Projekto lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo IR kodekso papildymo 66¹, 131¹ Straipsniais
Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.“
1.
1Pakeisti 66 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Farmacijos praktikos, veiklos, susijusios su vaistais (vaistiniais preparatais) ar, veikliosiomis medžiagomis ar tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, susijusios veiklos sąlygų pažeidimas“. 2. Pakeisti 66 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaistų (vaistinių preparatų), tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, žmogaus kraujo plazmos ruošimas, didmeninis platinimas nesilaikant nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų, išskyrus pažeidimus, dėl kurių sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas,
užtraukia baudą farmacinės veiklos licenciją turinčių juridinių asmenų vadovams nuo aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
Papildyti Kodeksą 66¹ straipsniu:
„66¹ straipsnis. Klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
1Klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus pažeidimus, dėl kurių klinikinis vaistinio preparato tyrimas sustabdomas ar panaikinamas leidimas atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą,
užtraukia baudą klinikinių vaistinių preparatų tyrimų tyrėjams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą klinikinių vaistinių preparatų tyrimų tyrėjams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.“
Papildyti Kodeksą 131¹ straipsniu: „131¹ straipsnis.
Asmenų, neturinčių teisės vykdyti asmenų ir turto apsaugos, padaryti asmenų ir turto apsaugos teisės aktų pažeidimai
1Aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ dėvėjimas neturint apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso
užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Asmenų ir turto apsaugos vykdymas neturint licencijos vykdyti asmenų ir turto apsaugos užtraukia baudą juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 508 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„508 straipsnis. Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas
Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
1.
1Pakeisti 589 straipsnio 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 188, 193, 198, 205 straipsniuose, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224 straipsniuose, 342² straipsnio 1, 2 dalyse, 342³ straipsnio 1, 2 dalyse, 342⁴ straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
2Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 131¹, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 209¹, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 4¹, 5, 6 dalyse, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 63 punktą ir jį išdėstyti taip:
„63) Lietuvos transporto saugos administracijos – dėl šio kodekso 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 150, 256, 306, 307 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 370, 370¹, 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379, 380, 381, 382, 383, 384, 385, 386, 387, 388, 389, 390, 391, 392, 393, 394, 395, 396, 397, 398 straipsniuose, 401 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26 dalyse, 402, 403, 404, 405, 406, 407, 409, 410, 411, 413 straipsniuose, 415 straipsnio 2 dalyje, 425 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 429 straipsnyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 434 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 435, 436, 437, 438, 439, 440, 441, 442, 443, 444, 445, 446, 447, 448, 449, 449¹, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 457, 458 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7, 9, 10 dalyse, 463, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Pakeisti 589 straipsnio 68 punktą ir jį išdėstyti taip:
„68) Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 60 straipsnio 3 dalyje, 62, 63, 66, 66¹, 67, 68 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Pakeisti 589 straipsnio 71 punktą ir jį išdėstyti taip:
„71) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 8 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą 14¹ punktu:
„14¹. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 259/2012.“
2Papildyti Kodekso priedą 90¹ punktu:
„90¹. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB.“
3Papildyti Kodekso priedą nauju 103² punktu:
„103². 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų, su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1058.“
1Šio įstatymo 4 straipsnis ir 7 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 31 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Administracinių nusižengimų požymių turinčiai veikai, padarytai iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo, taikomos iki jo įsigaliojimo galiojusios nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1227 lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo IR kodekso papildymo 66¹, 131¹ Straipsniais
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 66 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Farmacijos praktikos, su vaistais (vaistiniais preparatais) ar, veikliosiomis medžiagomis ar tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba susijusios veiklos sąlygų pažeidimas“. 2. Pakeisti 66 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaistų (vaistinių preparatų), tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, žmogaus kraujo plazmos ruošimas, didmeninis platinimas nesilaikant nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų, išskyrus pažeidimus, dėl kurių sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas,
užtraukia baudą farmacinės veiklos licenciją turinčių juridinių asmenų vadovams nuo aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
Papildyti Kodeksą 66¹ straipsniu:
„66¹ straipsnis. Klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
1.
Klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus pažeidimus, dėl kurių klinikinis vaistinio preparato tyrimas sustabdomas ar panaikinamas leidimas atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą, užtraukia baudą klinikinius vaistinių preparatų tyrimus atliekantiems tyrėjams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą klinikinius vaistinių preparatų tyrimus atliekantiems tyrėjams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.“
Papildyti Kodeksą 131¹ straipsniu:
„131¹ straipsnis. Teisės vykdyti asmenų ir turto apsaugą neturinčių asmenų padaryti asmenų ir turto apsaugos teisės aktų pažeidimai
1Aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ dėvėjimas neturint apsaugininko, apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso
užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Asmenų ir turto apsaugos vykdymas neturint licencijos vykdyti asmenų ir turto apsaugą užtraukia baudą juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 3.
3Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 508 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„508 straipsnis. Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas
Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
1Pakeisti 589 straipsnio 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 188, 193, 198, 205 straipsniuose, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224 straipsniuose, 342² straipsnio 1, 2 dalyse, 342³ straipsnio 1, 2 dalyse, 342⁴ straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
2Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 131¹, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 209¹, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 4¹, 5, 6 dalyse, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 63 punktą ir jį išdėstyti taip:
„63) Lietuvos transporto saugos administracijos – dėl šio kodekso 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 150, 256, 306, 307 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 370, 370¹, 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379, 380, 381, 382, 383, 384, 385, 386, 387, 388, 389, 390, 391, 392, 393, 394, 395, 396, 397, 398 straipsniuose, 401 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26 dalyse, 402, 403, 404, 405, 406, 407, 409, 410, 411, 413 straipsniuose, 415 straipsnio 2 dalyje, 425 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 429 straipsnyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 434 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 435, 436, 437, 438, 439, 440, 441, 442, 443, 444, 445, 446, 447, 448, 449, 449¹, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 457, 458 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 dalyse, 460, 461, 462, 463, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Pakeisti 589 straipsnio 68 punktą ir jį išdėstyti taip:
„68) Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 60 straipsnio 3 dalyje, 62, 63, 66, 66¹, 67, 68 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Pakeisti 589 straipsnio 71 punktą ir jį išdėstyti taip:
„71) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 8 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą 13¹ punktu:
„13¹. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 259/2012.“
2Papildyti Kodekso priedą 84¹ punktu:
„84¹. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB.“
3Papildyti Kodekso priedą nauju 110¹ punktu:
„110¹. 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų, su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1058.“
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo IR kodekso papildymo 66¹, 131¹ Straipsniais įstatymo projekto
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 66¹, 131¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas konsoliduojant ministerijų parengtus ANK pakeitimų projektus:
1) ANK 12 straipsnyje įtvirtintas mažareikšmiškumo institutas, kuris numato, kad, jeigu padaryta mažai pavojinga veika, asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn ir administracinio nusižengimo teisena nėra pradedama (jeigu tokiu būdu galima įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį), o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnis taip pat įvirtina mažareikšmiškumo institutą, kuris numato, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Lietuvos metrologijos inspekcija (toliau – LMI), vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 33 straipsnio 9 dalimi, nustačiusi mažareikšmį metrologijos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimą, pagal LMI viršininko įsakymu patvirtintus kriterijus, turi teisę taikyti mažareikšmiškumo institutą juridinių asmenų padarytiems pažeidimams.
Tačiau administracinių nusižengimų teisenoje, tiriant ANK 140 straipsnyje nurodytus tokio paties pobūdžio metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir sprendžiant dėl fizinių asmenų administracinės atsakomybės, LMI neturi teisės taikyti ANK 12 straipsnyje numatyto mažareikšmiškumo instituto, nes šio straipsnio 1 dalyje nėra įrašytas ANK straipsnis, už kuriame numatytus pažeidimus galėtų būti taikomas mažareikšmiškumas. (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
2) Įstatymo projekte siūlomas ANK 29 straipsnio pakeitimas tam, kad būtų išspręstos praktikoje kylančios problemos, susijusios su atsakomybės už ANK 134 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo įgyvendinimu, t. y. su privalomu daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimu. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus ANK 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse (loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas) numatytus administracinius nusižengimus padariusiems asmenims.
ANK 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už ANK 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 134 straipsnis nenurodytas ANK 29 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią galėtų būti konfiskuojamas ne tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir ne pažeidėjui priklausantis turtas. Todėl nėra galimybių taikyti turto konfiskavimo tais atvejais, kai turtas yra ne ANK 134 straipsnyje nurodytą nusižengimą padariusio asmens nuosavybė (pvz., kai juridinis asmuo neteisėtai organizuoja konkursą, kuris laikytinas loterija, neturėdamas tokiai veiklai išduotos licencijos. Neteisėtai pajamas gauna ne administracinėn atsakomybėn patrauktas juridinio asmens darbuotojas, o juridinis asmuo.) Įstatymo projekte siekiama pakeisti ANK 29 straipsnio 4 dalį ir suteikti teisę už ANK 134 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino reglamentą (ES) Nr.
536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 536/2014). Reglamentas (ES) Nr. 536/2014 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus Reglamentą (ES) Nr. 536/2014, taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Įstatymo projekte siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų (įskaitant Reglamento (ES) Nr. 536/2014) pažeidimus. Įstatymo projekte siūloma ANK nustatyti sankcijas klinikinių vaistinių preparatų tyrėjams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nustatyti minėtus administracinius nusižengimus tiriančius ir protokolus surašančius pareigūnus, o taip pat nustatyti administracinę atsakomybę už veiklos, susijusios su tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, sąlygų pažeidimus. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
4) Įstatymo projekto siūlymas papildyti ANK 131¹ straipsniu ir pakeisti ANK 589 straipsnio 49 punktą parengtas siekiant tobulinti teisinį reglamentavimą, kad būtų užtikrintas asmenų, neteisėtai vykdančių asmens ir turto apsaugą ar neteisėtai besinaudojančių apsaugos darbuotojams suteiktomis teisėmis, atsakomybės neišvengiamumas.
ANK pildymo 131¹ straipsniu tikslas – nustatyti atsakomybę asmenims, vykdantiems asmens ir turto apsaugą neturint Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nustatyta tvarka išduotos licencijos vykdyti asmens ir turto apsaugą, ir nustatyti atsakomybę asmenims, neteisėtai vykdantiems asmens ir turto apsaugą ar neteisėtai besinaudojantiems Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme apsaugos darbuotojams suteiktomis teisėmis. Taip pat siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus už ANK 131¹ straipsnyje nustatytus administracinius nusižengimus surašo policijos pareigūnai. (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
5) ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų valstybės institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių, necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Turėtų būti saugomi ir karių, vykdančių tarnybines funkcijas, garbė ir orumas. Ypač tai išryškėjo kariams vykdant funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnyje, tai yra minėtame straipsnyje nustatytais atvejais teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. Kariams, kurie buvo pasitelkti į pagalbą valdant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir įvedus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimui bei karantino taisyklių laikymuisi, valdant migrantų, nelegaliai kertančių Lietuvos valstybės sieną, krizę, kitais atvejais, betarpiškai bendraujant su žmonėmis, pasitaiko atvejų, kai jie, siekdami parodyti negatyvų požiūrį į karius ir jų vykdomas užduotis, jį išreiškia nepagarbiais gestais ar žodžiais, elgiasi įžūliai ir piktybiškai siekia įžeisti karį, t. y. pažeminti kario garbę ir orumą.
Siekiant užtikrinti karių garbės ir orumo apsaugą, būtina Administracinių nusižengimų kodekse numatyti atitinkamą administracinę atsakomybę. Įstatymo projekte siekiama išplėsti subjektų ratą, už kurių garbės ir orumo pažeminimą asmuo būtų baudžiamas. (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
6) Teisėsaugos institucijų praktikoje nustatoma, kad dalis elektroninių pinigų įstaigų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neteikia informacijos apie asmenų atidarytas sąskaitas, todėl sąskaitų registras neturi teisėsaugos institucijoms būtinos informacijos apie konkrečių asmenų sąskaitas. ANK 589 straipsnio 32 punkto pakeitimu siekiama didinti informacijos apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas teikimo kontrolę. Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus. (Vidaus reikalų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
7) 2019 m. kovo 12 d.
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų , su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1058 (toliau – Reglamentas (ES) 2019/945) 35 straipsnyje nustatyta pareiga valstybėms narėms organizuoti ir vykdyti Sąjungos rinkai pateiktų gaminių priežiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalį ir 16–26 straipsnius, o į Sąjungos rinką patenkančių gaminių tikrinimą organizuoti ir vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 5 dalį ir 27, 28 ir 29 straipsnius. Įgyvendindama šių straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų nuostatų įgyvendinimo“ rinkos priežiūros institucija paskyrė Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – LTSA). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma pakeisti ANK 589 straipsnio 63 punktą ir LTSA suteikti galimybę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 139 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų.
Taip pat įstatymo projektu siūloma patikslinti ANK priede pateiktą įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą Europos Sąjungos reglamentu, nustatančiu bepiločių orlaivių sistemų naudojimo sąlygas ir taisykles trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojams. (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
8) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunami policijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) prašymai pradėti administracinę teiseną dėl kliudymo Tarnybos darbuotojams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas (pvz., globėjai neleidžia Tarnybos specialistams pabendrauti su globojamais vaikais, įsitikinti vaikų saugumu net pasitelkus į pagalbą policijos pareigūnus, nereaguoja į prašymus atvesti vaikus pokalbiui į Tarnybą ir kt.) ir dėl Tarnybos darbuotojų įžeidimų atliekant jiems įstatymuose nustatytas pareigas (pvz., darbuotojų atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, jie gąsdinami, jiems grasinama). Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį į teisinio reguliavimo spragą ginant atitinkamų institucijų tarnautojų, vykdančių tarnybines pareigas, teises, valdymo tvarką, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų.
Pagal ANK 589 straipsnio nuostatas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl ANK 505 (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas) ir 507 (Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas) straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus reikalavimų nevykdymo ar kitokio trukdymo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui įgyvendinti šio įstatymo jam suteiktas teises. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, skirta užtikrinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslas yra ginti vaiko, o ne vaiko teisių apsaugos specialistų teises ir interesus. Iki vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos – 2018 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos skyriai įėjo į savivaldybių administracijų sudėtį. Už ANK 505, 507 straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus prieš vaiko teisių apsaugos skyrių atsakingus darbuotojus, administracinę teiseną galėjo pradėti savivaldybių administracijų įgalioti asmenys.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos skyriams perėjus į Tarnybos pavaldumą, savivaldybių administracijoms nebeliko pareigos ir teisės pradėti administracinę teiseną dėl įvykdytų administracinių nusižengimų vaiko teisių apsaugos specialistų atžvilgiu. Taip pat iki 2018 m. gruodžio 20 d. ANK 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1868 (TAR, 2018-12-28, Nr. 21882) (Įstatymo pakeitimas dėl 589 straipsnio 49 punkto (policijos įgaliojimų) įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo, dėl ANK 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti turėjo teisę policijos pareigūnai. Tačiau, priėmus aukščiau nurodytą ANK pakeitimo įstatymą, policijos pareigūnai nebėra įgalioti pradėti teisinio proceso dėl ANK 507 straipsnyje nurodyto administracinio pažeidimo..
Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba (jos teritoriniai skyriai) yra pagrindinė institucija Lietuvoje visą parą ginanti ir užtikrinanti vaiko teises ir atstovaujanti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, į tai, kad Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistai, įgyvendindami jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikdami jiems pavestas pareigas siekia įsitikinti ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, laiku išsiaiškinti galimai kylančias grėsmes vaikui ir kt., kurie nuolatos bendrauja su vaikų įstatyminiais atstovais, o pastarieji kartais būna itin priešiškai ir agresyviai nusiteikę vaiko teisių apsaugos specialistų atžvilgiu, tikslinga pakeisti ANK 589 straipsnio 71 punktą ir nustatyti, kad pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505, 507 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų gali taip pat ir Tarnybos pareigūnai. (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos inicijuotas ANK pakeitimas.)
9) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 259/2012, 18 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė narė turi nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus. Vykdant sisteminę teisės aktų, susijusių su ploviklių srities reguliavimu, peržiūrą buvo nustatyta, kad ANK priede, kuriame išvardijami įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, Reglamentas (EB) Nr. 648/2004 nėra paminėtas. (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.) 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė – Simona Mesonienė, tel. 266 2873, el. paštas [email protected]), vyresnysis patarėjas Germanas Politika (tel. 266 2907, el. paštas [email protected]) patarėja Sonata Gendvilaitė (tel. 266 2950, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
1) Metrologijos įstatymo Devintasis skirsnis apibrėžia atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus Metrologijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims[¹] ar kitoms organizacijoms. Metrologijos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metrologijos srities teisės aktų pažeidimus padarę fiziniai asmenys atsako pagal ANK. ANK 140 straipsnis nustato fizinių asmenų atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. ANK 140 straipsnis nėra įtrauktas į ANK 12 straipsnyje įtvirtintą mažai pavojingų veikų sąrašą. 2) ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytas baigtinis administracinių nusižengimų, už kurių padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, sąrašas. Šiame sąraše nenurodytos ANK 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys, todėl nėra teisinių prielaidų už šių nusižengimų padarymą konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. 3) Šiuo metu ANK klinikinių vaistinių preparatų tyrėjams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nėra numatyta administracinė atsakomybė už klinikinio vaistinio preparato tyrimo atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme, Leidimų atlikti biomedicininį tyrimą išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl Leidimų atlikti biomedicininį tyrimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl Leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuo Reglamento (ES) Nr. 536/2014) taikymo pradžios įsigalios Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-738, kuriuo Farmacijos įstatymas suderintas su Reglamento (ES) Nr. 536/2014 nuostatomis. Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nustatyta, kad vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje (Farmacijos įstatymo Nr.
