Projekto Lyginamasis variantas
2020
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus tarybos sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.
Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje bei vietinėje spaudoje, o besiribojančių sklypų savininkai informuojami raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta, informuojant, kad 10 20 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos ir besiribojančių sklypų savininkų patvirtinimo apie rašto informuojančio apie paskirties keitimą gavimą dienos, galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.
Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kiti subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ligita Girskienė Rima Baškienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje iki 2021-06-30 buvo galima keisti žemės paskirtį neinformuojant apie planuojamus pakeitimus visuomenės. Dėl tokio teisinio reglamentavimo kildavo konfliktinės situacijos tarp žemės sklypų naudotojų ir gretimų sklypų savininkų arba kaimynystėje gyvenančių asmenų dėl pradedamos vykdyti ūkinės veiklos. Žmonės sužinodavo, kad šalia jų bus statoma gamykla ar pradedama vykdyti ūkinė veikla, kuri ženkliai darys įtaką sklypų savininkų gyvenimo kokybei, tik pradėjus statybos darbus. Šiuo metu teisės aktuose nustatyra, kad prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Suinteresuotos pusės per 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos gali raštu teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui. Toks reguliavimas yra nepakankamas, nes gyventojai nestebi savivaldybės informacinių sistemų ir, kaip jau buvo minėta anksčiau, neretai sužino apie žemės sklypo paskirties pakeitimą tik tada, kai žemės sklypo paskirtis ar naudojimo būdas jau būna pakeisti. 10 –ies dienų terminas pastabų pateikimui taip pat yra per trumpas. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant išvengti konfliktinių situacijų dėl ūkinės veiklos vykdymo, geriau informuoti kaimyninių sklypų savininkus apie žemės sklypo paskirties keitimą ir suteikti suinteresuotoms pusėms ilgesnį laiką pateikti pastabas.
Taip pat įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad žemės paskirties keitimą turėtų patvirtinti ne vienašališkai savivaldybės administracijos direktorius, bet savivaldybės taryba. Taip į sprendimų priėmimą būtų įtraukta vietos bendruomenė ir politikai, pasiektas didesnis viešumas ir skaidrumas. Siūlomi pakeitimai padėtų išvengti konflikto tarp bendruomenės ir projekto vystytojų ateityje. Būtų išvengta situacijų kai gyventojai sužino apie ūkinės veiklos vykdymą ir žemės paskirties pakeitimą tik tada, kai į sklypą atvažiuoja statybininkai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teisės aktai nustato, kad prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Suinteresuotos šalys ir visuomenė per 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui. Taip pat nustatyta, kad sprendimus dėl žemės paskirties pakeitimo priima vienašališkai savivaldybės administracijos direktorius. Taip sukuriamos sąlygos galimai korupcijai ir piktnaudžiavimui. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma, kad apie kiekvieną žemės sklypo paskirties ar būdo pakeitimą būtų informuojami besiribojančių žemės sklypų savininkai ir visuomenė, savivaldybių tarybos nariai ir jie galėtų teikti pastabas. Taip pat siūloma, kad apie žemės sklypo paskirties ar būdo pakeitimą būtų skelbiama vietinėje spaudoje. Be to manytina, kad terminas, per kurį suinteresuoti asmenys ir visuomenė galėtų pateikti pastabas nėra pakankamas, todėl siūloma pratęsti terminą pastaboms pateikti iki 20 d. terminą ir nustatyti, kad sprendimą dėl žemės paskirties pakeitimo priimtų ne administracijos direktorius, o savivaldybės taryba. Tokiu būdu žemės paskirties ir būdo keitimas taptų demokratiškesnis ir skaidresnis, o viešos diskusijos padėtų išvengti konfliktų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymus jie įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės. Pakeitimai turės nežymią įtaką korupcijos mažinimui, nes bus padidintas skaidrumas žemės sklypų paskirties keitimo srityje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įvestas teisinis aiškumas turės teigiamą įtaką verslui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti teisės aktų pakeitimus susijusius su atliekų tvarkymu ir naudojamu. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymą turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Žemė, žemės paskirtis, naudojimo būdas, teritorijų planavimas
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Ligita Girskienė Rima Baškienė
2021-12-13 Nr. XIVP-1213 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri turėtų teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir
(ar) jų naudojimo būdo keitimo (nustatymo), kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo
administracijos direktorius. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tokius sprendimus priimtų savivaldybės taryba. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad žemės paskirties keitimą turėtų patvirtinti ne vienašališkai savivaldybės administracijos direktorius, bet savivaldybės taryba. Taip į sprendimų priėmimą būtų įtraukta vietos bendruomenė ir politikai, pasiektas didesnis viešumas ir skaidrumas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8¹ punkto ir 7 dalies nuostatas sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas yra priskirtinas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai, o savivaldybės taryba šios funkcijos vykdymą turi teisę perduoti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo pavaduotojui.
Taigi nors projektu turimas tikslas nustatyti, kad sprendimus dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo ar nustatymo turėtų priimti tik savivaldybės taryba, bet pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą šios funkcijos vykdymas galėtų būti perduotas aukščiau minėtai savivaldybės vykdomajai institucijai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant, kad būtų pasiekti projekto tikslai, atitinkamai neturėtų būti keičiamos ir aukščiau minėtos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, nustatančios savivaldybės institucijas, turinčias įgaliojimus priimti sprendimus dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad „urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius“, o pagal šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 5 punktą „savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, kartu su projektu neturėtų būti teikiami ir atitinkami Žemės įstatymo nuostatų pakeitimai. 2.
,,paskelbiama vietinėje spaudoje“ turinys nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar jos nereikėtų sukonkretinti. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad atitinkama informacija turėtų būti skelbiama vietiniame laikraštyje, kaip ši sąvoka apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 3. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų formuluotėse „besiribojančių sklypų savininkai“ prieš žodį „sklypų“ įrašytinas žodis „žemės“. Taip pat, atsižvelgiant į keičiamoje įstatymo nuostatos turinį bei vartojamus terminus, tikslintina projekto nuostatų formuluotė „apie rašto informuojančio apie paskirties keitimą“, nes, manytina, rašte turi būti informuojama apie žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimą ar nustatymą. 4. Projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti kitą savivaldybės instituciją, kuri turėtų teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo ir (ar) nustatymo, taip pat siūloma nustatyti kiek kitokią prašymų pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą viešo paskelbimo tvarką bei nustatyti subjektus, kurie apie pateiktus prašymus pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą būtų informuojami individualiai.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia tvarka būtų nagrinėjami iki įstatymo įsigaliojimo pateikti, bet įstatymui įsigaliojus, dar nebaigti nagrinėti prašymai pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, t. y. pagal jų pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, ar nagrinėjant tokius prašymus, būtų taikomos projektu keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų aukščiau nurodytą neaiškumą. 5. Projekto lyginamajame variante tikslintinas įstatymo pavadinimas, t. y. skaičiai „Nr. I-1120“ ir žodis „įstatymo“ turėtų būti sukeisti vietomis. 6. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodoma, kad „Priėmus įstatymą turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai.“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo 2 straipsnį papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kuri (-os) institucija (-os) ir iki kada turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas projekto 2 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalis, kurioje turėtų būti nustatyta išimtis dėl įstatymą įgyvendinančiųjų teisės aktų įsigaliojimo. 7.
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją teritorijų planavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]