Projekto lyginamasis variantas
2021
53 straipsnio 10 dalį ir jį išdėstyti taip:
8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip
komandiruočių išvykų trukmė neįskaičiuojama į nurodytą išvykų laikotarpį. Jeigu užsienietis, kuris leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos mėn. 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Arminas Lydeka
,,DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES‘‘ NR. IX-2206 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino rengti Lietuvos Respublikoje gyvanančių trečiųjų šalių piliečių, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir kurie vykdo verslą Lietuvoje pateikta problema. Verslininkai iš trečiųjų šalių gyvendami Lietuvoje ir turintys laikinus leidimus bei turėdami verslus Lietuvoje, kad būtų užmegzti verslo ryšiai bei vykdoma plėtra turi daug kartų išvykti į tarnybines komandiruotes po Europos Sąjungos ir kitas šalis. Tarnybinių komandiruočių išvykos, kurios duotų teigiamus įmonės veiklos plėtrai rezultatus trukmė kartais sudaro daugiau negu 6 mėnesiai per metus. Tokios tarnybinės komandiruotės į Europos Sąjungos šalis ir kitas šalis įmonės veiklai vykdyti yra būtinos. Tokių tarnybinių komandiruočių metu užmezgami naudingi verslo ryšiai, sudaromos investicinės sutartys. Kurių pagrindu įmonės sukuria naujas darbo vietas, moka konkurencingus atlyginimus, moka į valstybės biudžetą mokesčius. Tačiau tokie verslininkai iš trečiųjų šalių norėdami po 5 metų ar daugiau pragyventų Lietuvoje gauti nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje, to padaryti negali. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties‘‘ įstatymo Nr. IX-2206 53 straipsnio 10 dalį leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip
Užsieniečių teisinės padėties‘‘ įstatymo Nr. IX-2206 53 straipsnio 10 dalį nėra reglamentuota darbo komandiruočių išvykos galimybės.
Europos Sąjungos Direktyva 2003/109/EB reglamentuoja, kad valstybės narės gali išskirtiniais atvejais tarnybinių komandiruočių išvykų trukmę neįskaičiuoti į nurodytą išvykų laikotarpį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties‘‘ įstatymo Nr. IX-2206 53 straipsnio 10 reglamentavimą. Nesuteikus galimybės verslininkams iš trečiųjų šalių, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje vykti į išskirtiniais atvejais į tarnybines komandiruotes ilgesniam laikotarpiui ir išvykų trukmę neįskaičiuoti į nurodytą išvykų laikotarpį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties‘‘ įstatymo Nr. IX-2206 53 straipsnio 10 reglamentavimą. Ir tuo pagrindu gauti nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje. Planuoja išvykti į kitas Europos Sąjungas šalis ir perkelti sėkmingai Lietuvoje vykdoma verslą. Ko pasekoje bus panaikintos gerai apmokamos darbo vietos, nemokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Taip pat verslininkai iš trečiųjų šalių turintys laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir jų šeimos nariai turi asmeninių, socialinių, turtinių ir kultūrinių interesų bei integravosi į Lietuvos visuomenę Be to šeimos nariai jau turintys nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje jau integravosi į Lietuvos visuomenę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Arminas Lydeka. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties’’ 53 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių mėnesių. Jeigu užsienietis, kuris leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu būtų įtvirtintos galimybės verslininkams iš trečiųjų šalių turintiems laikinus leidimus vykti išskirtinais atvejais į tarnybines komandiruotes ir išvykų trukmė nebūtų įskaičiuota į nurodytą išvykų laikotarpį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties‘‘ įstatymo Nr. IX-2206 53 straipsnio 10 reglamentavimą. Tai suteiktų galimybę tuo pagrindu gauti nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje. Tuo tikslu verslo imigrantai turintys laikinus leidimus galėtų vykti į tarnybines komandiruotes užmegzti verslo ryšius, sudaryti investiciniais sutartis. Siūlomos nuostatos leistų pritraukti naujas investicijas, sukurtų naujas darbo vietas. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektu suteikiama galimybė lankstesniai verslo plėtrai ir naujų investicijų pritraukimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų lėšų. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra tarnybinės komandiruotės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Arminas Lydeka
2022-01-03 Nr. XIVP-1268 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad išskirtinais atvejais tarnybinių komandiruočių išvykų trukmė už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų nebūtų įskaičiuojama į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Pažymėtina, jog esant tokiai normai gali kilti šios nuostatos aiškinimo ir taikymo problemų bei piktnaudžiavimo atvejų, todėl sąvokos ,,išskirtinais atvejais” turinį reikėtų atskleisti įstatyme, nustatant kokie konkrečiai tie išskirtini atvejai galėtų būti ir/arba pagal kokią tvarką jie būtų nustatomi. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje brauktinas perteklinis, pasikartojantis žodis „mėnesių“ bei vietoj žodžio ,,atvėjais“ įrašytinas žodis ,,atvejais“. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „10 dalies“, po 1 straipsnio numerio ir gale brauktinas padėtas taškas; pakeitimo esmėje vietoj žodžio ,,jį“ įrašytinas žodis ,,ją“. Be to, projekto 1 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 53 straipsnio 10 dalies redakcija turėtų būti dėstoma kabutėse bei prieš dėstomą tekstą brauktinas skaičius ,,1”;
2) žodžiai po įstatymo tekstu „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis;
3) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 4.
gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 1 dalis), manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų yra perkelti 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, nuostatą, susijusią su valstybės narių teise išskirtiniais atvejais tarnybinių komandiruočių išvykų trukmės neįskaičiuoti į nurodytą išvykų laikotarpį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 53 straipsnio 10 dalį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įstatymo projekto iniciatoriai prie projekto prideda atitikties lentelę, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos, siūlytina parengti ir pridėti atitinkamą atitikties lentelę. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-1268
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Paulius Grigonis, Prezidento kanceliarijos Užsienio politikos grupės patarėja Lina Gubrevičiūtė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) direktorė Evelina Gudzinskaitė, VRM Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, URM Konsulinio departamento Šengeno skyrius l. e. p. vedėjas Andrej Lucenko, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, SADM Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk, Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, URM Europos Sąjungos departamento patarėjas Egidijus Vareikis, SADM Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Mariana Žiukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Žr. pastabas komiteto išvadoje dėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1648. Komitetas nusprendė Įstatymų projektus Nr. XIVP-1648 ir Nr. XIVP-1268 sujungti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Žr. pastabas komiteto išvadoje dėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1648 Komitetas nusprendė Įstatymų projektus Nr. XIVP-1648 ir Nr. XIVP-1268 sujungti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto
patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo projektui
Nr. XIVP-1648(2) (vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo projektas Nr. XIVP-1648 sujungtas su Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1268) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis, Giedrius Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė