Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Už veiklą valdyboje jos nariams, taip pat įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu IR 37 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO,LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų parengimo priežastys: Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, vykdoma valstybės tarnybos pertvarka, kurios tikslas – pertvarkyti valstybės tarnybą, sustiprinant vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinant valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą, modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, diegiant inovacijas valstybės tarnyboje. Parengtas valstybės tarnybos efektyvumo didinimo trumpuoju laikotarpiu priemonių paketas – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), kuriuo siekiama:
1) spręsti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo metu nustatytas (identifikuotas) šio įstatymo taikymo (įgyvendinimo) problemas;
2) palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮĮ projektas) parengtas, nes pastaruoju metu pastebimas valstybės tarnautojų motyvacijos trūkumas būti paskirtais (išrinktais) valstybės ir savivaldybių įmonių kolegialių organų nariais. Tai susiję su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, kai valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) eiti valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių pareigas, galimai ne visada yra tinkamai atlyginama už šią veiklą. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DTĮ projektas) parengtas, siekiant užtikrinti tinkamą VTĮ projekto 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo įgyvendinimą bei lankstesnio Lietuvos diplomatinio atstovavimo užsienyje žmogiškųjų išteklių valdymo. VTĮ projekto tikslas – tobulinti Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nustatytą teisinį reguliavimą. VTĮ projekto uždaviniai:
1Tobulinti įstaigų vadovų karjeros valdymą:
1) supaprastinti įstaigų vadovų atrankos tvarką tais atvejais, kai po konkurso yra tik vienas pretendentas;
2) supaprastinti įstaigų vadovų paskyrimo antrai kadencijai tvarką;
3) sudaryti galimybę kompetentingus įstaigų vadovus išlaikyti valstybės tarnyboje – pasibaigus kadencijai ar pareigybės panaikinimo atvejais siūlyti įstaigų vadovams užimti kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2.
2Nustatyti valstybės tarnautojų išbandymo laikotarpį. 3. Atsisakyti reikalavimo gauti leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. 4. Nustatyti galimybę karjeros valstybės tarnautojus perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. 5. Supaprastinti priemokų skyrimą, atsisakyti pareiginės algos koeficientų apribojimų perkeliant į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ ir VSĮĮ projektų tikslas – skatinti valstybės tarnautojus eiti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir šių organų sudaromų komitetų narių pareigas. VTĮ ir VSĮĮ projektų uždavinys – nustatyti, kad valstybės tarnautojams už veiklą valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialiuose organuose ir jų sudaromuose komitetuose atlygis būtų mokamas iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių lėšų ir tokia pačia tvarka, kaip ir kitiems šių organų ir komitetų nariams. VTĮ ir DPĮ projektų tikslas – palengvinti (užtikrinti objektyviai lankstesnį) Lietuvos diplomatinio atstovavimo užsienyje žmogiškųjų išteklių valdymą. VTĮ ir DPĮ projektų uždavinys – nustatyti, kad užsienio reikalų ministras tvirtina diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos darbuotojų, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai ir su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys, pareigybių skaičių. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
VTĮ ir DPĮ projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM). VSĮĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teisinio reguliavimo apžvalga: 1.
Vyriausybė, vadovaudamasi VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, tvirtindama ministerijų didžiausią leistiną pareigybių skaičių, kartu tvirtina ir Užsienio reikalų ministerijos ir jai pavaldžių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių. Į šį skaičių įskaičiuojamas (patenka) ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, ir su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, pareigybių skaičius. 2. VTĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Galutinį sprendimą dėl nurodytų pretendentų priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas priima į pareigas priimantis asmuo. Pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 67.4 papunkčio nuostatas, kai per vertinimą konkurso komisijoje įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigoms eiti tik vienas pretendentas surenka 6 ar daugiau balų, konkursas laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju pagal nurodytą Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą turi būti skelbiamas naujas konkursas. 3. Pagal VTĮ 14 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.
Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Taigi pagal galiojantį, VTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, antrai 5 metų kadencijai esamas įstaigos vadovas gali būti paskirtas tik konkurso būdu, t. y. nėra galimybės būti paskirtam antrai 5 metų kadencijai be konkurso. 4. VTĮ nenustatytas valstybės tarnautojų išbandymo laikotarpis. Pagal VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus) arba valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. 5. Pastaruoju metu pastebimas valstybės tarnautojų motyvacijos trūkumas būti paskirtais (išrinktais) valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir šių organų sudaromų komitetų nariais.
Tai susiję su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, kai valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) eiti valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir šių organų sudaromų komitetų narių pareigas, galimai ne visada yra tinkamai atlyginama už šią veiklą. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“, 8 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos nariams skiriamas atlygis ir kompensacija už patirtas kelionės išlaidas pervedami į veiklos sutartyje valdybos nario nurodytą banko sąskaitą, o tuo atveju, kai valdybos narys yra valstybės tarnautojas, – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, arba į atitinkamos savivaldybės biudžeto sąskaitą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto. Pagal to paties aprašo 12 punktą, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos nariams, kurie yra valstybės tarnautojai, gali būti mokamos priemokos, vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (pasikeitus straipsnių numeracijai, dabar VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali būti skiriama priemoka už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra aišku, kokio dydžio priemoką gaus (ir ar apskritai gaus) valstybės tarnautojas, skiriamas (išrenkamas) valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo ar šio organo sudaromo komiteto nariu, nors valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo ar šio organo sudaromo komiteto nario pareigas, atsakomybė yra asmeninė ir funkcijos, niekuo nesiskiria nuo kitų kolegialaus organo ar komiteto narių, kurie nėra valstybės tarnautojai. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina, kad valstybės tarnautojams būtų mokamas vienodo dydžio atlyginimas kaip ir kitiems valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai, todėl galimai pažeidžiami lygiateisiškumo bei teisingo apmokėjimo už darbą principai. 6. VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra nustatyta valstybės tarnautojų teisė būti paskirtais (išrinktais) į kolegialių organų sudaromus komitetus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, komitetus privaloma sudaryti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytoms viešojo intereso įmonėms, išskyrus Finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. Viešojo intereso apibrėžimą atitinka tos valstybės valdomos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir (arba) kurios pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą yra priskiriamos didelių įmonių kategorijai. Valdymo koordinavimo centro turimais duomenimis, šiuo metu veikia 15 viešojo intereso valstybės valdomų įmonių, 3 valstybės valdomų įmonių dukterinės bendrovės ir 11 viešojo intereso savivaldybių valdomų įmonių. Pažymėtina, kad, 2021 m. liepos mėnesio duomenimis, valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialiuose organuose 65 šių organų narių pozicijas užėmė 54 valstybės tarnautojai, o, 2020 m. gruodžio mėnesio duomenimis, kolegialių organų sudaromuose komitetuose 7 šių komitetų narių pozicijas užėmė 6 valstybės tarnautojai. Atlygio (skyrimo) komitetą turi suformuoti tik didelių įmonių kategorijai priskiriamos valstybės valdomos bendrovės. Kitus komitetus įmonės gali sudaryti savo nuožiūra pagal poreikį. AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekse kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.
Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos susijusios su kandidatų į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas parinkimu, įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyros valdymo organe vertinimu, priežiūros ir valdymo organų struktūros, dydžio, sudėties, narių įgūdžių, žinių ir veiklos vertinimu, rekomendacijų kolegialiam organui dėl reikiamų pokyčių teikimu bei tęstinumo planavimu. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos yra susijusios su pasiūlymų kolegialiam organui dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams teikimu, pasiūlymų dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams, siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą, teikimu, atlygio politikos bei jos įgyvendinimo reguliaria peržiūra. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą, t. y. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, taip pat Lietuvos banko patvirtintose taisyklėse, reglamentuojančiose audito komitetų veiklą. 7. Pagal VTĮ 18 straipsnį, valstybės tarnautojams leidimas dirbti kitą darbą reikalingas tik tuo atveju, kai norima dirbti pagal darbo sutartį.
Pagal dabartinę VTĮ 18 straipsnio redakciją, jei valstybės tarnautojai dirba kitais pagrindais, o ne pagal darbo sutartį, pvz., verčiasi individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą ar įsigijus individualios veiklos pažymą, verčiasi žemės ūkio veikla (ūkininkavimas įregistravus ūkininko ūkį) arba yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (gauna autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai ir pan.), nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą ar apie tai tiesiogiai informuoti darbdavį. VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas valstybės tarnautojui užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Tačiau ši nuostata neįtvirtina draudimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoti valstybės tarnybos autoritetą, kliudyti asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla. 8. VTĮ nenustato galimybės karjeros valstybės tarnautoją jo rašytiniu sutikimu perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas.
Tokios galimybės nebuvimas neprisideda prie lankstesnio žmogiškųjų išteklių valdymo. 9. VTĮ 27 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento. Pagal VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
10VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) Seimas tvirtina iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga; VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga. VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. 11. VTĮ 30 straipsnis nustato 2 rūšių priemokas – už pavadavimą ir papildomų užduočių atlikimą; priemokų mokėjimas ribojamas 6 mėnesių terminu; priemokų ribos – nuo 10 iki 40 procentų pareiginės algos; tuo pačiu metu negalima mokėti priemokos už pavadavimą ir priemokos už papildomų užduočių atlikimą (t. y. gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų). 12.
12VTĮ 37 straipsnis reglamentuoja atsakomybės už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą teisinius pagrindus. 13. VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Įstaigų vadovams tokia garantija netaikoma, todėl neužtikrinamas jų išlaikymas valstybės tarnyboje. 14. VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija. Taigi, pagal galiojantį VTĮ, pasibaigus įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencijai, šie valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų, neužtikrinant jų išlaikymo valstybės tarnyboje. Toks šių valstybės tarnautojų karjeros valdymas yra nelankstus ir neįvertinantis žmogiškųjų išteklių svarbos (vertės). 15. VTĮ 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje. 16. VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Paskui jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.
Pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1VTĮ 8 straipsnio pakeitimas. Į Vyriausybės tvirtinamą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nebus įskaičiuojamas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius
VTĮ 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į Vyriausybės tvirtinamą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nebūtų įskaičiuojami Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – diplomatinės atstovybės) darbuotojai, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai ir su kuriais pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį sudaromos terminuotos darbo sutartys. Pažymėtina, kad šių darbuotojų pareiginę algą ir socialines garantijas taip pat nustato Diplomatinės tarnybos įstatymas. Be to, šiems diplomatinių atstovybių darbuotojams taikoma ir priimančiosios valstybės teisė, o dažnai šie darbuotojai yra ir priimančiosios valstybės piliečiai. Teisinio reguliavimo pakeitimas sudarytų galimybes objektyviai įvertinti Lietuvos diplomatinio atstovavimo užsienyje žmogiškuosius išteklius, įskaitant ir papildomą poreikį diplomatinio atstovavimo plėtrai, ir padėtų išvengti teisinių ir finansinių rizikų, užtikrinant diplomatinių atstovybių administracinių techninių ir aptarnavimo funkcijų vykdymą.
Dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į Vyriausybės tvirtinamą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nebus įskaičiuojami diplomatinių atstovybių darbuotojai, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai ir su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys, siekiant užtikrinti tinkamą VTĮ 8 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo įgyvendinimą ir išvengti teisės spragos (kai teisiniai santykiai nėra sureguliuoti), Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos darbuotojų, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai ir su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys, pareigybių skaičių tvirtina užsienio reikalų ministras. 2. VTĮ 11 straipsnio pakeitimas. Supaprastinama įstaigų vadovų atrankos tvarka tais atvejais, kai po centralizuoto konkurso atrenkamas tik vienas pretendentas VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Pažymėtina, kad nereti atvejai, kai po centralizuoto konkurso į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas lieka tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą bendrą minimalų įvertinimą (6 ar daugiau balų).
Pažymėtina, kad, pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 67.4 papunkčio nuostatas, kai per vertinimą konkurso komisijoje įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigoms eiti tik vienas pretendentas surenka 6 ar daugiau balų, konkursas laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju pagal nurodytą Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą turi būti skelbiamas naujas konkursas. Valstybės tarnybos departamento prie VRM duomenimis, neįvykusių konkursų į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas (dėl tos priežasties, kad tik vienas pretendentas į vadovaujančias pareigas surinko 6 ir daugiau balų) skaičius nuo 2019 m. buvo toks:
Atsižvelgus į tai, kad naujų konkursų skelbimas ir naujų pretendentų atrinkimas į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas reikalauja papildomų finansinių ir laiko išteklių, o užsitęsę konkursai gali turėti neigiamą įtaką įstaigų arba jų padalinių veiklai be nuolatinio vadovo ar padalinio vadovo, ir į tai, kad, pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, valstybės tarnyboje turi būti užtikrinamas nepertraukiamas ir efektyvus įstaigų funkcionavimas (veikimas), VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas po centralizuoto konkurso yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą bendrą minimalų įvertinimą, įstaigos vadovą, įstaigos vadovo pavaduotoją ir įstaigos padalinio vadovą į pareigas priimančiam asmeniui, o kai į šias pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui Vyriausybės įgaliota įstaiga teikia tik vieną pretendentą. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju į pareigas priimantis asmuo neturėtų galimybės pasirinkti tarp dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų, į pareigas priimančiam asmeniui suteikiama diskrecijos teisė apsispręsti, t. y. priimti galutinį sprendimą dėl vieno pateikto pretendento (ne)priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas.
Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, būtų užtikrinama sklandesnė ir greitesnė pretendentų atranka į vadovaujančias pareigas, taupomas laikas ir finansiniai ištekliai. 3. Dėl VTĮ 14 straipsnio pakeitimo. Nustatoma galimybė įstaigų vadovus antrai 5 metų kadencijai paskirti be konkurso Siekiant valstybės tarnyboje išlaikyti kompetentingus įstaigų vadovus, siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovas, kurio tarnybinė veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta tik labai gerai, į tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai priimamas be konkurso. Įstaigos vadovas, kurio tarnybinė veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta tik gerai arba gerai ir labai gerai, į tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos kompetentingiems įstaigų vadovams ir toliau eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas dar vieną (antrąją) 5 metų kadenciją, užtikrinant jų išlaikymą valstybės tarnyboje ir nepertraukiamą valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą, taip pat neorganizuojant naujų konkursų, kurie reikalauja papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Įstaigų vadovai būtų labiau motyvuojami (skatinami) tinkamai ir efektyviai eiti pareigas pirmos 5 metų kadencijos metu. 4. Dėl VTĮ papildymo 15¹ straipsniu ir 51 straipsnio pakeitimo.
Nustatomas valstybės tarnautojų išbandymo laikotarpis ir atleidimo iš pareigų pagrindas, kai yra nepatenkinami išbandymo rezultatai Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 209.4 papunktyje nustatyta, kad, siekiant didesnio lankstumo specialistų lygmens valdymui, į valstybės tarnybą bus grąžintas bandomasis laikotarpis, todėl VTĮ projekte siūlomas išbandymo laikotarpio instituto teisinis reglamentavimas įgyvendina (realizuoja) Vyriausybės programos konkrečias ir principines nuostatas. Pažymėtina, kad bandomojo laikotarpio įtvirtinimas valstybės tarnyboje nėra naujo instituto ar teisinio reglamentavimo sukūrimas, ir atvirkščiai, atitinka viešajame sektoriuje šiuo metu taikomą praktiką. Bandomasis laikotarpis yra įteisintas ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose, pvz., Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose (Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), profesinėje karo tarnyboje, taip pat priimant asmenis į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio nuostatas. Bandomojo laikotarpio įteisinimas valstybės tarnyboje būtų papildomas įrankis, užtikrinantis, kad valstybės tarnyboje pareigas eitų tik kompetentingi, t. y. reikiamas kompetencijas, patirtį ir įgūdžius turintys asmenys (kitaip ex post (po priėmimo į pareigas) kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimas). Ex ante (prieš priimant į pareigas) asmenų kompetencijų, įgūdžių ir patirties vertinimas būtų atliekamas atrankų ir centralizuotų konkursų organizavimo metu, kurie atliekami šiuo metu.
Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą ar atranką laimėjusiam asmeniui taikyti iki 3 mėnesių išbandymo laikotarpį. Apie sprendimą taikyti išbandymo laikotarpį būtų viešai paskelbiama skelbiant konkursą ar atranką, o konkreti išbandymo laikotarpio trukmė būtų nustatoma konkursą ar atranką laimėjusį asmenį priimant į valstybės tarnautojo pareigas (t. y. jau žinant konkursą laimėjusį asmenį, jo kompetencijas, gebėjimus ir atsižvelgus į tai spręsti dėl išbandymo laikotarpio trukmės). Išbandymo laikotarpiu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, pripažinęs, kad valstybės tarnautojo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, turės teisę atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų iki išbandymo laikotarpio pabaigos, apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atleidimo iš pareigų dienos. Valstybės tarnautojams išliktų teisė jų atleidimą iš pareigų išbandymo laikotarpiu skųsti teismams ir kitiems subjektams, įgaliotiems spręsti tarnybinius ginčus. Siūloma nustatyti, jog valstybės tarnautojas išbandymo laikotarpiu turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turėtų teisę ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo pateikimo dienos. Paskui jis galėtų atšaukti prašymą tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimu.
Kadangi, pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtą įstaigos vadovą galima atleisti iš pareigų praradus į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, VTĮ 15¹straipsnyje nustatoma, kad išbandymo laikotarpis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams nenustatomas. Sistemiškai VTĮ 51 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 19 punktu, nustatančiu, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. 5. Dėl VTĮ 17 straipsnio pakeitimo. Reglamentuojamas valstybės tarnautojų, paskirtų (išrinktų) į valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų narius, darbo apmokėjimas. Sudaroma galimybė įstaigų vadovus ir karjeros valstybės tarnautojus išlaikyti valstybės tarnyboje – pasibaigus kadencijai siūlyti įstaigų vadovams ir karjeros valstybės tarnautojams eiti kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas Siekiant spręsti valstybės tarnautojų, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ar jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ar šių organų sudaromų komitetų nariais, tinkamo apmokėjimo už šią veiklą klausimą, siūloma atitinkamai keisti VTĮ 16 ir 17 straipsnių nuostatas. Pagal siūlomą VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį, valstybės tarnautojai, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ar jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariais, įgytų aiškią teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo ar šio organo sudaromo komiteto nario pareigas.
Už šiame papunktyje nurodytą veiklą atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai leistų užtikrinti lygiateisiškumo principą ir skatinti valstybės tarnautojus eiti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir šių organų sudaromų komitetų narių pareigas, pritraukiant tinkamų kompetencijų asmenis. Kartu pažymėtina, kad, pagal konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad: „Valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto.“ Tačiau nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo: „Konstitucija nesudaro prielaidų visus asmenis, kurie dirba valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba kad jų veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto.
Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir /arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir /arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.“ Taigi oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje nėra teigiama, jog valstybės tarnautojo, paskirto, išrinkto ar deleguoto juridinio asmens kolegialaus organo nariu, veikla kolegialiame juridinio asmens organe laikytina valstybės tarnyba. Atsižvelgus į tai, VTĮ pakeitimais ir siūloma sudaryti teisines prielaidas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariams (valstybės tarnautojams) už pareigų ėjimą šiose valdybose apmokėti iš valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių lėšų, kas neprieštarautų paminėtai konstitucinei doktrinai (nurodytu atveju priemokos nebūtų mokamos). Dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo.
Siekiant užtikrinti visų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, t. y. valstybės ir savivaldybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių atlygio teisinio reguliavimo nuoseklumą, keičiamo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės įmonės skiriasi savo dydžiu, veiklos pobūdžiu, dalis jų yra įtrauktos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Tokios pat skirtingos yra ir valstybės ar savivaldybių valdomos bendrovės. Šiuo metu valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos narių atlygį reguliuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, o valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių kolegialių organų rekomenduojamas atlygis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Keičiamo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės lėšomis atlyginama ne tik už veiklą valdyboje jos nariams, bet ir įstatymų nustatytais atvejais – ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams. Todėl tikslinga suvienodinti ir aiškiai nustatyti tiek valstybės ir savivaldybės įmonių, tiek valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių kolegialių organų ir įstatymų nustatytais atvejais jų iniciatyva sudaromų komitetų nariams mokamo atlygio dydžius pagal tam tikrus kriterijus, pvz., įmonės dydį, svarbą ar kt. Vienodą minėtų įmonių kolegialių organų ir įstatymų nustatytais atvejais jų iniciatyva sudaromų komitetų narių atlygio nustatymo tvarką nustatytų Vyriausybė.
VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte išbraukiami žodžiai „su valstybės ar savivaldybės atstovavimu susijusias“, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86 straipsnyje įtvirtinta, kad visi valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai ir neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi. Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Nei Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, nei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos nė vienam valdymo organo nariui nepaveda vykdyti papildomų funkcijų (pvz., nesuteikia įgaliojimų atstovauti valstybei ar savivaldybei). Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas valdymo organo ir (ar) šio organo sudaromo komiteto narys (įskaitant valstybės tarnautoją) priima sprendimus (balsuoja) kaip fizinis asmuo ir už priimtus sprendimus atsako savo, kaip fizinio asmens, turtu. Todėl valstybės tarnautojo darbas, atliekant įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialaus organo ar šio organo sudaromo komiteto nario pareigas, nelaikytinas atstovavimu valstybei ar savivaldybei, tai yra teisiniu santykiu, kai vienas asmuo, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus.
Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2015 m. paskelbtose Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėse nurodyta, kad valstybės tarnautojai, paskirti (išrinkti) valstybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais, turėtų turėti lygiavertes teisines pareigas (atsakomybę), kaip ir kiti kolegialaus organo nariai, ir neturėtų veikti kaip tam tikros institucijos atstovai. VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte taip pat išbraukiami žodžiai „valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu“, siekiant suderinamumo su kituose teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis. VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinamas teisinis pagrindas (teisė) valstybės tarnautojams būti paskirtiems (išrinktiems) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose ar šių organų sudaromuose komitetuose, tačiau sprendimus dėl paskyrimo priimantys asmenys nustatomi (apibrėžiami) specialiuose teisės aktuose ir taikomi subsidiariai, pvz., vadovaujantis Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.
631, 50 punkto nuostatomis, sprendimą skirti kandidatą kolegialaus organo nariu arba siūlyti už jį balsuoti įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime priima atranką inicijuojantis subjektas (valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė, į kurios dukterinės bendrovės kolegialų organą atliekama atranka). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomo nario pareigas atranką inicijuojantis subjektas ar jo įgaliota perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja vadovų ar personalo paieškos (atrankos) paslaugas iš jas teikiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris ieško kandidatų į kolegialių organų nepriklausomus narius, vertina jų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir teikia kandidatų sąrašus atrankos komisijai.
Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tvarką nustato Vyriausybė.
Apibendrinus siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:
1) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudarytų komitetų nariais, už šią veiklą būtų apmokama iš valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, jos dukterinės bendrovės lėšų, kaip ir kitiems valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai;
2) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariais, už šią veiklą būtų apmokama ta pačia Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip ir kitiems valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariams;
3) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudarytų komitetų nariais, už šią veiklą nebūtų mokamos priemokos pagal VTĮ 30 straipsnio nuostatas;
4) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudarytų komitetų nariais, veiklos kolegialiuose organuose ir komitetuose metu (laikotarpiu) būtų užtikrinamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis;
5) atsisakoma nuostatos, kad valstybės ir savivaldybės įmonės valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, ir papildoma nuostata, kad Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės lėšomis atlyginama įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams;
6) valstybės tarnautojai į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialius organus būtų atrenkami Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.
Apibendrinus siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:
1) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudarytų komitetų nariais, už šią veiklą būtų apmokama iš valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, jos dukterinės bendrovės lėšų, kaip ir kitiems valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai;
2) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariais, už šią veiklą būtų apmokama ta pačia Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip ir kitiems valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariams;
3) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudarytų komitetų nariais, už šią veiklą nebūtų mokamos priemokos pagal VTĮ 30 straipsnio nuostatas;
4) valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudarytų komitetų nariais, veiklos kolegialiuose organuose ir komitetuose metu (laikotarpiu) būtų užtikrinamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis;
5) atsisakoma nuostatos, kad valstybės ir savivaldybės įmonės valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, ir papildoma nuostata, kad Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės lėšomis atlyginama įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams;
6) valstybės tarnautojai į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialius organus būtų atrenkami Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
7) būtų sudarytos teisinės prielaidos vienodam valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų narių darbo apmokėjimui, kas užtikrintų lygiateisiškumo principo realizavimą.
Kadangi, pagal galiojantį VTĮ, pasibaigus įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencijai, šie valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų, neužtikrinant jų išlaikymo valstybės tarnyboje, VTĮ 17 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. Siūlomas teisinis reglamentavimas prisidės prie kompetentingų valstybės tarnautojų išlaikymo valstybės tarnyboje ir didesnės valstybės tarnautojų motyvacijos pasirinkti laiko ribojamas, t. y. su kadencija susijusias, pareigas. Ši nuostata būtų aktuali ir asmenims, kurie, prieš juos paskiriant eiti įstaigos vadovo ar kadencijai priimamo karjeros valstybės tarnautojo (pvz., seniūno) pareigas, neturėjo valstybės tarnautojo statuso (pvz., atėjo iš privataus sektoriaus) ir dėl to negali jo atkurti pagal VTĮ 17 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, kai baigiasi kadencija.
Be to, pagal keičiamo VTĮ 17 straipsnio 5 dalį, kadenciją baigę įstaigų vadovai ir karjeros valstybės tarnautojai į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas galės būti priimami tik Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jiems siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tik jei jie atitiks VTĮ 4 ir 9 straipsniuose nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus. 6. Dėl VTĮ 18 ir 19 straipsnių pakeitimo. Atsisakoma leidimų dirbti kitą darbą išdavimo procedūros. Nustatoma valstybės tarnautojų teisė užsiimti kita veikla. Pagal VTĮ 18 straipsnį, valstybės tarnautojams leidimas dirbti kitą darbą reikalingas tik tuo atveju, kai norima dirbti pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad pagal dabartinę VTĮ 18 straipsnio redakciją, jei valstybės tarnautojai dirba kitais pagrindais, o ne pagal darbo sutartį, pvz., verčiasi individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą ar įsigijus individualios veiklos pažymą, verčiasi žemės ūkio veikla (ūkininkavimas įregistravus ūkininko ūkį) arba yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektais, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą ar apie tai tiesiogiai informuoti darbdavį.
Minėta situacija vertintina kaip ydinga, nes valstybės tarnautojų darbas kitais, nei darbo sutarties, pagrindais, manytina, taip pat gali kelti prielaidų dėl VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių buvimo, t. y., pvz., galimo trukdymo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti savo pareigas, dėl galimo interesų konflikto ir pan. Pažymėtina, kad šiuo metu įstaigos neturi galimybių registrų ar informacinių sistemų pagalba gauti informaciją apie valstybės tarnautojo vykdomą kitą veiklą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad:
Taip pat pabrėžtina, kad valstybės tarnautojas turi teisę laisvai pasirinkti, ar dirbti valstybės tarnyboje ir laikytis nustatytų kito darbo ar kitos veiklos ribojimų, ar atsisakyti to kito darbo ar veiklos. VTĮ 18 straipsnyje siūloma panaikinti reikalavimą gauti leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Panaikinus šį reikalavimą, valstybės tarnautojai galės be jokio išankstinio įstaigos vadovo sprendimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, įstaigoms nereikės sudarinėti specialių komisijų, kurios šiuo metu nagrinėja prašymus išduoti leidimus dirbti kitą darbą, taigi sumažės administracinė našta. Tačiau pagal nurodytą konstitucinę doktriną, net ir panaikinus reikalavimą gauti leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, įstaigoms išliks pareiga užtikrinti, kad valstybės tarnautojo dirbamas darbas ar kita veikla nesukeltų interesų konflikto, nediskredituotų valstybės tarnybos autoriteto, įstaigos reputacijos, netrukdytų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, kad tai nebūtų darbas ar veikla organizacijose, kurių atžvilgiu jis turi valdingus įgaliojimus, priima sprendimus ar kurių atžvilgiu vykdo kontrolę (priežiūrą). Atsisakant leidimo dirbti kitą darbą instituto svarbu, kad būtų sukurtos prielaidos darbdaviui žinoti, kokia veikla užsiima ar kokį darbą dirba valstybės tarnautojai ir valdyti su tuo susijusias galimas korupcines (ir ne tik) rizikas. Informavimas apie visus darbo santykius (darbovietes) yra aiškiai nustatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir realizuotas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) informacinėje sistemoje.
Siūloma nustatyti, kad kai, patikrinus valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje pateiktus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo paprašo valstybės tarnautoją pateikti informaciją apie kito darbo pobūdį, įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje valstybės tarnautojas dirba kitą darbą, vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pažymą apie valstybės tarnautojo atliekamas funkcijas, kito darbo laiko pradžią ir pabaigą. Tokiu būdu valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui būtų sudaromos sąlygos įvertinti (prižiūrėti), ar nėra VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti (t. y. šiuos duomenis privaloma nurodyti tik tais atvejais, kai tai kelia ar gali kelti interesų konfliktą):
1) dėl to, kad jis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis;
2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius;
3) dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų. Iš pateikto reglamentavimo matyti, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintos imperatyvios ir aiškios pareigos deklaracijoje pateikti duomenis apie kitos veiklos vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti tokį mechanizmą, kad jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis per VTĮ nustatytą terminą į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką. Tokiu būdu būtų garantuota darbdavio teisė žinoti apie valstybės tarnautojo vykdomą kitą veiklą, kuri gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais (sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir kt.).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, siekiant mažinti administracinę naštą įstaigoms, įgyvendinti konstitucinės doktrinos nuostatas ir užtikrinti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, VTĮ projekte siūloma:
1) atsisakyti reikalavimo gauti leidimą dirbti kitą darbą, t. y. atsisakoma „leidiminės“ tvarkos ir su ja susijusios administracinės naštos – sudarinėti specialias komisijas, kurios nagrinėtų prašymus leisti dirbti kitą darbą;
2) nustatyti, kad jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką (nustatoma pranešimo (deklaravimo) tvarka);
3) galiojančio VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui draudžiama dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia ne tik interesų konfliktą, bet ir sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla;
4) nustatyti, kad, jeigu nustatomos VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą įpareigoti valstybės tarnautoją pašalinti VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes, o, šio sprendimo neįvykdžius, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės už galimą dalyvavimą su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui draudžiama dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia ne tik interesų konfliktą, bet ir sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla;
4) nustatyti, kad, jeigu nustatomos VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą įpareigoti valstybės tarnautoją pašalinti VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes, o, šio sprendimo neįvykdžius, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės už galimą dalyvavimą su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 7. Dėl VTĮ 21, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo.
Sudaroma galimybė karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, užtikrinamos perkeltų karjeros valstybės tarnautojų eitos pareigos ir iki perkėlimo turėta pareiginė alga Siūloma papildyti VTĮ 21 straipsnį 6¹dalimi ir joje nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas, ir jei jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pažymėtina, kad praktikoje yra poreikis turėti galimybę karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir yra atvejų, kai pareigas einantys karjeros valstybės tarnautojai skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
Šis pakeitimas leistų paprasčiau valdyti žmogiškuosius išteklius valstybės tarnyboje, t. y. karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas procedūros būtų paprastesnės – nereikėtų karjeros valstybės tarnautojo atleisti iš einamų pareigų ir priimti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas, o, pasibaigus karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas terminui, karjeros valstybės tarnautojas būtų grąžinamas į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurios, pagal keičiamo VTĮ 49 straipsnio 5 dalį, būtų garantuojamos, taigi nereikėtų atkurti karjeros valstybės tarnautojo statuso pagal VTĮ 17 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, taip pat perkėlimo atveju nenutrūktų tarnybos Lietuvos valstybei stažas, tarnybos Lietuvos valstybei stažas atostogoms gauti. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, keičiamo VTĮ 29 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti 8 punktu, kuris nustatytų, kad karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikotarpis – nustatomas ne mažesnis negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, sistemiškai keičiama ir VTĮ 51 straipsnio 3 dalis, numatant, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, išskyrus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į VTĮ 21 straipsnio 6¹ dalyje nurodytas eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 8. Dėl VTĮ 27 straipsnio pakeitimo. Tobulinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo Šiuo metu VTĮ 27 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.
Keičiamo VTĮ 27 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau nei 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento. Taigi šiuo pakeitimu siekiama padidinti valstybės tarnautojų motyvaciją siekti geresnių rezultatų ir suteikti įstaigų vadovams daugiau diskrecijos (įgaliojimų) nustatyti valstybės tarnautojų darbo užmokestį, atsisakant ribojimų. Kartu VTĮ 27 straipsnio 8 dalies 1 punktas papildomas nuostata, kad jeigu iki pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento trūksta mažiau kaip vieno pareiginės algos koeficiento, valstybės tarnautojui nustatomas tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas.
Ši pataisa siūloma, nes praktikoje gali atsirasti situacijų, kai, padidinus pareiginę algą ne mažiau nei vienu pareiginės algos koeficientu, bus viršytas tai pareigybei nustatytas didžiausias (maksimalus) pareiginės algos koeficientas (pvz., iki didžiausio (maksimalaus) pareiginės algos koeficiento, trūksta 0,6 pareiginės algos koeficiento, tokiu atveju būtų taikomas ne vienas, o trūkstamas 0,6 pareiginės algos koeficientas). Analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.
Siekiant suteikti įstaigų vadovams daugiau diskrecijos (įgaliojimų) nustatyti valstybės tarnautojų ne tik didesnį, bet ir mažesnį darbo užmokestį, keičiamo VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte taip pat siūloma nustatyti, kad, įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas. Siekiant nuoseklios teisėkūros, analogiškas teisinis reguliavimas siūlomas ir keičiamo VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte, reglamentuojančiame pareiginės algos nustatymą, kai perkeliama į žemesnes pareigas kitais teisiniais pagrindais (ne po tarnybinės veiklos vertinimo). 9. Dėl VTĮ 29 straipsnio pakeitimo. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų apribojimų perkeliant į kitas valstybės tarnautojų pareigas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinį dydį Seimas tvirtina iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Keičiamo VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, iki kada Seimas privalo patvirtinti kitų metų bazinį dydį.
Šiuo pakeitimu VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatos sistemiškai suderintos su kitų įstatymų projektų nuostatomis, kuriose irgi daromas analogiškas pakeitimas (pvz., Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X01771 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-961 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1012 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-964 4 straipsnis). Šiuo metu VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Keičiamo VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad, perkeliant ar laikinai perkeliant į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas, taikomas ne mažiau nei 1 didesnis pareiginės algos koeficientas, t. y. atsisakoma pareiginės algos koeficientų apribojimų, nustatant valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę esant poreikiui ir atsižvelgus į turimus asignavimus taikyti ir didesnį pareiginės algos koeficientą. Šiuo pakeitimu siekiama didesnio lankstumo valdant žmogiškuosius išteklius, taip pat į aukštesnes pareigas pritraukti kompetentingus valstybės tarnautojus, juos finansiškai labiau motyvuojant.
Analogiškai ir VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatoma galimybė perkeliant iš nevadovaujančių (valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų) į vadovaujančias (valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas) lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas nustatyti jo iki perkėlimo turėtą pareiginę algą, taikant ne mažiau nei 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad į tą pačią pareigybių grupę patenkančios pareigybės (ir vadovaujančios, ir nevadovaujančios) skiriasi atsakomybės laipsniu ir vykdomų funkcijų apimtimi, todėl, siekiant į atitinkamas pareigybes pritraukti kompetentingų valstybės tarnautojų, siūloma nustatyti galimybę taikyti finansinę (motyvuojančią) paskatą – ne mažiau nei 1 didesnį pareiginės algos koeficientą. Tokiu būdu pareiginės algos koeficientas būtų didinamas tuo atveju, kai, pvz., patarėjui siūloma tarnybinio kaitumo būdu pereiti į lygiavertes skyriaus, esančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pareigas. Pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas atkuriant valstybės tarnautojo statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma valstybės tarnautojo turėta pareiginė alga. Keičiamo VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti galimybę atkuriant valstybės tarnautojo statusą į lygiavertes pareigas, nustatyti ne mažesnį negu jam iki atleidimo iš pareigų nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.
Šis siūlymas grindžiamas tuo, jog neretai nuo asmens atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų iki karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo praeina nemažas laiko tarpas, per kurį, atsižvelgus į pakitusius infliacijos ir kitus finansinius (ekonominius) rodiklius, asmens turėta pareiginė alga tampa santykinai nedidelė. Toks reguliavimas neįpareigoja didinti pareiginės algos koeficiento, t. y. įstaiga dėl ribotų finansinių galimybių gali taikyti ir nulinį („0“) koeficientą, tačiau sudaro teisines prielaidas nustatyti ir didesnį. Siekiant nuoseklumo, keičiamo VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 4 punkto pakeitimai suderinami su keičiamo VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punkto pakeitimais. 10. Dėl VTĮ 30 straipsnio pakeitimo. Supaprastinamas priemokų skyrimas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti priemokų mokėjimo maksimalaus termino (6 mėnesių), nes praktikoje susiduriama su situacija, kai dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo kito valstybės tarnautojo pavadavimo funkcijas ar papildomas užduotis, dėl kurių padidėja įprastas darbo krūvis, tenka atlikti ilgesnį negu 6 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgus į tai, VTĮ projekte siūloma priemokas mokėti tol, kol tęsiasi (egzistuoja) priemokos skyrimo faktiniai pagrindai (pvz., pavaduojamas kitas valstybės tarnautojas, kurio pareigybė konkurso ar atrankos būdu vis dar neužimta, dėl papildomų užduočių atlikimo viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos).
Toks pakeitimas atitiktų konstitucinę doktriną, pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, „jog pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai“. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibendrinime nurodė, kad „esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas (2005 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-831/2005, Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006, 301–303 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad priemokų mokėjimo terminas įstatymuose nėra nustatytas ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, žvalgybos pareigūnams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, Valstybės kontrolės pareigūnams), diplomatams priemokos gali būti mokamos vienus metus, o prokurorams mokamų priemokų mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad valstybės tarnyboje nustatytas griežčiausias teisinio reguliavimo režimas reglamentuojant priemokų mokėjimo laiką, nors tam objektyvių priežasčių nėra. Priemokų mokėjimo ribojimas 6 mėnesių terminu neleidžia užtikrinti teisingo valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tais atvejais, kai faktiniai priemokų skyrimo pagrindai tęsiasi (egzistuoja) ilgiau nei 6 mėnesius. VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „valstybės tarnautojui gali būti skiriamos šios priemokos <...>“, sudaro neapibrėžtumą bei galimybę tokią nuostatą taikyti skirtingai. Kadangi aptariamos normos formuluotė neįtvirtina pareigos mokėti priemoką, esant VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytoms sąlygoms, tokia priemoka valstybės tarnautojui gali būti mokama, bet gali būti ir nemokama. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir teisingo darbo apmokėjimo, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatoma pareiga mokėti priemokas už pavadavimą bei papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, t. y. atsisakoma žodžių „gali būti“. Tokiu būdu siūlomas teisinis reguliavimas būtų analogiškas, kuris, pvz., nustatytas Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog esant atitinkamiems pagrindams priemokos mokamos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams.
Atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma patikslinti nuostatą, kad priemoka už pavadavimą gali būti skirta ne tik pavaduojant valstybės tarnautoją, bet ir darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, ar profesinės karo tarnybos karį. Pagal VTĮ 30 straipsnį valstybės tarnautojui 6 mėnesius gali būti skiriama viena iš šių priemokų – už pavadavimą arba už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą. Pažymėtina, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neapima tų atvejų, kai valstybės tarnautojas vykdo ir pavadavimo funkcijas, ir atlieka papildomas užduotis. Siekiant lankstesnio teisinio reguliavimo apmokant valstybės tarnautojams už papildomą darbą, keičiamo VTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyje siūloma nustatyti galimybę tuo pačiu metu mokėti abi priemokas, t. y. tiek už pavadavimą, tiek už papildomų užduočių atlikimą, nustatant, kad šių kartu mokamų priemokų suma negali viršyti 40 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos. 11. Dėl VTĮ 47 straipsnio pakeitimo. Tikslinamos nuostatos, susijusios su tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu VTĮ 47 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, kad į tarnybos stažą Lietuvos valstybei būtų įskaitomas ir laikas einant Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno pareigas, taip pat valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų ir kitų Valstybės kontrolės darbuotojų pareigas (kaip ir einant kitų statutinių valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ar kitas pareigas).
Kadangi pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos VTĮ nuostatas, valstybės tarnautojai negali vykdyti ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų, keičiamo VTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatoma išimtis, kad į valstybės tarnybos stažą neįskaitomas Valstybės kontrolės darbuotojų, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. vykdė ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, tarnybos laikas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2901 buvo pakeistas Vadovybės apsaugos tarnybos statusas – iš įstaigos prie VRM 2020 m. liepos 1 d. Vadovybės apsaugos tarnyba tapo Vyriausybės įstaiga. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, VTĮ 47 straipsnyje atliekami kiti redakcinio ir techninio pobūdžio pakeitimai. 12. Dėl VTĮ 49 straipsnio pakeitimo. Įstaigų vadovams, kurių pareigybė naikinama, nustatoma galimybė juos perkelti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje siekiant lygiateisiškumo siūloma nustatyti, kad, naikinant ne tik karjeros valstybės tarnautojo, bet ir įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigybę, įstaigos vadovas jo rašytiniu sutikimu būtų paskiriamas į lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo, o jei tokių nėra – į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Pagal galiojantį VTĮ, reorganizuojant ar likviduojant valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, nėra teisinio pagrindo jų vadovus perkelti į kitas valstybės tarnautojų pareigas. Tokiu atveju naikinama įstaigos vadovo pareigybė, nepasiūlant jam eiti kitų lygiaverčių ar žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Susiklosto situacija, kai aukštą kvalifikaciją ir reikiamas kompetencijas turintys valstybės tarnautojai (įstaigų vadovai) tampa mažiausiai socialiai apsaugoti. Iš pareigų atleisti įstaigų vadovai į valstybės tarnybą sugrįžti gali tik laimėję konkursus ar atrankas. Tokia valstybės politika nedidina įstaigų vadovų motyvacijos ir pasitikėjimo valstybe. 13. Dėl VTĮ 51 straipsnio pakeitimo. Ilginamas įspėjimo apie atsistatydinimą terminas, suderinant jį su analogišku terminu, nustatytu Darbo kodekse VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje siūloma iš 14 kalendorinių dienų į 20 kalendorinių dienų keisti įspėjimo apie atsistatydinimą terminą ir tokiu būdu šį terminą suvienodinti su analogišku Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies terminu. Tačiau papildomai siūloma įtvirtinti, kad minėtas įspėjimo terminas netaikomas, kai į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Šie teisės aktų pakeitimai sudarys prielaidas efektyvesniam ir rezultatyvesniam valstybės tarnybos veikimui ir prisidės prie sklandesnio valstybės tarnybos reformos ilgalaikių tikslų įgyvendinimo, tačiau siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos skelbiamų konkursų (atrankų) skaičiaus dinamikai (pokyčiui)
Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, atliktas įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas (rizikos grėsmių nenustatyta). 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatomas teisinis reguliavimas paveiks valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių finansus, nes jos turės mokėti atlygį ir tiems kolegialių organų ir šių organų sudaromų komitetų nariams, kurie yra valstybės tarnautojai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Teikiami pasiūlymai koreliuoja su 2021–2030 m. plėtros programos valdytojo VRM viešojo valdymo plėtros programa. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra apibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus VTĮ ir DTĮ projektus:
Vyriausybė iki 2022m. sausio 31 d. pakeis:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (rengėja – VRM);
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“ (rengėja – VRM). Vidaus reikalų ministras pripažins netekusiu galios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 1V-985 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Užsienio reikalų ministras nustatys diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiosios misijų darbuotojų, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai ir su kuriais sudaromos terminuotos darbo sutartys, pareigybių skaičių. Priėmus VSĮĮ projektą, Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos Vyriausybės nutarimus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (projekto rengėja – EIM);
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“ (projekto rengėja – EIM);
3„Dėl Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų ir jų sudaromų komitetų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimo“ (naujas teisės aktas, projekto rengėja – EIM). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. Įstatymų projektuose nėra imperatyvių nuostatų, kurių įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais nenumatoma sutaupyti lėšų. 14.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2020-12-13 Nr. XIVP-1217 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 17 dalį ir nustatyti, kad „Už veiklą valdyboje jos nariams, taip pat įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme komitetas nėra įtvirtintas ir reguliuojamas, todėl įstatymo projekte reikėtų teikti ir normas, kurios apibrėžtų komiteto, jo sudarymo, vykdomų funkcijų ir kitus teisinius santykius, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus. 2. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad „Už veiklą valdyboje jos nariams, taip pat įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šios dalies formuluotė „taip pat įstatymų nustatytais atvejais“ suponuoja išvadą, kad šioje dalyje numatytas atlygis komiteto nariams būtų mokamas ne visiems komiteto nariams, o tik tiems, kuriems toks mokėjimas nustatytas kituose įstatymuose. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamų įstatymų nuostatas, toks atlygis būtų nustatytas tik valstybės tarnautojams. Be to, tokia nuostata tarpusavyje nedera su aptariamos dalies nuostata, pagal kurią komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos dėl valdybos ar komiteto veikloje dalyvaujančių asmenų atlygio, siūlomu teisiniu reguliavimu nėra išspręstos, todėl siūlytina aiškiai sureguliuoti valdybos narių ir komiteto narių atlygio nustatymo, jo dydžio ir kitas su tuo susijusias nuostatas, nes pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą Vyriausybė nustatytų tik mokėjimo tvarką. 4. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje siūlytina atsisakyti žodžio „iniciatyva“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2021-12-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Vidaus reikalų ministerijos vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė ir Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos grupės patarėjas Dainius Cicėnas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-131 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 17 dalį ir nustatyti, kad „Už veiklą valdyboje jos nariams, taip pat įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme komitetas nėra įtvirtintas ir reguliuojamas, todėl įstatymo projekte reikėtų teikti ir normas, kurios apibrėžtų komiteto, jo sudarymo, vykdomų funkcijų ir kitus teisinius santykius, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas būtų nenuoseklus. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad „Už veiklą valdyboje jos nariams, taip pat įstatymų nustatytais atvejais ir valdybos iniciatyva sudaromų komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šios dalies formuluotė „taip pat įstatymų nustatytais atvejais“ suponuoja išvadą, kad šioje dalyje numatytas atlygis komiteto nariams būtų mokamas ne visiems komiteto nariams, o tik tiems, kuriems toks mokėjimas nustatytas kituose įstatymuose. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamų įstatymų nuostatas, toks atlygis būtų nustatytas tik valstybės tarnautojams. Be to, tokia nuostata tarpusavyje nedera su aptariamos dalies nuostata, pagal kurią komitetų nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-131 3.
Įvertinus keičiamo įstatymo galiojančias normas ir įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos dėl valdybos ar komiteto veikloje dalyvaujančių asmenų atlygio, siūlomu teisiniu reguliavimu nėra išspręstos, todėl siūlytina aiškiai sureguliuoti valdybos narių ir komiteto narių atlygio nustatymo, jo dydžio ir kitas su tuo susijusias nuostatas, nes pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą Vyriausybė nustatytų tik mokėjimo tvarką. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlytina atsisakyti žodžio „iniciatyva“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta
į Teisės departamento pastabas dėl siūlomo reguliavimo nenuoseklumo ir neaiškumo, įvertinus tai, kad esminiai apmokėjimo už darbą dydį lemiantys kriterijai turi būti nustatyti įstatymu, įstatymo projektą Nr. XIVP-1217 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas