Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 priedų PAKEITIMO
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturint leidimo, kai leidimas privalomas, ar eksploatuojant neįregistruotą organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, kai jis privalo būti įregistruotas, išmestas teršalo kiekis ir (ar)“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalų teršalus išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, – išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“. 2. Papildyti 4 straipsnį nauju 2 punktu:
„2) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, – išmesti į aplinkos orą teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“. 3. Buvusius 4 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktais. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai, arba eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kuriuos privaloma įregistruoti.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo faktinio, tačiau ne didesnio už nustatytą nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvą normatyvo, kiekio Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas leidimas su nustatytais taršos normatyvais, tarifai, mokant mokestį už išmestą taršos normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį, nustatyti teršalams ar teršalų junginiams įstatymu ar priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai šio įstatymo 1 priede, o už taršos normatyvą viršijantį teršalo kiekį – šio įstatymo 2 priede.“
2Papildyti 7 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, tarifai, mokant mokestį už išmestą teršalo kiekį, nustatyti šio įstatymo 1 priede.“
3.
Buvusias 7 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalimis. 4. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų junginiams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.“
5Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus šio įstatymo 1 priede nurodytus teršalus ar teršalų junginius, šiuo įstatymu nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgiant atsižvelgus į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“
1.
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką teršalų kiekį, kuris nustatomas pagal instrumentinio matavimo, kai juos privaloma atlikti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais teršalų apskaitos reikalavimais, rezultatus arba taikant aplinkos ministro patvirtintas išmetamų į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei žemės gelmes) teršalų kiekio apskaičiavimo metodikas ir (arba) į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodikų sąrašą įtrauktas metodikas, kurios buvo naudojamos apskaičiuojant normatyvinį teršalo kiekį leidimui gauti ar organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui įregistruoti (toliau – teršalų nustatymo metodikos), dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 8 dalį nauju 4 punktu:
„4) mokesčio mokėtojui, kuris eksploatuoja stacionarųjį taršos šaltinį – privalomą įregistruoti organinius tirpiklius naudojantį įrenginį – nuslėpė iš šio stacionaraus taršos šaltinio į aplinką išmestą teršalo kiekį – nuslėptą teršalo kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;“. 3. Buvusius 9 straipsnio 8 dalies 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktais. 7 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 1 priedo I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TERŠALAI, IŠMETAMI Į ATMOSFERĄ APLINKOS ORĄ“. 8 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TERŠALAI, IŠMETAMI Į ATMOSFERĄ APLINKOS ORĄ“. 9 straipsnis. Įstatymo 8 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 8 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Atliekų rūšis Tarifas, Eur/t 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. 1.
1Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas
10,00 15,00
10,00 10,00
30,41 30,41
50,00 50,00 50,00 50,00“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 m. ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio mokestį už aplinkos teršimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 priedų PAKEITIMO
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) neturint leidimo, kai leidimas privalomas, arba eksploatuojant neįregistruotą organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, kai jis privalo būti įregistruotas, išmestas teršalo kiekis ir (ar)“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalų teršalus išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, – išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, ir teršalai, pagal šį įstatymą priskirti vienai iš šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“. 2. Papildyti 4 straipsnį nauju 2 punktu:
„2) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į
aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas,
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai
asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai, arba kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kuriuos privaloma įregistruoti.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo faktinio, tačiau ne didesnio už nustatytą nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvą normatyvo, kiekio Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos
šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas leidimas su nustatytais taršos normatyvais, tarifai, mokant mokestį už išmestą taršos normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį, nustatyti teršalams ar teršalų junginiams įstatymu ar priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai šio įstatymo 1 priede, o už taršos normatyvą viršijantį teršalo kiekį – šio įstatymo 2 priede.“
2Papildyti 7 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių,
kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, tarifai, mokant mokestį už išmestą teršalo kiekį, nustatyti šio įstatymo 1 priede.“ 3.
Buvusias 7 straipsnio 2–8 dalis laikyti atitinkamai 3–9 dalimis. 4. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų
junginiams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.“
5Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose priede
nurodytus teršalus ar teršalų junginius, šiuo šio įstatymu įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgiant atsižvelgus į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“
1.
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą į aplinką teršalų kiekį,
kuris nustatomas pagal instrumentinio matavimo, kai juos privaloma atlikti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais teršalų apskaitos reikalavimais, rezultatus arba taikant aplinkos ministro įsakymu patvirtintas išmetamų į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei žemės gelmes) teršalų kiekio apskaičiavimo metodikas ir (arba) į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodikų sąrašą įtrauktas metodikas, kurios buvo naudojamos apskaičiuojant normatyvinį teršalo kiekį leidimui gauti ar organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui įregistruoti (toliau – teršalų nustatymo metodikos), dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 8 dalį nauju 4 punktu:
„4) mokesčio mokėtojui, kuris eksploatuoja stacionarųjį taršos šaltinį
indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;“. 3. Buvusius 9 straipsnio 8 dalies 4–9 punktus laikyti atitinkamai 5–10 punktais. 7 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „I
IŠMETAMI Į ATMOSFERĄ APLINKOS ORĄ“. 8 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „II
IŠMETAMI Į ATMOSFERĄ APLINKOS ORĄ“. 9 straipsnis. Įstatymo 8 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 8 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Atliekų rūšis Tarifas,
2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. 1.
1Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas 10,00 15,00 2050,00 25,00
2Nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos 10,00 10,00 10,00 10,00
4Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos 50,00 50,00 50,00 50,00“ 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio mokestį už aplinkos teršimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 priedų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje[¹] vieną iš nustatytų tikslų – mažinti aplinkos teršimą, skatinti perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimato kaitai ekonomikos. Įstatymo projektu taip pat būtų įgyvendintos Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Komisijos (EK) pateiktos rekomendacijos dėl ekonominių priemonių efektyvesnio ir platesnio taikymo, laipsniško mokesčio didinimo už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose; būtų prisidedama prie oro taršos nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais (NMLOJ) mažinimo siekiant Lietuvai nustatytų oro taršos mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslų įgyvendinimo, – dėl kurių EK 2020 m. gruodžio 1 d. pranešime Nr. Ares (2020)7252600 dėl pagal direktyvą[²] parengtų nacionalinių oro taršos kontrolės programų politikos ir priemonių atnaujinimo nurodė, kad pagal šią direktyvą parengtame Lietuvos Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane[³] pateiktą informaciją ir prognozes Lietuva neįgyvendins įsipareigojimų dėl į aplinkos orą išmetamų tam tikrų teršalų (tarp jų NMLOJ) kiekio mažinimo 2020–2029 metais ir nuo 2030 metų[⁴]; EK tarnybų atliktas rizikos vertinimas nustatė teršalus (tarp jų NMLOJ), dėl kurių kyla didžiausia rizika neįvykdyti išmetamo kiekio mažinimo įsipareigojimų, ir nurodė imtis būtinų veiksmų.
Suteikiant galimybę ūkio subjektams, eksploatuojantiems organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kurie pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnį privalo būti įregistruoti, prisitaikyti prie būsimų pakeitimų, planuoti veiklos pakeitimus ir (ar) diegti taršą mažinančias priemones, Įstatymo projektu apmokestinti iš šių įrenginių išmetamus teršalus numatyta nuo 2023 m. sausio 1 d. Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, užtikrinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimą, atliekų šalinimas sąvartyne turi tapti brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva. Siekiant šių tikslų, siūloma nuo 2023 m. didinti mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydį. Lietuvoje sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifu 10 Eur/t. Kaimynėse šalyse sąvartyno mokestis yra didesnis: Latvijoje – 65 eur/t, Lenkijoje – 61 eur/t, Estijoje – nuo 2022 m. – 90 eur. Tokiu būdu taip pat būtų užkirstas kelias atliekų importui iš kitų šalių, kaip pigesnei atliekų šalinimo alternatyvai. Importuojant atliekas nebūtų įgyvendintas tikslas - iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis turi būti sumažintas, užtikrinant, kad sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.
Šių priemonių įgyvendinimas prisidėtų prie ES tikslų pasiekimo – pasiekti, kad nuo 2030 m. atliekos, išskyrus tas, kurios negali būti kitaip panaudotos, nebūtų šalinamos sąvartyne. Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančius aplinkosauginius mokesčius rekomenduoja EK ir EBPO, taip mažinant taršą ir kartu prisidedant prie visuomenės sveikatos gerinimo bei atsakingo vartojimo. Apmokestinamųjų teršalų tarifai Įstatymo projekte nekeičiami, išplečiamas tik mokesčių mokėtojų sąrašas, t. y. mokėti mokestį reikėtų ir tiems, kurie iki šiol veiklai vykdyti neprivalėjo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsnius turėti leidimo, o tik pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnį privalėjo tame straipsnyje apibrėžtus organinius tirpiklius naudojančius įrenginius (OTN)[⁵] įregistruoti. Pažymėtina, kad iniciatyvą imtis papildomų priemonių mažinti oro taršą, ypač miestuose ir ypač teršalais, kurie skleidžia nemalonius kvapus (tokie dažniausiai yra NMLOJ), aktyviai pasisako visuomenė teikdama siūlymus Seimui ir Vyriausybei. Mokesčiu siekiama, kad veiklos vykdytojai ieškotų aplinkai ir žmonių sveikatai mažiau kenksmingų veiklos sprendimų, pavyzdžiui: naudoti mažiau NMLOJ išskiriančias žaliavas, užtikrinti tinkamą jų laikymą ir tvarkymą siekiant išvengti garavimo ar jį reikšmingai sumažinti; taikyti taršos mažinimo būdus, pavyzdžiui, terminį išmetamosiose dujose esančių LOJ apdorojimą kartu regeneruojant energiją (rekuperacinė terminė oksidacija, regeneracinė terminė oksidacija, katalizinis oksidavimas), LOJ šalinimą terminės oksidacijos būdu ir kt. Įstatymo projektu siūloma šiuos įrenginius kaip ir kitus, kuriuos kaip reikšmingus ir kontroliuotinus reglamentuoja ES teisės aktai, įtraukti į privalančių mokėti mokestį už aplinkos teršimą sąrašą.
Atsižvelgus į tai, kad visame Įstatyme naudojama sąvoka „teršalai išmetami į orą“, tikslinga suvienodinti sąvokų vartojimą ir atitinkamai patikslinti šio Įstatymo 1 ir 2 prieduose I skyriaus pavadinimus. Taip pat siūloma atsisakyti neapibrėžtos ir perteklinės sąvokos „teršalų junginys“ naudojimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento (direktorius Inesis Kiškis, tel. 8~618 12760, el. p. [email protected]) Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus (vedėja Živilė Liberienė, tel. 8~677 55774, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8~696 95290, el. p. virginija.kalesinskienė@am.lt) ir Atliekų politikos grupės (vadovė Vilma Slavinskienė, tel. 8~698 75027, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Neringa Paškauskaitė (tel. 8~696 63217, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai. Šie asmenys mokestį už išmetamus į aplinką teršalus moka pagal Įstatyme teršalams nustatytus mokesčio tarifus. Atsižvelgus į tai, kad OTN įrenginiai patenka į TIPK direktyvos[⁶] taikymo sritį, tačiau jiems pritaikyta išimtis – vietoj prievolės turėti TIPK leidimą nustatyta prievolė būti įregistruotiems, todėl už išmetamus teršalus nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidžiami, neįgyvendinamas „teršėjas moka“ principas.
Tokia mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo išimtis neskatina OTN įrenginius eksploatuojančių asmenų investuoti į taršą mažinančias technologijas, prisidėti prie Lietuvai nustatytų oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifu 10 Eur/toną, kuris gerokai mažesnis už atliekų deginimo įkainius. Dėl šios priežasties atliekų šalinimas sąvartyne išlieka patraukliu atliekų tvarkymo pasirinkimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant „teršėjas moka“ principą ir reaguojant į visuomenės raštu LR Vyriausybei bei Aplinkos ministerijai išsakytą nuomonę bei nepasitenkinimą dėl nepagrįsto išimčių taikymo OTN įrenginius eksploatuojantiems teršėjams, siūloma papildyti įstatymą nuostata, kuria būtų išplėstas mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašas, įskaitant ir taršą iš privalomų įregistruoti OTN įrenginių. Laikantis nuoseklios mokestinės politikos, pakeitimų įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. Siekiant mažinti atliekų šalinimo kaip pigesnės atliekų tvarkymo alternatyvos patrauklumą, siūloma nuo 2023 m. mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydį didinti iki 50 Eur/t, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už aukštesnio prioriteto atliekų tvarkymo būdą – atliekų naudojimą energijai gauti. Toks žingsnis būtinas, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos keliamus tikslus ir užtikrinti tinkamą tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimą.
Siekiant Įstatyme naudojamų sąvokų suderinamumo su kitais teisės aktais ir vengiant dviprasmiškumo, siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 1 ir 2 priedų I skyriaus pavadinimą, vietoje žodžio „atmosfera“ naudojant - „aplinkos oras“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai OTN įrenginių išmetamų teršalų apmokestinimas palies nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūros įregistruotus 127 OTN įrenginius (117 veiklos vykdytojų) (2021-10-22 duomenimis). Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta 20 veiklos rūšių[⁷] (pavyzdžiui, spauda (rotacinė trafaretinė, termostabilizacinė ruloninė ofsetinė, kt.); dengimas (medienos paviršių, metalo, plastmasės, tekstilės gaminių, kt.); sausasis (cheminis) valymas; medienos ir plastmasės laminavimas; paviršiaus valymas; dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba; avalynės gamyba; gumos perdirbimas; farmacinių produktų gamyba, kt.), kurias vykdant taikomi reikalavimai OTN įrenginiams. Lietuvoje vykdoma apie 13 tokių veiklos rūšių[⁸]. Numatytas Įstatymo įsigaliojimo atidėjimas iki 2023 m. sudarys sąlygas šiuos įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams imtis veiksmų išmetamo NMLOJ kiekio sumažinimui. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija NMLOJ (ir kitų oro teršalų) kiekio mažinimui teikia finansinę paramą[⁹], kuria naudojamasi per mažai.
Sąvartyno mokesčio padidinimas sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, taip pat neužimant tinkamų ir reikalingų kitoms veikloms vykdyti teritorijų. Skatins tas ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro „žiedinio“ ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą naujų teisės aktų priimti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Įstatymo projektą reikės pakeisti: 1.
Mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą iš stacionariųjų taršos šaltinių apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. D1-143 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiavimo už 2021 ir vėlesnius metus tvarkos aprašų patvirtinimo“, kurį turi pakeisti Aplinkos ministerija. 2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“, kurias turi pakeisti Aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Dėl taršos iš OTN įrenginių apmokestinimo biudžetas gaus papildomai apie 0,5 mln. eurų; dėl sąvartyno mokesčio tarifo padidinimo įplaukos padidės nuo 3,8 iki 9,5 mln. eurų per metus. Jei atliekų šalinimas sąvartyne pastoviai (kasmet) mažėtų dėl geresnio jų tvarkymo atitinkamai mažėtų ir įplaukos. 14.
Įstatymo projekto nuostatoms pritarė ministerijų atstovai, dalyvavę Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo grupės susitikimuose (diskusijose) – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Energetikos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos. Įstatymo projektas atitinka šios grupės su Lietuvos Respublikos Vyriausybe suderintą poziciją. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„mokestis už aplinkos teršimą“, „sąvartyno mokestis“, „organinius tirpiklius naudojantis įrenginys“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] Pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. [²] 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016L2284&qid=1610105133015 [³] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.
371 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/410fbe3067f511e9917e8e4938a80ccb [⁴] Nuo 2020 m. sumažinti 32 proc., nuo 2030 m. – 47 proc., palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu. [⁵] “Organinius tirpiklius naudojantis įrenginys (toliau – įrenginys) šiame straipsnyje suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdant aplinkos ministro patvirtintose Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse (toliau – LOJ taisyklės) nurodytą vienos arba kelių rūšių veiklą, taip pat kitą toje pačioje vietoje vykdomą tiesiogiai techniškai susijusią veiklą, kurios metu išmetami lakieji organiniai junginiai, suvartojamas organinio tirpiklio kiekis atitinka LOJ taisyklėse nurodytąjį. <...>. Įrenginiai, kuriems eksploatuoti nereikia gauti <...> taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba <...> taršos leidimo, turi būti įregistruoti.” (Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnio (Įrenginių registravimas) 1-2 dalys) [⁶] Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės). [⁷] Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
620, 2 priedas. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3449AA78250D/asr [⁸] Kitų rūšių dengimas, taip pat metalo, plastmasės, tekstilės gaminių, audinių, plėvelių ir popieriaus dengimas; Kita rotacinė giliaspaudė, fleksografija, rotacinė trafaretinė spauda, laminavimo arba lakavimo vienetai; Paviršių valymas (naudojant apibrėžtus junginius); Medienos paviršių dengimas; Medienos ir plastmasės laminavimas; Medienos impregnavimas; Kitų paviršių valymas; Termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda; Transporto priemonių padengimas dangomis ir transporto priemonių pakartotinė apdaila; Sausasis (cheminis) valymas; Lipniosios dangos; Farmacinių produktų gamyba. [⁹] Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2021–2023 m. lėšų naudojimo finansavimo kryptis, patvirtintas aplinkos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.
D1-287, aplinkos oro apsaugos srityje finansuojami:
„projektai, susiję su technologinių įrenginių ir priemonių, mažinančių ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir palaidų kietųjų medžiagų patekimą už veiklos vykdymo teritorijos ribų, diegimu“ (išskyrus projektus, susijusius su gamyboje naudojamų LOJ turinčių medžiagų (žaliavų) keitimu LOJ neturinčiomis ir anglinių filtrų LOJ sulaikymui diegimu) ir papildomi balai skiriami už taršos mažinimą iš OTN įrenginių, už taršos mažinimą (projekto įgyvendinimą) mieste ar kitoje urbanizuotoje teritorijoje. https://www.apva.lt/call/kvietimas-teikti-paraiskas-pagal-laaif-programos-projektus-susijusius-su-technologiniu-irenginiu-ir-priemoniu-mazinanciu-ukines-veiklos-metu-i-aplinkos-ora-ismetamu-tersalu-kieki-ir-palaidu-kietuju/;
„projektai, susiję su ūkinėje veikloje nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymu“.
Parama numatyta projektams, susijusiems su priemonių NMLOJ išsiskyrimui mažinti ūkinėje veikloje taikymu; finansuojamos priemonės tik neorganizuotai išmetamų NMLOJ išsiskyrimo vietoms, identifikuotoms jų aptikimo tyrimais, pašalinti ar iš jų išmetamam NMLOJ kiekiui sumažinti. (pvz., talpyklos apsauginių vožtuvų (alsuoklių), stogo ar plaukiojančio dangčio, susijusių vamzdynų ar jų dalių pakeitimas ir kt.) https://www.apva.lt/call/kvietimas-teikti-paraiskas-pagal-laaif-programos-aplinkos-oro-apsaugos-krypti/
2021-11-15 Nr. XIVP-1092 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 punkto formuluotės „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“ loginės konstrukcijos nėra aišku, kokios teršalų grupės - nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar kokios kitos, - būtų laikomos mokesčio objektu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkto formuluotei
„teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede ar pagal šį įstatymą priskirti
vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 2. Projekto
reikėtų įrašyti skaičių „6“. 3. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. 4. Atkreiptinas
dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (toliau - įstatymas Nr. XIII-3158), kurio 2 straipsnio 3 dalimi nustatė, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija dėstoma kiek kitaip nei įstatyme Nr.
XIII-3158 nustatyta ir 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti 6 straipsnio 1 dalies redakcija, manytina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]. R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
2021-12-17 Nr. XIVP-1092(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 priedo I skyriaus pavadinime vietoj romėniško skaičiaus „II“ reikėtų įrašyti romėnišką skaičių „I“. 2. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]. R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-12-01
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Juozas Varžgalys, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sekoje „2, 3, 4, 5, 7“ po skaičiaus 5 reikėtų įrašyti skaičių „6“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3.
10
straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis
„įgyvendinimas“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021 m. lapkričio 15 d. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (toliau - įstatymas Nr. XIII-3158), kurio 2 straipsnio 3 dalimi nustatė, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija dėstoma kiek kitaip nei įstatyme Nr. XIII-3158 nustatyta ir 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti 6 straipsnio 1 dalies redakcija, manytina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2021 m. lapkričio
Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII - 1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekto Palaikome mokėtojų už oro taršą nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais mokėtojų sąrašo išplėtimą ir tarifo už atliekų šalinimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne didinimą. Tikimės, kad tokie pakeitimai prisidės prie švaresnio oro ir mažesnio atliekų šalinimo sąvartyne. Tuo pačiu, matome pavojų, kad vien tik padidintas tarifas už atliekų šalinimą sąvartyne nukreips didelius atliekų kiekius į atliekomis kūrenamas kogeneracines jėgaines.
Manome, kad komunalinių atliekų ir iš komunalinių atliekų pagaminto kietojo atgautojo kuro deginimas tolina Lietuvą nuo žiedinės ekonomikos tikslų, reikšmingai prisideda prie klimato kaitos ir yra neefektyvi ekonominė veikla, nes: ❖ tolesnis komunalinių atliekų deginimas neprisideda ir prie taip labai žemo Lietuvos žiediškumo, kuris šiuo metu siekia 3.9 %¹ ir yra reikšmingai žemesnis nei Slovėnijos (11.4 %), kurioje iš viso nėra atliekų deginimo įrenginių ir prioretizuojama prevenciją bei perdirbimas; ❖ remiantis APVA duomenimis²: UAB “Gren Klaipėda” (buvusi UAB
„Fortum Klaipėda“) per metus išskiria 146 184 tonų iškastinio kuro
CO2 ir yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti įmonė Klaipėdoje, UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” per metus išskiria 86 628 tonų iškastinio kuro CO2 ir yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti įmonė Klaipėdoje; ❖ viena sudeginta plastiko tona į aplinką išskiria³ daugiau nei 3 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų - CO2, kuomet sąvartyne tie išmetimai yra minimalūs; ❖ tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad kiekvienas investuotas milijonas JAV dolerių į atliekų ir medžiagų perdirbimą sukuria 15-40 naujų darbo vietų⁴; ❖ šalys, turinčios aukštą medžiagų žiediškumą, taiko atliekų deginimo mokesčius, tam, kad daugiau medžiagų nukreiptų į perdirbimą:
ir Europos valstybėse yra paskelbę apie deginimo pajėgumų mažinimą ar atliekų deginimo įrenginių statybos moratoriumą: ❖ Danija planuoja iki 2030 m. sumažinti atliekų deginimo pajėgumus⁹ ; ❖ Katalonijos¹⁰, Velso¹¹ ir Škotijos¹² regionuose yra paskelbtas atliekų deginimo pajėgumų moratoriumas.
Manome, kad komunalinių atliekų ir iš komunalinių atliekų pagaminto kietojo atgautojo kuro deginimas tolina Lietuvą nuo žiedinės ekonomikos tikslų, reikšmingai prisideda prie klimato kaitos ir yra neefektyvi ekonominė veikla, nes: ❖ tolesnis komunalinių atliekų deginimas neprisideda ir prie taip labai žemo Lietuvos žiediškumo, kuris šiuo metu siekia 3.9 %¹ ir yra reikšmingai žemesnis nei Slovėnijos (11.4 %), kurioje iš viso nėra atliekų deginimo įrenginių ir prioretizuojama prevenciją bei perdirbimas; ❖ remiantis APVA duomenimis²: UAB “Gren Klaipėda” (buvusi UAB
„Fortum Klaipėda“) per metus išskiria 146 184 tonų iškastinio kuro
CO2 ir yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti įmonė Klaipėdoje, UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” per metus išskiria 86 628 tonų iškastinio kuro CO2 ir yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti įmonė Klaipėdoje; ❖ viena sudeginta plastiko tona į aplinką išskiria³ daugiau nei 3 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų - CO2, kuomet sąvartyne tie išmetimai yra minimalūs; ❖ tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad kiekvienas investuotas milijonas JAV dolerių į atliekų ir medžiagų perdirbimą sukuria 15-40 naujų darbo vietų⁴; ❖ šalys, turinčios aukštą medžiagų žiediškumą, taiko atliekų deginimo mokesčius, tam, kad daugiau medžiagų nukreiptų į perdirbimą:
ir Europos valstybėse yra paskelbę apie deginimo pajėgumų mažinimą ar atliekų deginimo įrenginių statybos moratoriumą: ❖ Danija planuoja iki 2030 m. sumažinti atliekų deginimo pajėgumus⁹ ; ❖ Katalonijos¹⁰, Velso¹¹ ir Škotijos¹² regionuose yra paskelbtas atliekų deginimo pajėgumų moratoriumas. Siūlome imti svarstyti Lietuvoje pradėti taikyti nepavojingų komunalinių atliekų ir iš atliekų pagaminto kietojo atgautojo kuro deginimo mokestį, pvz.
kurį surinktos lėšos būtų panaudojamos investicijoms į atliekų ir medžiagų perdirbimo infrastruktūrą, taip ne tik mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, bet ir sukuriant naujas darbo vietas. Poziciją palaiko Aplinkosaugos koalicija Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-1092, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, bei jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai:
rinkliavos už komunalines atliekas kaina gyventojams Seimui pritarus mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydžio didinimui iki 50 Eur/t (nuo 2023 m.). 6.2.2. Atsižvelgiant į tai, jog, remiantis Statistikos departamento 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje sudaro 9,3 proc., pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui neskubėti priimti sprendimo ir sulaukti 2022 m. Seimo pavasario sesijos, kai bus aiškesnė kainų augimo dinamika. 6.2.3. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti galimybę spartų mokesčio už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose didinimą pakeisti laipsnišku didinimu, atsižvelgiant į Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas. 6.2.4. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui priimti sprendimą tik kartu su įpareigojimu reguliuoti atliekų deginimo kainas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
aplinkos apsaugos komitetas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 priedų PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. Xivp-1092 2021-12-08 Nr. 107-P-49 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Simonas Gentvilas, Aplinkos ministras, Raminta Radavičienė, Aplinkos viceministrė, Vilma Slavinskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė, Neringa Paškauskaitė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Kristina Sabaliauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė, Virginija Kalesinskienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus patarėja, Živilė Liberienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vedėja; Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas, Matas Taparauskas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys, Justina Jarašienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vyriausioji specialistė, Gintas Kerbelis, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Aivaras Raišys, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas, Eimantas Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Dalius Krinickas, Ministro pirmininko patarėjas, Jurgita Gaižiūnienė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja, Agnė Jakstienė, Respublikos Prezidento patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-152 1,2 Iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 punkto formuluotės „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“ loginės konstrukcijos nėra aišku, kokios teršalų grupės - nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar kokios kitos, - būtų laikomos mokesčio objektu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkto formuluotei „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti Kadangi mokesčio objektas yra konkretus teršalas, todėl siekiant teisinio aiškumo dėl teršalų grupių, siūlome tokius techninius patikslinimus šio įstatymo 2 straipsniu keičiamuose 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir susijusioje šio įstatymo 5 straipsniu keičiamoje 7 straipsnio 5 dalyje:
taip:
„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems
išmesti teršalus į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai,
straipsnį nauju 2 punktu:
„2) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti
teršalus į aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, – išmesti į aplinkos orą teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede, ar ir teršalai pagal šį įstatymą priskirti vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus
šio įstatymo 1 priede ir 2 prieduose nurodytus teršalus, šiuo įstatymu šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgus į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“2
3 Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytoje skaičių sekoje „2, 3, 4, 5,
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-1510
pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-154 Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (toliau - įstatymas Nr. XIII-3158), kurio 2 straipsnio 3 dalimi nustatė, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija dėstoma kiek kitaip nei įstatyme Nr. XIII-3158 nustatyta ir 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti 6 straipsnio 1 dalies redakcija, manytina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir įstatymo Nr.
XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti 2021-12-06 iš Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad į šią LR Seimo Teisės departamento pastabą bus atsižvelgta teikiant LRV Vyriausybei įstatymų projektų paketą dėl Konstitucinio teismo nuostatų įgyvendinimo: Nr. 21-28413(2) "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592489);
Nr. 21-28414(2) "Dėl Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592492); Nr. 21-28415(2) "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944
teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui" projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592495);
Nr. 21-28417(2) "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592497); Nr. 21-28418(2) "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592498);
Įstatymų projektų paketas dabar išsiųstas derinti antrą kartą suinteresuotoms institucijoms.
Teikiant LR Vyriausybei šiame pakete bus ir naujas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. XIII-3158
pakeitimo. Planuojama šį paketą dar šias metais pateikti LR
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
nėra
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-01 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1092, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, bei jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria. Pritarti2 Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-01 Pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti, kiek didėtų rinkliavos už komunalines atliekas kaina gyventojams Seimui pritarus mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydžio didinimui iki 50 Eur/t (nuo 2023 m.). Pritarti iš dalies Bet kokie skaičiavimai dėl sąvartyno mokesčio įtakos gyventojų kainoms yra sąlyginiai, faktas priklausys, ar bus dedamos savivaldybių, RATC pastangos išnaudoti esamą rūšiuojamojo atliekų surinkimo infrastruktūrą, pasinaudoti naujais kvietimais gauti paramą, keisti komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros principus, kontroliuoti sistemos dalyvius ir pan.
Aplinkos ministerijos atlikto vertinimo duomenimis, net jei nebūtų nieko papildomai daroma ir regionuose išliktų 2020 m. situacija, kai vidutiniškai sąvartyne šalinama 17 proc. susidarančių komunalinių atliekų, pagal viešai prieinamus RATC duomenis, įmoka namų ūkiui galėtų didėti nuo keliolikos centų iki 1 euro per mėnesį. Pvz., Alytaus regione sąvartyno mokestis tesudaro 0,6 proc. nuo viso sąnaudų už atliekų tvarkymą krepšelio. Vidutiniškai už atliekų tvarkymą Alytaus regione namų ūkis moka apie 4 eurus per mėnesį, o dėl sąvartyno mokesčio padidėjimo kainos pokytis būtų 0,13 ct vienam namų ūkiui per mėnesį, jei šalintinų atliekų kiekis nekistų. 3 Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-01 Atsižvelgiant į tai, jog, remiantis Statistikos departamento 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje sudaro 9,3 proc., pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui neskubėti priimti sprendimo ir sulaukti 2022 m. Seimo pavasario sesijos, kai bus aiškesnė kainų augimo dinamika. Nepritarti Šalinimas sąvartyne neturi kainuoti mažiau už aukštesnio prioriteto tvarkymo alternatyvas. Tad infliacijos faktorius čia neturėtų ir negali būti kaip priežastis nenustatyti veiksmingo mokesčio tarifo mažinančio atliekų šalinimo patrauklumą. Priešingai, jei esant infliacijai dar labiau išbrangsta kiti, aukštesnio prioriteto tvarkymo būdai, tuomet gaunamas priešingas rezultatas – pigiausiu atliekų atsikratymo būdu išliks šalinimas sąvartyne. Tačiau įstatymo tikslas yra kitas –mažinti, o ne didinti mažinti atliekų šalinimo kaip pigesnės atliekų tvarkymo alternatyvos patrauklumą.
Siekiant išlaikyti tarifus veiksmingus ir pasiekti nustatytų tikslų, visi tarifai nustatyti absoliučiais dydžiais turi būti indeksuojami arba nuolatos peržiūrimi keičiant įstatymus (tai nėra efektyvus teisėkūros planavimas). Siūlomas mokesčio tarifo dydis turi atlikti skatinamąją funkciją
Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-01 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti galimybę spartų mokesčio už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose didinimą pakeisti laipsnišku didinimu, atsižvelgiant į Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas. Nepritarti Nuosekliai didėjantis sąvartyno mokestis buvo patvirtintas dar 2014 m. (nuo 21,72 Eur/t 2016 m. iki 44,89 Eur/t 2020 m.). Be to, apie tokį mokesčio padidinimą diskutuota 2018-2019 m., rengiant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą atsižvelgus į EBPO rekomendacijas.
Tačiau toks siūlomas mokesčio padidėjimas (15 Eur/t 2020 m., 30 Eur/t 2021 m.. 50 Eur/t nuo 2022 m.) atidėtas atsižvelgus į pateiktus argumentus dėl nepakankamų atliekų deginimo pajėgumų šalyje. Dabar atliekų deginimo pajėgumai sukurti ir juose naudojamos energijai gauti komunalinės atliekos, kai šių atliekų negalima pagal nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją panaudoti pakartotinai ar perdirbti. Pirmiausia turi būti siekiama atliekas tvarkyti aukštesnio prioriteto būdais (perdirbti, kitaip naudoti) ir tik tai, ko negalima kitaip sutvarkyti, turėtų būti šalinama sąvartyne. Lietuvoje sukurta ir nuolat plėtojama rūšiuojamojo surinkimo sistema, siekiant, kad kaip galima daugiau susidariusių atliekų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama. Sąvartynas yra žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo alternatyva. Kiekviena savivaldybė turi visas galimybes vykdyti antrinių žaliavų, biologinių, tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtrą, skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas, informuoti gyventojus apie rūšiavimo naudą, tam skiriamos ES ir valstybės biudžeto lėšos. Lietuvoje sukurta atliekų perdirbimo infrastruktūra, ateityje planuojama investuoti ES fondų lėšas į tokios infrastruktūros papildomų pajėgumų sukūrimą ir esamų modernizavimą. Be to, padidinus sąvartyno mokesčio tarifą taip pat būtų sudarytos ekonominės prielaidos užkardyti kelią atliekų importui, kai siekiama pigiau sutvarkyti atliekas iš kaimyninių šalių, kuriose sąvartyno mokestis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Pvz., Latvijoje sąvartyno mokestis – 65 Eur/t (nuo 2023 m. planuojama 95 Eur/t), Lenkijoje – 61 Eur/t; Estijoje nuo 2022 m. tikėtina 90 Eur/t, Suomijoje – 70 Eur/t, Danijoje – 79 Eur/t.
5 Biudžeto ir finansų komitetas 2021-12-01 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui priimti sprendimą tik kartu su įpareigojimu reguliuoti atliekų deginimo kainas. Pritarti Šis projektas svarstomas kartu su Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4988, numatančiu komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros valstybinį reguliavimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1092 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėjas Audrius Želvys