Projekto lyginamasis variantas
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4² STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-488 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 4² straipsniu
Papildyti Įstatymą 4² straipsniu:
„4² straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas
1Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, ir (ar) jų taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui bei ir (ar) aplinkai. Jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl veiklos vykdytojo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš veiklos vykdytojo. 2. Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus. 3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje. 4.
4Draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas rReikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei ir (ar) aplinkai atsiradusią padarytą žalą, padarytą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, gali būti pareikštas, jeigu draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas visos šios sąlygos ir atitinka visas šias sąlygas:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios padarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos arba draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. 5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 6.
6Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už padarytą žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 7. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis. 9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai. 10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. 11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas. 12.
12Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka“.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1252(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 4² straipsniu
Papildyti Įstatymą 4² straipsniu:
„4² straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių
civilinės atsakomybės draudimas
įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, ir
(ar) jų taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui bei ir (ar) aplinkai. Jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl veiklos vykdytojo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš veiklos vykdytojo. 2. Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus. 3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai ir (ar) jų turtui bei, ir (ar) aplinkai.
Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje. 4.
įvykis yra staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas rReikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui trečiojo asmens gyvybei ar sveikatai ir (ar) jo turtui bei, ir
(ar) aplinkai atsiradusią padarytą žalą, padarytą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, gali būti pareikštas, jeigu draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas visos šios sąlygos ir atitinka visas šias sąlygas:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios padarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos arba draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. 5.
draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą. 6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už padarytą žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. 7. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis. 9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai. 10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise).
Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. 11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas. 12. Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 IR 4 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1571 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4² STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-488 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. KT31-N3/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 patvirtinto Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo (2014 m. vasario 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:
1) Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1571 (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-1571) 2 straipsnis, kuriuo keičiama Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalis, kiek nustatyta, kad atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, ir Vyriausybei pavesta nustatyti atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijus;
2) Įstatymo Nr. XIII-1571 3 straipsnio 3 dalis, nes „<...> Vyriausybei suteikta nevaržoma diskrecija, vadovaujantis visuomenės sveikatos interesais, priimti sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų, kuriuose perdirbti netinkamos komunalinės atliekos gali būti deginamos energijai gaminti, projektų tolesnio įgyvendinimo, inter alia apriboti minėtų projektų įgyvendinimą arba jį iš viso nutraukti, nepaisant to, ar buvo atliktas minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu, inter alia atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertintas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir leista verstis atliekų deginimo ūkine veikla taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytomis sąlygomis, apimančiomis poveikio aplinkos elementams kontrolę <...>“.
Tokiu reguliavimu įstatymo leidėjas nesilaikė „<...> reikalavimų ūkinės veiklos laisvės apribojimus nustatyti tik įstatymu ir ūkinės veiklos laisvę reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo užtikrinti atliekų deginimo ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisėtų lūkesčių apsaugą <...>“;
3) Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 5 ir 6 punktų nuostatos, nes reikalavimas komunalines atliekas kaip kurą energijai gaminti naudojantiems atliekų deginimo įrenginiams atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, laikytinas esmine ūkinės veiklos sąlyga, kuri turėtų būti apibrėžta Įstatyme. Įstatymo Nr. XIII-1571 pripažinimo netekusio galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo Nr.
XIII-1571 pakeitimo projektas) ir Įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengti siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama atsisakyti nuostatų dėl atliekų tvarkymo objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijų, įvertinus, kad atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje sukurti ir neplanuojama statyti naujų atliekų deginimo jėgainių ar remti tokių naujų jėgainių statybą, Įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės. Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms – turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir laikytis išduotame leidime nurodytų sąlygų, taip pat turėti Įstatymo 10 straipsnyje nurodytą atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią tinkamą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą. Pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančias Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies nuostatas pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau – tvarkytojai) turės apsidrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padaromą tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui ir aplinkai ne tik dėl tvarkytojo neatsargumo, bet ir dėl tyčinės tvarkytojo veiklos. Tikėtina, kad toks teisinis reguliavimas gali kelti riziką dėl tinkamo tokių Įstatymo nuostatų, susijusių su tvarkytojų pareiga apsidrausti savo civilinę atsakomybę, veikimo, kiek tai gali būti susiję su draudimo įmonių suinteresuotumu teikti tokio draudimo paslaugą tvarkytojams.
Tyčinės veiklos, kuri sukelia žalą trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai, įtraukimas į draudimo apsaugą neskatintų tvarkytojus elgtis atsakingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala gamtai ar trečiųjų asmenų turtui, formuotų ydingą precedentą. Be to, tyčiniai veiksmai draudimo teorijoje ir praktikoje paprastai priskiriami prie nedraudžiamųjų įvykių, išskyrus jei žala padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai. Vadovaujantis už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, (toliau – CK) 6.1014 straipsnio 3 dalimi, draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės. CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčinės veiklos, išskyrus atvejus, jeigu tyčiniai veiksmai (neveikimas) yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovės visas prisiimtas rizikas perdraudžia perdraudimo bendrovėse, kurios taip pat tyčinę veiklą, kuri gali sukelti žalą trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai, laiko nedraudžiama. Todėl, siekdamos perdrausti rizikas, draudimo bendrovės susidurtų su problemomis įgyvendinant minėtą draudimo sąlygą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė Vilma Slavinskienė, tel.
8 698 75027, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Neringa Paškauskaitė (tel. 8 696 63217, el. p. [email protected]), vyriausioji patarėja Jovita Surdokienė (tel. 8 696 63562, el. p. [email protected]) ir vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis (tel. 8 612 62844, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo Nr. XIII-1571 2 straipsniu pakeistoje Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos. Kriterijai, kuriuos atitinkantys atliekų tvarkymo objektai pripažįstami valstybinės reikšmės objektais, nustatyti Tvarkos aprašo 4 ir 5 punktuose. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad objektai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažįstami valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais, jeigu šie objektai atitinka visus Tvarkos aprašo 5 punktuose nustatytus kriterijus. Įstatymo Nr. XIII-1571 1 straipsniu Įstatymo 2 straipsnis papildytas nauja sąvoka „gyvenamoji teritorija“. Ši sąvoka naudojama tik Įstatymo Nr.
XIII-1571 2 straipsniu keičiamose Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatose, kurios Konstitucinio teismo nutartimi pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Įstatymo Nr. XIII-1571 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus, Vyriausybė priima sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo. Konstitucinio teismo nutarimu konstatuota, kad šiomis nuostatomis „<...> Vyriausybei suteikta nevaržoma diskrecija, vadovaujantis visuomenės sveikatos interesais, priimti sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų, kuriuose perdirbti netinkamos komunalinės atliekos gali būti deginamos energijai gaminti, projektų tolesnio įgyvendinimo, inter alia apriboti minėtų projektų įgyvendinimą arba jį iš viso nutraukti, nepaisant to, ar buvo atliktas minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu, inter alia atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertintas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir leista verstis atliekų deginimo ūkine veikla taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytomis sąlygomis, apimančiomis poveikio aplinkos elementams kontrolę <...>“. Tokiu reguliavimu įstatymo leidėjas „<...> nesilaikė iš Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalių kylančių reikalavimų ūkinės veiklos laisvės apribojimus nustatyti tik įstatymu ir ūkinės veiklos laisvę reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo užtikrinti atliekų deginimo ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisėtų lūkesčių apsaugą <...>“. Todėl minėtos nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo (2021 m. birželio 30 d. Nr. XIV-488) 4² straipsnis įsigalios 2022 m. gegužės 1 d. Pagal Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies nuostatas, tvarkytojai turės apsidrausti civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir aplinkai ne tik dėl tvarkytojo neatsargumo, bet ir dėl tyčinės veiklos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. V-2020-1553 pateiktus pasiūlymus:
1) Įstatymo Nr. XIII-1571 pakeitimo projektu pripažįstamas netekusiu galios Įstatymas Nr. XIII-1571;
2) Įstatymo pakeitimo projektu keičiamas:
a) Įstatymo 4 straipsnis pripažįstant netekusia galios šio straipsnio 6 dalį – atsisakoma valstybinės reikšmės objektų statuso taikymo atliekų tvarkymo objektams ir atliekų tvarkymo objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijų, įvertinus, kad atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje sukurti ir neplanuojama statyti naujų atliekų deginimo jėgainių ar remti tokių naujų jėgainių statybą; Įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės.
Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms – turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir laikytis išduotame leidime nurodytų sąlygų, taip pat turėti Įstatymo 10 straipsnyje nurodytą atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią tinkamą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą;
b) Įstatymo 2 straipsnis pripažįstant netekusia galios šio straipsnio 36² dalį, kurioje apibrėžiamas terminas „gyvenamoji teritorija“, naudojamas tik Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintose Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatose. Įvertinus CK 6.1014 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl tyčinės draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo veiklos, išskyrus atvejus, jeigu dėl atsakingo už žalą asmens kaltės padaryta žala gyvybei ar sveikatai, tikslinama tyčinės veiklos draudimo apsauga, atsisakant civilinės atsakomybės už žalą, padaromą trečiųjų asmenų turtui bei aplinkai, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo Nr.
XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimo projektas) atsisakoma nuostatos, kad tvarkytojai draustų civilinę atsakomybę už žalą, kuri dėl tyčinės veiklos vykdytojo veiklos gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui bei aplinkai. Nustatoma, kad tvarkytojai draustų civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Siekiant atliekų tvarkytojams užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatyta draudiko teisė išreikalauti sumokėtas sumas iš draudėjo ar apdraustojo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta CK 6.1014 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju dėl draudėjo (ar apdraustojo) tyčinės veiklos, nustatoma, kad jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl tyčinės draudėjo (ar apdraustojo) veiklos, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo ar apdraustojo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo Nr. XIII-1571 pakeitimo projekte, Įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimo projekte ir Įstatymo pakeitimo projekte (toliau – Įstatymų projektai) siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7.
Priėmus Įstatymų projektus, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes bus pripažintomis netekusiomis galios Konstitucijai prieštaraujančios ir teisėtų lūkesčių principą pažeidžiančios Įstatymo Nr. XIII-1571 nuostatos, taip pat atsisakyta valstybinės reikšmės objektų statuso taikymo atliekų tvarkymo objektams ir atliekų tvarkymo objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijų, nes Įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės. Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms – turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir laikytis išduotame leidime nurodytų sąlygų, taip pat turėti Įstatymo 10 straipsnyje nurodytą atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią tinkamą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą. Įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje patikslinus nuostatas dėl civilinės atsakomybės už žalą dėl tyčinės tvarkytojo veiklos, sumažės rizika dėl tinkamo Įstatymo 4² straipsnio nuostatų veikimo, nesant draudimo įmonių suinteresuotumo teikti tokio draudimo paslaugas tvarkytojams. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, naujų teisės aktų priimti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose sąvokos neįtvirtinamos. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Įstatymo pakeitimo projektą, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 113 „Dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, atliekos, atliekų tvarkyba, civilinis draudimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2021-12-21 Nr. XIVP-1252 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies nuostatos ir siūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiama ne pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau – veiklos vykdytojas) civilinė atsakomybė už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims, bet draudžiama veiklos vykdytojo civilinė atsakomybė už tokiais jo veiksmais padarytą žalą trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamas ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimo objektas bei atitinkamos keičiamo įstatymo 4² straipsnio 4 dalies nuostatos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad civilinės atsakomybės draudimas apima veiklos vykdytojo tyčiniais veiksmais padarytos žalos trečiųjų asmenų turtui ir aplinkai atlyginimą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad veiklos vykdytojo civilinės atsakomybės draudimas apimtų ir žalos atlyginimą tretiesiems asmenims, kai žala trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai būtų padaroma veiklos vykdytojo tyčiniais veiksmais, jeigu jie yra socialiai vertingi. 2.
įstatymo 4² straipsnio 1 ir 4 dalies formuluočių pakeitimus bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina projektu taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalies nuostatas, vietoj žodžių „bei aplinkai“ įrašant žodžius „ir (ar) aplinkai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-05-03 Nr. XIVP-1252(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamos Atliekų tvarkymo įstatymo 4² straipsnio nuostatos įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektu turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnis, o galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 4² straipsnis. Svarstytina, ar teikiamu projektu siūlomų Atliekų tvarkymo įstatymo 4² straipsnio pakeitimų nereikėtų perkelti į su projektu susijusio Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1250(2), tuo pačiu atsisakant teikiamo projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
ĮSTATYMO NR. VIII-787 4, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4²STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-488 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-04-06 Nr.109-P-18 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu tikslinamos keičiamo įstatymo 4² straipsnio 1 dalies nuostatos ir siūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiama ne pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau – veiklos vykdytojas) civilinė atsakomybė už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims, bet draudžiama veiklos vykdytojo civilinė atsakomybė už tokiais jo veiksmais padarytą žalą trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamas ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimo objektas bei atitinkamos keičiamo įstatymo 4² straipsnio 4 dalies nuostatos.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad civilinės atsakomybės draudimas apima veiklos vykdytojo tyčiniais veiksmais padarytos žalos trečiųjų asmenų turtui ir aplinkai atlyginimą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad veiklos vykdytojo civilinės atsakomybės draudimas apimtų ir žalos atlyginimą tretiesiems asmenims, kai žala trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai būtų padaroma veiklos vykdytojo tyčiniais veiksmais, jeigu jie yra socialiai vertingi. Pritarti
į projekto 1 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 4² straipsnio
vartojamas formuluotes, siūlytina projektu taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalies nuostatas, vietoj žodžių „bei aplinkai“ įrašant žodžius „ir (ar) aplinkai“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas. Pritarti iniciatorių pateiktam Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4(2) straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1252 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
aplinkos apsaugos komitetas
2022-04-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Neringa Paškauskaitė, Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Jovita Surdokienė, Ministro pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė, Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-211 Projekto 1 straipsniu tikslinamos keičiamo įstatymo 4² straipsnio 1 dalies nuostatos ir siūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiama ne pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau – veiklos vykdytojas) civilinė atsakomybė už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims, bet draudžiama veiklos vykdytojo civilinė atsakomybė už tokiais jo veiksmais padarytą žalą trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamas ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimo objektas bei atitinkamos keičiamo įstatymo 4² straipsnio
atsisakyti nuostatos, kad civilinės atsakomybės draudimas apima veiklos vykdytojo tyčiniais veiksmais padarytos žalos trečiųjų asmenų turtui ir aplinkai atlyginimą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad veiklos vykdytojo civilinės atsakomybės draudimas apimtų ir žalos atlyginimą tretiesiems asmenims, kai žala trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai būtų padaroma veiklos vykdytojo tyčiniais veiksmais, jeigu jie yra socialiai vertingi. Pritarti Siūloma pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 1, 3 ir 4 dalių formuluotes ir jas išdėstyti taip: „1.
Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl veiklos vykdytojo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš veiklos vykdytojo.“ „3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai ir (ar) jų turtui bei, ir (ar) aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje.“ „4.
Reikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui trečiojo asmens gyvybei ar sveikatai ir (ar) jo turtui, ir (ar) aplinkai padarytą žalą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą gali būti pareikštas, jeigu draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas ir atitinka visas šias sąlygas: <…>”2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-211 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 4² straipsnio 1 ir 4 dalies formuluočių pakeitimus bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina projektu taip pat tikslinti ir keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalies nuostatas, vietoj žodžių „bei aplinkai“ įrašant žodžius „ir (ar) aplinkai“. Pritarti Siūloma pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4² straipsnio 3 dalies formuluotę: „3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai ir (ar) jų turtui bei, ir (ar) aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta 4.
pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-04-06 Pritarti iniciatorių pateiktam Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4(2) straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1252 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4(2) straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4(2) straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1252(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys