projekto lyginamasis variantas
KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo KONSTITUCINIS įstatymas
pakeitimas
taip:
„2. Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas,
išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, valstybės biudžetą ir biudžetus, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad, sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką, jis būtų perteklinis arba subalansuotas.“
taip:
„4. Kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, kurio planuojami
asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad to biudžeto asignavimai, neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką, neviršytų jo pajamų, išskyrus metus, kuriais pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo.
Pastaruoju atveju šioje dalyje nurodyti asignavimai negali viršyti pajamų daugiau kaip 1,5 procento.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Tarptautinis kontekstas Kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių prioritetų tiek globaliu, tiek vietiniu lygiu. Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis, pasirašiusi Paryžiaus susitarimą, įsipareigojo prisidėti prie jo tikslų įgyvendinimo – siekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C , palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu, ir kad nepakiltų daugiau nei 1,5 °C. 2019 m. ES vadovai patvirtino tikslą iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Europos Sąjungą, o 2020 m., atsižvelgdami į ES įsipareigojimą padidinti savo klimato srities užmojį pagal Paryžiaus susitarimą, patvirtino privalomą ES tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ES viduje sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 metais. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita (2021 m.), parengta prieš Glazge vykusią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP26), neleidžia abejoti, kad, norėdami pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, turime nedelsdami imtis realių veiksmų ir mažinti šiltnamio dujų emisijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertai išskiria neeilinį vietos valdžios vaidmenį švelninant klimato kaitos poveikį ir stiprinant prisitaikymą prie klimato kaitos pokyčių[¹]. Pasauliniu mastu miestai išmeta daugiau nei 70 proc. su energija susijusių CO2 emisijų, generuoja du trečdalius energijos poreikio ir tikimasi, kad per ateinančius dešimtmečius ši dalis padidės, jei nebus imtasi reikšmingų klimato veiksmų. Klimato kaita taip pat kelia unikalių prisitaikymo iššūkių, todėl reikalingas vietinis požiūris.
Globaliai miestai ir regionai pirmauja įgyvendindami plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Apskaičiuota, kad vietos valdžios institucijos turi tiesioginę galią sumažinti iki trečdalio išmetamų ŠESD savo miestuose, o likusieji du trečdaliai išmetamų teršalų mažinimo priklauso nuo nacionalinio lygio valdžių (ar valdžios lygmenų tarpusavio veiksmų koordinavimo). Šiame procese nacionalinio lygmens valdžios institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį suteikdamos savivaldybėms sąlygas ir remdamos jų atliekamus veiksmus, skatinančius perėjimą prie nulinio anglies dioksido kiekio išmetimo bei didinant sisteminį atsparumą. Miestai yra esminė klimato kaitos ir jos poveikio sprendimo dalis. Savivaldos politika turi atlikti svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos, ją sušvelninant ir strategiškai gerinant miesto formą, gyvenimo būdą, mobilumą ir energijos šaltinius, turinčius įtakos ŠESD emisijoms. Miestai įgyvendina daugumą klimato politikos krypčių ir yra gerai pasirengę eksperimentuoti atliekant teigiamai klimatą veikiančius veiksmus savo geografinėse vietovėse. Apskaičiuota, kad 50–80 proc. prisitaikymo ir švelninimo veiksmų jau yra arba bus įgyvendinami žemesniu nei nacionaliniu lygmeniu[²]. Europos investicijų bankas (toliau – EIB) 2020 m. paskelbė Europos savivaldybių investicijų apklausos analizę[³]. Nepaisant didėjančių pastangų per trejus metus iki 2020 m. vasaros investuoti į vietos infrastruktūrą, didžioji dalis savivaldybių ES indikuoja apie investicijų stoką. Pagrindinė investicijų stoka yra susijusi su klimato kaita, skaitmeninimu ir miesto transportu. Ateityje savivaldybės, remiantis EIB apklausos duomenimis, ketina sutelkti dėmesį į skaitmeninę ir žaliąją transformaciją, o COVID-19 paskatino daugelį savivaldybių ES atnaujinti socialinę infrastruktūrą.
Kaip ir buvo galima tikėtis, investicijų stoka nėra vienoda: mažesnėse savivaldybėse ir skurdesniuose ES regionuose ji identifikuota dažniau. Remiantis mokslininkais[⁴], perėjimas prie klimato neutralumo ir skaitmeniniu būdu optimizuota miestų ir miestelių ekosistema yra stipriai tarpusavyje susipynusios iniciatyvos, kurių negalima traktuoti atskirai. Skaitmeninimas ir klimato kaita yra du glaudžiai susiję procesai, kurie nulems, kaip miestai ir miesteliai vystysis per ateinančius dešimtmečius. Skaitmeninės technologijos turi atlikti svarbų vaidmenį, kad piliečiai galėtų lengviau, pigiau ir patogiau naudoti nulinės emisijos produktus ir paslaugas. Miestai ir miesteliai turi ir turės būti pirmieji, inicijuojantieji ir derinantieji skaitmeninius ir klimato srities pokyčius. Kadangi vietos valdžia yra arčiausiai žmonių esantis valdžios lygis, geriausiai suvokiantis tam tikros teritorijos gyventojų poreikius, ji yra gerai pasirengusi įtraukti piliečius ir kitas suinteresuotąsias šalis į šiuos tarpusavyje susijusius iššūkius. Būdami skaitmeninės ekonomikos centrais ir siekdami teigiamų pokyčių klimato kaitos srityje, miestai (o juose gyvena daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų) taip pat gali veikti kaip platesnės visuomenės ekosistemos ir skatinti naujoves, kurios padėtų sumažinti ŠESD išmetimą ir pagerinti atsparumą ekstremalioms klimato sąlygoms. Tai bus didelis iššūkis miestų administracijoms, kurios turės imtis lyderystės, skatinti mokymosi ir naujovių kultūrą bei nuolatos atliepti piliečių poreikius siekiant paskatinti teigiamus pokyčius. Viešojo sektoriaus skaitmeninimo srityje ypač aktualu atliepti globalią išmaniųjų miestų ir regionų vystymosi kryptį. Remiantis EBPO ekspertais, skaitmeninės inovacijos turės platų poveikį ekonomikai ir visuomenei.
Išmanieji miestai neturėtų būti tik madingas žodis. Visų dydžių miestams itin svarbu kuo geriau išnaudoti skaitmeninimo galimybes, kad būtų galima išspręsti aktualiausias šiandienos politikos darbotvarkes. Skaitmeninimas yra viena iš kelių megatendencijų, įskaitant demografinius ir klimato pokyčius, kurios keičia politiką iš pagrindų. Jau du dešimtmečius skaitmeninės naujovės buvo diskurso apie išmaniuosius miestus šerdis, siekiant sukurti efektyvesnę ir patogesnę miesto ir regiono aplinką[⁵]. Piliečiai yra ne tik išmaniojo miesto politikos gavėjai, bet ir veikėjai. Tam tikros teritorijos – miesto, regiono – gyventojų vaidmens stiprinimas, jų įgalinimas reiškia politikos kūrimą kartu su piliečiais. Nacionalinis kontekstas Nacionaliniu lygiu Lietuvos Respublikos Seimas, patvirtinęs Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kuria numatomas ir savivaldybių vaidmens stiprinimas sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus, pritarė įsipareigojimui iki 2030 m. sumažinti ŠESD net 70 proc., palyginti su 1990 m., o iki 2050 m. – pasiekti, kad Lietuvos ekonomika taptų neutrali klimatui. Remiantis Eurostato duomenimis, vietos valdžios investicijos Lietuvoje santykine išraiška (pastaruosius kelerius metus – apie 1 proc. BVP) po globalios finansų krizės (išskyrus vienkartinį 2020 m. COVID-19 skatinimo paketą) negrįžo į lygį, kuris buvo prieš 2009 m. globalią finansų krizę (tuomet vietos valdžios investicijos sudarė virš 1,5 proc. BVP). Vietos valdžios investicijos matuojant santykiu su BVP Lietuvoje 2019 m. ir bent penketą metų atgal yra žemesnės nei ES vidurkis. Vienas iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuva, – tai netolygus ekonominis augimas šalies viduje. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kuriame yra 71 proc. visų Lietuvos gyventojų, pagal išsivystymo lygį iki šiol labai stipriai atsilieka nuo daugumos ES regionų.
Sostinės regiono išsivystymas beveik du kartus viršija Vidurio ir Vakarų Lietuvos išsivystymo lygį. Net ir sostinės regionas, jei pažiūrėtume į kai kuriuos kitus Rytų ES pavyzdžius (Budapešto, Varšuvos, Bratislavos, Prahos), netapo tokia ryškia sėkmės istorija, kokią galbūt galėjome pasiekti. Viena svarbių priežasčių – savivaldybių investicijų stoka. Remiantis EBPO analize (2021 m.) Raising Local Public Investment in Lithuania, Lietuvos savivaldybėse vidutinis skolos ir pajamų santykis yra 26 proc., ir visos savivaldybės yra toli nuo 60 proc. (75 proc. – Vilniaus miesto atveju) skolos lubų. Savivaldybių skolai didėti nėra prielaidų atsižvelgiant į griežtą subalansuoto biudžeto taisyklę. Dėl to, anot EBPO, vietos valdžios skolos lubos atrodo neturinčios pagrindo. Finansine prasme dabartinė sistema gali būti vertinama kaip sėkminga, nes vietos valdžios finansai buvo pertekliniai per pastaruosius penkerius metus ir vietos valdžios skolos lygis nuolat mažėjo. Tačiau ekonomine prasme tokia griežta sistema gali užkirsti kelią įgyvendinti potencialiai būtinas viešąsias investicijas – vietos valdžios viešosios investicijos parodė staigius nuosmukius po 2010 metų. Vietos valdžios subalansuoto biudžeto taisyklės Lietuvoje, anot EBPO, yra tarp griežčiausių tarptautiniame kontekste. Svarbu pažymėti, kad dauguma savivaldybių investicinių projektų yra finansuojami naudojantis ne tik nuosavomis lėšomis – jiems finansuoti naudojamos įvairių paramos fondų lėšos. Didžioji savivaldybių skolintų lėšų dalis būtų naudojama būtent įvykdyti reikalavimams, kurie yra keliami paramos fondų lėšoms gauti.
Taigi, savivaldybėms neturint galimybių skolintis, jos ne tik netenka galimybių savarankiškai finansuoti viešąsias investicijas, bet ir praranda galimybes gauti lėšų viešosioms investicijoms finansuoti iš paramos fondų, nes neturi pakankamai lėšų nuosavam indėliui finansuoti. 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijos regionuose sieks apie 1,606 mlrd. eurų. Savivaldybių nuosavų lėšų poreikis investicijoms vien šiems projektams sudarys iki 400 mln. eurų. Perspektyvoje regioninės politikos priemonių įgyvendinimą veiks ne tik bendras ES fondų finansavimo dydis, bet ir skirtingos finansavimo sąlygos skirtingo lygmens regionuose (didės nuosavo indėlio dalis investiciniuose ES projektuose). Vertinant globalias, ES, regionines ir Lietuvos politikos darbotvarkes, klimato kaitos poveikio mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir skaitmenizacija, tarp jų ir viešojo sektoriaus skaitmeninimas, yra daugiametės darbotvarkės, siekiančios ir 2050 metus. Savivaldybės bus neatsiejamais ir kertiniais šio proceso dalyviais, o be finansinio savarankiškumo mandato ir savivaldybių įgalinimo investuoti šios darbotvarkės Lietuvoje nebus efektyviai įgyvendintos. Tai investicijos, kurios lems sutaupymus miestams ir gyventojams, padidins miestų ir regionų patrauklumą gyventojams ir verslui, didins vietos valdžios pajamas, prisidės prie tarptautinių klimato tikslų. Net 52 proc. žmonių Lietuvoje gyvena teritorijose, kuriose kietųjų dalelių tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį (remiantis EBPO). Net 2,8 tūkst. žmonių priešlaikinių mirčių pareikalavo oro tarša Lietuvoje (2018 m. remiantis Europos aplinkos agentūra). Savivaldybių investicijų poreikis žaliojo kurso ir skaitmeninimo srityse – didelis ir daugiakryptis. Dalis investicijų projektų yra rengiama ar jau parengta, bet nevykdoma dėl fiskalinių apribojimų.
Toliau pateikiami Lietuvos savivaldybių investicijų poreikio pavyzdžiai klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse, kurie nėra baigtinis sąrašas. Savivaldybių duomenimis, vis dar yra labai didelis poreikis didinti energinį naudingumą savivaldybių viešuosiuose pastatuose. Yra daug kompleksinių viešųjų pastatų renovacijos projektų, kai, pavyzdžiui, atliekama sveikatos priežiūros įstaigos pastato renovacija siekiant sumažinti išlaidas už elektros energijos vartojimą, padidinti elektros energijos vartojimo efektyvumą, įrengiami saulės kolektoriai ir kartu vykdomos kitos projekto veiklos: statomas naujas įstaigos priestatas, tvarkomos vidaus patalpos, perkama medicininė įranga ir kt. Dauguma savivaldybių pažymi, kad minimaliai dalyvauja Viešųjų pastatų modernizavimo programoje, nes tai apriboja skolinimosi limitai. Taip pat savivaldybės skatinamos nuo iškastinio kuro pereiti prie biokuro ir tai reikalauja investicijų. Gatvių apšvietimo modernizavimas ir išmanusis apšvietimas (miesto, seniūnijų, dviračių ir pėsčiųjų takų ir kt.) – kitas didelis investicijų poreikis savivaldybėse. Progreso šioje srityje yra mažai, nes iki šiol prisidėjimas savivaldybių nuosavomis lėšomis buvo jį stabdantis veiksnys. Nemažai savivaldybių gatvių apšvietimo modernizavimo projektus (numatomos projektų naudos, sudarytos energijos sutaupymo prognozės) yra pasirengusios, tačiau jie nepradėti. Savivaldybės investuoja į autobusų parkų atnaujinimą, skatindamos transporto sektoriuje naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kuria aplinkai draugiškesnį viešąjį transportą. Lietuvoje veikia 42 savivaldybėms priklausantys autobusų parkai, kurie aktyviai dalyvauja Klimato kaitos programoje ar naudoja kitas finansines priemones, kuriose teikiama parama įsigyti netaršius autobusus.
Nepaisant to, viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas vyksta per lėtai, transporto priemonės yra maždaug 15–20 m. senumo. Pagrindinė to priežastis – reikalingos investicijos. Savivaldybės vien savo biudžetų sąskaita to padaryti yra nepajėgios. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės viešajam transportui atnaujinti numatoma skirti 85 mln. eurų. Numatyta galima parama savivaldybėms yra maža ir prasilenkia su Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatytu tikslu – nuo 2029 m. sausio 1 d. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas turi būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Norint įgyvendinti šią įstatymo prievolę, savivaldybėms ir jų vežėjams reikės investicijų. Elektromobilių įkrovimo prieigų esamas tinklas yra prastai išplėtotas ir nepakankamas. Šiuo metu Lietuvoje yra tik 360 viešųjų elektromobilių (EV) įkrovimo prieigų, už kurias atsakingos savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, iki 2030 m. turi būti įrengta
prieigų. Tikslas – net 15 kartų daugiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Tam numatyta 70 mln. ES lėšų. Už viešosios įkrovimo infrastruktūros sukūrimą ir palaikymą iš esmės bus atsakingos savivaldybės, joms reikės prisidėti ir savo lėšomis. Dviračių saugyklos gyvenamuosiuose rajonuose, dviračių stovų įrengimas viešosiose vietose, dviračių takų tinklo atnaujinimas (taip pat ir taikant aplinkai draugiškas dviračių takų dangas, paremtas žiedinės ekonomikos principu ir pagamintas iš perdirbtų pramonės atliekų) – kiti itin aktualūs investicijų poreikio pavyzdžiai.
Savivaldybėse matomas ugdymo įstaigų tinklo atnaujinimo poreikis pritaikant jau esamas įstaigas šiuolaikiniams ugdymo ir energinio naudingumo standartams. Tuo būtų siekiama atnaujinti švietimo įstaigų tinklą trimis aspektais: užtikrinti esamų pastatų atitiktį reikalavimams skiriant ypatingą dėmesį akustiniams sprendimams; pritaikyti ugdymo įstaigų patalpas šiuolaikiniams ugdymo poreikiams: tai būtų poilsio (mokymosi) zonų plėtimas, klasių klasterizacija, lauko erdvių įtraukimas į ugdymo procesą (lauko klasės); didinti energinį naudingumą diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas. Kita itin aktuali investicijų poreikio kryptis – atliekų tvarkymo sistemos optimizavimas, stambiagabaričių aikštelių įrengimas (į jas gyventojai galėtų priduoti visas atliekas: pavojingas (akumuliatorius, baterijas ir kt.), medicinines (vaistai, panaudoti švirkštai ir kt.), asbestą, senus baldus, statybines atliekas, maisto atliekas (panaudojimas komposto gamybai arba biodujų gamybai); tekstilės atliekų surinkimas, perdirbimo modernizavimas, susijusių technologijų vystymas. Pirmiau pateikti realūs savivaldos investicijų poreikio pavyzdžiai (darnaus judumo, netaršaus transporto, atsinaujinančios energetikos, atliekų valdymo, pastatų renovacijos srityse) buvo orientuoti į klimato kaitos poveikio mažinimo kryptį. Ne mažiau aktualios investicijos bus orientuotos ir į adaptaciją prie klimato kaitos pokyčių.
Pastarąsias investicijas apimtų gamtinių krizių valdymo ir įspėjimo sistemų modernizavimas, pastatų ir kitų objektų pažeidžiamumo nuo klimato veiksnių atsparumo didinimas, prisitaikymas prie jūros lygio kilimo, laukinės gamtos apsaugos nuo kaitros ir gaisrų apsaugos didinimas, gyvenviečių ir žemės ūkio plotų atsparumo nuo potvynių didinimas ir kitos kryptys. Taip pat yra investicijų kryptys, kurios priskirtinos tiek klimato kaitos poveikio mažinimui, tiek prisitaikymui prie klimato kaitos: tai piliečių įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą didinimas, trumpųjų maistų tiekimo grandinių vystymas, išmanusis augimas. Skaitmenizacijos srityje svarbu kurti skaitmeninę ekosistemą. Aktualus viešųjų paslaugų mobiliųjų aplikacijų sukūrimas savivaldybių gyventojams, t. y. perkeltinos visos savivaldybėje teikiamos viešosios paslaugos (įskaitant maitinimo, gydymo, švietimo, transporto ir kt.) į elektroninę erdvę. Telemedicinos paslaugų plėtra, inovatyvių IT diegimas sveikatos priežiūros įstaigose – kita ypač svarbi skaitmeninių investicijų kryptis. Toliau nuo regiono centrų nutolusiose savivaldybėse labai aktuali problema – medicinos paslaugų kokybė ir prieinamumas. Šią problemą spręsti padėtų sąlygų telemedicinos paslaugoms sukūrimas. Skaitmenizuotų (automatizuotų) bibliotekų sistemų diegimas – dar viena skaitmenizavimo investicijų poreikio sritis. Nuotolinių paslaugų internetinėje erdvėje teikimas galėtų apimti bibliotekos interneto svetainės ir mobiliosios versijos sukūrimą, mobilaus vaizdo ir garso transliavimo internetu komplektą, knygų grąžinimo įrenginių (knygų grąžinimo dėžių), vadinamųjų knygomatų (įrenginių, leidžiančių užsakytus dokumentus, laikmenas paimti patogiu laiku) įrengimą ir kitas paslaugas gyventojams. Miesto ir rajono kapinių skaitmenizavimas – ne mažiau aktuali ir vis dar neišvystyta paslaugų gyventojams sritis.
Aktualu ir savivaldybės archyvuose saugomų dokumentų skaitmeninimas, apimantis dokumentų skenavimą, grupavimą ir specializuotą paiešką. Dokumentų skaitmeninimas palengvintų jų paiešką, leistų atsisakyti didelių patalpų, kuriose yra tonomis saugomi dokumentai, jų įrengimo ir išlaikymo kaštų, būtų taupomos savivaldybės lėšos. Siekiant gerinti klientų aptarnavimo kokybę, mažinti jų aptarnavimo kaštus, aktualios komunalinių paslaugų klientų aptarnavimo sistemos, apimant sąskaitų tvarkymą, klientų atsiskaitymo organizavimą. Savivaldybėms atsirastų galimybė operatyviai ir pigiai kontroliuoti paslaugų teikimą, kokybę bei gyventojų pasitenkinimą teikiama paslauga. Tarp krypčių – socialinio ir savivaldybės būsto nuomininkų nuotolinio aptarnavimo skatinimas ir įmonės procesų skaitmenizavimas. Įdiegus įmonės savitarną ir skaitmenizavus jos procesus, būtų galima efektyviau aptarnauti socialinio ir savivaldybės būsto nuomininkus nuotoliniu būdu taip sukuriant jiems saugų paslaugų teikimą ir taupant jų laiką. Didesniems miestams aktualu sukurti pažangią miesto ekosistemą (sąlyginai
„intelektualūs plaučiai“), kuri leistų suprasti, kaip ir kuo „kvėpuoja“
miestas, koreliuoti duomenis su sveikatos ir emociniais miestiečių rodikliais. Atsižvelgiant į tai, planuoti plėtrą ir vykdyti pokyčius miesto infrastruktūros, transporto eismo, želdinių ir augmenijos bei kitose srityse, stebėti pokyčių rezultatus, greitai perplanuoti ir įgyvendinti papildomas priemones, jei numatyti pokyčiai nedavė laukiamos naudos.
Viešojo transporto bilieto integracija su kitų rūšių transporto paslaugomis bei su kitomis paslaugomis mieste, automobilių stovėjimo vietų mieste užimtumo stebėjimo sistema, paviršinių nuotekų procesų valdymo sistemų tobulinimas, išmaniosios šilumos tiekimo tinklų valdymo sistemos sukūrimas – tai dar vieni iš daugelio investicinių poreikių skaitmenizavimo srityje pavyzdžių. Įstatymo projekto tikslas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – patobulinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtintas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai suteiktų savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą, sukurtų galimybę išleisti anksčiau sukauptas ir nepanaudotas lėšas arba skolintis (kitaip – sukurtų ribotą ir fiskališkai saugią galimybę savivaldybių biudžeto išlaidoms viršyti pajamas), siejant tai su investicijomis į projektus, finansuojamus ES fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. Investicijų kryptys atitinka pasaulinę, ES ir Lietuvos daugiametę politinę darbotvarkę (iki 2050 metų). Svarbu pabrėžti:
projektais, prie kurių taip pat bus pridėtos ES, tarptautinės paramos ar valstybės biudžeto lėšos, užtikrins adekvačių kontrolės, audito ir investicijų kokybės tikslų pasiekimą. 2.
fiskalinės drausmės normų valdžios sektoriaus lygmeniu – fiskalinė disciplina valdžios sektoriaus mastu išliks nepakitusi. 3. Įstatymo projektu nekeičiamos nuostatos, tiesiogiai susijusios su tarptautine fiskaline sutartimi. 4. Savivaldybių skolos limitai pagal galiojančią tvarką ir toliau būtų kasmet nustatomi metiniame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Kadangi investicijoms pagal naują ES finansinį periodą ir investicijoms iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės yra riboti terminai, siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatyti 2023 m. sausio 1 dieną. Kita svarbi informacija Apie
būti panaudojamos tik griežtai apibrėžtais tikslais. Kaip parodė Valstybės kontrolės 2019 m. atlikto audito rezultatai, net 12 (dvylikai) iš 36 (trisdešimt šešių) savivaldybių valstybinėms funkcijoms atlikti skiriamų dotacijų nepakanka šioms funkcijoms vykdyti, todėl savivaldybės yra priverstos savo lėšomis finansuoti dalį jų vykdymo sąnaudų[⁷]. Tokiais atvejais biudžeto lėšų, kurios galėtų būti naudojamos savivaldybių poreikiams, tarp jų ir viešųjų investicijų finansavimui, dalis mažėja, nes jos yra naudojamos skirtumui tarp išlaidų ir gaunamų dotacijų finansuoti. Be to, savivaldybės, mažindamos socialinę atskirtį, turi didelius poreikius socialiniams investiciniams projektams, kurių tiesioginė finansinė ar ekonominė grąža yra mažiau apibrėžta. Taip pat savivaldybės turi kitų investicinių poreikių, kurie nesusiję su klimato kaita ar skaitmenizacija. Visus šiuos poreikius savivaldybės ir toliau finansuotų savo nuosavomis, t. y. nepasiskolintomis lėšomis.
Šiems investiciniams ir kitiems savivaldos poreikiams patenkinti yra būtina didinti savivaldybių nuolatines biudžeto pajamas, dėl kurių taip pat diskutuota ir ieškota sprendimų mokesčių ekspertų grupėje, 2021 m. suburtoje prie Finansų ministerijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. Apie įstatymo projekto parengimo poreikį kalbėtasi 2021 m. rugsėjo 7 d. Regionų forume. Rengiant įstatymo projektą diskutuota su Lietuvos savivaldybių asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys numato fiskalinės drausmės taisykles valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams. Pagal 4 straipsnio 2 dalį savivaldybių, kurių planuojami asignavimai viršija arba yra lygūs 0,3 proc. praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi taip, kad, sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis turi būti perteklinis arba subalansuotas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį savivaldybių, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 proc. praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti tvirtinami, keičiami ir vykdomi taip, kad jų asignavimai neviršytų pajamų, išskyrus metus, kuriais pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Tais metais, kai numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo, į šio straipsnio taikymo sritį patenkančių savivaldybių biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 1,5 proc. pajamų. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūloma įtvirtinti dvi savo esme identiškas nuostatas, taikomas vienodai tiek mažesnėms, tiek ir didesnėms savivaldybėms, kurių esmė: į fiskalinio balanso apribojimą neįskaičiuojama nuosavos arba pasiskolintos lėšos investicijoms į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Padidinus savivaldybių galimybes skolintis, savivaldybės galės finansuoti daugiau investicijų ir taip prisidėti prie regionų plėtros tikslų įgyvendinimo, susijusių su klimato kaitos poveikio mažinimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir viešojo sektoriaus ir ekonomikos skaitmeninimu. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius konstituciniame įstatyme nurodytus kriterijus atitinkančių projektų vertinimo ir vykdymo kontrolės tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, pritarė Įstatymo projektui, kuris savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką[8].
Parengtas Įstatymo projektas 2021 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbtas viešosioms konsultacijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija nuomonę dėl Įstatymo projekto, suderintą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, pateiks Įstatymo projekto svarstymo Lietuvos Respublikos Seime laikotarpiu. Kitų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Klimato kaita“, „Skaitmeninimas“, „Savivaldybės“, „Savarankiškumas“, „Investicijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] https://www.oecd.org/cfe/cities/tacar.htm [2] https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/96b5676d-en.pdf?expires=1637416509&id=id&accname=guest&checksum=B13FBB9C03C10C170562D9CCB661AFB4 [3] https://www.eib.org/attachments/efs/eibis_2020_municipality_en.pdf [4] https://www.cidob.org/en/publications/publication_series/notes_internacionals/257/ambitious_and_inclusive_transitions_in_cities_bridging_green_and_digital_agendas [5] https://www.oecd.org/cfe/regionaldevelopment/Smart-Cities-FINAL.pdf [6] „Kurk Lietuvai“ (2020). Lietuvos regionų būklė ir savivaldybių savarankiškumo apimtis: esamos situacijos analizė, 30 psl. Prieiga per internetą: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2020/03/Lietuvos-regioni%C5%B3-b%C5%ABkl%C4%97s-ir-savivaldybi%C5%B3-savaranki%C5%A1kumo-analiz%C4%97_.pdf. [7] Ibid.,
2021-12-17 Nr. XIVP-1242 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamą formuluotę „prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką“. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
dėstyti taip: „neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką bei yra finansuojami Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis,“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Be to, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo. 4. Svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. 5. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XII-1289 4
2022-11-30
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Česlav Olševski. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Edita Rudelienė, Finansų ministerijos atstovai: finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas, Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: administracijos direktorė Roma Žakaitienė, patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-12-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nevertėtų apibrėžti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamą formuluotę „prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką“. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji nebeaktuali, nes vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., Komitetas nusprendė sujungti projektą Nr. XIVP-1242 su projektu Nr. XIVP-2198 ir pritarė Komiteto patobulintam jungtiniam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2). Sujungiant abu minėtus projektus nesiūloma jungtinio projekto Nr. XIVP-2198(2) pildyti projekto XIVP-1242 nuostatomis techniškai jas perkeliant, nes projektas Nr. XIVP-2198 iš esmės apima projekto Nr. XIVP-1242 turinį, tik yra platesnis:
(1) sudaroma galimybė turėti didesnį savivaldybių biudžeto deficitą ta suma, kurios savivaldybėms reikia bendrafinansuoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, nepriklausomai nuo projektų tematinio priskyrimo; (2) numato galimybę savivaldybėms einamaisiais metais naudoti visą sukauptą nepanaudotą pajamų dalį ir sudaroma galimybė savivaldybėms savarankiškai spręsti, kaip ir kam sukauptas nepanaudotas pajamas naudoti; (3) išplečiama pajamų imtis, nuo kurios skaičiuojamas savivaldybių skolos ir garantijų limitai; (4) suteikiant lankstumo skolintis, tuo pačiu siekiama valdyti savivaldybių ilgalaikio finansų tvarumo riziką, kad nebūtų keliama grėsmė viso valdžios sektoriaus finansų tikslų pasiekiamumui – dėl to savivaldybių fiskalinės sistemą siūloma papildyti fiskalinės drausmės stiprinimo priemonėmis, kurias rekomendavo ir EBPO.
Tai sudarys savivaldybėms fiskalinės erdvės ne tik įgyvendinti visus joms svarbius kartu su Europos Sąjunga finansuojamus projektus, bet ir tuos projektus, kuriuos valstybė ir savivaldybės įgyvendina kartu. Šiai papildomai fiskalinei erdvei panaudoti (didesniam galimam deficitui finansuoti) savivaldybės galės pasiskolinti lėšų, naudoti ankstesniais metais nepanaudotas sukauptas pajamas. Taip pat panaudoti einamųjų metų pajamas (pvz., savarankiškai surenkamų mokesčių ir/ar rinkliavų ar gyventojų pajamų mokesčio pajamas), kurias, nesant Nr. XIVP-2198 pasiūlytoms fiskalinės drausmės lankstumo sąlygoms, savivaldybės būtų skyrusios Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrafinansavimui. 2.
2021-12-171 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse esančią nuostatą dėstyti taip: „neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką bei yra finansuojami Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis,“. Pritarti Tie patys argumentai, kaip ir prie 1-osios Teisės departamento pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-172 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Be to, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Atsižvelgti Pastaba nebeaktuali, nes vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., Komitetas nusprendė sujungti projektą Nr. XIVP-1242 su projektu Nr. XIVP-2198 ir pritarė Komiteto patobulintam jungtiniam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-17 Svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Nepritarti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas šiuo atžvilgiu nėra tikslintinas, nes jo nuostatos yra susijusios su konkrečių savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių ir savivaldybių biudžetams skiriamų valstybės biudžeto dotacijų bei lėšų apskaičiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarkos reglamentavimu. 5.
2021-12-17 Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
Vyriausybė nutaria pritarti Įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 tikslui – patobulinti šiame įstatyme nustatytas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles, tačiau tuo pačiu pasiūlyti Seimui šį įstatymo projektą svarstyti kartu su alternatyviu Vyriausybės parengtu šio įstatymo projektu (t. y. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2198), kuriame ne tik išplečiamos savivaldybių skolinimosi galimybės, bet ir numatomos priemonės savivaldybių finansų tvarumui užtikrinti, sujungiant šiuos abu projektus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija, 2022-03-10 Atsakydami į Jūsų 2021-12-23 raštą Nr. S-2021-5918, teikiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) poziciją dėl Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII‑1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau – projektas). Informuojame, kad 2021 m. gruodžio 1 d. LSA taryba nutarė iš esmės pritarti šiam projektui, nes tai sudaro pagrindą pradėti svarstyti įsisenėjusią savivaldybių skolinimosi suvaržymo problemą. Tačiau manome, kad pateiktas projektas galėtų būti toliau tobulinamas.
Pavyzdžiui, fiskalinės drausmės taisyklių švelninimas galėtų neapsiriboti investavimo sritimis, susijusiomis tik su klimato kaita ar skaitmeninimu. Pažymėtina, kad Vyriausybės ir LSA dvišalės komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. posėdyje Finansų ministerijos pateikti pasiūlymai dėl fiskalinių taisyklių sistemos lankstumo didinimo nenumato jokių su investavimo sritimis susijusių sąlygų. Atsižvelgti Vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., nuspręsta sujungti projektą Nr. XIVP-1242 su projektu Nr. XIVP-2198. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-04-27 Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programoje numatyta svarstyti Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą, kuriam Seimo nariai po pateikimo pritarė dar 2021 m. gruodžio 21 d. Tačiau šio projekto svarstymo procedūros atsakinguose Seimo komitetuose dar neprasidėjo, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi savo išvados minėtam projektui. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtintoje Seimo (pavasario) sesijos darbų programoje, dar balandžio mėnesį planavo pateikti savo siūlomą Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą variantą. Tačiau minėto projekto iki šiol nepateikė oficialiam derinimui, nors Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalės komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. posėdyje įsipareigojo jį parengti iki Seimo 2022 m. pavasario sesijos pradžios. Tiek Prezidento pateiktas, tiek Vyriausybės rengiamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Konstitucinis įstatymo projektas) numato savivaldybėms lankstesnes skolinimosi galimybes investicinių projektų įgyvendinimui. Šio klausimo sprendimas yra ypač svarbus, nes Lietuvą netrukus pasieks 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų investicijos.
Savivaldybių investiciniai projektai galėtų būti pradėti jau 2023 metais ir tapti svarbiu amortizatoriumi prieš rekordinę infliaciją. Taip pat nuo kitų metų galėtų būti įgyvendinami regioniniai projektai, kuriems numatyta beveik 30 proc. visų Lietuvai skirtų ES fondų lėšų ir prie kurių savivaldybės privalės prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. savo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome kuo greičiau inicijuoti šio itin svarbaus savivaldybėms klausimo svarstymą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete bei pagal kompetenciją imtis kitų priemonių, kurios paspartintų šio klausimo eigą, kad jau Seimo pavasario sesijoje būtų pradėtos Konstitucinio įstatymo projekto svarstymo procedūros ir nuo 2023 metų savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis investiciniams projektams. Prie šio rašto taip pat pridedame Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų XXVIII suvažiavime priimtą rezoliuciją
„Dėl didesnio savivaldybių skolinimosi lankstumo ir teisės disponuoti
valstybės žeme miestuose ir miesteliuose įtvirtinimo“. Prašome Jūsų atsižvelgti į rezoliucijoje pateiktą poziciją bei išdėstytus argumentus. Atsižvelgti Pastaba nebeaktuali, nes projektas papildomuose komitetuose, tame tarpe ir VVSK, jau yra apsvarstytas Seimo statuto nustatyta tvarka. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Europos Sąjungos teisės grupė 2022-01-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 5.
teisę, pasiūlymai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 900) apsvarstyta perkeliant ją į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl projekto XIVP-2198, kadangi komitetas sujungė projektus XIVP-1242 ir XIVP-2198 ir teikia jungtinį patobulintą projektą XIVP-2198(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Biudžeto ir finansų komiteto išvada (2022 m. spalio 31 d.), Audito komiteto išvada (2022 m. spalio 31 d.) ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada (2022 m. rugsėjo 21 d.) apsvarstytos perkeliant jas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl projekto XIVP-2198, kadangi komitetas sujungė projektus XIVP-1242 ir XIVP-2198 ir teikia jungtinį patobulintą projektą XIVP-2198(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2198(2) (sujungti projektai XIVP-1242 ir XIVP-2198) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
RESPUBLIKOS FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XII-1289 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
nr. XIVP-1242 2022-09-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo nevertėtų apibrėžti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamą formuluotę
„prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti
viešąjį sektorių ar ekonomiką“. Spręsti pagrindiniame komitete
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-201 2.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse taip: „neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką bei yra finansuojami Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis,“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Be to, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Argumentai:
Vyriausybė 2022-09-07 Nutarimu Nr. 900 Dėl Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 pateikė savo nuomonę. 6.
teisės grupė, 2022-01-17 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-03-10 * Atsakydami į Jūsų 2021-12-23 raštą Nr. S-2021-5918, teikiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) poziciją dėl Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII‑1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-09-07 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-348 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui patobulinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybėje šiuo metu baigiamas derinti alternatyvus Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytas didesnis tematinis savivaldybių investicijų lankstumas, pasiūlyti Seimui svarstyti Įstatymo projektą tada, kai Vyriausybė pateiks Seimui siūlymą dėl Įstatymo pakeitimo, svarstymo metu sujungiant abu Įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Pabrėžtina, kad pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 180 punkto nuostatas, susijusias su savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimu ir lankstesnių skolinimosi galimybių sudarymu, 2021 metais Vyriausybės kanclerio sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų ir jų įgyvendinimo galimybių analizę, kurią atliekant dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Savivaldybių skolinimosi galimybių išplėtimo klausimas nagrinėtas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas EBPO rekomendacijas, susijusias su savivaldybių fiskaline sistema.
Ši darbo grupė sutarė, kad reikia ne tik išplėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, bet ir nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti savivaldybių finansų tvarumą, būtų sudaryta galimybė vertinti ir valdyti savivaldybių, kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų rizikas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė, pateikė ir su visuomene derino Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį patobulinus pagal pateiktas pastabas Vyriausybė 2022 metų rudens sesijoje pateiks Seimui. Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu bus siūlomos nuostatos, sudarančios daugiau galimybių savivaldybėms skolintis, ir šių nuostatų taikymą ribojančios aplinkybės, taip pat nuostatos, įpareigojančios savivaldybes ištaisyti savivaldybės biudžeto finansinių rodiklių nukrypimą nuo skolos limito arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, esant nukrypimui. Siekiant stabilesnės, paprastesnės ir aiškesnės savivaldybių fiskalinės sistemos, numatoma pasiūlyti ir kitų
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1242 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
RESPUBLIKOS FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XII-1289 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
nr. XIVP-1242 2022-10-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vadovė Lina Liubauskaitė, Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-201
(2),2
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siekiant teisinio aiškumo nevertėtų apibrėžti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamą formuluotę „prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką“.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto sprendime pateiktą siūlymą pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1242 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1242) su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-2198 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2198), ši pastaba vertintina pastarojo įstatymo projekto kontekste. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-201
(2),2
straipsnio 2 ir 4 dalyse taip: „neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką bei yra finansuojami Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis,“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Be to, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 4 str. papildymas tokiomis nuostatomis būtų perteklinis. Šiame projekte numatyta, kad priėmus įstatymą, jis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.
Savivaldybės savo 2023 m. biudžetus tvirtins 2023 m. pradžioje, t. y. jau įsigaliojus įstatymo pakeitimui. Galiojant įstatymui, jį savivaldybėms bus privalu taikyti, tvirtinant ir vykdant savo 2023 m. biudžetus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Nepritarti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas šiuo atžvilgiu nėra tikslintinas, nes jo nuostatos yra susijusios su konkrečių savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių ir savivaldybių biudžetams skiriamų valstybės biudžeto dotacijų bei lėšų apskaičiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarkos reglamentavimu. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad pateiktoje Vyriausybės 2022-09-07 išvadoje nurodyta, jog pritariama Įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 tikslui – patobulinti šiame įstatyme nustatytas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles, tačiau tuo pačiu pasiūlyta Seimui šį įstatymo projektą svarstyti kartu su alternatyviu Vyriausybės parengtu šio įstatymo projektu (t. y. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2198), kuriame ne tik išplečiamos savivaldybių skolinimosi galimybės, bet ir numatomos priemonės savivaldybių finansų tvarumui užtikrinti, sujungiant šiuos abu projektus. 6.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-01-17 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-03-10 * Atsakydami į Jūsų 2021-12-23 raštą Nr. S-2021-5918, teikiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) poziciją dėl Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII‑1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau
Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto sprendime pateiktą siūlymą pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Įstatymo projektą Nr. XIVP-1242 su Įstatymo projektu Nr. XIVP-2198, ši pastaba vertintina pastarojo įstatymo projekto kontekste. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-09-07 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-348 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Pritarti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui patobulinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybėje šiuo metu baigiamas derinti alternatyvus Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytas didesnis tematinis savivaldybių investicijų lankstumas, pasiūlyti Seimui svarstyti Įstatymo projektą tada, kai Vyriausybė pateiks Seimui siūlymą dėl Įstatymo pakeitimo, svarstymo metu sujungiant abu Įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Pabrėžtina, kad pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 180 punkto nuostatas, susijusias su savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimu ir lankstesnių skolinimosi galimybių sudarymu, 2021 metais Vyriausybės kanclerio sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų ir jų įgyvendinimo galimybių analizę, kurią atliekant dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Savivaldybių skolinimosi galimybių išplėtimo klausimas nagrinėtas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas EBPO rekomendacijas, susijusias su savivaldybių fiskaline sistema. Ši darbo grupė sutarė, kad reikia ne tik išplėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, bet ir nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti savivaldybių finansų tvarumą, būtų sudaryta galimybė vertinti ir valdyti savivaldybių, kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų rizikas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė, pateikė ir su visuomene derino Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį patobulinus pagal pateiktas pastabas Vyriausybė 2022 metų rudens sesijoje pateiks Seimui. Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu bus siūlomos nuostatos, sudarančios daugiau galimybių savivaldybėms skolintis, ir šių nuostatų taikymą ribojančios aplinkybės, taip pat nuostatos, įpareigojančios savivaldybes ištaisyti savivaldybės biudžeto finansinių rodiklių nukrypimą nuo skolos limito arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, esant nukrypimui. Siekiant stabilesnės, paprastesnės ir aiškesnės savivaldybių fiskalinės sistemos, numatoma pasiūlyti ir kitų Įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymų pakeitimų. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui Nr.
XIVP-1242 ir siūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1242 su Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-2198. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Audito komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė
Biudžeto ir finansų komitetas
RESPUBLIKOS FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XII-1289 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Nr. XIVP-1242
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis,
Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo nevertėtų apibrėžti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamą formuluotę
„prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti
viešąjį sektorių ar ekonomiką“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse taip: „neįskaičius nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką bei yra finansuojami Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis,“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-202 3.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant ir tvirtinant tam tikrų metų biudžetus. Be to, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamas ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Nepritarti Projekto keičiamos nuostatos neįtakoja Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybė 2022-09-07 Nutarimu Nr. 900 Dėl Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 pateikė savo nuomonę. 6. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-01-17 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-03-10 * Atsakydami į Jūsų 2021-12-23 raštą Nr. S-2021-5918, teikiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) poziciją dėl Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII‑1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1242 (toliau – projektas). Informuojame, kad 2021 m. gruodžio 1 d. LSA taryba nutarė iš esmės pritarti šiam projektui, nes tai sudaro pagrindą pradėti svarstyti įsisenėjusią savivaldybių skolinimosi suvaržymo problemą. Tačiau manome, kad pateiktas projektas galėtų būti toliau tobulinamas. Pavyzdžiui, fiskalinės drausmės taisyklių švelninimas galėtų neapsiriboti investavimo sritimis, susijusiomis tik su klimato kaita ar skaitmeninimu. Pažymėtina, kad Vyriausybės ir LSA dvišalės komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. posėdyje Finansų ministerijos pateikti pasiūlymai dėl fiskalinių taisyklių sistemos lankstumo didinimo nenumato jokių su investavimo sritimis susijusių sąlygų. Įvertinti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-09-07 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-348 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Pritarti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr.
XIVP-1242 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui patobulinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytas savivaldybių biudžetų planavimo taisykles, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybėje šiuo metu baigiamas derinti alternatyvus Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytas didesnis tematinis savivaldybių investicijų lankstumas, pasiūlyti Seimui svarstyti Įstatymo projektą tada, kai Vyriausybė pateiks Seimui siūlymą dėl Įstatymo pakeitimo, svarstymo metu sujungiant abu Įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Pabrėžtina, kad pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 180 punkto nuostatas, susijusias su savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimu ir lankstesnių skolinimosi galimybių sudarymu, 2021 metais Vyriausybės kanclerio sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų ir jų įgyvendinimo galimybių analizę, kurią atliekant dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Savivaldybių skolinimosi galimybių išplėtimo klausimas nagrinėtas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas EBPO rekomendacijas, susijusias su savivaldybių fiskaline sistema. Ši darbo grupė sutarė, kad reikia ne tik išplėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, bet ir nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti savivaldybių finansų tvarumą, būtų sudaryta galimybė vertinti ir valdyti savivaldybių, kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų rizikas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė, pateikė ir su visuomene derino Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį patobulinus pagal pateiktas pastabas Vyriausybė 2022 metų rudens sesijoje pateiks Seimui.
Įstatymo pakeitimo įstatymo projektu bus siūlomos nuostatos, sudarančios daugiau galimybių savivaldybėms skolintis, ir šių nuostatų taikymą ribojančios aplinkybės, taip pat nuostatos, įpareigojančios savivaldybes ištaisyti savivaldybės biudžeto finansinių rodiklių nukrypimą nuo skolos limito arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, esant nukrypimui. Siekiant stabilesnės, paprastesnės ir aiškesnės savivaldybių fiskalinės sistemos, numatoma pasiūlyti ir kitų
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-1242 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą Nr. XIVP-1242 sujungti su projektu Nr. XIVP-2198 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP - 2198 (2). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė