Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti
mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos. 2. Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos. 3. Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekimų vertinimas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai pritaikomas. 4. Neformaliojo švietimo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 4. 5.
savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas pasiekimų patikrinimus (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos, pilietinės brandos, gamtos mokslų brandos egzaminus) kitus egzaminus, įskaitas, baigiamuosius darbus, metinių įvertinimų vidurkius, neformalaus švietimo ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų). 5. 6. Profesinio mokymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimai vertinami Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. 6. 7. Aukštųjų mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas. Asmens baigta neformaliojo švietimo programa, įskaitant formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas, įrašoma brandos atestate nurodant veiklą ir neformalųjį ar formalųjį švietimą papildančią ugdymo programą teikiančią įstaigą. “
įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Eugenijus Jovaiša Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (2022-03-29 atsiėmė parašą) Raimundas Lopata Laima Nagienė Aušrinė Norkienė Saulius Skvernelis Vilija Targamadzė
Projekto Nr. XIVP-1214(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas. Asmens baigta formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa įrašoma brandos atestate, jei ji atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus, nurodant programos sritį ir
(ar) kryptį (pakraipą) ir programą vykdančią įstaigą. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir sporto ministras iki 2026 2025 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projekto rengimą paskatino siekis visapusiškai įvertinti bendrojo ugdymo mokyklos absolvento brandą laikant, kad brandos vertinimas apima visą bendrojo ugdymo eigą – formalųjį ir neformalųjį švietimą. Pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėjanti neformaliojo švietimo programų plėtra ugdytinių kompetencijų lauką išplečia kur kas plačiau, nei esant tik formaliajam švietimui. Tačiau iki šiol brandos vertinime yra neatsižvelgiama į neformaliame švietime įgytas kompetencijas ugdantis meno, sporto, karo ir kitose mokyklose, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, būnant savanoriu ir panašiai. Duomenis apie reikšmingiausius mokinio formalius, formalųjį švietimą papildančius ir neformalios veiklos rezultatus būtų tikslinga pradėti kaupti nuo pradinio ugdymo pakopos ir atspindėti brandos atestate: jo priede turėtų būti išrašytos pagrindinės formalųjį švietimą papildančios veiklos ir mokyklos. Tokiu būdu kito ugdymo (-osi) etapo vertintojai turėtų išsamų vaizdą apie absolvento polinkius ir pasiekimus. Remiantis Jungtinių Tautų rengiamu Švietimo indeksu (angl. Education Index) bei Europos Komisijos duomenų bazėje Eurydice pateikta medžiaga, Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, norint įgyti vidurinį išsilavinimą, reikia laikyti tam tikrus egzaminus (https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=33540). Kitose šalyse, kurios švietimo pasiekimų eilėje dažniausiai užima aukštesnes vietas nei Lietuva, vidurinio išsilavinimo vertinimas yra kompleksinis – jis sudarytas iš kelių dalių.
Pavyzdžiui, Danijoje vidurinio išsilavinimo pažymėjime paprastai įrašomi metiniai pažymiai, egzaminų pažymiai, specializuotų projektų ar baigiamųjų rašto darbų pažymiai, egzaminų pažymių vidurkis bei visų pažymių (metinių ir egzaminų) vidurkis. 2019 metų Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuojama, kad mokyklose dominuoja kiekybiniu vertinimu grįstos praktikos, trūksta į mokymąsi orientuoto formuojamojo vertinimo, nepakankamai stebima mokymosi pažanga (National Audit Office, 2020. Do the changes in education determine pupils’ better learning achievements? 14 September Report, National Audit Office, Vilnius), neužtikrinamas mokinių pasiekimų vertinimo patikimumas ir palyginamumas, o LAMA BPO duomenys jau kelerius metus rodo, kad mokytojų rašomų metinių įvertinimų ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimai tarpusavyje nekoreliuoja (https://bakalauras.lamabpo.lt/2020-m-stojanciuju-skaicius-ir-ju-pasirengimas/). EBPO ekspertų, analizavusių Lietuvos švietimo sistemą, rekomendacijose pažymima, kad Lietuvoje būtina diegti mokyklos vidinio vertinimo sistemą, kuri užtikrintų mokytojų rašomų pažymių palyginamumą tarp skirtingų mokyklų, prisidėtų prie patikimo mokinių pasiekimų vertinimo (https://www.oecd.org/publications/education-in-lithuania-9789264281486-en.htm). Europos Komisija taip pat parengė rekomendacijas Lietuvai dėl pasiekimų vertinimo kaitos, kur akcentuojama formuojamojo vertinimo diegimo Lietuvoje būtinybė, kaip sąlyga siekti geresnių mokinių pasiekimų (https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/mokiniu-pasiekimu-vertinimas; https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/%C5%A0PP%20pagrindimas%20(projektas%202021-05-24_red).pdf).
Naujoji brandos įvertinimo sistema sudaromas iš keturių dalių: 1) egzaminai; 2) mokymosi dalykų metinis vidurkis; 3) baigiamasis darbas; 4) neformalaus švietimo pasiekimai (https://lvzs.lt/images/SV/PDF/Brandos_ivertinimas1.pdf?type=file). Ugdytinio brandos aukščiausias balas yra 100. Laikoma, kad ugdytinis yra pasiekęs brandą, jei jis surenka ne mažiau nei 60 balų. Taip jis įgyja teisę gauti brandos atestatą, kuris suteikia teisę tęsti mokslus aukštojoje mokykloje. Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivį (-ę) ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją, tęsiant mokslus kolegijose ar universitetuose. Naujoji sistema prisidėtų prie brandos vertinimo visapusiškumo. Naująją brandos vertinimo sistemą reikėtų įvesti ne anksčiau nei
pokyčiams: pavyzdžiui, 2022 metų aštuntokai žinos, kad kiekvienų metų vidurkiai
ir studijų įstatymo 59 straipsnio įsigaliojimą, kuriuo būtų nustatyta, jog sprendimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas priima pačios aukštosios mokyklos kaip tai yra daugybėje Europos ir pasaulio valstybių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Raimundas Lopata, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu projekte aptarti teisiniai santykiai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme. Įstatymo 38 straipsnis numato, kad bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka bei, kad švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus, taip paliekant nuošalyje neformaliojo švietimo programas ir šiose programose besimokančius mokinius. Įstatymo 39 str. 5 d. aptariama, kad asmenims kurie yra baigę neformaliojo švietimo programas, išskyrus formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas, gali būti išduotas pažymėjimas. Taip pat, pažymima, jog formalųjį švietimą papildančią ugdymo programą baigusiems asmenims išduodamas pažymėjimas, tačiau taip formaliame brandos vertinime lieka neįvertintos neformalųjį bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose dalyvaujančio asmens pastangos bei įgyti įgūdžiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 ir 39 straipsnius. Įstatymo 38 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi, nustatant, kad neformaliojo švietimo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas būtų reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, atsiras daugiau aiškumo vertinant neformaliojo švietimo programose dalyvaujančius asmenis, o dalyvaujant neformaliojo švietimo veikloje pasiekti rezultatai bus panaudojami stojant į aukštąsias mokyklas.
Įstatymo 38 straipsnio 5 dalies pakeitimu, siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuotų ne tik mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas, bet ir neformaliojo švietimo programų pasiekimų patikrinimus, bei siūloma įtraukti papildomus būdus bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programų dalyvių pasiekimams įvertinti. Pakeitimai padės užtikrinti, kad besimokančių asmenų vertinimas būtų sudaromas iš keturių dalių: egzaminų, įvertinimų vidurkių, baigiamųjų darbų ir neformalaus švietimo proceso metu įgytų kompetencijų. Įstatymo 39 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti nuostata, kad asmens baigta neformaliojo švietimo programa, įskaitant formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas, būtų įrašoma brandos atestate nurodant veiklą ir neformalųjį ar formalųjį švietimą papildančią ugdymo programą teikiančią mokyklą. Tai padėtų geriau įvertinti asmenų stojančių į aukštąsias mokyklas pasirengimą ir turimas kompetencijas. 5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą reikės pakeisti galiojančius ar pripažinti netekusiais galios įstatymus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtam įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų poreikis nenumatomas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „neformalusis švietimas“, „ įvertinimų vidurkis“ ir „neformaliojo švietimo programa“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Eugenijus Jovaiša
NR. I-1489
2021-12-14 Nr. XIVP-1214 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio pavadinimas. 2. Visame projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnyje turi būti patikslinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei jai vadovaujančio švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybės pavadinimai. 3. Derinant projekto terminiją ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Neformaliojo švietimo programose dalyvaujančių“ įrašytini žodžiai
„pagal neformaliojo švietimo programas besimokančių“. Atitinkamai tikslintina
ir šio straipsnio 6 dalies redakcija. 4. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje yra siūloma išvardinti baigtinį sąrašą dalykų, kurių brandos egzaminus, baigiamuosius darbus, metinių įvertinimų vidurkių nustatymą organizuoja įgaliotos institucijos, ir kas tokiu atveju bus atsakingas už kitų dalykų brandos egzaminų, baigiamųjų darbų, metinių įvertinimų vidurkių nustatymo organizavimą. Be to, šioje dalyje po žodžių „gamtos mokslų brandos egzaminus“ brauktinas perteklinis skliaustas. 5. Projekto
pasiekimų vertinimo būdų – metinių įvertinimų vidurkis, savo esme labiau galėtų būti laikomas šių pasiekimų rezultatų ar nustatyto pasiekimo lygio įforminimu, o ne paties pasiekimo vertinimo būdu. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad pasiekimo vertinimo būdas – metinis apibendrinamasis dalyko (dalykų) pasiekimų įvertinimas. 6.
į Neformaliojo švietimo programų registro duomenis, galbūt tikslingiau ir aiškiau būtų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „programos sritį ir (ar) kryptį (pakraipą)“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „teikiančią“ įrašytinas žodis „vykdančią“. 7. Projekto
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 8. Atsižvelgiant į keičiamo
įstatymo 56 straipsnyje nurodytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją švietimo srityje, o taip pat į tai, kad projektu yra siūloma įteisinti naują neformalaus švietimo pasiekimų patikrinimą bei jo įteisinimą, dėl šio projekto siūlome gauti Vyriausybės nuomonę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, e. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
nr. xivp-1214 2024-04-24
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Dainių Kreivį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio dėstomojoje dalyje turi būti dėstomas ir keičiamo įstatymo 38 straipsnio pavadinimas. Nepritarti Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnyje turi būti patikslinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei jai vadovaujančio švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybės pavadinimai. Nepritarti Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-141 3.
Derinant projekto terminiją ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Neformaliojo švietimo programose dalyvaujančių“ įrašytini žodžiai „pagal neformaliojo švietimo programas besimokančių“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalies redakcija. Nepritarti Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
4Nėra aišku,
kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje yra siūloma išvardinti baigtinį sąrašą dalykų, kurių brandos egzaminus, baigiamuosius darbus, metinių įvertinimų vidurkių nustatymą organizuoja įgaliotos institucijos, ir kas tokiu atveju bus atsakingas už kitų dalykų brandos egzaminų, baigiamųjų darbų, metinių įvertinimų vidurkių nustatymo organizavimą. Be to, šioje dalyje po žodžių „gamtos mokslų brandos egzaminus“ brauktinas perteklinis skliaustas. Nepritarti Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nurodytas vienas iš pasiekimų vertinimo būdų – metinių įvertinimų vidurkis, savo esme labiau galėtų būti laikomas šių pasiekimų rezultatų ar nustatyto pasiekimo lygio įforminimu, o ne paties pasiekimo vertinimo būdu. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad pasiekimo vertinimo būdas – metinis apibendrinamasis dalyko
(dalykų) pasiekimų įvertinimas. Nepritarti Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-142 6.
Atsižvelgiant į Neformaliojo švietimo programų registro duomenis, galbūt tikslingiau ir aiškiau būtų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „programos sritį ir (ar) kryptį (pakraipą)“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „teikiančią“ įrašytinas žodis „vykdančią“. Pritarti iš dalies Siūloma nustatyti, kad brandos atestate būtų nurodoma tik asmens baigta formalųjį švietimą papildanti ugdymo programa ir informacija apie ją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas. Asmens baigta formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa įrašoma brandos atestate, jeigu ji atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus, nurodant programos sritį ir (ar) kryptį (pakraipą) ir programą vykdančią įstaigą.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai ir skaičius
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į keičiamo įstatymo 56 straipsnyje nurodytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją švietimo srityje, o taip pat į tai, kad projektu yra siūloma įteisinti naują neformalaus švietimo pasiekimų patikrinimą bei jo įteisinimą, dėl šio projekto siūlome gauti Vyriausybės nuomonę. Pritarti 2023-10-25 gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 818. 9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-12-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1214 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 8181 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1214 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslams – visapusiškai įvertinti bendrojo ugdymo mokyklos absolvento brandą laikant, kad brandos vertinimas apima formalųjį ir neformalųjį švietimą, skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, tačiau siūlyti Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių:
naujoji brandos įvertinimo sistema sudaroma iš keturių dalių: 1) egzaminai;
2) mokymosi dalykų metinis vidurkis; 3) baigiamasis darbas; 4) neformaliojo švietimo pasiekimai, yra perteklinis, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymą Nr. XIV-1726 ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1729, kuriuose įtvirtinti su švietimo bendruomene išdiskutuoti sisteminiai ir ilgalaikiai sprendimai dėl vidurinio ugdymo sąrangos ir reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti. Minėtuose įstatymuose numatytų pokyčių įgyvendinimas yra išdėstytas laiko skalėje ir užtikrina teisinių santykių aiškumą, stabilumą ir asmens teisėtų lūkesčių apsaugą. Keliant aukštesnius reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti būtina įvertinti priimtų pokyčių pasekmes ir jų (ne)pakankamumą Įstatymo projekto tikslams pasiekti. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, bylos Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, bylos Nr. 09/06-30-06-01/07-30/08). Pritarti iš dalies Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo, o 39 straipsnyje palikti tik informaciją apie baigtą formalųjį švietimą papildančią ugdymo programą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 8181
projektu siekiant skatinti nuoseklų mokinių mokymąsi ir mokymosi motyvaciją į vidurinio ugdymo programos baigimą siūloma įtraukti metinius įvertinimus nuo
pagrindinio ugdymo programoje rezultatais, nors pagrindinio išsilavinimo pirmosios dalies baigimas 8 klasėje ir pagrindinio ugdymo programos baigimas 10 ar II gimnazijos klasėje liudijamas mokiniui išduodamu pažymėjimu.
Mokymosi nuoseklumo skatinimas jau dabar yra įtvirtintas Švietimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoje, nustatančioje, kad vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą, o pagrindinio išsilavinimo įgijimui turi įtakos mokymasis ir 8 klasėje, nes mokinys, nepasiekęs patenkinamo pasiekimų lygio, nekeliamas į aukštesnę – 9 ar I gimnazijos klasę, o vėliau ir į 10 ar II gimnazijos klasę, t. y. negali įgyti pagrindinio išsilavinimo. Mokinių nuosekliam mokymuisi užtikrinti yra numatytos ir kitos priemonės. Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatyta, kad mokiniai, pasirinkę mokytis privalomą ar privalomai pasirenkamą dalyką, III ir IV gimnazijos klasėse laikys tarpinius patikrinimus, kurie bus galutinio valstybinio brandos egzamino dalimi. Tokiu būdu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje pradėjusiems mokytis mokiniams yra nustatytas kaupiamasis vertinimas, leisiantis nuosekliai pasitikrinti ir įsivertinti savo mokymąsi bei siekti aukštesnių mokymosi rezultatų baigiant vidurinio ugdymo programą. Be to, įgyvendinant Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio 4, 8 ir 10 ar II gimnazijos klasėse vykdytuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, yra teikiama papildoma mokymosi pagalba, sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas, kuris prisidės prie sąlygų nuosekliam mokinių mokymuisi sudarymo, kai mokiniai patiria mokymosi sunkumų.
Pritarti iš dalies Buvo nuspręsta atsisakyti projektu siūlomo Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo, o 39 straipsnyje palikti tik informaciją apie baigtą formalųjį švietimą papildančią ugdymo programą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 8182
projekte dėstomoje Švietimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad brandos atestate būtų įrašoma asmens baigta neformaliojo švietimo programa ar formalųjį švietimą papildanti ugdymo programa ir ją teikusi įstaiga. Mokantis pagal vidurinio ugdymo programą dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančiose programose nėra privalomas, be to, neformaliojo vaikų švietimo arba mokymosi pagal formalųjį švietimą papildančias programas pasirinkimo galimybes riboja pasiūla, kuriai įtakos turi ir asmens gyvenamoji vieta (veiklų įvairovė ir pasiūla nėra tolygiai pasiskirsčiusi Lietuvos regionuose). Taip pat šių programų pasirinkimas yra susijęs su šeimų finansinėmis galimybėmis už tokias veiklas papildomai sumokėti, nes valstybės finansavimas yra skiriamas vienai mokinio pasirinktai neformaliojo vaikų švietimo programai ir šia galimybe 2022–2023 mokslo metais pasinaudojo 26,02 proc. mokinių. Dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo programose taip pat priklauso ir nuo paties mokinio pasirinkimo ir galimybių.
Pavyzdžiui, dalis mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programą ir dėl mokymosi krūvio, galimo emocinio ir (ar) fizinio pervargimo neformaliojo vaikų švietimo veiklose negali dalyvauti ar nedalyvauja. Todėl mokiniai, kurių aplinkoje yra ribotas neformaliojo vaikų švietimo veiklų pasirinkimas ar kurių šeimų finansinės galimybės ribotos, ar kurie dėl mokymosi krūvio, kitų pagrįstų priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklės, neformaliojo vaikų švietimo programų nesirenka, atsidurs nepalankesnėje padėtyje. Todėl Įstatymo projektu siūloma nuostata įtraukti dalyvavimą šiose veiklose kaip privalomą kriterijų viduriniam išsilavinimui įgyti yra diskriminuojanti mokinius pagal sveikatos būklę, mokymosi krūvį, jų šeimos finansines galimybes ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą gyvenamojoje vietoje. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Teisės departamento 6 pastabos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 8182
vaikų švietimo programos savo turiniu ir paskirtimi yra labai skirtingos (pavyzdžiui, pradinio muzikinio ugdymo formalųjį švietimą papildanti ugdymo programa, įgyvendinama muzikos mokykloje, robotika, judrieji sportiniai, intelektiniai ir stalo žaidimai, kamuolio žaidimai, ateitininkai, karatė, dailės mokyklos formalųjį švietimą papildanti ugdymo programa, lipdymo menas ir pan.). Taip sukuriamos sąlygos mokiniams atskleisti įvairius savo gebėjimus ir polinkius, ugdytis juos ar įgyti naujų. Programos apima visus mokinių amžiaus tarpsnius ir yra skirtos 1–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniams ugdytis ir tobulinti bendruosius gebėjimus ir kitas kompetencijas.
Skatinant ir išlaikant neformaliojo švietimo programų įvairovę ir pasiūlą netikslinga kurti nacionalinę mokymosi pagal neformaliojo švietimo programas pasiekimų vertinimo sistemą, nes tokios sistemos, kurią siūloma nustatyti Įstatymo projekte, Švietimo įstatymo 38 straipsnį papildant nauja 4 dalimi, kūrimas apribos ir neformaliojo vaikų švietimo paskirtį, apibrėžtą Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Teisės departamento 6 pastabos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-24 Argumentai: Atsižvelgiant į ta, kad buvo atsisakyta 1 projekto straipsnio, t.y. Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo, būtina pakoreguoti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2Švietimo ir mokslo komitetas,
2024-04-24 Argumentai: Iš dalies pritarus Lietuvos Respublikos išvadai dėl šio projekto nuspręsta atsisakyti 1 projekto straipsnio, t.y. Švietimo įstatymo 38 straipsnio keitimo, būtina pakeisti projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Išbraukti projekto 1 straipsnį, 2 ir 3 straipsnius laikyti atitinkamai 1 ir 2 straipsniais. Pritarti
3Švietimo ir mokslo komitetas,
2024-04-24 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad patobulintu projektu atliekami pakeitimai, pasiruošimas kuriems nereikalauja ilgesnio laiko, siūloma įstatymo įsigaliojimą paankstinti. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 2026 m. sausio 1 d. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2026 2025 m. gruodžio
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 2, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė