Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Įstatymo priedėlio II dalies 9 skyriaus trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė. Šio centro funkcijoms atlikti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projektas Nr. XIVP-1239(2)
Pakeisti Įstatymo priedėlio II dalies 9 skyriaus trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė. Šio centro funkcijoms atlikti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o veiklai vykdyti reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka jam gali būti perduodamas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise. Sprendimą dėl šio valstybės turto perdavimo strateginių tyrimų ir analizės centrui patikėjimo teise priima Vyriausybė.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Šiuo metu galiojančiame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta, kad strateginių tyrimų ir analizės centro (viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė), kuris analizuoja išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai, teikia pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, viešai skelbia savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais, funkcijoms yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Siekiant visapusiškai sustiprinti šio centro veiklą, siūloma papildomai įtvirtinti, kad centrui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Įgyvendindamas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudarytą valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį (t.y., vykdydamas sutartyje numatytas užduotis), taip pat ir savo iniciatyva, strateginių tyrimų ir analizės centras kasmet organizuoja iki 13 įvairaus pobūdžio renginių, kuriuose, be kita ko, dalyvauja aukšto rango užsienio valstybių pareigūnai. Be to, šis centras rengia apvalaus stalo diskusijas su Lietuvos ekspertais ir sprendimų priėmėjais, užsienio svečių paskaitas, analitinių publikacijų pristatymus, seminarus užsienio ekspertams - tam tikslui taip pat yra reikalingos patalpos, atliekančios ir reprezentacinę funkciją. Be to, siūlomu įstatymo pakeitimu siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti ilgalaikį veiklai vykdyti reikalingų patalpų klausimo sprendimą, kadangi santykinai trumpalaikės patalpų nuomos kompensavimas biudžeto lėšomis nėra tvarus sprendimas. 2.
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais gali būti perduodamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti specialųjį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir jame numatyti, kad strateginės analizės centrui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. Sudarytomis prielaidomis perduoti valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise bus galima pasinaudoti pagal poreikį. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis nenumatomas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Patikėjimo teisė“, „Nacionalinis saugumas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
2021-12-16 Nr. XIVP-1239 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) priedėlio II dalies 9 skyriuje siūloma nustatyti, kad strateginių tyrimų ir analizės centrui – viešajai įstaigai, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėto centro funkcijoms vykdyti yra reikalingos patalpos, atliekančios ir reprezentacinę funkciją. Be to, pažymima, kad ,,Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti specialųjį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir jame numatyti, kad strateginės analizės centrui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto nuostatas strateginių tyrimų ir analizės centrui (viešajai įstaigai) patikėjimo teise galėtų būti perduodamas bet kuris valstybės turtas, t.y. ne tik patalpos, kurių poreikis yra nurodomas projekto aiškinamajame.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Antra, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio
priskirtos vykdyti valstybinės funkcijos ir kurie nėra nurodyti minėto įstatymo
pagal turto patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise tokiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad juridiniai asmenys, kuriems pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Perduotas turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą strateginių tyrimų ir analizės centrui (viešajai įstaigai), kuriam įstatymas paveda vykdyti su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, manytina, kad valstybės turtas galėtų būti perduodamas patikėjimo teise. Trečia, tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai ir keičiamame įstatyme būtų siekiama nustatyti kitokį, nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas, teisinį reguliavimą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nes nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų įgaliojimus priimti sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, kuriam terminui būtų perduodamas valstybės turtas, ar strateginių tyrimų ir analizės centras turėtų teisę disponuoti perduotu valstybės turtu ir panašiai. Pažymėtina, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turėtų būti nustatyti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu, o Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-03-29 Nr. XIVP-1239(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) priedėlio II dalies 9 skyriuje siūloma nustatyti, kad viešajai įstaigai strateginių tyrimų ir analizės centrui jo veiklai vykdyti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybės ilgalaikis materialusis turtas. Sprendimą dėl šio valstybės turto perdavimo strateginių tyrimų ir analizės centrui patikėjimo teise priima Vyriausybė. Atkreipiame dėmesį, kad projekte siūloma nustatyti, kokia tvarka strateginių tyrimų ir analizės centrui būtų perduodamas valstybės ilgalaikis materialusis turtas, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises minėtas centras turėtų valdant, naudojant ir disponuojant jam perduotą ilgalaikį materialųjį valstybės turtą. Pažymėtina, kad pagal Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai valstybės turtas subjektams perduodamas pagal patikėjimo sutartį, tai patikėjimo teisės turinys yra nustatomas turto patikėjimo sutartyje. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kokius sprendimus valdant jiems patikėjimo teise perduotą valstybės turtą turi teisę priimti valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir savivaldybės. Tuo tarpu strateginių tyrimų centras, kuris yra viešoji įstaiga, nepatenka į Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų subjektų tarpą.
Taigi keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos specialios tokio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taisyklės, taikytinos viešajai įstaigai strateginių tyrimų ir analizės centrui. Kitu atveju, įstatyme būtų palikta teisinio reguliavimo spraga. Siekiant jos išvengti, teikiamą įstatymo projektą reikėtų papildyti, nustatant viešosios įstaigos strateginių tyrimų ir analizės centro teises valdant, naudojantis ir disponuojant jam perduotu valstybės ilgalaikiu materialiuoju turtu. Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, Šaulių sąjungos įstatyme taip pat nustatytos specialios taisyklės, lyginant su Valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, nurodant, kokias teises turi Šaulių sąjunga valdydama, naudodamasi ir disponuodama jai patikėjimo teise perduotu valstybės turtu. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Projektas galėtų būti papildytas nuostata, kad ,,Strateginių tyrimų ir analizės centras turi teisę priimti sprendimus, susijusius su jam perduoto valstybės ilgalaikio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu. Vyriausybės sprendime dėl valstybės ilgalaikio materialaus turto perdavimo strateginių tyrimų ir analizės centrui gali būti nustatytos ir kitos patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos.”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėja Galina Vaščenkaitė, LR Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, Finansų ministerijos valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) priedėlio II dalies 9 skyriuje siūloma nustatyti, kad strateginių tyrimų ir analizės centrui – viešajai įstaigai, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėto centro funkcijoms vykdyti yra reikalingos patalpos, atliekančios ir reprezentacinę funkciją. Be to, pažymima, kad ,,Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti specialųjį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir jame numatyti, kad strateginės analizės centrui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto nuostatas strateginių tyrimų ir analizės centrui (viešajai įstaigai) patikėjimo teise galėtų būti perduodamas bet kuris valstybės turtas, t.y. ne tik patalpos, kurių poreikis yra nurodomas projekto aiškinamajame. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus.
Antra, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą juridiniams asmenims, kuriems įstatymais priskirtos vykdyti valstybinės funkcijos ir kurie nėra nurodyti minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise tokiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad juridiniai asmenys, kuriems pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Perduotas turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą strateginių tyrimų ir analizės centrui (viešajai įstaigai), kuriam įstatymas paveda vykdyti su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, manytina, kad valstybės turtas galėtų būti perduodamas patikėjimo teise.
Trečia, tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai ir keičiamame įstatyme būtų siekiama nustatyti kitokį, nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas, teisinį reguliavimą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nes nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų įgaliojimus priimti sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, kuriam terminui būtų perduodamas valstybės turtas, ar strateginių tyrimų ir analizės centras turėtų teisę disponuoti perduotu valstybės turtu ir panašiai. Pažymėtina, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turėtų būti nustatyti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu, o Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Pasiūlymas:
Siūloma vadovautis LR Vyriausybės išvadoje pateikta nuomone (Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1239 1 straipsnio keitimo). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2022-01-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1239 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti2 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-03-22. Sutinkamai su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (toliau – komitetas) yra svarstomi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-321 ir Nr. XIVP-1239, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) siekia atkreipti komiteto dėmesį į toliau dėstomus aspektus: 1. Korupcija, veiksminga korupcijos kontrolė ir jos prevencija yra tiesiogiai susijusi su valstybės nacionaliniu saugumu;
redakcijos Nacionalinio saugumo strategijoje išskirta, kad:
Respublikos nacionaliniam saugumui yra būtina jos vidaus gyvenimo sričių pažanga, užtikrinanti, be kita ko, atsparumą korupcijai (11.2. papunktis);
kontrolės ir prevencijos uždaviniai yra šie (42 punktas):
korupcijai atsparią aplinką valstybėje, užtikrinti veiksmingą korupcijos kontrolę, apsaugoti valstybės interesus nuo galimos korupcijos, įskaitant ir korupcijos kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankio, įtakos;
valstybės institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcines nuostatas ir didinti antikorupcines kompetencijas, siekiant mažinti dėl korupcijos kylantį nepasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių. 3. Šiuos Nacionalinio saugumo strategijoje numatytus uždavinius įgyvendins Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais 2022 – 2033 metams, kurios projektas šiuo metu svarstomas Seime.
Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033 metams projekte (XIVP-1260) nurodyta: 3.1. Procesai, susiję su progresu kovojant su korupcija, darantys poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, padės užtikrinti ir nacionalinio saugumo interesus (1 punktas);
įgyvendina Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintus valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros prioritetus ir ilgalaikius uždavinius, užtikrina jos tęstinumą bei kartu sudaro prielaidas siekti kokybinių pokyčių antikorupcinėje politikoje (5 punktas);
prevencijos įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje (35 punktas);
prevencijos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, gerinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką (36 punktas);
Lietuvoje veikia teisinė ir institucinė sistema, galinti užtikrinti korupcinių nusikaltimų atskleidimą, prevenciją ir visuomenės švietimą, tačiau sistema negali būti statiška. Įvertinus pokyčius ji turi būti tobulinama ir plėtojama atsižvelgiant į korupcijos ir nacionalinio saugumo ryšį: korupcija vertintina kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o kova su korupcija – būtina nacionalinio saugumo užtikrinimo sąlyga ir pagrindinė dedamoji (70 punktas); 3.6.
Aktyvi, reikli ir atsakinga pilietinė visuomenė yra ne tik vienas iš korupcijos mažėjimą lemiančių veiksnių, bet ir nacionalinio saugumo garantas plačiąja prasme (75 punktas);
veiklos sritims priskiriamų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojais, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba veikia valstybės saugumo ir gynybos valstybės veiklos srityje. 5. Kovos su korupcija priskyrimas prie nacionalinio saugumo sampratos, taip pat yra įvardijamas tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisiniame kontekste:
tautų asamblėjos Žmogaus teisių komitetas yra pripažinęs, kad prie nacionalinio saugumo priskirtina kova su korupcija. 5.2. Europos Komisija 2020 m. teisės viršenybės ataskaitoje pabrėžė, kad tinkama kova su korupcija yra vienas kertinių valstybės demokratijos ir teisės viršenybės garantų. 6. Korupcija kaip grėsmė nacionaliniam saugumui yra įvardijama tarptautinėje erdvėje – sutinkama nuomonių, jog korupcija ir jos grėsmės nuvertinimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių tarptautinių pastangų Afganistane nesėkmę. 7. Kovai su korupcija nacionalinio saugumo užtikrinimo kontekste daug dėmesio skiriama 2015 m. Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo apžvalgoje .
Jungtinės Amerikos Valstijos 2021 m. pripažino, jog sėkminga kova su korupcija yra vienas esminių nacionalinio saugumo interesų ir pabrėžė, jog korupcijos poveikis dažnai atsiliepia toli už tiesioginės aplinkos, kurioje vyksta veiksmai, o globalizuotame pasaulyje korumpuoti asmenys kyšius duoda nepaisydami valstybių sienų, be kita ko, siekdami paslėpti turtą užsienyje ir sudarydami sąlygas piktnaudžiauti ir demokratines institucijas panaudoti siekti antidemokratinių tikslų. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, STT siūlo Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje skirti didesnį dėmesį korupcijos kontrolei, jos prevencijai ir visuomenės atsparumo korupcijai didinimui:
nacionalinio saugumo pagrindų preambulėje nurodyti, kad „Procesai, susiję su progresu kovojant su korupcija, darantys poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, ženkliai prisideda prie nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo“;
nacionalinio saugumo pagrindų I dalies 1 skyriaus pirmajame sakinyje išskirti Korupcijos kontrolės ir prevencijos politiką. Dėl argumentų, minėtų prieš tai, nėra tikslinga korupcijos kontrolę ir prevenciją laikyti viešojo saugumo politikos dalimi, o dėl valstybinio lygmens prioritetizavimo, manytina, ši tema, laikantis esamos Priedėlio struktūros, turi būti atskirta į savarankišką politiką;
nacionalinio saugumo pagrindus papildyti Korupcijos kontrolės ir prevencijos politika ir ją išdėstyti taip:
Korupcijos kontrolė ir prevencija yra vienas iš prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Valstybė privalo sutelkti jėgas imtis ryžtingų ir veiksmingų priemonių didinti viešojo ir privataus sektoriaus subjektų bei visos visuomenės atsparumą korupcijai, skirti ypatingą dėmesį korupcijos kontrolei ir prevencijai.
Valstybė turi skatinti pilietinės visuomenės aktyvumą ir švietimą bei ugdyti sąmoningumą korupcijos prevencijos srityje bei korupcijos apraiškų netoleravimą. Lietuvos korupcijos kontrolės ir prevencijos politika taip pat turi būti nukreipta į viešojo sektoriaus institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcinių nuostatų formavimą ir antikorupcinių kompetencijų didinimą, siekiant mažinti dėl korupcijos kylantį nepasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių. Lietuvos korupcijos kontrolės ir prevencijos politika yra grindžiama teisėtumo, visuotinumo, nuolatinumo, proporcingos veiklos, skaidrumo asmens teisių apsaugos, įtraukimo principais. Itin svarbus vaidmuo formuojant šią politiką tenka subsidiarumo principui, kuriuo grindžiama visa korupcijos prevencijos sistema. Šis principas reiškia, kad už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai ar privataus sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti;
Pagrindiniai strateginiai planavimo dokumentai šios politikos srityje – Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir Nacionalinio saugumo strategija.“ 4.
Pakeisti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų 22 skyrių ir jį išdėstyti taip:
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, vykdo korupcijos prevenciją, prisideda prie antikorupcinio sąmoningumo didinimo, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Seimas, laikydamasis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir jo nustatytų specialių procedūrų, atlieka parlamentinę Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolę.
Specialiųjų tyrimų tarnyba stebi, vertina ir analizuoja viešojo sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tendencijas privačiame sektoriuje, metodiškai vadovauja ir teikia pagalbą kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams kuriant korupcijai atsparią aplinką arba taikant konkrečias korupcijos prevencijos priemones, koordinuoja korupcijai atsparios aplinkos kūrimo viešajame ir privačiame sektoriuose veiklą.“ Pabrėžiame, jog STT yra pasiruošusi pagal kompetenciją prisidėti rengiant teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, pakeitimus. Nepritarti Pasiūlymo turinys nesusijęs su rašto antraštėje nurodytu komitete svarstomu NSPĮ pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1239, todėl turėtų būti teikiamas kaip pasiūlymas registruoti atskirą NSPĮ pakeitimo įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nutarimas Nr. 109) Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1239 (toliau – Įstatymo projektas) ir jame nustatytai galimybei, kad strateginių tyrimų ir analizės centrui – viešajai įstaigai, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, gali būti perduodamas valstybės turtas jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekte vietoje
„Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti,
naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“ įrašyti „valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas strateginių tyrimų ir analizės centro veiklai vykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas strateginių tyrimų ir analizės centrui patikėjimo teise. Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė.“ Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1239 1 straipsnio keitimo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados ir pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1239(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-101 Argumentai Atsižvelgiant į LR Vyriausybės išvadą, siūloma patikslinti projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas Pakeisti projekto Nr.
XIV-1239 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio,
saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė. Šio centro funkcijoms atlikti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o veiklai vykdyti reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka jam gali būti perduodamas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise. Sprendimą dėl šio valstybės turto perdavimo strateginių tyrimų ir analizės centrui patikėjimo teise priima Vyriausybė.“
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0,
susilaikė – 0. Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius