36ca6c2a-7e4c-4c36-b43c-f56554c3b63b Projekto lyginamasis variantas
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 15, 73 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 24¹STRAIPSNIU
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
1Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės ekspertinė ir patariamoji institucija mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai – įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūrų vertinimus, Lietuvos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus, Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Lietuvos mokslo tarybos funkcijas nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai ir kiti teisės aktai. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga, kurią Vyriausybės teikimu steigia Seimas. Lietuvos mokslo tarybos nuostatus tvirtina ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Vyriausybei. 3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, komitetus, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis. Lietuvos mokslo tarybos nariams gali būti mokamos išmokos už atitinkamą veiklą Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba, pirmininkas, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Gamtos ir technikos mokslų ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetai ir administracija.
Administraciją sudaro Mokslo fondas ir kiti padaliniai. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organai ir struktūriniai padaliniai atlieka šiame įstatyme ir Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų sudarymo tvarką nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Į Lietuvos mokslo tarybos valdymo organus ir ekspertų komitetus skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. 4. Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, narė. Valdyba yra kolegialus Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Valdybą sudaro 7 nariai, iš kurių ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą 5 metų kadencijai skiria Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Valdyba tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikę strategiją, strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus ir narius. 5. Pirmininkas yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką 5 metų kadencijai Vyriausybės teikimu skiria Seimas. Tas pats asmuo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas turi pavaduotojus. 6. Humanitarinių ir socialinių mokslų, Gamtos ir technikos mokslų ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetai padeda Lietuvos mokslo tarybai atlikti patariamąsias ir ekspertines funkcijas. Ekspertų komitetų nariai skiriami 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo ekspertų komiteto nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 7.
7Lietuvos mokslo taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) sudaryti komisijas, darbo grupes, nustatyti jų narių skaičių, asmeninę sudėtį ir užduotis;
3) būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, nare. 8. Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis. 9. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organų ir ekspertinių komitetų nariams už atitinkamą veiklą Lietuvos mokslo taryboje gali būti mokamos išmokos Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 24¹ straipsniu:
„24¹ straipsnis. Atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose, komisijose, susijusiose su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra
Atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose, komisijose, susijusiose su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguojami asmenys iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir kitų įstaigų, įmonių, organizacijų. Deleguotiems asmenims į Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupes, komitetus, komisijas, susijusias su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, atstovavimo išlaidoms gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų, Studentų studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos
1.
Mokslo ir studijų institucijos, Studentai studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas. 2. Mokslo ir studijų institucijų, Studentų studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka. 3. Mokslo ir studijų institucijų tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto. 4. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų), taip pat kitų mokslininkų ir studentų organizacijų išvados įvertinamos svarstant mokslo ir studijų srities teisės aktų projektus. 5.
5Lietuvių katalikų mokslo akademija vienija žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos, išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus. 6. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) vienija mokslo ir studijų institucijas, turinčias mokslines bibliotekas, ir kitas mokslines bibliotekas, veikia pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (asociacijoms) elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių atrankai ir prenumeratai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos mokslo tarybos nariai, išskyrus Lietuvos mokslo tarybos valdybą, paskirti Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savo veiklą tęsia iki jiems nustatytos kadencijos pabaigos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba turi būti sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
f43d4638-841a-466a-8c76-d5f0ae8316d1 Projektas XIVP-1212(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba 1.Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija.
Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai – teikti Valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei, skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus, Lietuvos narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus, Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Lietuvos mokslo tarybos funkcijas nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai ir kiti teisės aktai. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslo tarybos nuostatus tvirtina ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Vyriausybei. 3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, komitetus, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis. Lietuvos mokslo tarybos nariams gali būti mokamos išmokos už atitinkamą veiklą Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.
Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Administraciją sudaro Mokslo fondas ir kiti padaliniai. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organai ir struktūriniai padaliniai atlieka šiame įstatyme ir Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų sudarymo tvarką nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Į Lietuvos mokslo tarybos valdymo organus ir ekspertų komitetus skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys. 4. Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, narė. Valdyba yra kolegialus Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Valdybą sudaro 7 nariai, iš jų ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą 5 metų kadencijai skiria Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Valdyba tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikę strategiją, strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją, ekspertų komitetų pirmininkus, narius ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. 5. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką 5 metų kadencijai Vyriausybės teikimu skiria Seimas. Tas pats asmuo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 6.
komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas atlieka patariamąsias ir ekspertines funkcijas. Ekspertų komitetų nariai skiriami 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo ekspertų komiteto nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 7. Lietuvos mokslo taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) sudaryti komisijas, darbo grupes, nustatyti jų narių skaičių, asmeninę sudėtį ir užduotis;
3) būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, nare. 8. Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis. 9. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organų ir ekspertinių komitetų nariams už atitinkamą veiklą Lietuvos mokslo taryboje gali būti mokamos išmokos Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.“
papildymas 24¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 24¹ straipsniu:
„24¹ straipsnis. Atstovavimas Lietuvai su moksliniais
tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusiose Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose ir komisijose Atstovauti Lietuvai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusiose Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose ir komisijose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguojami asmenys iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir kitų įstaigų, įmonių, organizacijų.
Į su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupes, komitetus ir komisijas deleguotiems asmenims atstovavimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų, Studentų
studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos
1Mokslo ir studijų institucijos, Studentai studentai,
dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Lietuvos Respublikos asociacijų Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas. 2. Mokslo ir studijų institucijų, Studentų studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka. 3.
ir ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 4. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų), taip pat kitų mokslininkų ir studentų organizacijų išvados įvertinamos svarstant mokslo ir studijų srities teisės aktų projektus. 5. Lietuvių katalikų mokslo akademija vienija žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos, išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus. 6. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) vienija mokslo ir studijų institucijas, turinčias mokslines bibliotekas, ir kitas mokslines bibliotekas. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) veikia pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (asociacijoms) elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių atrankai ir prenumeratai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
tarybos valdybą, paskirti Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savo veiklą tęsia iki jiems nustatytos kadencijos pabaigos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba turi būti sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 3. Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 15, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMŲ IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai. Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) yra mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. LMT administruoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) skatinimui ir plėtrai skirtas nacionalines ir ES struktūrinės paramos lėšas. LMT savininkės teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Dėl pavaldumo Lietuvos Respublikos Seimui sprendimų priėmimo procesas dėl LMT veiklos sričių, funkcijų papildymo ar valdymo struktūros yra sudėtingas, ilgai užtrunkantis, nesudarantis sąlygų operatyviai reaguoti į kylančius naujus poreikius. Įstatymo projekto tikslai:
1) siekiant operatyviai spręsti klausimus, susijusius su biudžetinės įstaigos LMT veikla, numatyti, kad LMT savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
2) įstatyme reglamentuoti atstovavimo išlaidų apmokėjimą iš valstybės biudžeto asmenims, deleguojamiems atstovauti Lietuvai į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines darbo grupes, komitetus, komisijas, susijusias su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, įteisinti galimybę skirti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) (toliau – LURK), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) (toliau – LKDK), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veikloms. Uždaviniai:
1) supaprastinti ir pagreitinti sprendimų, susijusių su LMT veikla, priėmimo procesą. Buvo išnagrinėtos 14 Europos šalių mokslo tarybų ar analogiškas funkcijas turinčių institucijų, agentūrų praktikos.
Visais nagrinėtais atvejais mokslo taryba ar analogiškas funkcijas turinti institucija pavaldi Vyriausybei (5 šalyse: Švedija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Belgija) arba ministerijai, atsakingai už mokslo politiką (9 šalyse: Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Airija, Danija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai). Kai kuriose šalyse, pvz., Norvegijoje, mokslo tarybos, kuri pavaldi ministerijai, vadovą skiria aukščiausias šalies vadovas, taip užtikrinant politikos patariamosios funkcijos reikšmę ir nepriklausomumą. LMT pavaldumas Vyriausybei leistų operatyviau reaguoti į aplinkos pokyčius, būtų užtikrinamas didesnis savarankiškumas ir nepriklausomumas;
2) stiprinti LMT strateginę patariamąją funkciją numatant, jog pirmininką Vyriausybės teikimu skiria Seimas penkerių metų kadencijai, ir o LMT patariamajai ir ekspertinei funkcijai vykdyti sudaromi Humanitarinių ir socialinių mokslų, Gamtos ir technikos mokslų ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad LMT yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus, tačiau LMT veiklos metinėse ataskaitose nurodoma veikla, įgyvendinant šią funkciją, iš esmės apsiriboja išvadų teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo svarstomiems teisėms aktams. LMT metinės veiklos ataskaitos pristatomos tik Seimui, neįtraukiant kitų suinteresuotų šalių – Vyriausybės, mokslo ir studijų institucijų atstovų ir kt.
Europos mokslo fondo 2014 m. atlikto Lietuvos mokslo tarybos veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje buvo pažymėta, kad LMT turi tapti aktyvesne patarėja mokslo politikos klausimais, reguliariai bendradarbiauti su kitomis Lietuvos institucijomis ir suinteresuotomis šalimis;
3) efektyvinti LMT veiklos tarptautiškumo funkciją. Dabartinėje situacijoje Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) atsakomybės yra pasiskirsčiusios tarp LMT ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – MITA). 2020 m. identifikavome problemą, kad abiejose institucijose NCP funkcija buvo priskirta valstybės tarnautojams ir (ar) darbuotojams kaip papildoma funkcija, tai labai menkino NCP veiklos efektyvumą. Tikslinga sukurti centrinį NCP biurą LMT su galimybe įsteigti papildomus NCP etatus verslui konsultuoti naujai steigiamoje Inovacijų agentūroje. Tokia schema veikia ir kaimyninėse šalyse: Latvijoje ir Estijoje. Bus sukurta visu etatu dirbančių nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) komanda, kurios pagrindinė veikla bus nukreipta informuoti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus apie programos „Europos horizontas“ kvietimus, padėti potencialiems pareiškėjams rengiant paraiškas, susirasti projektų tarptautinius partnerius ir pan. Kadangi Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ visuose prioritetiniuose ramsčiuose gali dalyvauti tiek mokslas, tiek verslas, todėl Lietuvos potencialūs pareiškėjai turėtų būti vienodai konsultuojami, informuojami apie kvietimus, nepriklausomai, ar tai būtų mokslo, verslo, viešojo sektoriaus ar nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Tik sutelkus kompetencijas ir paramos pareiškėjams finansavimo priemones, galima tikėtis Lietuvos aktyvesnio dalyvavimo programos kvietimuose bei didesnio tarptautinio matomumo. Planuojama suformuoti programos „Europos horizontas“ NCP biurą, kuriame būtų įdarbinti visu etatu dirbantys NCP, o jų klientas būtų potencialus Lietuvos pareiškėjas. EBPO ekspertai ataskaitoje „Lietuvos inovacijų politikos veiksmingumo gerinimas“ (2021) dėl vieningo NCP biuro pasisakė, kad: „tai galėtų prisidėti prie Lietuvos inovacijų veikėjų žinomumo ir dalyvavimo programoje „Europos horizontas“, tačiau vis tiek pareikalautų pastangų tiek mokslininkų bendruomenei, tiek verslo sektoriui.“;
4) siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, reglamentuoti išlaidų apmokėjimą iš valstybės biudžeto asmenims, kurie deleguojami atstovauti Lietuvai į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines darbo grupes, komitetus, komisijas, susijusias su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;
5) įteisinti galimybę skirti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, LURK, LKDK, Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veikloms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad LMT Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. LMT yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei.
LMT sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. LMT vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus LMT narius švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. LMT yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. LMT pagal savo kompetenciją įgyvendina MTEP politiką, formuoja MTEP palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba LMT patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Įstatyme nenumatyta galimybė skirti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai, LURK, LKDK, Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veikloms. Šios institucijos vykdo valstybei reikalingas veiklas ir prisideda prie mokslo ir studijų politikos įgyvendinimo. Siekiant skatinti minėtų institucijų veiklą, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, įstatyme būtų tikslinga nustatyti galimybę šioms institucijoms skirti lėšų iš valstybės biudžeto. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Pakeitus LMT savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, galima būtų greičiau spręsti LMT veiklai priskirtus klausimus, kylančias mokslo politikos srityje problemas, operatyviau nagrinėti iškilusius mokslo ir studijų poreikius, nustatyti atsakomybes už deleguotas funkcijas. Siekiant išlaikyti LMT, kaip nepriklausomo eksperto, statusą, LMT išliktų patarėja valstybės ekspertinė ir patariamoji institucija mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos įgyvendinimo klausimais. Siūloma nustatyti, kad LMT pirmininką Vyriausybės teikimu skirtų Seimas 5 metų kadencijai. Nustatoma, kad LMT pirmininkas turi pavaduotojus. Siūloma, kad LMT patariamajai ir ekspertinei funkcijai vykdyti būtų sudaromi Humanitarinių ir socialinių mokslų, Gamtos ir technikos mokslų ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetai. Siūloma nustatyti, kad LMT valdybą sudarytų 7 nariai, iš kurių ne mažiau kaip pusė valdybos narių būtų tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. LMT pirmininkas ir valdybos nariai būtų skiriami 5 metų kadencijai. Į LMT valdybos funkcijas įeitų Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikės strategijos, strateginių veiklos planų, metinės veiklos ataskaitos, ekspertų komitetų pirmininkų ir narių tvirtinimas ir kitų LMT nuostatuose numatytas funkcijų vykdymas.
Siūloma nustatyti, kad LMT pagal savo kompetenciją įgyvendintų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuotų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatintų Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuotų ir vykdytų programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūrų vertinimus, Lietuvos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus, Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovautų Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose ir atliktų kitus pavedimus, susijusius su naryste jose, skatintų mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Taip pat patikslinama, kad Mokslo fondas yra struktūrinis administracijos padalinys. LMT veiklos pobūdis derėtų su tarptautine mokslo tarybų ir mokslo agentūrų veiklos praktika. Siekiant skatinti LURK, LKDK, Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veiklą, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, įstatyme bus numatyta galimybė šioms asociacijoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skirti lėšų iš valstybės biudžeto veikloms, susijusioms su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais bei Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (asociacijoms) elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių atrankai ir prenumeratai.
Lėšos LURK ir LKDK veikloms finansuoti bus skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų pagrindinių aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptims, prioritetams ir priemonėms įgyvendinti. LURK dalyvauja Europos universitetų asociacijos (EUA) veiklose, atstovaudama Lietuvos universitetams, įgyvendina Seimo paskelbtų Lietuvos universiteto metų minėjimo ir Vyriausybės nutarimu patvirtinto Lietuvos universitetų metų minėjimo plano priemones (projektus), skirtas pristatyti universitetų veiklą ir inovacijas. LKDK dalyvauja Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE) veiklose ir atstovauja Lietuvos kolegijoms. Kitais metais planuojama skirti lėšas Lietuvos universitetų rektorių konferencijai Lietuvos universitetų metų minėjimo 2022 m. plano priemonėms įgyvendinti ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių 2022 m. prenumeratos išlaidoms padengti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti, panaikinti ar priimti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Iki įstatymo įsigaliojimo turi būti parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, o Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. XIII-499 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai LMT – 22,3 mln. eurų. LMT biudžetą 2022 m. planuojama sudarys 31,013 mln. eurų, papildomų lėšų skirti nereikės.
Reglamentavus atstovavimo išlaidų apmokėjimą iš valstybės biudžeto asignavimų asmenims, deleguojamiems atstovauti Lietuvai į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines darbo grupes, komitetus, komisijas, susijusias su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, papildomų lėšų skirti nereikės. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai numatyta skirti 5 mln. eurų elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių prenumeratai. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veikloms finansuoti papildomų lėšų skirti nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Su visuomene konsultuojamasi, įstatymų projektus skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Reikšminiai šių įstatymo projekto žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: investavimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms, numatomas kitas LMT ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri nurodoma ir jos funkcijos numatytos Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18¹ ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, funkcijų ir veiklos peržiūros bei integracijos etapas, kurio tikslas – sukurti sutelktą valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančią institucinę struktūrą, išvengiant Vyriausybės pavaldžių institucijų galimo funkcijų dubliavimo.
ĮSTATYMO NR. X-242 15, 73 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 24¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-14 Nr. XIVP-1212 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
išbraukti perteklines nuostatas „kurią Vyriausybės teikimu steigia Seimas“, kadangi įstaigos steigimas yra vienkartinis veiksmas, kuris jau yra įvykęs. 2. Projekto
apibrėžti sąvoką „nepriekaištingos reputacijos“ arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kur ji apibrėžta. 3. Siekiant išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, siūlome projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nenustatyti baigtinio Lietuvos mokslo tarybos valdybos funkcijų (priimamų sprendimų) sąrašo, nes, pvz., nėra aišku, ar valdyba negalėtų sudaryti komisijų ar darbo grupių, numatytų šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, bei nustatyti jų užduočių. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje siūlytina prieš žodį „pirmininkas“ įrašyti žodžius „Lietuvos mokslo tarybos“, kadangi kitur šios dalies nuostatose yra vartojamas pilnas pirmininko pareigų pavadinimas. Be to, kadangi šioje dalyje nėra apibrėžiamas konkretus pirmininko pavaduotojų skaičius, siūlytina vietoj žodžio „pavaduotojus“ įrašyti žodį
„pavaduotojų“. Iš kitos pusės, apskritai svarstytinas tokios neapibrėžtos ir
neaiškaus turinio nuostatos dėl galimo pavaduotojų turėjimo tikslingumas, nes įstatyme šiems Mokslo tarybos darbuotojams jokios išskirtinės (specialios) funkcijos nėra numatytos. Atitinkamai akivaizdu, kad pavaduotojus, kaip ir kitus Lietuvos mokslo tarybos darbuotojus, savo įsakymu skirs tarybos pirmininkas, t.y. jų paskyrimui įstatyme nėra numatyta jokia speciali procedūra.
Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga pavaduotojų turėjimo bei galimo jų skaičiaus klausimus reglamentuoti tiesiog šios įstaigos nuostatuose. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 24¹ straipsnyje siūlome nurodyti, iš kokiam subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų galima skirti lėšų atstovavimo užsienyje išlaidoms padengti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 3 ir 6 dalims. 6. Projekto
dėl mokslo ir studijų institucijų galimybės jungtis į organizacijas. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, pagal kurį mokslo ir studijų institucijų organizacijos galėtų gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų (73 straipsnio 2 dalis), kurios dabar skiriamos tik įvairioms akademinės bendruomenės narių organizacijoms, atitiktų šių lėšų paskirtį. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti žodžius „iki 2022 m. rugsėjo 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5)
ĮSTATYMO NR. X-242 15, 73 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 24¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-01-03 Nr. XIVP-1212(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos valdyba tvirtina Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją. Pažymime, kad tokios nuostatos turinys, projekte neįtvirtinus jokių kitų pirmininko pavaduotojo skyrimo į pareigas procedūrinių sprendimų, yra per daug neapibrėžtas, nes nėra aišku, ar pirmininko pavaduotoją, kaip ir kitus Lietuvos mokslo tarybos darbuotojus, savo įsakymu skirs Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas (tačiau prieš tai gavęs valdybos pritarimą jo pasiūlytai kandidatūrai), ar, vis dėlto, projektu siekiama nustatyti, kad tarybos pirmininko pavaduotoją į pareigas skirs pati valdyba. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiau atskleisti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojo skyrimo procedūrą. Taip pat reikėtų nurodyti ir pirmininko pavaduotojo kadencijos terminą (galbūt jį siejant su pirmininko pavaduotoją į pareigas skiriančio subjekto kadencijos terminu). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5)
STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 15, 73 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 24¹STRAIPSNIU
2021-12-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Gintautas Jakštas, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Romas Baronas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti perteklines nuostatas
„kurią Vyriausybės teikimu steigia Seimas“, kadangi įstaigos steigimas
yra vienkartinis veiksmas, kuris jau yra įvykęs. Pritarti
departamentas,
3 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūlytina apibrėžti sąvoką „nepriekaištingos reputacijos“ arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kur ji apibrėžta. Nepritarti Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja, koks asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. 3.
departamentas,
4 Siekiant išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, siūlome projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nenustatyti baigtinio Lietuvos mokslo tarybos valdybos funkcijų (priimamų sprendimų) sąrašo, nes, pvz., nėra aišku, ar valdyba negalėtų sudaryti komisijų ar darbo grupių, numatytų šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, bei nustatyti jų užduočių. Pritarti Žiūrėti 4 komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje siūlytina prieš žodį „pirmininkas“ įrašyti žodžius „Lietuvos mokslo tarybos“, kadangi kitur šios dalies nuostatose yra vartojamas pilnas pirmininko pareigų pavadinimas. Be to, kadangi šioje dalyje nėra apibrėžiamas konkretus pirmininko pavaduotojų skaičius, siūlytina vietoj žodžio „pavaduotojus“ įrašyti žodį „pavaduotojų“. Iš kitos pusės, apskritai svarstytinas tokios neapibrėžtos ir neaiškaus turinio nuostatos dėl galimo pavaduotojų turėjimo tikslingumas, nes įstatyme šiems Mokslo tarybos darbuotojams jokios išskirtinės (specialios) funkcijos nėra numatytos. Atitinkamai akivaizdu, kad pavaduotojus, kaip ir kitus Lietuvos mokslo tarybos darbuotojus, savo įsakymu skirs tarybos pirmininkas, t.y. jų paskyrimui įstatyme nėra numatyta jokia speciali procedūra. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga pavaduotojų turėjimo bei galimo jų skaičiaus klausimus reglamentuoti tiesiog šios įstaigos nuostatuose. Pritarti Žiūrėti 3, 4, 5 komiteto pasiūlymus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-14 2,3 3,6 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 24¹ straipsnyje siūlome nurodyti, iš kokiam subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų galima skirti lėšų atstovavimo užsienyje išlaidoms padengti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 3 ir 6 dalims. Pritarti Žiūrėti 7, 8 komiteto pasiūlymus.
departamentas, 2021-12-143 Projekto 3 straipsniu yra siūloma papildyti keičiamo įstatymo 73 straipsnį nuostatomis dėl mokslo ir studijų institucijų galimybės jungtis į organizacijas. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, pagal kurį mokslo ir studijų institucijų organizacijos galėtų gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų (73 straipsnio 2 dalis), kurios dabar skiriamos tik įvairioms akademinės bendruomenės narių organizacijoms, atitiktų šių lėšų paskirtį. Nepritarti Mokslo ir studijų institucijos yra skatinamos jungtis į tarptautinius konsorciumus, kurti organizacijas, kurių tikslas įgyvendinti naują tarptautinę aukštojo mokslo koncepciją bei spręsti realius mokslo ir studijų iššūkius. Todėl LMT galėtų skirti lėšų. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti žodžius „iki 2022 m. rugsėjo 1 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Generalinis direktorius
1 Palaikome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekį, įstatymo pakeitimo įstatymu suderinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą su jau priimtais, naują mokslo, technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo teisinę sąrangą formuojančiais teisės aktais.
LPK nuomone, labai svarbu, kad kuriant naują sąrangą LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM) ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) teikiamais įstatymų projektais bei poįstatyminių teisės aktų projektais suderintų Mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) politiką strateguojančių, formuojančių ir įgyvendinančių institucijų tarpusavio sąveiką ir įtvirtintų sklandų bendradarbiavimą užtikrinančius veiklos principus. Būtina atsižvelgti į 2021-12-07 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintus, EIM parengtus įstatymų projektus dėl inovacijų reformos ir vienos už šalies inovacijas atsakingos agentūros steigimą, kadangi šis sprendimas lemia tai, kad technologijų ir inovacijų (toliau – TI) politiką Lietuvoje formuoja – EIM. EIM įgyvendins TI politiką per Inovacijų agentūrą, tam tikslui sujungiant LVPA, „Versli Lietuva“ ir prie jų prijungiant MITA funkcijas. Atitinkamai TI politiką aukščiausiame lygyje koordinuos (strateguos) MTI taryba. Kadangi
„Europos horizontas“ programos dauguma priemonių yra skirta verslui (verslo
dalyvavimas yra skatinamas), o programa yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I ramstis skirtas mokslo institucijoms (angl. Excellent Science), II
Industrial Competitiveness), III – verslui (angl. Innovative Europe) pasisakome, kad nacionalinį kontaktinių atstovų biurą (angl. National Contact Points) būtina sukurti Inovacijų agentūroje ir/ar viešoje-privačioje partnerystėje su verslo asociatyvinėmis struktūromis (efektyviai toks modelis veikia Italijoje).
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus siūlome 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
mokslo ir studijų politikos bei mokslininkų rengimo įgyvendinimo klausimais. Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai – įgyvendinti mokslo ir studijų politiką mokslo studijų institucijose, skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms vykdyti palankią aplinką, skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoti ir vykdyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar priemones, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklų vertinimus, mokslo ir meno doktorantūrų vertinimus, Lietuvos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus. Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas.“
iš dalies
direktorius R. Sartatavičius, 2021-12-132 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus siūlome 24¹ straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 24¹ straipsniu
„24¹ straipsnis.
Atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose, komisijose, susijusiose su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklomis Atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose, komisijose, susijusiose su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklomis vykdomomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguojami asmenys iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir kitų įstaigų, įmonių, organizacijų. Deleguotiems asmenims į Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupes, komitetus, komisijas, susijusias su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, atstovavimo išlaidoms gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
iš dalies
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam ir pagal teisės departamento pastabas komiteto patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1212 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-12-2211 Argumentai: Siekiant, kad Lietuvos mokslo taryba išliktų patariamoji ir ekspertinė institucija yra tikslinama projekto 1 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinę ir patariamąją institucija funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai – teikti Valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei, skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūrų doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus, Lietuvos narysčių narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus. Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Lietuvos mokslo tarybos funkcijas nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai ir kiti teisės aktai.“
2 Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama projekto 1 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstoma taip: „2.
Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga, kurią Vyriausybės teikimu steigia Seimas. Lietuvos mokslo tarybos nuostatus tvirtina ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Vyriausybei. Pritarti
3 Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama projekto 1 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstoma taip:
„3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba,
pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Administraciją sudaro Mokslo fondas ir kiti padaliniai. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organai ir struktūriniai padaliniai atlieka šiame įstatyme ir Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų sudarymo tvarką nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Į Lietuvos mokslo tarybos valdymo organus ir ekspertų komitetus skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys. privalo būti nepriekaištingos reputacijos.“
4 Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama projekto 1 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstoma taip:
„4. Valdyba yra kolegialus Lietuvos mokslo
tarybos valdymo organas. Valdybą sudaro 7 nariai, iš kurių jų ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą 5 metų kadencijai skiria Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Valdyba tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikę strategiją, strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją, ekspertų komitetų pirmininkus, ir narius ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.“
5 Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama projekto 1 straipsnio 5 dalis ir ji išdėstoma taip:
„5. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką 5 metų kadencijai Vyriausybės teikimu
skiria Seimas. Tas pats asmuo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas turi pavaduotojus.“
6 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo yra tikslinama projekto 1 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstoma taip: „6. Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas padeda Lietuvos mokslo tarybai atlikti atlieka patariamąsias ir ekspertines funkcijas. Ekspertų komitetų nariai skiriami 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo ekspertų komiteto nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinamas projekto 2 straipsnis ir jis išdėstomas taip: „24¹ straipsnis.
Atstovavimas Lietuvai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusiose Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose ir komisijose Atstovauti Lietuvai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusiose Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose ir komisijose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguojami asmenys iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir kitų įstaigų, įmonių, organizacijų. Į su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupes, komitetus ir komisijas deleguotiems asmenims atstovavimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
3,6 Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinamos projekto 3 straipsnio 3 ir 6 dalys ir jos išdėstomos taip: ,,3. Mokslo ir studijų institucijų tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 6. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) vienija mokslo ir studijų institucijas, turinčias mokslines bibliotekas, ir kitas mokslines bibliotekas. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) veikia pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (asociacijoms) elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių atrankai ir prenumeratai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
2 Pasiūlymas: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama projekto 4 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstoma taip: ,,2. Lietuvos mokslo tarybos nariai, išskyrus Lietuvos mokslo tarybos valdybą, paskirti Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savo veiklą tęsia iki jiems nustatytos kadencijos pabaigos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba turi būti sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. rugsėjo 1 d.“
paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242
15, 73 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė