Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:. „4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) Žemės informacijos centras – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras.“
1Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro kompetencija reguliuojant žemės santykius.“
2Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti išteklių naudojimo stebėsenai;“
3.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras;“
4Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Valstybės žemės fondas įmonė Žemės informacijos centras:
1) rengia duomenis apie šalies Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) tvarko užtikrina nepertraukiamą Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą informacinės sistemos veiklą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.“
Pripažinti netekusia galios 34 straipsnio 2 dalį. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. 5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies Lietuvos Respublikos žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui. Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai.
Susirinkime:
1) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3. Jeigu Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4.
4Kai kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro įgaliotas asmuo, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5. Atliekant žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 6.
6Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės informacijos centras, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre.
Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo. 7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10.
10Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės informacijos centras tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. 11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui. Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12.
12Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės žemės fondo Valstybės įmonės Žemės informacijos centro sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 14. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės informacijos centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą. 15. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3) dėl konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo pradžios;
5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais.“
2Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
3Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o šio Įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės informacijos centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“
1Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
2Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras priima sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.“
3Pakeisti 52 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės informacijos centras pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos šis fondas valstybės įmonė Žemės informacijos centras įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas rengti žemės konsolidacijos projektų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūras baigia valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:. „4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) Žemės ūkio duomenų centras – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.“
1Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti išteklių naudojimo stebėsenai vykdyti;“
3.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras;“
4Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Valstybės žemės fondas įmonė Žemės ūkio duomenų centras:
1) rengia duomenis apie šalies Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) tvarko užtikrina nepertraukiamą Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą informacinės sistemos veiklą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.“
Pripažinti netekusia galios 34 straipsnio 2 dalį. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. 5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies Lietuvos Respublikos žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.“
2Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui. Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai.
Susirinkime:
1) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3. Jeigu Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4.
4Kai kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5. Atliekant žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 6.
6Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre.
Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dienos. 7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10.
10Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. 11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo dienos apie tai raštu pranešti Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui. Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per šioje dalyje nustatytą terminą nepraneša Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12.
12Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Žemės sklypų, priskiriamų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės žemės fondo Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 14. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą. 15. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3) dėl konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo pradžios;
5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais.“
2Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės žemės fondui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
3Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o šio Įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą žemės konsolidacijos projekto teritorijai.“
1Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
2Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras priima sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.“
3Pakeisti 52 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Valstybės žemės fondas Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos šis fondas valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 3 d.part_c4f86fd3cce24226b768121e20ccb020
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas rengti žemės konsolidacijos projektų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūras baigia valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 4, 8, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
2018 m. vasarą Lietuvai tapus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nare, Bendrovių valdysenos komiteto (toliau – Komitetas) ir Komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės (toliau – Darbo grupė) posėdžiuose kartu su pritarimu dėl Lietuvos bendrovių valdysenos atitikties EBPO Bendrovių valdysenos principams ir EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėms nuspręsta, praėjus dvejiems metams po Lietuvos įstojimo į EBPO, atlikti EBPO rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje įgyvendinimo peržiūrą. Viena iš prioritetinių rekomendacijų – „Supaprastinti VVĮ teisines ir korporatyvines formas“. 2018 m. sausio 30 d. buvusi Ūkio ministerija rašte Komiteto ir Darbo grupės pirmininkams nurodė, kad Lietuvoje veikia 10 valstybės įmonės teisinę formą turinčių juridinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą, kurie bus pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinius asmenis. Komiteto ir Darbo grupės ekspertai, atliekantys EBPO rekomendacijų įgyvendinimo peržiūrą, minėtą prioritetinę rekomendaciją laiko neįgyvendinta. EBPO Sekretoriatas savo pranešime apie tai, kaip Lietuva įgyvendina stojimo peržiūros rekomendacijas bendrovių valdysenos srityje, pažymi, kad Lietuvoje valstybės valdomų įmonių mastas yra per didelis ir yra vienas didžiausių EBPO, todėl reikia aiškios strategijos, kuri pagrįstų valstybės nuosavybės reikalingumą valstybės valdomose įmonėse.
Atsižvelgiant į tai, kad EBPO rekomendacijų įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, būtina imtis visų reikiamų priemonių užtikrinant EBPO rekomendacijų ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslų ir priemonių įgyvendinimą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi siekį ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, pasiūlė į atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą (toliau – Planas) įtraukti priemonę dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – VĮ VŽF), valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – VĮ ŽŪIKVC) ir valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ (toliau – VĮ „GIS-Centras“) veiklų konsolidavimo ir reorganizavimo jungimo būdu ir po jungimo veiksiančios valstybės įmonės pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį vienetą, kurios pasiūlytas įgyvendinimo terminas – 2023 m. gruodžio mėn. Planas patvirtintas 2021 m. lapkričio 10 d.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ), 2) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ), 3) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – KBĮ), 4) Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ), 5) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ), 6) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ), 7) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ), 8) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo (toliau – ŽŪMPTPPKĮ), 9) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – GKĮ), 10) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ), 11) Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – MĮ), 12) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ), 13) Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ). Įstatymų projektais siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą (toliau – VĮ ŽIC), tokiu būdu konsoliduojant jų funkcijas, daugiausia informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse.
Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų (toliau – IT) kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir (ar) tobulinti /kurti naujus registrus ar sistemas, dėl to VĮ ŽIC galėtų teikti kokybiškesnes paslaugas vartotojams. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos /supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus, todėl tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo užtikrinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-283 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus (vedėjas Karolis Tvaskus, tel. (8 5) 239 1227, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Ignas Kišvinas, tel. (8 5) 239 1280, el. p. [email protected]. 3.
VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF yra Žemės ūkio ministerijos valdymo srities įmonės, kuriose šiuo metu didžiąja dalimi atliekamos šios srities informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijos. Pagal ŽŪMŪKPĮ 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatas VĮ ŽŪIKVC yra viena iš valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių ir įgyvendinančių bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą tvarkančių institucijų. Šiuo metu ši įmonė atlieka daugumos Žemės ūkio ministerijos valdomų valstybės registrų (Ūkininkų ūkių, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Fitosanitarinio ir kitų registrų) ir informacinių sistemų (Paraiškų priėmimo, Tiesioginių išmokų už pieną ir kitų informacinių sistemų) tvarkytojo funkcijas. Be to, VĮ ŽŪIKVC atlieka viešojo administravimo funkcijas pagal KBĮ (nagrinėja prašymus ir teikia išvadas dėl kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove), pagal ŽŪMŪKPĮ 10 straipsnį atlieka statistikos skaičiavimus, kurie, be kita ko, naudojami ir VSDĮ, SDĮ ir EEĮ reguliavimo srityse. 2021 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-298. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą organizuoja VĮ ŽŪIKVC.
Šiai funkcijai vykdyti VĮ ŽŪIKVC turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tačiau galimybė gauti šias lėšas turėtų būti numatyta teisės akte, o šiuo metu tokio reglamentavimo nėra, todėl siūloma papildyti ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 punktą ir numatyti, kad VĮ ŽIC pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies numatytas funkcijas finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. GKĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VĮ „GIS-Centras“ vykdo šio įstatymo (GKĮ) 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus; informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei užtikrina sąveikų keitimąsi erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis; užtikrina nepertraukiamą LitPOS veiklą, duomenų teikimą LitPOS naudotojams; užtikrina nepertraukiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą. Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų[¹] 13.15 papunktyje nustatyta, kad VĮ „GIS-Centras“ užtikrina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų sąraše[²] nurodytų Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių teikimą į INSPIRE portalą. VĮ „GIS-Centras“ taip pat yra Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytoja, o naudojant šio kadastro duomenis, yra sukūrusi šio kadastro duomenų ir informacijos generalizavimo įrankius, leidžiančius automatiniu būdu kurti smulkesnio mastelio (1:50 000) duomenų rinkinį.
VĮ „GIS-Centras“ yra viena iš kompetentingiausių Lietuvos institucijų, teikianti konsultacijas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, susijusias su informacinių sistemų, naudojančių GIS sprendimus, kūrimu, bet kokios temos erdvinių duomenų tvarkymu, šių duomenų atitiktimi INSPIRE specifikacijoms, duomenų transformavimu į šias specifikacijas atitinkančius rinkinius ir atitinkamai sugebanti užtikrinti tinkamą INSPIRE direktyvos įgyvendinimą – visų valstybės erdvinių duomenų teikimą į INSPIRE portalą. VĮ „GIS-Centras“ taip pat teikia specializuotas geografinės informacijos sistemų (GIS) paslaugas, kuria teminius duomenų rinkinius, skaitmeninius ir spausdintus žemėlapius, plėtoja specializuotų GIS informacinių sistemų kūrimą.
Pagal ŽŪPŽĮĮ 4 ir 5 straipsniuose, ŽĮ 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsniuose suteiktus įgaliojimus VĮ VŽF: rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną; tvarko Žemės informacinę sistemą; įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus, atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą kaimo gyvenamosiose vietovėse. Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 (toliau – Apskaitos taisyklės), 6 punktą, nustato, kad VĮ VŽF vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkytojo bei centrinio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijas, atsako už duomenų tikslumą bei patikimumą. Taip pat VĮ VŽF atlieka kadastrinius matavimus, rengia žemėtvarkos planavimo dokumentus, topografinius planus ir pan. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, naujoje valstybės įmonėje konsoliduojant informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir (ar) tobulinti /kurti naujus registrus ar sistemas. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos /supratimo ir interpretavimo kuriant ir diegiant informacinius sprendimus. Naujoje valstybės įmonėje – VĮ ŽIC bus koncentruojama Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių išteklių analitika, programavimas ir eksploatavimas tų informacinių sistemų, registrų ir kadastrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija, arba Europos Sąjungos teisės aktas. Pagal šio įstatymo nuostatas, tiek valstybės registrų bei kadastrų tvarkytojai, tiek valstybės informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai skiriami žemesnės teisinės galios aktais, todėl keičiami įstatymai (GGAĮ, ŽĮ ir GKĮ) yra tikslinami pagal minėtus reikalavimus.
Dėl įstatymų pakeitimo VĮ ŽIC vykdomos funkcijos bus atliekamos tokia apimtimi, kokia jos vykdomos ir šiuo metu, tik jos visos bus sukoncentruotos viename juridiniame asmenyje VĮ ŽIC. Numatyta, kad įstatymų projektų įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki įstatymų įsigaliojimo, kad būtų užtikrinamas ir nepertraukiamas jų vykdymas. Po reorganizavimo visos VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF teisės ir pareigos pereis VĮ ŽIC, kuri užtikrins įsipareigojimų suinteresuotoms šalims vykdymą. MĮ 7 straipsnio 2 dalies šiuo metu VĮ VŽF vykdomą funkciją – melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą – pavedama atlikti VĮ ŽIC. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. buvo įsteigta Žemės informacinė sistema ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 „Dėl Žemės informacinės sistemos nuostatų ir žemės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai bei nuo 2012 m. šios sistemos tvarkymo darbai yra įtraukti į Žemės ūkio ministerijos strateginį veiklos planą kaip atskira priemonė, finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skiriamų asignavimų, siūloma tikslinti ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą, numatant valstybės biudžeto lėšų administravimą dėl žemės išteklių naudojimo stebėsenos, kadangi vadovaujantis Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“, ši veikla ir šiuo metu organizuojama NŽT ir finansuojama iš NŽT skiriamų asignavimų.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriamas (paskiriami) teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai, o Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Strateginio valdymo įstatyme arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, tikslinamas ŽĮ 32 str. 5 d. 2 p. nurodant, kad VĮ ŽIC užtikrina nepertraukiamą Žemės informacinės sistemos veiklą. Siūloma pripažinti netekusia galios ŽĮ 34 straipsnio 2 dalį, kadangi ši nuostata neatitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taip pat, siekiant didesnio aiškumo ir tikslumo ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatoje bei 32 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoje, siūloma keisti formuluotę iš „šalies žemės fondo“ į „Lietuvos Respublikos žemės fondo“. Siekiant užtikrinti teisėkūros ekonomiškumą keičiamuose EEĮ, VSDĮ, SDĮ, UĮ bei KBĮ 3¹straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nurodyti, jog žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis apskaičiuojamas ne konkretaus subjekto, t. y.
„valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“, o pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką. Šiuo metu VĮ ŽŪIKVC žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio skaičiavimus atlieka vykdydama ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas paramos administravimo funkcijas, už kurias finansavimas skiriamas pagal ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 dalį. Šie apskaičiuojami žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominiai dydžiai yra naudojami EEĮ, VSDĮ, SDĮ, UĮ bei KBĮ 3¹straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytiems tikslams. Numatyta, kad VĮ ŽIC žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio skaičiavimus taip pat atliks vykdydama ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas paramos administravimo funkcijas, už kurias finansavimas bus skiriamas pagal ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 dalį. Valstybės registrų, kadastrų ir informacinių sistemų atžvilgiu taikomos specialios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, o bendra galimybė finansuoti šios funkcijos vykdymą įtvirtinta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 straipsnyje. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities IT kūrimo ir palaikymo funkcijas konsoliduojant vienoje įmonėje, VĮ ŽIC leis optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius. Preliminariai planuojama, kad sujungus tris valstybės įmones į vieną VĮ ŽIC, dėl bendrųjų funkcijų konsolidavimo bus atsisakyta apie 30 etatų, taip pat atitinkamai dalies administracinės ir ūkinės paskirties patalpų. Dėl šios priežasties, tikėtina, mažės bendrosios VĮ ŽIC kitos veiklos, kuri nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, sąnaudos, todėl tikimasi teigiamos grąžos valstybei.
Mažinti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties konsoliduojamų valstybės įmonių funkcijoms vykdyti nenumatoma, nes ir šiuo metu vykdomų funkcijų finansavimas iš valstybės biudžeto nėra pakankamas, t. y. finansuojama ne visa apimtimi, o tik būtiniausioms išlaidoms, taip pat, atsižvelgiant ir į nuolat didėjančias einamąsias išlaidas (komunalinių paslaugų, kuro kainas ir kt.) bei poreikį išlaikyti konkurencingą rinkos sąlygas atitinkantį kompetentingų darbuotojų atlyginimą (atsižvelgiant į nuo 2022 m. minimalios mėnesinės algos, kuri mokama žemiausios kvalifikacijos darbuotojams, didinimą; šalies vidutinio atlyginimo dydžio kilimą). Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 10 dalies nuostata, bus peržiūrėti visi VĮ ŽIC suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ir iki 2025 m. sausio 1 d. bus parengti reikiami teisės aktų pakeitimai, kuriais visi VĮ ŽIC vykdomi viešojo administravimo įgaliojimai bus perduoti kitiems subjektams laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Taip pat bus būtina parengti Vyriausybės nutarimus dėl valstybės įmonių reorganizavimo, o ministerijoms ir kitoms institucijoms pagal jų valdymo sritis reikės keisti ir kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus. Įstatymų projektuose numatyta, kad įstatymai įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., o jų įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2022 m. birželio 30 d. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybės įmonė“, „registras“, „duomenų apdorojimas“, „žemės ūkis“, „žemės ūkio politika“, „žemės sklypas“, „žemės ūkio statistika“, „geografinė informacijos sistema“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 3D-350 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“. [²] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“.
2021-12-03 Nr. XIVP-1176 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-695 (šiuo metu vyksta įstatymo promulgavimo procedūros), kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos išdėstytos kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas įsigalios 2023 m. sausio 2 d., t. y., vėliau nei teikiamu projektu siūlomos Žemės įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, kartu su teikiamu projektu turi būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimas, suderinantis šio įstatymo ir projekto nuostatas tarpusavyje. 2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 112 punktu, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“, todėl, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministras“ nereikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomas Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-51(2)), kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėstomos kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra tapati, t. y.
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti tarpusavyje suderintos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p.[email protected]
2022-06-17 Nr. XIVP-1176(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostata iki dvitaškio, nes šios dalies punktuose naujų pakeitimų nėra. Atitinkamai tikslintina projekto 8 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė, joje vietoj žodžio „dalį“ įrašant žodžius „dalies nuostata iki dvitaškio“. 2. Pažymėtina, kad teikiame projekte, kitaip nei jo pirmajame variante, yra keičiamas valstybės įmonės Žemės informacijos centras pavadinimas į pavadinimą valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
dėmesys, kad Seime yra svarstomi Vyriausybės pateikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIVP-1625 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1625) ir jį lydintys įstatymų projektai Nr. XIVP-1626 – XIVP-1644. Įstatymo projektu Nr. XIVP-1625 keičiamo Žemės įstatymo 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsniuose minimas valstybės įmonės Žemės informacijos centras pavadinimas bei atliekami kiti pakeitimai. Šio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Be to, įstatymo projekto Nr. XIVP-1625
pakeitimai bei pildomas įstatymas nauju VI¹ skyriumi, kurio nuostatose taip pat minimas valstybės įmonės pavadinimas – Žemės informacijos centras, ir kurių įsigaliojimas numatomas 2023 m. gegužės 1 d. Jei įstatymo projekte Nr.
Jei įstatymo projekte Nr. XIVP-1625 nebūtų pakeistas valstybės įmonės pavadinimas į teikiame projekte siūlomą pavadinimą, tai susidarytų tokia situacija, kad 2023 m. sausio
įmonės Žemės informacijos centras pavadinimas; 2023 m. sausio 3 d. įsigaliotų teikiamo projekto pakeitimai, kuriuose būtų minimas valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras pavadinimas; o 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliotų tokia Žemės įstatymo redakcija, kurioje vienose normose būtų minimas valstybės įmonės Žemės informacijos centras pavadinimas (pvz., Žemės įstatymo 7, 8, 9, 32, 43 straipsniai bei skirsnis VI¹, o kitose būtų minimas valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras pavadinimas (pvz., Žemės įstatymo 13, 35, 49, 50, 51, 52 straipsniai). Toks teisinis reguliavimas, kai kalbant apie tą pačią valstybės įmonę įstatymo nuostatose vartojami du skirtingi jos pavadinimai, neatitiktų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 nuostatos (ne tik valstybės įmonės pavadinimas, bet ir kiti pakeitimai) turėtų būti derinamos tarpusavyje. 2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIVP-1165(2) – XIVP-1177(2) nuostatose atliekami pakeitimai, iš esmės susiję tik su valstybės įmonės pavadinimo pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektų Nr. XIVP-1165(2) – XIVP-1177(2), kuriuose numatoma trijų valstybės įmonių pertvarka, nuostatose siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo data yra
įtvirtinama žemės administravimo pertvarka, nuostatose siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d.; į tai, kad abiejuose įstatymų projektų paketuose yra besidubliuojančių įstatymų projektų (pvz., projektai Nr. XIVP-1176(2) ir Nr. XIV-1625, projektai Nr. XIVP-1177(2) ir Nr. XIVP-1628, projektai Nr. XIVP-1173(2) ir Nr.
XIVP-1173(2) ir Nr. XIVP-1636), taip pat į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, svarstytina, ar, tikslinga šiuos įstatymų projektų paketus Seime priimti atskirai, o ne juos apjungti (besidubliuojančių projektų nuostatas sujungti viename kuriame iš besidubliuojančių projektų) ir priimti kaip vieną įstatymų projektų paketą, kuris įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., juose būtų suderintas valstybės įmonės pavadinimas ir kiti pakeitimai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 3 straipsnyje siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-695, kuris įsigalioja
projekto įsigaliojimo data numatyta 2023 m. sausio 3 d., todėl pripažinus minėtą įstatymą netekusiu galios, nėra pagrindo teikiamame projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p.[email protected]
DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1176 2022-04-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-695 (šiuo metu vyksta įstatymo promulgavimo procedūros), kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos išdėstytos kiek kitaip nei teikiamame projekte. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas įsigalios 2023 m. sausio 2 d., t. y., vėliau nei teikiamu projektu siūlomos Žemės įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, kartu su teikiamu projektu turi būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimas, suderinantis šio įstatymo ir projekto nuostatas tarpusavyje. Pritarti Įgyvendinant šią Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą kartu teikiamas Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-695 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas (pridedama). 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03. 102 2.
102
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 112 punktu, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“, todėl, svarstytina, ar projekto 10
straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministras“ nereikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03.
dėmesys, kad Seime svarstomas Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-51(2)), kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėstomos kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra tapati, t. y. 2022 m. liepos 1 d., abiejų projektų nuostatos, keičiančios Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti tarpusavyje suderintos. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad šio Įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nukelti į 2023 m. sausio 1 d., jo nuostatos neprieštaraus Įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-51(2) numatytoms nuostatoms, kadangi jo įsigaliojimo data numatyta 2022 m. liepos 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos žemės ūkio taryba, 2022-04-11.
Susipažinome su LR Seimo Kaimo reikalų komiteto š. m. balandžio 13 d. posėdyje numatytais svarstyti įstatymų projektais, kurių pagrindu nuo š. m. liepos 1 d. numatoma pertvarkyti jungimo būdu Žemės ūkio ministerijos 3 valdymo srities valstybės įmones: Valstybės žemės fondas (toliau-VŽF), Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-centras“ (toliau – Gis-centras) ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) sujungiant į vieną valstybės įmonę - Žemės informacijos centrą. Manome, kad minėti įstatymų projektai yra parengti labai skubotai ir paviršutiniškai, visiškai neišanalizavus minėtų įmonių vykdomos veiklos. Mes esame įsitikinę, kad minėtų įmonių bei valstybės joms deleguotų funkcijų pertvarkymas dėl netinkamo, nepagrįsto ir drastiško valstybės įmonėms pavestų funkcijų išdraskymo Lietuvai turės neigiamų pasekmių. Tokius drastiškus pertvarkymus, iš esmės keičiančius per daugelį metų ištobulintą ir sėkmingai veikiančią sistemą, gali siūlyti atlikti tik neatsakingi specialistai. Ši pertvarka paliestų apie 500 visų siekiamų reorganizuoti įmonių darbuotojų, net ir Įmonių vidinį pertvarkymą, jei tai būtina, reikėtų daryti labai atsakingai, būtinai detaliai įvertinus visų Įmonių atliekamas funkcijas, labai atsakingai pasvėrus sąnaudas bei pasekmes. Labai akivaizdu, kad visos šios Įmonės vykdo skirtingas ir tarpusavyje visiškai nesuderinamas funkcijas. ŽŪIKVC tik viena veikla, t. y. pasėlių deklaravimas su tiesioginių išmokų mokėjimu, susijusi su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Tai padaryta tam, kad viena įstaiga negalėtų vykdyti pasėlių deklaravimo ir tiesioginių išmokų mokėjimo, taip išvengiant galimo interesų konflikto.
Mūsų nuomone, sėkmingai ir pelningai veikiančių valstybės įmonių (Gis-centras ir VŽF) reorganizavimas ir sujungimas su kita įmone (ŽŪIKVC) ne tik atimtų iš valstybės nuolatines pajamas, tačiau iš esmės turėtų įtakos jų kokybiškų ir savalaikių paslaugų teikimo visuomenei proceso išbalansavimui, kas sukeltų neprognozuojamas neigiamas pasekmes. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant išvengti skubotai priimtų sprendimų ydingų bei finansiškai žalingų padarinių žemdirbiams, manome, jog būtina detaliai išanalizuoti ir išdiskutuoti pakeitimus, įtraukiant profesinę bendruomenę bei visuomenę. Išanalizavus galimus evoliucinius įmonių ir valstybės pavestų funkcijų pertvarkymo variantus bei radus pačius racionaliausius, teikti teisės aktų pakeitimų projektus. Prašome Jūsų nepritarti pilnai neišdiskutuotiems, bet pateiktiems įstatymų projektams. Juolab, kad Kaimo reikalų komitetas yra priėmęs sprendimą stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM reorganizavimą tokia apimtimi, kokia jis buvo parengtas. Tai labai susiję. Nepritarti Dėl šių valstybės įmonių sujungimo buvo diskutuota dar 2019 m. Tapatus įstatymų projektų paketas Seimui buvo pateiktas praėjusios kadencijos Vyriausybės. Tad šie sprendimai detaliai išanalizuoti, išdiskutuoti ir nėra priimti skubotai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Kaimo reikalų komitetas, 2022-04-20. 1
valstybės įmones: Valstybės žemės fondas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Valstybės, savivaldybių institucijų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę rengti, žemės išteklių naudojimo stebėsenai vykdyti;“
straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras;“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras:
1) rengia duomenis apie Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) užtikrina nepertraukiamą žemės informacinės sistemos veiklą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.“5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti Lietuvos Respublikos žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras.“6 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai 1.
Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui. Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai.
Susirinkime:
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3. Jeigu valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4.
privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5. Atliekant žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 6.
susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir
(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre.
Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dienos. 7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10.
įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. 11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo dienos apie tai raštu pranešti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui. Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per šioje dalyje nustatytą terminą nepraneša valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12.
sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras. Žemės sklypų, priskiriamų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 14. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras per
konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą. 15. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“8 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3) dėl konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo pradžios;
5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o šio Įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą žemės konsolidacijos projekto teritorijai.“9 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras priima sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
2 Kaimo reikalų komitetas, 2022-04-20. 2 1,2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 1 dalyje nurodytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra 2022 m. liepos 1 d., o įstatymo projekto 2 dalyje numatyta, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2022 m. birželio 30 d.
Taip pat įvertinat tai, kad priėmus įstatymo projektą jam įgyvendinti, t. y. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, bei atlikti 3 valstybės įmonių reorganizavimo procedūras, kurios vadovaujantis teisės aktų nustatytais terminais tikrai truks keletą mėnesių, siūlytina 6 mėnesiams nukelti įstatymo projekte numatytus terminus. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2023 m. sausio 3 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas rengti žemės konsolidacijos projektų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūras baigia valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius