Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei ir kuri pripažinta atitinkančia šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų dvejų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o pirmininko pavaduotoju – valstybės institucijos ar įstaigos atstovąąs arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovąas, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.“
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų dvejų metų kadencijai iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o pirmininko pavaduotoju – savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovąas, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.“
2Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms.“
2Papildyti 7 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros veikla, atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, finansuojama iš asignavimų valdytojams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas ir nevyriausybinių organizacijų pripažinimas viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis
1Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
2Viešosios naudos nevyriausybine organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į vaiko gerovės didinimą, neįgaliųjų apsaugą, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, žmogaus teisių apsaugą, šeimų stiprinimą, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, švietimo ir mokslo skatinimą, humanitarinės pagalbos teikimą, sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą;
2) yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiama socialinė problema), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai. 3. Vyriausybės įgaliota institucija, vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, vertina jos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienų praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus. 4.
4Viešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas
1Nevyriausybinių organizacijų fondas (toliau – Fondas) sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti lėšas nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu kaip 20 procentų Fondo lėšų. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos:
1) nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, instituciniams gebėjimams stiprinti;
2) Fondo nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, veikloms finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžete liekančios dalies, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų, skaičiuojant nuo užpraėjusių metų gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies. 3. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Fondo strateginių programų įgyvendinimą administruoja viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.
Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 4. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai: trys nevyriausybinių organizacijų atstovai, trys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai ir vienas nevyriausybinių organizacijų srities mokslininkas. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. Fondo tarybos narių, kurie nėra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 5 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4 dalis, įsigalioja 2022 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 5 straipsniai įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
4Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai, įsigaliojus šiam įstatymui, pareigas eina tą laikotarpį, kuriam jie buvo išrinkti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1249(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei ir kuri pripažinta atitinkančia šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų dvejų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o pirmininko pavaduotoju – valstybės institucijos ar įstaigos atstovąas arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovąas, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.“
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų dvejų metų kadencijai iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o pirmininko pavaduotoju – savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovąas, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.“
2Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės srities, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms.“
2Papildyti 7 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros veikla atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš asignavimų valdytojams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas ir nevyriausybinių organizacijų pripažinimas viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis
1Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
2Viešosios naudos nevyriausybine organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios skirtos vaikų ir jaunimo gerovės didinimui, neįgaliųjų apsaugai, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui, žmogaus teisių apsaugai, šeimų stiprinimui, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui, švietimo, mokslo, kultūros ir sporto skatinimui, humanitarinės pagalbos teikimui, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, pilietiniam ugdymui, visuomenės narių teisių apsaugai ir viešojo intereso užtikrinimui;
2) yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitas už dvejus praėjusius finansinius metus;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiamą socialinę problemą), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį ir veiklą, siekiant socialinio poveikio, organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai. Socialinio poveikio matavimas taikomas tik toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas teikti viešąsias paslaugas. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, įvertina jos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienų praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus, jeigu nevyriausybinės organizacijos pagrindinis tikslas teikti viešąsias paslaugas.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas
1Nevyriausybinių organizacijų fondas (toliau – Fondas) sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti lėšas nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu kaip 20 procentų Fondo lėšų. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos:
1) nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, instituciniams gebėjimams stiprinti;
2) Fondo nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, veikloms finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžete liekančios dalies, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų, skaičiuojant nuo užpraėjusių metų gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies. 3.
3Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Fondo strateginių programų įgyvendinimą administruoja viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalies nuostatose, valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 4. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai: trys nevyriausybinių organizacijų atstovai, trys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai ir vienas nevyriausybinių organizacijų srities mokslininkas. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. Fondo tarybos narių, kurie nėra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 5 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2022 m. vasario 1 d. 2.
2Šio įstatymo 1 ir 5 straipsniai įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 5 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai, įsigaliojus šiam įstatymui, pareigas eina tą laikotarpį, kuriam jie buvo išrinkti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris galioja iki šiol, buvo priimtas 2013 m. gruodžio 19 d. Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitas nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias nevyriausybinių organizacijų plėtrą, tačiau Įstatymu nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, todėl teikiamas Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
Nustatyta, kad Įstatyme įtvirtintas su Nevyriausybinių organizacijų fondo administravimu ir finansavimo tvarka susijęs reglamentavimas yra tikslintinas;
Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – patikslinti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką, nustatyti reikalavimus viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai, patikslinti Nevyriausybinių organizacijų fondo biudžeto nustatymo principą, tikslinti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybės nevyriausybinės organizacijos tarybos pirmininkų ir jų pavaduotojų kadencijos trukmę ir rinkimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė (tel. +370 658 60355, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Milda Saudargė (tel. +370 658 60494, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas (tai yra nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei), tačiau jis nėra išsamus ir nepakankamas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos požymiams nustatyti, kadangi nėra nustatytų reikalavimų, kokia veikla ir kokia veiklos apimtimi organizacijos vykdoma veikla galėtų būti laikoma kaip teikianti naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.
Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas, o nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymime, kad Įstatyme apibrėžta viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoka nėra pakankama siekiant nustatyti viešosios naudos nevyriausybinę organizaciją, todėl svarbu nustatyti aiškius viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos reikalavimus.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.) ir į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas), svarbu, kad reikalavimai viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai būtų nustatyti ne tik poįstatyminiuose teisės aktuose, bet ir Įstatyme. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos /savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos /savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba /savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas.
Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Atitinkamai, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. Praktika rodo, kad vienų metų Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko kadencija yra per trumpa, kadangi suorganizavus keletą šių tarybų posėdžių ir veiklai įgaunant pagreitį reikia organizuoti naujo pirmininko rinkimus (vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“, ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pirmininko ir pavaduotojo kadencijos pabaigos, organizuojami nauji pirmininko ir pavaduotojo rinkimai), todėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų darbinė veikla stabdoma ir koncentruojamasi į pirmininko rinkimo procesą. Be kita ko, ypač regionuose, kur savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybos yra ne tokios aktyvios ir per metus organizuojama vos pora posėdžių, savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikla apsiriboja tik pirmininko rinkimais. Siekiant užtikrinti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veiklos produktyvumą ir tęstinumą, nustatyta būtinybė ilginti pirmininko kadencijos trukmę.
Be to, atlikus savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų apklausą ir įvertinus Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklą (pastaruosius tris kartus iš eilės pirmininku renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas), darytina išvada, kad posėdžiai žymiai efektyviau organizuojami, darbas vyksta produktyviau ir svarstomi aktualiausi klausimai nevyriausybiniam sektoriui, kai pirmininku išrenkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o ne valstybinių institucijų atstovas. Todėl nustatytas poreikis atsisakyti nuostatos, kad pirmininku galėtų būti renkamas ir valstybinių institucijų atstovas. Šiuo metu Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis reguliuoja, kokiais atvejais savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas (savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas), tačiau šis reguliavimas skiriasi nuo Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų, kurios nurodo, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, kuriam pritarė ne mažiau kaip 1/2 tos savivaldybės teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas (Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į šių iš esmės tapačią sritį reglamentuojančių skirtingų įstatymų normų turinį, būtina tarpusavyje susieti jose numatytą reguliavimą.
Šiuo metu Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas, o planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Nevyriausybinių organizacijų fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų skaičiuojant nuo užpraėjusių metų gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies. Šios nuostatos neatitinka minėto Konstitucinio Teismo Nutarimo nuostatų. Taipogi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Be kita ko, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Šios nuostatos trukdo Nevyriausybinių organizacijų fondo administravimą perduoti kitai įstaigai (administruoti sutartis su projektų vykdytojais, atlikti pavedimus ir pan.), centralizuoti projektų administravimo kompetencijas ir yra kliuvinys pilnavertiškam Nevyriausybinių organizacijų fondo funkcionavimui. Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos naudojamos nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, finansavimui. Tokia nuostata išskiria bendruomenines organizacijas tik kaip vieną iš asociacijų formų, todėl diskutuotina kitų asociacijų lygybės požiūriu. Be to, bendruomeninės organizacijos yra laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis, dėl to tikslinamosios nuostatos siūloma atsisakyti. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant patikslinti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką, siūloma Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies sąvoką papildyti, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija laikoma tokia nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei ir pripažinta atitinkančia Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Įstatymo projekto 5 straipsnyje, kuriuo Įstatymo 8 straipsnis dėstomas nauja redakcija (pildomas 8 straipsnio 2 dalimi) siūloma įtvirtinti, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į vaiko gerovės didinimą, neįgaliųjų apsaugą, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, žmogaus teisių apsaugą, šeimų stiprinimą, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, švietimo ir mokslo skatinimą, humanitarinės pagalbos teikimą, sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą;
2) yra registravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiama socialinė problema), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje, kuriuo Įstatymo 8 straipsnis dėstomas nauja redakcija (pildomas 8 straipsnio 2 dalimi) siūloma įtvirtinti, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į vaiko gerovės didinimą, neįgaliųjų apsaugą, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, žmogaus teisių apsaugą, šeimų stiprinimą, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, švietimo ir mokslo skatinimą, humanitarinės pagalbos teikimą, sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą;
2) yra registravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiama socialinė problema), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai. Minėtame Įstatymo projekto straipsnyje taip pat nustatoma, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija negalės būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Vyriausybės įgaliota institucija, vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija veiklą, vertina organizacijos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas praėjusių dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienių praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus. Šie reikalavimai viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai sukurti atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, nes nevyriausybinės organizacijos, iš esmės teikiančios viešąją naudą, valstybėse skatinamos ir joms sudaromos lengvatinės sąlygos, tad nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms visuomenei naudingą veiklą, keliami aukšti reikalavimai: būti skaidria organizacija, teikti finansines ir veiklos ataskaitas; būti patikimu mokesčių mokėtoju. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija turi siekti teigiamo socialinio pokyčio ir padarytą savo vykdoma veikla poveikį įrodyti. Užsienio šalių teisėje atskiriant viešąją naudą teikiančias organizacijas apibrėžiami ne tik organizacijos tikslai, bet ir visuomenei naudingos veiklos apimtis. Visuomenei naudinga organizacija turi iš esmės vykdyti visuomenei naudingą veiklą nustatytose viešosios politikos srityse. Daugelio šalių praktikoje sąlyga „iš esmės“ reiškia daugiau negu 50 procentų arba beveik visa vykdoma veikla. Nustačius aiškesnius reikalavimus viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai, bus sukurtas standartas, kad šioms organizacijoms keliami aukštesni reikalavimai ir, vadovaujantis išdėstytais reikalavimais, bus lengviau tokias organizacijas identifikuoti.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko (jo pavaduotojo) ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko (jo pavaduotojo) kadencijos trukmę iš vienų metų į dvejų metų trukmės kadenciją. Toks pakeitimas sudarytų sąlygas produktyvesniam ir į rezultatą orientuotam Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų darbui. Be kita ko, Įstatymo projektu siūloma Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku rinkti tik iš nevyriausybinių organizacijų atstovų, atsisakant nuostatos, jog pirmininkas gali būti renkamas iš valstybinių įstaigų atstovų. Pažymėtina, kad pirmininko pavaduotoju gali būti renkamas valstybinės įstaigos atstovas, taip siekiant suteikti daugiau įgaliojimų ir valstybinių įstaigų atstovams. Nevyriausybinių organizacijų atstovai, geriausiai išmanantys nevyriausybinio sektoriaus veiklą ir žinantys aktualiausius, labiausiai probleminius šiam sektoriui klausimus, posėdžius organizuotų aktyviau ir efektyviau. Be to, kaip rodo praktika, Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkais tris kadencijas iš eilės buvo išrinkti nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Įstatymo projektu keičiamų 5 ir 6 straipsnių nuostatos įsigaliojus Įstatymui taikomos tik renkant naujus Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų pirmininkus ir jų pavaduotojus, o iki Įstatymo įsigaliojimo išrinkti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų narių primininkai ir jų pavaduotojai, įstatymui įsigaliojus, pareigas eina tą laikotarpį, kuriam jie buvo išrinkti. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatas su Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kad šios normos derėtų tarpusavyje ir būtų taikoma aiški bei vieninga procedūra siekiant savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pavesti atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas. Įstatymo projektu patikslinus Įstatymo 9 straipsnį, t.y. atsisakius nuostatų, kad Nevyriausybinių organizacijų fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas, kad turėtų būti nustatyta konkreti jam skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis ir kad lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą bei per biudžetinius metus nepanaudotos lėšos lieka Nevyriausybinių organizacijų fondo sąskaitoje, Nevyriausybinių organizacijų fondo finansavimo tvarka atitiks Konstitucinio Teismo nutarimą: nebus nurodytas konkretus skiriamas valstybės biudžeto lėšų dydis, lėšos nebus kaupiamos ir nebus perkeliamos į kitus finansinius metus. Įstatymo 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos sudaromos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų.
Be kita ko, atsisakius Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę, o Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo strateginių programų įgyvendinimą administruoja viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra ir 7 straipsnio 2 dalį papildžius nuostata, kad asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms, bus sudarytos sąlygos pilnavertei Nevyriausybinių organizacijų fondo veiklai įtvirtinant galimybę fondo administravimą perduoti kitai įstaigai. Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra turi ilgametę projektų administravimo patirtį, reikiamas kompetencijas, todėl tokiu būdu projektų administravimo kompetencijos bus centralizuotos ir optimizuoti projektų administravimo resursai. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros veikla atliekant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas būtų finansuojama iš asignavimų valdytojams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse atsisakius perteklinės tikslinamosios nuostatos „įskaitant bendruomenines organizacijas“, nebus išskirta viena asociacijos forma ir neliks neaiškumo, kodėl bendruomeninės organizacijos yra išskiriamos, jeigu jos yra tos pačios nevyriausybinės organizacijos.
Siūloma, kad Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. vasario 1 d., išskyrus Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas, kurios įsigaliotų 2022 m. balandžio 30 d. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir plėtra. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai derinami ir vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1) Iki 2022 m. sausio 31 d. pakeisti Nevyriausybinių organizacijų fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“, (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2) Iki 2022 m. balandžio 30 d. parengti Nevyriausybinių organizacijų pripažinimo viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis tvarką (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti lėšų neprireiks. 14.
Rengiant Įstatymo projektą dalyvavo Nevyriausybinių organizacijų taryba, VšĮ „NVO teisės instituto“ ekspertai, į kurių pastabas ir pasiūlymus dėl reikalavimų viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai buvo atsižvelgta. 2021 m. vasario mėn. vykdyta savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų apklausa dėl šių tarybų darbo organizavimo ir pirmininko kadencijos trukmės. Apklausos rezultatai atskleidė savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos ilginimo būtinumą. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„viešosios naudos nevyriausybinė organizacija“, „viešosios naudos NVO“, „viešosios naudos pripažinimas“, „viešosios naudos pripažinimo tvarka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2021-12-20 Nr. XIVP-1249 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos veiklos, kurios laikomos pagrindu pripažinti nevyriausybinę organizaciją viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
dalies 1 punkte minimos veiklos neturėtų būti suderintos tarpusavyje. 2. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje nevyriausybinės organizacijos pripažinimo viešosios naudos nevyriausybine organizacija kriterijus, yra nustatomas reikalavimas nevyriausybinei organizacijai Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka pateikti veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus (2 dalies 3 punktas).
Tuo tarpu minėto straipsnio
nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, vertina jos Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kelerių metų (vienų ar dvejų) metinių veiklos ataskaitos pateikimas yra pakankama sąlyga nevyriausybinę organizaciją pripažinti viešosios naudos nevyriausybine organizacija, bei tai, ar mažiau nei metus (ar dvejus metus) veikianti nevyriausybinė organizacija galėtų būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Jei siūlomu teisiniu reguliavimu viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą galėtų gauti ir mažiau nei metus (ar dvejus metus) veikianti nevyriausybinė organizacija, turėtų būti pildomos projekto nuostatos. 3. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytus Seimo sesijų terminus ir Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos įstatymo ir atskirų įstatymo straipsnių įsigaliojimo datos yra realios. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2022-01-18 Nr. XIVP-1249(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-01-05
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gruodžio 20 d. 451 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti, kad asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos veiklos, kurios laikomos pagrindu pripažinti nevyriausybinę organizaciją viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos veiklos neturėtų būti suderintos tarpusavyje. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gruodžio 20 d. 5 2.
5
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje nevyriausybinės organizacijos pripažinimo viešosios naudos nevyriausybine organizacija kriterijus, yra nustatomas reikalavimas nevyriausybinei organizacijai Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka pateikti veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus (2 dalies 3 punktas). Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija, vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, vertina jos Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kelerių metų (vienų ar dvejų) metinių veiklos ataskaitos pateikimas yra pakankama sąlyga nevyriausybinę organizaciją pripažinti viešosios naudos nevyriausybine organizacija, bei tai, ar mažiau nei metus (ar dvejus metus) veikianti nevyriausybinė organizacija galėtų būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Jei siūlomu teisiniu reguliavimu viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą galėtų gauti ir mažiau nei metus (ar dvejus metus) veikianti nevyriausybinė organizacija, turėtų būti pildomos projekto nuostatos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gruodžio 20 d. 712
nustatytus Seimo sesijų terminus ir Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto
įsigaliojimo datos yra realios. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1VšĮ Laisvos visuomenės institutas, 2022 m.
sausio 4 d. raštas Susipažinę su teikiamu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-1249) raginame nepritarti įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomiems įstatymo 8 straipsnio pakeitimams dėl šių priežasčių:
naudą nustato ne įstatymų leidėjas, bet realūs visuomenės poreikiai. Įstatymų leidėjas negali savo savavališku sprendimu nuspręsti nelaikyti viešuoju interesu to, ką tokiu interesu laiko visuomenė. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pateikiant baigtinį į visuomenės naudą nukreiptų veiklų sąrašą. Kyla klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos tokios veiklos kaip, pavyzdžiui, istorinės atminties, paveldo, krašto tradicijų, patriotiškumo puoselėjimas, verslo socialinės atsakomybės skatinimas, korupcijos viešajame ir privačiajame sektoriuje mažinimas, demokratijos, pilietiškumo, atsakingo ir skaidraus valdymo principų valstybėje ir savivaldoje puoselėjimas ir pan.? Ar šie ir panašūs tikslai nėra susiję su visuomenės nauda? Ar jie nustoja būti visuomenei naudingi vien todėl, kad jų nepaminėjo įstatymų leidėjas? 2. Viešosios naudos organizacijų veiklos poveikis dažnai yra sunkiai matuojamas, nes yra susijęs ne tik su valdžios institucijų konkrečiais sprendimais, bet ir su valdžios ir visuomenės požiūrių bei vertybinių prioritetų formavimusi. Visuomenei naudingas poveikis gali pasireikšti tik per ilgą laiką. Be to, jam išmatuoti reikia brangiai kainuojančių kiekybinių ir kokybinių tyrimų, kurių finansavimui didelė dalis viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų tiesiog neturi lėšų bei resursų. 3.
nepagrįstas projektu siūlomas įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą sieti ne su jos veiklos tikslais ir pastangomis, bet su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais. Toks reikalavimas gali būti keliamas jų projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai. Demokratinėje pilietinėje visuomenėje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamomis. Ilgalaikių visuomenei reikšmingų pokyčių siekiančių organizacijų socialinio poveikio rezultatai, ypač jei jiems atsirasti reikia ilgo laikotarpio kryptingų pastangų, dažniausiai negali būti objektyviai patvirtinti steigėjų susirinkime. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir, dažnu atveju, neįmanomas įgyvendinti. 4. Projektu siūloma įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija vertina ne tik įstatus bei veiklos ataskaitas, bet ir socialinio poveikio rezultatus, sudarytų prielaidas nesuteikti viešosios naudos organizacijos statuso ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančioms organizacijoms. Taip pat suteiktų valstybės institucijoms nepagrįstą neproporcingą galią spręsti, kokias veiklas ir kokiais metodai turi vykdyti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. 5. Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „[v]iešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis“, iš esmės suparalyžiuotų nevyriausybinių organizacijų veiklą. LR Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyti „veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis)“.
Paprastai viešųjų įstaigų ar asociacijų įstatuose veiklos rūšys nurodomos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Nuostata, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis iš esmės reikštų, kad viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nebegalėtų vykdyti tokių veiklų kaip leidyba, multimedijų produkcijos gamyba, konsultavimas, mokymų, renginių organizavimas ir pan. Priėmus siūlomą Nevyriausybinių organizacijų įstatymo pakeitimą būtų susiaurintos viešosios naudos ir advokacijos organizacijų veiklos galimybės bei sritys, sumažėtų galimybių visuomenei aktyviau įsitraukti į jai svarbias pilietines veiklas, viešojo intereso veikla būtų sutapatinta su projektine, iš esmės vyriausybės politiką įgyvendinančia, veikla. Siūlomo įstatymo pakeitimo projekto priėmimas susiaurintų viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų plėtros bei veiklos galimybes, turėtų neigiamą įtaką pilietinei visuomenei ir demokratijai. Be to priimtas projektas teiktų pranašumą į trumpalaikius bei lengvai pamatuojamus rezultatus besiorientuojančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Tai yra nesuderinama su LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamu tikslu: „kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas.“ Dėl šių priežasčių raginame nepritarti siūlomam Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimui. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritaria. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2022-01-06
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Justina Lukaševičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja, Gaja Šavelė – Nacionalinės NVO koalicijos direktorė, Rytis Jokubauskas – VšĮ „NVO teisės institutas” direktorius, Vygantas Malinauskas – VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“ valdybos narys, teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos veiklos neturėtų būti suderintos tarpusavyje. Nepritarti. Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte reguliuojami skirtingi nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) finansavimo aspektai, todėl manytina, kad šiuose straipsniuose minimos veiklos neturėtų būti suderintos tarpusavyje. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nurodant konkrečias asignavimų valdytojų vykdomas programas ir priemones pagal kurias finansavimas galėtų būti skiriamas administruojant VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai pagal jos steigėjų ir dalininkų vykdomas veiklos sritis, agentūros sukauptas kompetencijas.
Taigi šiuo pakeitimu įtvirtinama galimybė VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai administruoti tam tikras steigėjų ir dalininkų vykdomas programas ir priemones, nesusiaurinant galimybių skirstyti finansavimą NVO kitiems asignavimų valdytojams ir nesusiaurinant NVO vykdomų veiklos sričių kurioms galėtų būti skiriamas finansavimas. Tuo tarpu projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos veiklos priskirtinos išimtinai tik viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. T. y. nurodomos sritys, kuriose turi veikti viešosios naudos NVO. Asignavimų valdytojai, skirstydami NVO veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos NVO teikiamas prioritetas. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-205
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje nevyriausybinės organizacijos pripažinimo viešosios naudos nevyriausybine organizacija kriterijus, yra nustatomas reikalavimas nevyriausybinei organizacijai Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka pateikti veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus (2 dalies 3 punktas). Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija, vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, vertina jos Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas.
Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kelerių metų (vienų ar dvejų) metinių veiklos ataskaitos pateikimas yra pakankama sąlyga nevyriausybinę organizaciją pripažinti viešosios naudos nevyriausybine organizacija, bei tai, ar mažiau nei metus (ar dvejus metus) veikianti nevyriausybinė organizacija galėtų būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Jei siūlomu teisiniu reguliavimu viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą galėtų gauti ir mažiau nei metus (ar dvejus metus) veikianti nevyriausybinė organizacija, turėtų būti pildomos projekto nuostatos. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ”3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą ataskaitas už dvejus praėjusius
Respublikos Konstitucijoje nustatytus Seimo sesijų terminus ir Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos įstatymo ir atskirų įstatymo straipsnių įsigaliojimo datos yra realios. Įvertinta. Vadovaujantis Seimo nutarimu 2021-12-23 Nr. XIV-817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“, ši sesija pratęsta iki 2022 m. sausio 20 d. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1249 pateikimo Seime metu nutarta šį projektą svarstyti skubos tvarka ir jo svarstymą paskirti pratęstoje Seimo III (rudens) sesijoje. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekte nustatytos įstatymo ir atskirų įstatymo straipsnių įsigaliojimo datos yra realios. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį NVO finansavimą bei siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187-N15/2020 nuostatas, atitinkamos įstatymo ir atskirų įstatymo straipsnių dalys turėtų įsigalioti kaip įmanoma skubiau. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvos visuomenės institutas, Nr. g-2022-74 2022-01-045
organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-1249) raginame nepritarti įstatymo projekto
priežasčių:
įstatymų leidėjas, bet realūs visuomenės poreikiai. Įstatymų leidėjas negali savo savavališku sprendimu nuspręsti nelaikyti viešuoju interesu to, ką tokiu interesu laiko visuomenė. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pateikiant baigtinį į visuomenės naudą nukreiptų veiklų sąrašą. Kyla klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos tokios veiklos kaip, pavyzdžiui, istorinės atminties, paveldo, krašto tradicijų, patriotiškumo puoselėjimas, verslo socialinės atsakomybės skatinimas, korupcijos viešajame ir privačiajame sektoriuje mažinimas, demokratijos, pilietiškumo, atsakingo ir skaidraus valdymo principų valstybėje ir savivaldoje puoselėjimas ir pan.?
Ar šie ir panašūs tikslai nėra susiję su visuomenės nauda? Ar jie nustoja būti visuomenei naudingi vien todėl, kad jų nepaminėjo įstatymų leidėjas? 2. Viešosios naudos organizacijų veiklos poveikis dažnai yra sunkiai matuojamas, nes yra susijęs ne tik su valdžios institucijų konkrečiais sprendimais, bet ir su valdžios ir visuomenės požiūrių bei vertybinių prioritetų formavimusi. Visuomenei naudingas poveikis gali pasireikšti tik per ilgą laiką. Be to, jam išmatuoti reikia brangiai kainuojančių kiekybinių ir kokybinių tyrimų, kurių finansavimui didelė dalis viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų tiesiog neturi lėšų bei resursų. 3. Yra nepagrįstas projektu siūlomas įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą sieti ne su jos veiklos tikslais ir pastangomis, bet su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais. Toks reikalavimas gali būti keliamas jų projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai. Demokratinėje pilietinėje visuomenėje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamomis. Ilgalaikių visuomenei reikšmingų pokyčių siekiančių organizacijų socialinio poveikio rezultatai, ypač jei jiems atsirasti reikia ilgo laikotarpio kryptingų pastangų, dažniausiai negali būti objektyviai patvirtinti steigėjų susirinkime. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir, dažnu atveju, neįmanomas įgyvendinti. 4.
įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija vertina ne tik įstatus bei veiklos ataskaitas, bet ir socialinio poveikio rezultatus, sudarytų prielaidas nesuteikti viešosios naudos organizacijos statuso ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančioms organizacijoms. Taip pat suteiktų valstybės institucijoms nepagrįstą neproporcingą galią spręsti, kokias veiklas ir kokiais metodai turi vykdyti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. 5. Projektu siūloma Įstatymo
naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis“, iš esmės suparalyžiuotų nevyriausybinių organizacijų veiklą. LR Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyti „veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis)“. Paprastai viešųjų įstaigų ar asociacijų įstatuose veiklos rūšys nurodomos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Nuostata, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis iš esmės reikštų, kad viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nebegalėtų vykdyti tokių veiklų kaip leidyba, multimedijų produkcijos gamyba, konsultavimas, mokymų, renginių organizavimas ir pan. Priėmus siūlomą Nevyriausybinių organizacijų įstatymo pakeitimą būtų susiaurintos viešosios naudos ir advokacijos organizacijų veiklos galimybės bei sritys, sumažėtų galimybių visuomenei aktyviau įsitraukti į jai svarbias pilietines veiklas, viešojo intereso veikla būtų sutapatinta su projektine, iš esmės vyriausybės politiką įgyvendinančia, veikla.
Siūlomo įstatymo pakeitimo projekto priėmimas susiaurintų viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų plėtros bei veiklos galimybes, turėtų neigiamą įtaką pilietinei visuomenei ir demokratijai. Be to priimtas projektas teiktų pranašumą į trumpalaikius bei lengvai pamatuojamus rezultatus besiorientuojančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Tai yra nesuderinama su LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 1 straipsnio
aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas.“ Dėl šių priežasčių raginame nepritarti siūlomam Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimui. Atsižvelgti. Pritarta komiteto pasiūlymui (žr. Komiteto išvados 7.2 punktą). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-01-05 * Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritaria. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-01-065
išdėstyti taip: „5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas ir nevyriausybinių organizacijų pripažinimas viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis
1Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos
nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į skirtos vaikoų ir jaunimo gerovės didinimąui, neįgaliųjų apsaugąai, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimąui, žmogaus teisių apsaugąai, šeimų stiprinimąui, socialinės atskirties ir skurdo mažinimąui, švietimo, ir mokslo, kultūros ir sporto skatinimąui, humanitarinės pagalbos teikimąui, sveikatos apsaugąai, ir aplinkos apsaugąai, pilietiniam ugdymui, visuomenės narių teisių apsaugai ir viešojo intereso užtikrinimui;
2) yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitas už dvejus praėjusius finansinius metus;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiamą socialinę problemą), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus ir veiklą, siekiant socialinio poveikio, organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai. Socialinio poveikio matavimas taikomas tik toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas teikti viešąsias paslaugas. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija,
vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, įvertina jos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienų praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus, jeigu nevyriausybinės organizacijos pagrindinis tikslas teikti viešąsias paslaugas. 4. Viešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Patarėja A. Kazlauskienė