Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio Pakeitimo įstatymas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Mokesčio administratorius mokesčio mokėtojo prašymu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti 3 procentus mokesčio mokėtojo sumokėto pelno mokesčio savivaldybei, pagal metinėje pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai).“
įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas (2022-03-17 atsiėmė parašą)
PAKEITIMO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusias. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. Visas dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo procesas orientuotas į kuo aktyvesnį gyventojų įtraukimą į sprendimo priėmimą. Pats pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įvyko 1989 m. Porto Alegre mieste Brazilijoje. Gyventojams, nusivylusiems prasta šalies ir miesto ekonomine būkle, buvo pasiūlyta patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą bei spręsti, kaip leisti miesto lėšas. Šiuo metu dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas įgyvendina skirtingi miestai visame pasaulyje: Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Pvz., Lenkijos miesto Gdansko gyventojai 2020 m. turėjo galimybę nuspręsti iš viso dėl 18,5 mln. zlotų (apie 4,3 mln. eurų). 2021 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus atlikta apžvalga parodė, jog kas trečia savivaldybė (22 iš 60) Lietuvoje įgyvendina dalyvaujamąjį biudžetą (Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Palangos, Panevėžio, Prienų, Rietavo, Rokiškio, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Varėnos ir Vilkaviškio rajonų). Tai yra tris kartus daugiau savivaldybių (8 iš 60) nei prieš metus.
Dar 13 savivaldybių planuoja įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą artimiausiu metu (Akmenės, Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Neringos, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Švenčionių rajonų). Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. Eur. Įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo 10 iki 300 tūkst. eurų. Vidutinė savivaldybių skiriama suma dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimui- 50 000 Eur. 2020 metais gyventojai pateikė daugiau nei 300 dalyvaujamo biudžeto projektų, iš kurių 44 buvo paskelbti laimėjusiais ir yra įgyvendinami. Iš viso per 2020 metus į balsavimą įsitraukė beveik 40 000 gyventojų. Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriuose savivaldybėse matosi gyventojų entuziazmo dėl dalyvaujamojo biudžeto mažėjimas. Nemaža dalimi tai sąlygoje finansinių išteklių, skirtų šiai priemonei iš savivaldybių biudžeto savarankiškų lėšų, ribotos apimtys. Akivaizdu, jog dalyvaujamieji biudžetai pasiteisino visose savivaldybėse, kuriose buvo iki šiol įgyvendinti, todėl siūloma juos teisiškai sureguliuoti, numatyti jų finansavimo šaltinius. Šiuo tikslu parengti: Vietos savivaldos įstatymas Nr. I-533 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Projektai). Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Pagrindinis projektų tikslas-tiksliau reglamentuoti dalyvaujamąjį savivaldybių biudžetą ir numatyti papildomą dalyvaujamo biudžeto finansavimo galimybę.
Papildomi tikslai:
uždavinys – įstatymu nustatyti savivaldybėms pareigą tam tikrą savivaldybės biudžeto asignavimų dalį skirti dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, kuria būtų įgyvendinamos piliečių pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ( institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Romualdas Vaitkus, Simonas Gentvilas ir Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymai nereglamentuoja dalyvaujančiojo biudžeto sudarymo bei vykdymo tvarkos. Tos Lietuvos savivaldybės, kurios įgyvendina dalyvaujamojo biudžeto pilotinius projektus, vadovaujasi savo (savivaldybės lygmens) teisės aktais. 4. Kokios siūlomos naujo teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti Vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 51 straipsni ir nustatyti:
1) Nemažiau kaip 1 procentas savivaldybės biudžeto asignavimų turi būti skiriama dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai;
2) Pagal dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programa būtų įgyvendinami nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės);
3) Nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų siūlymo ir atrinkimo tvarką nustatys savivaldybės taryba;
4) Dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programa tvirtins savivaldybės administracijos direktorius;
5) Metodines rekomendacijas dėl dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo, nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų siūlymo ir atrinkimo savivaldybėms teiks Vyriausybės įgaliota institucija. Dalyvaujamam (pilietiniam) biudžetui turės būti skiriama nemažiau 1 proc. savivaldybės biudžeto asignavimų. Visų pirmiausia, šiuos asignavimus sudarys gyventojų ir juridinių asmenų skirtos lėšos iš sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio. Siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnį ir numatyti, kad mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti dalį (3 procentus) pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos (jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – identišką dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos) savivaldybei, kurioje deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai). Taip pat siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 49 straipsnį ir nustatyti, jog Mokesčio administratorius pelno mokesčio mokėtojo prašymu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti 3 procentus pelno mokesčio mokėtojo sumokėto pelno mokesčio savivaldybei, pagal pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai). Kartu siūloma pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir nustatyti, kad pagal fizinių ir juridinių asmenų praeitais biudžetiniais metais pateiktus prašymus pervestos gyventojų pajamų ir pelno mokesčių lėšos skiriamos einamųjų metų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai finansuoti. Dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamus projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymai neturės teigiamos ar neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus: Kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybės tarybos turės patvirtinti Nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų (priemonių) siūlymo ir atrinkimo tvarkos aprašą, o Vyriausybė turės įgalioti instituciją teikti savivaldybėms Metodines rekomendacijas dėl dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo, nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų siūlymo ir atrinkimo. Savivaldybių administracijų direktoriai turės patvirtinti dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti ( pateikiami prognoziniai rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniams metams):
Projektų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus , temas bei sritis: ,,Dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas“, „savivaldybės“, „gyventojų pajamų mokestis“, „pelno mokestis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Romualdas Vaitkus Simonas Gentvilas Andrius Bagdonas (2022-03-17 atsiėmė parašą) Išlyga:
Simonas Gentvilas pritaria tik savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisoms
2022-01-07 Nr. XIVP-1264 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 49 straipsnį ir jame nustatyti išimtį, kai pelno mokestis neįskaitomas į valstybės biudžetą: mokesčio administratorius mokesčio mokėtojo prašymu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti 3 procentus mokėtojo sumokėto pelno mokesčio savivaldybei pagal metinėje pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai). Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte vartojamos sąvokos „dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas“ turinys nei keičiamame įstatyme, nei Biudžeto sandaros įstatyme ar kituose įstatymuose ar teisės aktuose nėra apibrėžtas. Pažymėtina, jog Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi Biudžeto sandaros įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad sąvokos „dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas“ apibrėžtis turėtų būti nustatyta įstatymu. 1.2.
sumokėtas pelno mokestis pervedamas savivaldybei pagal metinėje pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą. Pagal šiuo metu galiojančias minėtų deklaracijų užpildymo taisykles ir patvirtintas formas veiklos adresas nėra nurodomas, ir šių deklaracijų teikimo tikslas yra deklaruoti pelno mokestį, o ne nurodyti veiklos adresą. Pastebėtina, jog šiuo atveju netgi nėra aiškus formuluotės „veiklos adresas“ turinys – koks jos santykis su sąvoka „buveinė“, ar šių dviejų sąvokų turinys sutampa, ar yra skirtingas, jei skirtingas, tai kuo jos skiriasi. Tuo atveju, jei projekte vartojamos formuluotės „veiklos adresas“ turinys yra siejamas ne su buveine, o su faktine veiklos vykdymo vieta, pažymėtina, jog tam tikrais atvejais veiklos adreso nurodyti gali būti netgi neįmanoma, nes subjektas gali veikti ir visoje Lietuvos Respublikoje, tačiau pelno mokesčio deklaracija teikiama deklaruojant visą to subjekto pelno mokestį (nepaisant to, kur jis veikia). Pavyzdžiui, kai subjekto padaliniai veikia skirtinguose miestuose ir pan. Be to, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį fiksuotas pelno mokestis – pelno mokestis, kuris gali būti mokamas keičiamo įstatymo 38¹ straipsnio nustatytais atvejais ir kurio bazė apskaičiuojama priklausomai nuo kiekvieno jūrų laivo, kurio naudingoji talpa ne mažesnė nei 100 naudingosios talpos vienetų, naudingosios talpos. Taigi fiksuoto pelno mokesčio atveju apskritai neaišku, apie kokį veiklos adresą yra kalbama. 1.3. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pasirinkta, kad mokesčio mokėtojo prašymu privaloma pervesti būtent 3 procentus mokėtojo sumokėto pelno mokesčio – neaišku, ar toks siūlymas paremtas kokiais nors skaičiavimais ar prognozėmis bei kokių konkrečių rezultatų siekiama teikiant aptariamą siūlymą. 1.4.
tuo aspektu, kad skliausteliuose paprastai yra dėstomas prieš tai parašyto žodžio ar formuluotės paaiškinimas, o ne taisyklės, todėl projekto tekstas
„savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo
(pilietinio) biudžeto programai“ dėstytinas ne skliausteliuose, o įterpiant į sakinį. 1.5. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 49 straipsnio pavadinimas yra „Pelno mokesčio įskaitymas“. Atsižvelgus į projektu siūlomos nuostatos turinį, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir šio straipsnio pavadinimas. Be to, svarstytina, ar projektu siūloma nuostata neturėtų būti formuluojama ne kaip mokesčių administratoriaus prievolė pervesti
šios mokesčio dalies įskaitymas į savivaldybės biudžetą. 1.6. Formuluotė „3 procentus mokėtojo“ keistina formuluote „3 procentus mokesčio mokėtojo“. 1.7. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomos nuostatos nereikėtų papildyti terminu, kada mokesčių administratorius turėtų pervesti 3 procentus mokesčių mokėtojo sumokėto pelno mokesčio savivaldybei. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog kartu su projektu registruotų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1263) bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1265) nuostatos taip pat įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., tačiau kartu registruoto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIVP-1262) nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, manytina, kad visų projektų įsigaliojimo datos derintinos tarpusavyje. Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Pažymėtina, jog kartu su projektu registruoto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1265) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti rengiant Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.1.14 papunktyje nustatyta, kad finansų ministerija atlieka viešųjų finansų valdymo sistemos, kuri apima valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą), savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių valstybės išteklių fondų finansinių išteklių planavimo, paskirstymo, valdymo, panaudojimo efektyvumo vertinimo, apskaitos, atskaitomybės ir analizės sistemą, būklės vertinimus, inicijuoja sistemos tobulinimo priemones; rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl viešųjų finansų valdymo tobulinimo, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nuomonė gautina ir dėl kartu su projektu registruoto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1262). Pastebėtina, kad Vyriausybė, teikdama išvadą dėl panašaus turinio projekto, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 35¹ ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-794“ ir jame pasiūlė ,,Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 35¹ ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-794.“
savivaldybių biudžetų planavimui, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tobulintinas: 5.1. projekto pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe žodis „Projekto“ keistinas žodžiu „Projektas“;
priėmimo metai;
pavadinimą;
projekto 2 straipsnio pavadinimo taškas nedėtinas;
dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“;
dalyje formuluotė „Vyriausybės arba jos įgaliotos“ keistina formuluote
„Vyriausybė arba jos įgaliota“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5)