, 1392
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1391 , 1392 straipsniais įstatymo projektą (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, kad licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimai ir esminės ūkinės veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu. Įstatymo projekte nustatomi dauginamosios medžiagos tiekėjų pažymėjimų (toliau – pažymėjimas) išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. ANK projektas parengtas siekiant nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už augalų dauginamosios ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimą. Taip pat ANK projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už veiklos, nurodytos įstatymo projekto7 str. 1 d., vykdymą, neturint pažymėjimo ar tais atvejais, kai asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo vykdo veiklą pagal veiklos sritis ir (ar) augalų grupes, kuriai nėra išduotas pažymėjimas. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus (vedėjas V. Ašmonas, tel. 239 1368) vyr. specialistė I. Abraitytė, tel. 239 1243. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Galiojančiame Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme (toliau – įstatymas) nereglamentuojami pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, taip pat reikalavimai, keliami pažymėjimų turėtojams. Pažymėjimo išdavimo ir panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 266 „Dėl Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėjimus išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše ir Licencijų informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau
2 straipsnio 2 ir 3 dalies apibrėžtyse yra minima Europos Bendrija, nors teisės aktuose vartojama formuluotė „Europos Sąjunga“.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi nustatomos augalo veislės įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą sąlygos, tačiau nėra aišku, kad augalo veislė įrašoma į minėtą sąrašą, jei yra įvykdytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos, taip pat nenurodyti subjektai, kurie organizuoja ir atlieka šioje dalyje nurodytus tyrimus. Be to, įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nacionalinį augalų veislių sąrašą sudaro ir tvarko Tarnyba, tačiau nenumatyta institucija, kuri tvirtina šį sąrašą. Taip pat Įstatyme nenumatytos įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą teisinės pasekmės. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad dauginamoji medžiaga sertifikuojama pagal privalomuosius dauginamosios medžiagos reikalavimus, kuriuos nustato Žemės ūkio ministerija. Įstatyme nenumatytos dauginamosios medžiagos sertifikavimo teisinės pasekmės. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnyba atlieka dauginamosios medžiagos vegetacinius bandymus. Vegetacinių bandymų tikslas – nustatyti, kad sertifikuotos sėklos veislės tapatumas ir veislinis grynis nesikeičia. Vegetacinių bandymų metu per visą augalų vegetacijos laikotarpį sertifikuotos sėklos veislės lyginamos su standartinės veislės pavyzdžiais. Jei Tarnyba vegetacinių bandymų metu nustato, kad tikrinama sėkla neatitinka veislės tapatumo ir veislinio grynio reikalavimų, sustabdo tokios sėklos dauginimą, kaip numatyta įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. Tačiau įstatyme nenumatyta Tarnybos teisė uždrausti tiekti rinkai tokią sėklą ir panaikinti Tarnybos išduotą dauginamosios medžiagos sertifikatą.
Įstatymo 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 2 bei 3 dalyse įtvirtinta, kad dauginamoji medžiaga turi būti pakuojama, fasuojama ir ženklinama (įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse išskirti reikalavimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir apdorojimui naudotų medžiagų nurodymai ant fasuočių) pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir už šiuos veiksmus bei už dauginamosios medžiagos siuntos kokybę atsako asmenys, tiekiantys rinkai dauginamąją medžiagą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad dauginamąją medžiagą tiekti rinkai gali tik dauginamosios medžiagos tiekėjai; dauginamosios ir sodinamosios medžiagos kokybės reikalavimai nustatyti žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintuose privalomuosiuose dauginamosios medžiagos reikalavimuose, o 4 dalyje nurodoma, kad Tarnyba kontroliuoja dauginamosios medžiagos kokybę; šiuo metu kontrolinių mėginių paėmimas augalų sėklininkystės srities teisės aktuose nėra reglamentuotas. Įstatymo 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai įvežamai į Lietuvos Respubliką ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintai dauginamajai medžiagai, taip pat atvejai, kada tokia dauginamoji medžiaga turi būti įvežama su vienkartiniu leidimu. Nei įstatyme, nei įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose sėklininkystės politiką, nėra nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su ES teisės aktuose nereglamentuojamų augalų rūšių dauginamąja medžiaga ir (ar) augalais, skirtais sodinti, išaugintais ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse. Dėl teisinio reguliavimo nebuvimo į Tarnybą kreipiasi asmenys, siekdami išsiaiškinti, kokie veiksmai yra leidžiami su tokia dauginamąja medžiaga.
Tuo tikslu įstatymo projekte nustatomi dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kilusių ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, tiekimo rinkai reikalavimai. Tarnyba skiria baudas asmenims už dauginamosios medžiagos ir sodinamosios medžiagos kokybės reikalavimų nesilaikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 straipsnį, kuriame nustatyti baudų dydžiai už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės neatitiktį teisės aktų nustatytiems privalomiesiems kokybės reikalavimams, ir pagal156 straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimą rinkai, tiekimą rinkai, pardavimą vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę pateikimą. Atsakomybė asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už veiklos, nurodytos įstatymo projekto 7 str. 1 d., vykdymą neturint pažymėjimo ar tokios veiklos vykdymą neatitinkant pažymėjime nurodytų reikalavimų nėra numatyta. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nustatomi dauginamosios medžiagos sertifikavimo reikalavimai (augalo veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių, Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą ar Europos Sąjungos sodo augalų rūšių veislių sąrašą , atitiktis privalomiesiems dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimams, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras), taip pat sertifikavimą atliekanti institucija, kuri, nustačiusi atitiktį minėtiems reikalavimams, išduoda dauginamosios medžiagos sertifikatą.
Dauginamosios medžiagos sertifikatas nėra licencija, nes tai dokumentas, kuriuo patvirtinama vienos augalo veislės ir dauginamosios medžiagos kategorijos siuntos atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Šis dokumentas nurodo tik dauginamosios medžiagos siuntos kokybę ir nenustato nei ūkinės veiklos su dauginamąja medžiaga pradėjimo ar vykdymo, nei įrašymo ar įsirašymo į sąrašą, registrą, valstybės informacinę sistemą, kuriais įgyjama teisė pradėti ar vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą. Todėl dauginamosios medžiagos sertifikatui netaikomos Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos. Tam, kad augalo veislė būtų įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, selekcininkui, jo įgaliotajam atstovui ar veislės palaikytojui įstatymo projekte nustatoma pareiga Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti paraišką ir kitus šios institucijos nustatytus dokumentus. Be to, įstatymo projektas tikslinamas, nustatant augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą sąlygų visumą, kurios numatytos 4 straipsnio 2 dalyje. Taip pat įstatymo projekte nustatomi subjektai, atsakingi už tyrimų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1 (išskirtinumo, vienodumo, stabilumo), 3 (ūkinio vertingumo) punktuose, organizavimą ir atlikimą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos, susijusios su šio sąrašo tvirtinimu, tvarkymu ir skelbimu.
Viena iš augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą sąlygų yra augalo veislės atitiktis išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimams. Veislės išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimus organizuoja Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas, įgaliotas žemės ūkio ministro (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-510 „Dėl Įgaliojimų Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos suteikimo“ ši tarnyba yra įgaliota atlikti Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo funkcijas). Tuo tikslu Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgalioto atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją dėl augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų rezultatų gavimo, jei šie tyrimai atlikti. Jei augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai nėra atlikti, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją, kurioje būtų atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai (atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nėra atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai).
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas nustatydamas kompetentingą instituciją, kurioje bus atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimai, įvertina galimybę selekcininkui, jo įgaliotam atstovui ar veislės palaikytojui stebėti augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo eigą, taip pat įvertina Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Ekonominės erdvės valstybėje realią situaciją dėl augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo (ar augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai yra atliekami, ar augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai tuo metu yra atliekami, ar augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus planuojama atlikti tik surinkus pakankamą paraiškų skaičių). Jei selekcininkas, jo įgaliotas atstovas arba veislės palaikytojas nesutinka su Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodyta kompetentinga institucija, kurioje bus atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai, jis turi teisę atsiimti paraišką (praktikoje tokių atvejų nepasitaikė, nes tokiu atveju nebūtų įvykdyta įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga – augalo veislė atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus ir augalo veislė negalėtų būti įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą). Selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas moka už augalų veislių išskirtinumo vienodumo, stabilumo tyrimų atlikimą.
Be to, įstatymo projektu nustatomos augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą teisinės pasekmės:
Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių, Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą ar Europos Sąjungos sodo augalų rūšių veislių sąrašą . Tai numatyta įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje;
javų, grikių, pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklą, sėklines bulves, daržovių sėklą, sodo augalų, išskyrus CAC, dauginamąją medžiagą. Tai numatyta įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje
jei ji atitinka privalomuosius dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimus. Tai numatyta įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad kai augalo veislė išbraukiama iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo (taikoma tik toms augalų veislėms, kurios įrašytos ir į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą), Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo, jos dauginamąją medžiagą leidžiama sertifikuoti ir tiekti Lietuvos Respublikos rinkai iki trečiųjų kalendorinių metų po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo ir Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo birželio 30 dienos (įstatymo projekto3 straipsnio 4 dalis). Šis reikalavimas perkelia 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2021/971,
. Įstatymo projekto 5 straipsniu tikslinamos Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos funkcijos (augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų rezultatams nagrinėti ir vertinti), taip pat nustatoma, iš kokių atstovų būtų sudaryta ši komisija. Įstatymo projekto6 straipsnyje nustatomas sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklos tikrinimas, atliekant vegetacinius tyrimus. Vegetacinių tyrimų metu tikrinamas iš sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklos išaugintų augalų veislės tapatumas ir veislinis grynis. Sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklos tikrinimas, atliekant vegetacinius tyrimus, yra privalomas. Sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos) vegetacinių tyrimų metu Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius, kad augalo veislė netapati ir (ar) negryna, ji sertifikuotos sėklos siuntą (-as) uždraudžia tiekti rinkai ir panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dauginamosios medžiagos sertifikatą. Įstatymo projekto 7 straipsniu nustatomi pažymėjimo išdavimo, jo keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą pagal augalų grupes, nurodytas šioje dalyje, privalo turėti pažymėjimą.
Pažymėjimas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgyja nuo pažymėjime nurodytos datos. Kadangi turintis pažymėjimą fizinis arba juridinis asmuo įgyja atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo statusą, įstatymo projektu nustatoma, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas, laikomas atestuotu dauginamosios medžiagos tiekėju. Įstatymo projektu taip pat nustatomos Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamos procedūros ir terminai, susiję su pažymėjimo išdavimu, jo keitimu galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir galiojimo panaikinimu. Įstatymo projektu nustatomi reikalavimai atestuotiems dauginamosios medžiagos tiekėjams (8 straipsnis), tikslinama Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija, susijusi su atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos priežiūra (9 straipsnis) ir teise neatlygintinai imti dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kontrolinius mėginius (10 straipsnio 4 punktas), taip pat fizinių arba juridinių asmenų, nustatoma atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų atsakomybė už tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kokybę (11 straipsnio 4 dalis). Įstatymo projekto 11 straipsnyje nustatomi dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimo rinkai reikalavimai.
Tiekiant rinkai tam tikrų grupių dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti (sodo CAC dauginamąją medžiagą, daržovių dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, dekoratyvinių augalų dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti), atestavimo reikalavimas netaikomas, tuo tikslu šiems subjektams apibrėžti įstatymo projekte vartojama sąvoka „fiziniai arba juridiniai asmenys“. Taip pat įstatymo projekto 10 straipsnyje nustatomi reikalavimai fiziniams arba juridiniams asmenims, tiekiantiems rinkai dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti. Įvertinus 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendime 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse užaugintos sėklos lygiavertiškumo su visais pakeitimais, išdėstytus reikalavimus, įstatymo projektu nustatomi tokios sėklos tiekimo rinkai reikalavimai – tiekti rinkai leidžiama ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintą žemės ūkio ir (ar) daržo augalų sėklą, jei ji yra lygiavertė išaugintai Europos Sąjungoje sėklai, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse išaugintos sėklos lygiavertiškumo, su visais pakeitimais. Be to, atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai, tiekdami rinkai tokią sėklą, turi turėti ne Europos Sąjungos valstybės narės ar ne Europos ekonominės erdvės valstybės oficialios institucijos, atsakingos už dauginamosios medžiagos sertifikavimą, išduotą sėklos kokybės dokumentą.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintą sodo, dekoratyvinių augalų, daržovių, išskyrus sėklą, dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, leidžiama tiekti rinkai, jei atitinka reikalavimus, keliamus Sąjungos reguliuojamiems nekarantininiams kenkėjams, nurodytuose įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB, su visais pakeitimais, bei priemones, priimtas pagal Reglamento 2016/2031 37 straipsnį . Kadangi ES direktyvose (1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2020/177, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 , 1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais, su visais pakeitimais, 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/72/EB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2019/990) nustatytos augalų gentys ir rūšys, kurias leidžiama tiekti rinkai, jei atitinka nurodytuose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, įstatymo projektu nustatomas leidimas tiekti rinkai Europos Sąjungos teisės aktais nereglamentuojamų augalų rūšių dauginamąją medžiagą (pvz., krapų, gėlių sėklą), kuri yra išauginta ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, jei atitinka žemės ūkio ministro patvirtintus privalomuosius reikalavimus. Be to, Įstatymo projekto 12 straipsnyje reglamentuojami veiksmai, kurie nelaikomi dauginamosios medžiagos tiekimu rinkai. Šiuo straipsniu perkeliamos 1998 m. gruodžio 14 d.
Tarybos direktyvos 98/95/EB iš dalies pakeičiančios Direktyvų 66/400/EEB, 66/401/EEB, 66/402/EEB, 66/403/EEB, 69/208/EEB, 70/457/EEB ir 70/458/EEB dėl prekybos runkelių sėkla, pašarinių augalų sėkla, javų sėkla, sėklinėmis bulvėmis, aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, daržovių sėkla ir dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo vidaus rinkos stiprinimo ir genetiškai modifikuotų augalų veislių ir augalų genetinių išteklių atžvilgiu, nuostatos. Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 punkte nurodyti veiksmai (tiekimas paslaugų teikėjams turint tikslą išauginti tam tikrą žemės ūkio žaliavą pramonei ar išauginti dauginamąją medžiagą tolesniam dauginimui, jei paslaugų teikėjas neįgyja nuosavybės teisės į dauginamąją medžiagą ar į gautą derlių) taikomi tais atvejais, kai atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas neturi ar nenuomoja žemės, o pateikia augintojui (-ams) padauginti dauginamąją medžiagą, siekiant gauti žemesnės kategorijos dauginamąją medžiagą ar išauginti augalus, sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tokiu atveju atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką, kurioje nurodoma informacija, susijusi su augintoju (vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas), augalo rūšimi (-imis), veisle (-ėmis), kategorija (-mis), auginamas (-ais) plotas (-ais) (pagal augalo rūšį, veislę, kategoriją). Vyriausybės įgaliota institucija, turėdama atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo ir augintojo (paslaugos teikėjo) nuasmenintos sutarties kopiją, aprobuodama pasėlius gali vykdyti atsekamumą, siekdama nustatyti, ar augalo rūšis (-ys), veislė (-ės), kategorija, auginamas (-i) plotas (-ai) atitinka nurodytuosius paraiškoje, kaip numatyta įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje.
Įvertinus tai, kad augalų dauginamoji medžiaga ir (ar) augalai, skirti sodinti, turi atitikti privalomuosius dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimus, ANK projektu nustatoma administracinė atsakomybė asmenims, juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus. Tuo tikslu ANK projekto 1391 straipsnyje numatoma, kad augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Baudų dydžiai už augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus nustatomi tokie pat, kaip ir nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 straipsnyje (paslaugų, žaliavų, kurių kokybė, eksploatacinės savybės, sudėtis, komplektiškumas ir pakuotė neatitinka technologinių normų, receptūrų, techninių specifikacijų (sąlygų), standartų ir kitų deklaruojamų dokumentų, teisės aktų nustatytų privalomų kokybės reikalavimų), pagal kurį Tarnyba skyrė baudas už augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus. Be to, patikslintos baudos už pakartotinį administracinį nusižengimą – apatinę baudos ribą už pakartotinį administracinį nusižengimą numatant tokią pat, kaip ir viršutinė baudos riba už pirmą kartą padarytą tokį pat administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų vykdoma veikla tik pagal pažymėjime nurodytą (-as) veiklos sritį (-is) ir augalų grupę (-es) yra teisėta, Tarnyba nustato atvejus, kad fiziniai arba juridiniai asmenys vykdo veiklą, nurodytą įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje, be pažymėjimo ar pažymėjime nurodyta informacija pagal vykdomos veiklos sritis ir (ar) augalų grupes neatitinka vykdomos veiklos pobūdžio. Šiais atvejais Tarnyba tokiems asmenims neturi poveikio priemonių. Be to, fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys veiklą su dauginamąja medžiaga ir turintys pažymėjimą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei vykdantys veiklą pagal augalų grupę (-es), numatytą įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje, ir neturintys pažymėjimo.
Tokie asmenys nėra praėję Tarnybos vertinimo etapo, susijusio su atestavimu, ar sandėliavimo patalpos, įranga atitinka žemės ūkio ministro nustatytus reikalavimus, be to, nėra sumokėję valstybės rinkliavos už pažymėjimo išdavimą. Tai pažeidžia ne tik sąžiningos konkurencijos laisvės principą, bet ir lygiateisiškumo principą, o dėl veiklos vykdymo su dauginamąja medžiaga, neturint pažymėjimo, gali nukentėti dauginamosios medžiagos kokybė. Baudų dydis už ANK projekto 1392 straipsnyje nurodytus pažeidimus nustatytas užtikrinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą (<...> poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai), taip pat šio įstatymo
1 dalyje nustatytas poveikio priemonių skyrimo ūkio subjektams nuostatas (poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes). Tuo tikslu ANK projekto 1392 straipsnyje numatoma, kad su augalų dauginamąja medžiaga vykdomas tiekimas rinkai ir dauginimas, įvežimas, fasavimas, perfasavimas neturint pažymėjimo ar su augalų dauginamąja medžiaga vykdoma veikla, neatitinkanti Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tiekimą rinkai ir dauginimą, įvežimą, fasavimą, perfasavimą, kuria verčiantis reikalingas pažymėjimas, nuostatų; asmenims nustatomos baudos – nuo keturiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Kadangi priėmus ANK projektą, Vyriausybės įgaliota institucija skirs baudas pagal ANK projekto 1391 , 1392 straipsnius, tikslinama Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija, susijusi su administracinių nusižengimų teisenos pradėjimu, administracinių nusižengimų tyrimų atlikimu ir administracinių nusižengimų protokolų surašymu, be to, atsisakoma funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 ir 156 straipsniuose. Taip pat ANK projektu nustatomos pereinamosios nuostatos, susijusios su ANK projekto taikymu. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsisakius išankstinio fizinių arba juridinių asmenų, siekiančių gauti pažymėjimą, tikrinimo iki pažymėjimo išdavimo, sumažės administracinės našta verslui. Remiantis administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita, apskaičiuota, kad administracinė našta sumažės 105,50 Eur. Kadangi pažymėjimai bus išduodami remiantis modeliu
„D“, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, fiziniams arba juridiniams asmenims p
ažymėjimas bus laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena.
Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgis nuo pažymėjime nurodytos datos. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybės nutarimu Vyriausybė įgalios instituciją, atlikti funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme. Priėmus įstatymo projektą, žemės ūkio ministras patvirtins pažymėjimų išdavimo , jų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo taisykles. Taisyklėse bus nustatyti pažymėjimų išdavimo, jų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekami veiksmai, vertinant fizinių arba juridinių asmen ų pateiktus dokumentus, susijusius su pažymėjimų išdavimu, keitimu, taip pat jų galiojimo sustabdymu, galiojimo panaikinimu, ir terminai nurodytiems veiksmams atlikti. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo , Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Konkrečių valstybės rinkliavų dydžių sąrašą ir Valstybės rinkliavos mokėjimo grąžinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Nutarimo pakeitimo tikslas
. Šiame apraše bus nustatyti reikalavimai atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sandėliavimo, gamybinėms, kitoms patalpoms, taip pat reikalavimai technikai, įrangai. Priėmus įstatymo projektą, reikės panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-694 „Dėl Vienkartinio leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ne Europos Sąjungos valstybėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintą dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, kurie nepripažinti lygiaverčiais dauginamajai medžiagai ir (ar) augalams, skirtiems sodinti, išaugintiems Europos Sąjungoje, išdavimo taisyklių patvirtinimo“.
Vyriausybės įgaliota institucija turės pakeisti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A1-402
„Dėl sertifikuotos sėklos siuntos tikrinimo vegetaciniais tyrimais metodikos patvirtinimo“, kurioje bus nustatyta,
žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos) vegetacinių tyrimų atlikimo laikas, sertifikuotos sėklos pagal kategoriją tikrinimo, atliekant vegetacinius tyrimus, procentinis dydis, vegetacinių tyrimų atlikimo tvarka . 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priėmus įstatymų projektus, valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų derinimo metu Teisingumo ministerija pateikė pastabą <...> svarstytina, ar Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateikiama sąvokos „ siunta
“ apibrėžtis – „vienos veislės ir kategorijos dauginamosios medžiagos
kiekis
“, atitiktų bendrinę žodžio reikšmę. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad
įstatymo projekte vartojama sąvoka „ siunta “ perkelia 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvos 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais 2 straipsnio 13 dalies nuostatas.
Be to, dauginamoji medžiaga sertifikuojama, tiekiama rinkai siuntomis (siuntų dydžiai pagal augalų grupes yra apibrėžti privalomuosiuose dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimuose, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras). Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama fizinių arba juridinių asmenų veiklos, susijusios su dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimu rinkai, priežiūrą, ima mėginius iš dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, siuntų, siekdama nustatyti, ar dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kokybės rodikliai atitinka siuntos pakuočių ar fasuočių etiketėse nurodytus rodiklius. Įvertinus tai, kad terminas „ siunta “ yra vienas iš svarbiausių elementų, įgyvendinant sėklininkystės politiką, ir tai, kad dauginamoji medžiaga būtų rinkoje kokybiška, į siūlymą remtis Lietuvių kalbos žodyne pateikta sąvokos „ siunta “ reikšme atsižvelgti negalima. Taip pat Teisingumo ministerija pateikė pastabą, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje siūlytina vartoti 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas“. Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad įstatymo projekte nustatytas reikalavimas būti atestuotam dauginamosios medžiagos tiekėju, taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą su dauginamąja medžiaga ir (ar) augalais, skirtais sodinti, kurių grupės nurodytos įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje.
Įvertinus tai, kad atestavimo reikalavimas netaikomas fiziniams arba juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą su kitų grupių dauginamąja medžiaga ir (ar) augalais, skirtais sodinti (daržovių dauginamąja medžiaga, išskyrus sėklą, ir (ar) augalais, skirtais sodinti, dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga ir (ar) dekoratyviniais augalais), tokių subjektų negalima laikyti atestuotais dauginamosios medžiagos tiekėjais. Siekiant nustatyti reikalavimus šiems asmenims ir atlikti tokių asmenų veiklos priežiūrą, įstatymo projekte vartojama sąvoka fiziniai arba juridiniai asmenys. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šį projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „ dauginamoji medžiaga“, „augalo veislė“, „dauginamosios medžiagos sertifikavimas“, „dauginamosios medžiagos tiekimas rinkai“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. IX-602 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-16 Nr. XIVP-1223 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje lingvistiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „sodo, daržovių, dekoratyviniams augalams“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj šios formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „daržovėms, sodo ir dekoratyviniams augalams“ (kaip tai yra įrašyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje). Atitinkamai siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę „sodo ir daržovių augalų“, vietoj jos įrašant formuluotę „sodo augalų ir daržovių“. 2. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo
atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 ir 5 dalys, 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas,
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtoje sąvokoje „dauginamosios medžiagos ir
(ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimas rinkai“ vartojama formuluotė „augalų, skirtų sodinti“, kurios turinys keičiamo įstatymo kontekste nėra pakankamai aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos „dauginamoji medžiaga“ turinio seka, kad dauginamąja medžiaga be kita ko yra laikomas visas augalas, skirtas tam tikros veislės žemės ūkio augalams, taip pat „sodo, daržovių, dekoratyviniams augalams“ auginti .
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi „augalai, skirti sodinti“ (ir kodėl jie išskirti iš sąvokos „dauginamoji medžiaga“ turinio) nuo
„augalų, skirtų auginti“, kurie yra suprantami kaip „dauginamoji medžiaga“. Jeigu yra kokie šių sąvokų turinio skirtumai (pavyzdžiui, turimos omenyje kitos
augalų rūšys, nei nurodytos sąvokos „dauginamoji medžiaga“ turinyje ar pan.) tai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti sąvokos
„augalai, skirti sodinti“ turinį. 4. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 112 punktą, nustatantį, kad „ jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio“, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Taip pat atsisakytina žodžių „Lietuvos Respublikos“ prieš žodžius „žemės ūkio ministras“, kadangi vadovaujantis rekomendacijų112 punktu teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 5.
į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką „dauginamosios medžiagos kategorija“ ir nuorodą, kad toliau įstatymo tekste vietoj šios sąvokos bus vartojamas jos trumpinys „kategorija“, nėra pakankamai aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose vartojamos formuluotės „tam tikros kategorijos dauginamosios medžiagos kategorijos“ turinys. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 6. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalies panašaus turinio nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio
formuluotę „sodo augalų rūšių veislių sąrašas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatoms dėl prieš žodžius „veislių sąrašas“ žodžio „rūšių“ įrašymo. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio9 dalyje yra vartojama sąvoka „augintojas“, kuri nėra apibrėžiama. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. 8. Keičiamo įstatymo
4 dalyje yra numatoma, kad dauginamąją medžiagą leidžiama sertifikuoti ir tiekti Lietuvos Respublikos rinkai iki trečiųjų kalendorinių metų po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo ir Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogo ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo birželio 30 dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo, tiek 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, šiuos laikotarpius apibrėžia ilgiausiai iki trečiųjų metų liepos 30 d. pasibaigus patvirtinimo galiojimui. Svarstytina ar siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, nereikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo
4 dalį ir šį terminą nustatyti iki liepos 30 d. 9. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose reikėtų vartoti pilną Saugomų veislių sąrašo, koks yra nurodytas Augalų veislių apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, pavadinimą. Tik įvedus keičiamame įstatyme minėto sąrašo pavadinimo trumpinį, galima būtų toliau jį vartoti įstatymo tekste. 10. Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, ar jose nurodyti augalo veislės išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimai yra tapatūs Augalų veislių apsaugos įstatymo 13 straipsnyje reglamentuojamam veislės techniniam patikrinimui (nes šio patikrinimo metu tyrimais taip pat nustatoma, ar veislė atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus), ar omenyje turimi kokie kiti tyrimai. Jeigu, vis dėlto, turimi omenyje tapatūs tyrimai, tai projekto nuostatas reikėtų suderinti su Augalų veislių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose, manytina, yra nurodytas platesnis (nes vartojamas terminas „kitos valstybės“, kuris gali būti suprantamas plačiau nei teikiamame projekte vartojami terminai
„Europos Sąjungos valstybės narės“ ar „Europos ekonominės erdvės valstybės“) kompetentingų
institucijų, atliekančių minėtus tyrimus, ratas nei projekte.
Be to, minėtame įstatyme nustatyta, kad Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į pareiškėjo paraiškoje nurodytą šalies ar kitos valstybės kompetentingą instituciją dėl veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo , o jei šie tyrimai atlikti, – dėl tyrimų rezultatų gavimo , tuo tarpu projekto nuostatose nustatyta, kad minėto sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgalioto atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą kompetentingą instituciją dėl tyrimų rezultatų gavimo, jei šie tyrimai atlikti, ir nėra nustatyta, kad dėl pačių tyrimų atlikimo minėto sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgalioto atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą kompetentingą instituciją. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad į Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos sudėtį įtraukiami „mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, biudžetinių įstaigų atstovai“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar į minėtos komisijos sudėtį galėtų būti įtraukiami bet kokioje srityje veikiančių institucijų, asociacijų ar įstaigų atstovai, ar, visgi, į šią komisiją būtų įtraukiami tik augalininkystės ar pan. srityje veikiančių institucijų, asociacijų ar įstaigų atstovai. Svarstytina, ar nereikėtų šiuo aspektu projekto nuostatas patikslinti. 12.
po žodžių „ tiekti rinkai ir panaikina
“ išbraukti žodžius „Vyriausybės įgaliotos
institucijos“, kadangi iš teikiamo reguliavimo suprantama, kad Vyriausybės įgaliota institucija panaikina savo išduotą sertifikatą. 13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas ,,laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgyja nuo pažymėjime nurodytos datos“. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad, pateikus deklaraciją, nepriklausomai nuo to, ar pažymėjimas faktiškai yra išduotas, jis būtų laikomas išduotu ir dauginamosios medžiagos tiekėjas galėtų vykdyti atitinkamą veiklą jau kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos kitos dienos. Tuo tarpu nuostata, kad veikla gali būti vykdoma nuo pažymėjime nurodytos datos, su aukščiau minėta nuostata nederėtų, nes pagal pastarąją nuostatą veikla galėtų būti pradėta vykdyti ne nuo kitos dienos po deklaracijos pateikimo ar deklaracijoje nurodytos datos, bet nuo pažymėjime nurodytos datos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, per kokį konkrečiai terminą dauginamosios medžiagos tiekėjui turėtų būti išduodamas dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas bei kokiais kriterijais remiantis pažymėjime įrašoma konkreti data, nuo kurios dauginamosios medžiagos tiekėjas galėtų pradėti vykdyti savo veiklą. 14.
įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas panaikinamas jeigu ,,atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas nutraukė veiklą, išregistruotas iš Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tam, kad dauginamosios medžiagos tiekėjui būtų panaikinamas dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas jis aplamai turėtų nutraukti bet kokią veiklą, ar tik tą veiklą, kuriai yra išduotas dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, jog nėra aišku, ar nuostata, kad „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas nutraukė veiklą“ apimtų atvejus, kai juridiniai asmenys, kuriems išduotas dauginamosios medžiagos pažymėjimas, pasibaigia Civiliniame kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (jų likvidavimo ar reorganizavimo atvejais). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti patikslintas atvejų, kuriems esant dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo galiojimas yra panaikinamas, ratas. 15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas daugiau kaip 5 metus nevykdo veiklos“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kaip būtų skaičiuojamas 5 metų terminas (pavyzdžiui, 5 kalendoriniai metai, einantys iš eilės, ar būtų skaičiuojama veiklos nevykdymo laikotarpių visuma ir pan.), taip pat neaišku, nuo kokio momento (pavyzdžiui, pažymėjimo išdavimo dienos) būtų skaičiuojamas minėtas terminas. 16. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 7 punkte yra numatoma, kad pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija.
Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Vyriausybės įgaliota institucija galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Manytina, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimui pakaktų fakto, jog dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlytina k eičiamo įstatymo
ą patikslinti. 17. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo , keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 punkte po žodžių „atsekti dauginamosios medžiagos“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir
(ar) augalų, skirtų sodinti,“. 18. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto skliaustuose po žodžio „pluoštinių“ įrašytinas žodis „augalų“. 19. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos nėra suprantamos, nes iš jų nėra aišku, kas (subjektas ar objektas) turi atitikti „teisės aktų, reglamentuojančių dauginamosios medžiagos tiekimą rinkai ir augalų sveikatą, reikalavimus“. Be to, nėra aišku, kokie konkrečiai teisės aktai turimi omenyje ir koks (-ie) subjektas (-ai) juos priimtų. 20. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti koks sprendimas turimas omenyje (Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtas ar koks kitas). 21. Atsižvelgiant į rekomendacijų 112 punktą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje, atsisakytina žodžių „Lietuvos Respublikos“ prieš žodžius „žemės ūkio ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N .
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. IX-602 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-31 Nr. XIVP-1223(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte yra teikiama nuoroda į
(EB) Nr. 637/2009 , nustatančio įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų tinkamumo, su visais pakeitimais reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šis reglamentas yra negaliojantis ir buvo pakeistas
įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/384 dėl žemės ūkio augalų rūšių ir daržovių rūšių veislių pavadinimų tinkamumo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 637/2009. Atsižvelgiant į tai, p rojekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nustatyti du papildomi punktai lyginant su projekto pirmu variantu, atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje pateiktą nuorodą „šio straipsnio 12 dalies 1, 2 ar 7 punkte“. Manytina, kad šioje nuorodoje vietoj skaičiaus „7“ reikėtų įrašyti skaičių „9“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje po žodžių „pašarinių augalų“ brauktinas antrą kartą pasikartojantis žodis „augalų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N . Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
14
: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos
4
Jeigu yra kokie šių sąvokų turinio skirtumai (pavyzdžiui, turimos omenyje kitos augalų rūšys, nei nurodytos sąvokos „dauginamoji medžiaga“ turinyje ar pan.) tai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti sąvokos „augalai, skirti sodinti“ turinį. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į TD 3 pastabą bei siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projektas pildomas nauja sąvoka: „Daržovių sodinamoji medžiaga“, t. y. atsisakoma formuluotės „augalai skirti sodinti“. Vietoj jos vartojama „daržovių sodinamoji medžiaga, sodo augalai, dekoratyviai augalai“. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
sodinamoji medžiaga
medžiaga, skirta daržovėms sodinti ir auginti. “
2Pasiūlymas:
Buvusias 2 straipsnio 4-13 dalis laikyti atitinkamai 5-14 dalimis. Seimo kanceliarijos
5
straipsniu keičiamo Augalų sėklininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje lingvistiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „sodo, daržovių, dekoratyviniams augalams“ turinys.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj šios formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „daržovėms, sodo ir dekoratyviniams augalams“ (kaip tai yra įrašyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje). <...> Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
medžiaga – sėkla, visas augalas ar vegetatyvinė augalo dalis, skirti tam tikros veislės žemės ūkio augalams ( javams, grikiams, sėklinėms bulvėms, runkeliams, aliejiniams ir pluoštiniams, pašariniams augalams ) , taip pat daržovėms, sodo, daržovių, dekoratyviniams augalams dauginti ir (ar) auginti.“ Seimo kanceliarijos
6
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtoje sąvokoje „dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimas rinkai“ vartojama formuluotė
„augalų, skirtų sodinti“, kurios turinys keičiamo įstatymo kontekste nėra
pakankamai aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos „dauginamoji medžiaga“ turinio seka, kad dauginamąja medžiaga be kita ko yra laikomas visas augalas, skirtas tam tikros veislės žemės ūkio augalams, taip pat „sodo, daržovių, dekoratyviniams augalams“ auginti. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi
„augalai, skirti sodinti“ (ir kodėl jie išskirti iš sąvokos „dauginamoji
medžiaga“ turinio) nuo „augalų, skirtų auginti“, kurie yra suprantami kaip „dauginamoji medžiaga“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5. 6.
medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti daržovių sodinamosios medžiagos, dekoratyvinių, sodo augalų , tiekimas rinkai – dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti , daržovių sodinamosios medžiagos, dekoratyvinių, sodo augalų pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti, tiekti ar perduoti komerciniais tikslais tretiesiems asmenims u ž atlygį arba nemokamai .“ Seimo kanceliarijos
8
<...>
Atitinkamai siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę „sodo ir daržovių augalų“, vietoj jos įrašant formuluotę „sodo augalų ir daržovių“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
medžiagos sertifikavimas – procedūra, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina žemės ūkio augalų ( javų, grikių, sėklinių bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų ) , taip pat sodo augalų ir daržovių augalų rūšį, veislę, kategoriją ir dauginamosios medžiagos atitiktį privalomiesiems dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimams, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.“ Seimo kanceliarijos
8
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 112 punktą, nustatantį, kad „jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio“, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Taip pat atsisakytina žodžių „Lietuvos Respublikos“ prieš žodžius „žemės ūkio ministras“, kadangi vadovaujantis rekomendacijų 112 punktu teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Pasiūlymas išdėstytas aukščiau (šios lentelės 4 d.) Seimo kanceliarijos
9
„dauginamosios medžiagos kategorija“ ir nuorodą, kad toliau įstatymo tekste
vietoj šios sąvokos bus vartojamas jos trumpinys „kategorija“, nėra pakankamai aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose vartojamos formuluotės „tam tikros kategorijos dauginamosios medžiagos kategorijos“ turinys. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Seimo kanceliarijos
10
įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra vartojama sąvoka „augintojas“, kuri nėra apibrėžiama. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9. 10.
atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo ir augintojo žemės naudotojo raštiškas susitarimas, kuriuo suteikiama teisė nurodytoje teritorijoje sutartomis sąlygomis dauginti tam tikros augalo veislės dauginamąją medžiagą.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 Nr. XIVP-12232 11,12
6Svarstytina,
ar siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalies panašaus turinio nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatų, vietoj formuluotės „sodo augalų veislių sąrašas“ įrašant formuluotę „sodo augalų rūšių veislių sąrašas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatoms dėl prieš žodžius „veislių sąrašas“ žodžio „rūšių“ įrašymo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 10, 11 dalis ir jas išdėstyti taip: „
Sąjungos sodo augalų rūšių veislių sąrašas – s odo augalų rūšių veislių sąrašas, į kurį įrašytos sodo augalų rūšių veislės, esančios Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniuose augalų veislių sąrašuose.“
sąrašas – nacionalinis javų, bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų, daržovių, sodo ir dekoratyvinių augalų rūšių veislių sąrašas.“ Seimo kanceliarijos
14
Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apibrėžtos Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. ” Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesį, kad įstatymų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu.
Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis,3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys
straipsnio 4 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas. Pritarti
dėl 2 str. 4, 7 dalių išdėstytas aukščiau – šios lentelės 2 ir 4 d. 2. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 ir 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „
žemės ūkio augalų ( javų, grikių, sėklinių bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų ) , daržovių, sodo augalų veislės yra įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą, Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą, ar į Europos Sąjungos sodo augalų rūšių veislių sąrašą. 2. Žemės ūkio augalų (javų, Javų, grikių, sėklinių bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų ) , daržovių sėkla, sodo augalų, išskyrus Conformitas Agraria Communitatis (toliau – CAC), dauginamoji medžiaga sertifikuojama pagal žemės ūkio ministro tvirtinamus privalomuosius dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimus.“ Seimo kanceliarijos
4
įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad dauginamąją medžiagą leidžiama sertifikuoti ir tiekti Lietuvos Respublikos rinkai iki trečiųjų kalendorinių metų po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo ir Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogo ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo birželio 30 dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2002 m. birželio
katalogo, tiek 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, šiuos laikotarpius apibrėžia ilgiausiai iki trečiųjų metų liepos 30 d. pasibaigus patvirtinimo galiojimui. Svarstytina ar siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, nereikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir šį terminą nustatyti iki liepos 30 d. Nepritarti Pažymėtina, kad direktyvos 2002/53/EEB 15 str. 2 d., 2002/55/EEB 15 str. 2 d., numatomas ilgiausias laikotarpis, kada galima tiekti rinkai sėklą po išbraukimo iš sąrašų yra vertimo klaida. Šios direktyvos 15 str. 2 d. tekstas anglų, vokiečių, prancūzų, švedų kalbose nustato laikotarpį iki birželio 30 d., todėl įstatymo tekste siūloma palikti nuorodą į birželio 30 d.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32002L0053&qid=1650883269631&from=EN . Seimo kanceliarijos
4
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis,
, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 ir 5 dalys, 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas. Pritarti
3Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai augalo veislė išbraukiama iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo (taikoma tik toms augalų veislėms, kurios įrašytos ir į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą ar Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą) , Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogo ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo, jos augalo veislės dauginamąją medžiagą leidžiama sertifikuoti ir tiekti Lietuvos Respublikos rinkai iki trečiųjų kalendorinių metų po augalo veislės išbraukimo iš minėto Nacionalinio augalų veislių sąrašo ir Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogo ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo birželio 30 dienos.“ Seimo kanceliarijos
21
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose reikėtų vartoti pilną Saugomų veislių sąrašo, koks yra nurodytas Augalų veislių apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, pavadinimą. Tik įvedus keičiamame įstatyme minėto sąrašo pavadinimo trumpinį, galima būtų toliau jį vartoti įstatymo tekste. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlikus tyrimus nustatoma, kad ji atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus. Augalo veislės išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimus organizuoja Lietuvos Respublikos saugomų augalų veislių sąrašo tvarkytojas , įgaliotas žemės ūkio ministro . Saugomų augalų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgaliotojo atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės savo ar kitos valstybės kompetentingą instituciją dėl augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo , o jei šie tyrimai atlikti,
tyrimų rezultatų gavimo. , jei šie tyrimai atlikti.
Jei augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai nėra atlikti, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją dėl augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo. Selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas moka už augalų veislių išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimų atlikimą;“ Seimo kanceliarijos
21
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, ar jose nurodyti augalo veislės išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimai yra tapatūs Augalų veislių apsaugos įstatymo 13 straipsnyje reglamentuojamam veislės techniniam patikrinimui (nes šio patikrinimo metu tyrimais taip pat nustatoma, ar veislė atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus), ar omenyje turimi kokie kiti tyrimai. Jeigu, vis dėlto, turimi omenyje tapatūs tyrimai, tai projekto nuostatas reikėtų suderinti su Augalų veislių apsaugos įstatymo
platesnis (nes vartojamas terminas „kitos valstybės“, kuris gali būti suprantamas plačiau nei teikiamame projekte vartojami terminai „Europos Sąjungos valstybės narės“ ar „Europos ekonominės erdvės valstybės“) kompetentingų institucijų, atliekančių minėtus tyrimus, ratas nei projekte.
Be to, minėtame įstatyme nustatyta, kad Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į pareiškėjo paraiškoje nurodytą šalies ar kitos valstybės kompetentingą instituciją dėl veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo, o jei šie tyrimai atlikti, – dėl tyrimų rezultatų gavimo, tuo tarpu projekto nuostatose nustatyta, kad minėto sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgalioto atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą kompetentingą instituciją dėl tyrimų rezultatų gavimo, jei šie tyrimai atlikti, ir nėra nustatyta, kad dėl pačių tyrimų atlikimo minėto sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgalioto atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą kompetentingą instituciją. Pritarti Pasiūlymas išdėstytas aukščiau prie TD 9 pastabos (šios lentelės 13 d.). Seimo kanceliarijos
įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad į Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos sudėtį įtraukiami „mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, biudžetinių įstaigų atstovai“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar į minėtos komisijos sudėtį galėtų būti įtraukiami bet kokioje srityje veikiančių institucijų, asociacijų ar įstaigų atstovai, ar, visgi, į šią komisiją būtų įtraukiami tik augalininkystės ar pan. srityje veikiančių institucijų, asociacijų ar įstaigų atstovai. Svarstytina, ar nereikėtų šiuo aspektu projekto nuostatas patikslinti.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija Augalų rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimų rezultatams nagrinėti ir vertinti, pasiūlymams dėl naujų augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą teikti sudaroma Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija. Į Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos sudėtį įtraukiami augalininkystės srities mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, biudžetinių įstaigų atstovai. Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“ Seimo kanceliarijos
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys,
straipsnio 1 ir 5 dalys, 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas. Pritarti
4Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Sertifikuotos sėklos tikrinimas,
atliekant vegetacinius tyrimus
žemės ūkio augalų ( javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų ) sėklos išaugintų augalų veislės tapatumas ir veislinis grynis. 2. Sertifikuotos žemės ūkio augalų ( javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų ) sėklos vegetacinius tyrimus atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Sertifikuotos žemės ūkio augalų ( javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų ) sėklos tikrinimas, atliekant vegetacinius tyrimus, yra privalomas. Vegetacinių tyrimų atlikimo laikas, sertifikuotos sėklos pagal kategoriją tikrinimo, atliekant vegetacinius tyrimus, procentinis dydis, vegetacinių tyrimų atlikimo tvarka nustatoma sertifikuotos sėklos tikrinimo vegetaciniais tyrimais metodikoje, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 3.
žemės ūkio augalų ( javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų ) sėklos vegetacinių tyrimų metu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad augalo veislė yra netapati ir (ar) negryna, ji sertifikuotos sėklos siuntą (-as) uždraudžia tiekti rinkai ir panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dauginamosios medžiagos sertifikatą.“ Seimo kanceliarijos
3
aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžių „tiekti rinkai ir panaikina“ išbraukti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos“, kadangi iš teikiamo reguliavimo suprantama, kad Vyriausybės įgaliota institucija panaikina savo išduotą sertifikatą. Pritarti Pasiūlymas išdėstytas aukščiau, šios lentelės 16 d. Seimo kanceliarijos
1
įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas ,,laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgyja nuo pažymėjime nurodytos datos“. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad, pateikus deklaraciją, nepriklausomai nuo to, ar pažymėjimas faktiškai yra išduotas, jis būtų laikomas išduotu ir dauginamosios medžiagos tiekėjas galėtų vykdyti atitinkamą veiklą jau kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos kitos dienos. Tuo tarpu nuostata, kad veikla gali būti vykdoma nuo pažymėjime nurodytos datos, su aukščiau minėta nuostata nederėtų, nes pagal pastarąją nuostatą veikla galėtų būti pradėta vykdyti ne nuo kitos dienos po deklaracijos pateikimo ar deklaracijoje nurodytos datos, bet nuo pažymėjime nurodytos datos.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, per kokį konkrečiai terminą dauginamosios medžiagos tiekėjui turėtų būti išduodamas dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas bei kokiais kriterijais remiantis pažymėjime įrašoma konkreti data, nuo kurios dauginamosios medžiagos tiekėjas galėtų pradėti vykdyti savo veiklą. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fiziniai arba juridiniai asmenys, dauginantys žemės ūkio augalų ( javų, grikių, pašarinių augalų, sėklinių bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų ) , daržovių sėklą, sodo augalų, išskyrus CAC, dauginamąją medžiagą ar užsakantys dauginti pagal dauginimo sutartį ar fasuojantys,perfasuojantys, įvežantys į Lietuvos Respubliką dauginamąją medžiagą ir tiekiantys ją rinkai, privalo turėti Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimą (toliau – pažymėjimas). Fizinis arba juridinis asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas, laikomas atestuotu dauginamosios medžiagos tiekėju. Pažymėjimas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgyja kitą dieną nuo pažymėjime nurodytos datos deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 Nr.
42
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 ir 5 dalys,
, 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nuosavybės teise turėti ( ar kitais teisėtais pagrindais naudoti ) atitinkamai veiklos rūšiai techniką, įrangą, sandėliavimo, gamybines ir (arba) kitas patalpas, atitinkančias žemės ūkio ministro nustatytus reikalavimus;“ Seimo kanceliarijos
5
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 6 straipsnis,
straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas. Pritarti
7Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pažymėjimas keičiamas , : pasikeitus atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo rekvizitams (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, jei pažymėjimo turėtojas yra fizinis asmuo, juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, jei pažymėjimo turėtojas yra juridinis asmuo), taip pat siekiant ištaisyti klaidas.
1) pasikeitus atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo – fizinio asmens – rekvizitams: vardui, pavardei, gyvenamosios vietos adresui;
2) pasikeitus atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo
3) siekiant ištaisyti klaidas. “ Seimo kanceliarijos
124
įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas panaikinamas jeigu ,,atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas nutraukė veiklą, išregistruotas iš Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tam, kad dauginamosios medžiagos tiekėjui būtų panaikinamas dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas jis aplamai turėtų nutraukti bet kokią veiklą, ar tik tą veiklą, kuriai yra išduotas dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimas. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. <...> Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 12 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atestuotas dauginamosios medžiagos tiekė jas nutraukė veiklą, išregistruotas iš Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro; kuriai Vyriausybės įgaliota institucija išdavė pažymėjimą ;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 Nr.
12
Kartu atkreipiame dėmesį, jog nėra aišku, ar nuostata, kad „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas nutraukė veiklą“ apimtų atvejus, kai juridiniai asmenys, kuriems išduotas dauginamosios medžiagos pažymėjimas, pasibaigia Civiliniame kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (jų likvidavimo ar reorganizavimo atvejais). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti patikslintas atvejų, kuriems esant dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo galiojimas yra panaikinamas, ratas. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnio 12 dalį nauju 5 punktu: „
5) atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas išregistruotas iš Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro ;”
2Pasiūlymas:
Atitinkamai buvusias 5, 6 dalis laikyti 6, 7 dalimis. Seimo kanceliarijos
126
įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas daugiau kaip 5 metus nevykdo veiklos“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kaip būtų skaičiuojamas 5 metų terminas (pavyzdžiui, 5 kalendoriniai metai, einantys iš eilės, ar būtų skaičiuojama veiklos nevykdymo laikotarpių visuma ir pan.), taip pat neaišku, nuo kokio momento (pavyzdžiui, pažymėjimo išdavimo dienos) būtų skaičiuojamas minėtas terminas.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas daugiau kaip 5 kalendorinius metus iš eilės nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos atlikto patikrinimo nevykdo veiklos pagal augalo (-ų) grupę (-es), numatytos pažymėjime ;“ Seimo kanceliarijos
12
Kartu atkreipiame dėmesį, jog nėra aišku, ar nuostata, kad „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas nutraukė veiklą“ apimtų atvejus, kai juridiniai asmenys, kuriems išduotas dauginamosios medžiagos pažymėjimas, pasibaigia Civiliniame kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (jų likvidavimo ar reorganizavimo atvejais). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti patikslintas atvejų, kuriems esant dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo galiojimas yra panaikinamas, ratas. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnio 12 dalį nauja 8 dalimi: „
8) atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas – juridinis asmuo – pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; “
5Pasiūlymas:
Buvusius 7 straipsnio 12 dalies 7 ir 8 punktus laikyti atitinkamai 9 ir 10 punktais. Seimo kanceliarijos
129
įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 7 punkte yra numatoma, kad pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų.
Neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Vyriausybės įgaliota institucija galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Manytina, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimui pakaktų fakto, jog dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 7 punktą patikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
arba juridinis asmuo pateikė suklastotus duomenis ir (ar) informaciją tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją ;“ Seimo kanceliarijos
4
po žodžių „atsekti dauginamosios medžiagos“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir (ar) augalų, skirtų sodinti,“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrinti, kad dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti daržovių sodinamosios medžiagos, dekoratyvinių, sodo augalų tiekimo rinkai metu Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai galėtų atsekti dauginamosios medžiagos ir (ar) daržovių sodinamosios medžiagos, dekoratyvinių, sodo augalų siuntas ir neatlygintinai paimti kontrolinius mėginius;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 ir 5 dalys, 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas,
, 3 dalies 1 punktas.
8Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Leidžiama tiekti rinkai tik sertifikuotą žemės ūkio augalų ( javų, grikių, pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų ) sėklą, sėklines bulves, daržovių sėklą, sodo augalų, išskyrus CAC, dauginamąją medžiagą.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 Nr. XIVP-122311
31
18Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto skliaustuose po žodžio „pluoštinių“ įrašytinas žodis „augalų“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą iki dvitaškio ir jį išdėstyti taip:
„1) žemės ūkio augalų ( javų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų, augalų ) ir (ar) daržovių sėklą, jei gu :“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 Nr. XIVP-122311
33
19Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos nėra suprantamos, nes iš jų nėra aišku, kas (subjektas ar objektas) turi atitikti „teisės aktų, reglamentuojančių dauginamosios medžiagos tiekimą rinkai ir augalų sveikatą, reikalavimus“. Be to, nėra aišku, kokie konkrečiai teisės aktai turimi omenyje ir koks (-ie) subjektas (-ai) juos priimtų. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Europos Sąjungos teisės aktais nereglamentuojamų augalų rūšių dauginamąją medžiagą, jei gu tokia dauginamoji medžiaga atitinka teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio ministro tvirtinamus privalomuosius dauginamosios medžiagos tiekimą rinkai ir augalų sveikatą, tiekimo rinkai reikalavimus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 Nr. XIVP-122313
2 20.
2
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti koks sprendimas turimas omenyje (Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtas ar koks kitas). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skundo pateikimas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo nesustabdo Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo vykdymo.“ Seimo kanceliarijos
2
į rekomendacijų 112 punktą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje, atsisakytina žodžių „Lietuvos Respublikos“ prieš žodžius „žemės ūkio ministras“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1223(2)ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0 , susilaikė –
09. Komiteto paskirti pranešėjai:
Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1223(2)ES.
XIVP-1223(2)ES. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)