X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 redakcija) apibrėžiamas tiriamasis vaistinis preparatas nustatant, kad ši sąvoka atitinka sąvoką „tiriamasis vaistas“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 536/2014 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Reglamento (ES) Nr. 536/2014 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad tiriamasis vaistas – vaistas, kuris atliekant klinikinį tyrimą yra tiriamas ar vartojamas kaip palyginamasis vaistas, įskaitant placebą. Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191 „Dėl Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, Reikalavimų kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, aprašo ir farmacinės veiklos licencijų rekvizitų patvirtinimo“, 3 punkte nurodyta, kad licencijos priedai yra neatskiriama licencijos dalis, o pagal 30 punktą – Tarnyba viešai skelbia duomenis ir informaciją apie licencijas, taip pat inter alia apie licencijos taikymo apimtį, pobūdį, nurodytą gamybos licencijos 1 ir 2 prieduose: Žmonėms skirti vaistiniai preparatai (1 priedas); Žmonėms skirti tiriamieji vaistiniai preparatai (2 priedas). 4) Asmens ir turto apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad licencijuojama ši veikla: 1) fizinė apsauga; 2) elektroninė apsauga; 3) leidimų režimo vykdymas; 4) ginkluota asmens ir turto apsauga; 5) režimo užtikrinimas; 6) inkasavimo vykdymas; 7) tarpvalstybinis grynųjų pinigų vežimas kelių transportu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be licencijos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla užsiimti draudžiama, išskyrus atvejus, kai uždaruose saugomuose objektuose vykdoma neginkluota asmens ir turto apsauga, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (fizinė apsauga ir leidimų režimo vykdymas).
ANK 127 straipsnio „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“ 1 dalyje nustatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad norint ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, Nr. N62-3884/2009, Nr. N62-724/2011; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1-309/2017).
ATP-1-309/2017). Sąvoka „vertimasis veikla“ apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62). Asmens ir turto apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos licencijų rūšys: 1) licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą, 2) licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas ir 3) tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija. Licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą suteikia teisę užsiimti licencijuojama veikla juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, įsteigusio apsaugos tarnybą, veiklai naudojamuose objektuose ir saugoti šio juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio asmenis ir turtą, todėl pajamos iš šios veiklos nėra gaunamos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, tokiais atvejais negali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 127 straipsnį. Asmens ir turto apsaugos įstatymas nustato reikalavimus apsaugininkų, apsaugos darbuotojų kvalifikacijai ir sveikatai, be to, nustato reikalavimus šių asmenų reputacijai (pvz., apsaugininkais, apsaugos darbuotojais ir apsaugos darbuotojais stažuotojais negali būti asmenys, kurie per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal laidavimą ar dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; turintys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; apie kuriuos policija turi duomenų, kad jie ar jų veikla kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir pan.). Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojai yra valstybės tarnautojams prilyginti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-286/2008).
2K-286/2008). Apsaugos darbuotojai, vykdydami asmens ir turto apsaugos funkcijas, turi teisę panaudoti fizinę jėgą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus prieš įtariamus teisės pažeidėjus, todėl privalo gerai išmanyti įstatymais jiems suteiktas teises ir pareigas, taip pat teisinius ir taktinius fizinės prievartos ar šaunamųjų ginklų panaudojimo aspektus. Konstatuotina, kad asmenų, neturinčių apsaugininko, apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso, vykdoma asmens ir turto apsauga ne tik pažeidžia nustatytą tvarką, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės, kurias turi apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, taip pat apsaugos darbuotojas stažuotojas, dirbdamas kartu su apsaugininku arba apsaugos darbuotoju, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas asmenims, neturintiems apsaugininko, apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso, naudotis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis ir dėvėti aprangą su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Apsauga“. Šiuo metu galiojančiame ANK nėra nustatyta atsakomybė asmenims, kurie neteisėtai vykdo asmens ir turto apsaugą ar dėvi aprangą su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Apsauga“. 5) Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnis numato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
6) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsniu, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti VMI informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Tokiu būdu teisėsaugos institucijos, kitos kompetentingos institucijos turi galimybę gauti jų funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją apie konkretaus subjekto turimas sąskaitas finansų įstaigose. Pavėluotas šios informacijos pateikimas, klaidingos informacijos pateikimas arba informacijos nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 207 straipsnis). Tačiau teisę pradėti šio pažeidimo administracinių nusižengimų teiseną turi tik policijos ir VMI pareigūnai. Per pastaruosius 2 metus FNTT itin padaugėjo iš užsienio tarnybų gaunamų paklausimų, susijusių su elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje atidarytomis sąskaitomis. Užsienio teisėsaugos tarnybos nuolat informuoja, kad į šias sąskaitas yra pervedamos lėšos, užsienyje užvaldytos sukčiavimo būdu. Įprastai tokiuose pranešimuose prašoma informacijos, kam priklauso elektroninių pinigų įstaigoje atidaryta sąskaita, ar subjektas turi daugiau sąskaitų Lietuvoje, taip pat kriminalinio pobūdžio informacijos, ar gauta pranešimų apie įtartiną veiklą ir kt. Atlikus turimos informacijos paiešką, nustatoma, kad dalis elektroninių pinigų įstaigų VMI neteikia informacijos apie asmenų atidarytas sąskaitas, todėl sąskaitų registras neturi teisėsaugos institucijoms būtinos informacijos apie konkrečių asmenų sąskaitas.
7) Šiuo metu ANK 589 straipsnio 63 punkte LTSA priskirtos administracinių nusižengimų teisenos dėl prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimų nėra. 8) Tarnybai ANK 589 straipsnyje nenumatyta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505, 507 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų. 9) Reglamentas (EB) Nr. 648/2004 yra tiesioginio taikymo ir šio reglamento 18 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata dėl sankcijų, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT), vykdydama ploviklių rinkos priežiūrą, už su ploviklių tiekimu rinkai susijusius pažeidimus fiziniams asmenims, priklausomai nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio, gali taikyti ANK 139, 152 ir 156 straipsnius. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
1) Įstatymo projekte siūloma papildyti ANK 12 straipsnio 1 dalį „Mažai pavojinga veika“ nuoroda į ANK 140 straipsnio 1 dalį, kad LMI taikydama nuobaudas fiziniams asmenims vadovaujantis ANK 140 straipsniu, galėtų taikyti mažareikšmiškumo kriterijus, kai padarytas nusižengimas yra nepavojingas. Priėmus ANK pakeitimo įstatymo projektą, bus sudaryta galimybė LMI, kai yra nustatomas mažai pavojingos veikos kriterijus atitinkantis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, netraukti fizinio asmens administracinėn atsakomybėn ir nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (jeigu tokiu būdu galima įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį), o fiziniam asmeniui pareikšti žodinę pastabą.
Tokiu būdu bus sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningam verslui ir jo plėtrai. Teisinių spragų pašalinimas ir veiksmingas atsakomybės fiziniams ir juridiniams asmenims reguliavimas užtikrins vienodas veiklos sąlygas visiems ūkio subjektams ir skatins tarp jų sąžiningą konkurenciją. 2) Papildžius ANK 29 straipsnio 4 dalį, būtų užtikrinta teisinė galimybė įgyvendinti ANK 134 straipsnio 6 dalies nuostatas, susijusias su privalomu daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimu, t. y. konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, gautą padarius ANK 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytus nusižengimus. 3) Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 536/2014 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, ANK 66, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 66¹ straipsniu įstatymo projekte (toliau – Projektas) numatoma papildyti ANK 66¹ straipsniu, nustatančiu sankcijas klinikinių vaistinių preparatų tyrėjams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovams ar jų atstovams, klinikinių vaistinių preparatų tyrimų centrų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, išskyrus pažeidimus, dėl kurių sustabdomas ar panaikinamas leidimas atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą. Reglamento (ES) Nr. 536/2014 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siekiama ANK 66¹ straipsnyje nustatyti baudas, kurių dydžiai atitiktų iš administracinio nusižengimo gautiną ekonominę naudą. Be to, nustatant ANK 66¹ straipsnio sankcijose siūlomas baudas, atsižvelgta į baudų dydžius, nustatytus už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (ANK 66 straipsnis). Papildžius ANK 66¹ straipsniu, taip pat siūloma pakeisti ANK 589 straipsnio, kuriame nurodomi administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai, 68 punktą. Šiame punkte nustatoma, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ir dėl ANK 66¹ straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Taip pat siūloma pakeisti ANK priedą ir Įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą papildyti 90¹ punktu nurodant Reglamentą (ES) Nr. 536/2014. Reglamento (ES) Nr. 536/2014 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo Europos Komisijos paskelbto pranešimo apie tai, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) portalas ir duomenų bazė visiškai atlieka savo funkciją ir atitinka nustatytas funkcines specifikacijas. 2021 m. liepos 13 d. Europos Komisijos sprendimas (ES) 2021/1240 dėl ES portalo ir ES žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų duomenų bazės atitikties Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014 82 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams (toliau – Komisijos sprendimas) buvo paskelbtas ES oficialiame leidinyje 2021 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad ES portalas ir ES duomenų bazė jau visiškai veikia ir atitinka Reglamento (ES) Nr. 536/2014 82 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcines specifikacijas.
Komisijos sprendimo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje dieną. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 536/2014 99 straipsnio 2 dalimi ir Komisijos sprendimo 1 ir 2 straipsniais, Reglamentas (ES) Nr. 536/2014 bus pradėtas taikyti 2022 m. sausio 31 d. Siekiant teisinio aiškumo patikslinamas ANK 66 straipsnio pavadinimas pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias farmacijos praktiką (2 straipsnio 9 dalis) bei farmacinės veiklos, susijusios su vaistais (vaistiniais preparatais), veikliųjų medžiagų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba (2 straipsnio 14 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias vaisto (vaistinio preparato) ir tiriamojo vaistinio preparato sąvokas, taip pat siūloma pakeisti ANK 66 straipsnio 9 dalį ir nustatyti atsakomybę už veiklos, susijusios su tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, sąlygų pažeidimus. Atsižvelgiant į datą, nuo kurios bus pradėtas taikyti Reglamentas (ES) Nr. 536/2014, siūloma įstatymo projekto 4 straipsnio ir 7 straipsnio 4 dalies , įsigaliojimo datą nustatyti 2022 m. sausio 31 d. Priėmus įstatymo projektą bus nustatytos sankcijos už Reglamento (ES) Nr. 536/2014 nuostatų pažeidimus, tai padės užtikrinti klinikinių vaistinių preparatų tyrimų saugumą.
4) Įstatymo projektu siūloma ANK papildyti 131¹straipsniu „Asmenų, neturinčių teisės vykdyti asmenų ir turto apsaugą, padaryti asmenų ir turto apsaugos teisės aktų pažeidimai“, šio straipsnio 1 dalyje nustatant atsakomybę asmenims, kurie neturėdami apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso dėvi apsaugos darbuotojo aprangą arba aprangą su užrašu „Apsauga“, šio straipsnio 2 dalyje – griežtesnę atsakomybę už pakartotinai 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, šio straipsnio 3 dalyje – atsakomybę už asmenų ir turto apsaugos vykdymą neturint licencijos vykdyti asmenų ir turto apsaugą, šio straipsnio 4 dalyje – griežtesnę atsakomybę už pakartotinai 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma pakeisti ANK 589 straipsnio 49 punktą ir papildyti jį nuostata, kad administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 131¹ straipsnį pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai. 5) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2 straipsnio 16 dalimi, karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą. Pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 34 dalį tikroji karo tarnyba apima visas tarnybos rūšis (privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba ir kariūnų tarnyba). Karo policijos pareigūno sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. karys, tarnaujantis Karo policijoje ir atliekantis Karo policijos funkcijas. Vadovaujantis minėtais įstatymais, kario sąvoka apima visus asmenis, atliekančius tikrąją karo tarnybą, taip pat ir karo policijos pareigūnus.
Siūloma išplėsti specialiųjų subjektų ratą, už kurių garbės ir orumo pažeminimą asmuo būtų baudžiamas, t. y. rodančiam negatyvų požiūrį į karius, jų atliekamas pareigas, pažeminusiam karių garbę ir orumą asmeniui būtų paskirta bauda. Numatomi įstatymo projekto priėmimo teigiami rezultatai: bus skatinamas pagarbus elgesys ir požiūris į Lietuvos karius; sumažėtų užgaulaus ir įžūlaus elgesio apraiškų karių atžvilgiu. 6) FNTT turi galimybę atlikti efektyvią ANK 207 straipsnyje nustatytų nusižengimų priežiūrą, nes, atlikdama analizes ir ikiteisminius tyrimus, FNTT nagrinėja tam tikrose sąskaitose vykdomas pinigines operacijas ir tikrina VMI sąskaitų informacinę sistemą, todėl mato, kad tam tikros sąskaitos yra intensyviai naudojamos, tačiau informacija apie jas nėra pateikta VMI. Siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio įgyvendinimą, įstatymo projekte siūloma FNTT suteikti galimybę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų. 7) Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti LTSA suteikti galimybę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimus. Tuo tikslu siūloma papildyti ANK 589 straipsnio 63 punktą. Taip pat siūloma ANK priede nurodytus įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus papildyti Reglamentu (ES) 2019/945.
8) Siekiant užtikinti tinkamą ir efektyvią Tarnybos pareigūnų veiklą, įstatymo projekte siūloma pakeisti ANK 589 straipsnio 71 punktą ir nustatyti, kad pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505, 507 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų gali taip pat ir Tarnybos pareigūnai. 9) Įstatymo projekte siūloma papildyti ANK priedą nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 ir taip ištaisysi teisinę spragą dėl įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto. ANK priedą papildžius nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 bus ištaisyta ploviklių sritį reglamentuojančių teisės aktų peržiūros metu nustatyta teisinė spraga ir taip bus užtikrintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti sistemiškumo ir aiškumo principai, t. y. teisiniu reguliavimu aiškiai įtvirtinama, kad nuostatos dėl sankcijų už Europos Sąjungos teisės akto pažeidimus įgyvendinamos ANK. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir verslo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projekto nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, LMI, vadovaudamasi ANK 12 straipsnio 2 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, turės patvirtinti kriterijus, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) ANK pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat nenumatoma ir sutaupyti lėšų. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „administracinis kodeksas“, „administracinė atsakomybė“, „administracinis nusižengimas“, „informacija apie sąskaitas“, „administracinių nusižengimų protokolas“, „neteisėtas asmens ir turto apsaugos vykdymas“, „rinkos priežiūra“, „bepilotis orlaivis“, „metrologijos srities teisės aktų pažeidimas“, „vaistas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] 3. Šio įstatymo devintasis skirsnis taikomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
2021-12-17 Nr. XIVP-1227 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aprangą su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu
„Apsauga“ draudžiama dėvėti asmenims, neturintiems apsaugininko, apsaugos darbuotojo
ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso. Derinant projektą su minėtu įstatymu, projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nurodyti, kad draudimo dėvėti atitinkamą aprangą išimtis taikoma ne tik tiems asmenims, kurie turi apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statusą, bet ir tiems asmenims, kurie turi apsaugininko statusą. 2. Projektu siūlomas įtvirtinti kodekso 131¹ straipsnis būtų priskiriamas prie kodekso XIV skyriaus, kurio rūšinis objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Kyla abejonių, ar aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ neteisėtas dėvėjimas apskritai gali daryti kokią nors žalą ekonomikai ir verslo tvarkai. 3. Projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 dalyje už aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ dėvėjimą neturint apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso numatomos baudos nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, o už pakartotinį nusižengimą – baudos nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Žvelgiant sistemiškai pastebėtina, jog neteisėtas vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinės uniformos dėvėjimas užtraukia baudą tik nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų (kodekso 521 straipsnis). Neteisėtas kario uniformos, atskirų jos elementų ir skiriamųjų ženklų dėvėjimas viešosiose vietose užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (kodekso 562 straipsnis). Pakartotinumas kaip atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė nenumatytas nei kodekso 521 straipsnyje, nei kodekso 562 straipsnyje. Išvardintos aplinkybės leidžia abejoti projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomų baudų dydžių ir pakartotinumo kaip atsakomybę kvalifikuojančios aplinkybės įtvirtinimo pagrįstumu. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nenumatoma, jog šis administracinis nusižengimas galėtų būti padaromas tik viešose vietose. Tuo tarpu vieša vieta kaip būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis įtvirtintas kodekso 562 straipsnyje, kuris nustato atsakomybę už iš esmės savo pobūdžiu panašų nusižengimą. 5. Pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas suteikia teisę, be kita ko, užsiimti ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodyta licencijuojama veikla juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, įsteigusio apsaugos tarnybą, veiklai naudojamuose objektuose, saugoti šio juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio asmenis ir turtą.
Šia licencija suteikiamos teisės nurodyta apimtimi iš esmės sutampa su tomis teisėmis, kurias suteikia licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą (Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Dėl to svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti, jog asmuo administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas ir tais atvejais, kai asmenų ir turto apsaugą jis vykdo turėdamas licenciją teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. 6. Atsižvelgiant į tai, kad iki projekto 1 straipsnio įsigaliojimo jo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų patvirtinti ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos metrologijos inspekcija, projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ siūlome įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“. 7. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad administracinių nusižengimų požymių turinčiai veikai, padarytai iki projekto 1 straipsnio įsigaliojimo, būtų taikomos iki jo įsigaliojimo galiojusios nuostatos. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu siūloma kodekso 140 straipsnio 1 dalį įtraukti į mažai pavojingų veikų sąrašą, o tai reiškia, kad asmenys, padarę kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tam tikrais atvejais galėtų būti netraukiami administracinėn atsakomybėn.
Šiuo atžvilgiu projekto 1 straipsnis švelnina asmenų teisinę padėtį, todėl jis turėtų galioti ir tiems asmenims, kurie aptariamus nusižengimus padarė iki projekto 1 straipsnio įsigaliojimo. Tuo tarpu projekto 9 straipsnio 4 dalis iš esmės numato, kad projekto 1 straipsnis būtų taikomas tik tada, kai asmuo kodekso 140 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė jau po projekto 1 straipsnio įsigaliojimo. Taigi projekto 9 straipsnio 4 dalis prieštarauja kodekso 3 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad įstatymas, švelninantis atsakomybę arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsakomybę švelninančių įstatymų grįžtamasis galiojimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). 8. 2021 m. gruodžio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 413¹, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (reg. Nr. 106(2)), kurio 28 straipsniu (įsigaliojimo data – 2022 m. sausio 1 d.) kodekso priedas išdėstytas nauja redakcija. Jeigu Respublikos Prezidentas priimtą įstatymą pasirašys, tuomet teikiamo projekto 8 straipsnio nuostatos, susijusios su įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų vieta kodekso priede, turės būti tikslinamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-04-27 Nr. XIVP-1227(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Derinant įstatymo projekto nuostatas su 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307, 589 straipsnių pakeitimo ir 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (reg. Nr. XIV-897), teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 589 straipsnio 49 ir 63 punktuose šalintina nuoroda į kodekso 306 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. TM Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Germanas Politika, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Vaistų registracijos skyriaus vyresnysis patarėjas Arūnas Vaitkevičius, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Pocevičiūtė, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Virginijus Šostucha. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-175 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aprangą su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Apsauga“ draudžiama dėvėti asmenims, neturintiems apsaugininko, apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso. Derinant projektą su minėtu įstatymu, projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nurodyti, kad draudimo dėvėti atitinkamą aprangą išimtis taikoma ne tik tiems asmenims, kurie turi apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statusą, bet ir tiems asmenims, kurie turi apsaugininko statusą. Pritarti
skyriaus, kurio rūšinis objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Kyla abejonių, ar aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ neteisėtas dėvėjimas apskritai gali daryti kokią nors žalą ekonomikai ir verslo tvarkai. Nepritarti Asmens ir turto apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato reikalavimus veiklai, susijusiai su asmens ir turto apsauga (licencijų, apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo sąlygas, reikalavimus asmens ir turto apsaugą vykdantiems asmenims). Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) visi nusižengimai, susiję su asmens ir turto apsauga, yra nurodyti kodekso XIV skyriuje (130 ir 131 str.), todėl laikantis nuoseklumo ir teisės normų sistemiškumo 131¹straipsnį taip pat siūloma numatyti ANK XIV skyriuje.
Neteisėtas aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ dėvėjimas pažeidžia nustatytą verslo tvarką – tokių veiksmų vykdymas neturint atitinkamo statuso (kuris suponuoja pareigą dėvėti reikiamą aprangą vykdant asmens ir turto apsaugos funkcijas), diskredituoja apsaugos paslaugas vykdančius subjektus, o atsakomybės nebuvimas sudaro regimybę lengviau ir paprasčiau veikti nesąžiningiems rinkos dalyviams. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje už aprangos su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangos su užrašu „Apsauga“ dėvėjimą neturint apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso numatomos baudos nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, o už pakartotinį nusižengimą – baudos nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Žvelgiant sistemiškai pastebėtina, jog neteisėtas vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinės uniformos dėvėjimas užtraukia baudą tik nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų (kodekso 521 straipsnis). Neteisėtas kario uniformos, atskirų jos elementų ir skiriamųjų ženklų dėvėjimas viešosiose vietose užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (kodekso
nenumatytas nei kodekso 521 straipsnyje, nei kodekso 562 straipsnyje. Išvardintos aplinkybės leidžia abejoti projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomų baudų dydžių ir pakartotinumo kaip atsakomybę kvalifikuojančios aplinkybės įtvirtinimo pagrįstumu.
Pritarti iš dalies Pritartina siūlymui atsisakyti pakartotinumo už 131¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nepritarti kitiems siūlymams, nes 131¹ straipsniu siūlomas reguliavimas neturėtų būti tapatinamas su ANK 521 ar 562 straipsniais, nes nusižengimai savo esme skirtingi – 131¹ straipsnyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, kurie neturi jokio apsaugininko, apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso apskritai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nenumatoma, jog šis administracinis nusižengimas galėtų būti padaromas tik viešose vietose. Tuo tarpu vieša vieta kaip būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis įtvirtintas kodekso 562 straipsnyje, kuris nustato atsakomybę už iš esmės savo pobūdžiu panašų nusižengimą. Nepritarti Pažymėtina, kad pastaboje pateikiama analogija su ANK 562 straipsniu (nors ankstesnėje pastaboje kaip pavyzdys minėtas ir 521 straipsnis, kuriame „viešosios vietos“ požymio nėra). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, neturintiems apsaugininko, apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo stažuotojo statuso, draudžiama naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis ir dėvėti aprangą su apsaugos tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Apsauga“. ANK 131¹ straipsnio 1 dalį papildžius aplinkybe, kad atsakomybė taikoma tik už aprangos dėvėjimą viešose vietose, ANK nuostatos tam tikra apimtimi nederėtų su įstatymo nuostatomis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-175 5.
Pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas suteikia teisę, be kita ko, užsiimti ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodyta licencijuojama veikla juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, įsteigusio apsaugos tarnybą, veiklai naudojamuose objektuose, saugoti šio juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio asmenis ir turtą. Šia licencija suteikiamos teisės nurodyta apimtimi iš esmės sutampa su tomis teisėmis, kurias suteikia licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą (Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Dėl to svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 131¹ straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti, jog asmuo administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas ir tais atvejais, kai asmenų ir turto apsaugą jis vykdo turėdamas licenciją teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. Nepritarti Pagal Įstatymo
suteikia teisę, užsiimti ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodyta licencijuojama veikla juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, įsteigusio apsaugos tarnybą, veiklai naudojamuose objektuose, saugoti šio juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio asmenis ir turtą. Šia licencija suteikiamos teisės nurodyta apimtimi iš esmės sutampa su tomis teisėmis, kurias suteikia licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą (Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, asmuo, turintis licenciją teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, automatiškai turi ir licenciją asmens ir turto apsaugos vykdymui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 6.
Atsižvelgiant į tai, kad iki projekto 1 straipsnio įsigaliojimo jo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų patvirtinti ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos metrologijos inspekcija, projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti
4
administracinių nusižengimų požymių turinčiai veikai, padarytai iki projekto 1 straipsnio įsigaliojimo, būtų taikomos iki jo įsigaliojimo galiojusios nuostatos. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu siūloma kodekso 140 straipsnio 1 dalį įtraukti į mažai pavojingų veikų sąrašą, o tai reiškia, kad asmenys, padarę kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tam tikrais atvejais galėtų būti netraukiami administracinėn atsakomybėn. Šiuo atžvilgiu projekto 1 straipsnis švelnina asmenų teisinę padėtį, todėl jis turėtų galioti ir tiems asmenims, kurie aptariamus nusižengimus padarė iki projekto 1 straipsnio įsigaliojimo. Tuo tarpu projekto 9 straipsnio 4 dalis iš esmės numato, kad projekto 1 straipsnis būtų taikomas tik tada, kai asmuo kodekso 140 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė jau po projekto 1 straipsnio įsigaliojimo. Taigi projekto 9 straipsnio 4 dalis prieštarauja kodekso 3 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad įstatymas, švelninantis atsakomybę arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsakomybę švelninančių įstatymų grįžtamasis galiojimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Pritarti Atsisakytina 9 straipsnio 4 dalies. 8.
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 413¹, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (reg. Nr. 106(2)), kurio 28 straipsniu (įsigaliojimo data – 2022 m. sausio 1 d.) kodekso priedas išdėstytas nauja redakcija. Jeigu Respublikos Prezidentas priimtą įstatymą pasirašys, tuomet teikiamo projekto 8 straipsnio nuostatos, susijusios su įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų vieta kodekso priede, turės būti tikslinamos. Pritarti Pastaboje minimas įstatymas Nr. XIV-875 yra priimtas ir įsigaliojęs 2022-01-01. Todėl atitinkamai Projekto 8 straipsnio 1 dalimi Kodeksas turėtų pildytis 13¹ punktu, 2 dalimi Kodeksas pildytųsi 84¹ punktu ir 3 dalimi
patarėja L.Zdanavičienė1
16 d. Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 413¹, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIV-785, kuriuo buvo pakeista ANK 12 straipsnio 1 dalis. Pakeitimas įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Dėl to atitinkamai turėtų būti patikslintas Projekto 1 straipsnis, kuriuo keičiama ANK 12 straipsnio 1 dalis. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė2
pakeitimo įstatymas Nr. XIV-714, kuriuo buvo pakeista ANK 29 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto 2 straipsnis.
Taip pat šis straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2021-11-18 įsakymu Nr. 1R-388 patvirtintų naujos redakcijos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 142 punkto nuostatas, kad tais atvejais, kai keičiama dalies ar punkto nuostata iki dvitaškio, po kurio tekstas dėstomas struktūrinėmis dalimis, ji gali būti įvardijama ir keičiama kaip dalis ar punkto nuostata iki dvitaškio. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė9 Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta įsigaliojimo data yra jau praėjusi, todėl yra tikslintina. Atitinkamai peržiūrėtinos ir kitos šiame straipsnyje nurodytos datos. Pritarti
d. brauktina, nes paėjus nurodytai datai, įsigaliojimo data nebeaktuali. Dėl 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, pasak rengėjų (EIM), reikėtų max. 3 mėnesių po įstatymo priėmimo, kad Metrologijos inspekcija pasirengtų ir pasitvirtintų mažai pavojingų veikų kriterijus. Siūlytina 9 straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m.
rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė