Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹, 65¹ STRAIPSNIAIS,
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą. 2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas. 3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys. 4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 5.
5Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). 6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale. 6. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. 7. Elektroninės spaudos leidėjas – ekonominę veiklą paslaugų teikimo srityje vykdantys fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė ar pagrindinė verslo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kurių iniciatyva bei kuriems vadovaujant buvo išleistas elektroninis spaudos leidinys, įskaitant naujienų leidėjus ar naujienų agentūras, kai jie skelbia elektroninius spaudos leidinius. 8. Elektroninis spaudos leidinys – elektroninėje laikmenoje įrašytas bet kurioje laikmenoje anksčiau paskelbtas bendro pobūdžio ar specializuotas laikraštis, žurnalas, įskaitant prenumeruojamus žurnalus, ar kitoks bendrą pavadinimą turintis periodinis ar reguliariai atnaujinamas daugiausia iš publicistikos kūrinių sudarytas rinkinys, taip pat žinių svetainė, kurių paskirtis yra plačiajai visuomenei teikti naujienas ir informaciją įvairiomis temomis ir kurie yra išleisti elektroninės spaudos leidėjo iniciatyva, jam prisiimant redakcinę atsakomybę ir jam kontroliuojant.
Elektroninius spaudos leidinius gali sudaryti kūriniai (pvz., literatūros ar fotografijos kūriniai), gretutinių teisių objektai (pvz., vaizdo įrašai) ar sui generis teisių objektai. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiami periodiniai leidiniai (įskaitant mokslo populiarinimo ir mokslo periodikos žurnalus) nelaikomi elektroniniais spaudos leidiniais. 9. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. 10. Fonogramos gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas. 11. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis. 12. Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek arba į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija, elektroninis spaudos leidinys. 13.
13Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, elektroninės spaudos leidėjas, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas). 14. Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją. 15. Internetinės transliavimo paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų teikimas visuomenei, už kurio vykdymą arba jo vykdymo priežiūrą yra atsakinga transliuojančioji organizacija, ir kurios teikiamos tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija (linijiniu būdu), arba ribotą laiką po to (laidų įrašų paslaugos), taip pat teikimas visuomenei visos tokią transliaciją papildančios medžiagos (t. y. medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti atitinkamos programos turinį). Internetines transliavimo paslaugas transliuojančioji organizacija naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga, taip pat prie šių paslaugų naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos (nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pvz., tapdami abonentais). 16.
16Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis. 17. Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų). 16. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu. 17. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija). 18. Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje. 19. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ar ir (ir ar) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija. 20.
20Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų. 21. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas – asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas. 22. Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją. 23. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos. 24.
24Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo. 25. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo. 26. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo. 27. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) – kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą arba teisę į kompensaciją. 28.
28Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai. 29. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. 30. Kultūros paveldo įstaiga – bet kurio tipo biblioteka, muziejus, archyvas (įskaitant viešai prieinamą visuomeninio transliuotojo archyvą), kino ar garso paveldo įstaiga, kurie yra viešai prieinami. 31. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. 32. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui. 33. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje.
Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje. 34. Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais. 35.
35Neįgalusis naudos gavėjas – aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti. 36. Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią. 37. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka. 38. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą. 39. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos. 40.
40Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose. 41. Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo. 42. Retransliavimo paslaugos – visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų perdavimas visuomenei tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė programų transliacija, nepriklausomai nuo techninių ir programinių perdavimo priemonių, jeigu pirminė transliacija nėra vykdoma internetu, o programas perduoda ne ta transliuojančioji organizacija, kuri vykdo pirminę transliaciją, ją prižiūri ir prisiima atsakomybę už ją. Programų perdavimas internetu laikomas retransliavimo paslauga, jeigu naudojant interneto prieigos paslaugas, kaip jos apibrėžtos 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 2 straipsnio antros pastraipos 2 punkte, programos yra perduodamos retransliuotojo administruojamoje aplinkoje, kurioje jis teikia saugias programų perdavimo paslaugas teisėtą prieigą turintiems naudotojams. 43. Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių pagrindinė veikla yra teikti retransliavimo paslaugas. 44.
44Signalų skleidėjas – retransliuotojas, kuris perduoda savo naudotojams radijo ir (ar) televizijos programos signalus, jam tiesiogiai perduodamus transliuojančiosios organizacijos, taip suteikdamas visuomenei prieigą prie programų signalų ir sudarydamas jai galimybę žiūrėti programas ar jų klausytis. 45. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės. 46. Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. 47. Tekstų ir duomenų gavyba – automatizuotas skaitmeninės formos tekstų ir duomenų analizės metodas, kuriuo gaunama informacija. 48. Tiesioginis signalų perdavimas – techninis programų signalų perdavimo procesas, kai transliuojančioji organizacija perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programų signalus kitai organizacijai, išskyrus transliuojančiąją organizaciją, nesuteikdama visuomenei prieigos prie perduodamų programų signalų. 49. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti. 50. Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir radijo ir (ar) televizijos programas. 51.
51Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme apibrėžtą informacinės visuomenės paslaugą, kurių pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį naudotojų įkeliamų autorių teisių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos jie tvarko ir reklamuoja tiesioginiais ar netiesioginiais pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais nelaikomi ne pelno internetinės enciklopedijos, ne pelno švietimo ir mokslinių duomenų saugyklos, atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo ir dalijimosi platformos paslaugų teikėjai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat elektroninės prekyvietės ir verslo įmonių viena kitoms teikiamos debesijos paslaugos ir debesijos paslaugos, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė įkelti savo turinį savoms reikmėms, teikėjai. 52. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. 53. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais girdimų, išskyrus transliaciją. 54.
54Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip:
„6) transliuojančiosioms organizacijoms, ir kabelinės retransliacijos operatoriams retransliuotojams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
Papildyti 5 straipsnį 7 punktu:
„7) bet kokia medžiaga, gauta atgaminus vaizduojamąjį meno kūrinį nustojus galioti autorių teisių į tą kūrinį terminui, išskyrus atvejus, kai po atgaminimo gauta medžiaga yra originali (autoriaus, atgaminančio kūrinį, intelektinis kūrinys).“
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei.“
2Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 5 dalį:
„5.
Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.“
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamą prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“
2Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 5 dalį:
„5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.“
Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Kilmės šalies principo taikymas internetinėms transliavimo paslaugoms
1.
Kai transliuojančiosios organizacijos teikia internetines transliavimo paslaugas, laikoma, kad kūriniai viešai paskelbiami ir padaromi viešai prieinami, visuomenei teikiant radijo ir (ar) televizijos programas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taip pat atgaminami, kiek tai yra būtina teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos buveinė. 2. Kilmės šalies principas taikomas tik radijo programoms ar jų laidoms ir toms atskiroms televizijos programų programoms ar jų laidoms, kurios yra naujienų ir aktualijų programos ar jų laidos arba vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos ar jų laidos. Vien savo lėšomis finansuotomis transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programomis ar jų laidomis laikomos tokios programos ar jų laidos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos savo ar viešosiomis lėšomis, išskyrus iš nepriklausomų gamintojų užsakytas programas ar jų laidas ir bendros gamybos programas ar jų laidas. 3. Kilmės šalies principas netaikomas sporto renginių televizijos transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams.“
Papildyti Įstatymą 15² straipsniu: „15² straipsnis.
Programų perdavimas tiesioginio signalų perdavimo būdu Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.“
Pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „21 straipsnis. Citavimas Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant be kita ko, padarymą padaryti viešai prieinamos prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“
Papildyti Įstatymą 21¹straipsniu:
„21¹ straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai, parodijai ar pastišui
Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti.“
1.
1Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais, atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigos atsakomybe, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja.“
2Pakeisti 22 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti mokinių besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 22¹ straipsniu:
„22¹ straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais
1Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą.
Kūrinių kopijos saugomos užtikrinant tekstų ir duomenų naudojimo ir (ar) platinimo ribojimus ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. 2. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterio tinklų ir duomenų bazių, kuriuose saugomi kūriniai, saugumą ir vientisumą. 3. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.“
Papildyti Įstatymą 22² straipsniu:
„22² straipsnis. Kūrinių naudojimas tekstų ir duomenų gavybos tikslais
1Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tuomet, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodė, kad pasilieka sau teisę naudoti tuos kūrinius.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Kūrinių panaudojimas bibliotekų, mokymo įstaigų, muziejų, archyvų kultūros paveldo įstaigų fondams ir kolekcijoms išsaugoti
1.
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims atgaminti bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius, išskyrus kompiuterių tinklais (internete) paskelbtus kūrinius, tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame straipsnyje nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję. 2. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką, numatančią keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui pagal ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1563.“
1Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Negalioja sutartys Sutarčių sąlygos, trukdančios atlikti šio straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalyje dalyse nurodytus veiksmus, yra niekinės ir negalioja.“
2Papildyti 32 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Švietimo įstaigos be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo, tačiau nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, gali atgaminti ir padaryti viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete) duomenų bazę tam, kad jos skaitmeninės kopijos būtų naudojamos tik kaip pavyzdys mokymo tikslais su sąlyga, kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigos atsakomybe, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje.“
3Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi:
„6. Kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančias duomenų bazes bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje duomenų bazių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina joms išsaugoti.“
4Papildyti 32 straipsnį 7 dalimi:
„7. Mokslinių tyrimų organizacijos ir kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, atgaminti duomenų bazes tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos atitinkamu saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterio tinklų, kuriuose priglobtos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.“
5Papildyti 32 straipsnį 8 dalimi:
„8. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais.
Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šioje dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tuomet, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju), aiškiai nenurodė, kad pasilieka sau teisę naudoti tas duomenų bazes.“
Papildyti Įstatymą 40¹ straipsniu:
„40¹ straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas
1Autoriai kartą per metus jų prašymu turi teisę gauti naujausią, aktualią ir išsamią rašytinę informaciją iš šalių, kurioms autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, apie jų sukurtų kūrinių panaudojimą, įskaitant duomenis apie jų panaudojimo būdus, pajamas, gautas už kūrinių panaudojimą, ir priklausantį atlygį. 2. Pareiga teikti informaciją taip pat taikoma, kai autoriai su prašymu kreipiasi į sublicencijos turėtojus dėl papildomos informacijos, kai yra suteiktos sublicencijos, ir pirmoji sutartį su autoriais sudariusi šalis neturi visos reikalingos informacijos. Bet koks prašymas suteikti informaciją sublicencijų turėtojams gali būti pateikiamas tiesiogiai arba per sutartį su autoriumi sudariusią šalį. Kai paprašoma papildomos informacijos, pirmoji su autoriais sutartį sudariusi šalis suteikia informaciją apie tuos sublicencijų turėtojus. 3.
3Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:
1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos) narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį, ir taikomos joje įtvirtintos skaidrumo taisyklės;
4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 40² straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:
a) ar autoriaus įnašas turėjo tiesioginės įtakos bendrai kūrinio komercinei sėkmei;
b) ar autoriaus įnašas galėjo būti pakeistas kito autoriaus įnašu, nedarant poveikio kūrinio komercinei sėkmei. 4. Jeigu nesutariama dėl informacijos teikimo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytais atvejais, bet kuri iš sutarties šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydama išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminiais ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. 5. Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į informaciją, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, yra niekinės ir negalioja. 6. Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.“
Papildyti Įstatymą 40² straipsniu:
„40² straipsnis. Teisė reikalauti papildomo atlyginimo
1Autorius turi teisę reikalauti iš šalies, su kuria sudarė sutartį dėl jo teisių naudojimo, ar šios šalies teisių perėmėjo papildomo atlyginimo už konkretų kūrinio naudojimo būdą, kai iš pradžių sutartimi sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginus su visomis vėlesnėmis susijusiomis pajamomis. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:
1) autorių sutartims su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) sutartims, kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) sutartims, kuriose numatytas atlygis yra tiesiogiai susietas su pelnu arba pajamomis, gaunamomis iš kūrinio panaudojimo;
4) kai dėl kūrinio sukūrimo ne pats autorius, o autoriui atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) yra sudariusi sutartį su kita šalimi, kuri yra naudotojo interesams atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga). 3. Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į papildomą atlyginimą, yra niekinės ir negalioja. 4.
4Jeigu autoriai nesutaria su kitomis autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių šalimis dėl teisės į papildomą autorinį atlyginimą, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydama išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminiais ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.“
Papildyti Įstatymą 40³ straipsniu:
„40³ straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas
1Autorius turi teisę nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises ar suteikė išimtinę licenciją, arba pakeisti sutartį peržiūrint perduodamų autorinių turtinių teisių apimtį ar atsisakant išimtinio licencijos pobūdžio, jeigu kūrinys yra nenaudojamas esant visoms šioms sąlygoms:
1) po sutarties sudarymo praėjo ne mažiau nei 3 metai;
2) autorius kreipėsi į kitą sutarties šalį su prašymu pradėti naudoti kūrinį ir nustatė ne trumpesnį kaip 1 metų terminą pradėti naudoti kūrinį;
3) per nustatytą terminą kita sutarties šalis nepradėjo naudoti kūrinio ir nepateikė autoriui jokių objektyvių priežasčių, kodėl kūrinys nebuvo pradėtas naudoti. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiomis aplinkybėms:
1) kai autoriaus įnašas kūrinio visumai nėra reikšmingas, kaip tai numatyta 40¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte;
2) esant kitam sutartiniam apribojimui, neleidžiančiam naudoti kūrinį;
3) kai kūriniu nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias autorius arba atlikėjas gali ištaisyti;
4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių kūrinių autoriaus įnašu;
5) kai autorius suteikė arba perleido turtines teises į ankstesnį kūrinį audiovizualinio kūrinio gamybai, jeigu kūrinys per 5 metus nepradedamas naudoti;
6) kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas.“
1Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2.
Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Jos turi būti pateikiamos laikantis Lietuvos Respublikos Vartotojų vartotojų teisių gynimo apsaugos ir Lietuvos Respublikos Valstybinės valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais (internete), teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.“
2Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Civilinio civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.“
1Pripažinti netekusiu galios 46 straipsnio 1 dalies 7 punktą:
„7) autoriaus prašymu suteikti jam reikalingą rašytinę informaciją kartu su reikiamais dokumentais, nurodančiais išleisto kūrinio egzempliorių skaičių, pajamas, gautas už realizuotus išleisto kūrinio egzempliorius, bei apskaičiuotą autorinį atlyginimą, arba su jų kopijomis.“
2Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį:
„3.
Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius.“
Pripažinti netekusia galios 48 straipsnio 3 dalį:
„3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį.“
Papildyti 51 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio Įstatymo 15¹ ir 15²straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir gretutinių teisių objektų naudojimui.“
1Pripažinti netekusia galios 53 straipsnio 7 dalį:
„7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 5 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją.“
2Papildyti 53 straipsnį 8 dalimi:
„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.“
1Pripažinti netekusiu galios 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
„2) retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas;“
2Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2.
Kabelinės retransliacijos operatoriai Retransliuotojai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.“
Papildyti Įstatymą 57¹ straipsniu:
„57¹ straipsnis. Elektroninės spaudos leidėjų teisės
1Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:
1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį;
2) padaryti elektroninį spaudos leidinį viešai prieinamą. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai:
1) atskiri naudotojai naudoja elektroninius spaudos leidinius privačiais ar nekomerciniais tikslais;
2) įterpiami hipersaitai;
3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 200 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;
4) elektroniniai spaudos leidiniai pirmą kartą paskelbti iki 2019 m. birželio 6 d. 3. Naudojimasis šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis negali pažeisti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių (toliau šiame straipsnyje – saugomos teisės), susijusių su saugomų teisių objektais, įtrauktais į elektroninį spaudos leidinį. 4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės negali būti pagrindas siekiant neleisti:
1) saugomų teisių subjektams naudoti savo saugomų teisių objektus nepriklausomai nuo elektroninio spaudos leidinio, į kurį jie yra įtraukti;
2) kitiems naudotojams naudotis saugomų teisių objektu, kai saugomų teisių objektas įtraukiamas į elektroninį spaudos leidinį remiantis neišimtine licencija;
3) naudotis saugomų teisių objektais, kai saugomų teisių galiojimo terminas jau pasibaigė. 5.
5Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi šio Įstatymo 22¹–22², 23 ir 89–96 straipsniai. 6. Elektroninės spaudos leidėjai privalo užtikrinti, kad į elektroninius spaudos leidinius įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias elektroninės spaudos leidėjai gauna už tai, kad elektroninius spaudos leidinius naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Jei elektroninės spaudos leidėjas ir į elektroninį spaudos leidinį įtrauktų kūrinių autorius dėl pajamų dalies nesutaria kitaip, pajamos padalijamos į lygias dalis.“
1Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir išdėstyti ją taip:
„1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, elektroninį spaudos leidinį, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:“
2Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) atgaminti gretutinių teisių objektą bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, nuolat esantį kultūros paveldo įstaigos fonde ar kolekcijoje, išskyrus gretutinių teisių objektą, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, kai gretutinių teisių objekto kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame punkte nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto turtinių teisių apribojimo, negalioja;“
3Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir išdėstyti jį taip:
„12) karikatūrai, ar parodijai ar pastišui sukurti;“. 4. Papildyti 58 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) citavimo (kritikos ar apžvalgos) tikslais kitame autorių ar gretutinių teisių objekte atgaminti ir viešai paskelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto gretutinių teisių objekto dalį, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“
5Papildyti 58 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) gretutinių turtinių teisių apribojimams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 22¹, 22² ir 23 straipsnių nuostatos.“
6Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4.
Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją retransliavimą įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.“
1Papildyti 59 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus dvejiems metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 d.“
1Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) duomenų bazė švietimo įstaigų perkeliama ar naujai panaudojama tam, kad jos skaitmeninė kopija būtų naudojama tik mokymo iliustracijoms su sąlyga, kad nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, ir kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigos atsakomybe, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;“
2.
Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) duomenų bazė mokslinių tyrimų organizacijų ir kultūros paveldo įstaigų perkeliama tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos atitinkamu saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Sui generis teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterio tinklų, kuriuose saugomos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;“
3Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) duomenų bazė perkeliama tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Perkelta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šis turtinių teisių apribojimas taikomas tik tuomet, kai sui generis teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju), aiškiai nenurodė, kad pasilieka sau teisę naudoti tas duomenų bazes.“
Pakeisti 65 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„65 straipsnis. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis
1.
Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);
4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;
5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);
6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;
7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;
8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;
9) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;
10) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. 2.
2Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai retransliavimo paslaugoms, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
2) atlyginimo už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui transliavimą, retransliavimui retransliavimą ar kitokiam kitokį viešam viešą paskelbimui paskelbimą (įskaitant foninę muziką) surinkimui;
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui, kai jį vykdo signalų skleidėjai;
34) kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimui atgaminimą reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) surinkimui;
45) kompensacinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudai panaudą bibliotekose surinkimui;
56) kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimui. 3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinio kūrinį ar gretutinių teisių objekto objektą retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliacijos operatorių retransliuotojų, signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus.
Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas, per trejų metų laikotarpį skaičiuojant nuo retransliavimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydamas spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu išimtines teises leisti retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus į kūrinių kūrinius ar gretutinių teisių objektų objektus retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliavimą, pateikdamas pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinį laisvos formos prašymą sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Jeigu per trejų metų laikotarpį teisių subjektas nepasirenka kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri bus įgaliota administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliaciją, tokią įgaliotą kolektyvinio administravimo organizaciją skiria Vyriausybės priima Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos transliuojančiosios organizacijos retransliavimo paslaugų teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų.
Kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliuotojai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti transliuojančiųjų organizacijų transliacijas suteikimo, tokios derybos turi būti vedamos sąžiningai. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, skaidrumo, teisėtumo ir protingumo principais. Jeigu derybų metu šalims nepavyksta susitarti dėl licencinės sutarties sąlygų ir (ar) atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl licencinės sutarties sudarymo.“
Papildyti Įstatymą 65¹ straipsniu:
„65¹ straipsnis. Išplėstinis kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
1Išplėstinė licencija – sutartis, taikoma šio straipsnio numatytais atvejais tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo. 2.
2Išplėstinės licencijos gali būti teikiamos tik šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriems taikomas šio Įstatymo 97 straipsnis ir kurie šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka yra pripažinti kūriniais, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimui, platinimui, viešam paskelbimui ar jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
2) fotografijos kūrinių, tapybos, grafikos, taikomosios dailės ir kitų dailės kūrinių, iliustracijų, brėžinių, eskizų ir kitų vizualiojo meno kūrinių atgaminimui, platinimui, adaptavimui, viešam rodymui, viešam paskelbimui ir jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
3) transliacijoms reikalingų muzikos kūrinių, muzikos ir kitų atlikimų įrašų, fonogramų atgaminimui įrašuose archyvavimo tikslais, kai tokie įrašai saugomi ilgiau nei 30 dienų;
4) dailės kūrinių viešam rodymui. 3. Išplėstines licencijas gali teikti kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažintos pakankamai atstovaujančiomis atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių subjektams ir teisėms, kurioms taikoma išplėstinė licencija. Kolektyvinio administravimo organizacija gali būti pripažinta pakankamai atstovaujančia, jeigu ji turi didžiausią skaičių narių, esančių atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių turėtojais, arba jeigu ji yra vienintelė, kuri administruoja teises į atitinkamo tipo kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 4. Išplėstinės licencijos gali būti tik neišimtinės licencijos. Išplėstinės licencijos galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį. 5.
5Išplėstinė licencija užtikrina tokias pačias sąlygas visiems teisių turėtojams, įskaitant Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių teisių subjektus, kurių kūriniai ar gretutinių teisių objektai naudojami tokios licencijos pagrindu, ir užtikrina tas pačias teises, kurios yra numatytos šio Įstatymo 71 straipsnyje. 6. Išplėstiniu būdu kolektyviai administruojamų teisių subjektai turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) paprieštarauti jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodyta, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimų autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus. 7. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių subjekto prašymo gavimo, įvertina teisių subjekto pateiktą prašymą ir imasi veiksmų nustoti administruoti kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, nurodytą pranešime, pagal išplėstinę licenciją. Kolektyvinio administravimo organizacija apie tai atskirais pranešimais informuoja:
1) teisių subjektą, pateikusį prašymą;
2) naudotoją, kad jam yra nustojama teikti atitinkama naudojimo būdų išplėstinė licencija, teisių subjektui paprieštaravus kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimui pagal išplėstinę licenciją, ir kad naudotojas dėl tolesnio naudojimo turi tartis su teisių subjektu. 8. Naudotojas, gavęs kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nutraukia pranešime nurodytą naudojimą per pranešime nustatytą terminą, jeigu po pranešimo gavimo negavo leidimo toliau naudoti iš paties teisių subjekto.
Veiksmai, kuriuos naudotojas atliko iki pranešime nurodyto termino, nuo kurio licencija yra nustojama teikti, teisių subjektui paprieštaravus kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimui pagal išplėstinę licenciją, laikomi teisėtais ir nesukelia jam neigiamų pasekmių. 9. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal išplėstinę licenciją, suteiktą iki administravimo teisės panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 72⁷, 72⁸, 72⁹, 72¹⁵, 72¹⁷, 72²⁴ ir 72²⁷ straipsniuose, lieka galioti iki teisės administruoti panaikinimo ar teisės administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo. 10. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti išplėstines licencijas, savo interneto svetainėje turi skelbti informaciją apie:
1) išduotas išplėstines licencijas likus 30 dienų iki licencijos įsigaliojimo, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, panaudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;
2) šio straipsnio 6 dalyje nurodytą teisių subjektams suteikiamą teisę paprieštarauti jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui.“
Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms.“
Pakeisti 70 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) kolektyvinio administravimo narių registraciją, jų duomenų kaupimą ir nuolatinį atnaujinimą laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.“
Pakeisti 72⁹ straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti. Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurias naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis.“
Pakeisti 72¹⁰ straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais.
Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame Civiliniame kodekse numatyti senaties terminai.“
Pakeisti 72¹² straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, o prašymą suteikti išplėstines licencijas – ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal laikantis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintą licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas), patvirtintą kolektyvinio administravimo organizacijos laikantis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų. Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.“
Pakeisti 72¹³ straipsnį ir išdėstyti jį taip: „72¹³ straipsnis.
1Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse). 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti, inter alia, atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą teikiant internetines transliavimo paslaugas turi būti pagrįsti papildomai atsižvelgiant į kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo intensyvumą, paslaugų, kuriose naudojami kūriniai ir gretutinių teisių objektai, savybes, įskaitant prieigos prie turinio, įtraukto į paslaugas, trukmę, auditoriją, įskaitant nacionalinę auditoriją ir užsienio auditoriją (įvertinus, ar turinys kreipiamas į užsienio teritoriją), kalbas, kuriomis ji teikiama, tačiau neužkertant kelio apskaičiuoti mokėtiną autorinį atlyginimą pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas. 3.
3Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte punktuose numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinių kūrinius ir gretutinių teisių objektų objektus retransliacijai, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių retransliuotojų ir signalų skleidėjų) derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl aukščiau šioje dalyje išvardintų teisių į kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliaciją, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.“
Pakeisti 72³⁰ straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„72³⁰ straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose
1Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame šio Įstatyme Įstatymo nustatytų nuostatų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo ir dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija). 2.
2Komisija sprendžia:
1) turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojų ginčus su autorių teisių ar gretutinių teisių subjektais, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, – dėl šio Įstatymo 105 ir 106 straipsnių nuostatų taikymo;
2) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl informacijos teikimo taikant šio Įstatymo 40¹ straipsnio nuostatas;
3) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl papildomo atlyginimo taikant šio Įstatymo 40² straipsnio nuostatas;
4) Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:
a) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais – dėl šio Įstatymo 72¹², 72²²ir 72²³ straipsnių nuostatų taikymo;
b) su teisių turėtojais – dėl šio Įstatymo 72²²–72²⁶straipsniuose numatytų nuostatų taikymo;
c) su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis – dėl šio Įstatymo 72²²–72²⁶straipsniuose numatytų nuostatų taikymo. 3.
3Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 72²⁸straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir mokėjimo tvarkos;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 72¹² straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;
7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;
8) tarpininkauja derybose dėl teisės teikti užsakomųjų vaizdo programų paslaugas siekiant užtikrinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą kompiuterių tinklais (internete).
Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 72²⁸straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir mokėjimo tvarkos;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 72¹² straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;
7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;
8) tarpininkauja derybose dėl teisės teikti užsakomųjų vaizdo programų paslaugas siekiant užtikrinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą kompiuterių tinklais (internete). 4.
4Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 34–68 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą. Šiuose tvarkos aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių. 5. Komisija sudaroma dvejiems metams iš 7 narių. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip trejų metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį. 6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių darbas Komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių darbo apmokėjimo atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 7. Komisijos sprendimai dėl kolektyvinio administravimo ginčų ir tarpininkavimo derybose pateikti pasiūlymai neatima iš ginčo ar derybų šalių teisės kreiptis į teismą.“
1Pakeisti 72³¹ straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1.
Kolektyvinio administravimo subjektai, šiame skyriuje nustatytais tikslais tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Lietuvos Respublikos asmens Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame skyriuje numatytų reikalavimų.“
1Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 20¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 22¹ straipsnyje, 22² straipsnyje, 23 straipsnyje, 25 straipsnyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9, 15 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.“
2Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.
Ši dalis netaikoma autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimams, numatytiems šio Įstatymo 22¹ straipsnyje, 22² straipsnyje, 23 straipsnyje, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 63 straipsnio 1 dalyje.“
Pakeisti 78 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl privalomų nurodymų taikymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas, išskyrus sprendimus taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams dinaminio blokavimo atveju. Šioje dalyje dinaminiu blokavimu laikomas nurodymas blokuoti interneto prieigos paslaugų teikėjams esamus ir būsimus interneto domeno vardus, identifikuojančius interneto svetaines, kurios naudojamos neteisėtai viešai paskelbti autorių teisių saugomą turinį (t. y. interneto svetainių esamas ir būsimas kopijas).
Laikoma, kad Vilniaus apygardos teismo sankcija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimui taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams galioja ir vėlesniems komisijos sprendimams taikyti dinaminį blokavimą. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodytas interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai).“
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Lietuvos Respublikos Civilinio civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.“
Pakeisti 87 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„87 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato atitinkamai Lietuvos Respublikos Administracinių administracinių nusižengimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamasis baudžiamasis kodeksas.“
1.
1Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos viešai prieinamų bibliotekų, muziejų, archyvų, kino ir (ar) garso kultūros paveldo įstaigų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos) kolekcijose;“
2) audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems kultūros, švietimo ir mokslo paveldo įstaigų kolekcijose;
3) iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijo ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas).“
2Pakeisti 89 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kūriniams ir fonogramoms, kurie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros, švietimo ir mokslo paveldo įstaigos ar visuomeninės transliuojančiosios organizacijos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje;“
Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo paveldo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.“
Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) yra įsteigta kultūros, švietimo ar mokslo paveldo įstaiga arba visuomeninė transliuojančioji organizacija, kurios teisių turėtojų leidimu yra suteikusios neišleistam ir (ar) netransliuotam kūriniui ar fonogramai viešą prieigą.“
Pakeisti 93 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas
1Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – atsakinga nacionalinė įstaiga), kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė). 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamų duomenų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija registruojami šie duomenys:
1) atsakinga nacionalinė įstaiga (pavadinimas ir kontaktinė informacija);
2) teisių turėtojų paieškos, po kurios buvo padaryta nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojo išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, rezultatai;
3) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio pavadinimas arba trumpas aprašymas, jeigu nėra pavadinimo, ir pobūdis (rašytinis kūrinys, audiovizualinis kūrinys ar fonograma);
4) autorius (bendraautoriai), atlikėjas (atlikėjų kolektyvas), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos gamintojas, leidėjas (jeigu tokia informacija nurodyta kūrinyje ar fonogramoje);
5) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojas (pavadinimas ir kontaktinė informacija);
6) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimo būdai;
7) informacija apie nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimą. 3. Atsakingai nacionalinei įstaigai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.“
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai nacionalinei įstaigai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.“
Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Darbas ekspertų komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių darbo apmokėjimo atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą VIII skyriumi:
KŪRINIAI, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ OBJEKTAI, KURIAIS NEBEPREKIAUJAMA, IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS 97 straipsnis. Objektai, kuriems taikomos kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos 1.
Kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų, kuriais nebeprekiaujama (toliau šiame skyriuje – kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama), naudojimo sąlygos taikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems visų rūšių kūriniams, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektams (toliau – kūriniai ar kiti objektai), kurių teisinės apsaugos terminai nėra pasibaigę (įskaitant neišleistus kūrinius ar kitus objektus, taip pat kūrinius ar kitus objektus, kurie niekuomet nebuvo viešoje prekyboje), jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka jie yra pripažinti kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama. Šiame skyriuje neišleistas kūrinys ar kitas objektas – kūrinys ar kitas objektas, kuris niekada nebuvo atskirai visas išspausdintas ar kitaip viešai paskelbtas. 2. Kūrinys ar kitas objektas įgyja kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus jų prieinamumo viešoje prekyboje patikrą (toliau šiame skyriuje – patikra) ir patikros rezultatus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kūrinys ar kitas objektas visuomenei nėra prieinamas viešoje prekyboje, paviešinus šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Laikoma, kad kūrinys ar kitas objektas nuolat yra kultūros paveldo įstaigos fondo rinkiniuose ar kolekcijose, kai kultūros paveldo įstaigai jis priklauso nuosavybės teise ar yra perduotas patikėjimo teise. 4.
4Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos netaikomos kultūros paveldo įstaigų fonduose esantiems kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, rinkiniams ar kolekcijoms, jei, atlikus patikrą, nustatoma, kad tokius rinkinius ar kolekcijas daugiausia sudaro:
1) kūriniai ar kiti objektai, išskyrus audiovizualinius kūrinius, kurie pirmą kartą buvo išleisti, arba, jei išleisti nebuvo, pirmą kartą buvo transliuoti trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai yra šio Įstatymo 65¹ straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti kolektyvinio administravimo organizacija, galinti suteikti licenciją naudoti tokius kūrinius;
2) audiovizualiniai kūriniai, kurių gamintojų buveinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies piliečių kūriniai, kai, po pakankamų pastangų pagal šio Įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką atlikus patikrą, nebuvo galima nustatyti kūrinio ar kito objekto kilmės, valstybės narės ar trečiosios šalies. 5. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos taip pat netaikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems kūriniams ar kitiems objektams, kurių kopijas kultūros paveldo įstaigos daro bet kokiu formatu, ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti. 98 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojai
1Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik kultūros paveldo įstaigos, jeigu naudojami kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, yra jų fonduose. 2.
2Kultūros paveldo įstaigos, siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimu tuo atveju, kai tokiems kūriniams ar kitiems objektams taikomas autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis. 3. Asmenys, su kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, ar kontroliuoti jų naudojimą. 99 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, patikros sąlygos, tvarka ir šaltiniai
1Kultūros paveldo įstaigos nustato, ar kūriniais ar kitais objektais ar jų rinkiniais nebeprekiaujama, pagrįstai įvertindamos, ar jie yra viešoje prekyboje, atsižvelgdamos į konkretaus kūrinio ar kito objekto ar konkretaus jų rinkinio ar kolekcijos ypatybes. 2. Kultūros paveldo įstaigos atlieka kūrinių ar kitų objektų, jų rinkinių ar kolekcijų prieinamumo viešoje prekyboje vertinimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, patikrindamos atitinkamus katalogus ar duomenų bazes, kuriose kaupiama informacija apie kūrinius, esančius viešoje prekyboje, ir kurių pavyzdinį sąrašą ir patikros tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijos. 3. Kiekvieno kūrinio ar kito objekto, esančio kultūros paveldo įstaigos fonduose, atskiras vertinimas atliekamas tik tuomet, kai manoma, kad tai pagrįsta atsižvelgiant į turimą svarbią informaciją, prieinamumo viešoje prekyboje tikimybę ir tikėtiną sandorio kainą. 4.
4Patikra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu joje yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, nebent patikra kitose Europos Sąjungos valstybėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse laikoma pagrįsta, įskaitant tokius atvejus, kai turima lengvai prieinama informacija, kad kūrinys buvo pirmą kartą paskelbtas kitoje valstybėje narėje tam tikra kalba. 100 straipsnis. Patikros rezultatų viešinimas
1Kultūros paveldo įstaigos, atlikusios kūrinių ar kitų objektų patikrą, kuri leidžia daryti išvadą, kad kūriniai ar kiti objektai gali būti laikomi kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama, informaciją apie patikros rezultatus ir informaciją, kokiais būdais ir sąlygomis kultūros paveldo įstaigos naudos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri atsakinga už šios informacijos viešinimą Europos Sąjungos viešame interneto portale (toliau – Europos Sąjungos portalas), kurį administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos Sąjungos portale paskelbtą informaciją Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia ir savo administruojamoje duomenų bazėje, taip sudarydama sąlygas šios informacijos viešinimo priemonių plėtrai Lietuvos Respublikoje. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Europos Sąjungos portale ir 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje viešinamų duomenų sąrašą ir viešinimo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, Europos Sąjungos portale turi būti paviešinti ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų naudojimo pradžios. 4. Kūriniai ar kiti objektai, paviešinti šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, įgyja kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais būdais ir sąlygomis. 101 straipsnis.
101 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktas licencijas
1Kultūros paveldo įstaigos turi teisę naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pagal kolektyvinio administravimo organizacijų joms suteiktas išplėstines licencijas, kurių teikimo sąlygos ir tvarka numatyta šio Įstatymo 65¹ straipsnio nuostatose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos yra neišimtinės nekomercinės paskirties licencijos ir suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai atgaminti, platinti, viešai paskelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) tik kultūros paveldo įstaigoje nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama. 3. Šiame straipsnyje numatytos licencijos suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, Lietuvos Respublikoje ir bet kurioje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje. 102 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos taikant autorių ar kitų turtinių teisių apribojimus
1.
Tais atvejais, kai kultūros paveldo įstaigos neturi sąlygų gauti šio Įstatymo 65¹straipsnyje numatytos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos naudoti turimus kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama (nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, atitinkančios šio Įstatymo 65¹ straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, arba ji nevykdo tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo), kultūros paveldo įstaigos turi teisę nekomerciniais tikslais naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, juos atgaminti, platinti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) taikydamos šio Įstatymo II skyriaus IV skirsnyje, 58 ir 63 straipsniuose numatytus turtinių teisių apribojimus. 2. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis gali būti naudojami tik Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiais būdais ir tokiomis sąlygomis naudojanti kūrinius ar kitus objektus kultūros paveldo įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3. Kultūros paveldo įstaiga turi užtikrinti, kad naudojant kūrinius ar kitus objektus šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis bus nurodomi, jei tai įmanoma, autorių ir (ar) kitų teisių subjektų vardai ir naudojami šaltiniai. 4. Kultūros paveldo įstaigos, naudodamos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir jų padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) išlaidoms padengti. 103 straipsnis. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimas 1.
Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusas bet kuriuo metu, įskaitant tuos atvejus, kai licencija jau suteikta arba kūrinys ar kitas objektas jau pradėtas naudoti atitinkamu būdu, gali būti panaikintas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (toliau šiame skyriuje – teisių turėtojas) iniciatyva. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu teisių turėtojas gali pasirinkti šiuos statuso panaikinimo būdus:
1) kultūros paveldo įstaigai pateikti prašymą panaikinti kūrinio, kuriuo nebeprekiaujama, statusą;
2) Europos Sąjungos portale inicijuoti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimą, užpildydamas bendrąją atsisakymo užklausą elektronine forma. 3.
3Teisių turėtojų prašymus, pateiktus kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimo tikslu, nagrinėja:
1) kultūros paveldo įstaiga, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal turtinių teisių apribojimą, numatytą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje; kultūros paveldo įstaiga nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių turėtojo prašymo gavimo dienos, įvertina teisių turėtojų pateiktą prašymą, imasi veiksmų nutraukti kūrinių ar kitų objektų naudojimą, nurodytą prašyme, ir apie tai informuoja teisių turėtoją;
2) kolektyvinio administravimo organizacija šio Įstatymo 65¹ straipsnio 6 ir 7 dalyje nustatyta tvarka, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikta tvarka prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal licenciją, suteiktą laikantis šio Įstatymo 101 straipsnio reikalavimų;
3) tas Europos Sąjungos portalo naudotojas (kultūros paveldo įstaiga ar kolektyvinio administravimo organizacija), kuris yra registruotas portalo naudotoju Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kuriam portalo sistema pateiks pranešimą, jeigu prašymas pateiktas pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu. 104 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą ar vienkartinę kompensaciją panaikinus kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą
1Panaikinus šio Įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už faktinį to kūrinio ar kito objekto naudojimą. 2. Atlyginimą už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti šio Įstatymo 65¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. 3.
3Vienkartinę kompensaciją už buvusio kūrinio, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikę prašymus išmokėti šią kompensaciją. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į ekspertų komisijos, nurodytos šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, rekomendacines išvadas. 4. Kompensacija negali viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai buvusio kūrinio, kuriuo nebeprekiaujama, teisių turėtojams. Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šioje dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.“
Papildyti Įstatymą IX skyriumi:
TURINIO DALIJIMOSI INTERNETU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TAM TIKRO NAUDOJIMOSI KŪRINIAIS IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIS SĄLYGOS
1Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas (toliau šiame skyriuje – paslaugų teikėjas), suteikdamas visuomenei prieigą prie autorių teisių saugomų kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai, išskyrus elektroninius spaudos leidinius, duomenų bazes ir kompiuterių programas (toliau šiame skyriuje – saugomas turinys), atlieka saugomo turinio viešą paskelbimą arba padaro jį viešai prieinamą ir tam turi gauti autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, duomenų bazių ar kompiuterių programų autorius (toliau šiame skyriuje – saugomo turinio subjektas), leidimą.
Šis leidimas galioja ir turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojams, įkeliantiems saugomą turinį paslaugų teikėjų interneto svetainėse (toliau šiame skyriuje – paslaugų naudotojai), kai jie veikia ne komerciniais tikslais arba kai jų veikla neduoda didelių pajamų (pvz., kai paslaugų naudotojai įkelia mokomuosius įrašus su muzika ar vaizdu ir gauna nedaug reklamos pajamų), tačiau tik saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmams ir tik tokios apimties, kokia buvo suteikta paslaugų teikėjui. 2.
2Paslaugų teikėjai saugomo turinio subjektų prašymu turi suteikti jiems, laikydamiesi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei užtikrindami tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą, šią informaciją:
1) apie savo praktiką, kaip veikia priemonės, kurias jie taiko siekdami užtikrinti saugomo turinio neprieinamumą (pvz., technologijų tipų (jei tokių yra) ar kitų paslaugų teikėjų naudojamų priemonių aprašymą, informaciją apie technologijų teikėjus (trečiąsias šalis), kurių paslaugomis jie gali naudotis, vidutinį šių priemonių veiksmingumo lygį, bet kuriuos priemonių ir (arba) paslaugų pakeitimus (pvz., galimus naujinimus ar trečiųjų šalių paslaugų naudojimo pakeitimus));
2) reguliarias ir tikslias ataskaitas apie turinio, kuriam taikomos sutartys, naudojimą, kai paslaugų teikėjai ir saugomo turinio subjektai yra sudarę licencines sutartis. 3. Paslaugų teikėjai savo nuostatuose ir naudojimosi savo interneto svetainėmis sąlygose turi pranešti paslaugų naudotojams, kad jie gali naudotis saugomu turiniu, kuriam taikomi šiame Įstatyme numatyti autorių turtinių teisių ar gretutinių teisių apribojimai. 4. Paslaugų teikėjai, teikdami šio Įstatymo 105 ir 106 straipsnių reglamentuojamas paslaugas ir atlikdami paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, neturi bendros prievolės stebėti informaciją, kurią paslaugų teikėjai saugo, tvarko ir reklamuoja. 5. Paslaugų teikėjai nustato ir viešai paskelbia savo interneto svetainėse tvarką apie prieigos prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, apribojimą ar panaikinimą, tokio saugomo turinio pašalinimą iš savo interneto svetainių ir prieigos prie tokio saugomo turinio grąžinimą į savo interneto svetaines. 6.
6Paslaugų teikėjai savo veikloje vadovaujasi veiklos reguliavimo principais, nustatytais Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, taip pat tarpusavyje bendradarbiauja su saugomo turinio subjektais. 106 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybė
1Paslaugų teikėjai atsako už neteisėtus saugomo turinio viešo paskelbimo ar jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, jei leidimas, numatytas šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje, nesuteikiamas. 2. Paslaugų teikėjams atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) vadovaudamiesi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais, dėjo geriausias pastangas užtikrinti, kad saugomas turinys būtų neprieinamas, kai saugomo turinio subjektai pateikė paslaugų teikėjams aktualios ir būtinos informacijos apie saugomą turinį jo neprieinamumui užtikrinti;
3) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą ir šį turinį tiksliai identifikuojantį pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės, ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Pakankamai pagrįstu ir tiksliu pranešimu laikomas toks pranešimas, kuriame yra išdėstytos priežastys, dėl kurių pranešimo teikėjas laiko tą turinį neteisėtu, aiškiai nurodyta to turinio vieta, ir toks, kad paslaugų teikėjai galėtų priimti pateikta informacija pagrįstą ir nuodugniai apsvarstytą sprendimą dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma dėl to, ar tas turinys laikytinas neteisėtu ir dėl to turėtų būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo. 3.
3Vertinant, ar paslaugų teikėjai vadovavosi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais ir ėmėsi visų šio straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, vadovaujamasi proporcingumo principu ir atsižvelgiama į:
1) paslaugos pobūdį, auditoriją ir apimtį;
2) saugomo turinio, kurį įkėlė paslaugų naudotojai, tipą;
3) tinkamų ir efektyvių priemonių prieinamumą paslaugų teikėjams ir tų priemonių sąnaudas. 4. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių paslaugos viešai prieinamos Europos Sąjungos rinkoje trumpiau nei trejus metus ir kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei dešimt milijonų eurų, apskaičiuota remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB (20) dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (toliau šiame straipsnyje – nauji paslaugų teikėjai), jeigu nauji paslaugų teikėjai įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalintų jį iš savo interneto svetainės. 5.
5Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių vidutinis mėnesinis pavienių lankytojų skaičius viršija penkis milijonus, skaičiuojant pagal ankstesnių kalendorinių metų duomenis, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės, ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. 6. Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalys netaikomos paslaugų teikėjams, kurių pagrindinis tikslas – dalyvauti vykdant autorių teisių ar gretutinių teisių objektų neteisėto naudojimo veiklą arba ją palengvinti, kas nustatoma taikant šio Įstatymo 78 straipsnio 6 dalį. 107 straipsnis. Ginčų sprendimas. 1. Paslaugų teikėjai turi nustatyti ir viešai paskelbti veiksmingo ir operatyvaus ginčų dėl prieigos prie paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio panaikinimo ar jo pašalinimo (toliau šiame straipsnyje – ginčas) nagrinėjimo taisykles. Taisyklėse nustatomi paslaugų naudotojų prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės. Taisyklėse taip pat nustatoma, kad paslaugų naudotojų skundai nagrinėjami nedelsiant. Taisyklės gali nustatyti sankcijas saugomo turinio subjektams, kurie piktnaudžiauja automatinio turinio atpažinimo technologijomis ar teikia piktavališkus ar nepagrįstus skundus. 2.
2Saugomo turinio subjektai per paslaugų teikėjo nustatytą terminą turi atsakyti į paslaugų naudotojų skundus, gautus per paslaugų teikėjus, ir tinkamai pagrįsti savo prašymus pašalinti saugomą turinį ar apriboti prieigą prie jo, nurodydami prašymo priežastis. Saugomo turinio subjektai turi peržiūrėti saugomą turinį, dėl kurio pašalinimo ar prieigos prie jo apribojimo ar pašalinimo naudotojas teikia skundą, ir užtikrinti, kad tokią peržiūrą vykdo žmogus. Kai saugomo turinio subjektas per paslaugų teikėjo nustatytą terminą atsiliepia į skundą, tačiau paslaugų naudotojas nesutinka su saugomo turinio subjekto sprendimu, saugomo turinio subjektas gali imtis veiksmų dėl ginčo sprendimo. Kol vyksta ginčas, paslaugų teikėjas apriboja prieigą prie ginčijamo saugomo turinio. 3. Ginčus tarp saugomo turinio subjektų ir paslaugų naudotojų ne teismo tvarka nagrinėja Komisija šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo šalys taip pat gali pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminiais ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. 4. Šis straipsnis taikomas paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
1Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir išdėstyti jį taip:
„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
11993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 134). 2. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459). 3. 2001 m. gegužės 22 d.
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230). 4. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 240). 5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 32). 6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 376, p. 28). 7. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 372, p. 12). 8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 111, p. 16). 9. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1). 10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5). 11. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL 2014 L 84, p. 72). 12. 2017 m. rugsėjo 13 d.
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių konformacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2017 L 242, p. 6). 13. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (OL 2017 L 242, p. 1). 14. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB. 15. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB.“
1Įstatymas, išskyrus 17 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d. 2. Įstatymo 17 straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d. 3.
3Įstatymo 7 straipsnio nuostatos susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant internetines transliavimo paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2023 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2023 m. birželio 7 d. 4. Įstatymo 8 straipsnio nuostatos leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2025 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2025 m. birželio 7 d. 5. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1253(2) lyginamasis variantas
1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹, 65¹ STRAIPSNIAIS, VIII IR IX SKYRIAIS
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą. 2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas. 3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys. 4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 5.
5Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). 6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale. 7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. 8. Elektroninės spaudos leidėjas – ekonominę veiklą paslaugų teikimo srityje vykdantys fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė ar pagrindinė verslo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kurių iniciatyva bei kuriems vadovaujant buvo išleistas elektroninis spaudos leidinys, įskaitant naujienų leidėjus ar naujienų agentūras, kai jie skelbia elektroninius spaudos leidinius. 9. Elektroninis spaudos leidinys – elektroninėje laikmenoje įrašytas bet kurioje laikmenoje anksčiau paskelbtas bendro pobūdžio ar specializuotas laikraštis, žurnalas, įskaitant prenumeruojamus žurnalus, ar kitoks bendrą pavadinimą turintis periodinis ar reguliariai atnaujinamas daugiausia iš publicistikos kūrinių sudarytas rinkinys, taip pat žinių svetainė, kurių paskirtis yra plačiajai visuomenei teikti naujienas ir informaciją įvairiomis temomis ir kurie yra išleisti elektroninės spaudos leidėjo iniciatyva, jam prisiimant redakcinę atsakomybę ir jam kontroliuojant.
Elektroninius spaudos leidinius gali sudaryti kūriniai (pvz., literatūros ar fotografijos kūriniai), gretutinių teisių objektai (pvz., vaizdo įrašai) ar sui generis teisių objektai. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiami periodiniai leidiniai (įskaitant mokslo populiarinimo ir mokslo periodikos žurnalus) nelaikomi elektroniniais spaudos leidiniais. 10. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame Įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius. 11. Fonogramos gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas. 12. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis. 13.
13Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas), tiek arba į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija, elektroninis spaudos leidinys. 14. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, elektroninės spaudos leidėjas, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis turintys išimtines gretutines teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas). 15. Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją. 16. Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis. 17. Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų). 16.
16Internetinės transliavimo paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų teikimas visuomenei, už kurio vykdymą arba jo vykdymo priežiūrą yra atsakinga transliuojančioji organizacija, ir kurios teikiamos tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija (linijiniu būdu), arba ribotą laiką po to (laidų įrašų paslaugos), taip pat teikimas visuomenei visos tokią transliaciją papildančios medžiagos (t. y. medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti atitinkamos programos turinį). Internetines transliavimo paslaugas transliuojančioji organizacija naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga, taip pat prie šių paslaugų naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos (nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pvz., tapdami abonentais). 17. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu. 18. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija). 19.
19Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje. 20. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ar ir (ir ar) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija. 21. Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų. 22. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas – asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas. 23. Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją. 24. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos. 25.
25Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo. 26. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo. 27. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo. 28. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) – kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą arba teisę į kompensaciją. 29.
29Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai. 30. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. 31. Kultūros paveldo įstaiga – biblioteka, muziejus, archyvas (įskaitant viešai prieinamą visuomeninio transliuotojo archyvą), kino ar garso paveldo įstaiga, kurie yra viešai prieinami. 32. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. 33. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui. 34. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje.
Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje. 35. Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais. 36.
36Neįgalusis naudos gavėjas – aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti. 37. Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią. 38. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka. 39. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą. 40. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos. 41.
41Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose. 42. Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo. 43. Retransliavimo paslaugos – visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų perdavimas visuomenei tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė programų transliacija, nepriklausomai nuo techninių ir programinių perdavimo priemonių, jeigu pirminė transliacija nėra vykdoma internetu, o programas perduoda ne ta transliuojančioji organizacija, kuri vykdo pirminę transliaciją, ją prižiūri ir prisiima atsakomybę už ją. Programų perdavimas internetu laikomas retransliavimo paslauga, jeigu naudojant interneto prieigos paslaugas, kaip jos apibrėžiamos 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 2 straipsnio antrosios pastraipos 2 punkte, programos yra perduodamos retransliuotojo administruojamoje aplinkoje, kurioje jis teikia saugias programų perdavimo paslaugas teisėtą prieigą turintiems naudotojams. 44.
44Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų paslaugos teikėjo administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo (pvz., interaktyvios televizijos atidėto ar sustabdyto žiūrėjimo paslaugos). 45. Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys retransliavimo paslaugas. 46. Signalų skleidėjas – retransliuotojas, kuris perduoda savo naudotojams radijo ir (ar) televizijos programos signalus, jam tiesiogiai perduodamus transliuojančiosios organizacijos, taip suteikdamas visuomenei prieigą prie programų signalų ir sudarydamas jai galimybę žiūrėti programas ar jų klausytis. 47. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės. 48. Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. 49. Tekstų ir duomenų gavyba – automatizuotas skaitmeninės formos tekstų ir duomenų analizės metodas, kuriuo gaunama informacija. 50.
50Tiesioginis signalų perdavimas – techninis programų signalų perdavimo procesas, kai transliuojančioji organizacija perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programų signalus kitai organizacijai, išskyrus transliuojančiąją organizaciją, nesuteikdama visuomenei prieigos prie perduodamų programų signalų. 51. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti. 52. Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurie rengia ir transliuoja, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programas programų rengimas ir transliacija, taip pat retransliuotojas kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo radijo laidas ir (ar) televizijos programas. 53. Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme apibrėžtą informacinės visuomenės paslaugą, kurių pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį naudotojų įkeliamų autorių teisių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos jie tvarko ir reklamuoja tiesioginiais ar netiesioginiais pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei.
Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais nelaikomi ne pelno internetinės enciklopedijos, ne pelno švietimo ir mokslinių duomenų saugyklos, atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo ir dalijimosi platformos paslaugų teikėjai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat elektroninės prekyvietės ir verslo įmonių viena kitoms teikiamos debesijos paslaugos ir debesijos paslaugos, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė įkelti savo turinį savoms reikmėms, teikėjai. 54. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur kurioje tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. 55. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais girdimų, išskyrus transliaciją. 56.
56Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur kurioje dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinėms transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams (transliuojančiosioms organizacijoms ir signalų skleidėjams), kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių radijo ir (ar) televizijos kabelinės retransliacijos operatoriams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros jų laidos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
Papildyti 5 straipsnį 7 punktu:
„7) bet kokia medžiaga, gauta atgaminus vaizduojamąjį meno kūrinį nustojus galioti autorių teisių į tą kūrinį terminui, išskyrus atvejus, kai po atgaminimo gauta medžiaga yra originali (autoriaus, atgaminančio kūrinį, intelektinis kūrinys).“
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas.“
2Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų Aaudiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio nuomą panaudojimo būdą. Šį atlyginimą moka fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti naudoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis audiovizualinių kūrinių bendraautoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą) ir neperleidžiama (audiovizualinių kūrinių bendraautoriai negali perduoti teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).
Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamą prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“
Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Kilmės šalies principo taikymas internetinėms transliavimo paslaugoms
1Kai transliuojančiosios organizacijos teikia internetines transliavimo paslaugas, laikoma, kad kūriniai viešai paskelbiami ir padaromi viešai prieinami visuomenei teikiant radijo ir (ar) televizijos programas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taip pat atgaminami, kiek tai yra būtina teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos buveinė. 2.
2Kilmės šalies principas taikomas tik radijo programoms ar jų laidoms ir toms atskiroms televizijos programų programoms ar jų laidoms, kurios yra naujienų ir aktualijų programos ar jų laidos arba vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos ar jų laidos. Vien savo lėšomis finansuotomis transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programomis ar jų laidomis laikomos tokios programos ar jų laidos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos savo ar viešosiomis lėšomis, išskyrus iš nepriklausomų gamintojų užsakytas programas ar jų laidas ir bendros gamybos programas ar jų laidas. 3. Kilmės šalies principas netaikomas sporto renginių televizijos transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams.“
Papildyti Įstatymą 15² straipsniu:
„15² straipsnis. Programų perdavimas tiesioginio signalų perdavimo būdu
Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Citavimas Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant padarymą be kita ko, padaryti viešai prieinamos prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“
Papildyti Įstatymą 21¹straipsniu:
„21¹ straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai, parodijai ar pastišui
Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje.
Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti mokinių besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 22¹ straipsniu:
„22¹ straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais
1Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą.
Kūrinių kopijos saugomos užtikrinant tekstų ir duomenų naudojimo ir (ar) platinimo ribojimus ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. 2. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų ir duomenų bazių, kuriuose saugomi kūriniai, saugumą ir vientisumą. 3. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.“
Papildyti Įstatymą 22² straipsniu:
„22² straipsnis. Kūrinių naudojimas tekstų ir duomenų gavybos tikslais
1Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tuos kūrinius.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Kūrinių panaudojimas bibliotekų, mokymo įstaigų, muziejų, archyvų kultūros paveldo įstaigų fondams ir kolekcijoms išsaugoti
1.
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose esančius kūrinius, išskyrus kompiuterių tinklais (internete) paskelbtus kūrinius, tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame straipsnyje nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję. 2. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką, numatančią keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1563.“
1Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Negalioja sutartys Sutarčių sąlygos, trukdančios atlikti šio straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalyje dalyse nurodytus veiksmus, yra niekinės ir negalioja.“
2.
Papildyti 32 straipsnį 5, 6, 7 ir 8 dalimis:
„5. Švietimo įstaigos be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo, tačiau nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, gali atgaminti ir padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) duomenų bazę tam, kad jos skaitmeninės kopijos būtų naudojamos tik kaip pavyzdys mokymo tikslais su sąlyga, kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. 6. Kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančias duomenų bazes bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje duomenų bazių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina joms išsaugoti. 7. Mokslinių tyrimų organizacijos ir kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti duomenų bazes tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų, kuriuose priglobtos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. 8.
8Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šioje dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.“
Papildyti 40 straipsnį 4 dalimi:
„4. Pasibaigus autorinės sutarties galiojimo terminui, autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas jo kūrinys (pvz., publicistikos (žurnalistinis) ar fotografijos kūrinys).“
Papildyti Įstatymą 40¹ straipsniu:
„40¹ straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas
1Autoriai kartą per metus jų prašymu turi teisę gauti naujausią, aktualią ir išsamią rašytinę informaciją iš šalių, kurioms autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, apie jų sukurtų kūrinių panaudojimą, įskaitant duomenis apie jų panaudojimo būdus, pajamas, gautas už kūrinių panaudojimą, ir priklausantį atlygį. 2. Pareiga teikti informaciją taip pat taikoma, kai autoriai su prašymu kreipiasi į sublicencijos turėtojus dėl papildomos informacijos, kai yra suteiktos sublicencijos ir pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis neturi visos reikalingos informacijos. Bet koks prašymas suteikti informaciją sublicencijų turėtojams gali būti pateikiamas tiesiogiai arba per sutartį su autoriumi sudariusią šalį. Kai paprašoma papildomos informacijos, pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis suteikia informaciją apie tuos sublicencijų turėtojus. 3.
3Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:
1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos) narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį ir taikomos joje nustatytos skaidrumo taisyklės;
4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 40² straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:
a) ar autoriaus įnašas turėjo tiesioginės įtakos bendrai kūrinio komercinei sėkmei;
b) ar autoriaus įnašas galėjo būti pakeistas kito autoriaus įnašu, nedarant poveikio kūrinio komercinei sėkmei. 4. Jeigu nesutariama dėl informacijos teikimo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytais atvejais, bet kuri iš sutarties šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminiais ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. 5. Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į informaciją, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, yra niekinės ir negalioja. 6. Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises ar kitai informaciją teikiančiai šaliai, susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.“
Papildyti Įstatymą 40² straipsniu:
„40² straipsnis. Teisė reikalauti papildomo atlyginimo
1Autorius turi teisę reikalauti iš šalies, su kuria sudarė sutartį dėl jo teisių naudojimo, ar šios šalies teisių perėmėjo papildomo atlyginimo už konkretų kūrinio naudojimo būdą, kai iš pradžių sutartimi sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginus su visomis vėlesnėmis susijusiomis pajamomis. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:
1) autorių sutartims su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) sutartims, kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) sutartims, kuriose numatytas atlygis yra tiesiogiai susietas su pelnu arba pajamomis, gaunamomis iš kūrinio panaudojimo;
4) kai dėl kūrinio sukūrimo ne pats autorius, o autoriui atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) yra sudariusi sutartį su kita šalimi, kuri yra naudotojo interesams atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga). 3.
3Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į papildomą atlyginimą, yra niekinės ir negalioja. 4. Jeigu autoriai nesutaria su kitomis autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių šalimis dėl teisės į papildomą autorinį atlyginimą, bet kuri iš šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminiais ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.“
Papildyti Įstatymą 40³ straipsniu:
„40³ straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas
1Autorius turi teisę nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises ar suteikė išimtinę licenciją, arba pakeisti sutartį peržiūrėjęs perduodamų autorinių turtinių teisių apimtį ar atsisakęs išimtinio licencijos pobūdžio, jeigu kūrinys yra nenaudojamas esant visoms šioms sąlygoms:
1) po sutarties sudarymo praėjo ne mažiau kaip 3 metai;
2) autorius kreipėsi į kitą sutarties šalį su prašymu pradėti naudoti kūrinį ir nustatė ne trumpesnį kaip vienų metų terminą pradėti naudoti kūrinį;
3) per nustatytą terminą kita sutarties šalis nepradėjo naudoti kūrinio ir nepateikė autoriui jokių objektyvių priežasčių, kodėl kūrinys nebuvo pradėtas naudoti. 2.
2Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiomis aplinkybėms:
1) kai autoriaus įnašas kūrinio visumai nėra reikšmingas, kaip tai numatyta šio Įstatymo 40¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte;
2) esant kitam sutartiniam apribojimui, neleidžiančiam naudoti kūrinį;
3) kai kūriniu nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias autorius arba atlikėjas gali ištaisyti;
4) kai kūrinys susijęs su daugiau kaip vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį;
5) kai autorius suteikė arba perleido turtines teises į ankstesnį kūrinį audiovizualinio kūrinio gamybai;
6) kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas. 3. Sutarties šalims leidžiama autorinėje sutartyje, autorinėje licencinėje sutartyje ar sutartyje dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar suteikimo susitarti netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.“
1Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Jos Kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės turi būti pateikiamos laikantis Lietuvos Respublikos vartotojų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų įstatymo reikalavimų.
Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais (internete), teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.“
2Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.“
Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį:
3Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius. 23 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Papildyti 48 straipsnį 4 dalimi:
„4. Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
Papildyti 51 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio Įstatymo 15¹ ir 15²straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir gretutinių teisių objektų naudojimui.“
Papildyti 53 straipsnį 8 dalimi: „8.
Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Autorinio Aatlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.“
1Pripažinti netekusiu galios 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas;
2Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kabelinės retransliacijos operatoriai Retransliuotojai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.“
Papildyti Įstatymą 57¹ straipsniu:
„57¹ straipsnis. Elektroninės spaudos leidėjų teisės
1.
Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:
1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;
2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai:
1) atskiri naudotojai naudoja elektroninius spaudos leidinius privačiais ar nekomerciniais tikslais;
2) įterpiami hipersaitai;
3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;
4) elektroniniai spaudos leidiniai pirmą kartą paskelbti iki 2019 m. birželio 6 d. 3. Naudojimasis šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis negali pažeisti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių (toliau šiame straipsnyje – saugomos teisės), susijusių su saugomų teisių objektais, įtrauktais į elektroninį spaudos leidinį. 4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės negali būti pagrindas siekiant neleisti:
1) saugomų teisių subjektams naudoti savo saugomų teisių objektus, nepriklausomai nuo elektroninio spaudos leidinio, į kurį jie yra įtraukti;
2) kitiems naudotojams naudotis saugomų teisių objektu, kai saugomų teisių objektas įtraukiamas į elektroninį spaudos leidinį remiantis neišimtine licencija;
3) naudotis saugomų teisių objektais, kai saugomų teisių galiojimo terminas jau pasibaigė. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisėms mutatis mutandis taikomi šio Įstatymo 22¹, 22², 23 ir 89–96 straipsniai. 6.
6Elektroninės spaudos leidėjai privalo užtikrinti, kad į elektroninius spaudos leidinius įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias elektroninės spaudos leidėjai gauna už tai, kad elektroninius spaudos leidinius naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Jeigu elektroninės spaudos leidėjas ir į elektroninį spaudos leidinį įtrauktų kūrinių autorius dėl pajamų dalies nesutaria kitaip, pajamos padalijamos į lygias dalis.“
1Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti ją taip:
„1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jei jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, elektroninį spaudos leidinį, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) atgaminti gretutinių teisių objektą bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, nuolat esantį kultūros paveldo įstaigos fonde ar kolekcijoje, išskyrus gretutinių teisių objektą, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, kai gretutinių teisių objekto kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame punkte nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais. Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;“. 3. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) karikatūrai, ar parodijai ar pastišui sukurti;“. 4. Papildyti 58 straipsnio 1 dalį 14 ir 15 punktais:
„14) citavimo (kritikos ar apžvalgos) tikslais kitame autorių ar gretutinių teisių objekte atgaminti ir viešai paskelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto gretutinių teisių objekto dalį, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto;
15) gretutinių turtinių teisių apribojimams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 22¹, 22² ir 23 straipsnių nuostatos.“
5Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją retransliavimą įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.“
1Papildyti 59 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus 2 metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas.
Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo tų metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 dienos. Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.“
Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 5, 6 ir 7 punktais:
„5) duomenų bazė švietimo įstaigų perkeliama ar naujai panaudojama tam, kad jos skaitmeninė kopija būtų naudojama tik mokymo iliustracijoms su sąlyga, kad nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, ir kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
6) duomenų bazė mokslinių tyrimų organizacijų ir kultūros paveldo įstaigų perkeliama tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Sui generis teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterio tinklų, kuriuose saugomos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
7) duomenų bazė perkeliama tekstų ir duomenų gavybos tikslais.
Perkelta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šis turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai sui generis teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodė, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.“
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis
1.
Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);
4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;
5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);
6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;
7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;
8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;
9) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;
10) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse. 2.
2Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
2) atlyginimo už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimą, retransliavimo paslaugas ar kitokį viešą paskelbimą transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką) surinkimui;
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui, kai jį vykdo signalų skleidėjai;
4) kūrinių atgaminimui kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) surinkimui;
5) kompensacinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudai panaudą bibliotekose surinkimui;
6) kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą atgaminimas atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimui;
7) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas. 3. Tuo atveju, kai Kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinį kūrinio ar gretutinių teisių objektą objekto retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises.
Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų ar signalų skleidėjų įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šioje dalyje nurodytas teises išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliavimą, pateikdamas pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinį laisvos formos prašymą sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo.
Jeigu per trejų metų laikotarpį teisių subjektas nepasirenka kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri bus įgaliota administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją, tokią įgaliotą kolektyvinio administravimo organizaciją skiria Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos transliuojančiosios organizacijos retransliavimo paslaugų teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepaisant to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų. Kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliuotojai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti transliuojančiųjų organizacijų transliacijas suteikimo, tokios derybos turi būti vedamos sąžiningai. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, skaidrumo, teisėtumo ir protingumo principais. Jeigu derybų metu šalims nepavyksta susitarti dėl licencinės sutarties sąlygų ir (ar) atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl licencinės sutarties sudarymo.“
Įstatymo papildymas 65¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 65¹ straipsniu:
„65¹ straipsnis. Išplėstinis kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
1Išplėstinė licencija – licencija, taikoma šiame straipsnyje numatytais atvejais tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo. 2. Išplėstinės licencijos gali būti teikiamos tik šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriems taikomas šio Įstatymo 97 straipsnis ir kurie šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka yra pripažinti kūriniais, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimui, platinimui, viešam paskelbimui ar jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
2) fotografijos kūrinių, tapybos, grafikos, taikomosios dailės ir kitų dailės kūrinių, iliustracijų, brėžinių, eskizų ir kitų vizualiojo meno kūrinių atgaminimui, platinimui, adaptavimui, viešam rodymui, viešam paskelbimui ir jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
3) transliacijoms reikalingų muzikos kūrinių, muzikos ir kitų atlikimų įrašų, fonogramų atgaminimui įrašuose archyvavimo tikslais, kai tokie įrašai saugomi ilgiau negu 30 dienų;
4) dailės kūrinių viešam rodymui. 3.
3Išplėstines licencijas gali teikti kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažintos pakankamai atstovaujančiomis atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių subjektams ir teisėms, kurioms taikoma išplėstinė licencija. Kolektyvinio administravimo organizacija gali būti pripažinta pakankamai atstovaujančia, jeigu ji turi didžiausią skaičių narių, esančių atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių turėtojais, arba jeigu ji yra vienintelė, kuri administruoja teises į atitinkamo tipo kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 4. Išplėstinės licencijos gali būti tik neišimtinės licencijos. Išplėstinės licencijos galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį. 5. Išplėstinė licencija užtikrina tokias pačias sąlygas visiems teisių turėtojams, įskaitant Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių teisių subjektus, kurių kūriniai ar gretutinių teisių objektai naudojami tokios licencijos pagrindu, ir užtikrina tas pačias teises, numatytas šio Įstatymo 71 straipsnyje. 6. Išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teisių, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą. Pranešime turi būti nurodoma, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimų autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises, ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus. 7.
7Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių subjekto prašymo gavimo dienos, įvertina teisių subjekto pateiktą prašymą ir imasi veiksmų nustoti administruoti kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, nurodytą pranešime, pagal išplėstinę licenciją. Kolektyvinio administravimo organizacija apie tai atskirais pranešimais informuoja:
1) teisių subjektą, pateikusį prašymą;
2) naudotoją, kad jam yra nustojama teikti atitinkama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdų išplėstinė licencija, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, ir kad naudotojas dėl tolesnio naudojimo turi tartis su teisių subjektu. 8. Naudotojas, gavęs kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nutraukia pranešime nurodytą naudojimą per pranešime nustatytą terminą, jeigu po pranešimo gavimo dienos negavo leidimo toliau naudoti iš paties teisių subjekto. Veiksmai, kuriuos naudotojas atliko iki pranešime nurodyto termino, nuo kurio licencija yra nustojama teikti, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, laikomi teisėtais ir nesukelia jam neigiamų padarinių. 9. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal išplėstinę licenciją, suteiktą iki administravimo teisės panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 72⁷, 72⁸, 72⁹, 72¹⁵, 72¹⁷, 72²⁴ ir 72²⁷ straipsniuose, lieka galioti iki teisės administruoti panaikinimo ar teisės administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo. 10.
10Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti išplėstines licencijas, savo interneto svetainėje turi skelbti informaciją apie:
1) išduotas išplėstines licencijas likus 14 dienų iki licencijos įsigaliojimo, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, naudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;
2) šio straipsnio 6 dalyje nurodytą teisių subjektams suteikiamą teisę prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.“
Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms.“
Pakeisti 70 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) kolektyvinio administravimo narių registraciją, jų duomenų kaupimą ir nuolatinį atnaujinimą laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Asmens Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.“
Pakeisti 72⁹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti.
Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurias kuriuos naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis.“
Pakeisti 72¹⁰ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame Civiliniame kodekse numatyti senaties terminai.“
Pakeisti 72¹² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „2.
Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, o prašymą suteikti išplėstines licencijas – ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal laikantis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintą licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas), tvirtinamą kolektyvinio administravimo organizacijos laikantis šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų. Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.“
Pakeisti 72¹³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72¹³ straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai
1.
Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse). 2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti, inter alia, atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę į kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą teikiant internetines transliavimo paslaugas turi būti pagrįsti papildomai atsižvelgiant į kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo intensyvumą, paslaugų, kuriose naudojami kūriniai ir gretutinių teisių objektai, savybes, įskaitant prieigos prie turinio, įtraukto į paslaugas, trukmę, auditoriją, įskaitant nacionalinę auditoriją ir užsienio auditoriją (įvertinus, ar turinys kreipiamas į užsienio teritoriją), kalbas, kuriomis ji teikiama, tačiau neužkertant kelio apskaičiuoti mokėtiną autorinį atlyginimą pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas. 3.
3Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliacijai, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių) derybų būdu derybomis. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl šioje dalyje išvardytų teisių teisių į kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliaciją, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką , prašydama su prašymu tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.“
Pakeisti 72³⁰ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo šio Įstatymo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija). 2.
2Komisija sprendžia:
1) turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojų ginčus su autorių teisių ar gretutinių teisių subjektais, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, – dėl šio Įstatymo 105 ir 106 straipsnių nuostatų taikymo;
2) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl informacijos teikimo taikant šio Įstatymo 40¹ straipsnio nuostatas;
3) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl papildomo atlyginimo taikant šio Įstatymo 40² straipsnio nuostatas;
4) Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:
a) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais – dėl šio Įstatymo 72¹², 72²² ir 72²³ straipsnių nuostatų taikymo;
b) su teisių turėtojais – dėl šio Įstatymo 72²²–72²⁶ straipsniuose numatytų nuostatų taikymo;
c) su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis – dėl šio Įstatymo 72²²–72²⁶ straipsniuose numatytų nuostatų taikymo. 3.
3Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 72²⁸ straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir jo mokėjimo tvarkos;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 72¹² straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;
7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;
8) tarpininkauja derybose dėl teisės teikti užsakomųjų vaizdo programų paslaugas siekiant užtikrinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą kompiuterių tinklais (internete).
Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 72²⁸ straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir jo mokėjimo tvarkos;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 72¹² straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 72¹³ straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;
7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;
8) tarpininkauja derybose dėl teisės teikti užsakomųjų vaizdo programų paslaugas siekiant užtikrinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą kompiuterių tinklais (internete). 4.
4Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tvirtinamą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 3–6 4–8 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tvirtinamą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą. Šiuose tvarkos aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių. 5. Komisija sudaroma dvejiems 2 metams iš 7 narių. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų 3 metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip trejų 3 metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį. 6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių darbas Komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių darbo apmokėjimo atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 7. Komisijos sprendimai dėl kolektyvinio administravimo ginčų ir tarpininkavimo derybose pateikti pasiūlymai neatima iš ginčo ar derybų šalių teisės kreiptis į teismą.“
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-1758, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k.
2018-20739
Pakeisti 72³¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinio administravimo subjektai, šiame skyriuje nustatytais tikslais tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Asmens Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame skyriuje numatytų reikalavimų.“
1Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 20¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 22¹, 22², 23, 25 straipsnyje, 27 straipsniuose straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9, 15 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.“
2Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.
Ši dalis netaikoma autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimams, numatytiems šio Įstatymo 22¹, 22², 23 straipsniuose, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 63 straipsnio 1 dalyje.“
1Pakeisti 78 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl privalomų nurodymų taikymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis.“
2Papildyti 78 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas, išskyrus sprendimus taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams dinaminio blokavimo atveju. Šioje dalyje dinaminiu blokavimu laikomas nurodymas blokuoti interneto prieigos paslaugų teikėjams esamus ir būsimus interneto domeno vardus, identifikuojančius interneto svetaines, kurios naudojamos neteisėtai viešai paskelbti autorių teisių saugomą turinį (t. y. interneto svetainių esamas ir būsimas kopijas).
Laikoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sankcija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimui taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams galioja ir vėlesniems komisijos sprendimams taikyti dinaminį blokavimą. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodytas interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai).“
3Buvusias 78 straipsnio 9–13 dalis laikyti atitinkamai 10–14 dalimis. 44 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.“
Pakeisti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „87 straipsnis.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato atitinkamai Administracinių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.“
1Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos viešai prieinamų bibliotekų, muziejų, archyvų, kino ir (ar) garso paveldo įstaigų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos) kultūros paveldo įstaigų kolekcijose;
2) audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems kultūros, švietimo ir mokslo paveldo įstaigų kolekcijose;
3) iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas).“ 2.
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kūriniams ir fonogramoms, kurie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ar visuomeninės transliuojančiosios organizacijos paveldo įstaigos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje;“. 47 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo paveldo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.“
Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra įsteigta kultūros, švietimo ar mokslo paveldo įstaiga arba visuomeninė transliuojančioji organizacija, kurios teisių turėtojų leidimu yra suteikusios neišleistam ir (ar) netransliuotam kūriniui ar fonogramai viešą prieigą.“
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis.
Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas
1Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – atsakinga nacionalinė įstaiga), kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamų duomenų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija registruojami šie duomenys:
1) atsakinga nacionalinė įstaiga (pavadinimas ir kontaktinė informacija);
2) teisių turėtojų paieškos, po kurios buvo padaryta nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojo išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, rezultatai;
3) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio pavadinimas arba trumpas aprašymas, jeigu nėra pavadinimo, ir pobūdis (rašytinis kūrinys, audiovizualinis kūrinys ar fonograma);
4) autorius (bendraautoriai), atlikėjas (atlikėjų kolektyvas), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos gamintojas, leidėjas (jeigu tokia informacija nurodyta kūrinyje ar fonogramoje);
5) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojas (pavadinimas ir kontaktinė informacija);
6) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimo būdai;
7) informacija apie nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimą. 3.
3Atsakingai nacionalinei įstaigai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis. 4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.“
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą).
Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įstaigai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.“
Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas.
Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – dvejiems 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Darbas ekspertų komisijoje Ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą VIII skyriumi:
KŪRINIAI, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ OBJEKTAI, KURIAIS NEBEPREKIAUJAMA, IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS 97 straipsnis. Objektai, kuriems taikomos kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos 1.
Kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų, kuriais nebeprekiaujama (toliau šiame skyriuje – kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama), naudojimo sąlygos taikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems visų rūšių kūriniams, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektams (toliau – kūriniai ar kiti objektai), kurių teisinės apsaugos terminai nėra pasibaigę (įskaitant neišleistus kūrinius ar kitus objektus, taip pat kūrinius ar kitus objektus, kurie niekada nebuvo viešoje prekyboje), jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka jie yra pripažinti kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama. Šiame skyriuje neišleistas kūrinys ar kitas objektas – kūrinys ar kitas objektas, kuris niekada nebuvo atskirai visas išspausdintas ar kitaip viešai paskelbtas. 2. Kūrinys ar kitas objektas įgyja kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus jų prieinamumo viešoje prekyboje patikrą (toliau šiame skyriuje – patikra) ir patikros rezultatus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kūrinys ar kitas objektas visuomenei nėra prieinamas viešoje prekyboje, paviešinus šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Laikoma, kad kūrinys ar kitas objektas nuolat yra kultūros paveldo įstaigos fondo rinkiniuose ar kolekcijose, kai kultūros paveldo įstaigai jis priklauso nuosavybės teise ar yra perduotas patikėjimo teise. 4.
4Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos netaikomos kultūros paveldo įstaigų fonduose esantiems kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, rinkiniams ar kolekcijoms, jeigu, atlikus patikrą, nustatoma, kad tokius rinkinius ar kolekcijas daugiausia sudaro:
1) kūriniai ar kiti objektai, išskyrus audiovizualinius kūrinius, kurie pirmą kartą buvo išleisti arba, jeigu išleisti nebuvo, pirmą kartą buvo transliuoti trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai yra šio Įstatymo 65¹ straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti kolektyvinio administravimo organizacija, galinti suteikti licenciją naudoti tokius kūrinius;
2) audiovizualiniai kūriniai, kurių gamintojų buveinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies piliečių kūriniai, kai, po pakankamų pastangų pagal šio Įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką atlikus patikrą, nebuvo galima nustatyti kūrinio ar kito objekto kilmės, valstybės narės ar trečiosios šalies. 5. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos taip pat netaikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems kūriniams ar kitiems objektams, kurių kopijas kultūros paveldo įstaigos daro bet kokiu formatu, ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti. 98 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojai
1Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik kultūros paveldo įstaigos, jeigu naudojami kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, yra jų fonduose. 2.
2Kultūros paveldo įstaigos, siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimu tuo atveju, kai tokiems kūriniams ar kitiems objektams taikomas autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis. 3. Asmenys, su kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, ar kontroliuoti jų naudojimą. 99 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, patikros sąlygos, tvarka ir šaltiniai
1Kultūros paveldo įstaigos nustato, ar kūriniais ar kitais objektais ar jų rinkiniais nebeprekiaujama, pagrįstai įvertindamos, ar jie yra viešoje prekyboje, atsižvelgdamos į konkretaus kūrinio ar kito objekto ar konkretaus jų rinkinio ar kolekcijos ypatybes. 2. Kultūros paveldo įstaigos atlieka kūrinių ar kitų objektų, jų rinkinių ar kolekcijų prieinamumo viešoje prekyboje vertinimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, patikrindamos atitinkamus katalogus ar duomenų bazes, kuriuose kaupiama informacija apie kūrinius, esančius viešoje prekyboje, ir kurių pavyzdinis sąrašas ir patikros tvarka nustatoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijas. 3. Kiekvieno kūrinio ar kito objekto, esančio kultūros paveldo įstaigos fonduose, atskiras vertinimas atliekamas tik tada, kai manoma, kad tai pagrįsta atsižvelgiant į turimą svarbią informaciją, prieinamumo viešoje prekyboje tikimybę ir tikėtiną sandorio kainą. 4.
4Patikra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu joje yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, nebent patikra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse laikoma pagrįsta, įskaitant atvejus, kai turima lengvai prieinama informacija, kad kūrinys buvo pirmą kartą paskelbtas kitoje valstybėje narėje tam tikra kalba. 100 straipsnis. Patikros rezultatų viešinimas
1Kultūros paveldo įstaigos, atlikusios kūrinių ar kitų objektų patikrą, kuri leidžia daryti išvadą, kad kūriniai ar kiti objektai gali būti laikomi kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama, informaciją apie patikros rezultatus ir informaciją, kokiais būdais ir sąlygomis kultūros paveldo įstaigos naudos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, atsakingai už šios informacijos viešinimą Europos Sąjungos viešame interneto portale (toliau – Europos Sąjungos portalas), administruojamame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos Sąjungos portale paskelbtą informaciją Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia ir savo administruojamoje duomenų bazėje, taip sudarydama sąlygas šios informacijos viešinimo priemonių plėtrai Lietuvos Respublikoje. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Europos Sąjungos portale ir 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje viešinamų duomenų sąrašą tvirtina ir viešinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, Europos Sąjungos portale turi būti paviešinti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų naudojimo pradžios. 4. Kūriniai ar kiti objektai, paviešinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, įgyja kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais būdais ir sąlygomis. 101 straipsnis.
101 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktas licencijas
1Kultūros paveldo įstaigos turi teisę naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pagal kolektyvinio administravimo organizacijų joms suteiktas išplėstines licencijas, kurių teikimo sąlygos ir tvarka numatyta šio Įstatymo 65¹ straipsnio nuostatose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos yra neišimtinės nekomercinės paskirties licencijos ir suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai atgaminti, platinti, viešai paskelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) tik kultūros paveldo įstaigoje nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama. 3. Šiame straipsnyje numatytos licencijos suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, Lietuvos Respublikoje ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje. 102 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos taikant autorių ar kitų turtinių teisių apribojimus
1.
Kai kultūros paveldo įstaigos neturi sąlygų gauti šio Įstatymo 65¹straipsnyje numatytos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos naudoti turimus kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, (nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, atitinkančios šio Įstatymo 65¹ straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, arba ji nevykdo tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo), kultūros paveldo įstaigos turi teisę nekomerciniais tikslais naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, juos atgaminti, platinti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete), taikydamos šio Įstatymo 19–33, 58 ir 63 straipsniuose numatytus turtinių teisių apribojimus. 2. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis gali būti naudojami tik Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiais būdais ir tokiomis sąlygomis naudojanti kūrinius ar kitus objektus kultūros paveldo įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3. Kultūros paveldo įstaiga turi užtikrinti, kad, naudojant kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, bus nurodomi, jeigu tai įmanoma, autorių ir (ar) kitų teisių subjektų vardai ir naudojami šaltiniai. 4. Kultūros paveldo įstaigos, naudodamos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir jų padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) išlaidoms padengti. 103 straipsnis. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimas 1.
Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusas bet kuriuo metu, įskaitant atvejus, kai licencija jau suteikta arba kūrinys ar kitas objektas jau pradėtas naudoti tam tikru būdu, gali būti panaikintas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (toliau šiame skyriuje – teisių turėtojas) iniciatyva. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu teisių turėtojas gali pasirinkti šiuos statuso panaikinimo būdus:
1) kultūros paveldo įstaigai pateikti prašymą panaikinti kūrinio, kuriuo nebeprekiaujama, statusą;
2) Europos Sąjungos portale inicijuoti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimą, užpildydamas bendrąją atsisakymo užklausą elektronine forma. 3.
3Teisių turėtojų prašymus panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą nagrinėja:
1) kultūros paveldo įstaiga, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal turtinių teisių apribojimą, numatytą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje; kultūros paveldo įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių turėtojo prašymo gavimo dienos, įvertina teisių turėtojų pateiktą prašymą, imasi veiksmų nutraukti kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą, nurodytą prašyme, ir apie tai informuoja teisių turėtoją;
2) kolektyvinio administravimo organizacija šio Įstatymo 65¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal licenciją, suteiktą laikantis šio Įstatymo 101 straipsnio reikalavimų;
3) tas Europos Sąjungos portalo naudotojas (kultūros paveldo įstaiga ar kolektyvinio administravimo organizacija), kuris yra registruotas portalo naudotoju Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kuriam portalo sistema pateiks pranešimą, jeigu prašymas pateiktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu. 104 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą ar vienkartinę kompensaciją panaikinus kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą
1Panaikinus šio Įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už faktinį to kūrinio ar kito objekto naudojimą. 2. Atlyginimą už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti šio Įstatymo 65¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. 3.
3Vienkartinę kompensaciją už buvusio kūrinio, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikę prašymus išmokėti šią kompensaciją. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į ekspertų komisijos, nurodytos šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, rekomendacines išvadas. 4. Kompensacija negali viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžių sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai buvusio kūrinio, kuriuo nebeprekiaujama, teisių turėtojams. Kompensacija mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šioje dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.“
Papildyti Įstatymą IX skyriumi:
TURINIO DALIJIMOSI INTERNETU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TAM TIKRO NAUDOJIMOSI KŪRINIAIS IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIS SĄLYGOS
1Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas (toliau šiame skyriuje – paslaugų teikėjas), suteikdamas visuomenei prieigą prie autorių teisių saugomų kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai, išskyrus elektroninius spaudos leidinius, duomenų bazes ir kompiuterių programas (toliau šiame skyriuje – saugomas turinys), atlieka saugomo turinio viešą paskelbimą arba padaro jį viešai prieinamą ir tam turi gauti autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, duomenų bazių ar kompiuterių programų autorius (toliau šiame skyriuje – saugomo turinio subjektas), leidimą.
Šis leidimas galioja ir turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojams, įkeliantiems saugomą turinį paslaugų teikėjų interneto svetainėse (toliau šiame skyriuje – paslaugų naudotojai), kai jie veikia ne komerciniais tikslais arba kai jų veikla neduoda didelių pajamų (pvz., kai paslaugų naudotojai įkelia mokomuosius įrašus su muzika ar vaizdu ir gauna nedaug reklamos pajamų), tačiau tik saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmams ir tik tokios apimties, kokia buvo suteikta paslaugų teikėjui. 2.
2Paslaugų teikėjai saugomo turinio subjektų prašymu turi suteikti jiems, laikydamiesi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrindami tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą, šią informaciją:
1) apie savo praktiką, kaip veikia priemonės, kurias jie taiko siekdami užtikrinti saugomo turinio neprieinamumą (pvz., technologijų tipų (jeigu tokių yra) ar kitų paslaugų teikėjų naudojamų priemonių aprašymą, informaciją apie technologijų teikėjus (trečiąsias šalis), kurių paslaugomis jie gali naudotis, vidutinį šių priemonių veiksmingumo lygį, bet kuriuos priemonių ir (arba) paslaugų pakeitimus (pvz., galimus naujinimus ar trečiųjų šalių paslaugų naudojimo pakeitimus);
2) reguliarias ir tikslias saugomo turinio, kuriam taikomos sutartys, naudojimo ataskaitas, kai paslaugų teikėjai ir saugomo turinio subjektai yra sudarę licencines sutartis. 3. Paslaugų teikėjai savo nuostatuose ir naudojimosi savo interneto svetainėmis sąlygų apraše turi pranešti paslaugų naudotojams, kad jie gali naudotis saugomu turiniu, kuriam taikomi šiame Įstatyme numatyti autorių turtinių teisių ar gretutinių teisių apribojimai. 4. Paslaugų teikėjai, teikdami šio Įstatymo šiame ir 106 straipsniuose reglamentuojamas paslaugas ir atlikdami paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, neturi bendros prievolės stebėti informaciją, kurią paslaugų teikėjai saugo, tvarko ir reklamuoja. 5. Paslaugų teikėjai nustato ir savo interneto svetainėse paskelbia tvarką apie prieigos prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, apribojimą ar panaikinimą, tokio saugomo turinio pašalinimą iš savo interneto svetainių ir prieigos prie tokio saugomo turinio grąžinimą į savo interneto svetaines. 6.
6Paslaugų teikėjai savo veikloje vadovaujasi Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytais veiklos reguliavimo principais, taip pat bendradarbiauja su saugomo turinio subjektais. 106 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybė
1Paslaugų teikėjai atsako už neteisėtus saugomo turinio viešo paskelbimo ar jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, jeigu leidimas, numatytas šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje, nesuteikiamas. 2. Paslaugų teikėjams atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) vadovaudamiesi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais, dėjo geriausias pastangas užtikrinti, kad saugomas turinys būtų neprieinamas, kai saugomo turinio subjektai pateikė paslaugų teikėjams aktualios ir būtinos informacijos apie saugomą turinį jo neprieinamumui užtikrinti;
3) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą ir šį turinį tiksliai identifikuojantį pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šios dalies 2 punkto reikalavimus. Pakankamai pagrįstu ir tiksliu pranešimu laikomas toks pranešimas, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių pranešimo teikėjas tą turinį laiko neteisėtu, aiškiai nurodoma to turinio vieta, ir toks, kad paslaugų teikėjai galėtų priimti pateikta informacija pagrįstą ir nuodugniai apsvarstytą sprendimą dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma dėl to, ar tas turinys laikytinas neteisėtu ir dėl to turėtų būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo. 3.
3Vertinant, ar paslaugų teikėjai vadovavosi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais ir ėmėsi visų šio straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, vadovaujamasi proporcingumo principu ir atsižvelgiama į:
1) paslaugos pobūdį, auditoriją ir apimtį;
2) saugomo turinio, kurį įkėlė paslaugų naudotojai, tipą;
3) tinkamų ir veiksmingų priemonių prieinamumą paslaugų teikėjams ir tų priemonių sąnaudas. 4. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių paslaugos viešai prieinamos Europos Sąjungos rinkoje trumpiau negu 3 metus ir kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 milijonų eurų, apskaičiuota remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB (20) dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (toliau šiame straipsnyje – nauji paslaugų teikėjai), jeigu nauji paslaugų teikėjai įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės. 5.
5Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių vidutinis mėnesinis pavienių lankytojų skaičius viršija 5 milijonus, skaičiuojant pagal ankstesnių kalendorinių metų duomenis, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. 6. Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalys netaikomos paslaugų teikėjams, kurių pagrindinis tikslas – dalyvauti vykdant autorių teisių ar gretutinių teisių objektų neteisėto naudojimo veiklą arba ją palengvinti, tai nustatoma taikant šio Įstatymo 78 straipsnio 6 dalį. 107 straipsnis. Ginčų sprendimas
1Paslaugų teikėjai turi nustatyti ir viešai paskelbti veiksmingo ir operatyvaus ginčų dėl prieigos prie paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio panaikinimo ar jo pašalinimo (toliau šiame straipsnyje – ginčas) nagrinėjimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi paslaugų naudotojų prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės, taip pat nustatoma, kad paslaugų naudotojų skundai nagrinėjami nedelsiant. Šiose taisyklėse gali būti nustatomos sankcijos saugomo turinio subjektams, kurie piktnaudžiauja automatinio turinio atpažinimo technologijomis ar teikia piktavališkus ar nepagrįstus skundus. 2.
2Saugomo turinio subjektai per paslaugų teikėjo nustatytą terminą turi atsakyti į paslaugų naudotojų skundus, gautus per paslaugų teikėjus, ir tinkamai pagrįsti savo prašymus pašalinti saugomą turinį ar apriboti prieigą prie jo, nurodydami prašymo priežastis. Saugomo turinio subjektai turi peržiūrėti saugomą turinį, dėl kurio pašalinimo ar prieigos prie jo apribojimo ar pašalinimo naudotojas teikia skundą, ir užtikrinti, kad tokią peržiūrą vykdo žmogus. Kai saugomo turinio subjektas per paslaugų teikėjo nustatytą terminą atsiliepia į skundą, tačiau paslaugų naudotojas nesutinka su saugomo turinio subjekto sprendimu, saugomo turinio subjektas gali imtis veiksmų dėl ginčo sprendimo. Kol vyksta ginčas, paslaugų teikėjas apriboja prieigą prie ginčijamo saugomo turinio. 3. Ginčus tarp saugomo turinio subjektų ir paslaugų naudotojų ne teismo tvarka nagrinėja Komisija šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo šalys taip pat gali pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminiais ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. 4. Šis straipsnis taikomas paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
11993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 134). 2. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459). 3. 2001 m. gegužės 22 d.
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230). 4. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 240). 5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 32). 6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 376, p. 28). 7. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 372, p. 12). 8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 111, p. 16). 9. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1). 10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5). 11. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL 2014 L 84, p. 72). 12. 2017 m. rugsėjo 13 d.
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių konformacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2017 L 242, p. 6). 13. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (OL 2017 L 242, p. 1). 14. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB. 15. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB.“
1Šis įstatymas, išskyrus 18 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 18 straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d. 3.
3Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant internetines transliavimo paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2023 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2023 m. birželio 7 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2025 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2025 m. birželio 7 d. 5. Šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl licencinių sutarčių sudarymo, kai kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas arba jų padarymas viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas yra privalomai kolektyviai administruojamas, taikomos nuo 2023 m. gegužės 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹²,72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹, 65¹ STRAIPSNIAIS, VIII IR IX SKYRIAIS įSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (toliau – Įstatymas) 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹, 65¹ straipsniais, VIII ir IX skyriais, įstatymo projekto (toliau – Projektas) parengimą lėmusios priežastys: 1.1. 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (toliau – Direktyva 789). Direktyvos 789 nuostatomis padedama plėtoti tarpvalstybinę prieigą prie televizijos ir radijo programų. Direktyva 789 įsigaliojo 2019 m. birželio 6 d., jos nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2021 m. birželio 7 d. 1.2. 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (toliau – Direktyva 790).
Atsižvelgiant į technologijų pokyčius bei būdus, kuriais naudotojai pasiekia turinį internete, Direktyva 790 atnaujintos autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklės sukuriant išsamią aiškesnių ir skaitmeniniam amžiui pritaikytų taisyklių sistemą, kuri padėtų ginti autorių teisių saugomą medžiagą ir būtų naudinga autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams, leidėjams, paslaugų teikėjams ir naudotojams. Direktyva įsigaliojo 2019 m. birželio 6 d., jos nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2021 m. birželio 7 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė ir rengėja Kultūros ministerija. Projektui parengti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 498 „Dėl darbo grupės sudarymo“ iš įvairių suinteresuotų autorių teisių ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų ir susijusių sektorių asociacijų atstovų sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovė kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, nuo 2021 m. – kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius). Darbo grupės rezultatus apibendrino ir konkrečius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimus parengė Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupė (grupės vadovas Deividas Velkas, tel. 8 608 45993, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Įstatymas nereglamentuoja Direktyva 789 koordinuojamų naujų sričių: 1) internetinių transliavimo paslaugų (kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, norėdamos įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, pavyzdžiui, vienalaikio transliavimo arba laidų įrašų peržiūros paslaugas); 2) retransliavimo paslaugų, nepriklausomai nuo technologinių priemonių ar būdų; 3) tiesioginio signalų perdavimo paslaugų (tai būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas visuomenei ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei belaidžio ryšio priemonėmis, o siųsdami savo programas signalų skleidėjams, kurie jas perduoda visuomenei). Šiuo metu reglamentuojamas tik kabelinis retransliavimas (žr. sąvokas Įstatymo 2 straipsnio 16 ir 17 dalyse). Retransliavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, tačiau šią sąvoką apimančių naujų elementų reglamentavimas Įstatyme yra būtinas. Viena vertus, retransliavimo sąvoka, numatyta Visuomenės informavimo įstatyme, nors ir apima Direktyvos 789 numatomą reguliavimą, yra išreikšta implicitiškai. Kita vertus, Direktyvoje 789 pateiktas retransliavimo turinys pasižymi specifiškumu, būdingu ne apskritai retransliavimo, kaip objektyvaus proceso – informacijos perdavimo būdo – reguliavimui, tačiau kaip šio proceso subjektyvioji pusė, t. y. kaip vienas iš kūrinio ar gretutinių teisių objekto viešo paskelbimo būdų, kuriam taikomos specialios naudojimo taisyklės. 3.2. Įstatymo 22, 23, 32, 58 ir 63 straipsniuose įtvirtintų turtinių teisių apribojimų apimtis naudojimui mokymo ir švietimo tikslais bei naudojimui kultūros paveldo išsaugojimo tikslais nepritaikyta naudojimui internete, todėl minėtuose Įstatymo nuostatose yra išplečiami ir modernizuojami turtinių teisių apribojimai (žr. Projekto 11, 16, 27 ir 29 straipsnius).
Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais ir tekstų ir duomenų gavybos kitais tikslais Įstatyme visai nereglamentuojama. 3.3. Įstatymas nenumato teisinio režimo kūriniams ar kitiems objektams, kuriais nebeprekiaujama (tai autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai, nuolat saugomi bibliotekų, muziejų, archyvų fonduose ar kolekcijose, kurių viešojoje prekyboje nebėra ar kurie nebuvo skirti tokiai prekybai). 3.4. Įstatymas nereglamentuoja Direktyva 790 aptariamų naujų teisinių santykių, susijusių su: 1) elektroninės spaudos leidėjų teisėmis; 2) turinio dalijimosi interneto paslaugų teikėjų veiksmais, naudojant saugomą turinį; 3) bendruoju principu – autoriaus ar atlikėjo teise į tinkamą ir proporcingą atlygį; 4) bendrąja autorių ar atlikėjų teise gauti informaciją apie pajamas ir atlygį; 5) autorių ar atlikėjų teise pakeisti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas; 6) autorių ar atlikėjų teise į alternatyvų ginčų sprendimą. Įstatyme tiesiogiai ir aiškiai nenustatytas bendrasis principas autoriui ar atlikėjui gauti tinkamą ir proporcingą atlygį už perduotas teises ar tam tikrus naudojimo būdus, nors tokio principo įgyvendinimo nuostatos ir numatomos (žr.
Įstatymo nuostatas, susijusias su turtinėmis autorių teisėmis į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas (9 straipsnio 2 dalis), teise į tam tikrą atlygį (11 straipsnio 3 ir 4 dalys), teise gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą (15 straipsnio 3 dalis), teise į kompensaciją už tam tikrą naudojimą: už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai (16 straipsnio 3 dalis), už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (17 straipsnio 1 dalis), kai kūrinys atgaminamas asmeniniais tikslais (20 straipsnis), kai jis atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu (20¹ straipsnis); nuostata, kad teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius negali būti perduodamos (38 straipsnio 3 dalis); kai panaikinamas nenustatytų teisių turėtojo kūrinio statusas (96 straipsnis)). Specialiosios skaidrumo normos, šiuo metu įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 48 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 7 dalyje, yra per siauros apimties, todėl pakeičiamos bendrąja pareiga teikti informaciją autoriams ar atlikėjams (žr. Projekto 16 straipsnį). Bendroji sutarties nutraukimo ar pakeitimo teisė šiuo metu įvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštojoje knygoje (6.217 straipsnis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminė sutarties sąlyga; 6.223 straipsnis nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu).
Specialioji autoriaus teisė nutraukti sutartį įtvirtinta Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje, ji taikoma tik leidybos santykių srityje ir neapima teisės pakeisti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas. Projektu ši specialioji norma pakeičiama bendrąja norma, taikytina autoriams ir atlikėjams visose individualių teisinių santykių srityse (išskyrus darbo santykių). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Įgyvendinant Direktyvą 789: 4.1.1. Įstatymu būtų reguliuojamos naujos paslaugos – internetinės transliavimo paslaugos, retransliavimo paslaugos, tiesioginis signalų perdavimas, o šių paslaugų teikėjams nustatomas atskiras teisinis režimas (žr. Projekto 7, 8, 23 straipsnių, 30 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio nuostatas). Taip bus modernizuojamas televizijos ir radijo programų teikimo reglamentavimas, jį pritaikant skaitmeninei aplinkai, palengvinamas teisių įgijimas tokių paslaugų teikimui ir užtikrinamas programų prieinamumas internete tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu. 4.1.1.1. Internetinėms transliavimo paslaugoms nustatomas kilmės šalies principas (žr. Projekto 7 straipsnį). Teises, reikalingas norint įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikės įgyti tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos buveinė, o ne visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas. Licencijos mokestis, kurį transliuotojai moka teisių turėtojams, turės atitikti programų auditoriją (žr. Projekto 37 straipsnį).
Projekto 37 straipsnį). Kilmės šalies principas bus taikomas transliuotojų teikiamoms internetinėms paslaugoms, kuriomis suteikiama prieiga prie programų, transliuojamų tradiciniu būdu (vienalaikiam transliavimui ar laidų įrašų peržiūros paslaugoms), ir perduodant turinį, kuris praturtina, išplečia ar papildo transliuojamas programas (įskaitant vaizdo anonsus ar papildomą medžiagą apie tai, kaip buvo filmuojama); taikomas visoms radijo programoms ir tam tikroms televizijos programoms – naujienų ir aktualijų programoms ir vien pačių transliuojančiųjų organizacijų finansuotoms laidoms. Kilmės šalies principas nebus taikomas užsakomųjų vaizdo programų paslaugoms, sporto renginių transliacijoms per televiziją, televizijos produkcijai, kuri įsigyta iš trečiųjų šalių arba kurią transliuojančiųjų organizacijų užsakymu parengė nepriklausomi prodiuseriai. 4.1.1.2. Retransliavimo paslaugoms, teikiamoms įvairiomis priemonėmis (interneto protokolo televizija (IPTV), palydovu, skaitmenine antžemine įranga ar internetu), bus taikoma privalomo kolektyvinio administravimo sistema. Dabar ji taikoma tik kabeliniam retransliavimui pagal galiojančią Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvą (Direktyva 93/83/EEB). Pagal šią sistemą retransliavimo paslaugų teikėjai galės pasinaudoti tokia pačia tvarka teisėms, reikalingoms tam, kad jie galėtų retransliuoti radijo ir televizijos programas iš kitų valstybių narių, įgyti, ir galės paprasčiau įgyti reikiamas teises – iš transliuotojų, kurių kanalus jie retransliuoja, ir iš kolektyvinio administravimo organizacijų (organizacijų, kurios atstovauja daugybei teisių turėtojų, Lietuvoje tai būtų AVAKA), o ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai. Taikant šią sistemą bus užtikrinama visų atitinkamų teisių turėtojų teisių apsauga ir tarpvalstybinė prieiga (retransliavimo paslaugų teikėjai galės jų paslaugų naudotojams pasiūlyti daugiau kanalų iš visos Europos Sąjungos).
Taisyklės dėl privalomo kolektyvinio administravimo netaikomos transliuotojų turimoms retransliavimo teisėms. Tokiais atvejais transliuotojai teises retransliavimo paslaugų teikėjams suteikia tiesiogiai. Internetu teikiamoms retransliavimo paslaugoms naujas režimas taikomos tik tada, kai tos paslaugos teikiamos administruojamoje aplinkoje (t. y. aplinkoje, kurioje leidimą turintys naudotojai turi prieigą prie saugių retransliacijų), todėl šis privalomas požymis įtrauktas į retransliavimo paslaugų sąvoką (žr. Projekto 2 straipsnio 16 dalį). Taip siekiama užtikrinti pakankamą apsaugą nuo neteisėto kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo, kuri itin svarbi mokamų paslaugų atveju. 4.1.1.3. Tiesioginio signalų perdavimo paslaugų teikimo režimą nustato Direktyvos 789 IV skyrius „Programų transliavimas vykdant tiesioginį tiekimą”. Jame numatoma, kad skaitmeninėje aplinkoje paslaugų teikėjai, platinantys televizijos ir radijo programas vartotojams, transliuojančiųjų organizacijų programų signalus gali įgyti įvairiais būdais, įskaitant tiesioginio signalų perdavimo techninį procesą, todėl tam reikalingos naujos taisyklės. Kai transliuotojai savo programų signalus tiesioginio signalų perdavimo būdu perduoda tik signalų skleidėjams, o pastarieji juos perduoda visuomenei, šis aktas yra laikomas viešu paskelbimu, kuriame dalyvauja ir transliuotojas, ir signalų skleidėjai, ir leidimą tam jie turi gauti iš teisių turėtojų. Ši nauja nuostata (žr. Projekto 8 straipsnį) padės užtikrinti, kad teisių turėtojams būtų tinkamai atlyginama tais atvejais, kai jų kūriniai naudojami programose, transliuojamose tiesioginio signalų perdavimo per signalų skleidėjus būdu.
Projekte siūloma pasinaudoti Direktyvos 789 8 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms suteikta galimybe numatyti tvarką, pagal kurią išduodami leidimai, ir tuo tikslu išplėsti privalomąjį kolektyvinį administravimą įtraukiant tiesioginio signalų perdavimo paslaugų teikimą, kai jį vykdo signalų skleidėjai (žr. Projekto 30 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 65 straipsnis, jo 2 dalies 3 punktą), nes būtent jie, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, o ne transliuojančiosios organizacijos, susiduria su didele teisių įgijimo našta. Direktyvos 789 9 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos kilmės šalies principo taikymui ir tiesioginio signalų perdavimo paslaugų teikimui perkeliamos Projekto 53 straipsnio 3 ir 4 dalimis. 4.1.2. Įstatymas papildomas penkiomis naujomis sąvokomis (žr. Projekto 2 straipsnį): 1) internetinės transliavimo paslaugos; 2) retransliavimo paslaugos; 3) retransliuotojas; 4) tiesioginis signalų perdavimas; 5) signalų skleidėjas. Sąvoka „administravimo aplinka“ Direktyvos 789 norminiame tekste yra vartojama tik vieną kartą siekiant paaiškinti retransliavimo paslaugų sąvoką, todėl Direktyvos 789 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta „administravimo aplinkos“ sąvoka neperkeliama atskirai, o, vadovaujantis teisinės ekonomijos principu, yra įtraukiama į retransliavimo paslaugų sąvoką kaip šios sąvokos požymis. Retransliavimo paslaugų sąvokoje neperkeliamas požymis „iš kitos valstybės nares“, numatytas Direktyvos 789 2 straipsnio 2 dalyje, nes kitaip būtų eliminuojami paslaugų teikėjai ne iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės, jiems reikėtų nustatyti atskirą teisinį režimą.
Atsisakoma dviejų sąvokų („kabelinė retransliacija“ ir „kabelinės retransliacijos operatorius“), todėl atitinkamai keičiama „transliuojančiosios organizacijos“ sąvoka ir atsisakoma specialiųjų normų, skirtų tik kabelinei retransliacijai. Taip yra laikomasi technologinio neutralumo principo, kurį taiko ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. 4.2. Įgyvendinant Direktyvą 790, Įstatymas papildomas šešiomis naujomis sąvokomis (žr. Projekto 2 straipsnį): 1) elektroninės spaudos leidėjas; 2) elektroninis spaudos leidinys; 3) kultūros paveldo įstaiga; 4) mokslinių tyrimų organizacija; 5) tekstų ir duomenų gavyba; 6) turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas. Siekiant sąvokų vienodumo tarp Direktyvos 790 ir Įstatymo tekstų, pastarajame siūloma naudoti Direktyvos sąvoką kultūros paveldo įstaiga, nepaisant to, kad ši sąvoka savo turiniu atitinka kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir praktikoje vartojamą atminties institucijų sąvoką (viešai prieinama biblioteka, muziejus, archyvas, kino ar garso paveldo įstaiga). Direktyvoje 790 vartojama ir į Įstatymą perkeliama sąvoka kultūros paveldo įstaiga priskiriama ypatingai autorių teisių ar kitų teisių objektų naudotojų grupei (veikia nekomerciniais tikslais, įgyvendina konkrečius uždavinius mokymo, kultūros paveldo išsaugojimo ar mokslo tyrimų srityse, gali išskirtinai naudotis tam tikrais turitinių teisių apribojimais), todėl jos turinys yra specialus. Vadovaujantis nuoseklumo principu, Įstatymo VII skyriuje „Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai ir jų naudojimo sąlygos“ vartojama sąvoka „kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos“ pakeičiama kultūros paveldo įstaiga, nes abiejų sąvokų turinys yra identiškas.
Šiuo atveju Įstatymo 89 straipsnyje minint švietimo įstaigas ar mokslo tyrimo institutus turima omenyje tokių įstaigų bibliotekas, archyvus (žr. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo 1 straipsnį, kuris nustato, kad ši direktyva yra susijusi su tam tikru nenustatytų autorių teisių kūrinių valstybėse narėse įsteigtose viešosiose bibliotekose, švietimo įstaigose ir muziejuose, taip pat archyvuose, kino ar garso paveldo institucijose ir viešosiose transliuojančiosiose organizacijose naudojimu). Patikslinamos dvi sąvokos („gretutinių teisių objektas“ ir „gretutinių teisių subjektas“), į jas atitinkamai įtraukiant elektronius spaudos leidinius ir elektroninės spaudos leidėjo sąvokas, nes Direktyva 790 tam tikras elektroninės spaudos leidėjo išimtines teises prilygina gretutinių teisių subjektų (pvz., prodiuserių) teisėms. Atsisakoma sąvokos „citata”, ji Įstatyme vartojama tik vieną kartą, be to, laikytina pertekline, kadangi jos turinys atskleistas Įstatymo 21 straipsnyje (žr. Projekto 9 straipsnį). 4.3. Įgyvendinant Direktyvos 790 II Antraštinę dalį „Priemonės, kuriomis išimtys ir apribojimai pritaikomi prie skaitmeninės ir tarpvalstybinės aplinkos“ (3–7 straipsniai), Įstatymas papildomas naujomis nuostatomis (žr. Projekto 12, 13, 16, 27 ir 29 straipsnius), susijusiomis su: 1) tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais; 2) tekstų ir duomenų gavyba kitais tikslais. Įstatyme dabar įtvirtinti turtinių teisių apribojimai (žr. Įstatymo 22, 23, 32, 58 ir 63 straipsnius) išplečiami šiose srityse: 1) naudojimas mokymo ir švietimo tikslais; 2) kultūros paveldo išsaugojimas.
Taip bus padidintos galimybės naudotis autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių saugoma medžiaga švietimo, mokslinių tyrimų, duomenų analizės ir kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Naudojimo šiais tikslais išimtys atnaujinamos ir pritaikomos prie technologinių pokyčių, kad suskaitmenintą medžiagą būtų galima naudoti internetu prieinamu būdu ir tarpvalstybiniu mastu. Tam tikromis Įstatyme numatytomis aplinkybėmis bus lengviau pasinaudoti saugomu turiniu (išimtimi besinaudojantis asmuo arba institucija galės naudoti saugomą turinį be išankstinio teisių turėtojų leidimo) ir įgyvendinti konkrečius viešosios politikos uždavinius (švietimo, kultūros paveldo, mokslinių tyrimų, pramonės inovacijų srityse). 4.3.1. Tekstų ir duomenų gavyba sudaro galimybes apdoroti didelius informacijos kiekius siekiant gauti naujų žinių ir atrasti naujas tendencijas. Taikant autorių teisių išimtį tekstų ir duomenų gavybai mokslinių tyrimų tikslais (žr. Projekto 12, 16 ir 27 straipsnius), atsiras teisinis tikrumas, kokiu mastu universitetai ir mokslinių tyrimų organizacijos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą, joms sumažės našta, susijusi su leidimų naudotis autorių teisių saugomais kūriniais gavimu, jos galės automatizuotomis technologijomis analizuoti didelius duomenų rinkinius moksliniais tikslais. Naujoji išimtis taip pat taikoma kultūros paveldo įstaigoms, nes jos, vykdydamos pagrindinę veiklą, taip pat galėtų vykdyti mokslinius tyrimus. Tai padės siekti mokslinių laimėjimų ir inovacijų. 4.3.2. Papildoma tekstų ir duomenų gavybai taikoma bendroji išimtis (žr. Projekto 13, 16 ir 27 straipsnius) apims kitų naudotojų ne mokslinių tyrimų srityje vykdomą tekstų ir duomenų gavybą. Ši išimtis padės Lietuvoje plėtoti duomenų analizę ir dirbtinį intelektą. 4.3.3.
4.3.3. Atnaujinta mokymo įstaigoms ir mokytojams taikoma išimtis mokymo tikslais (žr. Projekto 11, 16 ir 29 straipsnius) leidžia autorių teisių saugomą skaitmeninį turinį kaip pavyzdį naudoti tarpvalstybiniu mastu mokymo tikslais. Ji leis švietimo įstaigoms, neabejojant dėl veiksmų teisėtumo, per savo saugią elektroninę aplinką (pavyzdžiui, universiteto intranetą arba mokyklos virtualią mokymosi aplinką), suteikti prieigą prie mokymo turinio nuotoliniu būdu besimokantiems studentams kitose valstybėse narėse. 4.3.4. Atnaujinta kultūros paveldo išsaugojimo tikslais taikoma išimtis (žr. Projekto 14, 16, 27 ir 29 straipsnius) leis kultūros paveldo įstaigoms (pavyzdžiui, bibliotekoms, archyvams, muziejams), taikant naujus skaitmeninio išsaugojimo metodus daryti savo fonduose ir kolekcijose nuolat saugomų kūrinių kopijas. Naujas reglamentavimas sudarys geresnes sąlygas skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldą ir taip jį išsaugoti, ateities kartoms bus suteiktos didesnės galimybės ir geresnis prieinamumas susipažinti su mūsų kultūros paveldu. 4.4. Įgyvendinant Direktyvos 790 III Antraštinę dalį „Licencijų teikimo tvarkos tobulinimo ir didesnių galimybių susipažinti su turiniu užtikrinimo priemonės“ (8–14 straipsniai), Įstatymas papildomas nauju straipsniu, reglamentuojančiu išplėstinių licencijų teikimą (žr. Projekto 31 straipsnį), VIII skyriumi „Kūriniai, gretutinių teisių ir suis generis teisių objektai, kuriais nebeprekiaujama, ir jų naudojimo sąlygos“ (žr. Projekto 50 straipsnį), Įstatymo 5 straipsnis papildomas nauju punktu (žr. Projekto 4 straipsnį) ir pakeičiamas Įstatymo 72³⁰ straipsnis papildant Autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos funkcijų sąrašą (žr. Projekto 38 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip bus užtikrinama geresnė tarpvalstybinė ir internetinė prieiga prie autorių teisių saugomo turinio.
Naujas reglamentavimas padės didinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose, sudarys geresnes sąlygas kūrinių ir kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimui bei sklaidai ir padės užtikrinti, kad visi naudotojai, būdami visiškai tikri dėl savo veiksmų teisėtumo, galėtų internete platinti viešoje erdvėje esančių meno kūrinių kopijas. 4.4.1. Išplėstinis kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (žr. Projekto 31 straipsnį) – tai siūlomas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį pakankamai atstovaujančios kolektyvinio administravimo organizacijos išduoda naudojimo licencijas teisių subjektams, kurie šiuo klausimu nėra įgalioję atstovaujančios kolektyvinio administravimo organizacijos. Kolektyvinio administravimo organizacija gali būti pripažinta pakankamai atstovaujančia, jeigu ji turi didžiausią skaičių narių, esančių atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių subjektais, arba jeigu ji yra vienintelė, kuri administruoja teises į atitinkamo tipo kūrinius ar gretutinių teisių objektus. VIII skyriaus reguliavimo tikslu siūloma įvesti išplėstinės licencijos sąvoką. Šios licencijos bus neišimtinės ir teikiamos tik konkrečiose Įstatyme aiškiai nustatytose srityse (žr. Projekto 31 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas 65¹ straipsniu, jo 2 dalį), kai atskirų leidimų gavimas iš teisių turėtojų yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl naudojimo pobūdžio ar susijusių kūrinių ar kitų objektų tipų būtinas licencijos suteikimo sandoris, susijęs su licencijos, apimančios visus susijusius teisių subjektus, suteikimu, greičiausiai neįvyks. Tokias licencijas galės teikti tik tos kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios bus pripažintos pakankamai reprezentatyviomis (žr. Projekto 31 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas 65¹ straipsniu, jo 3 dalį).
Šiuo metu Lietuvoje veikiančios trys kolektyvinio teisių administravimo organizacijos (AGATA, AVAKA ir LATGA) galėtų būti pripažintos pakankamai atstovaujančiomis. Išplėstinių licencijų teikimas suteiks galimybę sudaryti susitarimus tose srityse, kuriose teisių subjektų leidimu grindžiamas kolektyvinių licencijų teikimas nėra išsamus visus kūrinius ar kitus objektus, kurie bus naudojami, apimantis sprendimas. Toks reguliavimas papildys kolektyvinį teisių administravimą, pagrįstą atskiru teisių subjektų leidimu, naudotojams bus užtikrinamas visiškas teisinis tikrumas, teisių subjektams bus suteikiama daugiau galimybių gauti naudos iš teisėto jų kūrinių naudojimo. 4.4.2. Kūrinių ir kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, reglamentavimas (žr. Projekto 50 straipsnį) apims kultūros paveldo įstaigų fonduose ir kolekcijose nuolat saugomus įvairius objektus, įskaitant fotografijas, programinę įrangą, fonogramas, audiovizualinius kūrinius ir dailės kūrinius, įskaitant atvejus, kai jais niekada nebuvo prekiaujama (plakatus, lankstinukus, vadinamuosius apkasų žurnalus arba mėgėjų audiovizualinius kūrinius), neišleistus kūrinius ar kitus objektus. Kultūros paveldo įstaigos, siekdamos nustatyti, ar kūrinys ar kitas objektas gali būti laikomas tokiu, kuriuo nebeprekiaujama, turės atlikti patikrą, kurios kriterijai bus pateikti įgyvendinamajame teisės akte. Projekte numatomas dvejopas teisinis reguliavimas teisėtam tokių kūrinių naudojimui užtikrinti: 1) pagal išplėstines licencijas, pritaikytas kultūros paveldo įstaigų naudojimui nekomerciniais tikslais ir tarpvalstybiniu mastu (žr. Projekto 50 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas 101 straipsniu) arba 2) pagal išimtį (žr. Projekto 50 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas 102 straipsniu). Projekte numatyta galimybė teisių turėtojui atsisakyti išplėstinio kolektyvinio teisių administravimo (žr.
Projekto 50 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas 103 straipsniu). Išimtis galės būti taikoma, kai nėra bendros tam tikro tipo kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo praktikos arba kai atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija iš esmės nėra pakankamai atstovaujanti teisių turėtojų ir susijusių teisių kategorijai. Tokiais ypatingais atvejais kultūros paveldo įstaigos turėtų turėti galimybę kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, internete skelbti visose valstybėse narėse pagal suderintą išimtį ar turtinių teisių apribojimą, taikomą autorių ir gretutinėms teisėms. Lietuvoje šiuo metu nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri administruotų teises į duomenų bazes ar kompiuterių programas, todėl galima numatyti išimties taikymą šiems objektams. 4.5. Įgyvendinant Direktyvos 790 IV Antraštinę dalį „Sklandžiai veikiančios autorių teisių prekyvietės kūrimo priemonės“ (15, 17–23 straipsniai), Įstatymas papildomas nauju straipsniu (žr. Projekto 26 straipsnį), kuriuo elektroninės spaudos leidėjams suteikiama nauja teisė, susijusi su internetinių paslaugų teikėjų naudojimusi elektroninių spaudos leidinių turiniu; nauju IX skyriumi (žr. Projekto 51 straipsnį), kurio normomis sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą turinio dalijimosi interneto paslaugų teikėjų (toliau – interneto platformos) svetainėse, į kurias turinį kelia naudotojai; ir trimis naujais straipsniais (žr. Projekto 17–19 straipsnius), kuriais užtikrinami skaidrumo bei tinkamo atlyginimo autoriams ir atlikėjams reikalavimai. Pakeičiamas Įstatymo 72³⁰ straipsnis papildant Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos funkcijų sąrašą (žr. Projekto 38 straipsnio 2 dalį), suteikiant interneto platformų naudotojams, autoriams ir atlikėjams teises į alternatyvų ginčų sprendimą.
Taip siekiama nustatyti teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, autorių rinka veiks geriau ir joje bus skatinama kurti kokybišką turinį. 4.5.1. Elektroninės spaudos leidėjams suteikiamos dvi išimtinės turtinės teisės – pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai (žr. Projekto 26 straipsnio, kuriuo Įstatymas papildomas 57¹ straipsniu, jo 1 dalį). Hipersaitų įterpimo veiksmai, atskiri žodžiai arba labai trumpos elektroninio spaudos leidinio ištraukos, kai jas naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, nepatenka į numatytų teisių taikymo sritį (žr. Projekto 26 straipsnio, kuriuo Įstatymas papildomas 57¹ straipsniu, jo 2 dalį). Atsižvelgiant į elektroninio spaudos leidinio turinio ypatumus, elektroninės spaudos leidėjų teisės yra trumpalaikės, galioja dvejus metus po elektroninio spaudos leidinio išleidimo (žr. Projekto 28 straipsnį). Leidimų įvedimas už elektroninių spaudos leidinių naudojimą internete sudarys galimybes elektroninės spaudos leidėjams gauti pajamų už tokį naudojimą, daugiau investuoti į turinio gamybą ir taip plėtoti spaudos sklaidą internete. 4.5.2. Įgyvendinant Direktyvos 790 17 straipsnį, atskiru Įstatymo skyriumi (žr. Projekto 51 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas IX skyriumi „Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų tam tikro naudojimosi kūriniais ir gretutinių teisių objektais sąlygos”) įtvirtinami interneto platformų naudojimosi saugomu turiniu reikalavimai, atsakomybė ir ginčų sprendimo taisyklės. Interneto platformų tam tikriems veiksmas bus taikomas „geriausių pastangų“ (o ne „visų pastangų“, kaip neteisingai išversta į lietuvių kalbą Direktyvos 790 tekste) elgesio reikalavimas.
Tai nepriklausomas Europos Sąjungos teisės terminas, įvedamas į nacionalinę teisę Direktyva 790, jis bus aiškinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, todėl nacionaliniai atitikmenys nevartotini („maksimalios pastangos“ ar „visos įmanomos“ pastangos, įtvirtintos Lietuvos Resublikos civiliniame kodekse ir teismų praktikoje). Nauju reglamentavimu sprendžiamos problemos, kai autorių teisių saugomas turinys yra interneto platformų naudotojų (pvz., Facebook ar YouTube) įkeliamas be išankstinio teisių turėtojų leidimo. Nustatant reikalavimą, kad interneto platformos turi gauti leidimus, užtikrinamas teisinis tikrumas, ar jos vykdo su autorių teisėmis susijusius veiksmus ir ar turinio dalijimosi paslaugoms teikti reikia gauti teisių turėtojų leidimą dėl turinio, kurį įkėlė naudotojai, neturintys atitinkamų teisių į įkeltą turinį. Palengvės teisių turėtojų galimybės nustatyti, kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybės už tokį naudojimą gauti tinkamą atlygį. Bus skatinama plėtoti teisių turėtojų ir turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų licencijavimo rinka. Manoma, kad Lietuvoje įsisteigusių tokių interneto platformų šiuo metu nėra. Projektas neprieštarauja Europos Komisijos gairėms 17 straipsnio įgyvendinimui[¹]. Direktyvos 790 17 straipsnio įgyvendinimas siejamas su galimybe naudotis įvairiomis išimtimis, todėl Projektu iš naujo įvertintos Įstatymo normos, susijusios su turtinių teisių apribojimais. Keičiamas citavimo reglamentavimas (žr. Projekto 2, 9 straipsnius ir 27 straipsnio 4 dalį) ir grąžinama išimtis karikatūros, parodijos ir pastišo tikslais (žr. Projekto 10 straipsnį ir 27 straipsnio 3 dalį), kurios anksčiau buvo atsisakyta per techninę klaidą. 4.5.3.
4.5.3. Įgyvendinant Direktyvos 790 18–23 straipsnius, Projekte siūloma įtvirtinti naują teisinį reguliavimą individualių sutartinių santykių srityje bei papildyti esamą, susijusį su autorių ir atlikėjų turtinių teisių perdavimu, licencijų suteikimu, autorinėmis ir kitomis sutartimis, ir nustatyti šias autorių ir atlikėjų sutartines teises: 1) gauti tinkamą ir proporcingą atlygį; 2) gauti informaciją apie panaudojimą ir pajamas; 3) reikalauti papildomo atlyginimo, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas; 4) nutraukti ar pakeisti sutartį, kai kūrinys ar gretutinių teisių objektas nenaudojamas; 5) į alternatyvų ginčų sprendimą. Šios teisės netaikomos kompiuterių programų autoriams. Nuostatos, susijusios su skaidrumu, sutarčių nutraukimu ar pakeitimu ir alternatyvaus ginčų sprendimo procedūra, yra privalomos ir jų negalima atsisakyti sutartyse. Novelomis (40¹, 40², 40³ straipsniai) papildomas Įstatymo šeštasis skirsnis „Autorių turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas. Autorinės sutartys“, todėl reglamentuojant atlikėjų teises, taikoma Įstatymo 60 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis šio Įstatymo 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos. Nauju reguliavimu siekiama sustiprinti autorių ir atlikėjų apsaugą ir suteikiant jiems, kaip paprastai silpnesnei šaliais, daugiau derybinių galių individualiuose sutartiniuose santykiuose. 4.5.3.1. Bendras principas, kad autoriai ir atlikėjai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį, kai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, nustatomas Įstatymo esamų normų papildymais (žr. Projekto 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį).
Toks atlygis turės būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas aplinkybes (rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą). Direktyvos 790 18 straipsnyje reikalaujama laikytis sutarčių laisvės principo ir gerbti teisių ir interesų pusiausvyrą (žr. Direktyvos 790 18 straipsnio 2 dalį). Šiam klausimui spręsti Projekto rengėja Autorių teisių ir gretutinių teisių ekspertų komisijos siūlymu užsakė tyrimą „Privalomasis kolektyvinis administravimas: rizikos, privalumai ir alternatyvos“[²] (toliau – Tyrimas). Tyrimo tikslas – teisiniu ir ekonominiu aspektais išanalizuoti 2016–2020 metų laikotarpio privalomo autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo instituto taikymo apimtį Lietuvoje, nustatyti šio instituto privalumus ir trūkumus, pateikti pagrindimą ir argumentus, ar privalomas kolektyvinis administravimas užtikrina sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, užtikrina teisingo autorių teisių turėtojų ir naudotojų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą, ar privalomas kolektyvinis administravimas užtikrina teisingo atlygio principo įgyvendinimą (išsiaiškinti, ar surenkamas ir išmokamas atlyginimas už kūrinių naudojimą per kolektyvinio administravimo organizacijas būtų proporcingas atlygiui už faktinį kūrinio ar jo atlikimo naudojimą), išsiaiškinti kitų Europos Sąjungos valstybių požiūrį į privalomo kolektyvinio administravimo išplėtimą ir jo taikymo praktiką, įgyvendinant Direktyvos 790 18 straipsnį.
Projekto rengėjos nuomone, teisingam atlygiui užtikrinti pakanka jau esamo reglamentavimo (Įstatymo nuostatų, susijusių su turtinių teisių perleidimu, kompensacijas autoriams ir atlikėjams) ir Direktyvos 790 nuostatų autorių ir atlikėjų sutartinei ir derybinei padėčiai stiprinti (teisės į informaciją apie atlygį, teisės nutraukti ar pakeisti sutartį, teisės reikalauti papildomo atlygio). Toks teisingo atlygio užtikrinimo modelis pasirinktas ir kitose Europos Sąjungos šalyse (Belgijoje, Italijoje). Privalomojo kolektyvinio administravimo sritis neturi būti išplečiama labiau, nei tai tiesiogiai numato Direktyvos. Projektas atitinka Tyrimo analizę, kad teisių turėtojai tokiu atveju neturi galimybės įgyvendinti savo išimtinių teisių ar teisių į atlyginimą patys, nes praranda laisvę sudaryti sutartį, atsisakyti ją sudaryti ar pasirinkti sutarties sąlygas (žr. Tyrimo 3.5 poskyrį).
Tyrimo 3.5 poskyrį). Projekto rengėjos pozicija sutampa su Tyrimo išvadomis, kad nenustatyta tokių esamos kolektyvinio administravimo sistemos trūkumų, dėl kurių reikėtų siūlyti teisinio reguliavimo pokytį, ir kad savo esme privalomasis kolektyvinis administravimas yra susijęs su autorių ir atlikėjų sutarčių laisvės ir nuosavybės neliečiamumo apribojimais, prieštarauja pamatinei autorių ir atlikėjų išimtinių teisių į savo kūrybos rezultatus sampratai, todėl yra kraštutinė priemonė, veiksminga ir taikytina tik tam tikrose aiškiai apibrėžtose ir siaurose autorių bei atlikėjų teisių įgyvendinimo srityse (žr. Tyrimo išvadas Nr. 1 ir Nr. 2). Vienkartinis atlygis pagal Direktyvos 790 73 konstatuojamąją dalį taip pat gali būti laikomas proporcingu atlygiu ir neturėtų būti imperatyvia taisykle. Galiojantis reguliavimas šiuo atveju numato tris būdus, kaip autorinėje sutartyje gali būti nustatomas autorinis atlyginimas: 1) procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą; 2) konkrečia pinigų suma (t. y. vienkartinis atlyginimas); arba 3) kitu nurodytu būdu (žr. Įstatymo 48 straipsnio 2 dalį). Atsižvelgiant į tai, nesiūloma keisti bei griežtinti esamo teisinio reguliavimo, kadangi jis pakankamai užtikrina sutarčių laisvės principą ir Direktyvos 790 nuostatų įgyvendinimą. Neatšaukiama teisė į atlygį tiesiogiai numatyta 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija). Ši direktyva perkelta į nacionalinę teisę (žr. audiovizualinių kūrinių nuomos nuostatas Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, 53 straipsnio 4 ir 5 dalyse). Direktyva 790 nenumato neatšaukiamos teisės įtvirtinimo, nors dėl to vyko Europos Komisijos diskusijos su įvairiomis Europos asociacijomis derinant direktyvos tekstą, tačiau sutarimo nepasiekta.
Be to, teisės į atlyginimą neperleidžiamumas sutartimi prieštarauja sutarčių laisvės principui. 4.5.3.2. Skaidrumo pareigos esmė, kad autoriai ir atlikėjai iš šalių, kurioms suteikė licenciją arba perleido savo teises, arba iš savo teisių perėmėjų bent kartą per metus gautų naujausią, aktualią ir išsamią informaciją apie jų kūrinių ar atlikimo įrašų naudojimą (žr. Projekto 17 straipsnį). Informacija turės būti teikiama autoriams ir atlikėjams ir sublicencijavimo atvejais. Skaidrumo pareiga taikoma teisių turėtojų ir kitų sutarties šalių, kurios veikia vadovaudamosi savo interesais, individualiai sudarytiems susitarimams. Pareiga netaikytina susitarimams, kuriuos sudaro teisių turėtojai ir kolektyvinio administravimo organizacijos, nepriklausomi valdymo subjektai ar kiti subjektai, kuriems taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/26/ES, nes toms organizacijoms ir subjektams jau taikomos Direktyvos 2014/26/ES 18 straipsnyje nustatytos skaidrumo pareigos. Direktyvos 790 26 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos skaidrumo reikalavimams įsigalioti perkeliamos Projekto 53 straipsnio 2 dalimi. Projekte siūloma nustatyti bendrąją normą, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir išvengti normų kolizijos, siūloma atsisakyti specialiųjų skaidrumo normų, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 48 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 7 dalyje. 4.5.3.3.
4.5.3.3. Autoriams ir atlikėjams siūloma galimybė turėti teisę reikalauti papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl savo teisių naudojimo, arba tokio subjekto teisių perėmėjo, kai iš pradžių sutartas atlygis pasirodė esąs neproporcingai mažas, palyginus su visomis vėlesnėmis susijusiomis pajamomis, gautomis iš kūrinių naudojimo ar atlikimo (žr. Projekto 18 straipsnį). Teisė taikoma tuomet, kai nėra kolektyvinio susitarimo su jame numatytu mechanizmu. Netaikoma sutartims, kurias sudaro kolektyvinio administravimo organizacijos, nepriklausomi valdymo subjektai ar kiti subjektai (Direktyvos 2014/26/ES 3 straipsnio a ir b punktuose apibrėžti subjektai arba kiti subjektai, kuriems taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/26/ES). 4.5.3.4. Kūriniai ar jų atlikimas, kuriems buvo suteikta licencija arba teisės į juos buvo perduotos, gali būti visai nenaudojami. Kai tos teisės perduotos išimtine tvarka, pasibaigus pagrįstam laikotarpiui, autoriai ir atlikėjai turės teisę nutraukti sutartį ar ją pakeisti, pavyzdžiui, atsisakyti išimtinio sutarties pobūdžio (žr. Projekto 19 straipsnį). Projekte nustatoma bendroji norma, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir išvengti normų kolizijos, siūloma atsisakyti specialiosios normos, įtvirtintos Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje. 4.5.3.5. Numatoma alternatyvi ginčų sprendimo procedūra, pagal kurią bus nagrinėjami autorių ir atlikėjų arba jų atstovų, veikiančių autorių ir atlikėjų vardu, ginčai, susiję su skaidrumo pareigomis ir sutarčių nutraukimu ar pakeitimu. Tuo tikslu bus pasitelkiama Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija, kurios funkcijos šiuo metu įtvirtintos Įstatymo 72³⁰ straipsnyje. Taip siekiama sumažinti teismų darbo krūvį bei palengvinti prieigą prie efektyvaus ginčų sprendimo. 4.6.
4.6. Svarbu pažymėti, kad Projekte atlikta techninė pataisa Įstatymo 78 straipsnio 8 dalyje[³], kuria sprendžiant normų koliziją, kai bendroji taisyklė nustatyta įstatyme (nelegalių svetainių blokavimas leidžiamas tik su teismo sankcija), o išimtis iš jos (dinaminiam blokavimui atskiros teismo sankcijos nereikia) – poįstatyminiame teisės akte[⁴] (toliau – Aprašas). Įstatymo 78 straipsnio 8 dalis suteikia galimybę Lietuvos radijo ir televizijos komisijai duoti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui blokuoti tinklalapius, kuriuose yra skelbiamas autorių teises pažeidžiantis turinys, tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją (toliau – Teismas). Aprašo 9 punktas leidžia taikyti dinaminį blokavimą (blokuoti veidrodines nelegalių svetainių kopijas). Užblokavus su Teismo sankcija originalią svetainę (pvz., Filmai.in), blokuojama ir jo kopija (pvz., Filmai.eu). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengti Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nėra. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Taikant autorių teisių išimtį tekstų ir duomenų gavybai mokslinių tyrimų tikslais padės siekti mokslinių laimėjimų ir inovacijų, o taikant išimtį tekstų ir duomenų gavybai kitais tikslais padės Lietuvoje plėtoti duomenų analizę ir prisidės prie Lietuvos dirbtinio intelekto strategijos[⁵] įgyvendinimo.
Kilmės šalies principo taikymas, kai transliuojančiosios organizacijos teikia internetines transliavimo paslaugas, padės verslui lengviau prisitaikyti prie naujų techninių taisyklių ir yra pagrindinis elementas, leidžiantis plėtoti paslaugų teikimą visoje Europos Sąjungoje išvengiant teisinės fragmentacijos, užtikrinantis teisinį tikrumą bei efektyvų turimų investicijų panaudojimą. Principo esmė yra ta, kad teises, reikalingas įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas (vienalaikio transliavimo arba laidų įrašų peržiūros paslaugas) reikės įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas. Autorių ir atlikėjų specialiųjų teisių reglamentavimas individualiuose turintiuose santykiuose (teisė gauti informaciją apie panaudojimą ir pajamas, teisė reikalauti papildomo atlyginimo, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas, teisė nutraukti ar pakeisti sutartį, kai kūrinys ar gretutinių teisių objektas nenaudojamas) sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos audiovizualinių kūrinių, leidybos ir kitų su kūrybiškumu susijusių industrijų plėtrai. Leidimų įvedimas už elektroninių spaudos leidinių naudojimą internete sudarys galimybes elektroninės spaudos leidėjams gauti pajamų už tokį naudojimą, daugiau investuoti į turinio gamybą.
Licencijavimo reikalavimai už saugomo turinio, kai jį įkelia interneto platformų naudotojai, naudojimą internete, sudarys galimybes teisių turėtojams už tokį naudojimą gauti tinkamą atlygį, suvienodins interneto platformų konkuravimo sąlygas, skatins sąžiningesnę turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų rinką. Lietuvoje kol kas nėra įsisteigusių turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų, todėl šiuo metu nėra galimybių objektyviai įvertinti, kaip Projekte numatyta pareiga gali paveikti verslo sąlygas ir (ar) jo plėtrą. Projekte numatytos nuostatos skatina kultūros paveldo įstaigų bendradarbiavimą su kitais ūkio subjektais (žr. Projekto 50 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas VIII skyriumi, konkrečiai, papildomo Įstatymo 98 straipsnio 2 dalį). Įgyvendindamos savo veikloje viešo intereso misiją, susijusią su kūrinių ir kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, panaudojimu, šios įstaigos turės teisę įstatymų nustatyta tvarka su kitais asmenimis sudaryti bendradarbiavimo, partnerystės, paslaugų ir kitas sutartis. Tai suteiks galimybę verslo subjektams dalyvauti kūrinių ir kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir viešo paskelbimo procesuose. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Projektu siūloma iš dalies pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą Nr. VIII-1185. Kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Priėmus teikiamą Projektą, bus parengti Įstatymo įgyvendinimui reikalingi teisės aktai, nurodyti Aiškinamojo rašto 12 punkte. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai įvertinti, suderinti ir aprobuoti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. Projektu keičiamos 3 sąvokos („gretutinių teisių objektas“, „gretutinių teisių subjektas“ ir „transliuojančioji organizacija“). Siūloma įtraukti 13 naujų sąvokų: 1) elektroninės spaudos leidėjas; 2) elektronis spaudos leidinys; 3) internetinės transliavimo paslaugos; 4) išplėstinė licencija; 5) kultūros paveldo įstaiga; 6) mokslinių tyrimų organizacija; 7) neišleisti kūriniai; 8) retransliavimo paslaugos; 9) retransliuotojas; 10) signalų skleidėjas; 11) tekstų ir duomenų gavyba; 12) tiesioginis signalų perdavimas; 13) turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektu perkeliamos Direktyvos 789 ir Direktyvos 790 nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti 12.1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1) 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
734 „Dėl Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo“;
2) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. ĮV-467 „Dėl Kompensacijos už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (pripažintas netekusiu galios);
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. ĮV-480 „Dėl Kompensacijos už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pripažintas netekusiu galios);
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. ĮV-195 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų, Tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, Ikiteisminio ginčų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.2. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 734 „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo“ įgaliotas Lietuvos Respublikos kultūros ministras) turės priimti šiuos poįstatyminius teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl Kompensacijos už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, ekspertų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, kompensavimo tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl Kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, patikros, registravimo ir viešinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl kolektyvinio administravimo organizacijų pripažinimo pakankamai atstovaujančiomis“. Pastaba: įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas nesutampa su įstatymo įsigaliojimu (žr.
Projekto 53 straipsnio 5 dalis), nes šie teisės aktai yra Įstatymo įgyvendinimo instrumentai, ne Direktyvų perkėlimo priemonės, jiems tinkamai parengti ir suderinti numatoma daugiau laiko (pusmetis). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti lėšų poreikis neidentifikuotas, tačiau konkrečiais atvejais jų prireikus įstatymo nuostatos bus įgyvendinamos iš Kultūros ministerijai atitinkamais metais patvirtintų bendrųjų asignavimų. 14.
Projektą vertino Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija ir rekomendavo atsisakyti naujai teikiamų leidėjo sąvokos ir blanketinės normos (kad Įstatyme vartojami, tačiau neapibrėžti, kiti terminai gali būti aiškinami pagal kitų sričių įstatymus); tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad visas sąvokas, esančias kituose įstatymuose, kurios vienu ar kitu būdu siejasi su autorių teisėmis, aiškinti vadovaujantis Įstatymu (į šią rekomendaciją neatsižvelgta, manoma, kad reikėtų šį sprendimą palikti naujai Įstatymo redakcijai, kai bus iš esmės peržiūrimas visas reglamentavimas); papildyti bendrąsias nuostatas Įstatymo 1 straipsnyje įtraukiant ir elektroninės spaudos leidėjų gretutines teises; mokslinių tyrimų organizacijos sąvokos formuluotę papildyti pagal Direktyvos 790 konstatuojamąją dalį; elektroninės spaudos leidėjo apibrėžtyje vartojamą žodį „sukurta“ pakeisti žodžiu „leidžiama“ ir patikslinti elektroninės spaudos leidėjų teises reglamentuojantį naują Įstatymo 57¹ straipsnį: a) jo 1 dalyje vietoj žodžio „suskaitmenintos“ vartoti „skaitmeninės“ (nes tai neutralesnis terminas, ir platesnis už tik fizinę formą, kai vienos laikmenos forma paverčiama kita forma, rekomendacija nebeaktuali, pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas įtraukus į spaudos leidinio sąvoką žodį „elektroninis“); b) 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nenustatyti konkretaus 200 spaudos ženklų skaičiaus, vietoj to, įtraukti vertinamąsias nuostatas, kad labai trumpos ištraukos negali tapti leidinio pakaitalu arba nemotyvuoti skaitytojo juo domėtis (į šią rekomendaciją neatsižvelgta paslaugų teikėjų ir sektoriaus (Interneto žiniasklaidos asociacijos) prašymu, todėl paliekamas objektyvus kriterijus „labai trumpai ištraukai“ nustatyti vietoj siūlomo vertinamojo ir subjektyvaus kriterijaus, kuris apsunkintų elektroninės spaudos leidėjų derybas su Google, Facebook ir kitais); c) 57¹ straipsnyje įtvirtinti normą, nustatančią atlyginimą elektroninės spaudos leidėjams už licenciją suteikiamą visuomenės paslaugų teikėjams (į šią rekomendaciją neatsižvelgta, Direktyva 790 to nenumato, be to, atlyginimo klausimas bus sprendžiamas derybų būdu praktikoje (Prancūzijos atvejis, kai sėkmingos derybos įvyko tik konkurencijos tarybai priėmus sprendimą)); patikslinti išimtį mokymo tikslais: „saugią elektroninę aplinką“ keisti į „saugų elektroninį tinklą“ ir vietoj „studentai, moksleiviai“ vartoti „besimokantieji švietimo įstaigoje“; papildyti Autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos funkcijas, kad ji teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas nuostatų įgyvendinimui, taikymui ar tobulinimui autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje.
Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektą vertino Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija ir rekomendavo atsisakyti naujai teikiamų leidėjo sąvokos ir blanketinės normos (kad Įstatyme vartojami, tačiau neapibrėžti, kiti terminai gali būti aiškinami pagal kitų sričių įstatymus); tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad visas sąvokas, esančias kituose įstatymuose, kurios vienu ar kitu būdu siejasi su autorių teisėmis, aiškinti vadovaujantis Įstatymu (į šią rekomendaciją neatsižvelgta, manoma, kad reikėtų šį sprendimą palikti naujai Įstatymo redakcijai, kai bus iš esmės peržiūrimas visas reglamentavimas); papildyti bendrąsias nuostatas Įstatymo 1 straipsnyje įtraukiant ir elektroninės spaudos leidėjų gretutines teises; mokslinių tyrimų organizacijos sąvokos formuluotę papildyti pagal Direktyvos 790 konstatuojamąją dalį; elektroninės spaudos leidėjo apibrėžtyje vartojamą žodį „sukurta“ pakeisti žodžiu „leidžiama“ ir patikslinti elektroninės spaudos leidėjų teises reglamentuojantį naują Įstatymo 57¹ straipsnį: a) jo 1 dalyje vietoj žodžio „suskaitmenintos“ vartoti „skaitmeninės“ (nes tai neutralesnis terminas, ir platesnis už tik fizinę formą, kai vienos laikmenos forma paverčiama kita forma, rekomendacija nebeaktuali, pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas įtraukus į spaudos leidinio sąvoką žodį „elektroninis“); b) 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nenustatyti konkretaus 200 spaudos ženklų skaičiaus, vietoj to, įtraukti vertinamąsias nuostatas, kad labai trumpos ištraukos negali tapti leidinio pakaitalu arba nemotyvuoti skaitytojo juo domėtis (į šią rekomendaciją neatsižvelgta paslaugų teikėjų ir sektoriaus (Interneto žiniasklaidos asociacijos) prašymu, todėl paliekamas objektyvus kriterijus „labai trumpai ištraukai“ nustatyti vietoj siūlomo vertinamojo ir subjektyvaus kriterijaus, kuris apsunkintų elektroninės spaudos leidėjų derybas su Google, Facebook ir kitais); c) 57¹ straipsnyje įtvirtinti normą, nustatančią atlyginimą elektroninės spaudos leidėjams už licenciją suteikiamą visuomenės paslaugų teikėjams (į šią rekomendaciją neatsižvelgta, Direktyva 790 to nenumato, be to, atlyginimo klausimas bus sprendžiamas derybų būdu praktikoje (Prancūzijos atvejis, kai sėkmingos derybos įvyko tik konkurencijos tarybai priėmus sprendimą)); patikslinti išimtį mokymo tikslais: „saugią elektroninę aplinką“ keisti į „saugų elektroninį tinklą“ ir vietoj „studentai, moksleiviai“ vartoti „besimokantieji švietimo įstaigoje“; papildyti Autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos funkcijas, kad ji teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas nuostatų įgyvendinimui, taikymui ar tobulinimui autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje. Buvo atliktas tyrimas „Privalomasis kolektyvinis administravimas: rizikos, privalumai ir alternatyvos“ (žr.
Aiškinamjojo rašto 4.5.3.1. papunktį). 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai: „Autorių teisių ir gretutinių teisių komisija“, „citavimas“, „elektroninės spaudos leidėjas“, „elektroninis spaudos leidinys“, „informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas“, „internetinės transliavimo paslaugos“, „išplėstinė licencija“, „karikatūra, parodija ir pastišas“, „kilmės šalies principas“, „kultūros paveldo įstaiga“, „kūriniai ir kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama“, „kūrinio nenaudojimas“, „mokymo tikslais“, „mokslinių tyrimų organizacija“, „neišleisti kūriniai“, „papildomas atlyginimas“, „retransliavimo paslaugos“, „retransliuotojas“, „signalų skleidėjas“, „tekstų ir duomenų gavyba“, „tinkamas ir proporcingas atlyginimas“, „tiesioginis signalų perdavimas“, „turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Direktyvos 789 11 straipsnis nustato pereinamojo laikotarpio nuostatas tam tikriems galiojantiems susitarimams ar leidimams šiose naujo reguliavimo srityse: 1) kilmės šalies principo taikymas internetinėms transliavimo paslaugoms; 2) programų perdavimas tiesioginio signalų perdavimo būdu. Tai suteiks laiko internetines transliavimo paslaugas teikiantiems paslaugų teikėjams (žr. Projekto 7 straipsnio reikalavimus) ir viešą paskelbimą vykdantiems signalų skleidėjams (žr. Projekto 8 straipsnio nuostatas) prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.
Projekto 53 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato atitinkamą režimą, pagal kurį Projekto 7 ir 8 straipsnių nuostatos nebus taikomos tam tikriems galiojantiems susitarimams ar leidimams iškart, pakeisto Įstatymo įsigaliojimo metu, o bus taikomos vėliau. [¹] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Direktyvos 2019/790/ES dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 17 straipsnio gairės“ 2021 06 04 COM(2021) 288 final [²] https://www.kulturostyrimai.lt/visos-temos/kulturos-politika/privalomasis-kolektyvinis-administravimas-rizikos-privalumai-ir-alternatyvos/ [³] Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2021-11-01). [⁴] 2019 m. lapkričio 25 d. LR kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-771 „Dėl privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁵] https://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/DI_strategija_LT(1).pdf
2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75,
2021-12-22 Nr. XIVP-1253 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma atsisakyti citatos sąvokos. Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors citatos sąvoka toliau vartojama tik keičiamo įstatymo 21straipsnyje, tačiau jame pateikiam nuoroda į citatos tikslus, kurie nurodyti tik citatos apibrėžtyje. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo kečiamo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomos naujos sąvokos „elektroninės spaudos leidėjas“ ir „elektroninis spaudos leidinys“. Pastebėtina, kad 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB“ (toliau – Direktyva 2019/790), kurios nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę vertinamu projektu, vartojami terminai „spaudos publikacija“ ir „spaudos publikacijos leidėjas“. Todėl neaišku, kodėl projekte nurodytose sąvokose atsirado žodis „elektroninės“ („elektroninis“). Pastebėtina, kad Direktyvos 2019/790 preambulės 56 dalyje konstatuojama, jog „šios direktyvos tikslais būtina apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik bet kurioje laikmenoje, įskaitant popierių, vykdant ekonominę veiklą, kuri laikoma paslaugų teikimu pagal Sąjungos teisę, paskelbtas žurnalistų publikacijas <...>“.
Direktyvos 2019/790 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje pateikiama
„spaudos publikacijos“ termino apibrėžtis, be kita ko nurodoma, jog spaudos
publikacija – „daugiausia iš žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių sudarytas rinkinys, <...> kuris išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjui prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant.“ Pastebėtina ir tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog elektroninės spaudos leidėjai yra gretutinių teisų subjektai. Tuo tarpu kiti leidėjai tokiais nelaikomi, nors pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnį asmenys, pirmą kartą teisėtai išleidę ar kitaip teisėtai viešai paskelbę anksčiau neišleistą kūrinį, taip pat galėtų būti laikomi gretutinių teisių subjektais, nes jų teisių apsaugos tikslai iš esmės nesiskiria nuo gretutinių teisių subjektų teisių apsaugos tikslų (saugomas leidybos veiklos rezultatas, kuris gaunamas panaudojant esamą kūrinį). Tas pat pasakytina ir apie siūlymą nustatyti, jog tik elektroninis spaudos leidinys gali būti gretutinių teisių objektu. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje siūloma nustatyti, jog kultūros paveldo įstaigai priskiriamos „bet kurio tipo“ bibliotekos, kurios yra viešai prieinamos. Svarstytina, ar formuluotė „bet kurio tipo“ nėra perteklinė. 4.
dalyje siūloma nustatyti: „Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kodėl teisės atgaminti išimtis būtų taikoma kultūros paveldo įstaigoms (bibliotekoms, muziejams, archyvams, kino ar garso paveldo įstaigoms), bet nebebūtų taikoma mokymo įstaigoms, nors pagal galiojantį įstatymą pastarosioms ji yra taikoma. Pastebėtina, kad Direktyvos 2019/790 24 straipsnio 2 dalyje, kuria siūloma pakeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (kurioje valstybėms narėms suteikta teisė nustatyti išimtis ir apribojimus atgaminimo teisei a-e punktuose nurodytais atvejais) c punktą, numatyta:
„kai atgaminama specifiniais atvejais viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose
ar muziejuose arba archyvuose, nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 numatytoms išimtims ir apribojimams.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tobulinamos ir projekto 27 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. 5. Projekto 41 straipsnyje dėstomos naujos keičiamo įstatymo 78 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl dinaminio blokavimo taikymo sankcionavimo, siekiant aiškumo, dėstytinos atskira straipsnio dalimi. 6.
dalies 3 punkte vietoje formuluotės „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytina formuluotė „šios dalies“. 7. Projekto 53 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Įstatymo 17 straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d.“ Projekto 17 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas 40¹ straipsniu, kuris reguliuoja informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimą. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu ir 24 straipsnio 1 dalimi pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo nuostatos dėl autoriaus ar kolektyvinio administravimo organizacijos teisės prašyti pateikti informaciją apie kūrinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su Įstatymo 17 straipsnio įsigaliojimo termino atidėjimu turėtų būti atidėtas ir aukščiau nurodytų Įstatymo straipsnių (jų dalių) įsigaliojimas. Kitu atveju laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹,
2022-03-17 Nr. XIVP-1253(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 29 straipsniu (keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 14 punktas) yra perkeliamos 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/790 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB“ nuostatos dėl citavimo apimties, suteikiant teisę inter alia citavimo tikslais kitame autorių ar gretutinių teisių objekte atgaminti ir viešai paskelbti nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto gretutinių teisių objekto dalį, siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą citatos apibrėžimą, papildant ją nuostata, kad citata gali būti ir trumpa ištrauka iš gretutinių teisių objekto, jeigu tokia sąvoka bus naudojama ir gretutinių teisių objektų citavimo išimčiai apibrėžti: „6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio ar gretutinių teisių objekto ištrauka, skirta paties autoriaus ar gretutinių teisių subjekto teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus ar gretutinių teisių subjekto požiūrį ar mintis, suformuluotus originale“. 2.
3 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikia ištaisyti klaidą – vietoje formuluotės „internetinėms transliavimo paslaugos teikėjams“ įrašyti formuluotę „internetinės transliavimo paslaugos teikėjams“. 3. Projekto 22 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, pagal kurią autorius turėjo teisę nutraukti sutartį net ir nesant leidėjo kaltės, jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą. Iš projekto neaišku, ar įsigaliojus įstatymui autorius galės nutraukti sutartį net ir nesant leidėjo kaltės, jeigu sutartis buvo sudaryta iki įstatymo pakeitimo. Manytume, kad tai turėtų būti aptarta projekto 55 straipsnyje. 4. Projekto 55 straipsnio 3 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „7 straipsnio“ įrašytina formuluotė „7 straipsnyje išdėstyto Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15¹ straipsnio“. 5. Svarstytina, ar projekto 55 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda yra tiksli, t. y. ar neturėtų būti pateikta nuoroda į 8, bet ne į 7 straipsnį. Be to, joje turėtų būti aptariamas ne projekto 7 ar 8 straipsnio, bet projekto 7 ar 8 straipsnyje išdėstytų Autorių ir gretutinių teisių įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatų taikymas. 6. Projekto 55 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „32 straipsnio“ įrašytina formuluotė „32 straipsnyje išdėstyto Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 65 straipsnio“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96
21¹, 22¹, 22², 40¹,
2022-03-02
Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė.
Kviestieji asmenys: Mindaugas Bundza – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Živilė Plyčiuraitytė-Plyčiūtė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės patarėja, Karolis Dieninis – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Petras Butrimas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės patarėjas, Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja, Laura Baškevičienė
Andžej Čaikovski – Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas, Kęstutis Drazdauskas – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos vadovas, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas, Paulius Vertelka – Google Viešosios politikos Baltijos šalims vadovas, Virgilijus Dirma
Dobrinskis – TV3 grupės Verslo departamento vadovas, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė – Delfi.lt vyr. redaktorė, Tautvydas Mikalajūnas – portalo Lrytas.lt direktorius, Donatas Večerskis – 15min group verslo partnerysčių vystymo vadovas, Laurynas Gečas – META analitikas, Andrius Iškauskas – advokatas, Edita Ivanauskienė – advokatė, Ąžuolas Čekanavičius – advokatas, Tomas Linas Šepetys
Kviestieji asmenys: Mindaugas Bundza – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Živilė Plyčiuraitytė-Plyčiūtė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės patarėja, Karolis Dieninis – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Petras Butrimas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės patarėjas, Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja, Laura Baškevičienė
Andžej Čaikovski – Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas, Kęstutis Drazdauskas – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos vadovas, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas, Paulius Vertelka – Google Viešosios politikos Baltijos šalims vadovas, Virgilijus Dirma
Dobrinskis – TV3 grupės Verslo departamento vadovas, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė – Delfi.lt vyr. redaktorė, Tautvydas Mikalajūnas – portalo Lrytas.lt direktorius, Donatas Večerskis – 15min group verslo partnerysčių vystymo vadovas, Laurynas Gečas – META analitikas, Andrius Iškauskas – advokatas, Edita Ivanauskienė – advokatė, Ąžuolas Čekanavičius – advokatas, Tomas Linas Šepetys
Smoliakaitė – Seimo nario K.
Bartoševičiaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 2.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-222
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siūloma atsisakyti citatos sąvokos. Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors citatos sąvoka toliau vartojama tik keičiamo įstatymo 21 straipsnyje, tačiau jame pateikiam nuoroda į citatos tikslus, kurie nurodyti tik citatos apibrėžtyje. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektu nekeisti įstatymo
Teisės departamentas 2021-12-222
kečiamo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomos naujos sąvokos
„elektroninės spaudos leidėjas“ ir „elektroninis spaudos leidinys“. Pastebėtina, kad 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB“ (toliau – Direktyva 2019/790), kurios nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę vertinamu projektu, vartojami terminai
„spaudos publikacija“ ir „spaudos publikacijos leidėjas“. Todėl neaišku,
kodėl projekte nurodytose sąvokose atsirado žodis „elektroninės“ („elektroninis“).
Pastebėtina, kad Direktyvos 2019/790 preambulės 56 dalyje konstatuojama, jog „šios direktyvos tikslais būtina apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik bet kurioje laikmenoje, įskaitant popierių, vykdant ekonominę veiklą, kuri laikoma paslaugų teikimu pagal Sąjungos teisę, paskelbtas žurnalistų publikacijas <...>“. Direktyvos 2019/790 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje pateikiama „spaudos publikacijos“ termino apibrėžtis, be kita ko nurodoma, jog spaudos publikacija –
„daugiausia iš žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių sudarytas
rinkinys, <...> kuris išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjui prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant.“ Pastebėtina ir tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog elektroninės spaudos leidėjai yra gretutinių teisų subjektai. Tuo tarpu kiti leidėjai tokiais nelaikomi, nors pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnį asmenys, pirmą kartą teisėtai išleidę ar kitaip teisėtai viešai paskelbę anksčiau neišleistą kūrinį, taip pat galėtų būti laikomi gretutinių teisių subjektais, nes jų teisių apsaugos tikslai iš esmės nesiskiria nuo gretutinių teisių subjektų teisių apsaugos tikslų (saugomas leidybos veiklos rezultatas, kuris gaunamas panaudojant esamą kūrinį). Tas pat pasakytina ir apie siūlymą nustatyti, jog tik elektroninis spaudos leidinys gali būti gretutinių teisių objektu. Nepritarti Pirma, direktyvos 790/2019 15 straipsnis yra skirtas tik skaitmeninių spaudos leidinių naudojimui internete ir tik skaitmeninių leidinių leidėjų naujoms teisėms, todėl žodis „elektroninis“ atskiria juos nuo kitų spaudos leidinių ir kitų spaudos leidėjų, kuriems projekto 57¹ straipsnis netaikomas. Tai aiškiai pasako pats direktyvos straipsnio pavadinimas („Su naudojimo internete būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga“) bei straipsnio 1 dalis („internete naudojamų jų spaudos publikacijų“). Žr.
Žr. Europos teisininkų straipsnius (pvz., Kluwer Law). Antra, direktyvos preambulė paaiškina, kad leidiniai, kurie naudojami internete, gali būti bet kokios pradinės (originalios) formos – popieriniai, bet kai jie naudojami internete, jie gali būti tik suskaitmenintos formos (Verslo žinios, Lietuvos rytas), arba iškart skaitmeninės formos (delfi.lt, 15 min.lt). Trečia, elektroniniai spaudos leidiniai pagal direktyvą yra gretutinių teisių objektai, o tokios spaudos leidėjai – gretutinių teisių subjektai, nes direktyva suteikia tokiems leidėjams ne autorių teises, o teises, kurios prilyginamos prodiuserių teisėms (kurios yra priskiriamos gretutinėms teisėms). Žr. Europos Komisijos atsakymus į dažnai užduodamus klausimus. 2.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-222
siūloma nustatyti, jog kultūros paveldo įstaigai priskiriamos „bet kurio tipo“ bibliotekos, kurios yra viešai prieinamos. Svarstytina, ar formuluotė
„bet kurio tipo“ nėra perteklinė. Pritarti
Teisės departamentas 2021-12-2214
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kodėl teisės atgaminti išimtis būtų taikoma kultūros paveldo įstaigoms (bibliotekoms, muziejams, archyvams, kino ar garso paveldo įstaigoms), bet nebebūtų taikoma mokymo įstaigoms, nors pagal galiojantį įstatymą pastarosioms ji yra taikoma.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2019/790 24 straipsnio 2 dalyje, kuria siūloma pakeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (kurioje valstybėms narėms suteikta teisė nustatyti išimtis ir apribojimus atgaminimo teisei a-e punktuose nurodytais atvejais) c punktą, numatyta: „kai atgaminama specifiniais atvejais viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose ar muziejuose arba archyvuose, nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 numatytoms išimtims ir apribojimams.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tobulinamos ir projekto 27 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Nepritarti Direktyva 790/2019 nustato patikslintą išimtį kultūros paveldo išsaugojimo tikslais, kuri yra viena iš penkių privalomų išimčių, todėl jos neperkelti valstybėms narėms neleidžiama (žr. Europos Komisijos atsakymus į dažnai užduodamus klausimus). Ši atnaujinta ir patikslinta išimtis taikoma tik kultūros paveldo įstaigoms, kurių sąvoka apima ir mokslinių tyrimų organizacijas (jos savo veikla priskiriamas ir mokymo įstaigoms). Direktyvos 2019/790 24 straipsnio 2 dalies frazė „nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 numatytoms išimtims ir apribojimams“ nurodo, kad Direktyvos 2001/29/EB nuostatos yra atnaujinamos, viršenybę turi Direktyvos 790/2019 nuostatos, pagal kurias mokymo įstaigų sąvoka yra susiaurinama. 2.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-2241
5.
Projekto 41 straipsnyje dėstomos naujos keičiamo įstatymo 78 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl dinaminio blokavimo taikymo sankcionavimo, siekiant aiškumo, dėstytinos atskira straipsnio dalimi. Pritarti
Teisės departamentas 2021-12-2251
keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoje formuluotės „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytina formuluotė „šios dalies“. Pritarti
2
siūloma nustatyti: „Įstatymo 17 straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d.“ Projekto 17 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas 40¹ straipsniu, kuris reguliuoja informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimą. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu ir
nuostatos dėl autoriaus ar kolektyvinio administravimo organizacijos teisės prašyti pateikti informaciją apie kūrinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su Įstatymo 17 straipsnio įsigaliojimo termino atidėjimu turėtų būti atidėtas ir aukščiau nurodytų Įstatymo straipsnių (jų dalių) įsigaliojimas. Kitu atveju laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 7 d. atsirastų teisinio reguliavimo spraga. Nepritarti Pastaba nebeaktuali, nes projekto 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi nebebus pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo nuostatos dėl autoriaus ar kolektyvinio administravimo organizacijos teisės prašyti pateikti informaciją apie kūrinio naudojimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 3.1.
asociacija 2022-01-276
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTK) dėkoja už galimybę pateikti pasiūlymus ir nuomonę dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (Projektas). LRTA aktyviai dalyvavo Projekto rengimo diskusijose pirminiame etape ir yra dėkinga Kultūros ministerijai už konstruktyvų bei dalykišką dialogą. Asociacija palaiko pateikto Projekto nuostatas. Taip pat, atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau perkelti ES reguliavimą į nacionalinę teisę ir tai, kad diskusijos Kultūros ministerijoje buvo ypatingai išsamios bei gilios, manome, kad svarstymo Seime procese nėra poreikio iš naujo diskutuoti klausimais, kuriais jau buvo rasti kompromisai. Šiuo raštu norime pateikti tik vieną pastabą ir atkreipti Seimo Kultūros komiteto ir jo narių dėmesį į Projekto 6 straipsnį, kuriuos keičiama 15 straipsnio 3 dalis. Projekte siūloma:
straipsnio pakeitimas
ir išdėstyti ją taip: „3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją.
Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamą prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“ Asociacijos nuomone priėmus tokią 15 str. 3 dalies redakciją bus sukurtas visoms autorių teisių šalims nepalankus teisinis reguliavimas. Pilnai palaikome Direktyvos 18 straipsnio turinį, kuris perkeliamas šiame straipsnyje ir kuriame yra numatyta „18 straipsnis. Tinkamo ir proporcingo atlygio principas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, jie turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį.“ Manome, kad Projekte pateikta formuluotėje yra įtraukta perteklinė dalis, kurios nėra Direktyvos norminėje dalyje ir jos turėtų būti atsisakyta, t. y. siūlome atsisakyti šios dalies: „faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei“. LRTA nuomone 15 str. 3 dalis turėtų būti išdėstyta taip: „3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.
Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas) taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“ Asociacija mano, kad autorių ar atlikėjų atlyginimo dydžio nustatymas pagal faktinę ar galimą ekonominę suteiktų ar perduotų teisių vertę kelia eilę klausimų licencinių susitarimų praktikos srityje. Pabrėžiame, kad šiuo metu Lietuvoje tokios praktikos nėra, to nereikalauja Direktyva ir tokios formuluotės įtvirtinimas sukurtų teisinį neaiškumą, kurį tikėtina būtų galima išspręsti tik teismų praktika. LRTA nuomone nepatikslinus minėto straipsnio ir taip sukūrus teisinio neaiškumo riziką transliuotojai vengdami susidurti su neapibrėžtais ekonominiais padariniais būtų priversti keisti susitarimus su autoriais ir atlikėjais bei siekti mažinti licencinių susitarimų kainą ir kokybę autoriui ar atlikėjui.
Egzistuojant galimybei keisti licencinį mokestį pagal ekonominę turtinių teisių vertę, transliuotojai iš anksto siektų sulygti mažesnę licencinio susitarimo kainą, tam, kad būtų sudaromas rezervas šios kainos kitimui pagal susitarime apibrėžiamų turtinių teisių ekonominės vertės augimą pagrindžiančius atvejus. Tokia praktika rastųsi dėl sutartinių rizikų valdymo poreikio ir galimybės sukontroliuoti apyvartos balanso kaitą. Kadangi vienas iš turtinių autorių ar gretutinių teisių ekonominės vertės nustatymo kriterijų yra šiomis teisėmis saugomo, komerciškai eksploatuojamo turinio sąnaudos, transliuotojai galimai pradėtų formuoti praktiką licenciniuose susitarimuose nustatyti maksimalaus galimo turtinių teisių įkainojimo lubas per turinio sąnaudas, t. y. būtų siekiama, kad programų gamyboje sąnaudų būtų patiriama kuo mažiau. Licencinio mokesčio nustatymas pagal ekonominę galimą licencijuojamų turtinių teisių vertę galimai lemtų šių teisių disponavimo ribojimus rinkoje. Transliuotojai, įsigydami turinį, siektų, jog šį turinį saugančios turtinės teisės licenciaro negalėtų būti disponuojamos jokiais būdais, galinčiais rinkoje auginti šių teisių ekonominę vertę (t. y. nei šių teisių licencijų portfelio diversifikavimu, nei jų pardavimu). Tai reikštų, jog išaugtų išimtinių licencijų skaičius, kas autoriaus ar atlikėjo atžvilgiu reiškia faktinį disponavimo suteikiamomis teisėmis perleidimą transliuotojui. Apžvelgtaisiais aspektais, autorių ar atlikėjų atlyginimo dydžio nustatymas pagal faktinę ar galimą ekonominę suteiktų ar perduotų teisių vertę, autoriams ir atlikėjams galimai apribotų komercinio minėtųjų teisių eksploatavimo galimybes licencijavimo rinkoje.
Esame įsitikinę, kad nuostata numatanti autoriui teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą yra pakankama autorių ir atlikėjų apsaugos priemonė. Manome, kad konkrečių atlyginimų dydžių nustatymas turi vykti šalių tarpusavio derybomis ir neaiškūs, neapibrėžti kriterijai neturėtų sukurti teisinio neaiškumo nei autoriams ir atlikėjams, nei transliuotojams. Pritarti Komitetui pritarus dėl Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos siūlymo, būtina jį patikslinti ir išdėstyti taip:
„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą
autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą.
Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“ Būtina patikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas. Komitetas siūlo pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei“. Komitetas siūlo pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“ 3.2.
WINT law firm 2022-01-312
Atstovaudamas Asociacijai LATGA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA (toliau drauge – Asociacijos), teikiu Asociacijų pasiūlymus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui Nr. XIVP-1253. Siūlome nenaikinti „citatos“ sąvokos, kadangi ji ją panaikinus nelieka aiški 21 straipsnyje numatyta išimtis. Esama sąvoka aiškiai apibrėžia, kokiu tikslu gali būti cituojama. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektu nekeisti įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir palikti ją galiojančia. 3.3. WINT law firm 2022-01-312
Argumentai: Europos Parlamentas 2021-10-21 rezoliucijoje akcentuoja, kad įgyvendinant Direktyvą 2019/790 svarbu “užtikrinti sąžiningą, tinkamą bei proporcingą atlygį autoriams ir atlikėjams“ ir „įgyvendinti tinkamus atlyginimo mechanizmus“. Fonogramų panaudojimas audiovizualiniuose kūriniuose yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių atlikėjams ir fonogramų gamintojams ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes muzika yra esminis audiovizualinių kūrinių elementas. Siekiant užtikrinti teisinį ir finansinį tikrumą Lietuvos, Europos bei pasaulio kūrėjams ir muzikos leidėjams bei garantuoti, kad jie ir toliau gautų tinkamą atlygį už fonogramų panaudojimą, siūlome patikslinti ATGTĮ nuostatas dėl fonogramų ir aiškiai įtvirtinti, kad muzikos atlikėjų ir fonogramų teisėms į fonogramas neturi įtakos jų įtraukimas į audiovizualinį kūrinį. Toks patikslinimas neseniai buvo įgyvendintas Kroatijos Autorių teisių įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymu nesiekiama jokios naujos tvarkos ar naujo atlygio (siekiama tik užtikrinti esamą tvarką).
Šiuo siūlymu būtų užtikrintas Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimas. Analogiškus siūlymus viešosioms konsultacijoms teikia tarptautinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų organizacijų asociacijos (IFPI, AEPO-ARTIS). Pasiūlymas:
„8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų
išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius“. Pritarti
2022-01-312
Argumentai: Įstatymo prasme asmuo vykdo retransliaciją ir yra retransliuotojas nepriklausomai nuo to, ar retransliavimo paslaugų teikimas yra jo pagrindinė veikla, ar ne. Jei retransliuoja, jam taikomos Įstatymo nuostatos. Nepakeitus pagal siūlymą susidarys situacija, jog tiems asmenims, kuriems retransliavimas nėra pagrindinė veikla, tačiau jie jį visgi vykdo, nebus taikomos įstatymo normos. Pasiūlymas: „43. Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių pagrindinė veikla yra teikti teikiantis retransliavimo paslaugas.“ Pritarti Pastaba: būtina vartoti žodžio „teikiantis” daugiskaitą, kad visi šie asmenys gali atlikti tokią veiklą, todėl formuluotė turi būti : „teikiantys retransliavimo paslaugas”. 3.5. WINT law firm 2022-01-312
Siūlome atsisakyti „Signalų skleidėjo“ sąvokos. Jos nenumato Direktyva 789/2019, o be to, iš jos preambulės 20 punkto akivaizdu, jog tiesioginį tiekimą vykdo ne retransliuotojai, kaip kad siūloma apibrėžti projekte, o transliuojančios organizacijos. Nepritarti Atsisakius sąvokos, būtų netiksliai ir ne visa apimtimi perkelta direktyva 789/2019.
Direktyva 789/2019 vartoja šią sąvoką ir numato, kad tiesioginio tiekimo procese (tiesioginio signalų perdavimo procese pagal projektą) dalyvauja dviejų tipų organizacijos: transliuojančiosios organizacijos, kurios siunčia signalą, ir tokį signalą tiesiogiai gaunantys iš transliuojančiosios organizacijos tam tikros rūšies retransliuotojai (signalų platintojai pagal direktyvą, o signalų skleidėjai pagal projektą, nes tokia sąvoka pasirinkta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas siekiant nuoseklumo derinant su kituose įstatymuose vartojamas su signalų perdavimu susijusias sąvokas). Apie signalų skleidėjus aiškiai kalba direktyvos preambulės
paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą. <...> Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma retransliavimo paslaugų teikėjams, savo retransliavimui naudojantiems tokias technologijas, ir jie turėtų galėti pasinaudoti priemone, kuria nustatomas privalomas kolektyvinis teisių administravimas.“
2022-01-312
Argumentai: Įstatymo prasme asmuo vykdo transliaciją ir yra transliuojančioji organizacija nepriklausomai nuo to, ar transliavimo paslaugų teikimas yra jo pagrindinė veikla, ar ne. Jei transliuoja, jam taikomos Įstatymo nuostatos. Nepakeitus pagal siūlymą susidarys situacija, jog tiems asmenims, kuriems transliavimas nėra pagrindinė veikla, tačiau jie jį visgi vykdo, nebus taikomos įstatymo normos. Pasiūlymas: „50.
Pasiūlymas: „50. Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kuri rengia ir transliuoja kurių pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programas programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir radijo ir (ar) televizijos programas.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo
arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurie rengia ir transliuoja radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo radijo ir (ar) televizijos programas“. 3.7. WINT law firm 2022-01-312
Argumentai: Siūlome Įstatyme numatyti ir sureguliuoti praktikoje jau 5-7 metus vykdomą autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, kai retransliuotojai savo klientams teikia su retransliavimo paslaugomis tampriai susijusias papildomas interaktyvias paslaugas: a) televizijos programų programų (laidų) įrašų peržiūrėjimas kliento pasirinktu laiku (angl. „catch-up tv“). Naudodamasis šia paslauga klientas gali peržiūrėti Jūsų anksčiau retransliuotų programų įrašus kliento pasirinktu laiku. b) televizijos programų programų (laidų) sustabdymas (angl. „time-shift TV“). Naudodamasis šia paslauga Jūsų klientas gali sustabdyti Jūsų retransliuojamą televizijos programą ir atnaujinti jos peržiūrą kliento pasirinktu laiku. Teikiant šias paslaugas retransliuotojai atgamina ir padaro viešai prieinamais kūrinius ir gretutinių teisių objektus. Kolektyvinio administravimo organizacijų ir retransliuotojų sudarytos licencinės sutartys neapima šių kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo būdų. Visgi nėra jokios abejonės, jog autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti teisėtą atlyginimą už jų kūrinių panaudojimą.
Tai nuosekliai seka iš Direktyvos 2019/790
nustatyta, kad autorius, atlikėjas, fonogramos gamintojas ar audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas (prodiuseris) turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą „[...] Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų
(laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios 60organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų (laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.” atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su turtinėmis teisėmis. Siekiant išspręsti pernelyg ilgai užsitęsusią situaciją, kai autoriai ir gretutinių teisių subjektai negauna jokio autorinio atlyginimo už aptariamus panaudojimo būdus, o taip pat siekdami užtikrinti, jog naudotojai (retransliuotojai) turėtų galimybę teisėtai ir nepažeisdami autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių teikti savo klientams tokias paslaugas, siūlome Įstatyme papildomai reglamentuoti retransliavimą papildančias internetines paslaugas.
Pasiūlymas: „[...] Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų (laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų
(laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.” Pritarti Komitetas pritaria pasiūlymui ir siūlo papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip: „Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų paslaugos teikėjo administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo (pvz., interaktyvios televizijos atidėto ar sustabdyto žiūrėjimo paslaugos).” 3.8.
Pasiūlymas: „[...] Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų (laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų
(laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.” Pritarti Komitetas pritaria pasiūlymui ir siūlo papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip: „Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų paslaugos teikėjo administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo (pvz., interaktyvios televizijos atidėto ar sustabdyto žiūrėjimo paslaugos).”
2022-01-313
Siūlome Įstatyme išsamiau reglamentuoti, kam jis yra taikomas. Dabartinėje redakcijoje išskyrus tik kai kuriuos naudotojus kyla grėsmė, jog nenurodytieji naudotojai nepateks į Įstatymo reguliavimo sferą.
Pasiūlymas: „6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinės transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar jų atskiros programos (laidos) transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinėms
transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams (transliuojančiosioms organizacijoms ir signalų skleidėjams), kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros jų laidos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“ 3.9.
Pasiūlymas: „6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinės transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar jų atskiros programos (laidos) transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinėms
transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams (transliuojančiosioms organizacijoms ir signalų skleidėjams), kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros jų laidos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
2022-01-315
Argumentai: Siūlome Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatytą tinkamo ir proporcingo atlyginimo principą įtvirtinti ir Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje.
Ši dalis yra specialioji norma, reguliuojanti audiovizualinio kūrinio bendraautorių teisę į gauti tam tikrą autorinį atlyginimą. Šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija tokį neatšaukiamą atlyginimą numato audiovizualinio kūrinio bendraautoriams tik už audiovizualinio kūrinio nuomą, o tai akivaizdžiai prieštarauja Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatytam tinkamo ir proporcingo atlyginimo principui, kuris neribojamas panaudojimo būdais. Dėl to siūlome šiame straipsnyje numatyti, kad audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą tam tikrą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Pasiūlymas:
„4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio
bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Negalioja sutartys, kuriose audiovizualinių kūrinių autoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Šį atlyginimą moka fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę naudoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas.
Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis audiovizualinių kūrinių bendraautoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą) ir neperleidžiama (audiovizualinių kūrinių bendraautoriai negali perduoti teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
2022-01-316
Argumentai: Praktikoje neretai teisių perėmėjas siekia sutartimi perimti iš autoriaus ar atlikėjo jo teisę gauti atlyginimą, kurį autorius arba atlikėjas gautų iš kolektyvinio administravimo organizacijų, administruojančių jų teises. Tokiu būdu autorius ir atlikėjas dar kartą praranda teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį. Todėl Įstatyme siekiame įtvirtinti neatšaukiamą autoriaus ir atlikėjo teisę gauti tokį atlyginimą. Įtraukus į Įstatymą draudimą perduoti ar atsisakyti teisės gauti atlyginimą, jei autorius įgalioja jį administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją užtikrins Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimą. Pasiūlymas: „3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai tokį atlyginimą autorius įgalioja administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją, ši teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama ir neperduodama.
Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas)taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją.
Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“
2022-01-318 (15²) Argumentai: Atsisakius „Signalų skleidėjo“ sąvokos (kaip siūloma
akivaizdu, jog tiesioginį tiekimą vykdo ne retransliuotojai, kaip kad siūloma apibrėžti projekte, o transliuojančios organizacijos, reikia atitinkama pakeisti 15² straipsnį.
Pasiūlymas:
„Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai
perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui platintojui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas platintojas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas platintojas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.“ Nepritarti Direktyva 789/2019 aiškiai numato, kad tiesioginio tiekimo procese (tiesioginio signalų perdavimo procese pagal projektą) dalyvauja dviejų tipų organizacijos: transliuojančiosios organizacijos, kurios siunčia signalą, ir tokį signalą tiesiogiai gaunantys iš transliuojančiosios organizacijos tam tikros rūšies retransliuotojai (signalų platintojai pagal direktyvą, o signalų skleidėjai pagal projektą, nes tokia sąvoka pasirinkta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas siekiant nuoseklumo derinant su kituose įstatymuose vartojamas su signalų perdavimu susijusias sąvokas). Apie signalų skleidėjus aiškiai kalba direktyvos preambulės 14 ir 20 punktai: „retransliavimo paslaugų teikėjai gali naudoti įvairias technologijas, tuo pačiu metu visuomenei iš kitos valstybės narės retransliuodami nepakeistą ir nesutrumpintą pirminę televizijos ar radijo programos transliaciją.
Retransliavimo paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą.“; „transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. <...> Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, <...> Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, <...> teikėjams.“ (žr. 20 punktą). 3.12. WINT law firm 2022-01-319
Autoriaus turtinių teisių apribojimai leidžiami tik išimtinais atvejais ir su sąlyga, kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų (Berno konvencijos 9(2) straipsnis). Iki šiol galiojęs citavimo reglamentavimas ir jo pagrindu suformuota teismų praktika nustatė pusiausvyrą tarp teisių turėtojų ir naudotojų, aiškiai apibrėždama, kokiais atvejais citavimas atitinka minėtą Berno konvencijos „trijų pakopų testą“.
Projekte siūlomas 21 straipsnio pakeitimas drauge su siūlymu iš Įstatymo 2 straipsnio pašalinti
„citatos“ sąvoką nepagrįstai išplečia citavimo teisę ir pažeidžia
nusistovėjusią pusiausvyrą. Projekte siūlomas reguliavimas neaiškiai apibrėžia leistinas citavimo ribas. Siūlome palikti esamą reguliavimą. Pasiūlymas:
„Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio
autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių
subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“ 3.13.
Pasiūlymas:
„Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio
autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių
subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“
2022-01-3110 (21¹) Argumentai: Kūrinio naudojimas parodijai tiesiogiai koreliuoja su autoriaus neturtinėmis teisėmis prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę), todėl jei ši nuostata grąžinama į įstatymą, būtina aiškiai nurodyti, kokios yra jos ribos. Taip bus užtikrintas atitikimas Berno konvencijoje įtvirtintam „trijų pakopų testui“.
Pasiūlymas:
„Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių
subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, nekomerciniais tikslais, panaudoti kūrinį karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti.“ Nepritarti Pasiūlymas prieštarauja ES teisei. Pirma, ši projekto nuostata perkelia direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio k) punktą, kuris nenumato reikalavimo nurodyti vardą, šaltinį bei nesiaurina naudojimo tikslų. Kur to reikalaujama, direktyva 2001/29/EB tai nustato konkrečiai, pvz. 3 straipsnio a), c), d) punktuose. Antra, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-201/13 apie direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio k) punktą išaiškino, kaip turi būti suprantama parodija: „pagrindiniai parodijos požymiai yra, viena vertus, rėmimasis egzistuojančiu kūriniu, kartu esant suvokiamiems skirtumams, palyginti su juo, ir, kita vertus, humoro arba pajuokos išreiškimas. „Parodijos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, sąvokai netaikomos sąlygos, pagal kurias parodija, be to, kad turėtų suvokiamų skirtumų, palyginti su parodijuojamu originaliu kūriniu, turėtų būti originaliai savita, ją turėtų būti galima pagrįstai priskirti kitam asmeniui nei pačiam originalaus kūrinio autoriui, ji turėtų būti susijusi su pačiu originaliu kūriniu arba joje turėtų būti nurodytas parodijuojamo kūrinio šaltinis“. Be to, parodija pagal teismo sprendimą yra autonomiška ES teisės sąvoka, vadinasi, valstybės narės neturi įgaliojimų savo nuožiūra jos keisti. Kadangi parodija, pastišas ir karikatūra yra tie trys veiksmai, kurie nurodyti direktyvoje, tie patys aiškinimo principai taikomi pastišui ir karikatūrai. Projekto nuostatos atitinka šį teismo išaiškinimą. 3.14.
2022-01-3119 (40³) (3)N Argumentai: Projekto 40³ straipsnio 2 dalis numato išimtis, kada netaikoma autoriaus teise nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises, jeigu kūrinys yra nenaudojamas. Siūlome leisti autorinės sutarties šalims susitarti, jog viena ar kelios iš Įstatyme numatytų išimčių šalių sutarimu netaikomos. Tai leistu užtikrinti geresnę sutarties šalių pusiausvyrą ir sustiprintų autorių derybinę galią. Pasiūlymas:
„3. Sutarties šalims leidžiama autorinėje
sutartyje, autorinėje licencinėje sutartyje ar sutartyje dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar suteikimo susitarti netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų“ Pritarti
2022-01-3122
Argumentai: Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti autoriaus teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį, jei autorius įgalioja kolektyvinio administravimo organizaciją administruoti jo teises ir surinkti autorinį atlyginimą. Siūlomas pakeitimas užtikrins Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimą. Pasiūlymas:
„3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas
procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, autorius turi neatšaukiamą ir neperleidžiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai tokį atlyginimą renka kolektyvinio administravimo organizacijos.“ Pritarti Komitetas siūlo papildyti 48 straipsnį 4 dalimi: „4.
Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
2022-01-3124
Šiuo siūlymu siekiama ištaisyti nelygiavertę audiovizualinių atlikėjų (aktorių) padėtį, kuomet jie neturi jokių teisių (ir atlygio) transliuojant, retransliuojant ir kitaip viešai skelbiant jų atlikimų įrašus. Daugybę metų audiovizualinių kūrinių atlikėjai (aktoriai) yra nelygiavertėje padėtyje, lyginant su audiovizualinių kūrinių autoriais bei muzikos atlikėjais. Jie iki šiol neturi įrankio, kuris užtikrintų jiems teisingą ir proporcingą panaudojimo mastui atlygį. AV autoriai turi išimtinę viešo paskelbimo teisę, muzikos atlikėjai – teisę į atlyginimą už jų įrašų transliavimą, retransliavimą bei kt. viešą paskelbimą, tuo tarpu AV atlikėjai neturi jokių teisių į savo vaidmenų transliacijas, retransliacijas ir kt. viešą paskelbimą. Šiais siūlomais ATGTĮ pakeitimais būtų užtikrintas 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimas audiovizualinių įrašų atlikėjams.
Pasiūlymas:
„4) padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą ir
jį viešai skelbti;“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos
audiovizualiniame sektoriuje apsaugos autoriams ir atlikėjams, kuri dar neįsigaliojusi ES. ES yra sutarties šalis, tačiau jos dar neratifikavo. Laukiama ES teisės akto, įgyvendinančio sutartį (reglamento, direktyvos arba abiejų), kurį Lietuva turės perkelti į savo nacionalinę teisę. Tam bus reikalingos viešos konsultacijos ir diskusijos su sektoriais. Pekino sutartis autoriams ir atlikėjams numato turtines teises, kai jų atlikimai įrašyti ir kai jie neįrašyti (gyvi); neturtines teises; teisių perleidimą; tam tikras išimtis (ką ir kada galima naudoti be autoriaus ar atlikėjo leidimo ir atlyginimo); teisių gynimo priemones. Iš anksto ir netinkamai (pvz., per plačiai) perkėlus Pekino sutarties nuostatas, jos gali vėliau prieštarauti ES teisei. 3.17. WINT law firm 2022-01-3124
Argumentai: Analogiškai, kaip nurodyta 9 pasiūlyme, praktikoje neretai teisių perėmėjas siekia sutartimi perimti iš autoriaus ar atlikėjo jo teisę gauti atlyginimą, kurį autorius arba atlikėjas gautų iš kolektyvinio administravimo organizacijų, administruojančių jų teises. Tokiu būdu autorius ir atlikėjas dar kartą praranda teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį. Todėl Įstatyme siekiame įtvirtinti neatšaukiamą autoriaus ir atlikėjo teisę gauti tokį atlyginimą. Įtraukus į Įstatymą draudimą perduoti ar atsisakyti teisės gauti atlyginimą, jei autorius įgalioja jį administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją, bus užtikrintas Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimas. Pasiūlymas: „8.
Pasiūlymas:
„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai
ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai tokį atlyginimą atlikėjas įgalioja administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją, ši teisę yra neatšaukiama ir neperduodama.” Pritarti Komitetas siūlo papildyti 53 straipsnį 8 dalimi:
„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir
proporcingą atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
2022-01-31 (55)N
Analogiškai, kaip nurodoma 2 siūlyme, siekiama užtikrinti, kad atlikėjams bei fonogramų gamintojams ir toliau būtų mokamas atlyginimas už jų muziką audiovizualiniuose kūriniuose. Detalesnė argumentacija pasiūlyme Nr. 2. Analogiškus siūlymus viešosioms konsultacijoms teikia tarptautinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų organizacijų asociacijos (IFPI, AEPO-ARTIS). Pasiūlymas: „1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje.
Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą
atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.“
2022-01-3130
Siūlome kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešo paskelbimo arba padarymo viešai prieinamais teikiant internetines transliavimo paslaugas kolektyvinį administravimą perkelti į Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių
administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);
4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;
5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);
6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;
7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;
8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;
9) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas; 109) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse.“ Nepritarti Pasiūlymas prieštarauja ES teisei. Europos Komisija aiškiai tvirtina, kad išimtinių teisių privalomas kolektyvinis administravimas (PKA) nesuderinamas su ES teise, nebent direktyvos tai numato tiesiogiai. Pvz., Komisijos nario p. Breton 2020 m. atsakymas Europos Parlamente į klausimą: valstybėms narėms neleidžiama įgyvendinti direktyvos 15 straipsnio taikant PKA mechanizmą, nes tai atimtų spaudos publikacijos leidėjų išimtinę teisę pasirinkti (leisti ar neleisti viešai paskelbti leidinio turinį).
Internetinėms transliavimo paslaugos direktyva 789/2019 nenustato PKA mechanizmo. 3.20. WINT law firm 2022-01-3130
(8)N Argumentai:
a) Siūlome Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą koreguoti atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 789/2019 nenumato signalų skleidėjo sąvokos, o iš jos preambulės 20 punkto akivaizdu, jog tiesioginį tiekimą vykdo ne retransliuotojai, kaip kad siūloma apibrėžti projekte (plačiau 4 ir 10 pasiūlymuose).
b) Atsižvelgiant į internetinių transliavimo paslaugų pobūdį ir į tai, kad Direktyva 2019/790 ir atitinkamai Įstatymo 15¹ straipsnis įtvirtina kilmės šalies principo tokių paslaugų atžvilgiu taikymą, kūrinių naudotojams individualiai susitarti su teisių turėtojais dėl šio kūrinių panaudojimo būtų ypatingai sudėtinga. Analogiškai, ir teisių turėtojams užtikrinti efektyvią savo teisių apsaugą veikiant individualiai būtų kone neįmanoma. Kita vertus, privalomas kolektyvinis administravimas leistų naudotojams pasinaudoti „vieno langeliu“ ir įsigyti visas papildomų internetinių paslaugų teikimui reikalingas teises. Projekte siūlomas papildomų internetinių paslaugų įtraukimas į Įstatymo 65 straipsnio
administruoti kolektyviai, to užtikrinti negali, nes naudotojas niekada nebus tikras, kad įsigijo visas paslaugai teikti reikalingas teises.
c) Analogiškai (b) atvejui aukščiau, ir teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas, kūrinių naudotojams individualiai susitarti su teisių turėtojais dėl šio kūrinių panaudojimo būtų ypatingai sudėtinga. Analogiškai, ir teisių turėtojams užtikrinti efektyvią savo teisių apsaugą veikiant individualiai būtų kone neįmanoma.
Kita vertus, privalomas kolektyvinis administravimas leistų naudotojams pasinaudoti „vieno langeliu“ ir įsigyti visas papildomų internetinių paslaugų teikimui reikalingas teises. Projekte siūlomas papildomų internetinių paslaugų įtraukimas į Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, kuris numato tik galimybę (bet ne pareigą) šį teisių panaudojimo būdą administruoti kolektyviai, to užtikrinti negali, nes naudotojas niekada nebus tikras, kad įsigijo visas paslaugai teikti reikalingas teises. Tuo labiau, kad jau dabar Įstatymas numato privalomą kolektyvinį administravimą kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms, o retransliavimą papildančios internetinės paslaugos yra tampriai susiję su retransliavimo paslaugomis (pvz. jas teikia tie patys restransliuotojai, tiems patiems klientams, naudoją tą patį repertuarą, taiko bendrą kainodarą ir kt.). Pasiūlymas: „2.
Pasiūlymas:
„2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas
šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms;
2) atlyginimo už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimą, retransliavimo paslaugas ar kitokį viešą paskelbimą (įskaitant foninę muziką) surinkimui;
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui, kai jį vykdo signalų skleidėjai vykdomas tiesioginis signalų perdavimas;
4) kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (bet kokiu foto kopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) surinkimui;
5) kompensacinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose surinkimui;
6) kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimui;
7) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;
8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamais teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui 8 punkte, numatant vėlesnę taikymo datą: „Šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl licencinių sutarčių sudarymo, kai kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas arba jų padarymas viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas yra privalomai kolektyviai administruojamas, taikomos nuo 2023 m. gegužės 1 d. Kiti pasiūlymai prieštarauja ES teisei (žr. argumentus aukščiau). Direktyva 789/2019 nustato, kad privalomai kolektyviai administruojamos gali būti tik dvi sritys:
1) retransliavimo paslaugų teikimas (imperatyvi nuostata, žr.
Direktyvos 4 straipsnį);
2) viešas paskelbimas tiesioginio signalų perdavimo būdu, bet tik tada, kai viešą paskelbimą atlieka signalų skleidėjai (neimperatyvi nuostata, valstybėms narėms suteikta pasirinkimo laisvė, žr. Direktyvos 8 straipsnį). Signalų skleidėjai priskiriami retransliavimo paslaugų teikėjams ir tik jiems gali būti taikomas privalomasis administravimas, o ne abiems viešo paskelbimo tiesioginio signalų perdavimo būdu proceso dalyviams (transliuojančiosios organizacijos nepatenka į tokį reguliavimą). Direktyvos 789 konstatuojamoji dalis paaiškina 8 straipsnio taikymą, kad
„transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių
turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. <...> Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, <...> Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, <...> teikėjams.“ (žr. 20 punktą). Pasiūlymas taip pat prieštarauja Kultūros ministerijos tyrimo išvadoms, kad:
1) PKA išplėtimas neturėtų didesnio teigiamo poveikio autorių ir atlikėjų pajamų augimui ir, atitinkamai, teisės į tinkamą ir proporcingą atlyginimą įgyvendinimui. 2) Pasiūlymas nustatyti PKA toms teisėms, kurias ES teisė numato kaip išimtines turtines autorių ar atlikėjų teises (įskaitant kūrinių viešą paskelbimą), prieštarautų ES teisei (išskyrus ES teisėje numatytas išimtis).
3) Atsižvelgiant į itin teisių įgyvendinimą suvaržantį PKA pobūdį, jo plėtimas rekomenduotinas tik tuomet, kai tai yra neišvengiamai būtina ir nėra kitų alternatyvų pasiekti autorių ir atlikėjų bei kitų teisių turėtojų, o taip pat naudotojų teisėtus interesus atitinkančius tikslus. Kadangi PKA išplėtimas naujai nustatytoms teisėms į atlyginimą nėra skirtas spręsti su saugomo turinio panaudojimu susijusiems licencijavimo sistemos trūkumams, o tinkamo ir proporcingo atlygio tikslą galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, šiam tikslui siūlytina PKA nenaudoti. 3.21. WINT law firm 2022-01-3130
Argumentai: Pakeitus Įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai reikia pakeisti ir šią 3 dalį įtraukiant naujus panaudojimo būdus. Pasiūlymas: „3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, viešai paskelbti, kai vykdomas tiesioginis signalų perdavimas, teikiamos retransliavimą papildančias paslaugo ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus teikiant internetines transliavimo paslaugas kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, tiesioginio tiekimo vykdytojų, retransliavimą papildančių paslaugų ar internetinių transliavimo paslaugų teikėjų signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus.
Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje Įstatymo straipsnio dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydamas spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šiame įstatymo straipsnio dalyje nurodytas išimtines teises leisti retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ar gretutinių teisių objektus Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir pakeisti 65 straipsnio 3 dalį, ją išdėstant taip: „3. Tuo atveju, kKai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, viešai paskelbti, kai vykdomas tiesioginis signalų perdavimas, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus teikiant internetines transliavimo paslaugas kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises.
Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, tiesioginio tiekimo vykdytojų, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų ar internetinių transliavimo paslaugų teikėjų signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per trejų
dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydamas su prašymu spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šiame įstatymo straipsnio šioje dalyje nurodytas išimtines teises leisti retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ar gretutinių teisių objektus Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.“ 3.22.
WINT law firm 2022-01-3131 (65¹)
Kadangi Įstatymo 65¹ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išplėstinis licencijavimas yra taikomas tik tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, atitinkamai siūlome patikslinti šio straipsnio 6 dalį ir nurodyti, kad paprieštarauti išplėstiniam jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui tie teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teises. Nepatikslinus normos nurodytu būdu susidarys situacija, jog šio straipsnio 6 dalis bus taikoma ir kolektyvinio administravimo organizacijų administruojam repertuarui. Pasiūlymas:
„6. Išplėstiniu būdu kolektyviai administruojamų teisių subjektai,
kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teises, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) paprieštarauti jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodyta, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimų autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 65¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Išplėstiniu būdu Išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teises teisių, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) paprieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui naudojimo, pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame. Pranešime turi būti nurodyta nurodoma, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimų autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises, ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus“. 3.23. WINT law firm 2022-01-3131 (65¹)
Argumentai: Kadangi Įstatymo 72¹² straipsnio 2 dalis papildoma nustatant 30 dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios terminą, per kurį naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti išplėstos apimties licencijas, kolektyvinio administravimo asociacijai tampa neįmanoma įgyvendinti 65¹ straipsnio 10 d. 1 p. nustatyto termino, nes nelieka laiko, per kurį KAO galėtų patikrinti naudotojo teikiamame prašyme nurodytos informacijos teisingumą, bei esant reikalui suteikti naudotojui papildomą terminą trūkstamos informacijos pateikimui.
Tokiems veiksmams reikalingi terminai yra nustatyti 72¹² straipsnio 3 dalyje. Pasiūlymas:
„1) išduotas išplėstines licencijas likus 30 14
dienų iki licencijos įsigaliojimo, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, panaudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;“ Pritarti
2022-01-3137 (72¹³)
Pakeitus Įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai reikia pakeisti ir šią 3 dalį įtraukiant naujus panaudojimo būdus. Pasiūlymas: „3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ir gretutinių teisių objektus, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliuotojų ir signalų skleidėjų) derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl aukščiau šioje dalyje išvardintų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio
kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.“ Pritarti Komitetas siūlo pakeisti 72¹³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybomis derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl aukščiau šioje dalyje išvardintų išvardytų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio
gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama su prašymu tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties
Skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija „INFOBALT“ (toliau - Asociacija) teikia LR Seimo Kultūros komitetui pastabas dėl parengto LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr.
XIVP-1253 (toliau - Įstatymo projektas). Dėkojame Kultūros ministerijai už konstruktyvų bendradarbiavimą darbo grupėje rengiant Įstatymo projektą. Šiuo raštu norime atkreipti dėmesį į tobulintinus Įstatymo projekto aspektus. Dėl
„Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo sąvokos“ (Įstatymo
projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio nauja 51 dalis). Apibrėždamos Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo sąvoką, valstybės narės turėtų perkelti Direktyvos 2019/790 62, 63 konstatuojamąsias dalis. Nuorodos į „svarbų vaidmenį interneto turinio rinkoje“, „konkuravimą su kitomis internetinėmis turinio paslaugomis“ ir kitus šių Direktyvos dalių elementus yra esminės, kadangi nurodo, kurios paslaugos laikomos Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjais. Konstatuojamosios dalys atskleidžia, kaip likusi Direktyva turėtų būti skaitoma ir taikoma šių paslaugų teikėjams. Minėtosios konstatuojamosios dalys nurodo, jog Direktyva yra taikoma tik naudotojų turinio įkėlimo paslaugoms, kurios konkuruoja su kitomis internetinėmis paslaugomis dėl to paties turinio ir tos pačios auditorijos. Direktyva nesiekiama reglamentuoti dalijimosi turiniu per se, nes, kitu atveju, jos nuostatos būtų taikomos ir „Wikipedijai“. Direktyvos tikslas - padėti „plėtoti licencijavimo rinką“, kuriai, kaip manyta, trukdo skirtingi teisiniai režimai, taikomi turinio paslaugoms, konkuruojančioms dėl tų pačių auditorijų, su tuo pačiu turiniu.
Tad siūlome „Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo“ sąvoką sukonkretinti, ją papildant pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 62 dalį: „Šioje direktyvoje nustatyta turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjo apibrėžtis turėtų būti taikoma tik toms internetinėms paslaugoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį interneto turinio rinkoje ir konkuruoja su kitomis tai pačiai auditorijai teikiamomis internetinėmis turinio paslaugomis, tokiomis kaip internetinės garso ir vaizdo tiesioginio transliavimo paslaugos.“ Be šio apribojimo sąvoka gali būti aiškinama per plačiai, kas reguliavime įvestų sumaišties ir didintų teisinių ginčų riziką. Dėl vizualinių miniatiūrų įtraukimo į trumpos ištraukos apibrėžimą. Įstatymo projekto 26 straipsnio, kuriuo Įstatymas papildomas nauju 57(1) straipsniu, 2 dalis numato elektroninės spaudos leidėjų išimtinių teisių netaikymo atvejus. Vienas iš jų - kai „3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš
spaudos ženklų.“ Ši „labai trumpos ištraukos“ formuluotė neapima vizualinių miniatiūrų (angl. visual thumbnails), kurios, šiuo metu, yra reguliariai naudojamos internete. Vizualinės miniatiūros - iliustracijos, kuriose rodoma sumažinta publikacijos versija, yra reikšmingai svarbios visiems interneto aplinkoje veikiantiems subjektams, įskaitant naudotojus, vizualinių iliustracijų autorius, leidėjus, turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjus ir kitus subjektus. Miniatiūra suteikia galimybę naudotojui efektyviai rinktis jo interesus atitinkančias publikacijas, o susidomėjus - skatina susipažinti su pilnomis publikacijų versijomis.
Tai teikia tiesioginę naudą leidėjams (ir kartu, pajamas šių iliustracijų autoriams), kurie, šios funkcijos dėka, gali pritraukti daugiau susidomėjusių skaitytojų, norinčių susipažinti su pilna publikacija. Greta to, intensyvesnis skaitytojų srautas garantuoja didesnes pajamas portalų valdytojams, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir kitiems interneto ekosistemos dalyviams. Tokia sistema sėkmingai veikia daugelį metų, tačiau šis status quo netolimoje ateityje gali fundamentaliai pasikeisti. Kaip jau minėta, remiantis Įstatymo projektu, vizualinėms miniatiūroms nebebūtų taikoma „labai trumpos ištraukos išimtis, todėl jų faktiškai gali nebelikti. Asociacija viešųjų konsultacijų metu LR Kultūros ministerijai teikė pasiūlymą Įstatymo projektu numatyti, kad „labai trumpos ištraukos“ išimtis apimtų ir vizualines miniatiūras. 2021 m. spalio 11d. pateiktoje Įstatymo projekto derinimo pažymoje Įstatymo projekto rengėjai nurodė, jog pasiūlymui nepritaria asociacija LATGA, o vizualinių miniatiūrų klausimą numatoma atidėti kitam etapui, rengiant naują Įstatymo redakciją. Suprantame LR Kultūros ministerijos siekį inicijuoti dialogą ateityje įtraukiant visas suinteresuotas puses. Visgi, norime atkreipti LR Seimo Kultūros komiteto, LR Kultūros ministerijos ir pasiūlymui oponuojančios asociacijos LATGA dėmesį, kad neapibrėžtam laikotarpiui pašalinus galimybę naudoti vizualines miniatiūras tai, pirmiausia, žalingai atsilieptų turinio internete naudotojams. Jiems turinio internetu dalijimosi paslaugų teikėjai nebegalėtų teikti patogių ir efektyvių paslaugų. Ekonomine žala dėl mažesnių naudotojų srautų (neuždirbtų pajamų forma) dalintųsi visos skaitmeninėje ekonomikoje veikiančios grandys, įskaitant ir pačius vizualinių miniatiūrų autorius.
Kartu norime pažymėti, kad, teisinio reguliavimo aspektu, kitų valstybių praktiniai pavyzdžiai rodo, jog vizualinės miniatiūros nėra laikomos autorių teisių subjektu. Paminėtinas Nyderlandų atvejis, kur teismas konstatavo, jog vizualinės miniatiūros, dėl savo ypatybių (sumažintos iliustracijos raiškos), nėra laikytinos autorių teisių objektu. Tad LR Seimo kultūros komiteto narių prašome, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, sukonkretinti „Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo sąvoką bei įvertinti pasiūlymą įtraukti vizualines miniatiūras į trumpos ištraukos apibrėžimą. Esant poreikiui būtume pasirengę plačiau aptarti šiuos klausimus klausymų metu. Nepritarti Nepritarti Komitetas mano, kad siūlomi du papildomi požymiai apsunkintų sąvokos aiškinimą, nes požymis „svarbus vaidmuo interneto turinio rinkoje“ yra subjektyvaus vertinimo, o „konkuravimas su kitomis internetinėmis turinio paslaugomis“ į sąvokos aiškinimą privalomai įtrauktų sudėtingų konkurencijos teisės normų interpretavimą. Sutarimo dėl šio pasiūlymo nebuvo rasta nei Kultūros ministerijos darbo grupėje, nei Seimo Kultūros komiteto klausymuose. Be to, šiuo metu Lietuvoje vizualinė miniatūra laikoma autorių teisių objektu ir todėl yra saugoma autorių teisių kaip ir bet kokia kita fotografija ar dailės kūrinys, kurio padarymui viešai prieinamo internete būtina gauti autoriaus leidimą. 3.26. Advokatų profesinė bendrija „Novus intellectus“
Atstovaujame Tarptautinę fonogramų industrijos federaciją (toliau – IFPI). IFPI yra tarptautinė ne pelno siekianti organizacija, atstovaujanti garso įrašų (fonogramų gamintojų, muzikos leidėjų) kompanijas visame pasaulyje, kuri yra registruota Lozanoje, Šveicarijoje ir įsteigta Italijoje 1933 metais.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (toliau – ATGTĮ pakeitimo projektas), kuris skirtas įgyvendinti 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (toliau – BSR direktyva) ir 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (toliau – Retransliacijos direktyva). Abi direktyvos turėjo būti įgyvendintos Lietuvoje iki 2021 m. birželio 7 d. BSR direktyva numato taisykles, kurios iš dalies keičia ar papildo ar siūlo pakeisti ar papildyti tame tarpe ir fonogramų (muzikos įrašų) naudojimo ir/ar licencijavimo mechanizmus, kaip antai BSR direktyvos 12 straipsnis (Išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas), 17 straipsnis (Tam tikri internetinių paslaugų teikėjų būdai naudoti saugomą turinį), 18-22 straipsniai (Teisingas atlygis pagal autorių ir atlikėjų sutartis dėl teisių naudojimo).
IFPI aktyviai dalyvavo teikiant pastabas ir pasiūlymus LR Kultūros ministerijos darbo grupės, kuri rengė ATGTĮ pakeitimo projektą, veikloje. Po ilgų diskusijų darbo grupėje priimti ATGTĮ pakeitimo projektiniai sprendimai atitinka BSR direktyvos 12, 17, 18-22 straipsnių reikalavimus, tačiau diskusijos LR Kultūros ministerijos darbo grupėje parodė, kad BSR direktyvos nuostatos dažnai neteisingai suprantamos ar netinkamai aiškinamos, todėl šiuo norėtume atkreipti gerbiamų LR Seimo Kultūros komiteto narių dėmesį į svarbius šios Direktyvos naujo reglamentavimo autorių ir atlikėjų teisių naudojimo ir licencijavimo srityje aspektus. I. Dėl BSR Direktyvos 12 straipsnio BSR Direktyvos 12 straipsnyje reglamentuojamas išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas (toliau – IKL). Kaip paaiškinta BSR direktyvos Antraštinės dalies 44 punkte “išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas yra tokie “kolektyvinių licencijų teikimo mechanizmai, turintys išplėstą apimtį, sudaro[-antys] galimybę kolektyvinio administravimo organizacijai, kaip kolektyvinių licencijų teikimo subjektui, teikti licencijas teisių turėtojų vardu, nepriklausomai nuo to, ar jie suteikė leidimą organizacijai tai daryti.” Šis licencijavimo būdas dabartiniame ATGTĮ nėra numatytas, jis BSR direktyvoje yra siūlomas kaip vienas iš papildomų ir neprivalomų licencijavimo mechanizmų.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad IKL yra turtinių teisių apribojimas, todėl nacionalinės IKL nuostatos turi atitikti trijų pakopų testą, numatytą tarptautinėse autorių teisių sutartyse ir ATGTĮ 19 straipsnio 1 dalyje. Pagal BSR Direktyvos
atitinka Direktyvos 12 straipsnyje numatytas sąlygas (tik esant rinkos nepakankamumui):
paprastai yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl atitinkamų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pobūdžio ar tipų būtino licencijos suteikimo sandorio sudarymas tampa mažai tikėtinas, ir užtikrina, kad toks licencijų teikimo mechanizmas apsaugotų teisėtus teisių turėtojų interesus.” (BSR Direktyvos 12 str. 2 d.)
apibrėžtose naudojimo srityse“ (BSR direktyvos Antraštinės dalies 47 punktas). IFPI nuomone, pagal BSR Direktyvos 12 straipsnį IKL negalėtų būti nustatytas ypatingai tais atvejais, kai yra tam tikros kategorijos kūrinių ir teisių licencijavimo individualūs susitarimai. Pvz.: fonogramų licencijavimo internetinė muzikos rinka labai išplėtota ir gerai veikianti iš esmės eliminuoja galimybę įvesti bet kokį atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių išplėstos apimties kolektyvinį licencijavimą muzikos įrašų interaktyvaus padarymo viešai prieinamais srityje. Kaip nurodyta 2021 m.
Kaip nurodyta 2021 m. IFPI Pasauliniame muzikos pranešime 2020 metais pasaulinė muzikos įrašų rinka augo 7,4 proc., o šį augimą daugiausia lėmė 19,9% padidėjęs mokamas srautinis muzikos siuntimasis, kuris pasiekė 13,4 mlrd. USD ir sudarė 62,1% visų pajamų, gaunamų iš muzikos įrašų (žr. https://www.ifpi.org/ifpi-issues-annual-global-music-report-2021/, tikrinta 2024-01-24). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad netgi jeigu pagal BSR Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį yra leidžiama nustatyti, kad tam tikros kategorijos kūrinio naudojimui turėtų būti taikoma IKL, turi būti į nacionalinę teisę įgyvendintos 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos apsaugos priemonės. IKL nuostatos yra numatytos ATGTĮ pakeitimo projekto 31 straipsnyje „Įstatymo papildymas 65¹ straipsniu.“ Manome, kad nustatytos kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo sritys, kuriose gali būti taikomas IKL yra, pakankamos ir neturėtų būti plečiamos, taip pat minėtas straipsnis įgyvendina ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas apsaugos priemones. II. Dėl BSR direktyvos 17 straipsnio įgyvendinimo BSR direktyvos 17 straipsnis reglamentuoja interneto platformų naudojimosi saugomu turiniu reikalavimus, atsakomybę ir ginčų sprendimo taisykles. Šio straipsnio nuostatos yra praktiškai pažodžiui perkeltos ATGTĮ pakeitimo projekto 51 straipsnyje, kuriame ATGTĮ papildomas nauju IX skyriumi. Tokios pačios pozicijos, t. y. iš esmės pažodžiui perkelti BSR direktyvos 17 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti vieningą jos taikymą visoje ES teritorijoje, laikėsi ir dauguma ES valstybių, kurios jau įgyvendino direktyvą savo nacionaliniuose įstatymuose: Prancūzija, Nyderlandai, Vengrija, Kroatija, Danija, Malta, Airija ir Estija (pvz.: žr. Airijos ir Estijos BSR direktyvos įgyvendinimo įstatymus anglų kalba, Priedai Nr. 1-2). Šio straipsnio vienodo aiškinimo ir taikymo kontrolę užtikrins Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir nacionaliniai teismai.
IFPI, kaip tarptautiniu mastu veikianti organizacija, palaiko tokią suderintą ir vieningai aiškinamą ir taikomą teisinę sistemą visoje ES rinkoje. IFPI turėtų tik vieną pastebėjimą BSR direktyvos 17 straipsnio įgyvendinimo kontekste (17 str. 7 d.), kuris numato, kad „Valstybės narės užtikrina, kad naudotojai kiekvienoje valstybėje narėje, įkeldami arba padarydami prieinamą turinį, kurį sukūrė turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojai, galėtų pasikliauti bet kuria iš šių esamų išimčių ar apribojimu: a) citatos, kritika, recenzijos; b) naudojimas karikatūrai, parodijai ar pastišui.“ ATGTĮ pakeitimo įstatyme siūloma iš dalies keisti citavimo reglamentavimą, panaikinant ATGTĮ „citata“ apibrėžimą, kur buvo paaiškinta, kas yra citata, ir ATGTĮ pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje „21 straipsnio pakeitimas“ nurodžius citavimo tikslus tokius kaip kritikos ar apžvalgos tikslus tik kaip pavyzdinius „kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje“. Toks citavimo tikslų kaip pavyzdinių nurodymas gali būti interpretuojamas, kad citavimo tikslų sąrašas yra nebaigtinis ir tokiu būdu naudotojai teisėtai cituos nedideles teisėtai išleistas ar viešai paskelbtas kūrinio dalis kitame kūrinyje ir kitokiais tikslais, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. Atsižvelgiant į tai, kad kategorijos „sąžiningas“ ir „citavimo tikslui reikalingo masto“, yra vertinamojo kriterijaus, ir esant nebaigtiniam tikslų sąrašui, tokios nuostatos taikymas tampa neaiškus nuo jo reglamentavimo pradžios. BSR direktyva neįpareigoja praplėsti citavimo apribojimo apimties, šios Direktyvos 17 str.
išimtis turi būti, taip pat, pvz.: BSR direktyvos Antraštinės dalies 57 punktas aiškiai numato, kad išimtis dėl citavimų yra kritikos ar apžvalgos tikslais „Pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktoms teisėms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB numatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte numatytą išimtį dėl citavimų kritikos ar apžvalgos tikslais atveju.“ Todėl IFPI nuomone, nedidelę teisėtai išleisto ar teisėtai paskelbto kūrinio dalį turi būti leidžiama cituoti tik kritikos ar apžvalgos tikslais. Taip pat siūlytina, kad citavimo išimties apimtis nesiskirtų priklausomai nuo cituojamo objekto, todėl atitinkamai siūloma pataisyti ir pildomą ATGTĮ
formuluotę „citavimo (kritikos ar apžvalgos) tikslais.“ III.
Dėl BSR direktyvos 18-22 straipsnių įgyvendinimo BSR direktyvos 18 straipsnis nustato bendrąjį autoriams ir atlikėjams
„tinkamo ir proporcingo“ atlyginimo principą “Valstybės narės užtikrina,
kad kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, jie turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį“, kuris yra pasiekiamas įgyvendinant šios direktyvos 19–22 straipsnius, t.y. numatant skaidrumo pareigą (teisę gauti aktualią ir išsamią informaciją apie autorių ir atlikėjų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą), sutarčių tikslinimo mechanizmus (teisę reikalauti papildomo tinkamo ir teisingo atlygio, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas), savanoriškas alternatyvaus ginčų sprendimo procedūras, atšaukimo teisę (teisę visiškai arba iš dalies atšaukti licenciją arba teisių perleidimą, jei tas kūrinys arba kitas saugomas objektas nenaudojamas), atsižvelgiant į paaiškinamąsias šios direktyvos Antraštinės dalies nuostatas. BSR direktyvos Antraštinės dalies 73 punktas numato, kad „autorių ir atlikėjų atlygis turėtų būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas atvejo aplinkybes, pavyzdžiui, rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą. Vienkartinė išmoka taip pat gali būti proporcingas atlygis, tačiau tai neturėtų būti taisyklė. Valstybės narės turėtų galėti laisvai nustatyti konkrečius vienkartinių išmokų taikymo atvejus atsižvelgdamos į kiekvieno sektoriaus ypatumus.
Valstybės narės turėtų galėti laisvai įgyvendinti tinkamo ir proporcingo atlygio principą taikydamos įvairius esamus ar naujai sukurtus mechanizmus, kurie galėtų apimti kolektyvines derybas ir kitus mechanizmus, jeigu tokie mechanizmai atitinka taikomus Sąjungos teisės aktus.“ Palaikome LR Vyriausybės poziciją, kad bendras principas, kad autoriai ir atlikėjai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį, kai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, nustatomas ATGTĮ esamų normų papildymais (ATGTĮ pakeitimo projekto 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 24 straipsnis), numatančias, kad toks atlygis „turės būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas aplinkybes (rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą).“ Pabrėžtina, kad BSR direktyvos 18 straipsnis nesuteikia teisinio pagrindo taikyti privalomojo kolektyvinio teisių administravimo (t.y. kai atimama teisė spręsti patiems autoriams ar atlikėjams dėl teisių ir atlygio ir perduodama spręsti išimtinai valstybės nustatytai organizacijai) Lietuvoje, nes tai ribotų autorių ir atlikėjų sutarčių laisvės ir nuosavybės neliečiamumo principus, prieštarautų pamatinei autorių ir atlikėjų išimtinių teisių į savo kūrybos rezultatus sampratai (žr. https://www.kulturostyrimai.lt/visos-temos/kulturos-politika/privalomasis-kolektyvinis-administravimas-rizikos-privalumai-ir-alternatyvos/, LR Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo išvados Nr. 1 ir Nr. 2). BSR direktyvos 19-22 straipsniai siūlomi įgyvendinti, papildant ATGTĮ šeštąjį skirsnį „Autorių turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas. Autorinės sutartys“ 40¹, 40², 40³ straipsniais.
Analogiškos nuostatos bus taikomos ir atlikėjams, nes ATGTĮ 60 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis ATGTĮ 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos. IFPI iš esmės pritaria pasiūlytoms ATGTĮ pakeitimo projekto nuostatoms, tačiau turi keletą pasiūlymų dėl jų patikslinimo. Pagal siūlomą ATGTĮ 40¹straipsnio
laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Manome, kad žala sąžiningai konkurencijai ir bendriems šalių komerciniams interesams, kuri gali atsirasti dėl netinkamo konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atskleidimo, gali būti didelė, todėl, kaip ir nustatyta BSR direktyvos Antraštinės dalies 76 punkte, paaiškinančiame, kad „Autoriai ir atlikėjai bei jų kitos sutarties šalys turėtų turėti galimybę susitarti informaciją, kuria dalijasi, išlaikyti konfidencialia“, siūlome papildyti šios straipsnio 6 dalį sakiniu: „Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises ar kitai informaciją teikiančiai šaliai, susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą“ bei išdėstant siūlomą ATGTĮ 40¹straipsnio 6 dalį taip:
„6. Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises ar kitai informaciją teikiančiai šaliai, susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.“ Dar viena patikslinančioji IFPI nuostata skirta ATGTĮ 40³ straipsnio
kūrinys yra nenaudojamas. BSR direktyvos 22 str. 2 sakinys numato, kad
„Valstybės narės gali netaikyti atšaukimo mechanizmo kūriniams arba kitiems
objektams, jei tokie kūriniai arba kiti objektai paprastai susiję su daugelio autorių ar atlikėjų indėliu.“ ATGTĮ 40³ straipsnio
„kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių kūrinių
autoriaus įnašu.“ Manome, kad tokia pati taisyklė turi būti taikoma ne tik esant audiovizualinių, bet ir muzikos kūrinių autorių daugetui, kas kaip aukščiau paaiškinta būtų analogiškai taikoma ir atlikėjų daugeto atveju, nes paprastai muzikos kūrinius kuria ir atlieka nebūtinai vienas autorius ar atlikėjas.
Atsižvelgiant į tai, IFPI siūlo tokią ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktą patikslinančią nuostatą: „4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį.“ Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Projekte tai jau yra. Projekte tai jau yra. Komitetas siūlo pakeisti 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei kaip vieno
audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį;“
prodiuserių asociacija (toliau – NPA) šiuo teikia nuomonę dėl 2019 m. balandžio
(toliau – Direktyva) perkėlimo į LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą perkėlimo projekto (toliau – Projektas). Dėl ATGTĮ 40¹ straipsnio nuostatų ir Direktyvos 19 straipsnio perkėlimo 2.
Direktyvos
pareigą teikti informaciją apie kūrinio panaudojimą ir iš to gautas pajamas. Šių Direktyvos nuostatų perkėlimas numatytas Projekte įtvirtintose ATGTĮ 40¹ straipsnio nuostatose. 3. Tačiau pažymėtina, kad Direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šios priemonės taikymas gali būti apribotas tais atvejais, kai dėl tokios pareigos vykdymo kilsianti administracinė našta taptų neproporcingai didelė palyginti su kūrinio sugeneruotomis pajamomis. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad audiovizualinių kūrinių gamyboje dalyvauja itin didelis kiekis asmenų, t. y. kūrinio autorių ir atlikėjų (aktorių). Šio itin didelio kūrinio gamyboje dalyvaujančių asmenų skaičius pats savaime nulemia aplinkybę, kad administracinė našta vykdant šią pareigą bus ženkliai didesnė, nei bet kurių kitų rūšių kūrinių atžvilgiu (pvz. knygos), kadangi filmo gamintojas (t. y. teises perėmęs asmuo) turės rinkti, kaupti ir suteikti informaciją ne vienam autoriui ar atlikėjui, o jų dešimtims. Atitinkamai, vien aplinkybė, kad audiovizualinio kūrinio gamyboje dalyvaujančių asmenų kiekis yra reikšmingai didesnis, nei kitų kūrinių atžvilgiu, savaime negarantuoja didesnių pajamų ar didesnio pelno iš kūrinio naudojimo. 5. Todėl Direktyvoje numatytos išimties perkėlimas į nacionalinę teisę sudarytų sąlygas išvengti perteklinės administracinės naštos ir reikšmingų šios pareigos vykdymo kaštų tais atvejais, kai kūrinys nesugeneruotų reikšmingų pajamų. 6. Dėl šios priežasties, tikslinga Projekte numatytas Direktyvos 19 straipsnio perkėlimo nuostatas papildyti Direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi: „40¹ straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas <....> 3.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:
1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos) narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį ir taikomos joje įtvirtintos skaidrumo taisyklės;
4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 40² straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:
a) ar autoriaus įnašas turėjo tiesioginės įtakos bendrai kūrinio komercinei sėkmei;
b) ar autoriaus įnašas galėjo būti pakeistas kito autoriaus įnašu, nedarant poveikio kūrinio komercinei sėkmei. 5) dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos vykdymo administracinė našta taptų neproporcinga atsižvelgiant į pajamas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą.“
pasiūlytų ATGTĮ 40³ straipsnių nuostatų bei Direktyvos 22 straipsnio perkėlimo
kūriniams arba kitiems objektams, jei tokie kūriniai arba kiti objektai susiję su daugiau nei vieno autoriaus ar atlikėjo indėliu. 9. Kaip minėta aukščiau, audiovizualinių kūrinių gamyboje dalyvauja itin reikšmingas kiekis asmenų. Atitinkamai, jeigu nors vienas autorius arba atlikėjas nuspręstų pasinaudoti šiame straipsnyje įtvirtinta teise, neigiamus padarinius patirtų ne tik filmo gamintojas (prodiuseris), tačiau ir visi kiti autoriai bei atlikėjai, kurie teisių suteikimo ar perleidimo atšaukimu nėra suinteresuoti.
Tokiu būdu, dėl vieno ar mažos grupelės autorių ar atlikėjų teisių įgyvendinimo, galėtų būti paneigiami kur kas didesnės tos pačios autorių ar atlikėjų asmenų grupės interesai. 10. Pažymėtina, kad audiovizualinio kūrinio gamyba paprastai trunka ne vienerius metus. Lygiai taip pat, net ir pabaigtas kūrinys gali būti iš karto neišleidžiamas į apyvartą dėl pasirinktos platinimo strategijos. Aptariama situacija buvo ir vis dar yra itin aktuali Covid19 pandemijos laikotarpiu, kadangi dėl taikomų apribojimų arba numatomos žemos paklausos (mažo vartotojų srauto), net didžiausios pasaulio kino kompanijos pasaulyje atidėjo praktiškai visas naujų filmų premjeras. Tai nulėmė aplinkybė, kad būtent rodymas kino teatruose leisdavo tikėtis didžiausio pajamų srauto ir galimybės atgauti investuotas lėšas. 11. Visgi, dėl itin didelių gamybos kaštų, iš esmės nėra įmanoma situacija, kad audiovizualinis kūrinys į apyvartą apskritai nebūtų išleistas – priešingu atveju, audiovizualinio kūrinio gamintojas patirtų nuostolius, kurie būtų lygūs audiovizualinio kūrinio gamybos kaštams ir neturėtų jokios galimybės šiuos kaštus bent iš dalies kompensuoti. 12. Dėl šios priežasties, viena vertus, aptariama nuostata turėtų mažą praktinę reikšmę kino gamybos srityje, kadangi pagaminto kūrinio nenaudojimas finansine prasme reikštų vien tik nuostolius. Kita vertus, aptariamos teisės taikymas audiovizualinių kūrinių atžvilgiu autoriams ir atlikėjams suteiktų papildomus svertus blokuoti filmų išleidimą vien dėl savo asmeninių interesų ir tokiu būdu iš esmės paneigtų tikslą, kurio siekiui ši teisė ir buvo numatyta, t. y. išleisti ir naudoti filmą. 13.
13Pastebėtina,
kad Projektu siūlomomis ATGTĮ 40³ straipsnio nuostatomis bendra išimtis dėl audiovizualinių kūrinių autorių yra numatyta (ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visgi, išimtis dėl audiovizualinių kūrinių gamybai panaudotų ankstesnių kūrinių, t. y. audiovizualinio kūrinio (filmo) scenarijaus, be kurio nebūtų galima naudoti ir paties audiovizualinio kūrinio, yra apribota 5 metų terminu (ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 5 punktas). 14. Kaip minėta, audiovizualinio kūrinio gamyba dažnu atveju gali užtrukti ilgesnį, nei 5 metų laikotarpį, o atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, toks terminas tik papildomai ir dirbtinai apribotų galimybę spręsti dėl palankesnio kūrinio išleidimo laiko, kas neigiamai paveiktų ir pačius autorius bei atlikėjus (aktorius). 15. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai Projektu siūlomos nuostatos suteikia itin didelę
„veto“ teisę vienam audiovizualinio kūrinio bendraautoriui (scenarijaus
autoriui), kuris savo veiksmais galėtų paneigti visų likusių audiovizualinių kūrinių autorių ar atlikėjų interesus atšaukiant teises dėl audiovizualinio kūrinio scenarijaus naudojimo, tikslinga šiuo metu Projekte siūlomą ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę pakeisti atsisakant 5 metų termino ribojimo: „40³ straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas
<...>
netaikoma šiomis aplinkybėms:
4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių kūrinių autoriaus įnašu;
audiovizualinio kūrinio gamybai, jeigu kūrinys per 5 metus nepradedamas naudoti.“ Nepritarti Pritarti Administracinės naštos kriterijus yra sunkiai apskaičiuojamas, todėl ši teisės norma praktikoje gali neveikti. Kultūros ministerijos darbo grupėje šiam pasiūlymui prieštaravo LATGA ir AGATA, kad tai gali tapti pretekstu tiesiog neteikti informacijos autoriams ir atlikėjams. 3.28.
Interneto žiniasklaidos asociacija (toliau – IŽA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo NR. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), atkreipia dėmesį į Įstatymo projekto netikslumus. Elektroninis spaudos leidinys gali būti atgaminamas ar padaromas viešai prieinamu nebūtinai visas, bet ir tam tikra jo dalis (pvz., esminė, reikšminga). Todėl siūlome išdėstyti Įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalį taip:
„1. Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja
informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:
1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;
2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą.“ Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka yra 200 spaudos ženklų. Tai grindžiama Austrijoje priimtu įstatymu. Pažymėtina, kad Direktyvoje joks konkretus spaudos ženklų skaičius neminimas, o kalbama tik apie labai trumpą ištrauką. Asociacijai tiesiogiai kalbantis su Google, pastaroji teigė, kad jie pritaria tam, kad būtų tiksliai apibrėžtos taisyklės dėl spaudos leidinio ištraukos dydžio ir kad būtų taikomi spaudos ženklai skaičiuojant.
Todėl manome, kad Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą reikia išdėstyti taip: „3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 75-100 spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų“. Dėl siūlomų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 57¹ straipsnio ir 59 straipsnio 5 dalies formuluočių susidaro neaiškumas, ar elektroninės spaudos leidėjai (pvz., naujienų portalai) įgyja papildomą teisę, ar elektroninės spaudos leidėjų teisės pakeičia naujienų portalo turimas autorių turtines teises. Pastaruoju atveju pažeistas autorių turtines teises turės ginti autoriai, o ne naujienų portalai, atlygintinai įgyjantys autorių turtines teises pagal atitinkamas autorines sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad naujienų portalai gali ginti jiems priklausančias autorių turtines teises (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016). Be to, iki Direktyvos priėmimo įsigaliojimo naujienų portalų įgytos autorių turtinės teisės negali būti iš naujienų portalų atimtos. Siekiant teisinio apibrėžtumo prašome papildyti Įstatymo 59 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo
iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus dvejiems metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 d.
Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.“ Taip pat siūlome aiškiai reglamentuoti, kad pasibaigus autorinės sutarties terminui autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas kūrinys (pvz., straipsnis ar fotografijos kūrinys). Interneto svetainės archyvo svarba pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose: Times Newspapers Ltd v. the United Kingdom (nos. 1 and 2), nos. 3002/03 and 23676/03, §§ 27 ir 45, ECHR 2009;
Węgrzynowski and Smolczewski v. Poland, no. 33846/07, § 59, 16 July 2013; Fuchsmann v. Germany, no. 71233/13, §§ 38 ir 39, 19 October 2017; M.L. and W.W. v. Germany, nos. 60798/10 and 65599/10, § 90, 28 June 2018. Todėl siūlome papildyti Įstatymo 40 straipsnį 4 dalimi: „4. Pasibaigus autorinės sutarties terminui autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas kūrinys (pvz., žurnalistinis ar fotografijos kūrinys)“. Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Žr. 2022-02-28 Interneto žiniasklaidos asociacijos ir UAB Google Lithuania jungtinį raštą. Komitetas siūlo pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam
vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus dvejiems 2 metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo tų metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 d. dienos.
Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.“ Papildyti projektą nauja 40 straipsnio 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pasibaigus autorinės sutarties galiojimo terminui,
autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas jo kūrinys (pvz., publicistikos (žurnalistinis) ar fotografijos kūrinys)“. 3.29. Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB Google Lithuania 2022-02-2826 (57¹)
Interneto žiniasklaidos asociacija ir Google atstovai Lietuvoje, susipažinę su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo NR. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), bei atsižvelgdami į LR Seimo Kultūros komiteto prašymą pateikti bendrą sutarimą dėl 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuriuo apibrėžiama trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka, teikia abejoms organizacijoms priimtiną pasiūlymą dėl trumpai ištraukai taikytino spaudos ženklų skaičiaus. Siūlome tikslinti Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę aiškiai apibrėžiant, kas yra labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka: “3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 200 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;” Prašome LR Seimo Kultūros komiteto atsižvelgti į šį bendrą pasiūlymą. Pritarti 3.30.
Pritarti
Asociacija „Nacionalinė spauda“ nori atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį į kai kuriuos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus ir papildymus, kurie gali sukelti nemažai rūpesčių leidėjams. Kadangi spausdinti leidiniai neretai turi ir naujienų portalus, kuriuose publikuojama informacija, asociacijos nariams aktualu, kad teisės aktuose, apibrėžiančiuose autorių teises elektroniniuose leidiniuose, nebūtų neaiškumo ir neapibrėžtumo. Todėl asociacijos nariai, svarstant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus ir papildymus, siūlo atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų. Visų pirma, raginame atkreipti dėmesį į Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę. Esame įsitikinę, kad įstatyme yra tikslinga apibrėžti, kas yra labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka, kuri taip pat yra autorinis kūrinys, sukurtas naujienų portalų redakcijų ištekliais. Labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka atsiduria paieškos sistemoje Google ar kitose interneto paieškos platformose. Kad nebūtų piktnaudžiaujama ištraukų naudojimu, kaip trumpą ištrauką pakaktų naudoti 125 spaudos ženklų apimties ištraukas, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų. Tokio ilgio ištraukos susidomėjusiems visiškai užtenka atpažinti informaciją, o su visu autoriniu kūriniu kuo puikiausiai galima susipažinti pirminiame informacijos šaltinyje, kuris skyrė savo išteklius informacijai paruošti. Toks ištraukų naudojimas aiškiai atskirtų interneto informacijos paieškos platformas nuo naujienų portalų, kurie kuria savo produkciją, tam į atskiras redakcijas suburdamos žurnalistus, fotografus ir t.t..
Dėl šios priežasties siūlytume Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą reikia išdėstyti taip:
„3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio
spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų“. Tam, kad kūrėjų autorinės teisės nebūtų pažeidžiamos, taip pat tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę dėl elektroninio spaudos leidinio prieinamumo viešai. Rekomenduotume numatyti, kad jis gali būti atgaminamas ar padaromas viešai prieinamu nebūtinai visas, bet ir tam tikra jo dalis (pvz., esminė, reikšminga.) Tam siūlome papildyti formuluotes įterpiant žodžius „jo dalį“. Tokia formuluotė reikalinga norint elektroninių leidinių autoriams užtikrinti teisines galimybes patiems nuspręsti, kokią dalį elektroninio leidinio jie leidžia naudoti kitose interneto platformose. Todėl siūlome išdėstyti Įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalį taip:
„Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų
kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:
1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;
2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą“. Prašome atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus svarstant įstatymo pakeitimus, įtraukti asociacijos
„Nacionalinė spauda“ pateiktus pasiūlymus. Pritarti
Komitetas siūlo pakeisti 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio
arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;“ 3.31.
2021-12-14 2022-01-28 2022-01-312
IFPI – tai organizacija, atstovaujanti įrašų pramonės interesams visame pasaulyje. IFPI ir jos nacionalinių grupių tinklui priklauso virš 8 000 narių iš daugiau nei 70 valstybių. IFPI misija – didinti muzikos įrašų vertę, kovoti dėl įrašų gamintojų teisių ir plėsti komercinį muzikos įrašų naudojimą visose rinkose, kuriose veikia IFPI nariai. AEPO-ARTIS – tai pelno nesiekianti organizacija, atstovaujanti 37 Europos atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijoms iš 27 skirtingų Europos valstybių. AEPO-ARTIS atstovauja apie
AEPO-ARTIS pasiūlymai iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, įtraukiant nuostatas dėl atlikėjų ir prodiuserių teisių į fonogramas įtraukiamas į audiovizualinius kūrinius. IFPI ir AEPO-ARTIS bendradarbiauja su tūkstančiais Lietuvos ir viso pasaulio atlikėjų, prodiuserių ir kitų muzikos profesionalų. Kartu su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, atsakinga už Lietuvos atlikėjų ir prodiuserių kolektyvinių teisių administravimą, esame pasiryžę skatinti Lietuvos muzikos rinkos plėtrą Lietuvos, Europos ir pasaulio atlikėjų labui. Palankiai vertiname nuolatines Lietuvos pastangas gerinti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsaugą.
Manome, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtas projektas, kurį Vyriausybė netrukus pateiks Seimui (Reg. Nr. 21–23436(3)) ir kuriuo siūloma įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (toliau
Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą įtraukti tikslinančią nuostatą, kad fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas, įskaitant audiovizualinius įrašus, neturi įtakos atlikėjų ir prodiuserių teisėms į jų fonogramų naudojimą. Toks patikslinimas neseniai buvo įtrauktas į Kroatijos autorių teisių įstatymą Nr.[1] [2]³. Todėl siūlome į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą įtraukti tokią pataisą:
Dabartinė nuostata Pataisa
punktas (Apibrėžtys)
garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. 2 straipsnio 8 punktas (Apibrėžtys) 8.
Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius. Pritarti
2022-01-19 2022-01-28 2022-01-31
transliavimą arba viešą paskelbimą
arba viešą paskelbimą Pritarti Žr. 3.18 pasiūlymą. 1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje. 1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje. 3.32. 3.33.
Lietuvos Respublikos Seimo rengiamą posėdį, kuriame bus svarstomas įstatymo projektas, kuriuo į nacionalinę teisę bus perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos. Turimos omenyje šios direktyvos: Direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir Direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Šiuo laišku norime prisidėti prie šių diskusijų ir pasiūlyti pataisą, kuria būtų galima užtikrinti, kad dabartinis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas veiksmingai pagerintų atlikėjų padėtį. AEPO-ARTIS – tai ne pelno organizacija, atstovaujanti 27 skirtingose valstybėse įsteigtoms 37 Europos atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijoms, įskaitant Lietuvos ne pelno organizaciją AGATA. Narystę mūsų organizacijoje turinčios organizacijos, kurių yra 37, atstovauja garso ir audiovizualinio sektoriaus atlikėjams, kurių skaičius siekia nuo 650 000 iki 700 000. AEPO-ARTIS yra ypač susirūpinusi dėl Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir Direktyvos (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės įgyvendinimo Lietuvoje. Kaip ir daugelis ES valstybių narių, Lietuvos Respublika gavo oficialų pranešimą, kad neįgyvendinimo šių direktyvų iki nustatyto termino, t. y. iki 2021 m. birželio 7 d.
Abiejų minėtų direktyvų tikslas – modernizuoti ES autorių teisių reglamentavimo taisykles ir sudaryti sąlygas vartotojams, žiniasklaidos turinio platintojams ir kūrėjams kuo geriau pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis. Tai tapo neatidėliotinos skubos klausimu. COVID paspartino skaitmeninimą, kurio dėka kuriasi skaitmeninis pasaulis be sienų. 2020 m. pasaulinis muzikos transliavimo internetu paslaugų naudojimas išaugo 22,6 %. Panašios tendencijos pastebėtos ir audiovizualiniame sektoriuje: daugiau nei
naudotis šiomis paslaugomis jau pirmaisiais jų atsiradimo metais, o
platformos kaip „Facebook“, „TikTok“, „Youtube“ ir „Twitch“ taip pat sugebėjo COVID laikotarpį paversti savo ekonominės sėkmės laikotarpiu. Šių bendrovių akcininkai anaiptol nesiskundžia prastomis pajamomis. Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvos aktorius ir muzikantus bei šimtus tūkstančių Europos atlikėjų, kuriems atstovauja mūsų organizacijos AEPO-ARTIS nariai. COVID-19 pandemija apribojo šių atlikėjų galimybes gyvai demonstruoti savo įgūdžius žiūrovams ir, deja, šios galimybės vis dar yra ribojamos. Maža to, atlikėjus liūdina skausmingi faktai: nors jų kūriniai ir toliau pasiekia žiūrovus internete, patys atlikėjai už tai gauna neproporcingai mažą atlyginimą arba visai jo negauna. Aktorių ir muzikantų teisės skaitmeninėje užsakomųjų ir internetinių transliacijų aplinkoje vis dar yra mažiausiai apsaugotos. 18 straipsnis. Iššūkis Norint užtikrinti spartų kultūros sektoriaus atsigavimą, būtina reformuoti internetu teikiamų paslaugų, nuo kurių atlikėjai tampa vis labiau priklausomi, reglamentavimą.
Todėl įgyvendinant Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje nuostatas, numatytas šios direktyvos 18 straipsnyje, būtina užtikrinti ir veiksmingą jų įgyvendinimo mechanizmą. Mat vien mechaninis minėtos direktyvos 18 straipsnio formuluotės perkėlimas į nacionalinę teisę jokios apčiuopiamos pridėtinės vertės daugeliui mūsų muzikantų ir aktorių nesuteiks. 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES, kurioje konstatuojama, kad minėtos direktyvos yra itin svarbios kultūros sektoriaus atsigavimui. Šioje rezoliucijoje visos ES valstybės narės raginamos nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę minėtas direktyvas, visų pirma „užtikrinti sąžiningą, tinkamą bei proporcingą atlygį autoriams ir atlikėjams“ (13 pastraipa) ir „ragina valstybes nares Direktyvos (ES) 2019/790
(15 pastraipa). Ši rezoliucija buvo priimta didžiąja balsų dauguma. Visi Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai balsavo už šią rezoliuciją. 53 straipsnis. Sprendimas Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas gali veiksmingai sustiprinti atlikėjų padėtį, jei bus išplėsta 53 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo sritis, įtraukiant į ją teisę viešinti turinį (padaryti turinį viešai prieinamu). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnis numato atlikėjams neatšaukiamą (neperleidžiamą) teisę gauti tam tikrą atlyginimą už muzikos ir audiovizualinių kūrinių nuomą.
Vadovaujantis teisine apibrėžtimi, nuoma vis dar apima „galimybę naudoti, suteikiamą ribotam laikotarpiui ir siekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos.“ Tačiau ši Europos teisės aktų leidėjo 1992 m. nustatyta teisė neapima teisės į atlygį už turinio naudojimą (transliavimą) internetu. Autorių sukurto turinio naudojimas internete, pvz., transliavimas internetu, remiasi teise viešinti turinį, kuri buvo įvesta 2001 m. kaip visiškai išimtinė teisė: manyta, kad tokios išimtinės teisės nustatymas – tai vienintelis būdas suteikti kūrybos sektoriui galimybę pažaboti interneto erdvę, kurioje tuo laikotarpiu viešpatavo piratavimas. Per laikotarpį, praėjusį nuo 2001 m., teisėtos turinio pasiūlos rinka gerokai pranoko neteisėtos pasiūlos rinką. Svarbiausias tai lėmęs veiksnys – tokios įmonės kaip „Netflix,“ kurios iš tradicinių vizualinio turinio nuomos bendrovių tapo pasaulio lyderiais, siūlančiais internetu transliuojamą turinį. Atėjo metas atsižvelgti į šiuos pokyčius ir teisėkūroje, nustatant, kad atlikėjų teisės, susijusios su jų sukurto turinio nuoma, būtų taikomos ir jų sukurto turinio transliavimui internetu. Išsamus pataisos tekstas pateikiamas šio laiško priede. Tikriausiai pritarsite, kad, norint modernizuoti galiojančius teisės aktus tam, kad atlikėjų teisės būtų apsaugotos internete lygiai tiek pat, kiek jos apsaugotos už interneto ribų, nereikia sudėtingų teisinių ir techninių priemonių. 17 straipsnis.
spragos panaikinimas Toks sprendimas taip pat didžiąja dalimi ištaisytų trūkumus, būdingus Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 17 straipsniui, kuriame reglamentuojamas turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų (platformų) vykdomas muzikos ir audiovizualinių kūrinių naudojimas. Šiuo straipsniu siekiama panaikinti atotrūkį tarp šių platformų ir turinį kuriančių kultūros pramonės šakų. Tačiau, atlikėjų atveju, šis atotrūkis vis dar egzistuoja. Išskyrus Vokietiją ir Ispaniją, nei vienai kitai ES valstybei narei dar nepavyko užtikrinti, kad perkeliant šią nuostatą į nacionalinę teisę būtų įdiegtas veiksmingas mechanizmas, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas ir proporcingas atlyginimas atlikėjams iš naujų piniginių srautų, atsirandančių užtikrinus platformų atskaitomybę. Išplėtus Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių 53 straipsnyje numatytą teisę į atlygį ir jos taikymo sritį, bus netiesiogiai užtikrinta, kad tais atvejais, kai turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai (platformos) savo veiklos metu viešina atlikėjų sukurtą turinį remdamiesi teise viešinti turinį (daryti jį prieinamą), jų atžvilgiu būtų taip pat taikytina prievolė mokėti atlyginimą atlikėjams. Informavimas didina skaidrumą Direktyvoje (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taip pat daug dėmesio skiriama skaidrumo didinimui atlikėjų ir jų atstovų atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu neaišku, kodėl Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 24 pataisa siekiama panaikinti teisę į įstatymo 4 dalyje numatytų teisių įgyvendinimui reikalingos informacijos gavimą, kad būtų galima tinkamai pasinaudoti atlikėjų teise į atlyginimą. Priešingai, siekiant sustiprinti atlikėjų teises, o ne jas apriboti, reikėtų išplėsti 53 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę į atlyginimą atlikėjams.
LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisė gauti įstatymo 4 dalyje nustatytų teisių įgyvendinimui reikalingą informaciją yra esminė priemonė, leidžianti atlikėjams tinkamai pasinaudoti šia teise (t. y. teise gauti atlyginimą).Todėl raginame nepritarti dabartinei šios pataisos redakcijai ir apsiriboti naujos aštuntosios straipsnio dalies įvedimu. Autorių teises reglamentuojančių direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę – tai retai pasitaikanti galimybė peržiūrėti Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, siekiant sukurti iš tiesų sąžiningą skaitmeninę aplinką Lietuvos ir visos Europos atlikėjams. Esant poreikiui, esame pasirengę pateikti Jums papildomą aiškinamąjį raštą. Siūloma Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnio pataisa Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė šiam siūlymui, turi būti išbraukiami įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis. 3.34. AEPO-ARTIS 2022-01-31
gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas teises, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą. 5.
su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą. 53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės
gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas teises, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti ar viešinti (padaryti viešai prieinamais) atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą ar viešinimą. 5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti ar viešinti (daryti viešai prieinamu) į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą ar viešinimą. Nepritarti Pasiūlymas susijęs su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos
audiovizualiniame sektoriuje apsaugos autoriams ir atlikėjams, kuri dar neįsigaliojusi ES. ES yra sutarties šalis, tačiau jos dar neratifikavo. Laukiama ES teisės akto, įgyvendinančio sutartį (reglamento, direktyvos arba abiejų), kurį Lietuva turės perkelti į savo nacionalinę teisę. Tam bus reikalingos viešos konsultacijos ir diskusijos su sektoriais. Pekino sutartis autoriams ir atlikėjams numato turtines teises, kai jų atlikimai įrašyti ir kai jie neįrašyti (gyvi); neturtines teises; teisių perleidimą; tam tikras išimtis (ką ir kada galima naudoti be autoriaus ar atlikėjo leidimo ir atlyginimo); teisių gynimo priemones.
Iš anksto ir netinkamai (pvz., per plačiai) perkėlus Pekino sutarties nuostatas, jos gali vėliau prieštarauti ES teisei. 3.35. Lietuvos verslo konfederacija 2022-02-25 Šiuo raštu Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) teikia savo nuomonę dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (toliau – Projektas) nuostatų svarstymo tvarkos. Projektas skirtas įgyvendinti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (toliau – ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (toliau – 2019/790 Direktyva) ir
teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (toliau –2019/789 Direktyva; toliau abi 2019/790 Direktyva ir 2019/789 Direktyva – Direktyvos).
Pirmiausiai norime atkreipti Seimo Kultūros komiteto dėmesį į tai, kad Kultūros ministerijos pateiktas Projektas yra ilgų ir išsamių diskusijų rezultatas, kuriuo siekiama tinkamai perkelti Direktyvų nuostatas įvertinus visų ankstesnėse diskusijose dalyvavusių (tiek autorių, tiek verslo atstovų) išsakytas nuomones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvų nuostatos turėjo būti įgyvendintos Lietuvos nacionalinėje teisėje iki 2021 m. birželio 7 d., o laiku jų neperkėlus, Lietuvos Respublikai gresia Europos Komisijos taikomos piniginės baudos. Todėl yra svarbu kuo skubiau perkelti Direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę. Atitinkamai, nėra tikslinga iš naujo pradėti svarstyti tų Projekto nuostatų, dėl kurių LR Kultūros ministerijos darbo grupėje buvo pasiektas susitarimas tarp Vyriausybės, autorių ir verslo atstovų). Priešingu atveju, toks svarstymas dar daugiau užvilkintų perkėlimo procesą. Be to, praktika, kai į įstatymus, kuriais siekiama perkelti ES direktyvas, bandoma įtraukti su ES direktyvos perkėlimu nesusijusias normas, teisėkūros požiūriu yra ydinga ir vengtina. Be to, Direktyvų, ypač 2019/790 Direktyvos, nuostatų perkėlimas yra aktualus ir naudingas kūrėjams, žiniasklaidos atstovams bei kitiems Direktyvose minimiems subjektams, kadangi tik perkėlus šios Direktyvos nuostatas minėti subjektai turės geresnes galimybes pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis. Bet kokios diskusijos dėl su Direktyvos nuostatomis nesusijusiais klausimais ir toliau ribos minėtų subjektų teises pasinaudoti Direktyvos suteikiamomis teisėmis ir galimybėmis.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant kuo skubiau perkelti Direktyvų nuostatas į Lietuvos Respublikos teisę, LVK siūlo svarstyti ir priimti tik tuos pakeitimus, kuriais tiesiogiai yra perkeliamos Direktyvų nuostatos, toliau diskutuojant atskirais klausimais Kultūros komiteto pasirinktuose formatuose. Ypatingai raginame šiame diskusijų etape atidėti Asociacijos LATGA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA (toliau visos kartu – Asociacijos) pasiūlytų nuostatų dėl atidėto programų žiūrėjimo (angl. „catch-up tv“) bei televizijos programų (laidų) sustabdymo (angl. „time-shift TV“) svarstymą. Direktyvos nereglamentuoja Asociacijos pateiktų apibrėžimų ir teisinių sąvokų. Asociacijų pasiūlytos nuostatos kelia daug teisinio ir praktinio neapibrėžtumo ir reikalauja išsamesnių diskusijų tarp kūrėjų ir autorių kūrinių naudotojų. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tinkamą interesų pusiausvyrą visiems šioje ekosistemoje veikiantiems subjektams, siūlome, kad Asociacijų siūlomos nuostatos būtų paliktos išsamesnėms diskusijoms tarp autorių teisių turėtojų bei autorių kūrinių naudotojų, ir šiame etape jų neįtraukti į šiuo metu diskutuojamą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą. LVK visiškai palaiko Direktyvos 2019/790 akcentuojamą nuostatą ir siekį užtikrinti autoriams tinkamą ir proporcingą atlyginimą bei šiam tikslui pasiekti apibrėžtus mechanizmus. Tačiau priėmus Asociacijų siūlymus, šiems tikslams gali iškilti grėsmė. Neužtikrinus tinkamos pusiausvyros tarp legalių paslaugų tiekėjų, vartotojų, teisių turėtojų ir transliuotojų, kyla grėsmė didinti nelegalių produktų naudojimą skaitmeninėje erdvėje. Tai gali lemti mažesnes autorių galimybes gauti tinkamą atlygį, ypač atsižvelgiant į piratavimo apimtis ir kultūrą Lietuvoje.
Norime atkreipti dėmesį, kad LVK nariai, kurie vykdo veiklą audiovizualinių paslaugų srityje, veikia teisėtai ir moka visus įstatymų numatytų mokesčius, įskaitant atlygį autoriams. Šie ūkio subjektai labai daug investuoja į teisėtą turinio įsigijimą, šio turinio platinimą bei apsaugą nuo nelegalaus naudojimo – tai yra priemonės, kurių pagalba autoriai gauna savo atlygį už teisėtai platinamą turinį iš šių ūkio subjektų. Siekiant išlaikyti savo konkurencingumą ir savo verslo gyvybingumą, jie priversti atidžiai planuotis savo kaštus bei kainodarą. Deja, didelį neigiamą poveikį šių narių verslui daro nelegaliai turinį platinantys subjektai, kurie, nemokėdami jokių mokesčių, suteikia galimybę vartotojams naudoti intelektinį produktą nelegaliai daug pigiau arba visai nemokamai. Norime atkreipti Komiteto dėmesį į tai, kad neseniai atliktas Jaunimo tyrimas dėl intelektinės nuosavybės naudojimo ir (ne)legalaus turinio vartojimo atskleidė, kad per 12 mėnesių net 77% tyrimo dalyvių rinkosi nelegalius skaitmeninio turinio šaltinius ir net 68% šių vartotojų tai darė sąmoningai t.y. žinodami, kad naudojamas turinys yra gaunamas nelegaliai. Pagrindinė priežastis, skatinanti vartoti skaitmeninį turinį nelegaliai, buvo ta, kad toks turinys buvo nemokamas arba pigesnis. Šis tyrimas akivaizdžiai parodo kaip svarbu išlaikyti balansą tarp naudotojų ir turėtojų teisėtų interesų, nes to nepadarius, iškyla grėsmė didinti nelegalių platintojų pajamas, nuo kurių nebus mokami jokie mokesčiai nei valstybei, nei patiems autoriams. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, LVK ragina palikti Asociacijos siūlomus pakeitimus tolimesnei diskusijai tarp suinteresuotų asmenų ir Projektu perkelti tik tiesiogiai su Direktyva susijusias nuostatas, tokiu būdu užkertant kelią tolimesniam Direktyvos nuostatų perkėlimo vėlavimui.
Pritarti iš dalies Lietuvos verslo konfederacija dėl Projekto pateikia savo nuomonę ir konkrečių pasiūlymų neformuluoja. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 4.1. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 pakeitimų ir papildymų projektą Nr. XIVP-1253 (toliau – Projektas), iš esmės pritaria LR kultūros ministerijos pateiktam projektui ir atsižvelgdama į Seimo Kultūros komiteto klausymuose pateiktus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, teikia šias pastabas. Nepritariame suinteresuotų asmenų pateiktam siūlymui įstatyme numatyti autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, kai retransliuotojai savo klientams teikia su retransliavimo paslaugomis susijusias papildomas interaktyvias paslaugas a) televizijos programų programų (laidų) įrašų peržiūrėjimas kliento pasirinktu laiku (angl. „catch-up tv“). b) televizijos programų programų (laidų) sustabdymas (angl. „time-shift TV“). LRT manymu, Direktyva šių santykių nereguliuoja, interneto paslaugos neturi būti laikomos retransliavimą papildančiomis paslaugomis, todėl šis pasiūlymas atmestinas.
Jeigu būtų priimtas sprendimas papildyti įstatymą minėta formuluote, siūlome numatyti išimtį internetinėms transliavimo paslaugoms, t.y. pakeisti siūlomą formuluotę ir išdėstyti ją taip – „Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų (laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų (laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.“ Siūlytume nekeisti projekte numatytos 3 str. 1 d. 6 p. formuluotės - „6) transliuojančiosioms organizacijoms, ir kabelinės retransliacijos operatoriams retransliuotojams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos“. Manome, kad formuluotėje neturi likti internetinės transliavimo paslaugas teikiančių subjektų, nes jos yra transliuojančiosios organizacijos, kurios apibrėžiamos, remiantis jų buveinės principu.
Jeigu būtų pritarta minėtai formuluotei, turėtume situaciją, kuomet tas pats subjektas šioje nuostatoje būtų apibrėžtas du kartus. Be to, įstatyme nėra sąvokos internetinės transliavimo paslaugos teikėjas, nes toks teikėjas įvardijamas kaip transliuotojas. Siūlome nepritarti ir pasiūlymams dėl privalomo kolektyvinio administravimo sričių išplėtimo (65 str.) Siūlomais pakeitimais iš esmės yra plečiamas privalomas administravimas, didinamos kolektyvinių administravimo organizacijų monopolinės galios, ir mažinama teisė susitarti sutarties šalims. Pritarti Nepritarti Pritarti Komitetas pritaria pasiūlymui ir siūlo papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip: „Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų paslaugos teikėjo administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo (pvz., interaktyvios televizijos atidėto ar sustabdyto žiūrėjimo paslaugos).” Žr. 3.8 pasiūlymą. Žr. 3.19 ir 3.20 pasiūlymus ir Komiteto argumentus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jungtiniam (Projektas Nr. XIIIP-4170 sujungtas su Projektu Nr.
XIVP-1253) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektui Nr. XIVP-1253(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2022-03-02 Argumentai: Atsižvelgus į WINT law firm, IFPI, AEPO-ARTIS ir Interneto žiniasklaidos asociacijos pasiūlymus, kuriems Kultūros komitetas pritarė, būtina pakeisti Projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75,
2022-03-02
N Argumentai: Atsižvelgus į WINT law firm, IFPI, AEPO-ARTIS pasiūlymus, kuriems Kultūros komitetas pritarė, būtina papildyti Projektą nauju 55 straipsniu. Pasiūlymas: Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą.
Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.“
2022-03-0253 Pasiūlymas:
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 18 straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant internetines transliavimo paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2023 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2023 m. birželio 7 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, kurie galiojo
nuo 2025 m. birželio 7 d. 5.
licencinių sutarčių sudarymo, kai kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas arba jų padarymas viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas yra privalomai kolektyviai administruojamas, taikomos nuo 2023 m. gegužės
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:- PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė ¹ Kroatijos autorių teisių akto 136 ir 142 straipsniai:
muzikinis atlikimas įtraukiamas į audiovizualinį kūrinį, atlikėjas išlaiko išimtinę teisę viešai skelbti šį turinį arba teisę į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vienetinę tinkamą atlygio dalį, kuri privalo būti išmokėta.“
įtraukus fonogramą į audiovizualinį kūrinį. 3. Jei komerciniais tikslais išleista fonograma įtraukiama į audiovizualinį kūrinį, fonogramos gamintojas išlaiko teisę į šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą vienetinę tinkamą atlygio dalį, kurią išmokėti yra privaloma. Teise į tokią kompensaciją turi būti naudojamasi kolektyviai.