Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XIVP-1109 · 2021-11-16 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2021-11-16
  2. Aiškinamasis raštas · 2021-11-16
  3. Teisės departamento išvada · 2021-11-16

Lyginamasis variantas

2021-11-16 · oficialus registras ↗

Lyginamasis projekto variantas Lietuvos Respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 4 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) Iki 2024 m. gruodžio 31 d. elektromobiliams, elektriniams motociklams, mopedams, dviračiams ir paspirtukams” 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, įsigalioja 2022 m. birželio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Eugenijus Sabutis Orinta Leiputė Gintautas Paluckas Rasa Budbergytė Tomas Bičiūnas Vilija Targamadzė Vidmantas Kanopa Kęstutis Vilkauskas Linas Jonauskas Dovilė Šakalienė Liudas Jonaitis Petras Gražulis Zigmantas Balčytis

Aiškinamasis raštas

2021-11-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

ĮSTATYMO

aiškinamasis raštas

1. Įstatymo

pakeitimo rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai: Daugelyje Europos ir pasaulio šalių yra skatinama kova su transporto priemonių sukeliama tarša, kadangi ši tarša kelia daugybę, tame tarpe ir globalių problemų tokių kaip atmosferos užterštumo didėjimas, sukeliantis tokius neigiamus reiškinius kaip globalinis klimato atšilimas, sukeliantis jūros lygio augimą, pokyčius auginamose kultūrose, ledynų tirpimą, upių srovių silpnėjimą ir daugybę kitų neigiamų reiškinių, kurie vėliau tiesiogiai ar per antrinius procesus tiesiogiai ir neigiamai įtakoja atskirų žmonių ir jų bendruomenių gyvenimo kokybę (pavyzdžiui, didelė oro tarša neigiamai veikia žmonių sveikatą) bei lemia neigiamus ekonominius reiškinius (pavyzdžiui, mažėjant išteklių, kyla jų kainos). Oro tarša yra itin opi didmiesčiuose, kuriuose Lietuvoje gyvena arti milijono gyventojų, o didmiesčiuose gyvenančių gyventojų proporcija nuolatos auga. Nors Lietuvoje yra naudojamos tam tikros priemonės, kuriomis yra siekiama paskatinti keisti taršias transporto priemones į gamtai draugiškesnes, tačiau konstatuotina, kad šių priemonių poveikis transportų priemonių keitimui į elektromobilius ar kitas elektriniais varikliais veikiančias transporto priemones yra per mažas. Pabrėžtina, kad nepaisant nebe pirmus metus taikomų įvairių skatinimo priemonių, tokių kaip tam tikrų kompensacijų suteikimas, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje 2021 m. sausio 1 d. viso buvo registruotos vos 3685 elektra varoms transporto priemonės, kurių 2496 yra lengvieji automobiliai, 591 dviratės-triratės transporto priemonės (pvz. motociklai), 426 autobusai, 52 komerciniai automobiliai, o kitoms kategorijoms priskirtų transporto priemonių skaičius net neviršijo 50 vienetų.

Palyginimui, tai pačiai datai Lietuvoje buvo registruota virš 1,2 mln. dyzelinių transporto priemonių, kurių vien lengvieji automobiliai sudarė virš milijono vienetų. Vadinasi, laikytina, kad dabar taikomos skatinimo priemonės yra nepakankamai efektyvios, kadangi automobilių parkas į mažiau taršius atsinaujina ypatingai lėtai. Atsižvelgiant į gana dideles elektra varomų transporto priemonių kainas, lyginant su kito kuro analogais, manytina, kad valstybės teikiama iki kelių tūkstančių eurų kompensaciją, kurios įsisavinimo procesas ir procedūros yra ganėtinai painios yra nepakankamos potencialiam paskatinti pirkėjui, kadangi net pritaikius kompensacijas, kitu kuru varomos transporto priemonės vis tiek yra ženkliai pigesnės. Maža to, jeigu kalbama apie M1 ir aukštesnės kategorijos transporto priemones – jos yra ir sunkiai įperkamos net vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungoje ir atskirose jos šalyse yra taikomos įvairios mokestinės lengvatos elektra varomų automobilių pirkėjams ar savininkams nuo mokesčių palengvinimų, atleidimų nuo tam tikrų rinkliavų ir kt. O kalbant apie tokią priemonę, kaip PVM mokesčio lengvatos tiek ES, tiek ir skirtingose jose šalyse yra svarstomi ir įgyvendinti įvairūs šio mokesčio tarifų mažinimai, o kai kur net ir šiuo metu galioja 0 proc. siekiantis PVM tarifas elektra varomiems elektromobiliams.

Manytina, kad PVM tarifo mažinimas gali reikšmingai įtakoti pirkinio kaina ir tapti rimta paskata įsigyti būtent tokio tipo transporto priemonę.. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas leistų ženkliai sumažinti aplinkai draugiškesnių elektra varomų transporto priemonių kainą galutiniam vartotojui ir taip smarkiai paskatintų jį svarstyti kaip alternatyvą rinktis ne dyzelinu ar benzinu, o elektra varomą transporto priemonę, kadangi jos kaina sumažėtų 16 procentų. Pavyzdžiui, SUV klasei priskirtinos KIA e-Niro bazinio variant kaina sumažėtų nuo 35 900 iki 30 156 eurų taip tapdama labiau konkurencinga panašaus modelio benzinu ir dyzeliu varomoms alternatyvoms, o išlaikius ir papildomas skatinimo priemones (pvz. už priduotą seną automobilį) kainų skirtumas tarp alternatyvų dar labiau sumažėtų. Reikšmingai sumažėtų ir, pavyzdžiui, motorolerių (Piaggio e-smart – apie 527 eurus) ar paspirtukų (apie 64 eurus) kaina. Tad toks lengvatinis tarifas galėtų būti ženklesnį postūmį turinčią priemonę oro taršos mažinimui pasiekti. 2. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Seimo narys

Julius Sabatauskas

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami

įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu tokių transporto priemonių įsigijimui yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lengvatinis PVM tarifas elektra varomų transporto priemonių įsigijimui paskatintų galimus šių transporto pirkėjus įsigyti ne benzinu ar dyzelinių, o elektrinių transporto priemonių įsigyjimą.

Manytina, kad reikšmingas galutinės kainos sumažėjimas turėtų teigiamos įtakos spartesniam automobilių parko atsinaujinimui ir oro taršos mažinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi, kad priėmus šį įstatymo projektą daugiau asmenų galės įsigyti elektrines transporto priemones. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Manytina, kad didėjant tokio transporto priemonių prieinamumui paspartėtų automobilių parko atnaujinimo procesas, kas turėtų teigiamą įtaką egzistuojančiam verslui ir galimai kurtų naujų į tokias transporto priemones orientuotų verslų atsiradimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10.

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Papildomų lėšų neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„elektromobilis“ , „elektromobiliai“, „paspirtukai“, „motoroleriai“

Nėra. Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Eugenijus Sabutis Orinta Leiputė Gintautas Paluckas Rasa Budbergytė Tomas Bičiūnas Vilija Targamadzė Vidmantas Kanopa Kęstutis Vilkauskas Linas Jonauskas Dovilė Šakalienė Liudas Jonaitis Petras Gražulis Zigmantas Balčytis

Teisės departamento išvada

2021-11-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS

MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 19 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-11-22 Nr. XIVP-1109 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos

Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)

19 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti nauju 4 punktu nustatant, kad lengvatinis 5

procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas būtų taikomas iki 2024 m. gruodžio 31 d. elektromobiliams, elektriniams motociklams, mopedams, dviračiams ir paspirtukams. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neatitinka 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) nuostatų. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Direktyvos 98 straipsnio

2 dalyje numatyta, kad lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms

kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad Direktyvos III priedo, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas elektromobiliams, elektriniams motociklams, mopedams, dviračiams ir paspirtukams. Tad teikiamos projekto nuostatos prieštarauja aukščiau nurodytoms Direktyvos nuostatoms. Antra, nėra aiški pati projekto formuluotė, t. y. ar siūloma taikyti lengvatinį PVM tarifą siūlomų transporto priemonių įsigijimui. Trečia, nėra aiškus projekte minimų transporto priemonių ir sąvokos ,,nauja transporto priemonė“, numatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, santykis.

Be to, atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nėra nurodyta teisės aktų, kuriuose apibrėžtas sąvokų elektromobilis, elektrinis motociklas, mopedas, dviratis ir paspirtukas turinys, bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte minimų transporto priemonių nereikėtų apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje arba keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nurodyti teisės aktus, kuriuose aptariamos sąvokos apibrėžtos. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. birželio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Atsižvelgus į tai, siūlytina koreguoti įsigaliojimo datą į 2022 m. liepos 1 d. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-966), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:

5.1. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė

koreguotina formuluotę „ir jį išdėstyti taip“ išbraukiant kaip perteklinę; 5.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punktas pernumeruotinas vietoj „10“ įrašant „4“;

5.3. po projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punkto dėstymo rašytinas taškas; 5.4. atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]