Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 15 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) transporto priemonės ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t., išskyrus išimtį numatytą šio straipsnio 22 dalyje.“
2Papildyti 20 straipsnį nauja 22 dalimi:
„22.
Šio straipsnio 15 dalies 5 punkte nustatyta didžiausiosios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovos viršijimo daugiau kaip 8 t riba gali būti netaikoma esant šioms sąlygoms:
1) didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą; važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais; važiavimo maršruto analizę atlieka ūkio subjektai akredituotais metodais pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos;
transporto priemonės savininkas ar valdytojas su kelio savininku, kai kelias yra vietinės reikšmės, kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu, kai kelias yra valstybinės reikšmės, sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis; sutartyje turi būti nurodytas kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo terminas, kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo siektini rodikliai;
3) kelio savininkas ar valdytojas didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka maršrute esančių kelių būklės tyrimą prieš didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimą ir po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo ir nustato būklės pokytį. Kelių būklės tyrimas atliekamas vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais.
Kelių būklės tyrimą atliekama ūkio subjektai akredituotais metodais pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2022 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Kazys Starkevičius.
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 15 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) transporto priemonės ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t., išskyrus išimtį numatytą šio straipsnio 22 dalyje.“
2Papildyti 20 straipsnį 22 dalimi:
„22.
Šio straipsnio 15 dalies 5 punkte nustatyta didžiausiosios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovos viršijimo daugiau kaip 8 t riba gali būti netaikoma šiomis sąlygomis:
1) didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą; važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais; važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018
„Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji
reikalavimai“ akredituotos laboratorijos;
2) didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su kelio savininku, kai kelias yra vietinės reikšmės, kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu, kai kelias yra valstybinės reikšmės, sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis; sutartyje turi būti nurodytas kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo terminas, siektini kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo rodikliai;
3) kelio savininkas ar valdytojas didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (ar) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį. Kelių būklės tyrimas atliekamas vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais.
Kelių būklės tyrimą atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2022 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. VIII-2032 3 PRIEDO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Ūkio subjektams, plečiantiems savo veiklą, vis dažniau atsiranda poreikis vežti ypač sunkius ir stambius krovinius, kurių ir matmenys, ir svoriai yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus parametrus, tačiau jeigu krovinio matmenų atveju leidžiama viršyti didžiausiuosius leidžiamus matmenis, tai svorio viršijimo atveju nei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, nei Kelių įstatymo nuostatos to neleidžia, nes nustato ribojimus dėl maksimalios leidžiamos viršyti transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovos. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto tikslas
(ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t, gauti leidimą ir apibrėžti šios galimybės įgyvendinimo sąlygas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Seimo narys Kazys Starkevičius. 3.
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nenustatyti leidimo naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiams, kurių ašies (ašių) apkrovos su kroviniu ar be jo viršija 8 t, išdavimo ribiniai tarifai. Kelių įstatymo 20 straipsnio 14 punkto 5 dalyje nustatyta, kad leidimas naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis neišduodamas, jeigu transporto priemonės ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti mokestį už leidimo išdavimą transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova bus viršijama daugiau kaip 8,0 t, t. y. prie didžiausiojo ribinio tarifo už ašies (ašių) apkrovos viršijimą pridedamas papildomas 2,00 Eur mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą
įstatymo 3 priedo 3 punkto lentelėje išdėstytiems mokesčiams.
Kelių įstatymo 20 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad leidimas transporto priemonėms, kurių ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t, galės būti išduotas, kai didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas atliks šiuos veiksmus:
1) savo lėšomis ir vadovaudamasis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais atliks išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą;
2) su kelio savininku ar kelio valdytoju sudarys sutartį dėl kelių ir (ar) kelio statinių būklės tyrimų prieš didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimą ir po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo ir dėl kelių ir (ar) kelio statinių atstatymo didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis. Taip pat siūloma nustatyti, kad kelių būklės tyrimą turės atlikti ūkio subjektai akredituotais metodais pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ turės atlikti akredituotos laboratorijos, siekiant užtikrinti atliktų tyrimų rezultatų nepriklausomumą ir patikimumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymų projektų nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 3-289 „Dėl Leidimų naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma. 11.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 3-289 „Dėl Leidimų naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2021-12-10 Nr. XIVP-1198 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje dėstomo Kelių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 22 dalies 1, 2 ir 3 punktuose siūloma nustatyti sąlygas, kai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto reikalavimas netaikomas, o naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova gali viršyti nustatytą maksimalią
valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, viena iš keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 1 punkte siūlomų nustatyti sąlygų, kad būtų netaikomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto reikalavimas, yra ta, kad ,,važiavimo maršruto analizę atlieka ūkio subjektai akredituotais metodais pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“”. Atkreipiame dėmesį, kad standarte LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai” sąvoka ,,ūkio subjektas“ nėra vartojama. Pagal standarte LST EN ISO/IEC 17025:2018 nustatytus reikalavimus atitinkamus tyrimus atlieka akredituotos laboratorijos. Be to, nuostata ,,akredituoti metodai” nėra pakankamai aiški, nes neaišku kokie konkrečiai bei kurio subjekto akredituoti metodai turimi omenyje.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau įvardinti subjektus, kurie turėtų teisę atlikti važiavimo maršrutų analizę, o metodai, naudojami atliekant tokią analizę, neturėtų būti konkretizuoti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir analogiškas projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 3 punkto nuostatas. Antra, pagal projektu keičiamo įstatymo
ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su kelio savininku, kai kelias yra vietinės reikšmės, kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu, kai kelias yra valstybinės reikšmės, sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis. Atkreipiame dėmesį, kad atstatymas yra paprastai vykdomas tuomet kai tam tikras objektas (šiuo atveju kelias ar kelio statinys) yra sugriaunamas. Manytina, kad gali būti atvejų, kai kelias ar kelio statinys po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo nebus sugriaunamas, bet pažeidžiamas tiek, kad būtų reikalingas, pavyzdžiui, jų remontas, bet ne atstatymas. Kyla abejonių, ar nuostata ,,kelio ir (ar) kelio statinio atstatymas” apimtų ir jų kapitalinį ir (ar) paprastąjį remontą. Todėl, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.
Trečia, keičiamo įstatymo 20 straipsnio
statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis turi būti nurodytas kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo terminas, kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo siektini rodikliai. Svarstytina, ar tokioje sutartyje neturėtų būti nustatyta ir didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonės savininkų ir valdytojų atsakomybė už kelių ir (ar) statinių atstatymo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kartu svarstytina, ar keičiamame įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad yra nemaža rizika, kad po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo keliai ar kelio statiniai gali būti apgadinti, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas privalomas didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo civilinės atsakomybės draudimas už jo veiksmais keliams ar kelių statiniams padarytą žalą. 2. Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja”. 3. Projekto
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. Atkreipiame dėmesį, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti terminą, iki kurio turėtų būti priimtas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas. 4.
4Pažymėtina,
kad 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661, kurio nuostatos įsigalios 2023 m. sausio 2 dieną. Minėto įstatymo 8 straipsniu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatos, tarp kurių ir teikiamu projektu siūlomas keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punktas. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, manytina, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo 20 straipsnio pakeitimai turėtų būti integruoti į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661. Todėl turėtų būti teikiamas atitinkamas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 5. Kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-12-22 Nr. XIVP-1198(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šia pastabas:
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne nuo kalendorinių metų pradžios, bet būtent sausio 2 d. , t.y. antrąją kalendorinių metų dieną. Svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų patikslinti, nustatant, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661, kuris įsigalios 2023 m. sausio 2 dieną. Šio įstatymo 8 straipsnyje Kelių įstatymo 20 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. sausio 2 dieną įsigaliojus aukščiau minėtam įstatymui, teikiamu įstatymo projektu siūlomų Kelių įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto pakeitimų bei 20 straipsnio 22 dalies Kelių įstatyme neliks, nes jie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 8 straipsnyje dėstomą Kelių įstatymo
straipsnio 15 dalies 5 punkto nuoroda į Kelių įstatymo 20 straipsnio 22 dalyje nurodytą išimtį bei įstatymo 20 straipsnio 22 dalis galios tik laikinai, t.y. iki 2023 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi Kelių įstatymo 20 straipsnio pakeitimai galiotų ir po 2023 m. sausio 2 d., jie turėtų būti perkelti ir į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661. Todėl, svarstytina, ar neturėtų būti teikiamas atitinkamas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-1198 2021-12-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-10. 1 (20),
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 22 dalies 1, 2 ir 3 punktuose siūloma nustatyti sąlygas, kai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto reikalavimas netaikomas, o naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova gali viršyti nustatytą maksimalią 8 tonų ribą. Tokiais atvejais galėtų būti išduodamas leidimas naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, viena iš keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 1 punkte siūlomų nustatyti sąlygų, kad būtų netaikomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto reikalavimas, yra ta, kad „važiavimo maršruto analizę atlieka ūkio subjektai akredituotais metodais pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai““. Atkreipiame dėmesį, kad standarte LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ sąvoka „ūkio subjektas“ nėra vartojama.
Pagal standarte LST EN ISO/IEC 17025:2018 nustatytus reikalavimus atitinkamus tyrimus atlieka akredituotos laboratorijos. Be to, nuostata „akredituoti metodai“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku kokie konkrečiai bei kurio subjekto akredituoti metodai turimi omenyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau įvardinti subjektus, kurie turėtų teisę atlikti važiavimo maršrutų analizę, o metodai, naudojami atliekant tokią analizę, neturėtų būti konkretizuoti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir analogiškas projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 3 punkto nuostatas. Antra, pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su kelio savininku, kai kelias yra vietinės reikšmės, kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu, kai kelias yra valstybinės reikšmės, sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis. Atkreipiame dėmesį, kad atstatymas yra paprastai vykdomas tuomet kai tam tikras objektas (šiuo atveju kelias ar kelio statinys) yra sugriaunamas. Manytina, kad gali būti atvejų, kai kelias ar kelio statinys po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo nebus sugriaunamas, bet pažeidžiamas tiek, kad būtų reikalingas, pavyzdžiui, jų remontas, bet ne atstatymas. Kyla abejonių, ar nuostata „kelio ir (ar) kelio statinio atstatymas“ apimtų ir jų kapitalinį ir
(ar) paprastąjį remontą. Todėl, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.
Trečia, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad sutartyje dėl kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis turi būti nurodytas kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo terminas, kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo siektini rodikliai. Svarstytina, ar tokioje sutartyje neturėtų būti nustatyta ir didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonės savininkų ir valdytojų atsakomybė už kelių ir (ar) statinių atstatymo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kartu svarstytina, ar keičiamame įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad yra nemaža rizika, kad po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo keliai ar kelio statiniai gali būti apgadinti, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas privalomas didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo civilinės atsakomybės draudimas už jo veiksmais keliams ar kelių statiniams padarytą žalą. Pritarti2
straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis „nauja“. Pritarti3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-10. 21
3Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio
dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti terminą, iki kurio turėtų būti priimtas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-10. 4. Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661, kurio nuostatos įsigalios 2023 m. sausio 2 dieną. Minėto įstatymo 8 straipsniu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatos, tarp kurių ir teikiamu projektu siūlomas keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punktas. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, manytina, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo 20 straipsnio pakeitimai turėtų būti integruoti į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10,
teikiamas atitinkamas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-10.
5Kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Seimo nario Kazio Starkevičius pateiktam Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomo Kelių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 22 dalies 1, 2 ir 3 punktuose siūloma nustatyti sąlygas, kai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto reikalavimas netaikomas, o naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova gali viršyti nustatytą maksimalią 8 tonų ribą. Tokiais atvejais galėtų būti išduodamas leidimas naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, viena iš keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 1 punkte siūlomų nustatyti sąlygų, kad būtų netaikomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punkto reikalavimas, yra ta, kad ,,važiavimo maršruto analizę atlieka ūkio subjektai akredituotais metodais pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“”.
Atkreipiame dėmesį, kad standarte LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai” sąvoka ,,ūkio subjektas“ nėra vartojama. Pagal standarte LST EN ISO/IEC 17025:2018 nustatytus reikalavimus atitinkamus tyrimus atlieka akredituotos laboratorijos. Be to, nuostata ,,akredituoti metodai” nėra pakankamai aiški, nes neaišku kokie konkrečiai bei kurio subjekto akredituoti metodai turimi omenyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau įvardinti subjektus, kurie turėtų teisę atlikti važiavimo maršrutų analizę, o metodai, naudojami atliekant tokią analizę, neturėtų būti konkretizuoti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir analogiškas projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 3 punkto nuostatas. Antra, pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su kelio savininku, kai kelias yra vietinės reikšmės, kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu, kai kelias yra valstybinės reikšmės, sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis.
Atkreipiame dėmesį, kad atstatymas yra paprastai vykdomas tuomet kai tam tikras objektas (šiuo atveju kelias ar kelio statinys) yra sugriaunamas. Manytina, kad gali būti atvejų, kai kelias ar kelio statinys po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo nebus sugriaunamas, bet pažeidžiamas tiek, kad būtų reikalingas, pavyzdžiui, jų remontas, bet ne atstatymas. Kyla abejonių, ar nuostata ,,kelio ir (ar) kelio statinio atstatymas” apimtų ir jų kapitalinį ir (ar) paprastąjį remontą. Todėl, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad sutartyje dėl kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis turi būti nurodytas kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo terminas, kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo siektini rodikliai. Svarstytina, ar tokioje sutartyje neturėtų būti nustatyta ir didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonės savininkų ir valdytojų atsakomybė už kelių ir (ar) statinių atstatymo nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Kartu svarstytina, ar keičiamame įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad yra nemaža rizika, kad po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo keliai ar kelio statiniai gali būti apgadinti, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas privalomas didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ir
(ar) valdytojo civilinės atsakomybės draudimas už jo veiksmais keliams ar kelių statiniams padarytą žalą. Pritarti iš dalies. Pritarti Nepritarti Projektu siūloma užtikrinti atliktų važiavimo maršrutų analizės ir tyrimų rezultatų nepriklausomumą ir patikimumą tam, kad jų rezultatams neturėtų įtakos nei kelio savininkas, nei krovinio vežėjas. Be to, važiavimo maršrutų analizes ir tyrimus turi atlikti tik tam tikrą kompetenciją turintis subjektas, todėl Projekte ir nurodoma, kad važiavimo maršrutų analizę ir tyrimus turės atlikti tik tas subjektas, kuris akredituotas pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Atitinkamai, papildomai detaliau nustatyti, subjektų veiksmus nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai siūlytina vietoj sąvokos „ūkio subjektas“ vartoti sąvoką „laboratorijos, kurios akredituotos“. 2. Papildyti 20 straipsnį nauja 22 dalimi: „22.
Šio straipsnio 15 dalies 5 punkte nustatyta didžiausiosios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovos viršijimo daugiau kaip 8 t riba gali būti netaikoma esant šioms sąlygoms:
ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą; važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais; važiavimo maršruto analizę atlieka ūkio subjektai akredituotais metodais laboratorijos, kurios akredituotos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“;
ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su kelio savininku, kai kelias yra vietinės reikšmės, kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu, kai kelias yra valstybinės reikšmės, sudaro sutartį dėl kelio ir
(ar) kelio statinių atstatymo po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis; sutartyje turi būti nurodytas kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo terminas, kelio ir (ar) kelio statinių atstatymo siektini rodikliai;
3) kelio savininkas ar valdytojas didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka maršrute esančių kelių būklės tyrimą prieš didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimą ir po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo ir nustato būklės pokytį. Kelių būklės tyrimas atliekamas vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais.
Kelių būklės tyrimą atlieka ūkio subjektai akredituotais metodais laboratorijos, kurios akredituotos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Nuostatą tikslinti taip:
„<<..., sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio
statinių atstatymo ir (arba) paprastojo ar kapitalinio remonto po didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis...>>“. Projekte siūlome įtvirtinti esmines nuostatas dėl kelių infrastruktūros, o visos kitos bendrinės sutarties nuostatos reglamentuoja Civilinis kodeksas. 2
straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja”. Pritarti. 3
siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. Atkreipiame dėmesį, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti terminą, iki kurio turėtų būti priimtas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas. Nepritarti. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesusiaurina ūkinę veiklą, o praplečia ją, naikinat šiuo metu esančius apribojimus, todėl siūlytina palikti Projekte nustatytą jo įsigaliojimo datą.
4
Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661, kurio nuostatos įsigalios 2023 m. sausio 2 dieną. Minėto įstatymo 8 straipsniu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatos, tarp kurių ir teikiamu projektu siūlomas keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalies 5 punktas. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, manytina, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo 20 straipsnio pakeitimai turėtų būti integruoti į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661. Todėl turėtų būti teikiamas atitinkamas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-661 tikslas – reorganizuoti VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkciją“ į akcinę bendrovę. Tuo tarpu, šio Projekto tikslas - nustatyti galimybę ūkio subjektams vežti ypač sunkius krovinius ir apibrėžti šios galimybės įgyvendinimo sąlygas. 5
5Kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti. Projektu nesiūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį keičiamas leidimų išdavimo mechanizmas, kas savo ruožtu, pareikalautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.
Siūloma, kad kelio savininkas, jeigu krovinio vežėjas įvykdo visas Projektu siūlomas sąlygas, turėtų galimybę sudaryti sutartį dėl ypač sunkaus krovinio vežimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2021-12-15 pritarti Seimo nario Kazio Starkevičius pateiktam Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Skritulskas, J.Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris