Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 1 straipsnio 1 dalį nauju 34 punktu ir jį išdėstyti taip:
„34) biologiškai skaidus plastikas – suprantama taip, kaip apibrėžta
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.“
Papildyti nauju 98¹straipsniu ir jį išdėstyti taip: „98¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nustatyta tvarka nepaženklintų ir (ar) ženklinimo reikalavimų neatitinkančių biologiškai skaidaus plastiko pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų ir (ar) ženklinimo reikalavimų neatitinkančių biologiškai skaidaus plastiko pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio
vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų ir (ar) ženklinimo reikalavimų neatitinkančių biologiškai skaidaus plastiko pakuočių platinimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio
šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Kasparas Adomaitis
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo 98¹ straipsniu įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo projekto) projektų pagrindinis tikslas
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3(3), 25, 28, 30, 32(1), 34(24), 34(25), 34(26), 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju(3) ir aštuntuoju(11) skirsniais įstatymo projekte (toliau – Atliekų įstatymo projektas) numatoma įtvirtinti naują sąvoką „biologiškai skaidus plastikas“. Pagal Atliekų įstatymo projekte įtvirtintą sąvoką biologiškai skaidus plastikas, tai plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti, o galiausiai suskilti į anglies dioksidą (CO₂), biomasę ir vandenį, ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti, pasitelkiant kompostavimą ir (ar) anaerobinį skaidymą.
Svarbu tai, kad daugelis biologiškai skaidžių plastikinių gaminių biologiškai skaidosi tik tam tikroje konkrečioje aplinkoje arba tik industrinėmis/pramoninėmis sąlygomis, kur veikiamoji temperatūra pakeliama mažiausiai iki 50 laipsnių Celsijaus. Netgi lengviausiai skaidomos biologiškai skaidaus plastiko pakuotės, kurios, kaip teigiama, suskyla vos per 47-90 dienų „gamtinėmis sąlygomis”, paprastai pasižymi tuo, kad toks medžiagos degradavimas vyksta tik labai specifinėmis arba netgi kartais vadinamomis „tobulomis gamtinėmis sąlygomis“, sunkiai įmanomomis kompostuojant individualiuose namų ūkiuose. Vartotojas turėtų būti apie tai informuojamas, nes priešingu atveju kyla grėsmė, kad netinkamai tvarkant biologiškai skaidaus plastiko pakuočių atliekas bus daromas neigiamas poveikis aplinkai. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus gamintojas ir (ar) importuotojas teikdamas pakuotes į Lietuvos Respublikos rinką turi turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad jų tiekiamos pakuotės atitinka Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomų standartų reikalavimus, pavyzdžiui, vienas iš tokių standartų – LST (EN) 13432. LST (EN) 13432 standartas nustato kompostuojamų pakuočių charakteristikas ir bandymo procedūras, kurių reikia norint patikrinti, ar pakuotė atitinka nurodytus reikalavimus.
Pavyzdžiui, kompostuojama pakuotė turi turėti šias pagrindines charakteristikas: biologinis skaidumas, dezintegruotumas (vizualinės taršos nebuvimas), neigiamo poveikio galutiniam kompostui nebuvimas. Ne visos biologiškai skaidžios medžiagos yra tinkamos kompostavimui, todėl taip pat reikia įrodyti, kad konkreti medžiaga iš tikrųjų suyra kompostavimo ciklo metu, nesukelia neigiamų padarinių procesui ir neturi neigiamos įtakos galutiniam produktui (kompostui). Labai svarbu identifikuoti ir atskirti biologiškai skaidaus plastiko pakuotes, kurios gali būti kompostuojamos buitiniu (namų sąlygomis) ir pramoniniu būdais. Minėtas EN 13432 kompostavimo standartas reiškia kompostavimą pramoniniu/industriniu būdu. Kompostuojant namų sąlygomis, įtakos turi oro sąlygos, drėgmės lygis ir kiti veiksniai, irimo proceso trukmė yra daug ilgesnė nei kompostuojant pramoniniu būdu. Paprastai gaminiai, kurie yra pritaikyti kompostavimui namų sąlygomis yra tinkami kompostuoti ir pramoniniu būdu, tačiau gaminiai, kompostuojami pramoniniu būdu, namų sąlygomis gali ir nepavirsti į kompostą. Nėra tarptautinio standarto, kuris nurodytų biologiškai skaidaus plastiko pakuotės kompostavimą namų sąlygomis, tačiau, pavyzdžiui, egzistuoja keliose Europos Sąjungos šalyse (Austrijoje, Belgijoje ir kt.) patvirtinta ,,OK compost HOME” sertifikavimo programa, kuri nors ir nenustato standarto, bet detalizuoja visus techninius reikalavimus, kuriuos gaminys turi atitikti, kad gautų sertifikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas biologiškai skaidaus plastiko savybes, yra bent trys priežastys, kodėl labai svarbu, kad kiekviena biologiškai skaidaus plastiko pakuotė būtų tinkamai paženklinta ir sertifikuota. Pirma, biologiškai skaidaus plastiko pakuočių gaminius sunku atskirti nuo tokiomis savybėmis nepasižyminčių plastiko pakuočių.
Net jei gaminys atitinka biologiškai skaidaus plastiko standartą, jis paprastai bus žymimas vadinamuoju Nr. 7 (angl. ,,other”), o tokiu pat numeriu gali būti žymimi ir plastikų mišiniai. Šiuo metu tai yra dominuojantis žymėjimas, todėl tai gali klaidinti vartotojus. Dėl tokio žymėjimo, biologiškai skaidžios plastiko pakuotės gali būti išrūšiuojamos į bendrą plastiko atliekų srautą, kur jų irimas gali trukti nuo 10 iki 1000 metų. Be to, biologiškai skaidaus plastiko patekimas tarp tinkamo perdirbti plastiko gali jį užteršti ir padaryti netinkamu perdirbti ir (ar) galutinius produktus padaryti defektyvius. Antra, kaip išdėstyta aukščiau, standartas EN13432 žymi tinkamumą industriniam kompostavimui. Jei tik industriniam kompostavimui tinkamas biologiškai skaidaus plastiko pakuotes bus klaidingai bandoma kompostuoti namų sąlygomis, tokios pakuotės tinkamai nesuirs. Tokiu būdu būtų užterštos maisto ar kitos žaliosios atliekos, kompostuojamos namų ūkiuose. Todėl biologiškai skaidžios pakuotės turi būti tinkamai paženklintos ir sertifikuotos, kokiam kompostavimui jos tinkamos. Trečia, biologiškai skaidaus plastiko pakuotės galėtų būti šalinamos kartu su maisto ir virtuvės atliekomis, o neturint tokios maisto atliekų surinkimo sistemos – su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Lietuvoje kol kas tik keli regionai atskirai surenka ir tvarko maisto ir virtuvės atliekas, tačiau nuo 2024 m. pradžios visoje Lietuvoje bus privalomas atskiras maisto atliekų surinkimas, siekiant jas kompostuoti. Artėjant prie šio tikslo, standartizuotos bioskaidžios pakuotės, jų ženklinimas ir teisingas rūšiavimas bus itin svarbūs atskiram maisto atliekų surinkimui.
Apibendrinant, biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimo sistema padėtų vartotojams teisingai jas rūšiuoti, leistų išskirti šio plastiko pakuotes iš kitų plastiko pakuočių srautų ir tinkamai jas sutvarkyti. Privalomas biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimas ir sertifikavimas svarbus tiek tuo, kad vartotojams suteikiama teisinga informacija apie pakuotės rūšį ir taisyklingą jos rūšiavimą, tiek tuo, kad atliekų tvarkytojams sudaromos geresnės sąlygos tinkamai tvarkyti atliekas, nedarant neigiamo poveikio aplinkai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme nereguliuojami biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimo reikalavimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte įtvirtinamas įpareigojimas pakuočių gamintojams ir (ar) importuotojams privalomai ženklinti biologiškai skaidaus plastiko pakuotes bei turėti ženklo reikšmę patvirtinantį sertifikatą. Aplinkos apsaugos įstatymo projekte įtvirtinama juridinių asmenų atsakomybė už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Įstatymų projektais siekiama daryti teigiamą poveikį atliekų sektoriui. Tikimasi, kad įstatymų projektuose įtvirtintas biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimas padės vartotojams tinkamai rūšiuoti, prisidės prie antrinio plastiko perdirbimo kokybės ir ekonomiškumo gerinimo, iš dalies prisidės prie sklandesnio ir efektyvesnio maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir kompostavimo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įgyvendinus įstatymus, gamintojai ir (ar) importuotojai, tiekdami biologiškai skaidaus plastiko pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, turės jas paženklinti ir turėti ženklus patvirtinančius sertifikatus. Neigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymų projektus, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus ženklinamos biologiškai skaidaus plastiko pakuotės, teikiamos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „biologiškai skaidus plastikas”, „pakuotė”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
2021-11-30 Nr. XIVP-1156 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 98¹ straipsnyje siūloma numatyti juridinių asmenų atsakomybę už nustatyta tvarka nepaženklintų ir (ar) ženklinimo reikalavimų neatitinkančių biologiškai skaidaus plastiko pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai bei šių pakuočių platinimą. Pažymėtina, kad teisėkūroje neretai už tą pačią veiką specialiuosiuose įstatymuose (šiuo atveju – keičiamame įstatyme) juridiniams asmenims būna numatomos ekonominės sankcijos, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) – administracinės nuobaudos fiziniams asmenims. Toks teisinis reguliavimas, pagal kurį už faktiškai tą patį pažeidimą baudžiami du skirtingi subjektai, neprieštarauja non bis in idem principui[1]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu su šiuo įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir ANK papildymo įstatymo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta speciali norma, numatanti fizinių asmenų administracinę atsakomybę už analogišką veiką. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 98¹ straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse numatomi maksimalūs baudų dydžiai yra lygiai 2 kartus didesni už minimalius baudų dydžius, o keičiamo įstatymo 98¹ straipsnio 2 dalyje numatomas maksimalus baudos dydis už minimalų galimos skirti baudos dydį yra didesnis 1,91 karto.
Nors, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina, nustatydamas teisinę atsakomybę įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas), tačiau, mūsų nuomone, sistemiškumo principo reikalavimus labiau atitiktų toks teisinis reguliavimas, kuris nuosekliai išlaikytų vienodas baudų dydžių proporcijas (maksimali bauda = 2 minimalios baudos) visų keičiamo įstatymo 98¹ straipsnio dalių atžvilgiu. 3. Keičiamo įstatymo 98¹ straipsnio pavadinime prieš žodžius „nustatyta tvarka“ ir šio straipsnio 1 bei
aktuose“. 4. Keičiamo įstatymo 98¹ straipsnio pavadinime taip pat reikėtų nurodyti, jog šiame straipsnyje reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė ir už pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų ir (ar) ženklinimo reikalavimų neatitinkančių biologiškai skaidaus plastiko pakuočių platinimą. 5. Pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytus projektu siūlomame keičiamo įstatymo 98¹ straipsnyje, tirtų, pažeidimų protokolus surašytų ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėtų vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, be kita ko, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų, nustatant, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tiria, protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja ir dėl keičiamo įstatymo 98¹ straipsnyje nustatytų pažeidimų. 6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“, įstatymo projektas koreguotinas:
žodį „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMO“;
turi tik vieną dalį, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas skaitmuo ir žodis „1 dalį“, o žodis „straipsnio“ rašytinas vienaskaitos galininko forma;
pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „nauju“ ir „ir jį išdėstyti taip“;
pakeitimų esmėje po žodžio „Papildyti“ turėtų būti įrašytas žodis „Įstatymą“, o žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ brauktini;
straipsnių numeracija, nes įstatymo projekte yra du antri straipsniai; 6.6. įstatymo projekto sakinyje, numatančiame įstatymą priėmusį subjektą, po žodžių „Lietuvos Respublikos“ turėtų būti įrašytas žodis „Seimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje eA-55-525/2020.