Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
63 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą,
kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto Nr. XIVP-1094(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
63 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą,
kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Nr. XIVP-1094(3)
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą teismą
arba į kitus teismo rūmus
teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais netaikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą. Tais atvejais, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į atitinkamą teismą. 4.
administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio
stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6. Teisėjo sutikimo dėl perkėlimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7.
dėl perkėlimo būtinas, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį apygardos teismo teisėją perkelti į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją
Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas. 10. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 11.
teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. Aukščiausiojo Teismo teisėjas laikomas perkeltu į Apeliacinį teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą nuo Seimo nutarimo dėl teisėjo laikino perkėlimo įsigaliojimo dienos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino 2021 m. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienyje susiklosčiusi situacija, susijusi su staigiu sieną kertančių užsieniečių skaičiaus augimu ir šiai situacijai suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtu ir Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. spalio
padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir X¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1018). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kuris taikomas, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, administraciniai teismai nagrinėja dvi su užsieniečių teisine padėtimi susijusių bylų kategorijas. Pirma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikiami skundai dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) kolegialaus ikiteisminio ginčų nagrinėjimo organo sprendimų, priimtų nagrinėjant užsieniečių prieglobsčio prašymus ir prašymus suteikti kitus leidimus; antra – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) apeliacine tvarka nagrinėja skundus dėl bendrosios kompetencijos apylinkės teismų priimtų sprendimų dėl užsieniečių judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo (sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo arba pratęsimo).
Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1018 visų
pirma siekiama pakeisti pirmosios kategorijos bylų – užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį ir kitus leidimus, nagrinėjimo tvarką. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1018 nustatyta, kad atsisakoma šios ginčų kategorijos nagrinėjimo ikiteismine tvarka, nustatyti sutrumpinti apskundimo teismui terminai, nurodyta, kad ginčus pirmąja instancija per du mėnesius nagrinėja atitinkamas apygardos administracinis teismas, o apeliacine tvarka – per vieną mėnesį – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, kad Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1018 įtvirtintas skundų dėl užsieniečių prieglobsčio prašymų ir kitų leidimų suteikimo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir šios kategorijos ginčų nagrinėjimo gaires nustatančių Europos Sąjungos teisės aktų kontekste vertintinas pozityviai. Vis dėlto, atsižvelgiant į 2021 m. spalio 29 d. duomenis, kad yra likę neišnagrinėta apie 1200 prašymų dėl prieglobsčio suteikimo, o dar 500 priimtų sprendimų apskundimo terminas nėra pasibaigęs, taip pat ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1018 įsigaliojimo nuostatas, kad visi po šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. po 2021 m. gruodžio 1 d.) priimti apygardos administracinių teismų sprendimai skundžiami LVAT galimas staigus ir žymus su užsieniečių teisine padėtimi susijusių ginčų padidėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Dar reikšmingesnę įtaką bylų skaičiaus didėjimui turės Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1018 išdėstytos nuostatos, susijusios su antrąja bylų kategorija – sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu užsieniečiams. Netenkinus prieglobsčio prašytojo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo ar priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir grąžinimo, vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties
sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei įgyvendinimo. Be to, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-1018 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti veiksmai, kurių privalės imtis Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) po 2021 m. gruodžio 1 d., jei per nustatytą terminą nepriimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašymo ar neįgyvendinamas sprendimas dėl užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, išsiuntimo ir grąžinimo: nustačius 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus pagrindus, kad užsienietis gali slapstytis Migracijos departamentas priima sprendimą prieglobsčio prašytoją arba VSAT - neteisėtai sieną kirtusį užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje arba nustačius Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus sulaikymo pagrindus, turės kreiptis į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Visi šie sprendimai (tiek apylinkės teismų sprendimai dėl administracinių sprendimų dėl apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti apskundimo, tiek apylinkės teismų sprendimai dėl sulaikymo ar alternatyvių priemonių taikymo) gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų, o skundai privalo būti išnagrinėjami per 10 dienų nuo skundo priėmimo dienos. Taigi, teikimai dėl sulaikymo bus pradėti teikti jau lapkričio mėnesį, atsižvelgiant į skubų prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą, o po 2022 m. sausio mėnesio, kai sueis Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti terminai, prognozuojamas akivaizdus teikimų ir atitinkamai jų apskundimo padidėjimas.
Atsižvelgiant į tai, kad sulaikymo ir apgyvendinimo priemonės gali būti taikomas ne ilgiau nei 6 mėnesius, pasibaigus šiam terminui ir neišnykus sulaikymo ar apgyvendinimo pagrindams, turės būti pakartotinai kreipiamasi dėl šių priemonių taikymo (pratęsimo). Pažymėtina, kad LVAT teisėjai jau dirba maksimaliu krūviu ir kiekvienas jų kaip pranešėjas per savaitę nagrinėja po 6 (šešias bylas). Kadangi bylos nagrinėjamos kolegijose, kiekvienas teisėjas per savaitę kaip kolegijos narys nagrinėja po 18 (aštuoniolika) bylų. Atsižvelgiant į tai, kad su užsieniečių teisine padėtimi susijusių bylų nagrinėjimo terminai itin trumpi, šios bylos LVAT teisėjams skiriamos nagrinėti papildomai prie nurodyto krūvio. Vis dėlto, atsižvelgiant į Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1018 nurodytus pakeitimus, galinčius lemti staigų ir ženklų šios kategorijos bylų skaičiaus LVAT padidėjimą, tikėtina, kad susiklostys situacija, kai šios kategorijos bylų nebebus galima skirti kaip papildomų, o siekiant jas išnagrinėti tinkamai ir įstatymų nustatytais terminais turės būti stabdomas kitų teisme gautų apeliacinių skundų nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti plečiama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytų organizacinių priemonių, leidžiančių teismams efektyviai susidoroti su laikinu krūvio padidėjimu, apimtis, kad esant ekstraordinarinėms situacijoms būtų galima operatyviai užtikrinti bylų srautų valdymą ir teismo veiklos efektyvumą laikinai padidinus LVAT teisėjų skaičių.
Taigi, Įstatymo projektu siūloma išplėsti Teismų įstatymo 63 straipsnyje įtvirtintą teisėjų laikino perkėlimo institutą ir nustatyti, kad esant padidėjusiam teismo darbo krūviui į LVAT gali būti perkeliami teisėjai ne tik iš Lietuvos apeliacinio teismo, tačiau ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Šis siūlymas teikiamas atsižvelgiant į nurodytų teismų teisėjams taikomus kvalifikacijos reikalavimus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. apžvalgoje pateikiamus statistinius darbo krūvio duomenis, kurie suponuoja, kad laikinai persikelti teisėjus iš šio teismo gali būti sudėtinga. Papildomai pažymėtina, kad 2021 m. birželio 6 d. raštu Nr. 01-02-96 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydamas perkelti laisvus administracinių apygardos teismų teisėjų etatus, tačiau šiam prašymui nebuvo pritarta, todėl būtina ieškoti kitų priemonių, kurios šiomis sudėtingomis sąlygomis leistų efektyviai organizuoti teismo darbą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Teismų įstatymo
teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.
Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė teisėją perkelti į kitą teismą (ir kitos (žemesnės) pakopos) arba kitus teismo rūmus be teisėjo sutikimo tuo atveju, dėl laikino pobūdžio priežasčių, tarp jų – padidėjusio darbo krūvio, kad būtų užtikrintas tinkamas teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas perkeliamas, funkcionavimas. Taip perkeliamam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeliamas darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Įstatyme taip pat nurodoma, kad 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka teisėją galima perkelti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. Teismų įstatymo
kompetencijos ir specializuotų teismų ir pakopų, į kuriuos teisėjai gali būti perkeliami šioje dalyje nustatyta tvarka. Nors, bendrasis reglamentavimo principas įtvirtina galimybę teisėją perkelti tiek horizontaliai (tarp tos pačios pakopos teismų), tiek vertikaliai (iš aukštesnės pakopos teismo į žemesnės pakopos teismą), tiek ir tarp skirtingos jurisdikcijos teismų, vis dėlto pagal galiojantį teisinį reguliavimą į LVAT gali būti perkeliami tik Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, tik į Lietuvos apeliacinį teismą.
Teismų įstatymo
tvarka, netaikomos atrankos procedūros, įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl laikino teisėjų perkėlimo (teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietos iki teismo į kurį teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl perkėlimo, kitos esminės aplinkybės), nustatyta teisėjo perkėlimo tvarka (Teismų įstatymo 63 straipsnio 7-10 dalys). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į šio rašto 1 dalyje išsamiai nurodytas Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis siūloma plėsti teismų, iš kurių į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą gali būti laikinai perkeliami teisėjai ratą, ir nustatyti, kad esant Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje nurodytoms aplinkybėms į LVAT laikinai galėtų būti perkeliami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje jau yra nustatyta tinkama priemonė, kuri suteikia galimybę valdyti laikinai padidėjusį konkretaus teismo krūvį. Manytina, kad ši priemonė (teisėjų perkėlimas) yra iš esmės tinkama ir siekiant efektyviai reaguoti į galimą laikiną bylų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi, padidėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į sudėtingą Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienyje susiklosčiusią padėtį, bei valstybei dėl to tenkančią naštą (taip pat ir finansinę), ypatingai svarbu, jog šie ginčai LVAT būtų išnagrinėti per teisės aktuose nustatytus terminus, t. y. skundai dėl prieglobsčio prašymo ir kitų leidimų suteikimo – per vieną mėnesį nuo skundo priėmimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos, o skundai dėl sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo per dešimt dienų nuo skundo priėmimo LVAT dienos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant padidinti Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje nustatytos priemonės efektyvumą, tikslinga plėsti teismų, iš kurių, esant poreikiui, į LVAT galėtų būti perkeliami teisėjai, ratą. Manytina, kad Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje papildomai nurodžius, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą gali būti perkeliami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, šios priemonės efektyvumas padidėtų. Toks pakeitimas nepažeistų kitų galiojančio teisinio reguliavimo nuostatų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai visais atvejais atitiktų LVAT teisėjams keliamus reikalavimus), ir pačios galiojančio teisinio reguliavimo logikos, kuri, minėta, leidžia tiek teisėjo perkėlimą į kitos jurisdikcijos teismą, tiek į tos pačios pakopos, tiek ir į žemesnės pakopos teismą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio poveikio reguliavimo priemonės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„teisėjo perkėlimas“, „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“, „Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL
2022-01-17 Nr. XIVP-1094(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 63 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais netaikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, aptariamo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka yra taikoma. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kas ir kokia tvarka spręstų konkretaus teisėjo perkėlimo klausimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, jeigu pageidavimą perkelti į tą patį teismą ar tuos pačius teismo rūmus išreikštų keli teisėjai. Manytina, kad nuostata šiuo aspektu turėtų būti tikslinama. 2. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šioje dalyje nustatyta tvarka perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad gali būti tokių teisinių situacijų, kai pareigoms, į kurias laikinai perkeliamas teisėjas, gali būti nustatytas didesnis atlyginimas, nei gaunamas perkeliamo teisėjo, todėl svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti, kad šioje dalyje nustatyta tvarka perkeltam teisėjui mokamas jo laikinai einamoms pareigoms nustatytas atlyginimas, tačiau ne mažesnis nei iki perkėlimo jo gautas atlyginimas. 3.
nustatyti, kad „Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. Šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėją laikinai į kitą teismą perkelia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, Apeliacinio teismo teisėją – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas.“ Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 63 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma reguliuoti laikiną teisėjų perkėlimą į kito teismo teisėjus. Iš įstatymo projekto normų neaišku, ar pasibaigus laikino perkėlimo terminui, teisėją laikinai perkėlę subjektai turi priimti aktus dėl teisėjo grąžinimo į iki perkėlimo eitas pareigas. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 9 dalyje siūloma formuluotė
„laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo
iš pareigų tvarkos“ tarsi suponuoja pareigą laikinai į kitą teismą perkeltą teisėją atleisti iš laikinai einamų pareigų ir skirti į eitas pareigas iš naujo. Siekiant išvengti skirtingo normų interpretavimo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti, kad teisėjo laikiną perkėlimą nustatančiame akte turi būti nurodytas jo laikino perkėlimo į kito teismo teisėjus terminas (jo pradžia ir pabaiga) ar juridinę reikšmę turintis faktas, kuriems įvykus pasibaigia laikino perkėlimo į kitas pareigas laikas ir teisėjas eina iki laikino perkėlimo užimtas pareigas. 4. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties
teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas laikomas perkeltu į Apeliacinį teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą nuo Seimo nutarimo dėl teisėjo laikino perkėlimo įsigaliojimo dienos.“ Šios dalies nuostatas siūlytina tikslinti dviem aspektais. Pirma, siekiant išvengti skirtingo normų interpretavimo, tiek šioje dalyje, tiek kitose straipsnio dalyse (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 63 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse) reikėtų nuosekliai laikytis laikino perkėlimo terminijos („laikinas perkėlimas“). Antra, svarstytina, ar teisėjo perkėlimo faktas sietinas su Respublikos Prezidento ar Seimo nutarimo įsigaliojimo diena. Atsižvelgiant į šioje išvadoje pateiktas pastabas, teisėjo laikinojo ar nuolatinio perkėlimo datą ar laikotarpį siūlytina nustatyti pačiame Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 11 dalies formuluotė tikslintina atsisakant žodelių „nuo“, nes teisės akto įsigaliojimas yra vienkartinis aktas (pavyzdžiui, „Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dieną. Aukščiausiojo Teismo teisėjas laikomas perkeltu į Apeliacinį teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą Seimo nutarimo dėl teisėjo laikino perkėlimo įsigaliojimo dieną.“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2021-11-24
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G. Kryževičius, l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas, Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja E. Tamošiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-12 Įvertinę projekto atitiktį
teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2021-11-23 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1094 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma pakeisti Teismų įstatymo 63 straipsnio nuostatas, nustatant, kad, esant Teismų įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje nurodytoms aplinkybėms, į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą laikinai galėtų būti perkeliami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Teisėjų taryba, apsvarsčiusi pateiktą Projektą Teisėjų taryboje, informuoja, kad Teisėjų tarybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo Projektui nebuvo priimtas. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-11-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) teisėjai susipažino su Teisėjų tarybos persiųstu Teismų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ir Projektas) ir reiškia savo nuomonę dėl siūlomų LAT teisėjų teisinio statuso pakeitimų. Rengiant Projektą LAT teisėjai nedalyvavo, apie jo rengimą nebuvo informuoti, todėl anksčiau išsakyti savo pozicijos neturėjo galimybės. LAT teisėjų nuomone, projektui nepritartina dėl tokių argumentų:
vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) prieš jų valią (be jų sutikimo) neatitiktų konstitucinių teisėjų nepriklausomumo ir teisinės valstybės principų.
Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo, „Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo turi būti paisoma ir įstatymais nustatant teisėjų paskyrimo, paaukštinimo (t. y. paskyrimo aukštesnės grandies teismo teisėju atleidus iš ankstesnių pareigų arba paskyrimo į vadovaujančias ar aukštesnes vadovaujančias pareigas tame pačiame teisme), perkėlimo (darbo vietos keitimo) ar atleidimo iš pareigų tvarką, reguliuojant kitus santykius, susijusius su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ar atleidimu iš pareigų“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). 2. Remiantis konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris reikalauja užtikrinti teisinį tikrumą, ir konstituciniu teisėjų nepriklausomumo principu, apibrėžiant teisėjų perkėlimo iš vieno teismo į kitą tvarką, turi būti nustatyti objektyvūs, pakankami, konstituciškai pagrįsti teisėjų atrinkimo perkelti kriterijai. LAT teisėjų nuomone, šiuo metu galiojantis Teismų įstatymo 63 straipsnyje įtvirtintas teisėjų perkėlimo į kitas pareigas, nesant jų sutikimo, reglamentavimas šių kriterijų neatitinka, siūlomu Projektu tokių kriterijų taip pat nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties atlyginimo garantavimas nereiškia, kad nėra keičiamos teisėjo darbo sąlygos kaip visuma. 3. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog teisėjo perkėlimas be jo sutikimo į kitą teismą ar net tarp dviejų to paties teismo skyrių potencialiai gali pažeisti teisėjo nepriklausomumo principą, todėl tokios priemonės gali būti taikomos tik siekiant teisėto tikslo ir numatant tokio sprendimo ginčijimo galimybę (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2021-10/cp210173en.pdf). 4.
bylų srautai ir terminai yra įsisenėjusi šio teismo problema, ir laikinas LAT teisėjų perkėlimas apskritai yra netinkamas šios problemos sprendimas. LVAT esančios teisėjų darbo krūvio ir nagrinėjamų bylų terminų problemos yra užprogramuotos dėl šio teismo nagrinėjamų bylų srautų ir akivaizdžiai jų neatitinkančio teisėjų etatų skaičiaus. Projekto aiškinamajame rašte nurodomos galimai ateityje LVAT dar labiau kilsiančios darbo krūvio problemos turėtų būti sprendžiamos kitais būdais: arba didinant LVAT teisėjų skaičių (tą, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, siūlė ir pats LVAT), arba peržiūrint LVAT kompetenciją, arba iš esmės pertvarkant administracinius teismus, jungiant juos prie bendrosios kompetencijos teismų kaip atitinkamos grandies teismų skyrius. 5. Laikinas LAT teisėjo perkėlimas būtų ne kas kita kaip faktinis LAT teisėjų skaičiaus sumažinimas. Primintina, kad per pastaruosius kelerius metus LAT teisėjų skaičius sumažintas nuo 37 iki 32: 1998 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-899 nustatytas 37, nuo 2012 m. sausio 1 d. – 35 (Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. XI-1782), nuo 2019 m. gruodžio 15 d. – 33, nuo 2020 m. birželio 1 d. – 32 (Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. XIII-2682) teisėjų skaičius. Tai, be kita ko, patvirtina, kad LAT principingai vertina teismų sistemos reikmes ir į jas atsižvelgia nuosekliai. Nors paskutinis LAT teisėjų skaičiaus sumažinimas trimis etatais buvo grindžiamas poreikiu normalizuoti atskirų teismų, visų pirma LVAT, darbo krūvį, kuo racionalesniu teisėjų etatų panaudojimu (beje, kaip ir aptariamasis projektas), Seimui sumažinus LAT teisėjų skaičių trimis etatais, LVAT buvo perduoti tik du, vienas iki šiol neperduotas jokiam teismui. 6. Net ir laikinas LAT teisėjų perkėlimas gali sutrikdyti kasacinio teismo tinkamą funkcionavimą.
Pripažįstant, kad LAT veiklos statistika svyruoja,[1] pabrėžtina, kad išnagrinėtų bylų statistika nėra vienintelis ir absoliutus teisėjų darbo krūvio rodmuo, nes visą darbo krūvį atspindi tik iš dalies. Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys į teisėjų darbą kasacinių skundų atrankos kolegijose (pvz., 2020 m. kasacinių skundų ir prašymų dėl proceso atnaujinimo priimtinumo aspektu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai išnagrinėjo 837 kasacinius skundus baudžiamosiose bylose ir 176 prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinių nusižengimų bylose; Civilinių bylų skyriaus teisėjai išnagrinėjo 2129 kasacinius skundus jų priimtinumo aspektu. Kaip matyti, šio skyriaus teisėjų darbo krūvis atrankos kolegijose nuo 2017 metų didėja (2017 m. išsprendė dėl 2083, 2018 m. – 1940, 2019 m. – 2022 kasacinių skundų civilinėse bylose priimtinumo). Kartu ypač svarbu vertinti tai, kad bylų statistiniai duomenys nerodo darbo turinio, jo kaitos sudėtingumo atžvilgiu. Tuo tarpu dėl sparčios visuomeninių santykių reguliavimo plėtros tiek baudžiamosios, tiek civilinės kasacinės bylos tampa vis sudėtingesnės ir tai reikalauja vis didesnio indėlio jas nagrinėjant, tą parodo ir išaugęs išplėstinių teisėjų kolegijų, be kita ko, mišrių, priimamų bylų skaičius. Neišvengiama vertinti ir tai, kad pagal teisės mokslininkų bei praktikų prognozes dėl COVID-19 pandemijos jau artimiausiu metu laukiamas reikšmingas civilinių bylų (ypač dėl ginčų sutarčių teisės srityje) bei administracinių nusižengimų bylų pagausėjimas. 7.
terminai sietini ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir su 2020 metais neužpildytais teisėjų etatais (nuo 2020 m. sausio vidurio iki šių metų gegužės 18 d. trūko vieno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, nuo 2020 m. liepos pradžios iki 2021 m. balandžio – vieno ir nuo 2020 m. gruodžio pabaigos iki 2021 m. balandžio – dar vieno Civilinių bylų skyriaus teisėjo). Taigi LAT 2020 m. dirbo ir šiuo metu dirba būdamas ne visos sudėties, ir tai objektyviai negali neturėti įtakos bylų nagrinėjimo trukmei, kuri dar labiau pailgėtų, jeigu teisėjų skaičius būtų toliau mažinamas. Pritarti iš dalies Šį klausimą papildomai planuojama svarstyti ir Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-568 ir susijusių projektų Nr. XIVP-569 – Nr. XIVP-609 kontekste. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1094 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-11-24 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus šio įstatymo pakeitimą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, nenumatyti įstatymo įsigaliojimo datos. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] Plačiau žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metinis informacinis pranešimas. Prieiga per internetą: https://www.lat.lt/data/public/uploads/2021/03/metinis-pranešimasa-2020.pdf.