėjo ar Lietuva iškovojusi savo nepriklausomybę yra laisva tiek savo viduje, tiek iš išorės? Aš asmeniškai nesijaučiu laisvas... Žymią Sausio 13 dieną vardan laisvos Lietuvos aukojosi paprasti žmonės, aš tuo metu gyvenau Karolinškėse, mačiau
per pamokų pertraukas nubėgdavome prie TV bokšto pažiūrėti SSRS karių ir tankų.
Tuo metu būdamas vaiku ir vėliau nesitikėjau, kad Lietuva virs tokia, kokia yra dabar ir kad reikės kovoti prieš ,,savus'' lietuvius – amoralius ir ciniškus valdžios žmones ir jų sprendimus. Kuo jie tada geresni už SSRS žmones? Manau, Seimo narių cinizmas yra labai didelis, jie nepaiso žmonių nuomonės, žmonių teisių, tyli, neatsakinėja į el. laiškus, ne dėl tokios laisvos Lietuvos valdžios žmonės kovojo 1991 metų sausio mėnesį. Jūs patys Seimo nariai savo mąstymu, sąmoningumo neturėjimu, savo elgesiu supriešinate mane ir kitus Lietuvos piliečius prieš save. Apie kokią vienybę Jūs kalbate sausio 13 dienos proga ar bet kada jeigu Jūs patys taip blogai elgiatės? Įtariu, po Seimo balsavimo jeigu priimsite privalomus skiepus, tai dar bus didesnis mano ir kitų piliečių pasipiktinimas ant Jūsų. Mąstykite kokius sprendimus, ką darote ir kaip elgiatės su žmonėmis. Privalomų skiepų klausimas jau yra rytoj - sausio 11 dienos Seimo darbotvarkėje SPDD-132 Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkė (lrs.lt) Covid-19 vakcinos tai yra didelis verslas ir milžiniški pinigai. Neužkibkite ant farmacininkų jauko, o galvokite apie žmonių sveikatą. Tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio žmonės neturi būti šio farmacininkų verslo įkaitais.
Manau, didelėmis pastangomis, ypač žiniasklaidos ir politikų buvo stipriai paveikti žmonių protai, žmonėmis manipuliuojama, jiems ,,išplautos smegenys“ dėl vakcinų, tyčia įtikinti žmonės skiepytis sukurstyti prieš atsisakiusius skiepytis žmones, tyčia bjauriai skatinamas priešiškumas tarp pasiskiepijusių žmonių ir atsisakančių skiepytis žmonių, nors visi yra tie patys žmonės, tie patys biologiniai tautiečiai - lietuviai, bet tam tikros jėgos nuolatos stengiasi žmones supriešinti ir apgauti, pvz. užsienyje tuo užsiima ir Prancūzijos Prezidentas E. Makronas, kuris pagarsėjo chamiškais pasisakymais atsisakiusių skiepytis žmonių atžvilgiu, tačiau jo kalba aiškiai išduoda ką mums nori padaryti pasaulio ,,elitas“ - ,,mes atimsime iš jūsų teises ir laisves ir paliksime pareigas“. Macrono perspėjimas nepasiskiepijusiems gyventojams sukėlė pasipiktinimą - DELFI Lietuvoje galbūt kol kas taip grubiai ir atvirai nepasiskiepijusių atžvilgiu (nebent gal kokia konservatorė R. Juknevičienė ir kiti), dar niekas iš aukštų valdžios atstovų nepasisakė, tačiau viskas daroma subtiliai - atseit privalomų skiepų nėra, tačiau iš kitos pusės - žmonėms viskas sunkinama, atimamos laisvės ir teisės, žmonės suvaržomi, jie neįleidžiami į prekybos centrus, pramogas, net ir kirpyklas ir atima galimybę mokytis ir darbą jeigu nesiskiepysi, tai Jūs vadinate laisva Lietuva? Tai tikrai nėra laisva Lietuva.
Aiškėja, kad Europos Komisijos pirmininkė per savo vyrą yra susijusi su farmacininkais ir jų verslu, o juk Europos Sąjungos vadovybė diktuoja ES šalių narių, įskaitant Lietuvos vyriausybei skiepytis. ,,New York Times“ paskelbė informaciją, kad Europos Komisijos pirmininkė bendravo su vakcinų giganto ,,Pfizer'' generaliniu direktoriumi Albertu Bourla How Europe Sealed a Pfizer Vaccine Deal With Texts and Calls - The New York Times (nytimes.com) Ar atsiskleidžia, kad Europos Komisijos pirmininkė galimai yra globalistų ir farmacininkų klapčiukas? Ekspertai.eu yra paskelbtas nepriklausomas rumunų žurnalisto Adriano Onciu trijų dalių žurnalistinis tyrimas (ir jo vertimas). Kam nepatinka ekspertai.eu žiniasklaidos priemonė dėl jų pažiūrų, susiraskite šią informaciją kituose šaltiniuose, nors ekspertai.eu paskelbė ir užsienio šaltinio nuorodą, visada tikrinkite informaciją, jos patikimumą. Tai ne tai kad skandalas, tai lobizmas. O kas yra lobizmas, ar ne legali korupcija ir verslo, šiuo atveju farmacininkų norų tenkinimas?
Kaip Ursulos von der Leyen vyrui pavyko tapti svarbiu „Pfizer“ verslo dalyviu | Ekspertai.eu Jūs Seimo nariai, nieko neišmanote apie virusologiją, o apsišviesti, susižinoti žmonės moka ir be Jūsų ir aš turiu aukštąjį išsilavinimą, nors nemedicininį, tačiau gerai moku ieškoti ir analizuoti informaciją, ir Jūsų, įskaitant Sejonienės išmanymas ir žinios yra labai toli iki pasaulinio garso ŽIV atradėjo, Nobelio premijos laureato Lucu Montagnier, iki kurio kompetencijos ir žinių Jums labai toli, jis apskritai neoficialiai laikomas Nr.1 virusologu pasaulyje ir šis garsiausias virusologas, dėl kurio autoriteto nekyla abejonių nei vienam protingui žmogui ir turbūt medikui kritiškai atsiliepia apie Jūsų reklamuojamas vakcinas, jeigu nepatinka tekstas rusų kalba, tai susiraskite analogą anglų kalba:
Люк Монтанье:
«Вакцинация – это огромная ошибка, последствия которой мы увидим позже»
(noi.md) Нобелевский лауреат Люк Монтанье:
«Штаммы ковида – результат массовой вакцинации» | Ваши новости (vnnews.ru)
Ar nematote tendencijos Lietuvoje ir visame pasaulyje - kuo daugiau žmonės skiepijasi, tuo daugiau užsikrečia covid-19 ir tuo daugiau didėja covid-19 atmainų? Apie tai ir kalba Liukas Montenje. Taigi, Europos Sąjungos vadovybei ir LR Vyriausybei spaudžiant galimai jau greitai žmones skiepys per prievartą (pradžioje medikus ir socialinius darbuotojus, vėliau imsis kitų). Europos Sąjungos vadovybė, Vyriausybės nariai ir visi Seimo nariai, kurie balsuos už privalomus skiepus privalės visam laiku prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, jeigu per prievartą pasiskiepijusį žmogų ištiks vakcinų šalutinis poveikis - jeigu jis susirgs ar numirs, tai guls ant jų visų sąžinės.
Aš pats sunkiai persirgau covid-19 liga, nuo šio koronaviruso turėjau apibusį plaučių uždegimą, man taikė deguonies terapiją ir aš nuoširdžiai dėkingas esu Santariškių infekcinių ligų centro gydytojams ir personalui už mano gydymą ir viską, tačiau aš nepakeičiau savo nuomonės - nesiskiepyti. Nenoriu kvailai rizikuoti - prisiimti atsakomybę už svetimą farmacininkų produktą, prieš skiepus pasirašydamas, kad ,,prisiimu atsakomybę už šalutinį poveikį“, juk čia niekas negalvoja apie žalos atlyginimą ir kas iš to žalos atlyginimo, jeigu aš pasiskiepijęs numirčiau ar susirgčiau ir nenoriu palaikyti vakcinų farmacininkų verslo ir marketingo. Nieko nesakyčiau, jeigu farmacininkai pilnai prisiimtų atsakomybę už vakcinų šalutinį poveikį, jeigu jie atlygintų žalą ir jeigu tos vakcinos būtų sveikos, saugios ir patikimos, o dabar priešingai užsienio žiniasklaidoje aš matau informaciją apie žmonių mirtis ir susirgimus po skiepų. Man to nereikia. Ar Jums to reikia piliečiai? Be to žmogus nėra veršis, kad jį per prievartą skiepytų, jo neklausiant, žmogus yra mąstanti protinga būtybė, kuris gali pasirinkti ar jam skiepytis ar ne. Be jokių abejonių, LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo teisė.
Mūsų LR Konstitucija aiškiai sako, kad ji negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, o ką jau kalbėti apie ekstremaliąją situaciją ar karantiną. (LR Konstitucijos
būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32,
Privalomo skiepijimo teisinio reguliavimo vertinimas remiantis tik EŽTK 8 str. aiškinimu yra nepakankamas, nes susiaurina asmens neliečiamumo laisvės ir jos apsaugos, kurias garantuoja mūsų Konstitucija, LR Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, ribas. Manau, jeigu Seimas įteisins privalomus skiepus, Lietuvai tylint ir neprotestuojant, tai bus destrukcijos ir žmonių protų chaoso pradžia ir demokratijos pabaiga, privalomų skiepų plėtimosi bei prievartos pradžia ir kelio atgal nebebus, vėliau jie priiminės kitoms profesijoms privalomus skiepus, o su laiku bandys priimti teisės aktus, siekiant įteisinti visuotinai privalomus skiepus, tai yra norės skiepyti visus (Šimonytės žodžiais aš visiškai netikiu, ji anksčiau kitus dalykus irgi žadėjo). Manau, Lietuva po privalomų skiepų įteisinimo bus kitokia - žymiai blogesnė, nors ir taip jos gyvenimo kokybė yra bloga, apie Žmogaus ir konstitucines piliečių teises jau neverta kalbėti
Ir ką mums dabar sausio 13 dieną valdžia manipuliuodama garbingų sausio 13 dienos aukų atminimu, kurio jie neverti, veidmainiškai pasakos apie laisvą Lietuvą, siekdami priimti privalomus skiepus? Aš nematau tos laisvos Lietuvos ir juo labiau demokratijos ir teisinės valstybės. Manau, žmonės pasiaukoję ir žuvę sausio
tuo metu buvau ir vaikas, tačiau tuo metu gyvenau Karoliniškėse ir mačiau tuometinius 1991 metų sausio įvykius. Šalys, svarstančios įvesti privalomą vakcinavimą nuo COVID-19, turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teises, pareiškė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mišel Bačelet ir pabrėžė, kad priverstinis skiepijimas niekada nebuvo priimtinas. „Jokiomis aplinkybėmis žmonės negali būti vakcinuojami per prievartą“, – kalbėjo ji Bet ir į šios JT Žmogaus teisių gynėjos pareiškimą Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariams ,,nusispjauti“. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja iš anksto numatydama diskriminaciją dėl skiepų, 2021 m. Sausio 27 d. priėmė svarbią rezoliuciją, kuria buvo uždrausta privaloma vakcinacija, skiepijimo pasai ir diskriminacija dėl vakcinos statuso. Lietuva 2002 metais ratifikavo Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, trumpiau vadinamą „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija” (1997 m.), arba dar rečiau (pagal pasirašymo vietą) Oviedo konvencija. Pvz.
Pvz. 5 straipsnis – Bendroji taisyklė Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą. Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus. Lietuvos žmonėms nebuvo suteikta skaidri ir teisinga informacija apie skiepų pavojus nei iš Vyriausybės, nei iš žiniasklaidos šalies (žmonių mirtis po skiepų ir kitą šalutinį poveikį užsienio valstybėse). Aš praeityje siūliau Vyriausybei surengti viešą diskusiją dėl skiepų reikalingumo, tačiau dėl šio pasiūlymo buvo tik nutylėta ir jis ignoruotas. Šalies žiniasklaidoje aiškiai matyti kitos kritinės nuomonės apie skiepus cenzūra ir iškraipytą informaciją, tai paverčia mūsų šalį žodžio laisvės ir demokratijos neturinčia šalimi. Nepritarti Pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 2. Ona Gemskienė, 2022-01-11 Raginu Jus Seimo narius balsuoti prieš privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Artėja visai Lietuvai svarbi sausio 13 diena, kai mūsų Lietuvos žmonės guldė savo galvas už laisvą Lietuvą ir ji turi būti laisva ne tik nuo užsienio valstybių įtakos, bet ir pati viduje laisva, o privalomi skiepai neturi nieko bendro su laisve, ir žmogaus laisvu sąmoningu pasirinkimu. Aš pati persirgau šia covid-19 liga, todėl puikiai suprantu šią ligą. Tačiau nenoriu rizikuoti savo sveikata, žinant daug informacijos apie skiepus, jų neigiamas savybes - neketinu skiepytis. Mano sūnus Gediminas Gemskis pats sunkiai persirgo covid-19, tačiau jis daug domėjosi apie vakcinas, įskaitant skaitė vieno iš geriausio pasaulio virusologų Liuko Montenje kritinę nuomonę apie skiepus, pamatė farmacininkų lobizmo ryšius, todėl nepakeitė savo pozicijos - nesiskiepyti, juo labiau, kad persirgęs jis turėjo įgyti natūralų imunitetą.
Gediminas Gemskis nuo pat pačios koronaviruso covid-19 pandemijos pradžios dėjo daug pastangų rinkdamas informaciją apie šį virusą ir siūlė valdžiai sprendimus, išeitis, akcentavo centralizuoto gydymo, naujų kovidinių ligoninių statybų svarbą. Galiu savo sūnų Gediminą pagirti už jo visas pastangas visuomeninėje veikloje, tiek dėl koronaviruso temos, tiek dėl kitų temų. Europos Komisijos pirmininkė per savo vyrą yra susijusi su farmacininkais ir jų verslu, o juk Europos Sąjungos vadovybė diktuoja ES šalių narių, įskaitant Lietuvos vyriausybei skiepytis. ,,New York Times'' paskelbė informaciją, kad Europos Komisijos pirmininkė bendravo su vakcinų giganto ,,Pfizer'' generaliniu direktoriumi Albertu Bourla How Europe Sealed a Pfizer Vaccine Deal With Texts and Calls - The New York Times (nytimes.com) Ekspertai.eu yra paskelbtas nepriklausomas rumunų žurnalisto Adriano Onciu trijų dalių žurnalistinis tyrimas (ir jo vertimas). Tai lobizmas. O kas yra lobizmas, tai legali korupcija ir verslo, šiuo atveju farmacininkų norų tenkinimas. Kaip Ursulos von der Leyen vyrui pavyko tapti svarbiu „Pfizer“ verslo dalyviu | Ekspertai.eu Šalys, svarstančios įvesti privalomą vakcinavimą nuo COVID-19, turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teises, pareiškė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mišel Bačelet ir pabrėžė, kad priverstinis skiepijimas niekada nebuvo priimtinas. „Jokiomis aplinkybėmis žmonės negali būti vakcinuojami per prievartą“, – kalbėjo ji. Nepritarti Pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 3.
Sveikatos teisės institutas, 2022-01-11 Sveikatos teisės institutas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas dėl LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama numatyti pareigą asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos. Kitaip tariant, siūlomu teisiniu reguliavimu de facto įteisinama privaloma imunoprofilaktika. Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nurodoma, jog teisinis reguliavimas siūlomas siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir šiuo metu greitai plintančios SARS-COV-2 viruso omikron atmainos ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, užtikrinti visuomenės saugumą ir sumažinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo sumažėjimo riziką. Sveikatos teisės instituto nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių:
įteisinama privaloma imunoprofilaktika. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybių asmeniui teikti sveikatos priežiūros paslaugas be jo sutikimo (išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 (būtinoji medicinos pagalba) ir 18 (nenumatyti ypatingi atvejai) straipsnyje numatytus atvejus), tad skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) taip pat gali būti atliekamas tik su asmens sutikimu. 2.
projekto aiškinamajame rašte, toks teisinis reguliavimas kyla ne iš LR Konstitucijos 22 str. įtvirtintos teisės į privatumą, bet iš LR Konstitucijos 21 str. įtvirtintos žmogaus asmens neliečiamumo laisvės. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus asmuo ir jo privatus gyvenimas yra netapatūs dalykai. Privalomų skiepų teisinis reguliavimas kelia ne asmens teisės į privatumą ribojimo (nors su tuo ir yra susijęs), bet kur kas fundamentalesnį žmogaus asmens neliečiamumo laisvės klausimą. Tai susiję ne tik su jo asmeniniu ir šeiminiu gyvenimu (pažiūromis, įsitikinimais ir iš to kylančiu gyvenimo būdu), bet ir su jo asmeniu, jo būtimi (kūnu). 4. Būtent todėl LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas teisę į privatumą sieja ne su sutikimu sveikatos priežiūrai (informuotu sutikimu), reikalingu norint atlikti intervenciją į asmens kūną, bet su informacijos apie paciento gyvenimo faktus rinkimu ir konfidencialios informacijos apie paciento sveikatą apsauga. 5. Pagal LR konstitucinę sąrangą, LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo laisvė priklauso absoliučių teisių kategorijai. Absoliuti teisė yra tokia teisė, kuri negali būti apribota ar pažeista, kad ir kokios būtų aplinkybės, net ir ypatingosios padėties atveju.1 LR Konstitucija aiškiai sako, jog LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo teisė negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. (LR Konstitucijos 145 str. sako, kad „įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir
režimo (ekstremaliosios situacijos ar karantino) sąlygomis. 6. Šios konstitucinės laisvės išraiška įstatymuose yra tiek LR Civilinio Kodekso 2.25 str. įtvirtinta teisė į jo kūno neliečiamumą ir vientisumą, tiek LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str.
priežiūros paslaugas be paciento sutikimo („Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.“), tiek ir LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. nuostata, jog imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Civilinio Kodekso 2.25 str., kuris garantuoja asmens teisę į jo kūno neliečiamumą ir vientisumą, taip pat nenumato jokių šios teisės ribojimo pagrindų. Ir tai logiška, nes, kaip minėta, ši teisė kyla ne iš LR Konstitucijos 22 str., ginančio žmogaus teisę į privatų gyvenimą, bet iš 21 str., garantuojančio žmogaus asmens neliečiamumą, kurio apribojimo LR Konstitucija nenumato. 8. LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo laisvė gali būti apribota tik asmens sutikimu. Būtent todėl Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas informuoto sutikimo reikalavimas (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str.). Asmens laisva valia ir jos turėjimas bei galėjimas ją tinkamai išreikšti (du informuoto sutikimo elementai) yra būtina sąlyga kiekvienai medicininei intervencijai, įskaitant ir imunoprofilaktiką. Savo ruožtu, šių dviejų elementų nebuvimas sukuria pareigą sprendimą priimti (sutikimą duoti) kitiems asmenims (paciento atstovams). 9.
9Įstatymo projekto aiškinamajame rašte,
siekiant pagrįsti siūlomą teisinį reguliavimą, remiamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, kuriame nustatytas draudimas riboti naudojimąsi privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo teise, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje inter alia žmonių sveikatai. 10. Privalomo skiepijimo teisinio reguliavimo vertinimas remiantis tik EŽTK 8 str. aiškinimu yra nepakankamas, nes susiaurina asmens neliečiamumo laisvės ir jos apsaugos, kurias garantuoja LR Konstitucija, LR Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, ribas. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog Konvencija, skirtingai negu LR Konstitucija, neturi atskiro straipsnio, skirto žmogaus asmens neliečiamumo laisvei. Todėl žmogaus asmens neliečiamumo laisvės apsauga pakliūva į šio straipsnio teisinį režimą, bet tai niekaip nereiškia, kad asmens neliečiamumo laisvė kaip tokia gali būti apribota tokiais pat pagrindais ir tokiu pat mastu kaip kiti asmens privataus gyvenimo turinį sudarantys elementai, pavyzdžiui, informacijos apie asmens privatų gyvenimą apsauga. Taip interpretuojant būtų galima laikyti, kad gali būti apribotas asmens orumas (kuris taip pat yra privatumo dalis ir pagal Konvenciją pakliūva į 8 str. reguliavimo sritį). Bet asmens orumas taip pat yra absoliuti teisė, kuri negali būti ribojama nei pagal Konvenciją, nei pagal LR Konstituciją. 12. Atkreiptinas dėmesys, jog Konvencija nustato minimalų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartą, o nacionaliniais teisės aktai gali būti nustatoma didesnė žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Lietuvos teisinėje sistemoje taip yra žmogaus asmens neliečiamumo laisvės atveju, kurios atžvilgiu LR Konstitucija (21 str.) numato didesnę šios laisvės apsaugą. 13. Konvencija yra tarptautinė sutartis, todėl ji nagrinėtina santykyje su kitomis tarptautinėmis sutartimis ir tarptautinės teisės visumos kontekste.
Asmens neliečiamumą iš tarptautinės teisės perspektyvos Lietuvoje užtikrina atskira tarptautinė sutartis – Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija), kurios 5 str. nustato laisvo ir informuoto sutikimo principą („Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą“ bei „Atitinkamas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti savo sutikimą“). 14. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte remiamasi tuo, kad 2021 m. balandžio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje Vavřička ir 5 kiti prieš Čekijos Respubliką dėl privalomo ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimo atitikties Konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo įstatymu siūlomas teisinis reguliavimas nuo teisinio reguliavimo, kuris buvo ginčijamas minėtoje byloje, skiriasi keliomis reikšmingomis aplinkybėmis. 15. Nurodytoje byloje kalbėta apie privalomą skiepijimą nuo vadinamųjų likviduojamų užkrečiamųjų ligų (pavyzdžiui, difterijos, kokliušo, poliomielito, tymų), kurias realiai galima išnaikinti. Skirtingai nuo poliomielito, tymų ar raudonukės, koronavirusas, kurio atžvilgiu siūloma įtvirtinti privalomą skiepijimą, nėra ir negali būti priskiriama likviduojamų infekcijų kategorijai, nes jo, panašiai kaip gripo viruso, išnaikinti nėra įmanoma. 16. Nurodytoje byloje ginčytu teisiniu reguliavimu buvo siekiama įtvirtinti privalomą skiepijimą ištirtomis vakcinomis, kurių klinikiniai tyrimai yra pasibaigę, yra įrodytas jų efektyvumas ir veiksmingumas, patikimai nustatytas vakcinų naudos ir žalos santykis, ištirtos ir žinomos nepageidaujamos vakcinų reakcijos.
Lietuvoje naudojamų koronaviruso vakcinų registracija ES yra sąlyginė, kas reiškia, kad dar nėra pasibaigę jų klinikiniai tyrimai, nėra įrodytas jų efektyvumas ir veiksmingumas, nėra patikimai nustatytas vakcinų naudos ir žalos santykis, nėra ištirtos ir žinomos nepageidaujamos vakcinų reakcijos. 17. Nurodytoje byloje ginčytu teisiniu reguliavimu buvo siekiama suformuoti visuomenės kolektyvinį imunitetą tais atvejais, kai savanoriško skiepijimo politika tam nėra pakankama. Atkreiptinas dėmesys, jog COVID-19 ligos atveju dėl viruso mutavimo kolektyvinio imuniteto suformuoti nėra įmanoma, taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu nebus įmanoma pasiekti išsikelto tikslo. 18. Nurodytoje byloje ginčytu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas apribojimas nepasiskiepijusiems vaikams lankyti valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Byloje buvo pabrėžta, jog tai neatėmė galimybės tėvams kitu būdu užtikrinti vaikų ikimokyklinį ugdymą, įskaitant ugdymą namuose ar privačiose ugdymo įstaigose. Siūlomo teisinio reguliavimo atveju sveikatos priežiūros specialistas ar socialinis darbuotojas, atsisakęs privaloma tvarka skiepytis, de facto neteks teisės dirbti sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų sferoje ir negalės realizuoti savo turimo profesinio išsilavinimo. 19. Galiausiai, nurodytoje byloje skiepijimo pareiga nebuvo absoliuti, t. y. siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą, buvo numatyta galimybė atsisakyti skiepytis vadovaujantis asmens įsitikinimais. Kitaip tariant, asmenims buvo užtikrinta vadinamoji sąžinės prieštaravimo teisė.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas numato absoliučią pareigą, nes skiepytis privalės visi asmens sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai, išskyrus tuos, kurie negali dėl objektyvių priežasčių (turintys medicininių kontraindikacijų). Sąžinės prieštaravimo teisė įstatyme nėra numatyta. 20. Siūlomas teisinis reguliavimas abejotinas tikslingumo požiūriu. Vienas iš siūlomo teisinio reguliavimų tikslų yra siekis, jog sveikatos priežiūros srities ir socialiniai darbuotojai pasiskiepytų trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Atkreiptinas dėmesys, kad omikron atmaina išplito Farerų salose tarp trimis dozėmis paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų
nuo omikron atmainos yra silpnesnė ir trumpesnė negu nuo delta atmainos, o rizika susirgti praėjus 3–5 mėnesiams po skiepo gali būti didesnė negu nesiskiepijus.4
tikslingumo, būtinumo ir pagrįstumo požiūriu, būtina įvertinti revakcinacijos naudą remiantis esamais Lietuvos epidemiologinias duomenimis. Lyginant 2021
metu „naujų atvejų“ skaičius per dieną artėja prie 2021 m. spalio tempų: 24. Atkreiptinas dėmesys, kad koronastop atviri duomenys į vieną grupę sujungia 0–19 metų vaikus, kai 0–11 metų grupės vaikai nėra skiepijami, dėl to vertinti revakcinacijos naudą reikėtų išeliminuojant populiacijos dalį, kuri iš principo negali skiepytis. Kadangi Lietuvos statistikos departamentas tokią populiacijos grupę apjungia į 0–19 amžiaus grupę, reikėtų išeliminuoti ją visą. 25.
iš analizės taip pat yra logiškas, nes toje amžiaus grupėje nebus nei vieno mediko. Gauname tokį pasiskirstymą:
šiuo metu vidutinis dienos „naujų atvejų“ skaičius yra didžiausias nuo 2021 m. sausio mėnesio. Tačiau į akis krenta ir trečią, sustiprinančią dozę gavusių asmenų susirgimų formavimasis (r3i3 grupė). 27. Vertinant 2022 m. sausio mėnesį, atkreiptinas dėmesys, kad: 1.didžiausias „naujų atvejų“ skaičius tenka 20–29 amžiaus grupei; 2.visose amžiaus grupėse fiksuojami „nauji atvejai“ ir turintiems trečią, sustiprinančią dozę (r3i3); 3.su trečia doze (r3i3) „naujų atvejų“ skaičius atmetus 0–19 amžiaus grupę sudaro 11 proc. visų 2022 01 01–10 periodo atvejų skaičiaus. Kadangi sustiprinančiąja doze pradėta skiepyti neseniai, darytina išvada, kad sustiprinančioji dozė neapsaugo nuo užsikrėtimų skaičiaus. 4.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 50 proc. „naujų atvejų“ sudaro du skiepus (r2i2) gavę asmenys. Iš šių duomenų darytina išvada, kad nei dvi, nei tris dozes gavę asmenys nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo infekcija, todėl reikia vertinti RITS lovų apkrovimą. 28. Vertinant RITS (ICU) lovų apkrovimą matome: 1.Nors „naujų atvejų“ skaičius per dieną nuo 2021 m. spalio yra didesnis nei buvo 2021 m. sausį, COVID-19 RITS užimtos lovos nepasiekė 2021 m. sausio–vasario lygio. 2.Taip pat visą periodą stebimos neužimtos RITS lovos, kurios nėra priskirtos COVID-19 pacientams ir tuo pačiu nepanaudotos planinėms paslaugoms teikti. Todėl pats lovų skaičius negali būti problema. 3.Skaičiuojant tūkstančiui „naujų atvejų“ tenkančių dienos C19 RITS lovų skaičių matosi, kad pikas buvo 2021 m. vasarį, o 2021 m. birželį gauname santykinį didesnį dydį, nors pačių lovų absoliutinis skaičius buvo mažas. 4.Nuo 2021 m. spalio užimtų C19 RITS lovų tenkančių tūkstančiui „naujų atvejų“ mažėja.
Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek šalies tarptautiniams įsipareigojimams, tiek pagrindinių sveikatos priežiūros sistemą reguliuojančių teisės aktų nuostatoms, ir paneigia asmens kūno neliečiamybės laisvę, kurios negalima riboti net karo ar nepaprastosios padėties atveju. Esami Lietuvos epidemiologiniai duomenys nepatvirtina siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo ir būtinumo. Pandemijos valdymo kontekste priverstinė vakcinacija yra netinkama priemonė, negarantuojanti nei pandemijai suvaldyti reikalingo kolektyvinio imuniteto susidarymo, nei koronaviruso omicron atmainos įveikos, nei kitų kronaviruso atmainų išvengimo. Todėl LR Seimo narius raginame nepritarti LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Nepritarti Pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys L. Slušnys,
2 Argumentai: sveikatos priežiūros įstaigose apie 25 procentus darbuotojų sudaro nemedicininis personalas, kuris atlieka labai svarbias pagalbines funkcijas. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 1²dalimi: Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 1² ir ją išdėstyti taip: 1. 1².
1². Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
d) sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys ne sveikatos priežiūros specialistai.“ Nepritarti Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės, nes į projektu siūlomų darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jau yra įtrauktos valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (b papunktis), o kiti sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys ne sveikatos priežiūros specialistai paprastai nekontaktuoja su pacientais. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1²dalyje yra dėstomi darbai ir veiklos sritys, o ne atskiros subjektų grupės (asmenys), kuriems leidžiama dirbti tik pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Seimo narys L. Slušnys,
2 Argumentai: Lietuvos vaikų ir paauglių gydytojai neurologai, psichologai ir psichiatrai teigia, kad karantinas ir kontaktinio ugdymo ribojimas turi tiesioginį neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Šią medikų nuomonę pagrindžia atlikti COVID-19 pandemijos poveikio visuomenės sveikatai tyrimai.
Vilniaus universiteto atlikti tyrimai rodo, kad pandemijos metu net 71 proc. padaugėjo psichosocialinių problemų turinčių paauglių. Dėl padidėjusio vienišumo, nerimo ir streso 10 proc. daugiau paauglių turėjo suicidinių minčių. 2021 m. trečdalis paauglių (11-14 m.) turėjo klinikinio lygio emocinių ir elgesio problemų, o tai yra beveik trigubai daugiau nei 2018 m. (12,5 proc.). Tyrimai atskleidė, kad dėl pirmojo karantino metu įvesto nuotolinio ugdymo 46,7 proc. vaikų pablogėjo emocinė būsena, 53,8 proc. – sumažėjo noras mokytis, 39,6 proc. – pablogėjo elgesys. Po ilgojo karantino 43 proc. vaikų (6-14 m.) susidūrė su emocinėmis ir elgesio problemomis, iš kurių net 18 proc. – labai didelės. Neigiamas karantino ir nuotolinio mokymosi poveikis taip pat pastebimas suprastėjusios bendros vaikų ir paauglių sveikatos aspektu. Dėl mažo fizinio aktyvumo ir ilgo laiko prie ekranų, suprastėjo mokinių regėjimas, padidėjo antsvoris (2018 m. – 15,8 proc., 2020 m. – 23,8 proc.) ir nutukimas (2016 m. – 5 proc., 2020 m. – 8,8 proc.). Vis daugiau mokinių kreipiasi į gydytojus dėl jaučiamų somatinių galvos (63 proc.), pilvo (53 proc.) ir viso kūno skausmų (36 proc.). Gydytojų nuomone, šiuos skausmus provokuoja ilgalaikis psichologinis stresas. Lėtinis psichologinis stresas ne tik sukelia psichikos ar psichosomatinius sutrikimus, bet ilgainiui silpnina imunitetą, paskatina kraujotakos, odos, endokrinines, virškinimo ir kitas lėtines ligas. Moksliniai tyrimai rodo, kad vieneri izoliacijos metai vaikui ar paaugliui yra prilyginami penkeriems suaugusiojo izoliacijos metams, o ilgalaikės izoliacijos, negalėjimo bendrauti su bendraamžiais bei lankyti mokyklos pasekmės turės įtakos net kelioms ateinančioms kartoms.
Todėl siekiant išvengti kontaktinio ugdymo ribojimų, siūloma į darbų ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įtraukti švietimo paslaugų ir veiklų sritį. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnį 1²dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,3) švietimo paslaugos ir veikla:
a) švietimo įstaigose teikiamos švietimo ir švietimo pagalbos paslaugos;
b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose.“ Nepritarti Švietimo paslaugos ir veikla, priešingai nei sveikatos priežiūros bei socialinės paslaugos ir veikla, kurias projektu siūloma įtraukti į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu. Be to, švietimo įstaigose yra užtikrinamas nuolatinis testavimas dėl užkrečiamosios ligos, dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. 3. Seimo nariai L. Kukuraitis, T.
Kukuraitis, T. Tomilinas,
2 Argumentai: remiantis tuo, kad:
1) socialinių paslaugų srities darbuotojai, lyginant su kitomis profesinėmis grupėmis, tiesiogiai dirbančiomis su žmonėmis, sąlyginai yra daugiau pasiskiepiję arba turi imunitetą COVID-19 ligai;
2) bendrasis visų interesas yra apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, t. y. pagyvenusius asmenis ir asmenis su negalia;
3) šalyje yra daug socialinių paslaugų teikėjų, kuriose socialines paslaugas teikia vienas ar keli darbuotojai (vaikų dienos centrai, apsaugotas būstas, psichosocialinė pagalba ir kt.) ir galimas jų netekimas sustabdytų svarbių socialinių paslaugų teikimą neapibrėžtam laikui;
4) tam tikrose socialinių paslaugų srityse šiuo metu yra ženklus socialinių ir kitų darbuotojų trūkumas, dėl to dirbantys darbuotojai neretai dirba viršvalandžius, viršija teisės aktais nustatytas paslaugų normas ar neteikia būtinų socialinių paslaugų;
5) neturintys imuniteto socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai reguliariai testuojasi; Siūlome susiaurinti įstatymo taikymą socialinių paslaugų srityje, taip išvengiant galimų neigiamų socialinių pasekmių dėl galimo darbuotojų išėjimo/atleidimo iš darbo ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Papildyti 11 straipsnį 1²dalimi:
„1².
Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
paslaugos;
priežiūros įstaigose;
įstaigose;
a) stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir (ar) kitose viešose vietose teikiamos socialinės paslaugos ir asmeninio asistento teikiama pagalba pagyvenusiems asmenims ir asmenims su negalia;
b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos stacionariose socialinių paslaugų įstaigose.“ Nepritarti Manytina, kad netikslinga skirstyti socialinių paslaugų sektoriaus į atskiras grupes pagal šių paslaugų gavėjus, išskiriant svarbiausius ir ne tokius svarbius. Be to, pastebėtina, kad toms pačioms siūlomoms pažeidžiamiausioms asmenų grupėms – pagyvenusiems asmenims ir asmenims su negalia – socialinės paslaugos teikiamos ne tik stacionariose socialinių paslaugų įstaigose (savarankiško gyvenimo namai, dienos centrai, asmeninis asistentas). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Sveikatos reikalų komitetas,
3 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslintina Projekto 1 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „1³. Privalantis skiepytis darbuotojas, kuris negali skiepytis dėl šio straipsnio 1¹ dalies
šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka tikrintis sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privalantis skiepytis darbuotojas, atsisakęs pasiskiepyti nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl šio straipsnio 1¹dalyje nenurodytų priežasčių, atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys arba persirgs užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir
(ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos.
Jei privalantis skiepytis darbuotojas šioje dalyje nustatyta tvarka buvo nušalintas 3 mėnesius, praėjus šiam laikotarpiui darbdavys nutraukia turi teisę nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.“
Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė