Lyginamas projekto variantas
1 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas Papildyti 144 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti jį taip: „8) Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Šis straipsnis negali būti taikomas nuolatinį darbą dirbantiems ir keleivių pervežimą vykdantiems miestų ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutų vairuotojams.”2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, įsigalioja 2022 m. birželio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė Eugenijus Sabutis
aiškinamasis raštas
pakeitimo rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai: Nuotolinio darbo apmokėjimo reglamentavimas yra būtinas, tačiau taikant įstatymo nuostatas praktikoje neretai pasitaiko atveju, kad įstatymo nuostatomis naudojasi nesąžiningas verslas siekdamas sumažinti savo sumokamų mokesčių dydį ir/ar taip išmokėti įprastais pajamų tarifais neapmokestinamą darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje yra numatomas papildomas kompensacijų mechanizmas už patiriamas sąnaudas dirbant kilnojamo pobūdžio su kelionėmis ar važiavimu susijusias išlaidas. Visgi praktikoje netrūksta atveju, kuomet imituojant su darbu susijusias kompensacijas yra išmokama dalis darbo užmokesčio, pavyzdžiui, miesto ar tarpmiestiniais maršrutais kursuojančių autobusų vairuotojams. Manytina, kad šios įstatymo nuostatos taikymas šalies viduje dirbantiems maršrutinių autobusų vairuotojams, kurie važinėja šalies keliais, dirba viename mieste ir/ar darbo dienos pabaigoje grįžta į savo stotį neatitinka šio kompensacijų mechanizmo prasmės, kadangi minėtais maršrutais važinėjantys vairuotojai nepatiria jokių papildomų išlaidų nei kiti darbuotojai, kurias reikėtų objektyviai kompensuoti. Nepaisant to, šios kompensacijos yra plačiai taikomos privačių pervežimo paslaugas miestų ir tarpmiestiniais maršrutais vykdančių įmonių, kuomet reikšminga atlyginimo dalis vairuotojams yra išmokama kaip kompensacija dėl neva kilnojamo darbo pobūdžio. Tokiu būdu šios įmonės išvengia dalies mokesčių, kuriuos turėtų sumokėti valstybei.
Nemokėdamos dalies mokesčiu, šios įmonės ne tik nesumoka į valstybės biudžetą priklausančių mokesčių, bet ir nesąžiningai įgauna pranašumą prieš skaidriai ir sąžiningai veiklą vykdančias privačias ir valstybines įmones su kuriomis viešųjų pirkimų konkursuose konkuruoja dėl susisiekimo vykdymo miesto ir tarpmiestiniais maršrutais, nes dėl sutaupomų mokesčių dalies gali pasiūlyti geresnes paslaugų kainas. Taikant šį kompensacijų mechanizmą nukenčia ir neskaidriai veikiančiame versle dirbantys autobusų vairuotojai, kadangi nesumokėjus dalies VSD įmokų, mažėja būsimų jų pensijų dydis. Manytina, kad sutikslinus kompensacijos taikymo ribas ir iš taikymo srities eliminavus keleivinio transporto, kuris keleivių pervežimą vykdo šalies viduje (t.y. miestų ir tarpmiestiniais maršrutais), iš šios nuostatos taikymo ribų bus eliminuota ten nepagrįstai atsiradusi darbuotojų grupė, bus suvienodintos tokio tipo pervežimo paslaugas teikiančių įmonių konkurencinės sąlygos bei į valstybės biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių. 2. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu į kompensacijas dėl kilnojamo darbo vietos pobūdžio gali pretenduoti ir miestų bei tarpmiestiniuose maršrutuose keleivių pervežimą vykdantys autobusų vairuotojai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tikimasi, kad pritaikius šią išimtį padidės verslo skaidrumas, bus surenkama daugiau įmokų į valstybės biudžetą, rinkoje vykstanti konkurencija taps sąžiningesnė. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Manytina, kad apribojus galimybes dalį atlyginimų išmokėti kompensacijų pavidalu, šioje rinkoje padidės skaidrumo, verslas konkuruos ne tik paslaugų kaina, bet ir savo teikiamų paslaugų kokybe, todėl tikėtina skaidriai veikiančio verslo galimybės ir augimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „autobusai“ , „viešasis transportas“, „keleivių pervėžimas“, „darbo apmokėjimas“
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė Eugenijus Sabutis
DĖL Lietuvos Respublikos DARBO
2021-12-15 Nr. XIVP-1222 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 8 dalį ir jame nustatyti išimtį, pagal kurią ,,šis straipsnis negalės būti taikomas nuolatinį darbą dirbantiems ir keleivių pervežimą vykdantiems miestų ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutų vairuotojams“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad projektu yra siūloma išimtis iš bendrojo teisinio reguliavimo, kuris nustatytas visiems darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, Konstitucijos saugomas bei ginamas vertybes ir tik tiek, kiek to siekiama (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas teikiamo siūlymo atitiktis asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams. Antra, neaišku, kodėl projektu siūloma išimtis nustatoma tik miestų ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutų vairuotojams, kodėl ji negalėtų būti taikoma kitų panašių profesijų darbuotojams, pvz. kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo kompensacijų už išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, nėra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei gyventojų pajamų mokestis.
DK 144 straipsnio 7 dalis nustato, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas DK 139 straipsnio 4 dalyje. Todėl mokėjimas ne didesnio darbo užmokesčio, o DK 144 straipsnio 8 dalyje numatytų kompensacijų gali neigiamai paveikti ir kitų profesijų darbuotojų padėtį, nes, naudojantis kasmetinėmis atostogomis, į atostoginių skaičiavimą kompensacija yra neįtraukiama, taip pat naudojantis socialinėmis garantijomis (ligos, senatvės pensijos ir kitos išmokos), išmokų dydžiui šių kompensacijų mokėjimas neturi įtakos. Trečia, neaišku, kokiai tiksliai asmenų grupei siūloma nuostata būtų taikoma, kadangi DK neapibrėžia, kokie darbuotojai yra laikomi nuolatinį darbą dirbančiais. Siekiant išvengti netinkamo teisės normos interpretavimo, nuostata tikslintina. Ketvirta, teikiamas papildymas formuluojamas netinkamai. DK 144 straipsnis reglamentuoja ne tik kompensacijų darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, mokėjimą, bet ir mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, kuris keleivių pervežimą vykdantiems miestų ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutų vairuotojams turėtų būti taikomas. Iš projekto aiškinamojo rašto turinio galima suprasti, kad siūlomo pakeitimo tikslas yra išimtinai susijęs su DK 144 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje nustatytos taisyklės netaikymu miestų ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutų vairuotojams, todėl siūlomoje formuluotėje nuoroda turėtų būti pateikiama ne į visą įstatymo straipsnį, o tik į šios dalies nuostatas. 2.
į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio ,,Papildyti“ įrašytinas žodis ,,Pakeisti“;
2) projekto 1 straipsniu dėstant DK 144 straipsnio 8 dalį, jos numeris rašytinas su tašku, be ne su skliausteliu. 3. Atsižvelgiant į tai, kad birželis turi tik 30 dienų, projekto 2 straipsnyje vietoj skaičiaus „31“ įrašytinas skaičius „30“. Be to, po žodžio „įstatymas“ reikėtų atsisakyti kablelio. 4. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reguliavimas galimai sukeltų finansinę ir administracinę naštą darbdaviams, manytina, kad įstatymo projektą reikėtų suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]