Projekto lyginamasis variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar grupės medžiotojų asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai arba naudotojai, arba jų įsteigtas juridinis asmuo gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų ar jų įsteigto juridinio asmens dalyvių ar narių nuosavybės arba naudojimo teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Ši komisija, įsitikinusi, nustačiusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų asmenys nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės ar valdymo teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei asmeniui arba jo įsteigto juridinio asmens dalyviams ar nariams. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.
Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius esamame gretimame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šioje dalyje nustatyta tvarka sudaryto naujo medžioklės plotų vieneto naudotojas sutartiniais pagrindais kompensuoja esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio medžioklės plotų dalis buvo atskirta ar prijungta sudarant šį naują medžioklės plotų vienetą, naudotojui toje medžioklės plotų dalyje paliekamų stacionarių medžioklės įrenginių vertę. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Eugenijus Gentvilas
DĖL
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslas ir uždaviniai
Šiuo metu beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir apie 50 proc. miškų paskirties žemės sklypų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Tačiau medžioklės veiklą Lietuvoje iki šiol vykdo dar sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai, kurie:
str. 2 dalį įgijo teisę tęstinumo būdu vykdyti medžioklę pagal sovietmečiu galiojusią medžioklės organizavimo tvarką;
ar naudotojams už tai, kad naudoja šias privačias žemes medžioklei;
mokestį, kuris yra apskaičiuojamas pagal medžiotojų būrelių naudojamų medžioklės ploto vieneto dydį, kuriam yra priskirtos žemės sklypų savininkų ir naudotojų žemės, bet nesidalija šiuo gautu mokesčiu už medžioklės išteklių naudojimą su žemės savininkais ir naudotojais;
atlyginimo tvarka yra sunkiai įgyvendinama, biurokratizuota, ilgai trunkanti ir realiai neveikia;
tvarka neleidžia žemės savininkams gauti jų žemės ūkio pasėliams ar gyvuliams padarytos žalos atlyginimo;
tai, kad jų žemės sklypai yra realiai naudojami su medžiokle susijusiai komercinei veiklai.
vykdyti medžioklės veiklą savo žemėse. Teikiamas įstatymo projektas sudaro galimybę fiziniams asmenims ar jų įsteigtiems juridiniams asmenims sudaryti naujus medžioklės plotų vienetus nuosavybės ar kitu būdu valdomoje savo žemėje. Tokiu būdu ūkininkams, žemės ar miško plotų savininkams sudaroma galimybė vykdyti medžioklės veiklą savo valdomoje žemėje.
Projektas parengtas kartu su Miško, žemės savininkų asociacija ,,Debeikių grupė“ ir advokatu A. Šindeikiu. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekte siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje. Sudaromos sąlygos suformuoti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės ploto vienetus, kuriuose nuosavybės ar kita teisine forma valdoma žemė turi sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų medžioklės ploto vieneto. Kartu užtikrinama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vieneto naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu privačios žemės savininkas gali būti priimtas į medžioklės veikla užsiimančią asociaciją (Medžiotojų būrelį) jei pats turi medžiotojo bilietą, jei medžioklės būrelio naudojamoje teritorijoje turi ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau Medžiotojų būrelis turi teisę nepriimti į savo asociacijos narius žemės savininkų, kurie praranda galimybę medžioti savo žemėje arba naudoti ją komercinei medžioklei ir neturi jokių teisių medžioklės organizavime. Žinoma, žemės savininkai ar naudotojai gali uždrausti medžioklę savo nuosavybėje, bet tai labai reta praktika, nes tokiu atveju žemės savininkai netenka teisės į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą. Esama padėtis neužtikrina žemės savininkų konstitucinės teisės visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe. Dalį šių teisių perima medžioklės plotų naudotojai. Labai dažna situacija, kai šiame medžioklės plote nė vienas Medžiotojų būrelio narys neturi savo nuosavybės, bet nė vienas šiame plote nuosavybę turintis asmuo neturi teisės medžioti savo nuosavybėje. 4.
reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų konstitucines teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje. Norima užtikrinti efektyvesnį medžioklės ūkio tvarkymą, kai pats savininkas gyvena teritorijoje, kurioje vykdoma medžioklės veikla. Sumažės prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, nes patys savininkai užtikrins medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nėra būtinas, nes nėra įvedamos naujos teisės normos. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neturės poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Žemės ir miško savininkai turės galimybę plėtoti turizmui palankią verslo aplinką pvz., kaimo turizmo sodybos galės pateikti ne tik savo išaugintus žemės ūkio produkcijos gaminius bet ir medžioklės veiklos produktus. Tai papildoma priemonė verslo plėtrai regionuose. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nėra poreikio keisti kitus teisės aktus. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka minėtus reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktus ir išplečia žmogaus ir savininko teisių įgyvendinimą. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nėra poreikio. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Pakeitus įstatymą tikėtinas naujų medžioklės plotų vienetų formavimas ir papildomos įplaukos už šių plotų naudojimą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo prašoma. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą ,,medžioklė“, ,,žemės ir miško savininkai“, ,,medžioklės plotų vienetai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
Eugenijus Gentvilas
2021-12-03 Nr. XIVP-1159 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso išduodamas asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį medžioklės plotų naudotojais yra fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su keičiamo įstatymo sąvokomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas bet kokiam juridiniam asmeniui, nieko bendra neturinčiam su medžiokle, ar vis tik toks leidimas būtų išduodamas juridiniam asmeniui, kurio steigėjai yra medžiotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto leidimo gavėjui, kai jis yra fizinis asmuo, taikomi reikalavimai, nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl jų pagrįstumo. 2.
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, šių projekto nuostatų turinys nedera su šio straipsnio pavadinimu, t. y. keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose. Tuo tarpu projekto nuostatos nustato ne tik žemės savininkų, bet ir žemės naudotojų ar valdytojų teises. Antra, nurodant fizinių ir juridinių asmenų, siekiančių formuoti naują medžioklės plotų vienetą, turimas teises į žemės ūkio paskirties bei miško paskirties žemės sklypus vartojamos skirtingos sąvokos: ,,žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai arba naudotojai“ ir ,,<...> ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės ar valdymo teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam asmeniui arba jo įsteigto juridinio asmens dalyviams ar nariams“. Taigi pirmojoje nuostatoje nurodoma, kad asmenys yra tokių žemės sklypų savininkai arba turi teisę naudotis žemės sklypais, o antrojoje nurodoma, kad asmenys yra žemės sklypų savininkai ar valdytojai, bet ne naudotojai, kaip yra nurodoma pirmojoje nuostatoje. Siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Trečia, kyla abejonių, ar žemės ūkio paskirties ir miško paskirties žemės sklypų valdytojai ar naudotojai, nesant tokių žemės sklypų savininkų sutikimo, galėtų nuspręsti žemės sklypus įtraukti į formuojamą naują medžioklės plotų vienetą. Kyla abejonių, ar pastaruoju atveju būtų pagrįstai apribotos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti nustatant, kad asmenys, naudojantys ar valdantys žemės ūkio paskirties ar miško paskirties žemės sklypus, šiuos sklypus įtraukti naują medžioklės plotų vienetą turėtų teisę tik gavę tokių žemės sklypų savininkų sutikimus.
Ketvirta, Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Taigi sąvoka ,,juridinio asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens narius, todėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,juridinio asmens dalyviams ar nariams” tikslintina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatytą teisiną reguliavimą. Penkta, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso” nedera su projekto 1 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytu naujo medžioklės ploto sudarymo atveju suteikiamas ne prašymą pateikusiam ,,asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui”, bet ,,asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui“. Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Šešta, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „miško paskirties žemė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „miško žemė“.
Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų projekte vartojamas sąvokas suderinti su keičiamo įstatymo sąvokomis. Septinta, projekto nuostatomis iš keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės „ne mažiau kaip
„susisiekiančius“, lieka neaišku, ar naujas ne mažesnis kaip 1000 ha medžioklės
plotų vienetas būtų sudarytas laikantys keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto medžioklės ploto vieneto vientisumo kriterijaus, ar vis dėlto naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti sudarytas iš atskirų nesusisiekiančių žemės sklypų. Pastaruoju atveju, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamame įstatyme nustatytus medžioklėtvarkos principus. 3. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „nėra poreikio keisti kitus teisės aktus“, tačiau, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Aplinkos ministerijos kompetenciją (pavyzdžiui, šios dalies 2 ir 5 punktus), reikėtų įvertinti poįstatyminių teisės aktų keitimo pagal siūlomą įstatymu nustatyti naują teisinį reguliavimą poreikį, ir, jei toks poreikis yra, atitinkamai papildyti projekto 3 straipsnį įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis. 4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]