Projekto lyginamasis variantas
2021
pakeitimas
taip: „
5Savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos įgalioti atstovai privalo dalyvauti nekilnojamojo
turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
(ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Savivaldybių administracijos, kurios nuosavybės teise valdo dalį butų ar kitų patalpų daugiabučiame name šiuo metu visiškai yra nusišalinusios nuo dalyvavimo sprendimų priėmime. Tai prieštarauja LR Civilinio kodekso nuostatoms, kuriose įtvirtinta prievolė butų ir kitų patalpų savininkams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti savo bendrojo naudojimo objektus. Teisės aktų pakeitimu siekiama įpareigoti savivaldybių administraciją dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Savivaldybių administracijos, kurios nuosavybės teise valdo dalį butų ar kitų patalpų daugiabučiame name šiuo metu visiškai yra nusišalinusios nuo dalyvavimo sprendimų priėmime. Tai prieštarauja LR Civilinio kodekso nuostatoms, kuriose įtvirtinta prievolė butų ir kitų patalpų savininkams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti savo bendrojo naudojimo objektus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama :
Siūloma įpareigoti Savivaldybę ar jos įgaliotos instituciją įgalioti atstovą, kuris privalėtų dalyvauti nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų projektai, neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta . 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„savivaldybės turtas", "daugiabučiai", „bendroji
nuosavybė“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
729
2021-11-24 Nr. XIVP-1148 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos turto savininkų, įskaitant savivaldybes, teisės ir pareigos. Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.“ Siūlomo keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „ Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. <...>“ Atsižvelgiant į tai, manytina, jog siūloma teisės norma yra perteklinė, o projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema kyla dėl galimai netinkamo teisės taikymo. Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas ,,Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo” nurodo šio straipsnio teisinio reguliavimo paskirtį, t.y. reglamentuoti santykius valdant, naudojant ir disponuojant savivaldybių turtu. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatas savivaldybės atstovai privalėtų dalyvauti nekilnojamojo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose.
Taigi projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma reglamentuoti savivaldybės atstovų privalomą dalyvavimą nekilnojamo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose neatitinka keičiamo įstatymo 12 straipsnio reguliavimo paskirties. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,teisės aktų pakeitimu siekiama įpareigoti savivaldybių administraciją dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai”. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos įgalioti atstovai privalėtų dalyvauti bet kurios paskirties nekilnojamojo turto savininkų (individualių gyvenamųjų namų, ne gyvenamosios paskirties pastatų ar patalpų savininkų ir pan.) susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Be to, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, projektu turimas tikslas nustatyti, kad savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti ne tuose susirinkimuose, kuriuose būtų svarstomi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo klausimai, bet butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose , kuriuos priimami ne bet kurie sprendimai dėl bendrosios nuosavybės, bet kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai . Taigi projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar norint pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus turėtų būti pildomas ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, bet pildomi Civilinio kodekso IV knygos, kurioje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalins nuosavybės valdymas, atitinkami straipsniai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą, projektas tobulintinas. Siūlytume išbraukti žodį „įgalioti“, kaip perteklinį, ir, siekiant aiškumo, papildyti siūlomą teisės normą nuostata „Tais atvejais, kai savivaldybė yra nekilnojamojo turto bendraturtė“. 3. Tam, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas” įrašytina nuostata ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
-729
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G.Kuštan. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-241
1Projektu siūloma įtvirtinti savivaldybės atstovų pareigą dalyvauti nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos turto savininkų, įskaitant savivaldybes, teisės ir pareigos.
Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.“ Siūlomo keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. <...>“ Atsižvelgiant į tai, manytina, jog siūloma teisės norma yra perteklinė, o projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema kyla dėl galimai netinkamo teisės taikymo. Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas ,,Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo” nurodo šio straipsnio teisinio reguliavimo paskirtį, t.y. reglamentuoti santykius valdant, naudojant ir disponuojant savivaldybių turtu. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatas savivaldybės atstovai privalėtų dalyvauti nekilnojamojo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose. Taigi projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma reglamentuoti savivaldybės atstovų privalomą dalyvavimą nekilnojamo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose neatitinka keičiamo įstatymo 12 straipsnio reguliavimo paskirties. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,teisės aktų pakeitimu siekiama įpareigoti savivaldybių administraciją dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai”.
Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos įgalioti atstovai privalėtų dalyvauti bet kurios paskirties nekilnojamojo turto savininkų (individualių gyvenamųjų namų, ne gyvenamosios paskirties pastatų ar patalpų savininkų ir pan.) susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Be to, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, projektu turimas tikslas nustatyti, kad savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti ne tuose susirinkimuose, kuriuose būtų svarstomi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo klausimai, bet butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose , kuriuos priimami ne bet kurie sprendimai dėl bendrosios nuosavybės, bet kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai . Taigi projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar norint pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus turėtų būti pildomas ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, bet pildomi Civilinio kodekso IV knygos, kurioje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalins nuosavybės valdymas, atitinkami straipsniai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išvados 1 pastabą, projektas tobulintinas.
Siūlytume išbraukti žodį
„įgalioti“, kaip perteklinį, ir, siekiant aiškumo, papildyti siūlomą teisės
normą nuostata „Tais atvejais, kai savivaldybė yra nekilnojamojo turto bendraturtė“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgaliota institucija turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas” įrašytina nuostata ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Sąjungos teisės grupė, 2021-12-03 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt o Nr. XIVP-1148 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-06-06 Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2022 -05-26 raštą Nr. S-2022-2361, teikia nuomonę dėl Seimo narės Ligitos Girskienės parengto Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1148 (toliau - Projektas). Savivaldybės nepritaria minėto Projekto nuostatoms dėl šių priežasčių: 1.
Savivaldybių nuomone, priešingai negu teigiama Projekto aiškinamajame rašte, savivaldybės nėra nusišalinusios nuo dalyvavimo bendraturčių susirinkimuose ir sprendimų priėmimo. Be to, aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl daroma tokia išvada. Dauguma nuomonę išreiškusių savivaldybių aktyviai dalyvauja priimant bendraturčių sprendimus daugiabučiuose namuose, kuriuose savivaldybė turi nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma susirinkimų organizuojami po savivaldybės įstaigų darbo valandų, savivaldybėse populiarus būdas nuomonę dėl susirinkimuose svarstomų klausimų išreikšti raštu iš anksto. Tokia nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus. Numatant fizinį savivaldybės atstovų dalyvavimą susirinkimuose, turėtų būti sprendžiami ir tokio dalyvavimo po darbo valandų apmokėjimo bei administracinės naštos klausimai. 2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Taigi savivaldybė yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, kaip ir bet kuris kitas bendraturtis, todėl nėra aišku, kodėl vieniems bendraturčiams siūloma nustatyti pareigą dalyvauti priimant sprendimus, o kitiems palikti tik teisę. 3. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnis nėra skirtas įpareigojimų savivaldybėms nustatymui. Manytina, kad siekis šiame bendro pobūdžio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nuostatas apibrėžiančiame teisės akte sukelti kitų įstatymų nuostatas apie savivaldybių pareigas, vykdant atskiras funkcijas, neatitinka teisėkūros nuostatų. 4.
savivaldybių atstovams dalyvauti ne tik daugiabučių namų, kuriuose savivaldybė nuosavybės teise valdo butus ar kitas patalpas, bet visuose nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Tai reikštų, kad savivaldybių atstovai privalėtų dalyvauti ir sodininkų, garažų bendrijų, daugiabučių namų, kuriuose savivaldybė neturi nuosavybės ir visų kitų pastatų, kurie turi daugiau nei vieną savininką susirinkimuose, sprendžiant bendrosios nuosavybės klausimus, nors tokiuose susirinkimuose savivaldybės neturėtų balso teisės. Tai perteklinis, neturintis prasmės, bet sukuriantis milžinišką papildomą administracinę ir finansinę naštą įpareigojimas. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau nenurodoma, ar nereikės savivaldybės lėšų. Manytina, kad nustačius pareigą savivaldybėms dalyvauti visuose bendraturčių susirinkimuose, savivaldybėms padidės administracinė našta, kas atitinkamai pareikalaus ir papildomų savivaldybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus tokiai įstatymo projekto redakcijai įstatymo įgyvendinimui reikėtų milžiniškų savivaldybės pajėgumų, kadangi savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti kiekvieno nekilnojamojo turto bendraturčių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė turi jame nuosavybės. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vien daugiabučių yra apie 7500, todėl skaičiuojant, kad juose bendraturčių susirinkimas vyksta bent vieną kartą metuose, išeitų, jog savivaldybės darbuotojai per metus turėtų sudalyvauti 7500 susirinkimuose, t. y. 625 susirinkimuose per mėnesį arba 156 susirinkimuose per savaitę. 5. Pažymėtina, kad pareiga rūpintis nuosavybės teise valdomam turtui priklausančiais bendrojo naudojimo objektais, įskaitant ir dalyvavimą bendraturčių susirinkimuose yra numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Todėl, manytina, kad tos pačios nuostatos įtvirtinimas kitame teisės akte yra perteklinis. Jei pasitaiko atskiri pareigų nevykdymo atvejai juos spręsti reikia individualiai. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės tik dėl nedalyvavimo sprendimų priėmimuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų dėl pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus nepažeistų. Šios nuostatos būtų pažeistos, jeigu: a) daugiabutis namas, kuriame savivaldybė turi nekilnojamojo turto, neturėtų bendrojo naudojimo objektų valdytojo; b) savivaldybė vengtų mokėti jai tenkančias įmokas. Visos kitos pareigos dėl tinkamų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto yra priskirtos bendrojo naudojimo objektų valdytojui, todėl nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė dalyvauja sprendimų priėmimuose, ar ne, bendrojo naudojimo objektų valdytojas vis tiek privalo organizuoti privalomuosius darbus ir užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sprendimų daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose priimami tik dalyvaujant bendrijos nariams. Bendrijos nariais yra asmenys dalyvavę steigiant bendriją arba vėliau išreiškę norą tapti bendrijos nariais. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės, kaip ir kiti bendraturčiai neprivalo tapti bendrijos nariais, bet privalo vykdyti bendrijos narių priimtus sprendimus. Savivaldybės nebuvimas bendrijos nariu netrukdo bendrijos nariams priimti aktualius sprendimus. 7.
siūlomi pakeitimai praktikoje neveiks, jei Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nebus nuostatos, įpareigojančios į susirinkimus kviesti savivaldybę, nes dabar apie susirinkimus dažniausiai pranešama namo skelbimų lentose ir teikiant informaciją į pašto dėžutes, o savivaldybės butuose gyvena nuomininkai, kurie nėra įpareigoti informuoti savivaldybę apie būsimą susirinkimą. Tokio įpareigojimo nėra ir daugiabučių namų valdytojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau savivaldybės teigia, kad dažnu atveju jas daugiabučio namo valdytojai informuoja apie būsimą susirinkimą ir sudaro galimybę išreikšti nuomonę dėl sprendžiamų klausimų raštu. 8. Savivaldybių nuomone, j ei bendraturčių nedalyvavimas susirinkimuose yra tikrai tokio masto problema, kurią reikia spręsti įstatyminiu lygmeniu, tuomet siūlytina apsvarstyti ir administracinės atsakomybės nustatymą šios pareigos nevykdantiems bendraturčiams. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos rašte išdėstytus argumentus, o taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (kad: „s iūloma teisės norma yra perteklinė, o projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema kyla dėl galimai netinkamo teisės taikymo“ ir kad: „norint pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus turėtų būti pildomas ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, bet pildomi Civilinio kodekso IV knygos, kurioje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalins nuosavybės valdymas, atitinkami straipsniai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas“). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu (7 „už“; – „prieš“; – „susilaikė“). 8.
paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja darnios plėtros ir energetikos klausimais Gabriela Kuštan. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atstovų pareigą dalyvauti nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos turto savininkų, įskaitant savivaldybes, teisės ir pareigos.
Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.“ Siūlomo keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „ Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. <...>“ Atsižvelgiant į tai, manytina, jog siūloma teisės norma yra perteklinė, o projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema kyla dėl galimai netinkamo teisės taikymo. Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas ,,Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo” nurodo šio straipsnio teisinio reguliavimo paskirtį, t.y. reglamentuoti santykius valdant, naudojant ir disponuojant savivaldybių turtu. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatas savivaldybės atstovai privalėtų dalyvauti nekilnojamojo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose. Taigi projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma reglamentuoti savivaldybės atstovų privalomą dalyvavimą nekilnojamo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose neatitinka keičiamo įstatymo 12 straipsnio reguliavimo paskirties. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,teisės aktų pakeitimu siekiama įpareigoti savivaldybių administraciją dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai”.
Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos įgalioti atstovai privalėtų dalyvauti bet kurios paskirties nekilnojamojo turto savininkų (individualių gyvenamųjų namų, ne gyvenamosios paskirties pastatų ar patalpų savininkų ir pan.) susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Be to, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, projektu turimas tikslas nustatyti, kad savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti ne tuose susirinkimuose, kuriuose būtų svarstomi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo klausimai, bet butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose , kuriuos priimami ne bet kurie sprendimai dėl bendrosios nuosavybės, bet kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai . Taigi projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar norint pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus turėtų būti pildomas ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, bet pildomi Civilinio kodekso IV knygos, kurioje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalins nuosavybės valdymas, atitinkami straipsniai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pastabą, projektas tobulintinas.
Siūlytume išbraukti žodį „įgalioti“, kaip perteklinį, ir, siekiant aiškumo, papildyti siūlomą teisės normą nuostata
„Tais atvejais, kai savivaldybė yra nekilnojamojo turto bendraturtė“. Atsižvelgti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
institucija turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas” įrašytina nuostata ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Atsižvelgti
teisės grupė 2021-12-03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt o Nr. XIVP-1148 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-06-06 Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2022 -05-26 raštą Nr. S-2022-2361, teikia nuomonę dėl Seimo narės Ligitos Girskienės parengto Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1148 (toliau
1Savivaldybių nuomone,
priešingai negu teigiama Projekto aiškinamajame rašte, savivaldybės nėra nusišalinusios nuo dalyvavimo bendraturčių susirinkimuose ir sprendimų priėmimo.
Be to, aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl daroma tokia išvada. Dauguma nuomonę išreiškusių savivaldybių aktyviai dalyvauja priimant bendraturčių sprendimus daugiabučiuose namuose, kuriuose savivaldybė turi nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma susirinkimų organizuojami po savivaldybės įstaigų darbo valandų, savivaldybėse populiarus būdas nuomonę dėl susirinkimuose svarstomų klausimų išreikšti raštu iš anksto. Tokia nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus. Numatant fizinį savivaldybės atstovų dalyvavimą susirinkimuose, turėtų būti sprendžiami ir tokio dalyvavimo po darbo valandų apmokėjimo bei administracinės naštos klausimai. 2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Taigi savivaldybė yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, kaip ir bet kuris kitas bendraturtis, todėl nėra aišku, kodėl vieniems bendraturčiams siūloma nustatyti pareigą dalyvauti priimant sprendimus, o kitiems palikti tik teisę. 3. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnis nėra skirtas įpareigojimų savivaldybėms nustatymui. Manytina, kad siekis šiame bendro pobūdžio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nuostatas apibrėžiančiame teisės akte sukelti kitų įstatymų nuostatas apie savivaldybių pareigas, vykdant atskiras funkcijas, neatitinka teisėkūros nuostatų. 4. Projekte siūloma numatyti pareigą savivaldybių atstovams dalyvauti ne tik daugiabučių namų, kuriuose savivaldybė nuosavybės teise valdo butus ar kitas patalpas, bet visuose nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės.
Tai reikštų, kad savivaldybių atstovai privalėtų dalyvauti ir sodininkų, garažų bendrijų, daugiabučių namų, kuriuose savivaldybė neturi nuosavybės ir visų kitų pastatų, kurie turi daugiau nei vieną savininką susirinkimuose, sprendžiant bendrosios nuosavybės klausimus, nors tokiuose susirinkimuose savivaldybės neturėtų balso teisės. Tai perteklinis, neturintis prasmės, bet sukuriantis milžinišką papildomą administracinę ir finansinę naštą įpareigojimas. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau nenurodoma, ar nereikės savivaldybės lėšų. Manytina, kad nustačius pareigą savivaldybėms dalyvauti visuose bendraturčių susirinkimuose, savivaldybėms padidės administracinė našta, kas atitinkamai pareikalaus ir papildomų savivaldybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus tokiai įstatymo projekto redakcijai įstatymo įgyvendinimui reikėtų milžiniškų savivaldybės pajėgumų, kadangi savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti kiekvieno nekilnojamojo turto bendraturčių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė turi jame nuosavybės. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vien daugiabučių yra apie 7500, todėl skaičiuojant, kad juose bendraturčių susirinkimas vyksta bent vieną kartą metuose, išeitų, jog savivaldybės darbuotojai per metus turėtų sudalyvauti 7500 susirinkimuose, t. y. 625 susirinkimuose per mėnesį arba 156 susirinkimuose per savaitę. 5. Pažymėtina, kad pareiga rūpintis nuosavybės teise valdomam turtui priklausančiais bendrojo naudojimo objektais, įskaitant ir dalyvavimą bendraturčių susirinkimuose yra numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Todėl, manytina, kad tos pačios nuostatos įtvirtinimas kitame teisės akte yra perteklinis. Jei pasitaiko atskiri pareigų nevykdymo atvejai juos spręsti reikia individualiai. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės tik dėl nedalyvavimo sprendimų priėmimuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų dėl pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus nepažeistų. Šios nuostatos būtų pažeistos, jeigu: a) daugiabutis namas, kuriame savivaldybė turi nekilnojamojo turto, neturėtų bendrojo naudojimo objektų valdytojo; b) savivaldybė vengtų mokėti jai tenkančias įmokas. Visos kitos pareigos dėl tinkamų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto yra priskirtos bendrojo naudojimo objektų valdytojui, todėl nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė dalyvauja sprendimų priėmimuose, ar ne, bendrojo naudojimo objektų valdytojas vis tiek privalo organizuoti privalomuosius darbus ir užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sprendimų daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose priimami tik dalyvaujant bendrijos nariams. Bendrijos nariais yra asmenys dalyvavę steigiant bendriją arba vėliau išreiškę norą tapti bendrijos nariais. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės, kaip ir kiti bendraturčiai neprivalo tapti bendrijos nariais, bet privalo vykdyti bendrijos narių priimtus sprendimus. Savivaldybės nebuvimas bendrijos nariu netrukdo bendrijos nariams priimti aktualius sprendimus. 7.
7. Manytina, kad Projektu siūlomi pakeitimai praktikoje neveiks, jei Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nebus nuostatos, įpareigojančios į susirinkimus kviesti savivaldybę, nes dabar apie susirinkimus dažniausiai pranešama namo skelbimų lentose ir teikiant informaciją į pašto dėžutes, o savivaldybės butuose gyvena nuomininkai, kurie nėra įpareigoti informuoti savivaldybę apie būsimą susirinkimą. Tokio įpareigojimo nėra ir daugiabučių namų valdytojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau savivaldybės teigia, kad dažnu atveju jas daugiabučio namo valdytojai informuoja apie būsimą susirinkimą ir sudaro galimybę išreikšti nuomonę dėl sprendžiamų klausimų raštu. 8. Savivaldybių nuomone, jei bendraturčių nedalyvavimas susirinkimuose yra tikrai tokio masto problema, kurią reikia spręsti įstatyminiu lygmeniu, tuomet siūlytina apsvarstyti ir administracinės atsakomybės nustatymą šios pareigos nevykdantiems bendraturčiams. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: į vertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-1148 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė
Pagrindinio Komiteto išvada LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Aplinkos apsaugos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma įtvirtinti savivaldybės atstovų pareigą dalyvauti nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Siūlymas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos turto savininkų, įskaitant savivaldybes, teisės ir pareigos.
Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.“ Siūlomo keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „ Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. <...>“ Atsižvelgiant į tai, manytina, jog siūloma teisės norma yra perteklinė, o projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema kyla dėl galimai netinkamo teisės taikymo. Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas ,,Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo” nurodo šio straipsnio teisinio reguliavimo paskirtį, t.y. reglamentuoti santykius valdant, naudojant ir disponuojant savivaldybių turtu. Tuo tarpu pagal projekto
savivaldybės atstovai privalėtų dalyvauti nekilnojamojo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose. Taigi projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma reglamentuoti savivaldybės atstovų privalomą dalyvavimą nekilnojamo turto, kurio savininke ar bendraturte nėra savivaldybė, savininkų susirinkimuose neatitinka keičiamo įstatymo 12 straipsnio reguliavimo paskirties. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,teisės aktų pakeitimu siekiama įpareigoti savivaldybių administraciją dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai”.
Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos įgalioti atstovai privalėtų dalyvauti bet kurios paskirties nekilnojamojo turto savininkų (individualių gyvenamųjų namų, ne gyvenamosios paskirties pastatų ar patalpų savininkų ir pan.) susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės. Be to, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, projektu turimas tikslas nustatyti, kad savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti ne tuose susirinkimuose, kuriuose būtų svarstomi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo klausimai, bet butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose , kuriuos priimami ne bet kurie sprendimai dėl bendrosios nuosavybės, bet kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kt. klausimai . Taigi projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamojo rašto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar norint pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus turėtų būti pildomas ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, bet pildomi Civilinio kodekso IV knygos, kurioje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalins nuosavybės valdymas, atitinkami straipsniai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinas.
Siūlytume išbraukti žodį „įgalioti“, kaip perteklinį, ir, siekiant aiškumo, papildyti siūlomą teisės normą nuostata „Tais atvejais, kai savivaldybė yra nekilnojamojo turto bendraturtė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-12-03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt o Nr. XIVP-1148 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija, 2022-06-06 * Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2022 -05-26 raštą Nr. S-2022-2361, teikia nuomonę dėl Seimo narės Ligitos Girskienės parengto Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1148 (toliau
Projekto aiškinamajame rašte, savivaldybės nėra nusišalinusios nuo dalyvavimo bendraturčių susirinkimuose ir sprendimų priėmimo.
Be to, aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl daroma tokia išvada. Dauguma nuomonę išreiškusių savivaldybių aktyviai dalyvauja priimant bendraturčių sprendimus daugiabučiuose namuose, kuriuose savivaldybė turi nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma susirinkimų organizuojami po savivaldybės įstaigų darbo valandų, savivaldybėse populiarus būdas nuomonę dėl susirinkimuose svarstomų klausimų išreikšti raštu iš anksto. Tokia nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus. Numatant fizinį savivaldybės atstovų dalyvavimą susirinkimuose, turėtų būti sprendžiami ir tokio dalyvavimo po darbo valandų apmokėjimo bei administracinės naštos klausimai. 2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Taigi savivaldybė yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, kaip ir bet kuris kitas bendraturtis, todėl nėra aišku, kodėl vieniems bendraturčiams siūloma nustatyti pareigą dalyvauti priimant sprendimus, o kitiems palikti tik teisę. 3. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnis nėra skirtas įpareigojimų savivaldybėms nustatymui. Manytina, kad siekis šiame bendro pobūdžio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nuostatas apibrėžiančiame teisės akte sukelti kitų įstatymų nuostatas apie savivaldybių pareigas, vykdant atskiras funkcijas, neatitinka teisėkūros nuostatų. 4. Projekte siūloma numatyti pareigą savivaldybių atstovams dalyvauti ne tik daugiabučių namų, kuriuose savivaldybė nuosavybės teise valdo butus ar kitas patalpas, bet visuose nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės.
Tai reikštų, kad savivaldybių atstovai privalėtų dalyvauti ir sodininkų, garažų bendrijų, daugiabučių namų, kuriuose savivaldybė neturi nuosavybės ir visų kitų pastatų, kurie turi daugiau nei vieną savininką susirinkimuose, sprendžiant bendrosios nuosavybės klausimus, nors tokiuose susirinkimuose savivaldybės neturėtų balso teisės. Tai perteklinis, neturintis prasmės, bet sukuriantis milžinišką papildomą administracinę ir finansinę naštą įpareigojimas. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau nenurodoma, ar nereikės savivaldybės lėšų. Manytina, kad nustačius pareigą savivaldybėms dalyvauti visuose bendraturčių susirinkimuose, savivaldybėms padidės administracinė našta, kas atitinkamai pareikalaus ir papildomų savivaldybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus tokiai įstatymo projekto redakcijai įstatymo įgyvendinimui reikėtų milžiniškų savivaldybės pajėgumų, kadangi savivaldybės atstovai turėtų dalyvauti kiekvieno nekilnojamojo turto bendraturčių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė turi jame nuosavybės. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vien daugiabučių yra apie 7500, todėl skaičiuojant, kad juose bendraturčių susirinkimas vyksta bent vieną kartą metuose, išeitų, jog savivaldybės darbuotojai per metus turėtų sudalyvauti
susirinkimuose per savaitę. 5. Pažymėtina, kad pareiga rūpintis nuosavybės teise valdomam turtui priklausančiais bendrojo naudojimo objektais, įskaitant ir dalyvavimą bendraturčių susirinkimuose yra numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Todėl, manytina, kad tos pačios nuostatos įtvirtinimas kitame teisės akte yra perteklinis. Jei pasitaiko atskiri pareigų nevykdymo atvejai juos spręsti reikia individualiai. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės tik dėl nedalyvavimo sprendimų priėmimuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų dėl pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus nepažeistų. Šios nuostatos būtų pažeistos, jeigu: a) daugiabutis namas, kuriame savivaldybė turi nekilnojamojo turto, neturėtų bendrojo naudojimo objektų valdytojo; b) savivaldybė vengtų mokėti jai tenkančias įmokas. Visos kitos pareigos dėl tinkamų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto yra priskirtos bendrojo naudojimo objektų valdytojui, todėl nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė dalyvauja sprendimų priėmimuose, ar ne, bendrojo naudojimo objektų valdytojas vis tiek privalo organizuoti privalomuosius darbus ir užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sprendimų daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose priimami tik dalyvaujant bendrijos nariams. Bendrijos nariais yra asmenys dalyvavę steigiant bendriją arba vėliau išreiškę norą tapti bendrijos nariais. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės, kaip ir kiti bendraturčiai neprivalo tapti bendrijos nariais, bet privalo vykdyti bendrijos narių priimtus sprendimus. Savivaldybės nebuvimas bendrijos nariu netrukdo bendrijos nariams priimti aktualius sprendimus. 7.
pakeitimai praktikoje neveiks, jei Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nebus nuostatos, įpareigojančios į susirinkimus kviesti savivaldybę, nes dabar apie susirinkimus dažniausiai pranešama namo skelbimų lentose ir teikiant informaciją į pašto dėžutes, o savivaldybės butuose gyvena nuomininkai, kurie nėra įpareigoti informuoti savivaldybę apie būsimą susirinkimą. Tokio įpareigojimo nėra ir daugiabučių namų valdytojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau savivaldybės teigia, kad dažnu atveju jas daugiabučio namo valdytojai informuoja apie būsimą susirinkimą ir sudaro galimybę išreikšti nuomonę dėl sprendžiamų klausimų raštu. 8. Savivaldybių nuomone, jei bendraturčių nedalyvavimas susirinkimuose yra tikrai tokio masto problema, kurią reikia spręsti įstatyminiu lygmeniu, tuomet siūlytina apsvarstyti ir administracinės atsakomybės nustatymą šios pareigos nevykdantiems bendraturčiams. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos aplinkos ministerija, 2022-06-131
Susipažinome su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1148 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame nuomonę. Įstatymuose nustatytos turto savininkų, taip pat ir savivaldybių, teisės ir pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalį valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.
Įstatymo projekto rengėjų siūlomo keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas jiems kartu priimant sprendimus valdyti, tinkamai prižiūrėti ir remontuoti namo bendrojo naudojimo objektus, nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, tačiau neįtvirtintas įpareigojimas savininkams privalomai dalyvauti priimant minėtus sprendimus. Šios nuostatos vienodai taikomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nesvarbu ar jie fiziniai ar juridiniai asmenys, jų veiklos pobūdis ir pan. Manome, kad Įstatymo projekto rengėjų siūlymas papildyti galiojančio įstatymo 12 straipsnį 5 dalimi ir joje nustatyti, kad savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos įgalioti atstovai privalo dalyvauti nekilnojamojo turto savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl bendrosios nuosavybės, iš kitų savininkų nepagrįstai išskirtų savivaldybę, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtę, ir tik jos institucijoms, įstaigoms ir pan., nustatytų griežtesnį, nei kitiems bendraturčiams, įpareigojimą, taip pat neaišku, ar už jo nevykdymą kiltų atsakomybė. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Įstatymo projekto siūlymas perteklinis, ir galiojančių minėtų teisės aktų nuostatų, tinkamai jas taikant, pakanka užtikrinti aktyvų savivaldybių, kaip bendraturčių, dalyvavimą kartu su kitais bendraturčiais priimant sprendimus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo klausimais. Pritarti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos rašte išdėstytus argumentus, o taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (kad: „siūloma teisės norma yra perteklinė, o projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema kyla dėl galimai netinkamo teisės taikymo“ ir kad: „norint pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus turėtų būti pildomas ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, bet pildomi Civilinio kodekso IV knygos, kurioje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalins nuosavybės valdymas, atitinkami straipsniai ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas“). Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: į vertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-1148 atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: į vertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Aplinkos ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat atsižvelgiant į papildomų Komitetų siūlymus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-1148 atmesti. 7 .2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Aistė Gedvilienė, Aidas Gedvilas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja A. Latvėnė