Projekto lyginamasis variantas
vandens
2021 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų;“. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos,
išskyrus buitines nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, koncentracijos viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytas vertes (neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių medžiagų kiekį);“;
2Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (neatsižvelgiant į išleidžiamų nuotekų kiekį /debitą), išskyrus buitines nuotekas, kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracijos viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytas vertes koncentracija yra lygi arba didesnė už aplinkos ministro nustatytą ribinės koncentracijos į gamtinę aplinką vertę;“. 3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2022 m. vasario 28
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
Projekto Nr. XIVP- 1111(2) lyginamasis variantas
vandens
2022 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1¹. Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų.“
dalimi. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes (neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių medžiagų kiekį);“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (neatsižvelgiant į išleidžiamų nuotekų kiekį /debitą) (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes koncentracija yra lygi arba didesnė už aplinkos ministro nustatytą ribinės koncentracijos į gamtinę aplinką vertę;“. 3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
projekto tikslai ir uždaviniai Pagal galiojančias Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punkto nuostatas, asmuo, išleidžiantis (planuojantis išleisti) į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekį (t. y. kai tokia medžiaga aptinkama), privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Iš šio reikalavimo kyla ir išvestinis reikalavimas vykdyti monitoringą, investuoti dideles lėšas tyrimui medžiagų, kurios į aplinką patenka iš legaliai civilinėje apyvartoje esančių medžiagų, pavyzdžiui, skalbimo miltelių, išsiplauna iš prastos kokybės plastikinių santechninių vamzdžių. Vandens įstatymas nustato pareigą turėti leidimą ne tik vandentvarkos įmonėms, kitiems ūkio subjektams, tačiau ir fiziniams asmenims, kurie nuotekas tvarko individuliai. Pareiga asmenims turėti leidimą prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui turėtų būti siejama ne su medžiagos aptikimu, priklausančiu nuo matavimo metodo jautrumo, o su konkrečia ribine verte. Tobulėjant cheminių medžiagų analizės metodų technologijoms, gali būti aptinkamos ir labai nedidelės prioritetinių medžiagų koncentracijos nuotekose (t. y. jų aptikimas priklauso nuo naudojamo matavimo metodo jautrumo, t. y. nustatymo ribos). Pažymėtina, kad asmenims atsakomybė, teisės ir pareigos dėl prioritetinių medžiagų išleidimo kyla ne nuo teisės akte nustatytos konkrečios parametro vertės, o nuo matavimo metodo nustatymo ribos. Dėl to gali kilti grėsmė piktnaudžiavimui dėl atsakomybės taikymo.
Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl paskaičiuotų didesniu tarifu (dauginant iš koeficiento 50) mokesčių už aplinkos teršimą vandentvarkos įmonėms, kurių išleidžiamose nuotekose buvo nustatyta ypač maži prioritetinių medžiagų kiekiai, o paskaičiuotos sumos siekia milijonus. Atsakomybė taikyta vien tik dėl to, kad laboratoriniais tyrimais aptiktos prioritetinės medžiagos, nors jų dydžiai
(kiekis) neviršija gamtinėje aplinkoje esančių medžiagų ribos. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turi būti aiškiai nustatyta:
medžiagų koncentracijos viršija aplinkos ministro nustatytas vertes. Priėmus pakeitimą, reikalavimas leidimui būtų susiejus su konkrečia ribine verte, taip įtvirtinant ūkio subjektams vienodus, objektyvius ir aiškius kriterijus dėl leidimo, užtikrinamos aiškios veiklos sąlygos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti aiškų ir vienodą reikalavimą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo turėjimo, kai asmuo, išleidžia į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Taip pat siūloma nustatyti, kad leidimo nereikalaujama, kai prioritetinės medžiagos išleidžiamos su buitinėmis nuotekomis. Siūlomi pakeitimai sukurs aiškų su nuotekomis išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų reglamentavimą ir leis išvengti nesutapimų tarp ūkio subjekto vykdomo monitoringo ir valstybės institucijos atliekamo matavimo rezultatų, mažins administracinę našą. Bus užkardytos absurdiškos situacijos, kai leidimo reikalaujama vien tik dėl taikomo tyrimo metodo jautrumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas sukurs aiškų teisinį reguliavimą dėl pareigos turėti leidimą, kai išleidžiamos nuotekos, kuriose yra prioritetinių medžiagų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. 9.
dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui Aplinkos ministerija iki 2022 m. vasario 28 d. turės priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Nuotekos“, „leidimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vandens
2021-11-18 Nr. XIVP-1111 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį nauja 1 dalimi ir nustatyti, jog „Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje, reguliuojant individualų nuotekų tvarkymą kalbama apie namų ūkio nuotekas arba apie nuotekas, susidarančias vykdant ūkinę komercinę veiklą. Todėl manytina, kad ir siūlomame keisti įstatyme turėtų būti apibrėžiama sąvoka „namų ūkio nuotekos“, o ne
„buitinės nuotekos“. Kartu pastebėtina, kad kelia abejonių, jog buitinėms
nuotekoms siūloma priskirti ir nuotekas, susidarančias naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams. Pažymėtina, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos gali turėti labai įvairų kiekį darbuotojų, todėl pagal projekto 2 straipsniu siūlomas nuostatas, kai darbuotojų būtų itin daug, į gamtinę aplinką galimai būtų išleidžiami dideli kiekiai prioritetinių medžiagų. Todėl svarstytina, ar įmonių, įstaigų ir organizacijų nuotekos turėtų būti priskiriamos prie buitinių nuotekų, ar tokioms nuotekoms, atsižvelgiant į galimą didelį jų mastą, apskritai turėtų ir galėtų būti taikomas toks pats teisinis režimas kaip ir namų ūkiuose susidarančioms nuotekoms, ar toks siūlomas reguliavimas dera su įstatymo tikslais.
Be to, pastebėtina, jog įstatymo 3 straipsnis jau turi 1 dalį, todėl siekiant straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, visos kitos straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, nes priešingu atveju straipsnis turėtų dvi pirmąsias dalis. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad asmenims, išleidžiantiems į gamtinę aplinką buitines nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas (neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių medžiagų kiekį), taip pat kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija yra lygi arba didesnė už aplinkos ministro nustatytą ribinės koncentracijos į gamtinę aplinką vertę, nebūtų taikomas reikalavimas turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teise, tačiau prie projekto nėra pateikta atitikties lentelė, kaip tai nustatyta Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkte, iš kurios būtų matyti, jog siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisę. Pastebėtina, kad 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (toliau – Direktyva 2000/60/EB), nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, nustato kovos su vandens tarša strategiją. Pagal šią strategiją nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją.
Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos priemonių programas, nurodytas upės baseino valdymo planuose, ir taikydamos jas paviršiniams vandenims valstybės narės, be kita ko, „įgyvendina būtinas priemones pagal 16 straipsnio 1 ir 8 dalis ir stengiasi nuosekliai mažinti taršą, kurią kelia prioritetinės medžiagos, bei sustabdyti ar siekti, kad laipsniškai išnyktų prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuostoliai, nepažeisdamos atitinkamų šalims galiojančių tarptautinių susitarimų.“ Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės „atsižvelgia į sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, įskaitant aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, susigrąžinimo principą pagal ekonominę analizę, atliktą vadovaujantis III priedu, ir visų pirma atsižvelgia į principą "teršėjas moka". Iki 2010 m. valstybės narės, be kita ko, užtikrina, kad
„įvairiose vandens naudojimo srityse, kurių yra išskirta bent trys – pramonė,
buitinis sektorius ir žemės ūkis, deramai būtų padengiamos sąnaudos, patirtos teikiant vandens paslaugas, remiantis pagal III priedą atlikta ekonomine analize ir visų pirma atsižvelgiant į principą "teršėjas moka". Paminėtina, kad šios direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta šio straipsnio 1 dalies taisyklės išimtis: „Valstybės narės nepažeidžia šios direktyvos, jei pagal nusistovėjusią praktiką jos nusprendžia kokiai nors vandens naudojimo veiklai netaikyti šio straipsnio 1 dalies antro sakinio nuostatos ir atitinkamų 2 dalies nuostatų, kai tuo nebus pakenkta šios direktyvos tikslams ir užduotims. Priežastis, dėl ko nevisiškai taikomas 1 dalies antras sakinys, valstybės narės nurodo upės baseino valdymo planuose.“ Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokią įtaką siūlomas pakeitimas turėtų Direktyvos 2000/60/EB tikslams ir užduotims įgyvendinti.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomos keisti nuostatos reguliuoja ne bet kokį nuotekų tvarkymą ir išleidimą, o nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, t. y. į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą. Todėl pažymėtina, jog siūlomu būdu pakeitus teisinį reguliavimą, nebebūtų vykdomas buitinių nuotekų, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas arba mažinamas, monitoringas, nes nebūtų reikalaujama turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, tokiu būdu sudarant prielaidas nekontroliuojamiems prioritetinių medžiagų kiekiams patekti į gamtinę aplinką. Svarstytina, ar nereguliuojamas buitinių atliekų išleidimas į gamtinę aplinką dera su įstatymo paskirtimi ir tikslais. 2. Atsižvelgdami į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatą, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos, manytume, jog Vyriausybė turėtų pareikšti savo nuomonę dėl projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vandens
2022-03-22 Nr. XIVP-1111(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-03-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2021-11-18 Nr. XIVP-1111 1(3)
nustatyti, jog „Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje, reguliuojant individualų nuotekų tvarkymą kalbama apie namų ūkio nuotekas arba apie nuotekas, susidarančias vykdant ūkinę komercinę veiklą. Todėl manytina, kad ir siūlomame keisti įstatyme turėtų būti apibrėžiama sąvoka „namų ūkio nuotekos“, o ne „buitinės nuotekos“. Kartu pastebėtina, kad kelia abejonių, jog buitinėms nuotekoms siūloma priskirti ir nuotekas, susidarančias naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams. Pažymėtina, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos gali turėti labai įvairų kiekį darbuotojų, todėl pagal projekto
aplinką galimai būtų išleidžiami dideli kiekiai prioritetinių medžiagų.
Todėl svarstytina, ar įmonių, įstaigų ir organizacijų nuotekos turėtų būti priskiriamos prie buitinių nuotekų, ar tokioms nuotekoms, atsižvelgiant į galimą didelį jų mastą, apskritai turėtų ir galėtų būti taikomas toks pats teisinis režimas kaip ir namų ūkiuose susidarančioms nuotekoms, ar toks siūlomas reguliavimas dera su įstatymo tikslais. Be to, pastebėtina, jog įstatymo 3 straipsnis jau turi 1 dalį, todėl siekiant straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, visos kitos straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, nes priešingu atveju straipsnis turėtų dvi pirmąsias dalis. Pritarti
straipsniu siūloma nustatyti, kad asmenims, išleidžiantiems į gamtinę aplinką buitines nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas (neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių medžiagų kiekį), taip pat kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija yra lygi arba didesnė už aplinkos ministro nustatytą ribinės koncentracijos į gamtinę aplinką vertę, nebūtų taikomas reikalavimas turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teise, tačiau prie projekto nėra pateikta atitikties lentelė, kaip tai nustatyta Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkte, iš kurios būtų matyti, jog siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisę. Pastebėtina, kad 2000 m. spalio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (toliau – Direktyva 2000/60/EB), nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, nustato kovos su vandens tarša strategiją. Pagal šią strategiją nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją. Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos priemonių programas, nurodytas upės baseino valdymo planuose, ir taikydamos jas paviršiniams vandenims valstybės narės, be kita ko, „įgyvendina būtinas priemones pagal 16 straipsnio 1 ir 8 dalis ir stengiasi nuosekliai mažinti taršą, kurią kelia prioritetinės medžiagos, bei sustabdyti ar siekti, kad laipsniškai išnyktų prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuostoliai, nepažeisdamos atitinkamų šalims galiojančių tarptautinių susitarimų.“ Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės
„atsižvelgia į sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, įskaitant
aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, susigrąžinimo principą pagal ekonominę analizę, atliktą vadovaujantis III priedu, ir visų pirma atsižvelgia į principą "teršėjas moka". Iki 2010 m. valstybės narės, be kita ko, užtikrina, kad „įvairiose vandens naudojimo srityse, kurių yra išskirta bent trys – pramonė, buitinis sektorius ir žemės ūkis, deramai būtų padengiamos sąnaudos, patirtos teikiant vandens paslaugas, remiantis pagal III priedą atlikta ekonomine analize ir visų pirma atsižvelgiant į principą
"teršėjas moka". Paminėtina, kad šios direktyvos 9 straipsnio 4
dalyje yra nustatyta šio straipsnio 1 dalies taisyklės išimtis: „Valstybės narės nepažeidžia šios direktyvos, jei pagal nusistovėjusią praktiką jos nusprendžia kokiai nors vandens naudojimo veiklai netaikyti šio straipsnio 1 dalies antro sakinio nuostatos ir atitinkamų 2 dalies nuostatų, kai tuo nebus pakenkta šios direktyvos tikslams ir užduotims.
Priežastis, dėl ko nevisiškai taikomas 1 dalies antras sakinys, valstybės narės nurodo upės baseino valdymo planuose.“ Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokią įtaką siūlomas pakeitimas turėtų Direktyvos 2000/60/EB tikslams ir užduotims įgyvendinti. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomos keisti nuostatos reguliuoja ne bet kokį nuotekų tvarkymą ir išleidimą, o nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, t. y. į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą. Todėl pažymėtina, jog siūlomu būdu pakeitus teisinį reguliavimą, nebebūtų vykdomas buitinių nuotekų, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas arba mažinamas, monitoringas, nes nebūtų reikalaujama turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, tokiu būdu sudarant prielaidas nekontroliuojamiems prioritetinių medžiagų kiekiams patekti į gamtinę aplinką. Svarstytina, ar nereguliuojamas buitinių atliekų išleidimas į gamtinę aplinką dera su įstatymo paskirtimi ir tikslais. Pritarti
į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatą, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos, manytume, jog Vyriausybė turėtų pareikšti savo nuomonę dėl projekto. Spręsti
2021-12-22 Nr.
<...> pažymime, kad juo siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis specifinį buitinių nuotekų traktavimą likusių nuotekų atžvilgiu, turi būti kompleksiškai įvertintas ir suderintas su nacionaline teise, perkeliančia ir įgyvendinančia 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus su visais pakeitimais ir 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo su visais pakeitimais. Todėl, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurios įgaliotos institucijos yra atsakingos už šių direktyvų perkėlimą į Lietuvos teisę, išvadą. Spręsti Pagrindiniam komitetui
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-1111) ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pastabas kurioms Kaimo reikalų komitetas pritarė ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, tikslinti Įstatymo įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė
aplinkos apsaugos komitetas
vandens ĮSTATYMO NR. VIII-474
ĮSTATYMo projekto Nr. xivp-1111 2022-03-16
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos vyr. specialistė Evelina Cuzanauskienė, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė, Ministro pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-181 Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnį nauja 1 dalimi ir nustatyti, jog „Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje, reguliuojant individualų nuotekų tvarkymą kalbama apie namų ūkio nuotekas arba apie nuotekas, susidarančias vykdant ūkinę komercinę veiklą.
Todėl manytina, kad ir siūlomame keisti įstatyme turėtų būti apibrėžiama sąvoka „namų ūkio nuotekos“, o ne „buitinės nuotekos“. Kartu pastebėtina, kad kelia abejonių, jog buitinėms nuotekoms siūloma priskirti ir nuotekas, susidarančias naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams. Pažymėtina, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos gali turėti labai įvairų kiekį darbuotojų, todėl pagal projekto 2 straipsniu siūlomas nuostatas, kai darbuotojų būtų itin daug, į gamtinę aplinką galimai būtų išleidžiami dideli kiekiai prioritetinių medžiagų. Todėl svarstytina, ar įmonių, įstaigų ir organizacijų nuotekos turėtų būti priskiriamos prie buitinių nuotekų, ar tokioms nuotekoms, atsižvelgiant į galimą didelį jų mastą, apskritai turėtų ir galėtų būti taikomas toks pats teisinis režimas kaip ir namų ūkiuose susidarančioms nuotekoms, ar toks siūlomas reguliavimas dera su įstatymo tikslais. Nepritarti Projekto 1 straipsniu siūlomoje įstatymo 3 straipsnio naujoje 1 dalyje apibrėžiama sąvoka „buitinės nuotekos“ yra platesnė už Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojamą sąvoką „namų ūkio nuotekos“. Sąvoka „buitinės nuotekos“ apima ne tik namų ūkiuose, bet ir kituose objektuose buitiniams poreikiams panaudotą vandenį (susidariusias nuotekas), kai nuotekos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų. Į gamtinę aplinką išleidžiamoms buitinėms nuotekoms, nepriklausomai nuo objektuose dirbančių darbuotojų skaičiaus, nėra būdinga tarša prioritetinėmis medžiagomis.
Prioritetinės medžiagos (t. y. ypač patvarios, biologiškai besikaupiančios ir toksiškos medžiagos) yra būdingos išleidžiamoms gamybinėms nuotekoms, priklausomai nuo vykdomos veiklos, taip pat dalis šių medžiagų gali būti aptinkamos bendrai surenkamose mišriose (komunalinėse) nuotekose, kai į nuotekų sistemas išleidžiamos tiek buitinės, tiek gamybinės nuotekos. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, kur susidaro buitinės nuotekos (namų ūkiuose, ar vandenį panaudojus įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams) turėtų būti taikomas toks pats teisinis reguliavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad į gamtinę aplinką išleidžiant 5 m³ per parą ir daugiau nuotekų (taip pat ir buitinių nuotekų) pagal Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriame nustatomos sąlygos teršalų (taip pat ir prioritetinių medžiagų, kai tokios medžiagos išleidžiamos) išleidimui t. y. tokių nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką yra normuojamas ir kontroliuojamas. Be to, pastebėtina, jog įstatymo 3 straipsnis jau turi 1 dalį, todėl siekiant straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, visos kitos straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, nes priešingu atveju straipsnis turėtų dvi pirmąsias dalis. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Vandens įstatymo 3 straipsnis jau turi 1 dalį, siūlytina 3 straipsnį papildyti nauja 1¹ dalimi. 2.
2021-11-182 Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad asmenims, išleidžiantiems į gamtinę aplinką buitines nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas (neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių medžiagų kiekį), taip pat kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija yra lygi arba didesnė už aplinkos ministro nustatytą ribinės koncentracijos į gamtinę aplinką vertę, nebūtų taikomas reikalavimas turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teise, tačiau prie projekto nėra pateikta atitikties lentelė, kaip tai nustatyta Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkte, iš kurios būtų matyti, jog siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisę. Pastebėtina, kad 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (toliau – Direktyva 2000/60/EB), nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, nustato kovos su vandens tarša strategiją. Pagal šią strategiją nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją.
Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos priemonių programas, nurodytas upės baseino valdymo planuose, ir taikydamos jas paviršiniams vandenims valstybės narės, be kita ko, „įgyvendina būtinas priemones pagal 16 straipsnio 1 ir 8 dalis ir stengiasi nuosekliai mažinti taršą, kurią kelia prioritetinės medžiagos, bei sustabdyti ar siekti, kad laipsniškai išnyktų prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuostoliai, nepažeisdamos atitinkamų šalims galiojančių tarptautinių susitarimų.“ Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės
„atsižvelgia į sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, įskaitant
aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, susigrąžinimo principą pagal ekonominę analizę, atliktą vadovaujantis III priedu, ir visų pirma atsižvelgia į principą "teršėjas moka". Iki 2010 m. valstybės narės, be kita ko, užtikrina, kad „įvairiose vandens naudojimo srityse, kurių yra išskirta bent trys – pramonė, buitinis sektorius ir žemės ūkis, deramai būtų padengiamos sąnaudos, patirtos teikiant vandens paslaugas, remiantis pagal III priedą atlikta ekonomine analize ir visų pirma atsižvelgiant į principą "teršėjas moka". Paminėtina, kad šios direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta šio straipsnio 1 dalies taisyklės išimtis: „Valstybės narės nepažeidžia šios direktyvos, jei pagal nusistovėjusią praktiką jos nusprendžia kokiai nors vandens naudojimo veiklai netaikyti šio straipsnio 1 dalies antro sakinio nuostatos ir atitinkamų 2 dalies nuostatų, kai tuo nebus pakenkta šios direktyvos tikslams ir užduotims. Priežastis, dėl ko nevisiškai taikomas 1 dalies antras sakinys, valstybės narės nurodo upės baseino valdymo planuose.“ Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokią įtaką siūlomas pakeitimas turėtų Direktyvos 2000/60/EB tikslams ir užduotims įgyvendinti.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomos keisti nuostatos reguliuoja ne bet kokį nuotekų tvarkymą ir išleidimą, o nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, t. y. į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą. Todėl pažymėtina, jog siūlomu būdu pakeitus teisinį reguliavimą, nebebūtų vykdomas buitinių nuotekų, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas arba mažinamas, monitoringas, nes nebūtų reikalaujama turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, tokiu būdu sudarant prielaidas nekontroliuojamiems prioritetinių medžiagų kiekiams patekti į gamtinę aplinką. Svarstytina, ar nereguliuojamas buitinių atliekų išleidimas į gamtinę aplinką dera su įstatymo paskirtimi ir tikslais. Nepritarti Projektu siekiama nustatyti aiškią ir vieningą sąlygą, iš kurios kyla pareiga ūkio subjektams turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui. Ši sąlyga turėtų būti susieta su konkrečios ribinės vertės viršijimu ar neviršijimu, o ne su medžiagos aptikimo faktu, priklausančiu nuo teršalų matavimo metodo jautrumo. Asmenims atsakomybė, teisės ir pareigos dėl prioritetinių medžiagų išleidimo turėtų kilti nuo teisės akte nustatytos konkrečios teršalo koncentracijos (užtikrinančios vandensaugos tikslų pasiekimą), o ne nuo tyrimo metodo jautrumo/nustatymo ribos, kai gali būti aptinkamas ir labai mažas prioritetinių medžiagų kiekis, neviršijantis gamtinėje aplinkoje esančių medžiagų koncentracijų.
Projektu Europos Sąjungos teisės normos nėra įgyvendinamos, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra kompleksiškai įvertintas ir suderintas su nacionaline teise, perkeliančia ir įgyvendinančia 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 2000/60/EB),
su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 91/271/EEB) ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje (toliau – Direktyva 2013/39/ES). Siūlomas įstatymo pakeitimas neprieštarauja Direktyvos 2000/60/EB, Direktyvos 91/271/EEB ir Direktyvos 2013/39/ES tikslų ir užduočių įgyvendinimui (t. y. neprieštarauja Vandenų srities plėtros programos (upių baseinų rajonų principu) įgyvendinimo veiksmų plano priemonių įgyvendinimui, ūkio subjektų su nuotekomis išleidžiančių prioritetines medžiagas, vandenų taršos prioritetinėmis medžiagomis mažinimo programų su numatytomis konkrečiomis priemonėmis ir įgyvendinimo terminais rengimui ir įgyvendinimui ir kitų vandenų taršos prioritetinėmis medžiagomis mažinimo priemonių įgyvendinimui).
Direktyvos 2000/60/EB preambulėje nustatyta: „(12) Rengdama savo aplinkos politiką, Bendrija vadovaujasi Sutarties 174 straipsniu ir turi atsižvelgti į turimus mokslo ir technikos duomenis, aplinkos sąlygas įvairiuose Bendrijos regionuose, Bendrijos, kaip visumos, ekonominį ir socialinį išsivystymą, savo regionų subalansuotą plėtrą ir galimą veiksmų, kurių imamasi arba nesiimama, naudą bei sąnaudas.“ Pagal Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kai išleidžiamų ir (arba) planuojamų išleisti nuotekų (taip pat ir buitinių nuotekų) kiekis yra
ir daugiau per parą nuotekų (tame tarpe ir buitinių nuotekų), išleidimo sąlygos, normuojant ir kontroliuojant tokių nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, nustatomos išduodamame leidime (turi būti vykdomas išleidžiamų nuotekų monitoringas). Projektu siūlomas teisinis reguliavimas apimtų asmenis, individuliai tvarkančius buitines nuotekas ir išleidžiančius ne daugiau kaip
kylančius reikalavimus vykdyti monitoringą, investuoti neproporcingai dideles lėšas tyrimui medžiagų, kurios nėra būdingos buitinių nuotekų sudėčiai.
Įstatymu neturėtų būti nustatoma prievolė turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui, susiejant su pavojingos medžiagos aptikimo faktu, priklausančiu nuo tyrimui naudojamo metodo jautrumo ar turėti leidimą prioritetinių medžiagų išleidimui asmenims, individualiai tvarkantiems buitines nuotekas (kai netenkinama Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-18 Atsižvelgdami į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatą, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos, manytume, jog Vyriausybė turėtų pareikšti savo nuomonę dėl projekto. Nepritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2021-12-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1111 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad juo siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis specifinį buitinių nuotekų traktavimą likusių nuotekų atžvilgiu, turi būti kompleksiškai įvertintas ir suderintas su nacionaline teise, perkeliančia ir įgyvendinančia 2000 m. spalio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus su visais pakeitimais ir 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo su visais pakeitimais. Todėl, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurios įgaliotos institucijos yra atsakingos už šių direktyvų perkėlimą į Lietuvos teisę, išvadą. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas yra kompleksiškai įvertintas ir suderintas su nacionaline teise ir neprieštarauja ES ir nacionalinių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Išsamiau argumentai pateikti atsakant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Kaimo reikalų komitetas 2022-03-15 Pritarti iniciatoriaus pateiktam Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474
išvadoms. Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pastabas kurioms Kaimo reikalų komitetas pritarė ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, tikslinti Įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1111 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-03-163 Argumentai: Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1111, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėjas Audrius Želvys