1577 Įstatymo projektas Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4(1), 7(1), 10(1), 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24(1), 25, 25(2), 26, 28, 29, 29(1), 29(2), 29(3), 29(5), 29(6), 29(7), 29(8), 30(1), 30(2), 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25(3), 29(9) ir 29(10) straipsniais ir 25(1)

Lietuva · XIVP-1084 · 2021-11-10 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2021-11-10
  2. Lyginamasis variantas · 2021-11-26
  3. Aiškinamasis raštas · 2021-11-10
  4. Teisės departamento išvada · 2021-11-10
  5. Teisės departamento išvada · 2021-11-26
  6. Komiteto išvada · 2021-11-26

Lyginamasis variantas

2021-11-10 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹, 7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30², 33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 25³, 29⁹ IR 29¹⁰ STRAIPSNIAIS IR 25¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

„8¹. Geležinkelio stotelė – tarpstotyje įrengta vieta keleiviams išlipti iš traukinio ir įlipti į jį.“
„8². Geležinkelio stotis – geležinkelio kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ir (ar) krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.“
„12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose teikimą geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“
„16. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių, bagažo ir krovinių krovos terminalas, su juo susijęs statinys ir įrenginys, kuris gali būti atskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros kito elemento ir savarankiškai funkcionuoti, taip pat geležinkelių riedmenys.“

„20¹.

Karinio krovinio vežimas – Lietuvos kariuomenės ar atvykstančių pajėgų karių grupės, kurią sudaro ne mažiau kaip 4 kariai, ginkluotės, technikos, materialinio aprūpinimo krovinių, įskaitant pavojinguosius krovinius, vežimas, jeigu jų siuntėjas, gavėjas ir (arba) mokėtojas yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir (arba) Europos Sąjungos valstybės narės karinė organizacija arba siuntėjas ir gavėjas veikia šių (-ios) organizacijų (-os) įgalioti.“

„25¹. Krovinio iškrovimas – fizinis krovinio iškėlimas iš geležinkelių riedmenų ar transportavimo geležinkelių riedmenimis taros, kai iškeltas krovinys nepakraunamas į geležinkelių riedmenis ar kitą transportavimo geležinkelių riedmenimis tarą.“
„26. Krovinių Krovos terminalas – vieta su joje esančia įranga ar be jos, kuri skirta kroviniams (įskaitant įvairiarūšio transporto vienetams vienetus) iškrauti, pakrauti, perkrauti ir (ar) saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas.“
„26¹. Krovinio pakrovimas – fizinis krovinio įkėlimas į geležinkelių riedmenis ar transportavimo geležinkelių riedmenimis tarą, kai krovinys įkeliamas ne iš geležinkelio riedmenų ar transportavimo geležinkelių riedmenimis taros.“
„31¹. Negabaritinio krovinio vežimas – krovinio, kurio matmenys viršija pakrovos gabaritą, vežimas“. 10. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 33¹ dalį. 33¹. Paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį. 11. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 34² dalį. 34².

34². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. 12. Papildyti 3 straipsnį 36¹ dalimi:

„36¹. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.“
„38¹. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais paslaugas ketinantys vykdyti kiti asmenys, kurie pageidauja pareikšti savo nuomonę informavo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie tai, kad nori pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei teikti šias įsigyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais vežimo paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
„42. Tranzitas – traukinio, kertančio išorinę Europos Sąjungos sieną, vykimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, kai šiuo traukiniu vežami krovinių, kurie kroviniai neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar o keleivių keleiviai kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją.“

„47.

Viešoji geležinkelių infrastruktūra – geležinkelių infrastruktūra, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.“

„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir bendrąjį saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų;“. 3 straipsnis. 4¹straipsnio pakeitimas
„3. Specialūs specialieji viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų apskaitos reikalavimai nustatyti 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas Reglamente (EB) Nr. 1370/2007) ir šio Kodekso 12 straipsnio 4 10 dalyje.“

2.

Pakeisti 4¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo valdytojo veiklos apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 24¹straipsnyje.“

4 straipsnis. 7¹ straipsnio pakeitimas

1.

7¹ straipsnio pakeitimas

„1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2.
„1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų.; Geležinkelio geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; šios įmokos dydis yra 5 10 eurai eurų už vieną milijoną bruto tonkilometrių;“. 5 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas

2) nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3.

1) yra pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

2) yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;

3) yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau negu vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6. Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.

1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;

3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;

4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;

5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);

6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;

9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;

10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;

11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;

13) žala atsirado dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonės geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.;

14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);

15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;

16) žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio;

17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso.

Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:

1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;

3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;

4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;

5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);

6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;

9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;

10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;

11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;

13) žala atsirado dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonės geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.;

14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);

15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;

16) žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio;

17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso. 8.

6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybės biudžeto lėšos ir (ar) savivaldybių, kurios nusprendė iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas jų teritorijoje, lėšos, skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) nuostoliams, patirtiems teikiant viešosioms paslaugoms teikti viešąsias paslaugas, kompensuoti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“

7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.

Geležinkelių infrastruktūros objektai Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;

2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos sankasą sudarantys elementai: ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai tinklai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos atraminės sienelės, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos, įskaitant esančius keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse ir bei krovinių krovos terminaluose; geležinkelių transporto darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai ir pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai;, priešgaisrinės juostos, iešmų, bėgių sankirtų ir panašių objektų šildymo prietaisai įrenginiai, geležinkelio bėgių kelių sankirtos, užtvaros nuo sniego;

3) inžineriniai statiniai: geležinkelio tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio geležinkelio kelio priklausiniai;

4) pervažos, taip pat kelių ir jose esanti eismo saugą saugumą automobilių keliais užtikrinanti įranga;

5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai nebalastuoto kelio plokštės, smulkieji viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos tvirtinimo elementai, antpilo (balastas balasto – taip pat (akmens skalda skaldos, žvyro, ir smėlis smėlio ar kitokios birios rupios mineralinės medžiagos) sluoksnis,; iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją sudarantys įrenginiai;

6) geležinkelio stočių ir stotelių teritorijose esantys automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie prekių platformų, ir pėsčiųjų takai, skirti keleiviams prieiti prie peronų geležinkelio kelių;

7) geležinkelių transporto eismo saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame, įrengti geležinkelio kelyje, geležinkelio stotyse ir geležinkelio keliuose tarp geležinkelio stočių (toliau – tarpstotis), taip pat tik signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai ir statiniai iki su skirstomųjų tinklų operatoriumi suderintos elektros tinklo eksploatavimo ribos, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;

8) apšvietimo įrenginiai, skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;

9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai ir statiniai, būtini traukai traukos srovei užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, įskaitant šiuose pastatuose šių pastatų dalį ir juose esančių įrenginių dalį esančius įrenginius, skirtą skirtus transporto mokesčiams naudojimosi geležinkelių infrastruktūra užmokesčiui surinkti.“

8 straipsnis.

Geležinkelių infrastruktūros objektai Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;

2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos sankasą sudarantys elementai: ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai tinklai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos atraminės sienelės, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos, įskaitant esančius keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse ir bei krovinių krovos terminaluose; geležinkelių transporto darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai ir pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai;, priešgaisrinės juostos, iešmų, bėgių sankirtų ir panašių objektų šildymo prietaisai įrenginiai, geležinkelio bėgių kelių sankirtos, užtvaros nuo sniego;

3) inžineriniai statiniai: geležinkelio tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio geležinkelio kelio priklausiniai;

4) pervažos, taip pat kelių ir jose esanti eismo saugą saugumą automobilių keliais užtikrinanti įranga;

5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai nebalastuoto kelio plokštės, smulkieji viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos tvirtinimo elementai, antpilo (balastas balasto – taip pat (akmens skalda skaldos, žvyro, ir smėlis smėlio ar kitokios birios rupios mineralinės medžiagos) sluoksnis,; iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją sudarantys įrenginiai;

6) geležinkelio stočių ir stotelių teritorijose esantys automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie prekių platformų, ir pėsčiųjų takai, skirti keleiviams prieiti prie peronų geležinkelio kelių;

7) geležinkelių transporto eismo saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame, įrengti geležinkelio kelyje, geležinkelio stotyse ir geležinkelio keliuose tarp geležinkelio stočių (toliau – tarpstotis), taip pat tik signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai ir statiniai iki su skirstomųjų tinklų operatoriumi suderintos elektros tinklo eksploatavimo ribos, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;

8) apšvietimo įrenginiai, skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;

9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai ir statiniai, būtini traukai traukos srovei užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, įskaitant šiuose pastatuose šių pastatų dalį ir juose esančių įrenginių dalį esančius įrenginius, skirtą skirtus transporto mokesčiams naudojimosi geležinkelių infrastruktūra užmokesčiui surinkti.“

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.

Geležinkelio stotis stoties ir stotelės įrengimo reikalavimai, pavadinimų

suteikimas

9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 4 dalį. 4. Geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Pervažų, perėjos Geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliais ir

pėsčiųjų srautais vietų įrengimas

11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Pervažų, ir perėjų, pralaidų, viadukų ir tunelių įrengimas ir priežiūra

1.

Pervažos, perėjos, kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui skirtos pralaidos, viadukai ir tuneliai įrengiamos įrengiami:

1) kai tiesiamas naujas geležinkelio kelias, – geležinkelio kelio sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais, gatvėmis, dviračių ir (ar) pėsčiųjų takais iš geležinkelio kelią tiesiančių subjektų lėšų;

2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių keliai, – valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių subjektų lėšų;

3) kai geležinkelio kelias nutiestas, – iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų, suinteresuotų pervažos, perėjos (jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas pritaria pervažos ar perėjos įrengimui), kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui skirtos pralaidos, viaduko ar tunelio įrengimu, lėšų. 2. Vietinės reikšmės automobilių kelių, gatvių, dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su geležinkelių infrastruktūros valdytoju, kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui vietinės reikšmės automobilių keliais skirtas pralaidas, viadukus ar tunelius įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų. 3. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose. 4. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Lietuvos Respublikos Statybos statybos įstatymo įstatyme nustatytus ir susisiekimo ministro patvirtintų tvirtinamus Pervažų pervažų ir perėjų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. 5.

12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtas naujas ar modernizuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas valstybės biudžeto lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios infrastruktūros valdytojo funkcijoms naudojamo turto ir patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomo valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turto turtą, ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, atsižvelgiant į kurį nustatoma, kokio finansavimo reikia šiam viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“

2.

Pakeisti 23 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 13 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, paskolų, kitų lėšų.“

„16.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas planuojamas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų, (gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, užmokesčio už naudojimąsi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, nurodytais šio Kodekso 30¹straipsnyje, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ar pagalbinėmis paslaugomis, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų ir sąnaudų, patirtų vykdant Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama viešosios geležinkelių infrastruktūros nacionaline susisiekimo plėtros programa ir atitinkantį Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomą planuojamą valstybės biudžeto finansavimą.“

13 straipsnis. 24¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24¹ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai

1.

Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo atskirai tvarkyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos, apimančios šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymą, apskaitą ir sudaryti atskirą šios veiklos pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. 3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos rinkos kainą ir sąlygas, įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, atitinkančias konkretaus juridinio asmens, kuriam suteikiama paskola, rizikingumą. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo. 5.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą. 8. Apskaičiuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultatas (grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininko sprendimu yra paskirstomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto veiklos rezultato apskaičiavimo ir jo panaudojimo tvarkos aprašą tvirtina susiekimo ministras. 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai skirstomi ir mokami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytas išimtis. 11.

14 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimas Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimas, skelbimas ir mokėjimas

1.

Geležinkelio įmonės (vežėjai), pareiškėjai, sudarę sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, o tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skirti tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, – ir užmokestį už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti. 2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ir užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti (toliau kartu šiame straipsnyje – užmokesčiai) sudedamąsias dalis nustato, šį užmokestį užmokesčių sudarančių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio mokėtinų užmokesčių dydžių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus. 4. Didesnis užmokestis Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu užmokestis, lygus išlaidoms išlaidos, tiesiogiai patiriamoms patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas gali būti nustatomas šiais atvejais:

1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;

2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;

3) 2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;

4) 3) šio Kodekso 29³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;

5) 4) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5.

15 straipsnis. 25¹straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 25¹ straipsnį „Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema“. 25¹ straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

Pakeisti 25² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25² straipsnis.

Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumų pajėgumus rezervavimą

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį, ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose. išskyrus atvejus, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį. 3. Prieš nustatydamas užmokestį už skirtus, tačiau nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir nurodo Tinklo nuostatuose. 4.

17 straipsnis. Kodekso papildymas 25³ straipsniu

Papildyti Kodeksą 25³ straipsniu:

„25³ straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

„4. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką eismas organizuojamas ir valdomas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, 2019 m. gegužės 16 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, šiame įgyvendinimo reglamente nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai.“

„5¹. Informacijos apie laikinus ir iš anksto suplanuotus naudojimosi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais apribojimus, būtinus viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti ir apimančius traukinių greičio, ilgio, gabarito, svorio, traukos tipo apribojimus, paskelbimo, konsultavimosi dėl šių apribojimų ir derinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“

19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

„1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), turinti galiojančius geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir bendrąjį saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį arba šią sutartį ir sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytas nustatytas išimtis.“

„3.

Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame¹skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros, išskyrus viešąją geležinkelių infrastruktūrą, objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, kurioms traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai suteikti šio Kodekso 29 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios bendrąjį saugos sertifikatą, sudariusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį.“

20 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas

Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. 2. Pareiškėjas negali jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus, arba šių pajėgumų parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat jeigu dėl pareiškėjo reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, verslo ar jo dalies perleidimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo teisių ir pareigų perėmėja, tęsianti ar perėmusi pareiškėjo veiklą ar jo dalį, kartu su tęsiama ar perimta veikla ar jo dalimi perima iš pareiškėjo jam skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, būtinus šiai veiklai ar jo daliai vykdyti, tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 4. Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kiek jis pageidauja. Siekdamas užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama efektyviai tarnybiniame numato rezervinius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie reikalingi siekiant patenkinti galimas paskutinės minutės paraiškas. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju. 5.

12 11. Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams su galimybe jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 13 12 dalyje nurodytus atvejus. Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui. 13 12. Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažesnės kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos didelės ilgalaikės pareiškėjo investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimų dažnis, apimtis, kokybė ir kt.). 14 13. Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją. 15 14.

15 14. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos nurodomas Tinklo nuostatuose. 16 15. Šio straipsnio ir šio Kodekso 29¹–29⁸⁹ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nustatytą atvejį. 16. Įmonėms, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai suteikiami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, įtrauktus į tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“

21 straipsnis. 29¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29¹ straipsnis.

Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas, ir nagrinėjimas ir paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar dalies ja prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimas

10 9. Pareiškėjas likus ne mažiau kaip 7 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo turi teisę raštu informuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie jo pateiktos paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą, o likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo – apie šio Kodekso 29⁵straipsnio 2 dalyje nurodytos pavėluotos paraiškos arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą. Jeigu pareiškėjas apie jo pateiktos paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją po šioje dalyje nustatyto termino, laikoma, kad pareiškėjo paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalis šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra atšaukti. Pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs pareiškėjo prašymą atsisakyti jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl tokių pajėgumų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais.

Apie laisvais paskelbtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos skelbia savo interneto svetainėje ir informuoja pareiškėjus, kurie buvo pateikę paraiškas gauti tuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tačiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jiems nebuvo skirti. 12 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, šio Kodekso 29⁵straipsnio 2 dalyje nuodytų pavėluotų paraiškų ir paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimo metu sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“

22 straipsnis. 29² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29²straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29² straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas, įsigaliojimas ir keitimas

1.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, pagal savo parengtą ir Tinklo nuostatuose nurodytą tvarką identifikuoja traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka, kurie nėra įtraukiami į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą. 2.

1) preliminarias tarptautines traukinio linijas krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytas pagal šio Kodekso 29⁷ straipsnio 6 dalį;

2) traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvertina Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka;

3) traukinio linijas keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir keleivių, bagažo vežimo tranzitu paslaugoms teikti;

4) traukinio linijas keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti;

5) traukinio linijas krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir krovinių vežimo tranzitu paslaugoms teikti;

6) traukinio linijas krovinių vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti;

7) traukinio linijas šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių geležinkelių riedmenims važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, išskyrus būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos;

8) rezervines traukinio linijas paskutinės minutės paraiškoms tenkinti. 3.

Šioje dalyje nustatyta tvarka atitinkami pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašai kitiems suinteresuotiesiems asmenims yra teikiami tik tuo atveju, jei šie suinteresuotieji asmenys Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją yra informavę, kad jie nori pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei įsigyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais vežimo paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį, taip pat įrodę, kad šis noras yra suderinamas su jų vykdoma veikla, bei nurodę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kokie konkrečiai maršrutai juos domina. 7.

Jeigu rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nustatoma, kad skyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nevertina suinteresuotųjų asmenų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, kuriais siūloma pakeisti traukinio ilgį ir (ar) svorį, traukos riedmenų tipą ir (ar) skaičių, maršrutus, traukinių išvykimo, atvykimo, vykimo laikus, ir apie tai informuoja šiuos pasiūlymus pateikusius suinteresuotuosius asmenis. 9.

23 straipsnis. 29³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29³straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29³ straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriomis prašoma skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekdamas suteikti teisę visiems paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusiems pareiškėjams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo suinteresuotųjų asmenų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto pateikimo termino, nurodyto Kodekso 29² straipsnio 7 dalyje, pabaigos su paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusiais pareiškėjais pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriomis prašoma skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, t. y. visus tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prašomus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nėra galimybės įtraukti visų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (toliau – derinimo procedūra). 2.

1) tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė visi kiti pareiškėjai, siekiantys vykdyti veiklą tuo pačiu maršrutu perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje;

2) pareiškėjams perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;

3) alternatyvias viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus traukinio linijas, siūlomas skirti tame pačiame maršrute, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;

4) tų pačių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę taisykles ir jų taikymą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 4. Jeigu konsultacijų su pareiškėjais metu nepavyksta patenkinti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4.

24 straipsnis. 29⁵ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁵straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29⁵ straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų ir pavėluotų paraiškų pateikimas ir nagrinėjimas

25 straipsnis. 29⁶ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29⁶ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, atsisakymas

juos skirti, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaikinimas

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko nepateikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui dokumentų, pagrindžiančių, kad bus laikomasi šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlomi traukinių išvykimo laikai ir (ar) alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai maršrutai;

4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;

7) šio Kodekso 29¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka negaunama kitų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančių įmonių ar pajėgumus skiriančių įstaigų patvirtinimo dėl galimybės kirsti atitinkamos valstybės sieną;

8) pareiškėjas šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje ir 29⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nenurodo jo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo);

9) šio Kodekso 29² straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų;

10) šio Kodekso 29² straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju negaunama pareiškėjo sutikimo dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo;

11) šio Kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nesudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.

Sprendimą atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima, jeigu:

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko nepateikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui dokumentų, pagrindžiančių, kad bus laikomasi šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlomi traukinių išvykimo laikai ir (ar) alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai maršrutai;

4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;

7) šio Kodekso 29¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka negaunama kitų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančių įmonių ar pajėgumus skiriančių įstaigų patvirtinimo dėl galimybės kirsti atitinkamos valstybės sieną;

8) pareiškėjas šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje ir 29⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nenurodo jo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo);

9) šio Kodekso 29² straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų;

10) šio Kodekso 29² straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju negaunama pareiškėjo sutikimo dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo;

11) šio Kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nesudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. 3.

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) 1) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio Kodekso 29⁵ straipsnio 3 8 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) 2) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų;

3) šio Kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nesudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. 4.

1) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, vadovaujantis šio Kodekso 29⁵ straipsnio 11 dalimi, buvo skirti kitam pareiškėjui;

2) likusių laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, nesutinka su jam siūlomu skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimu. 4 5.

4 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:

1) paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia pažeidžiama užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką tvarka – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą sudarančios traukinių eismo įmokos dalį sumokėjimą, per šį nustatytą terminą šio mokėjimo neužtikrina ši dalis nesumokama; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami

viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, už kuriuos nebuvo sumokėta apskaičiuota traukinių eismo įmokos dalis;

5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas antrą kalendorinį mėnesį iš eilės naudoja mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma (toliau – ribinė norma), nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriuos perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje antrą kalendorinį mėnesį iš eilės pareiškėjas panaudoja mažiau nei ribinė norma, dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo šio nepanaudojimo įvertinimo Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka, arba likusiam laikotarpiui, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimas buvo įvertintas likus mažiau kaip dviem kalendoriniams mėnesiams iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo pabaigos;

6) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjui šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu vieną kartą buvo panaikinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ir pareiškėjas dar vieną mėnesį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudojo mažiau negu ribinė norma, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; šiuo atveju pareiškėjui visam likusiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kurie šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu buvo panaikinti dviem kalendoriniams mėnesiams;

67) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosi

os geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį iki skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo, įskaitant, bet neapsiribojant šio Kodekso 29⁹ straipsnio 6 7 dalyje nustatytą atvejį; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriais nebus įmanoma naudotis dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų;

8) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi kariniams kroviniams ir negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti ir tokių krovinių vežimo galimybė nebuvo įvertinta skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus; šiuo atveju pareiškėjo, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai panaikinami, patirti nuostoliai kompensuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:

1) paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia pažeidžiama užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką tvarka – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą sudarančios traukinių eismo įmokos dalį sumokėjimą, per šį nustatytą terminą šio mokėjimo neužtikrina ši dalis nesumokama; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami vieš

osios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, už kuriuos nebuvo sumokėta apskaičiuota traukinių eismo įmokos dalis;

5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas antrą kalendorinį mėnesį iš eilės naudoja mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma (toliau – ribinė norma), nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriuos perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje antrą kalendorinį mėnesį iš eilės pareiškėjas panaudoja mažiau nei ribinė norma, dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo šio nepanaudojimo įvertinimo Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka, arba likusiam laikotarpiui, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimas buvo įvertintas likus mažiau kaip dviem kalendoriniams mėnesiams iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo pabaigos;

6) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjui šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu vieną kartą buvo panaikinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ir pareiškėjas dar vieną mėnesį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudojo mažiau negu ribinė norma, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; šiuo atveju pareiškėjui visam likusiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kurie šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu buvo panaikinti dviem kalendoriniams mėnesiams;

67) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios ge

ležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį iki skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo, įskaitant, bet neapsiribojant šio Kodekso 29⁹ straipsnio 6 7 dalyje nustatytą atvejį; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriais nebus įmanoma naudotis dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų;

8) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi kariniams kroviniams ir negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti ir tokių krovinių vežimo galimybė nebuvo įvertinta skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus; šiuo atveju pareiškėjo, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai panaikinami, patirti nuostoliai kompensuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 6.

26 straipsnis. 29⁷straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁷ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, likus ne mažiau kaip 11 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo, bendradarbiaudamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančiomis įstaigomis, Reglamento (ES) Nr. 913/2010 nustatyta tvarka nustato preliminarias tarptautines traukinio linijų linijas poreikį, o prireikus sudaryti geresnes sąlygas vežti krovinius geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti pateikdami paraiškas šio Kodekso 29¹ straipsnyje ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka. Tokias siūlomas nustatyti tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirianti įstaiga.“

27 straipsnis. 29⁸straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁸straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29⁸ straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems

atvejams, apribojimai 1.

Jeigu dėl geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar), viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninio gedimo, ar įvykius, šioje dalyje nurodytų priežasčių. lėmusius geležinkelių transporto eismo sutrikdymą. 2. Įvykus geležinkelių transporto katastrofai, geležinkelių transporto eismo įvykiui, geležinkelių transporto riktui ir tais atvejais, kai tai besąlygiškai būtina dėl techninio gedimo, dėl kurio Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali be perspėjimo apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios (kurie) gali netekti galimybės pasinaudoti joms (jiems) skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota). 3.

28 straipsnis. Kodekso papildymas 29⁹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 29⁹ straipsniu:

„29⁹ straipsnis. Skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimas

1.

Pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, gali likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki kiekvienos Tinklo nuostatuose nurodytos galiojančio tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui raštu pateikti prašymą pakeisti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Tinklo nuostatuose nurodo prašymo pakeisti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo sąlygas. 2. Pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, gali likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui raštu pateikti prašymą panaudoti šiuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus kariniams ar negabaritiniams kroviniams vežti, jeigu skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nebuvo įvertinta galimybė vežti tokius krovinius. 3. Pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai negali būti keičiami, jeigu jie buvo skirti perpildyta infrastruktūra paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai ketinama vežti karinius ar negabaritinius krovinius. 4.

1) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams, kuriuos vėluojama atlikti, o tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatytas (ir) ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka paskelbtas šių darbų atlikimo terminas yra pasibaigęs;

2) pareiškėjui skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų neįmanoma panaudoti atitinkamiems kaimyninių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančioms įmonėms ar pajėgumus skiriančioms įstaigoms pakeitus suderintą Lietuvos ir atitinkamos kaimyninės valstybės sienos kirtimo laiką;

3) geležinkelių transporto eismas sutriko dėl Kodekso 29⁸ straipsnyje nurodytų priežasčių. 5. Paaiškėjus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas inicijuoja skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimą ir raštu siūlo pareiškėjui, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat nustato terminą informuoti apie savo sutikimą ar nesutikimą su pateiktu pasiūlymu. 6. Jeigu pareiškėjas sutinka su šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pasiūlymu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo sutikimo gavimo dienos pakeičia pareiškėjui skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir apie tai informuoja pareiškėją. 7.

1) prašoma skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudoti kariniams kroviniams vežti, jeigu skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nebuvo įvertinta galimybė vežti tokius krovinius;

2) prašoma skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudoti negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti, jeigu tokių krovinių vežimo galimybė nebuvo įvertinta skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 12. Šiame straipsnyje nustatytais atvejais priėmus sprendimą pakeisti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informaciją apie dėl šio pakeitimo atsilaisvinusius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus savo interneto svetainėje skelbia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimo.“

29 straipsnis. Kodekso papildymas 29¹⁰ straipsniu

Papildyti Kodeksą 29¹⁰ straipsniu:

„29¹⁰ straipsnis. Skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo

vertinimas ir apskaita

30 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas

„1) keleivių geležinkelio stotys, stotelės, jų pastatai ir kiti įrenginiai, išskyrus keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse esančius peronus, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugai teikti tinkamos vietos;“. 2. Pakeisti 30¹ straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) krovinių krovos terminalai;“. 31 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis.

Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu. 10. Vyriausybės nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar juos nurašant, nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jų užimamą valstybinę žemę mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5–10 dalių ir 23¹ straipsnio 2–8 dalių nuostatos. 11. Sukurti nauji ar modernizuoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai inventorizuojami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami valstybės biudžeto lėšomis.“

32 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Keleivių ir bagažo vežimo sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsauga ir pagalbos taisyklės nustatytos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007), šiame Kodekse, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose.“

33 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

4 1. 2004 m. balandžio 29 d.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB (OL 2008 L 345, p. 62). 5 2. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1). 6 3. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14). 7 4. 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL 2010 L 276, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (OL 2013 L 348, p. 129). 8 5. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1). 9 6. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL 2015 L 181, p. 1). 10 7. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL 2016 L 138, p. 44). 11 8. 2016 m. gegužės 11 d.

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (OL 2016 L 138, p. 102). 12 9. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL 2016 L 94, p. 1). 13 10. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“

34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2021-11-26 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹, 7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30², 33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 25³, 29⁹ IR 29¹⁰ STRAIPSNIAIS IR 25¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

„8¹. Geležinkelio stotelė – tarpstotyje įrengta vieta keleiviams išlipti iš traukinio ir įlipti į jį.“
„8². Geležinkelio stotis – geležinkelio kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ir (ar) krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.“
„12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose teikimą geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“
„16. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių, bagažo ir krovinių krovos terminalas, su juo susijęs statinys ir įrenginys, kuris gali būti atskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros kito elemento ir savarankiškai funkcionuoti, taip pat geležinkelių riedmenys.“

„20¹.

Karinio krovinio vežimas – Lietuvos kariuomenės ar atvykstančių pajėgų karių grupės, kurią sudaro ne mažiau kaip 4 kariai, ginkluotės, technikos, materialinio aprūpinimo krovinių, įskaitant pavojinguosius krovinius, vežimas, jeigu jų siuntėjas, gavėjas ir (arba) mokėtojas yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir (arba) Europos Sąjungos valstybės narės organizacija arba siuntėjas ir gavėjas veikia šių (šios) organizacijų (organizacijos) įgalioti.“

„25¹. Krovinio iškrovimas – fizinis krovinio iškėlimas iš geležinkelių riedmenų ar transportavimo geležinkelių riedmenimis taros, kai iškeltas krovinys nepakraunamas į geležinkelių riedmenis ar kitą transportavimo geležinkelių riedmenimis tarą.“
„26. Krovinių Krovos terminalas – vieta su joje esančia įranga ar be jos, kuri skirta kroviniams (įskaitant įvairiarūšio transporto vienetams vienetus) iškrauti, pakrauti, perkrauti ir (ar) saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas.“
„26¹. Krovinio pakrovimas – fizinis krovinio įkėlimas į geležinkelių riedmenis ar transportavimo geležinkelių riedmenimis tarą, kai krovinys įkeliamas ne iš geležinkelio riedmenų ar transportavimo geležinkelių riedmenimis taros.“
„31¹. Negabaritinio krovinio vežimas – krovinio, kurio matmenys viršija pakrovos gabaritą, vežimas.“

34². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. 12. Papildyti 3 straipsnį 36¹ dalimi:

„36¹. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.“
„38¹. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais paslaugas ketinantys vykdyti kiti asmenys, kurie pageidauja pareikšti savo nuomonę informavo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie tai, kad nori pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei teikti šias įsigyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais vežimo paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
„42. Tranzitas – traukinio, kertančio išorinę Europos Sąjungos sieną, vykimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, kai šiuo traukiniu vežami krovinių, kurie kroviniai neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar o keleivių keleiviai kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją.“

„47.

Viešoji geležinkelių infrastruktūra – geležinkelių infrastruktūra, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.“

„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir bendrąjį saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų;“. 3 straipsnis. 4¹straipsnio pakeitimas
„3. Specialūs specialieji viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų apskaitos reikalavimai nustatyti 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.

1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas Reglamente (EB) Nr. 1370/2007) ir šio Kodekso 12 straipsnio 4 10 dalyje.“

„4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo valdytojo veiklos apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 24¹straipsnyje.“

4 straipsnis. 7¹ straipsnio pakeitimas

1.

7¹ straipsnio pakeitimas

„1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2.
„1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų.; Geležinkelio geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; šios įmokos dydis yra 5 10 eurai eurų už vieną milijoną bruto tonkilometrių;“. 5 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10¹ straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas

2) nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 3.

1) yra pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

2) yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;

3) yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos. 5. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau negu vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą. 6. Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. 7.

1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;

3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;

4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;

5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);

6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;

9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;

10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;

11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;

13) žala atsirado dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonės geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.;

14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);

15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;

16) žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio;

17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso.

Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:

1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;

3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;

4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;

5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);

6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;

9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;

10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;

11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;

13) žala atsirado dėl šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonės geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo.;

14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);

15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;

16) žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio;

17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso. 8.

6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybės biudžeto lėšos ir (ar) savivaldybių, kurios nusprendė iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas jų teritorijoje, lėšos, skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) nuostoliams, patirtiems teikiant viešosioms paslaugoms teikti viešąsias paslaugas, kompensuoti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“

7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.

Geležinkelių infrastruktūros objektai Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;

2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos sankasą sudarantys elementai: ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai tinklai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos atraminės sienelės, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos, įskaitant geležinkelio kelio sankasą sudarančius elementus, esančius keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse ir bei krovinių krovos terminaluose; geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai ir pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai;, priešgaisrinės juostos, iešmų, bėgių sankirtų ir panašių objektų šildymo prietaisai įrenginiai, geležinkelio bėgių kelių sankirtos, užtvaros nuo sniego;

3) inžineriniai statiniai: geležinkelio tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos, apsaugos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio geležinkelio kelio priklausiniai;

4) pervažos, taip pat kelių ir jose esanti eismo saugą saugumą automobilių keliais užtikrinanti įranga;

5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai balasto neturinčio kelio plokštės, smulkieji viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos tvirtinimo elementai, antpilo (balastas balasto – taip pat (akmens skalda skaldos, žvyro, ir smėlis smėlio ar kitokios birios rupios mineralinės medžiagos) sluoksnis,; iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją sudarantys įrenginiai;

6) geležinkelio stočių ir stotelių teritorijose esantys automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie prekių platformų, ir pėsčiųjų takai, skirti keleiviams prieiti prie peronų geležinkelio kelių;

7) geležinkelių transporto eismo saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame, įrengti geležinkelio kelyje, geležinkelio stotyse ir geležinkelio keliuose tarp geležinkelio stočių (toliau – tarpstotis), taip pat tik signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai ir statiniai iki suderintos su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros tinklo eksploatavimo ribos, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;

8) apšvietimo įrenginiai, skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;

9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai ir statiniai, būtini traukai traukos srovei užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, įskaitant šiuose pastatuose šių pastatų dalį ir juose esančių įrenginių dalį esančius įrenginius, skirtą skirtus transporto mokesčiams naudojimosi geležinkelių infrastruktūra užmokesčiui surinkti.“

8 straipsnis.

Geležinkelių infrastruktūros objektai Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;

2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos sankasą sudarantys elementai: ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai tinklai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos atraminės sienelės, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos, įskaitant geležinkelio kelio sankasą sudarančius elementus, esančius keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse ir bei krovinių krovos terminaluose; geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai ir pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai;, priešgaisrinės juostos, iešmų, bėgių sankirtų ir panašių objektų šildymo prietaisai įrenginiai, geležinkelio bėgių kelių sankirtos, užtvaros nuo sniego;

3) inžineriniai statiniai: geležinkelio tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos, apsaugos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio geležinkelio kelio priklausiniai;

4) pervažos, taip pat kelių ir jose esanti eismo saugą saugumą automobilių keliais užtikrinanti įranga;

5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai balasto neturinčio kelio plokštės, smulkieji viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos tvirtinimo elementai, antpilo (balastas balasto – taip pat (akmens skalda skaldos, žvyro, ir smėlis smėlio ar kitokios birios rupios mineralinės medžiagos) sluoksnis,; iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją sudarantys įrenginiai;

6) geležinkelio stočių ir stotelių teritorijose esantys automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie prekių platformų, ir pėsčiųjų takai, skirti keleiviams prieiti prie peronų geležinkelio kelių;

7) geležinkelių transporto eismo saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame, įrengti geležinkelio kelyje, geležinkelio stotyse ir geležinkelio keliuose tarp geležinkelio stočių (toliau – tarpstotis), taip pat tik signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai ir statiniai iki suderintos su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros tinklo eksploatavimo ribos, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;

8) apšvietimo įrenginiai, skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;

9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai ir statiniai, būtini traukai traukos srovei užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, įskaitant šiuose pastatuose šių pastatų dalį ir juose esančių įrenginių dalį esančius įrenginius, skirtą skirtus transporto mokesčiams naudojimosi geležinkelių infrastruktūra užmokesčiui surinkti.“

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.

Geležinkelio stotis stoties ir stotelės įrengimo reikalavimai, pavadinimų

suteikimas

9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 4 dalį. 4. Geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Pervažų, perėjos Geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliais ir

pėsčiųjų srautais vietų įrengimas

3 2. Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos, pėsčiųjų viadukai, tuneliai ar pralaidos.“

11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Pervažų, ir perėjų, pralaidų, viadukų ir tunelių įrengimas ir priežiūra

1) kai tiesiamas naujas geležinkelio kelias, – geležinkelio kelio sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais, gatvėmis, dviračių ir (ar) pėsčiųjų takais iš geležinkelio kelią tiesiančių subjektų lėšų;

2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių keliai, – valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių subjektų lėšų;

3) kai geležinkelio kelias nutiestas, – iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų, suinteresuotų pervažos, perėjos (jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas pritaria pervažos ar perėjos įrengimui), kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui skirtos pralaidos, viaduko ar tunelio įrengimu, lėšų. 2. Vietinės reikšmės automobilių kelių, gatvių, dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su geležinkelių infrastruktūros valdytoju, kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui vietinės reikšmės automobilių keliais skirtas pralaidas, viadukus ar tunelius įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų. 3. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose. 4.

12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtas naujas Sukurtą naują ar modernizuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas turtą inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas registruoja viešosios geležinkelių infrastuktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios infrastruktūros valdytojo funkcijoms naudojamo turto ir patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomo valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turto turtą, ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, atsižvelgiant į kurį atsižvelgus nustatoma, kokio finansavimo reikia šiam viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“

„12. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 13 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, paskolų, kitų lėšų.“

„16.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas planuojamas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų, (gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, užmokesčio už naudojimąsi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, nurodytais šio Kodekso 30¹straipsnyje, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ar pagalbinėmis paslaugomis, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų ir sąnaudų, patirtų vykdant Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama viešosios geležinkelių infrastruktūros nacionaline susisiekimo plėtros programa ir atitinkantį Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomą planuojamą valstybės biudžeto finansavimą.“

13 straipsnis. 24¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24¹ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai

1.

Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo atskirai tvarkyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos, apimančios šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymą, apskaitą ir sudaryti atskirą šios veiklos pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. 3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos rinkos kainą ir sąlygas, įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, atitinkančias konkretaus juridinio asmens, kuriam suteikiama paskola, rizikingumą. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo. 5.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą. 8. Apskaičiuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultatas (grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininko sprendimu yra paskirstomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto veiklos rezultato apskaičiavimo ir jo panaudojimo tvarkos aprašą tvirtina susiekimo ministras. 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai skirstomi ir mokami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytas išimtis. 11.

14 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimas Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimas, skelbimas ir mokėjimas

1.

Geležinkelio įmonės (vežėjai), pareiškėjai, sudarę sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, o tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skirti tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, – ir užmokestį už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti. 2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ir užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti (toliau kartu šiame straipsnyje – užmokesčiai) sudedamąsias dalis nustato, šį užmokestį užmokesčių sudarančių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio mokėtinų užmokesčių dydžių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo apskaičiavimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo apskaičiavimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus. 4. Didesnis užmokestis Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu užmokestis, lygus išlaidoms išlaidos, tiesiogiai patiriamoms patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas gali būti nustatomas šiais atvejais:

1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;

2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;

3) 2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;

4) 3) šio Kodekso 29³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;

5) 4) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5.

15 straipsnis. 25¹straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 25¹ straipsnį „Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema“. 25¹ straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

Pakeisti 25² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25² straipsnis.

Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumų pajėgumus rezervavimą

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais, atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose. išskyrus atvejus, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį. 3. Prieš nustatydamas užmokestį už skirtus, tačiau nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir nurodo Tinklo nuostatuose. 4.

17 straipsnis. Kodekso papildymas 25³ straipsniu

Papildyti Kodeksą 25³ straipsniu:

„25³ straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

„4. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką eismas organizuojamas ir valdomas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, 2019 m. gegužės 16 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, šiame įgyvendinimo reglamente nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai.“

„5¹. Informacijos apie laikinus ir iš anksto suplanuotus naudojimosi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais apribojimus, būtinus viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti ir apimančius traukinių greičio, ilgio, gabarito, svorio, traukos tipo apribojimus, paskelbimo, konsultavimosi dėl šių apribojimų ir derinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“

19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

„1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), turinti galiojančius geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir bendrąjį saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį arba šią sutartį ir sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytas nustatytas išimtis.“

„3.

Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame¹skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros, išskyrus viešąją geležinkelių infrastruktūrą, objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, kurioms traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai suteikti šio Kodekso 29 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios bendrąjį saugos sertifikatą, sudariusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį.“

20 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas

Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. 2. Pareiškėjas negali jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus, arba šių pajėgumų parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat jeigu dėl pareiškėjo reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, verslo ar jo dalies perleidimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo teisių ir pareigų perėmėja, tęsianti ar perėmusi pareiškėjo veiklą ar jo dalį, kartu su tęsiama ar perimta veikla ar jo dalimi perima iš pareiškėjo jam skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, būtinus šiai veiklai ar jo daliai vykdyti, tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 4. Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kiek jis pageidauja. Siekdamas užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama efektyviai tarnybiniame numato rezervinius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie reikalingi siekiant patenkinti galimas paskutinės minutės paraiškas. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju. 5.

12 11. Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams, su galimybe numatant galimybę jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 13 12 dalyje nurodytus atvejus. Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui. 13 12. Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažesnės kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos didelės ilgalaikės pareiškėjo investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimų dažnis, apimtis, kokybė ir kt.). 14 13. Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją. 15 14.

15 14. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos nurodomas Tinklo nuostatuose. 16 15. Šio straipsnio ir šio Kodekso 29¹–29⁸⁹ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nustatytą atvejį. 16. Įmonėms, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai suteikiami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, įtrauktus į tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“

21 straipsnis. 29¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29¹ straipsnis.

Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas, ir nagrinėjimas ir paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar dalies šiomis paraiškomis prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimas

10 9. Pareiškėjas likus ne mažiau kaip 7 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos turi teisę raštu informuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie jo pateiktos paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą, o likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos – apie šio Kodekso 29⁵straipsnio 2 dalyje nurodytos pavėluotos paraiškos arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą. Jeigu pareiškėjas apie jo pateiktos paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją po šioje dalyje nustatyto termino, laikoma, kad pareiškėjo paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalis šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra atšaukti. Pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs pareiškėjo prašymą atsisakyti jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl tokių pajėgumų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais.

Apie laisvais paskelbtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos skelbia savo interneto svetainėje ir informuoja pareiškėjus, kurie buvo pateikę paraiškas gauti tuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tačiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jiems nebuvo skirti. 12 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti nagrinėjant paraiškas paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, šio Kodekso 29⁵straipsnio 2 dalyje nuodytas pavėluotas paraiškas ir paskutinės minutės paraiškųas nagrinėjimo metu sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“

22 straipsnis. 29² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29²straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29²straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas, įsigaliojimas ir keitimas

1) preliminarios tarptautinės traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytos pagal šio Kodekso 29⁷ straipsnio 6 dalį;

2) traukinio linijos, būtinos nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos, ir (ar) laiko intervalas šiems darbams atlikti, šių traukinio linijų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvertina Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka;

3) traukinio linijos keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir keleivių, bagažo vežimo tranzitu paslaugoms teikti;

4) traukinio linijos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti;

5) traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir krovinių vežimo tranzitu paslaugoms teikti;

6) traukinio linijos krovinių vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti;

7) traukinio linijos šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių geležinkelių riedmenims važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, išskyrus traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos;

8) rezervinės traukinio linijos paskutinės minutės paraiškoms tenkinti. 3.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, parengęs pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos pareiškėjams elektroninių ryšių priemonėmis pateikia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus tekstine arba grafine forma, jeigu pareiškėjas, teikdamas paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nurodė, kad pageidauja gauti pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašą grafine forma, šiuose išrašuose nurodydamas tik tam pareiškėjui preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus konkrečiame maršrute, taip pat informuoja pareiškėją, jeigu į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nėra įtraukti jo pateiktoje paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai.

Šioje dalyje nustatyta tvarka pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašai kitiems suinteresuotiesiems asmenims yra teikiami tik tuo atveju, jeigu šie suinteresuotieji asmenys Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją yra informavę, kad jie nori pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei įsigyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais vežimo paslaugas šio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, taip pat yra įrodę, kad šis noras yra suderinamas su jų vykdoma veikla, ir yra nurodę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kokie konkrečiai maršrutai juos domina. 7.

Jeigu rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nustatoma, kad skyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nevertina suinteresuotųjų asmenų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, kuriais siūloma pakeisti traukinio ilgį ir (ar) svorį, traukos riedmenų tipą ir (ar) skaičių, maršrutus, traukinių išvykimo, atvykimo, vykimo laikus, ir apie tai informuoja šiuos pasiūlymus pateikusius suinteresuotuosius asmenis. 9.

23 straipsnis. 29³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29³straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29³straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriomis prašoma skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta

1.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeisdamas paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekdamas suteikti teisę visiems paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusiems pareiškėjams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo suinteresuotųjų asmenų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto pateikimo termino, nurodyto Kodekso 29² straipsnio 7 dalyje, pabaigos su paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusiais pareiškėjais pradeda paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriomis prašoma skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, derinimo procedūrą (toliau – derinimo procedūra), jeigu į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nėra galimybės visų jų įtraukti toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. 2.

1) tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė ir visi kiti pareiškėjai, siekiantys vykdyti veiklą tuo pačiu maršrutu perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje;

2) pareiškėjams perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklęes;

3) alternatyvias viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus traukinio linijas, siūlomas skirti tame pačiame maršrute, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;

4) tų pačių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę taisykles ir jų taikymą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 4. Jeigu konsultacijų su pareiškėjais metu nepavyksta patenkinti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4.

24 straipsnis. 29⁵ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁵straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29⁵straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų ir pavėluotų paraiškų pateikimas ir nagrinėjimas

25 straipsnis. 29⁶ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29⁶straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, atsisakymas

juos skirti, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaikinimas

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko nepateikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui dokumentų, pagrindžiančių, kad bus laikomasi šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlomi traukinių išvykimo laikai ir (ar) alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai maršrutai;

4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisykles buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;

7) šio Kodekso 29¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka negaunama kitų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančių įmonių ar pajėgumus skiriančių įstaigų patvirtinimo dėl galimybės kirsti atitinkamos valstybės sieną;

8) pareiškėjas šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje ir 29⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nenurodo jo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo);

9) šio Kodekso 29² straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų;

10) šio Kodekso 29² straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju negaunama pareiškėjo sutikimo dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo;

11) šio Kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nesudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.

Sprendimą atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima, jeigu:

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko nepateikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui dokumentų, pagrindžiančių, kad bus laikomasi šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlomi traukinių išvykimo laikai ir (ar) alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai maršrutai;

4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisykles buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;

7) šio Kodekso 29¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka negaunama kitų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančių įmonių ar pajėgumus skiriančių įstaigų patvirtinimo dėl galimybės kirsti atitinkamos valstybės sieną;

8) pareiškėjas šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje ir 29⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nenurodo jo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo);

9) šio Kodekso 29² straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų;

10) šio Kodekso 29² straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju negaunama pareiškėjo sutikimo dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo;

11) šio Kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nesudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. 3.

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) 1) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio Kodekso 29⁵ straipsnio 3 8 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) 2) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų;

3) šio Kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nesudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. 4.

1) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, vadovaujantis šio Kodekso 29⁵ straipsnio 11 dalimi, buvo skirti kitam pareiškėjui;

2) likusių laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, nesutinka su jam siūlomu skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimu. 4 5.

4 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:

1) paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia pažeidžiama užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką tvarka – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus pareiškėją ir nustačius jam papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, užtikrinti visišką užmokesčio per kurį reikia sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą sudarančios traukinių eismo įmokos dalį sumokėjimą, per šį šiame punkte nurodytą terminą šio mokėjimo neužtikrina įmokos dalis

nesumokama; šiuo atveju pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, už kuriuos nebuvo sumokėta apskaičiuota traukinių eismo įmokos dalis, panaikinami;

5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas antrą kalendorinį mėnesį iš eilės naudoja mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma (toliau – ribinė norma), nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; tokiu atveju pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriuos perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje antrą kalendorinį mėnesį iš eilės pareiškėjas panaudoja mažiau negu ribinė norma, panaikinami dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo nesinaudojimo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais įvertinimo Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka, arba likusiam laikotarpiui, jeigu pareiškėjo naudojimasis viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo įvertintas likus mažiau kaip dviem kalendoriniams mėnesiams iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo pabaigos;

6) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjui šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu vieną kartą buvo panaikinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ir pareiškėjas dar vieną mėnesį panaudojo mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu nustatyta ribinė norma, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; šiuo atveju pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kurie šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu buvo panaikinti dviem kalendoriniams mėnes

iams, panaikinami visam likusiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui;

67) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį iki skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo, (įskaitant, bet tuo neapsiribojant) šio Kodekso 29⁹ straipsnio 6 7 dalyje nustatytą atvejį; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriais nebus įmanoma naudotis dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų;

8) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi kariniams kroviniams ir negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti ir tokių krovinių vežimo galimybė nebuvo įvertinta skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus; šiuo atveju pareiškėjo, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra panaikinami, patirti nuostoliai kompensuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:

1) paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl kad atlikus pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti; šiuo atveju panaikinami visi pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia pažeidžiama užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką tvarka – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus pareiškėją ir nustačius jam papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, užtikrinti visišką užmokesčio per kurį reikia sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą sudarančios traukinių eismo įmokos dalį sumokėjimą, per šį šiame punkte nurodytą terminą šio mokėjimo neužtikrina įmokos dalis nesu

mokama; šiuo atveju pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, už kuriuos nebuvo sumokėta apskaičiuota traukinių eismo įmokos dalis, panaikinami;

5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas antrą kalendorinį mėnesį iš eilės naudoja mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma (toliau – ribinė norma), nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; tokiu atveju pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriuos perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje antrą kalendorinį mėnesį iš eilės pareiškėjas panaudoja mažiau negu ribinė norma, panaikinami dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo nesinaudojimo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais įvertinimo Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka, arba likusiam laikotarpiui, jeigu pareiškėjo naudojimasis viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo įvertintas likus mažiau kaip dviem kalendoriniams mėnesiams iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo pabaigos;

6) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjui šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu vieną kartą buvo panaikinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ir pareiškėjas dar vieną mėnesį panaudojo mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu nustatyta ribinė norma, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; šiuo atveju pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kurie šios dalies 5 punkte numatytu pagrindu buvo panaikinti dviem kalendoriniams mėnesiams,

panaikinami visam likusiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui;

67) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį iki skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo, (įskaitant, bet tuo neapsiribojant) šio Kodekso 29⁹ straipsnio 6 7 dalyje nustatytą atvejį; šiuo atveju pareiškėjui panaikinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kuriais nebus įmanoma naudotis dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų;

8) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi kariniams kroviniams ir negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti ir tokių krovinių vežimo galimybė nebuvo įvertinta skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus; šiuo atveju pareiškėjo, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra panaikinami, patirti nuostoliai kompensuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 6.

26 straipsnis. 29⁷straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁷ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, likus ne mažiau kaip 11 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, bendradarbiaudamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančiomis įstaigomis, Reglamento (ES) Nr. 913/2010 nustatyta tvarka nustato preliminarias tarptautines traukinio linijų linijas poreikį, o prireikus sudaryti geresnes sąlygas vežti krovinius geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti pateikdami paraiškas šio Kodekso 29¹ straipsnyje ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka. Tokias siūlomas nustatyti tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirianti įstaiga.“

27 straipsnis. 29⁸straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29⁸straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29⁸straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems

atvejams, apribojimai 1.

Jeigu dėl geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar), viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninio gedimo, ar įvykius, šioje dalyje nurodytų priežasčių. lėmusius geležinkelių transporto eismo sutrikdymą. 2. Įvykus geležinkelių transporto katastrofai, geležinkelių transporto eismo įvykiui, geležinkelių transporto riktui ir tais atvejais, kai tai besąlygiškai būtina dėl techninio gedimo, dėl kurio Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali be perspėjimo apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios (kurie) gali netekti galimybės pasinaudoti joms (jiems) skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota). 3.

28 straipsnis. Kodekso papildymas 29⁹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 29⁹ straipsniu:

„29⁹ straipsnis. Skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimas

1.

Pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, gali likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki kiekvienos Tinklo nuostatuose nurodytos galiojančio tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui raštu pateikti prašymą pakeisti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Tinklo nuostatuose nurodo prašymo pakeisti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo sąlygas. 2. Pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, gali likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui raštu pateikti prašymą panaudoti šiuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus kariniams ar negabaritiniams kroviniams vežti, jeigu skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nebuvo įvertinta galimybė vežti tokius krovinius. 3. Pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai negali būti keičiami, jeigu jie buvo skirti perpildyta infrastruktūra paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, išskyrus atvejus, kai ketinama vežti karinius ar negabaritinius krovinius. 4.

1) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams, kuriuos vėluojama atlikti, o tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatytas (ir) ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka paskelbtas šių darbų atlikimo terminas yra pasibaigęs;

2) pareiškėjui skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų neįmanoma panaudoti atitinkamiems kaimyninių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančioms įmonėms ar pajėgumus skiriančioms įstaigoms pakeitus suderintą Lietuvos ir atitinkamos kaimyninės valstybės sienos kirtimo laiką;

3) geležinkelių transporto eismas sutriko dėl Kodekso 29⁸ straipsnyje nurodytų priežasčių. 5. Paaiškėjus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas inicijuoja skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimą ir raštu siūlo pareiškėjui, kuriam yra skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat nustato terminą, per kurį pareiškėjas turi informuoti apie savo sutikimą ar nesutikimą su pateiktu pasiūlymu. 6. Jeigu pareiškėjas sutinka su šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pasiūlymu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo sutikimo gavimo dienos pakeičia pareiškėjui skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir apie tai informuoja pareiškėją. 7.

1) prašoma skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudoti kariniams kroviniams vežti, jeigu skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nebuvo įvertinta galimybė vežti tokius krovinius;

2) prašoma skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudoti negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti, jeigu tokių krovinių vežimo galimybė nebuvo įvertinta skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 12. Šiame straipsnyje nustatytais atvejais priėmus sprendimą pakeisti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informaciją apie dėl šio pakeitimo likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus savo interneto svetainėje skelbia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimo.“

29 straipsnis. Kodekso papildymas 29¹⁰ straipsniu

Papildyti Kodeksą 29¹⁰ straipsniu:

„29¹⁰ straipsnis. Skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo

vertinimas ir apskaita

30 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas

„1) keleivių geležinkelio stotys, stotelės, jų pastatai ir kiti įrenginiai, išskyrus keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse esančius peronus, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugai teikti tinkamos vietos;“. 2. Pakeisti 30¹ straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) krovinių krovos terminalai;“. 31 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis.

Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašą, taip pat atskirai nurodo šių įrenginių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas. 7. Tuo atveju, Kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 24² straipsnyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai. 8. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius geležinkelio įmonių (vežėjų) ar, šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių, manevravimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir pareiškėjų prašymus dėl prieigos prie šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų nagrinėja Reglamente (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir, šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių, manevravimo paslaugas teikiančių įmonių ir pareiškėjų prašymai. 9.

32 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Keleivių ir bagažo vežimo sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsauga ir pagalbos taisyklės nustatytos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007), šiame Kodekse, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose.“

33 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

4 1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB (OL 2008 L 345, p. 62). 5 2. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1). 6 3. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14). 7 4. 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.

913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL 2010 L 276, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (OL 2013 L 348, p. 129). 8 5. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1). 9 6. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL 2015 L 181, p. 1). 10 7. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL 2016 L 138, p. 44). 11 8. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (OL 2016 L 138, p. 102). 12 9. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL 2016 L 94, p. 1). 13 10. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“

34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

Aiškinamasis raštas

2021-11-10 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹, 7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30², 33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 25³, 29⁹ IR 29¹⁰ STRAIPSNIAIS IR 25¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo valstybinį auditą[¹], konstatavo, kad neišnaudojamos visos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (toliau – pajėgumai) panaudojimo galimybės, sudarytos teisinės sąlygos geležinkelio įmonėms (vežėjams) piktnaudžiauti prašant pajėgumų, kurių neketinama naudoti, o šių pajėgumų neatsisakiusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) jokių sankcijų dėl nepanaudotų pajėgumų nenumatyta, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – Susisiekimo ministerija) rekomendavo užtikrinti veiksmingesnį pajėgumų panaudojimą, įdiegti pajėgumų panaudojimo kontrolės sistemą, pakeisti pajėgumų atsisakymo ir perskirstymo kitiems suinteresuotiesiems asmenims procedūras.

Teikiamu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30², 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25³, 29⁹ ir 29¹⁰ straipsniais ir 25¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas):

1) siekiant užtikrinti skaidrų ir sklandų pajėgumų skyrimo procesą ir išspręsti praktikoje identifikuotas pajėgumų skyrimo ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo procesų neišbaigtumo problemas, siūloma:

  • nustatyti įpareigojimą pareiškėjui identifikuoti jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją), taip pat šio įpareigojimo nevykdymo pasekmes;
  • patikslinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir sutarties dėl pajėgumų skyrimo sudarymo tvarką ir sąlygas;
  • nustatyti pajėgumų naudojimo, kai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės (toliau – remonto įmonės) važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, tvarką;
  • detalizuoti tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimo procedūras;
  • patikslinti paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrą, nustatyti konsultacijų su paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus pateikusiais pareiškėjais vykdymo tvarką;
  • nustatyti paraiškos skirti pajėgumus atšaukimo galimybę;

2) siekiant sudaryti teisines sąlygas efektyviau panaudoti pajėgumus, siūloma:

  • panaikinti galimybę pareiškėjui atsisakyti jam skirtų pajėgumų;
  • nustatyti skirtų pajėgumų ir tam tikrų traukinio techninių charakteristikų pakeitimo reglamentavimą;
  • nustatyti įpareigojimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kaupti duomenis apie ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais skirtų pajėgumų panaudojimo rodiklius;

3) siekiant užtikrinti geležinkelių transporto veiklos efektyvumą, siūloma:

  • sudaryti sąlygas padidinti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo (toliau – rinkos reguliuotojas) finansavimą;
  • sugriežtinti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių civilinės atsakomybės draudimo sąlygas;
  • patikslinti prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių suteikimo sąlygas;
  • išspręsti viešosios geležinkelių infrastruktūros turto valdymo reglamentavimo, taip pat kitus geležinkelių transporto veiklos teisinio reguliavimo trūkumus.

Teikiamu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30², 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25³, 29⁹ ir 29¹⁰ straipsniais ir 25¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas):

1) siekiant užtikrinti skaidrų ir sklandų pajėgumų skyrimo procesą ir išspręsti praktikoje identifikuotas pajėgumų skyrimo ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo procesų neišbaigtumo problemas, siūloma:

  • nustatyti įpareigojimą pareiškėjui identifikuoti jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją), taip pat šio įpareigojimo nevykdymo pasekmes;
  • patikslinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir sutarties dėl pajėgumų skyrimo sudarymo tvarką ir sąlygas;
  • nustatyti pajėgumų naudojimo, kai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės (toliau – remonto įmonės) važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, tvarką;
  • detalizuoti tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimo procedūras;
  • patikslinti paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrą, nustatyti konsultacijų su paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus pateikusiais pareiškėjais vykdymo tvarką;
  • nustatyti paraiškos skirti pajėgumus atšaukimo galimybę;

2) siekiant sudaryti teisines sąlygas efektyviau panaudoti pajėgumus, siūloma:

  • panaikinti galimybę pareiškėjui atsisakyti jam skirtų pajėgumų;
  • nustatyti skirtų pajėgumų ir tam tikrų traukinio techninių charakteristikų pakeitimo reglamentavimą;
  • nustatyti įpareigojimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kaupti duomenis apie ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais skirtų pajėgumų panaudojimo rodiklius;

3) siekiant užtikrinti geležinkelių transporto veiklos efektyvumą, siūloma:

  • sudaryti sąlygas padidinti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo (toliau – rinkos reguliuotojas) finansavimą;
  • sugriežtinti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių civilinės atsakomybės draudimo sąlygas;
  • patikslinti prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių suteikimo sąlygas;
  • išspręsti viešosios geležinkelių infrastruktūros turto valdymo reglamentavimo, taip pat kitus geležinkelių transporto veiklos teisinio reguliavimo trūkumus. 2.

Įstatymo projekto iniciatorė Susisiekimo ministerija. Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų, susijusių su geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimo didinimu, iniciatorė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų, susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nedraudžiamųjų įvykių sąrašo išplėtimu, iniciatorė Lietuvos draudikų asociacija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

3.1. Dėl skaidrų ir sklandų pajėgumų skyrimo procesą ribojančių veiksnių

GTK 29, 29¹–29⁸ straipsniuose reglamentuoti pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir sutarties dėl pajėgumų skyrimo sudarymo tvarka, atvejai ir sąlygos, paraiškų skirti pajėgumus teikimo ir nagrinėjimo, paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo, tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo tvarka, sprendimo skirti pajėgumus arba atsisakyti skirti pajėgumus priėmimo pagrindai. 3.1.1. Pareiškėjo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) identifikavimo problema Įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES[²] nuostatas, GTK 29¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė paraišką skirti pajėgumus pateikti ne tik geležinkelio įmonei (vežėjui), tačiau ir kitiems pareiškėjams, t. y. geležinkelio įmonių (vežėjų) tarptautinei grupei, krovinių siuntėjui (gavėjui), ekspeditoriui.

Pagal GTK nustatytą reguliavimą, gavus paraišką skirti pajėgumus, pradedamas beveik 4 mėnesius trunkantis paraiškų skirti pajėgumus nagrinėjimo procesas: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda šių paraiškų techninį vertinimą, tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimą, paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimą, priima sprendimą skirti arba atsisakyti skirti pajėgumus. Kadangi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal GTK 28 straipsnio 1 dalį turi tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) <...>, pagal GTK 28 straipsnio 2 dalį išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą ir teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei <...>, praktikoje sprendimo skirti arba atsisakyti skirti pajėgumus priėmimo metu įvertinti, ar pareiškėjui skyrus pajėgumus jo interesais veiksianti geležinkelio įmonė (vežėjas) atitiks GTK 28 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nustatytas naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas, neįmanoma, kadangi pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nėra įpareigotas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nurodyti jo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo).

Dėl to galima situacija, kai pareiškėjui bus skirti pajėgumai, tačiau jo interesais veiksianti geležinkelio įmonė (vežėjas) neatitiks GTK 28 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų, todėl, paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turės priimti sprendimą panaikinti pareiškėjui skirtus pajėgumus. 3.1.2.

3.1.2. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir sutarties dėl pajėgumų skyrimo sudarymas Kadangi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal GTK 28 straipsnio 1 dalį turi tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), siekiant apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), santykį dėl pareiškėjui skirtų pajėgumų naudojimo, GTK 29 straipsnio 5 dalyje nustatytas įpareigojimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), sudaryti sutartį dėl pajėgumų skyrimo. GTK 29 straipsnio 5 dalyje reglamentuota sutarties dėl pajėgumų skyrimo sudarymo tvarka ir sąlygos, t. y. kad viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro sutartį dėl pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui; ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos; reikalavimas sudaryti sutartį dėl pajėgumų skyrimo netaikomas, kai pareiškėjas yra geležinkelio įmonė (vežėjas), tačiau terminas, iki kurio turi būti sudaryta sutartis dėl pajėgumų skyrimo, sutarties dėl pajėgumų skyrimo ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties (toliau – sutartis) sudarymo santykis teisės aktuose nėra reglamentuoti. GTK 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta sutarties sudarymo tvarka, be kita ko, kad derybos dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties sudarymo galiojančiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio laikotarpiui turi būti pradėtos ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo ar paskutinės minutės paraiškos pateikimo dienos, tačiau terminas, iki kurio turi būti sudaryta sutartis, teisės aktuose nenustatytas.

GTK 29 straipsnio 7 dalyje reglamentuojant sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas, be kita ko, nustatyta, kad ši sutartis sudaroma su prašymą sudaryti šią sutartį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikusia geležinkelio įmone (vežėju). GTK) 29 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojant sudarymo pagrindus, nustatyta, kad Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju), nebent su ja ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. GTK 29¹ straipsnio 7 dalyje nustatytas sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros inicijavimo momentas, t. y. kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios paraiškos gavimo dienos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

Pagal GTK 29¹ straipsnyje nustatytą reglamentavimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas paraiškas skirti pajėgumus, privalo užtikrinti, kad pajėgumai būtų skiriami tik tiems pareiškėjams, kurie atitinka GTK 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas, atitinkamai reikalauti, kad šių sąlygų laikymasis būtų pagrindžiamas prie paraiškos pridedamais dokumentais, o pareiškėjui nepateikus tokių dokumentų – vadovaujantis GTK 29¹ straipsnio 8 dalimi priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti pateiktą paraišką. 3.1.3. Pajėgumų naudojimo remonto įmonėms važiuoti į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos reglamentavimo trūkumai GTK 28 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojant naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas, nustatyta, kad <...> įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi GTK geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, t. y. remonto įmonės, norėdamos naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, turi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikti paraišką skirti pajėgumus.

GTK 29 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad GTK nuostatos, reglamentuojančios pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti pajėgumus teikia remonto įmonės. GTK 29² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajėgumai viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti rezervuojami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatuose (toliau – Tinklo nuostatai) nurodyta tvarka. 3.1.4.

3.1.4. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo proceso neišbaigtumas

GTK 29² straipsnyje reglamentuotas tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas: nustatyta tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų pateikimo suinteresuotiesiems asmenims tvarka, suinteresuotųjų asmenų pastabų ir pasiūlymų dėl jiems pateiktų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų vertinimo tvarka, pareiga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus, tačiau detaliau tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo etapai ir jų metu atliekami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmai teisės aktuose nereglamentuoti. 3.1.5. Paraiškos skirti pajėgumus atšaukimo reglamentavimo stoka Paraiškos skirti pajėgumus atšaukimo galimybė teisės aktuose nereglamentuota. 3.2. Dėl pajėgumų panaudojimo efektyvumą ribojančių veiksnių GTK 29¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse šiuo metu reglamentuotas skirtų pajėgumų atsisakymo ir jų paskelbimo laisvais procesas: įtvirtinta pareiškėjo teisė likus 20 darbo dienų iki jam skirtų pajėgumų panaudojimo termino pradžios pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jam skirtų pajėgumų, taip pat nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimo panaikinti šį prašymą pateikusiam pareiškėjui skirtus pajėgumus priėmimo ir šių pajėgumų paskelbimo laisvais terminai. Galimybė pareiškėjui pakeisti jam skirtus pajėgumus teisės aktuose šiuo metu nereglamentuota. Vienas iš GTK 29⁶ straipsnio 4 dalyje nustatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimamo sprendimo panaikinti pareiškėjui skirtus pajėgumus pagrindų susijęs su skirtų pajėgumų panaudojimo efektyvumo rodikliais.

Taigi, skirtų pajėgumų panaudojimo vertinimas yra svarbus veiksnys užtikrinant skaidrų pajėgumų skyrimo ir skirtų pajėgumų panaikinimo procesą, tačiau teisės aktuose nėra nustatyto įpareigojimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kaupti duomenis apie ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais skirtų pajėgumų panaudojimo rodiklius, taip pat nėra nustatyta, kaip yra atliekamas skirtų viešosios infrastruktūros pajėgumų panaudojimo vertinimas, kaip apskaitomi duomenys apie ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais skirtų pajėgumų panaudojimą. 3.3. Dėl priemonių geležinkelių transporto veiklos efektyvumui užtikrinti

3.3.1. Rinkos reguliuotojo finansavimo sąlygos

GTK 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> Ryšių reguliavimo tarnyba yra nacionalinė geležinkelių transporto rinkos reguliavimo institucija pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius santykius, susijusius su GTK reguliavimo dalyku. GTK 7¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip <...> rinkos reguliuotojo, funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, o šios įmokos dydis yra 5 Eur už vieną milijoną bruto tonkilometrių, vertinant geležinkelio įmonės (vežėjo) praėjusio ataskaitinio laikotarpio faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais. 3.3.2. Geležinkelio įmonės (vežėjo) ir remonto įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygos

1) Minimalios geležinkelio įmonės (vežėjo) ir remonto įmonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sumos padidinimo būtinybė GTK 10¹ straipsnyje nustatytos pagrindinės geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygos.

GTK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 290 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 725 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. GTK 10¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimali remonto įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. 2) Nedraudžiamųjų įvykių sąrašo išplėtimas GTK 10¹ straipsnio 7 dalyje nustatytas atvejų, kai draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui už jam atsiradusią žalą dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar remonto įmonės vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos, sąrašas. 3.3.3. Prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių suteikimo sąlygos GTK 30² straipsnyje nustatytos prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų suteikimo sąlygos ir nurodyta, kad <...> geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio GTK 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms pagal naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių, kuriuose teikiamos su geležinkelių transportu susijusios pagrindinės paslaugos <...>.

Be to, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas nustatančio GTK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame¹skirsnyje nustatytų reikalavimų <...>. 3.3.4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo teisinių santykių neišbaigtumas GTK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> naujas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir registruojamas valstybės biudžeto lėšomis. GTK ir kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokiomis lėšomis yra inventorizuojami, registruojami nauji ar modernizuoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai.

GTK 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad <...> viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. GTK 30² straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad <...> Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. GTK nėra apibrėžtas viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių patikėjimo sutarties terminas. 3.3.5. Dėl kitų Įstatymo projektu siūlomų geležinkelių transporto veiklos teisinio reguliavimo pakeitimų GTK 4 straipsnyje nustatyti geležinkelių transporto veiklos principai:

1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;

2) sąžininga konkurencija su kitomis transporto šakomis;

3) geležinkelio įmonių (vežėjų) savarankiškumas tvarkant administracinius, ekonominius, buhalterinius ir vidaus kontrolės reikalus.

GTK 12 straipsnyje nustatyti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų (toliau – viešosios paslaugos) teikimo principai, be kita ko, lėšų, skirtų geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias paslaugas, apskaitymo ir panaudojimo reikalavimai, t. y. valstybės lėšos, skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) viešosioms paslaugoms teikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. GTK 14 straipsnyje yra nustatytas geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašas. GTK 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi aplinkos ministro nustatyta tvarka. GTK 20 straipsnyje yra nustatyti pervažų ir perėjų įrengimo principai, t. y. nustatyta, kad <...> vietose, kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos, viadukai, o vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.

GTK 24¹ straipsnyje nustatytos specialiosios vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sąlygos, t. y. minėti asmenys <...> vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, rizikingumą. GTK 24¹ straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, lemiančios sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų mokėjimo, t. y. <...> viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą. GTK 25 straipsnyje nustatyta užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą (toliau – užmokestis už MPP) apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo tvarka.

Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklėse[³] (toliau – Užmokesčio už MPP apskaičiavimo taisyklės) nustatytos užmokesčio už MPP sudedamosios dalys, šį užmokestį sudarančių įmokų tarifų, mokėtino užmokesčio už MPP ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Pagal GTK 25 straipsnio 1 dalį geležinkelio įmonės (vežėjai) ir kitos įmonės, kurioms skirti pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra turi sumokėti užmokestį už MPP.

GTK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas bendras užmokesčio už MPP apskaičiavimo principas, kad šis užmokestis turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus GTK 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis, t. y.:

1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;

2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;

3) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;

4) GTK 29³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;

5) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą;

6) atsižvelgiant į poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas. Pagal Užmokesčio už MPP apskaičiavimo taisykles užmokestį už MPP sudaro traukinių eismo įmoka, keleivių, bagažo vežimo tranzitu įmoka, krovinių vežimo tranzitu įmoka, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių, priskirtų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentui, kuriame gali būti taikomas antkainis, vežimo įmokos (-a) ir kontaktinio elektros tinklo naudojimo įmoka, t. y. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti apmokestinimas šiuo metu yra užmokesčio už MPP dalis.

GTK 25¹ straipsnyje nustatyti geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos principai, t. y. kad <....> viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės (vežėjai) skatinami mažinti geležinkelių transporto eismo sutrikimus ir didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra efektyvumą, taikant baudas už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijas dėl tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms, <...> visame geležinkelių tinkle visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) už tuos pačius geležinkelių transporto eismo sutrikimus skiriamos vienodo dydžio baudos ir kompensacijos. Detali baudų už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijas dėl tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms nustatymo ir skyrimo tvarka nustatyta Baudų už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijų dėl tokių sutrikdymų nukentėjusioms įmonėms nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše[⁴].

GTK 25² straipsnyje nustatytos užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus mokėjimo sąlygos:

  • GTK 25² straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, t. y. <...> jeigu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo nepanaudota ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų;
  • GTK 25² straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, t. y. <...> kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai. GTK 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai. GTK 29 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas skirtų pajėgumų perdavimo ir pardavimo draudimas, t. y. <...> pareiškėjas negali jam skirtų pajėgumų perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šių pajėgumų parduoti; jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą, pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma pajėgumų perdavimu.

GTK 29³straipsnio 7 dalyje nustatyti prioriteto taisyklių, kuriomis vadovaujantis skiriami pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nustatymo principai, t. y. prioriteto taisykles <...> susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį. GTK 29⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> nagrinėjant paraiškas skirti pajėgumus, pateiktas pasibaigus GTK 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau neįsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal šiuos prašymus taikomos Sprendimo (ES) 2017/2075 nuostatos ir mutatis mutandis GTK 29⁵ straipsnio, reglamentuojančio paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimą, nuostatos. GTK 30¹ straipsnyje nustatytas geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Dėl Įstatymo projektu siūlomų priemonių pajėgumų skyrimo proceso skaidrumui ir sklandumui užtikrinti 4.1.1.

Dėl pareiškėjo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) identifikavimo Siekiant sumažinti galimybę pareiškėjui, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), piktnaudžiauti nepamatuotais pageidavimais dėl pajėgumų skyrimo, t. y. prašyti pajėgumų, o vėliau šių pajėgumų nenaudoti neturint jo interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo), taip pat siekiant užtikrinti reikalavimo pareiškėjui nurodyti jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją) proporcingumą, Įstatymo projektu siūloma:

  • pakeisti GTK 29¹ straipsnį ir jame nustatyti reikalavimą pareiškėjui, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), kartu su paraiška skirti pajėgumus arba likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikti informaciją apie jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją);
  • pakeisti GTK 29⁵ straipsnį ir jame nustatyti reikalavimą pareiškėjui, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), kartu su paskutinės minutės paraiška arba kartu su pavėluota paraiška, bet likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kurio galiojimo laikotarpiu būtų naudojami šiomis paraiškomis prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, įsigaliojimo, nurodyti jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją);
  • papildyti GTK 29⁶ straipsnio 2 dalyje nustatytus sprendimo atsisakyti skirti pajėgumus priėmimo pagrindus ir nustatyti, kad šis sprendimas, be kita ko, priimamas, jeigu pareiškėjas GTK nustatyta tvarka nenurodo jo interesais veiksiančios geležinkelio įmonės (vežėjo). 4.1.2.

4.1.2. Sutarties ir sutarties dėl pajėgumų skyrimo sudarymas

Pažymėtina, kad sutartį dėl pajėgumų skyrimo su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), tikslinga sudaryti tik tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas skirti šiam pareiškėjui pajėgumus, taip pat jeigu pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pageidauja mokėti užmokestį už MPP.

Įvertinus tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą pareiškėjui, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), kartu su paraiška skirti pajėgumus arba likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikti informaciją apie jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją), Įstatymo projektu siūloma pakeisti GTK 29 straipsnį ir:

  • atsisakyti derybų dėl sutarties sudarymo pradžios momento nustatymo ir nustatyti, kad sutartis dėl pajėgumų skyrimo su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pageidaujančiu mokėti užmokestį už MPP, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju ir šio pareiškėjo interesais veiksiančia geležinkelio įmone (vežėju) turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos;
  • nustatyti, kad sutartis su pareiškėju, pateikusiu paraišką skirti pajėgumus, turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, o jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo – sutartis turi būti sudaryta iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos;
  • nustatyti, kad sutartis pagal paskutinės minutės paraišką ar pavėluotą paraišką turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki šiomis paraiškomis prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pradžios, o jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, – iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos.

Įvertinus tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą pareiškėjui, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), kartu su paraiška skirti pajėgumus arba likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikti informaciją apie jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją), Įstatymo projektu siūloma pakeisti GTK 29 straipsnį ir:

  • atsisakyti derybų dėl sutarties sudarymo pradžios momento nustatymo ir nustatyti, kad sutartis dėl pajėgumų skyrimo su pareiškėju, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pageidaujančiu mokėti užmokestį už MPP, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju ir šio pareiškėjo interesais veiksiančia geležinkelio įmone (vežėju) turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos;
  • nustatyti, kad sutartis su pareiškėju, pateikusiu paraišką skirti pajėgumus, turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, o jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo – sutartis turi būti sudaryta iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos;
  • nustatyti, kad sutartis pagal paskutinės minutės paraišką ar pavėluotą paraišką turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki šiomis paraiškomis prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pradžios, o jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, – iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos. Siekiant užtikrinti sutarties patikros nacionalinio saugumo interesams inicijavimo pagrįstumą, Įstatymo projektu siūloma patikslinti sutarties patikros nacionalinio saugumo interesams inicijavimo tvarką – numatyti, kad patikra inicijuojama ne dėl visų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo planuojamų su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) sudaryti sutarčių, o tik dėl tų, pagal kurias geležinkelio įmonei (vežėjui) būtų suteikta prieiga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, taip pat patikslinti, kad patikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas inicijuoja ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo sudaryti šią sutartį gavimo dienos, o ne paraiškos skirti pajėgumus gavimo dienos, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

4.1.3. Pajėgumų naudojimas remonto įmonėms važiuoti į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos Pagal Direktyvos 2012/34/ES 53 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas <...> prašymai skirti infrastruktūros pajėgumus techninės priežiūros darbui atlikti pateikiami sudarant traukinių tvarkaraščius, <...> infrastruktūros valdytojas atsižvelgia į poveikį, kurį pareiškėjams turės infrastruktūros pajėgumų rezervavimas planinės kelių techninės priežiūros darbui. Taigi, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę rengdamas pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą į jį įtraukti pajėgumus, reikalingus viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti, o šią teisę realizavus, atlikti Direktyvos 2012/34/ES 53 straipsnio 3 dalyje nurodytą poveikio vertinimą.

Įvertinus tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui likus 8 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo sudėtinga tiksliai suplanuoti pajėgumų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti, t. y. teikiant metines paraiškas skirti pajėgumus, tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimo ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo metu dėl viešųjų pirkimų viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti procedūrų vykdymo eigos, valstybės skiriamo finansavimo šių darbų projektams vykdyti planavimo ir skyrimo procedūrų, kurių eiga dažnai nepriklauso nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų, siekiant užtikrinti pajėgumus, reikalingus viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti, Įstatymo projektu siūloma:

  • nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, savo parengta ir Tinklo nuostatuose paskelbta tvarka identifikuoja traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka, kurios nėra įtraukiamos į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą;
  • nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas į rengiamą pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukęs preliminarias tarptautines traukinio linijas krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytas pagal GTK 29⁷ straipsnio 6 dalį, įtraukia traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvertina Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka;
  • nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai bus numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti, taip pat nustatyti, kad tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numačius traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su jų prašomų pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su prašomų pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus pajėgumus, jeigu tokių yra;
  • nustatyti, kad įmonėms, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, pajėgumai tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu suteikiami Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, įtrauktus į tarnybinį traukinių tvarkaraštį.

Įvertinus tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui likus 8 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo sudėtinga tiksliai suplanuoti pajėgumų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti, t. y. teikiant metines paraiškas skirti pajėgumus, tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimo ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo metu dėl viešųjų pirkimų viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti procedūrų vykdymo eigos, valstybės skiriamo finansavimo šių darbų projektams vykdyti planavimo ir skyrimo procedūrų, kurių eiga dažnai nepriklauso nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų, siekiant užtikrinti pajėgumus, reikalingus viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti, Įstatymo projektu siūloma:

  • nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, savo parengta ir Tinklo nuostatuose paskelbta tvarka identifikuoja traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka, kurios nėra įtraukiamos į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą;
  • nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas į rengiamą pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukęs preliminarias tarptautines traukinio linijas krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytas pagal GTK 29⁷ straipsnio 6 dalį, įtraukia traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvertina Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka;
  • nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai bus numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti, taip pat nustatyti, kad tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numačius traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su jų prašomų pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su prašomų pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus pajėgumus, jeigu tokių yra;
  • nustatyti, kad įmonėms, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, pajėgumai tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu suteikiami Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, įtrauktus į tarnybinį traukinių tvarkaraštį. 4.1.4.

4.1.4. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo procesas

Atsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tarptautinius įsipareigojimus dėl tarptautinių traukinių linijų planavimo, Įstatymo projektu siūloma:

  • jeigu pareiškėjai pateikia paraiškas skirti pajėgumus daugiau kaip vienos valstybės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, kreipiasi į tų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojus, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančias įmones ar pajėgumus skiriančias įstaigas, kad jie patvirtintų atitinkamos valstybės sienos kirtimo galimybę, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės sienos kirtimo galimybė yra suderinta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatant preliminarias tarptautines traukinio linijas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti;
  • nustatyti traukinių linijų įtraukimo į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą eiliškumą, t. y. kad pirmiausia į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukiamos preliminarios tarptautinės traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytos pagal GTK 29⁷ straipsnio 6 dalį, vėliau – traukinio linijos, būtinos nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, ir (ar) laiko intervalas šiems darbams atlikti, vėliau – traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir krovinių vežimo tranzitu paslaugoms teikti ir t. t.

Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo procesas Atsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tarptautinius įsipareigojimus dėl tarptautinių traukinių linijų planavimo, Įstatymo projektu siūloma:

  • jeigu pareiškėjai pateikia paraiškas skirti pajėgumus daugiau kaip vienos valstybės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, kreipiasi į tų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojus, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančias įmones ar pajėgumus skiriančias įstaigas, kad jie patvirtintų atitinkamos valstybės sienos kirtimo galimybę, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės sienos kirtimo galimybė yra suderinta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatant preliminarias tarptautines traukinio linijas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti;
  • nustatyti traukinių linijų įtraukimo į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą eiliškumą, t. y. kad pirmiausia į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukiamos preliminarios tarptautinės traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytos pagal GTK 29⁷ straipsnio 6 dalį, vėliau – traukinio linijos, būtinos nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, ir (ar) laiko intervalas šiems darbams atlikti, vėliau – traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir krovinių vežimo tranzitu paslaugoms teikti ir t. t. Įvertinus tai, kad remonto įmonėms, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros, išskyrus viešąją geležinkelių infrastruktūrą, objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, pajėgumai skiriami GTK nustatyta pajėgumų skyrimo tvarka, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukus traukinio linijas atitinkamoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, įtraukiamos traukinio linijos pagal remonto įmonių pateiktas paraiškas skirti pajėgumus.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 48 straipsnio 2 dalį pajėgumai, įskaitant ir viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta atvejus, gali būti rezervuojami paskutinės minutės paraiškoms tenkinti, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukiamos rezervinės traukinio linijos galimoms paskutinės minutės paraiškoms tenkinti. Pagal Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnio 3 dalį <...> infrastruktūros valdytojas su suinteresuotomis šalimis konsultuojasi dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto ir nustato bent vieno mėnesio laikotarpį, per kurį jos gali pareikšti savo nuomonę.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma:

  • nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, siekiant skirti pajėgumus pagal visas gautas paraiškas, rengiant pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, prireikus raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis konsultuotis su pareiškėjais ir siūlyti jiems kitus, nei nurodyti paraiškoje skirti pajėgumus, traukinio išvykimo laikus, maršrutus, traukinio svorį, ilgį, traukos riedmenų tipą ir (ar) skaičių;
  • nustatyti pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto atitinkamų išrašų arba informacijos apie į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą neįtrauktus pajėgumus teikimo suinteresuotiesiems asmenims tvarką, taip pat atvejus, kai suinteresuotųjų asmenų pastabos ir pasiūlymai dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto ar jiems pateiktos kitos informacijos nevertinami. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką, kuri grindžiama vežimų geležinkelių transportu organizavimo ir vykdymo specifika, geležinkelio įmonės (vežėjai), teikiančios keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, šią veiklą organizuoja tarnybinio traukinių tvarkaraščio, o geležinkelio įmonės (vežėjai), teikiančios krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas – šio tvarkaraščio, tačiau grafiškai atvaizduoto, pagrindu.

Įvertinus tai, kad geležinkelio įmonėms (vežėjams), atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį, ne visais atvejais reikia tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašo, t. y. reikalingas šio išrašo grafinis atvaizdavimas, siekiant nesukurti papildomos naštos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui visais atvejais rengiant pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir galutinio tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašus ir grafinius šių išrašų atvaizdavimus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pareiškėjams pastaboms ir (ar) pasiūlymams teikiami atitinkami pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašai arba, jeigu pareiškėjas, teikdamas paraišką skirti pajėgumus, nurodė, kad pageidauja gauti tik grafinį pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašo atvaizdavimą, grafinis šio išrašo atvaizdavimas, taip pat galutinis tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašas arba, jeigu pareiškėjas, teikdamas paraišką skirti pajėgumus, nurodė, kad pageidauja gauti tik grafinį galutinio tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašo atvaizdavimą, grafinis šio išrašo atvaizdavimas. Pagal GTK 29 straipsnio 4 dalį paraiškos skirti pajėgumus formą <...> nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pareiškėjo teisė pasirinkti jam reikalingą tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašo formą bus įgyvendinta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pakeičiant ir Tinklo nuostatuose nurodant paraiškos skirti pajėgumus formą.

Pagal Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnio 1–3 dalis, jeigu sudarant traukinių tvarkaraščius infrastruktūros valdytojas susiduria su įvairių prašymų nesuderinamumu, jis turi stengtis, derindamas tuos prašymus, užtikrinti, kad būtų geriausiai suderinti visi reikalavimai, <...> jeigu reikia suderinti prašymus, infrastruktūros valdytojas turi teisę, laikydamasis pagrįstų ribų, siūlyti tokius infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo tų, kurių buvo prašyta, <...> konsultuodamasis su atitinkamais pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas stengiasi išspręsti visus konfliktus.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma:

  • nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo (toliau – derinimo procedūra) metu pareiškėjui siūlyti alternatyvius maršrutus, jeigu tokių yra;
  • apibrėžti, kad tais pačiais pajėgumais yra laikomi visi tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prašomi skirti pajėgumai, jeigu į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nėra galimybės įtraukti visų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prašomų skirti pajėgumų;
  • nustatyti, kokia informacija teikiama visiems derinimo procedūroje dalyvaujantiems pareiškėjams;
  • nustatyti, kad tais atvejais, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi galimybių pasiūlyti alternatyvių maršrutų arba, kai pasiūlius alternatyvius maršrutus, nors vienas iš derinimo procedūroje dalyvaujančių pareiškėjų su jais nesutinka, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi organizuoti derinimo procedūroje dalyvaujančių pareiškėjų susitikimą;
  • nustatyti, kad jeigu bent vienas iš derinimo procedūroje dalyvaujančių pareiškėjų nesutinka atsisakyti pajėgumų, kuriuos skirti prašo ir kiti derinimo procedūroje dalyvaujantys pareiškėjai, ir (ar) nesutinka su kitokiu traukinių išvykimo periodiškumu arba nori jį pakeisti, derinimo procedūra laikomas baigta;
  • suteikti įgaliojimus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kaip atitinkamo turto valdytojui parengti ir Tinklo nuostatuose nurodyti paraiškos skirti pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų, patvirtinančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų geležinkelio įmonėms (vežėjams), pareiškėjams ir kitos įmonėms, norinčioms naudotis viešąją geležinkelių infrastruktūra, įvykdymą, sąrašą, paraiškų skirti pajėgumus nagrinėjimo procedūras, detalizuojančias GTK nustatytą paraiškų skirti pajėgumus nagrinėjimo tvarką, nenustatant naujų, daugkartinio naudojimo, privalomų elgesio taisyklių neapibrėžtam geležinkelio įmonių (vežėjų) ratui.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma:

  • nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo (toliau – derinimo procedūra) metu pareiškėjui siūlyti alternatyvius maršrutus, jeigu tokių yra;
  • apibrėžti, kad tais pačiais pajėgumais yra laikomi visi tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prašomi skirti pajėgumai, jeigu į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nėra galimybės įtraukti visų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prašomų skirti pajėgumų;
  • nustatyti, kokia informacija teikiama visiems derinimo procedūroje dalyvaujantiems pareiškėjams;
  • nustatyti, kad tais atvejais, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi galimybių pasiūlyti alternatyvių maršrutų arba, kai pasiūlius alternatyvius maršrutus, nors vienas iš derinimo procedūroje dalyvaujančių pareiškėjų su jais nesutinka, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi organizuoti derinimo procedūroje dalyvaujančių pareiškėjų susitikimą;
  • nustatyti, kad jeigu bent vienas iš derinimo procedūroje dalyvaujančių pareiškėjų nesutinka atsisakyti pajėgumų, kuriuos skirti prašo ir kiti derinimo procedūroje dalyvaujantys pareiškėjai, ir (ar) nesutinka su kitokiu traukinių išvykimo periodiškumu arba nori jį pakeisti, derinimo procedūra laikomas baigta;
  • suteikti įgaliojimus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kaip atitinkamo turto valdytojui parengti ir Tinklo nuostatuose nurodyti paraiškos skirti pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų, patvirtinančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų geležinkelio įmonėms (vežėjams), pareiškėjams ir kitos įmonėms, norinčioms naudotis viešąją geležinkelių infrastruktūra, įvykdymą, sąrašą, paraiškų skirti pajėgumus nagrinėjimo procedūras, detalizuojančias GTK nustatytą paraiškų skirti pajėgumus nagrinėjimo tvarką, nenustatant naujų, daugkartinio naudojimo, privalomų elgesio taisyklių neapibrėžtam geležinkelio įmonių (vežėjų) ratui. 4.1.5.

4.1.5. Paraiškos skirti pajėgumus atšaukimo procedūros nustatymas

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, gavus paraiškas skirti pajėgumus, pradedamas beveik 4 mėnesius trunkantis paraiškų skirti pajėgumus nagrinėjimo procesas: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda šių paraiškų techninį vertinimą, pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimą, paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimą. Siekiant sudaryti teisines sąlygas pareiškėjui pakartotinai įvertinti prašomų skirti pajėgumų poreikį, o pareiškėjui atšaukus paraišką skirti pajėgumus sudaryti sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pareiškėjo prašytų skirti pajėgumų nebeįtraukti į rengiamą pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti teisę pareiškėjui ne vėliau kaip prieš 7 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos atšaukti savo pateiktą paraišką skirti pajėgumus arba dalį šia paraiška prašomų pajėgumų. Atitinkamai siūloma papildyti GTK 29¹ straipsnio pavadinimą ir nustatyti, kad minėtame straipsnyje reglamentuojamas net tik paraiškų skirti pajėgumus pateikimas, nagrinėjimas, bet ir tokių paraiškų atšaukimas. Siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas efektyviau panaudoti pajėgumus, kurių poreikis į pareiškėjo paraišką skirti pajėgumus buvo įtrauktas skubotai, nes suinteresuotieji pareiškėjai, gavę pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą pastaboms ir (ar) pasiūlymams ir matydami laisvus pajėgumus, t. y. pajėgumus, kurie tapo laisvi pareiškėjui atšaukus paraišką skirti pajėgumus, galėtų iš naujo apsvarstyti galimybes apie pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte nenumatytų pajėgumų panaudojimą teikiant pavėluotas paraiškas. 4.2. Dėl Įstatymo projektu siūlomų priemonių pajėgumų panaudojimo efektyvumui didinti 4.2.1.

Skirtų pajėgumų atsisakymo procedūros panaikinimas Valstybės kontrolė, išnagrinėjusi GTK nustatytas skirtų pajėgumų atsisakymo ir jų paskelbimo laisvais procedūras, pasiūlė sutrumpinti skirtų pajėgumų atsisakymo ir jų paskelbimo laisvais procedūros atlikimo terminus. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą GTK 25² straipsnyje nustatyta, kokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali ir kokiu atveju privalo nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, t. y. užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus gali būti nustatytas, jeigu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo nepanaudota ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų pajėgumų, šis užmokestis privalo būti nustatytas, jeigu pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai. Užmokesčio už MPP apskaičiavimo taisyklėse, detalizuojant užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, nustatyta, kad apskaičiuojant užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus pareiškėjui skirti pajėgumai būtų sumažinami pajėgumais, kurių pareiškėjas atsisakė GTK nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad skirtų pajėgumų atsisakymo mechanizmas Europos Sąjungos teisės aktuose nereglamentuotas, o kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse geležinkelio įmonėms (vežėjams) galimybė atsisakyti skirtų pajėgumų yra ribota, Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę pareiškėjams atsisakyti jiems skirtų pajėgumų ir nustatyti naują – skirtų pajėgumų pakeitimo procedūrą. 4.2.2.

4.2.2. Skirtų pajėgumų pakeitimo procedūros nustatymas

Šiuo metu galiojanti skirtų pajėgumų, jeigu pareiškėjas neketina jais naudotis, perskirstymo kitiems suinteresuotiesiems asmenims sistema neužtikrina efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimo: suinteresuotieji asmenys, nepaisant to, kad yra informuojami apie laisvais paskelbtus pajėgumus, kreipęsi dėl laisvais paskelbtų pajėgumų panaudojimo, apie tai, ar jie gali naudotis laisvais paskelbtais pajėgumais, sužino tik tą pačią darbo dieną, kai reikėtų vežti krovinius ar keleivius; be to, pareiškėjai, pateikę paraišką skirti pajėgumus, pasikeitus keleivių ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos planams ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, negali šios paraiškos atšaukti, t. y. pareiškėjui skiriami pajėgumai, kurių jam nebereikia, o jeigu pareiškėjui atsiranda kitų, nei jam skirti, pajėgumų poreikis, galimybė tokius pajėgumus gauti yra tik pareiškėjui atsisakant jam skirtų pajėgumų ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu teikiant paskutinės minutės paraiškas dėl pageidaujamų gauti pajėgumų. Pažymėtina, kad pajėgumų skyrimo visoje Europos Sąjungoje procedūros esminiai principai ir terminai yra vienodi, t. y. pajėgumų skyrimas paremtas išankstiniu ilgalaikio planavimo principu, todėl paraiškėjai paraiškas skirti pajėgumus turi pateikti ne vėliau kaip prieš 8 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kurio galiojimo metu prašomi pajėgumai būtų naudojami, įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad pareiškėjai, ketinantys naudoti pajėgumus, savo veiklą, t. y. kokiu periodiškumu ir kokiomis geležinkelio linijomis bus vežami kroviniai ir keleiviai, turi suplanuoti anksčiau nei prieš 1 metus iki konkrečių vežimų vykdymo. Lietuvos nacionalinėje teisėje, t. y. GTK 29¹ straipsnyje, skirtų pajėgumų atsisakymo mechanizmas buvo įtvirtintas atsižvelgiant į prekinių traukinių eismo organizavimo ypatumus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keleivių vežimo geležinkelių transportu ir krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos planavimo ir organizavimo specifika yra skirtinga: keleiviniai traukiniai išvyksta pagal iš anksto prieš 1 metus suplanuotą ir patvirtintą traukinių eismo grafiką, o prekinių traukinių išvykimo planavimas prieš 1 metus iki konkretaus vežimo vykdymo yra sudėtingas, nes prekinių traukinių srautai nėra pastovūs ir iš anksto galima nustatyti tik preliminarų reikalingų traukinio linijų skaičių. Akcentuotina tai, kad Lietuvos geležinkelių tinkle, skirtingai nei Vakarų Europoje, siekiant vežti krovinius maksimaliai ilgais prekinių traukinių sąstatais, maksimaliai išnaudoti tiek geležinkelio stočių kelynų ilgius, tiek traukos riedmenų galingumą, prekinių traukinių išvykimas organizuojamas, kai prekinio traukinio sąstatas maksimaliai suformuojamas, taigi prekinių traukinių, kurie vyksta pagal iš anksto prieš 1 metus patvirtintą tarnybinį traukinių tvarkaraštį, Lietuvos geležinkelių tinkle mažai. Prekinių traukinių darbo organizavimas, kai prekinių traukinių sąstatai maksimaliai suformuojami, sumažina krovinių vežimo geležinkelių transportu sąnaudas ir, kaip praktika rodo, yra efektyvesnis (geriau išnaudojami geležinkelių transporto ir infrastruktūros privalumai) nei krovinių vežimas pagal išankstinį grafiką trumpais (nesuformuotais) prekinių traukinių sąstatais.

Prekinių traukinių srauto Lietuvos geležinkelių tinkle netolygumą lemia ir netolygus iš Baltarusijos ar Kaliningrado srities atvykstančių tarptautinių prekinių traukinių srautas, klientų kraunamų krovinių apimties svyravimai, netolygus Klaipėdos valstybinio jūrų uoste dirbančių krovos kompanijų darbas (pvz., dėl netinkamų oro sąlygų į laivus nekraunami kroviniai ir dėl ribotų sandėliavimo galimybių nepriimami prekinių traukinių sąstatai, specifinis rinktinių ir išvežiojamųjų traukinių darbas (važiavimo laikas priklauso nuo konkrečios dienos krautų /tuščių vagonų padavimo skirtingose geležinkelio stotyse skirtingiems klientams), įvairūs incidentai (pvz., geležinkelių riedmenų gedimai) ir geležinkelių transporto eismo pertraukos dėl atliekamų geležinkelių infrastruktūros priežiūros ar remonto darbų. Įvertinus tai, kad galimybės iš anksto prieš 1 metus tiksliai suplanuoti prašytinus skirti pajėgumus yra ribotos, siekiant sudaryti sąlygas pareiškėjams lanksčiau organizuoti keleivių ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklą, taip pat siekiant sudaryti sąlygas efektyviau panaudoti pareiškėjui skirtus pajėgumus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareiškėjui skirtų pajėgumų pakeitimo reglamentavimą, leisiantį pareiškėjui netaikyti pajėgumų atsisakymo ir naujų pajėgumų prašymo procedūros. Pažymėtina, kad skirtų pajėgumų pakeitimo procedūra, priešingai nei skirtų pajėgumų atsisakymo procedūra, įtvirtinta daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių.

Pagal daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių taikomą praktiką skirtų pajėgumų pakeitimas yra siejamas su geležinkelio įmonės (vežėjo) (angl. path modification) arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo (angl. path alteration) iniciatyvomis. Įvertinus šias iniciatyvas, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę pareiškėjui, kuriam skirti pajėgumai, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui inicijuoti skirtų pajėgumų pakeitimą:

  • nustatyti, kad pareiškėjas, kuriam skirti pajėgumai, turi teisę ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki kiekvienos Tinklo nuostatuose nurodytos galiojančio tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui raštu pateikti prašymą pakeisti jam skirtus pajėgumus;
  • įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją Tinklo nuostatuose paskelbti prašymo pakeisti skirtus pajėgumus pateikimo sąlygas. Įvertinus tai, kad pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje yra skiriami atlikus sudėtingas paraiškų skirti pajėgumus derinimo procedūras, suteikiant teisę pareiškėjams atsisakyti prašomų pajėgumų, pakeisti prašomus pajėgumus, t. y. pareiškėjams sudaromos visos sąlygos pakartotinai įsivertinti prašomų pajėgumų poreikį, Įstatymo projektu siūloma apriboti galimybę prašyti pakeisti skirtus pajėgumus tuo atveju, kai sprendimas pareiškėjui skirti pajėgumus buvo priimtas perpildyta paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies atžvilgiu, ir nustatyti, kad pareiškėjui skirti pajėgumai negali būti keičiami, jeigu jie buvo skirti perpildyta paskelbtoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai skirtus pajėgumus ketinama panaudoti kariniam ar negabaritiniam kroviniui vežti.

Siekiant sudaryti sąlygas pareiškėjui prireikus iš anksto planuoti skirtų pajėgumų pakeitimą, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę prašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją pakeisti galiojantį tarnybinį traukinių tvarkaraštį ne daugiau kaip 2 kartus per atitinkamo tvarkaraščio galiojimo laikotarpį, tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo datas nurodant Tinklo nuostatuose.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, jeigu yra laisvų pajėgumų, inicijuoti pareiškėjui skirtų pajėgumų pakeitimą šiais atvejais:

1) pareiškėjui skirti pajėgumai yra reikalingi viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams, kuriuos dėl nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausančių aplinkybių vėluojama atlikti pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos plane numatytus šių darbų atlikimo terminus, atlikti ir kurie dėl šiame punkte nurodytų priežasčių nebuvo įtraukti į tarnybinį traukinių tvarkaraštį ar paskelbti Sprendime (ES) 2017/2075 nustatyta tvarka;

2) pareiškėjui skirtų pajėgumų neįmanoma panaudoti atitinkamiems kaimyninių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančioms įmonėms ar pajėgumus skiriančioms įstaigoms pakeitus suderintą Lietuvos ir atitinkamos kaimyninės valstybės sienos kirtimo laiką;

3) geležinkelių transporto eismas sutriko dėl GTK 29⁸ straipsnyje nurodytų priežasčių. Įstatymo projektu taip pat siūloma reglamentuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo iniciatyvos dėl skirtų pajėgumų pakeitimo derinimo su pareiškėju procedūrą, pareiškėjo sutikimo arba nesutikimo su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlymu dėl jam skirtų pajėgumų pakeitimo pasekmes. 4.2.3.

4.2.3. Skirtų pajėgumų panaudojimo vertinimas ir apskaita

Vienas iš GTK 29⁶ straipsnio 4 dalyje nustatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimamo sprendimo panaikinti pareiškėjui skirtus pajėgumus pagrindų yra susijęs su nustatytais skirtų pajėgumų panaudojimo efektyvumo rodikliais, t. y. skirtų pajėgumų panaudojimu mažiau, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta pajėgumų panaudojimo ribinė norma. Kadangi pajėgumų panaudojimo efektyvumo kontrolė yra svarbus veiksnys užtikrinant skaidrų pajėgumų skyrimo, prireikus panaikinimo procesą, įvertinus tai, kad skirtų pajėgumų panaudojimas yra neatsiejama geležinkelių transporto eismo organizavimo dalis ir atitinkamai pajėgumų panaudojimas dažnu atveju yra nulemtas geležinkelių transporto eismo organizavimo specifikos, Įstatymo projektu siūloma skirtų pajėgumų panaudojimo kontrolės vykdymą pavesti geležinkelių transporto eismą organizuojančiam viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir nustatyti jam įpareigojimą kaupti duomenis apie ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais skirtų pajėgumų panaudojimo rodiklius, taip pat pavesti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui parengti ir Tinklo nuostatuose nurodyti skirtų pajėgumų panaudojimo vertinimo ir apskaitos tvarką. 4.3. Dėl Įstatymo projektu siūlomų nustatyti priemonių geležinkelių transporto veiklos efektyvumui užtikrinti 4.3.1.

Dėl rinkos reguliuotojo finansavimo sąlygų Vadovaujantis Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad geležinkelių transporto paslaugų rinkos reguliuotojo (toliau – rinkos reguliuotojas) statusas yra išskirtinis tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinėje teisės sistemoje ir rinkos reguliuotojas savo sprendimais daro tiesioginį reikšmingą poveikį šalies ekonomikai, konkurencingumui ir geležinkelių transporto sektoriui, rinkos reguliuotojo funkcijas vykdanti Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) turi turėti reikiamus organizacinius pajėgumus – personalą ir materialinę bazę. Esminė sąlyga rinkos reguliuotojo savarankiškumui ir nepriklausomumui užtikrinti yra personalo formavimo nepriklausomumo garantijos ir tinkamo darbo užmokesčio dydžio užtikrinimas, sudarant sąlygas išlaikyti esamus specialistus ir pritraukti naujų, atsižvelgiant į darbo pobūdį, funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. RRT, įvertinusi jai nuo 2016 m. lapkričio 1 d. priskirtų rinkos reguliuotojo funkcijų specifiką ir apimtį, buvo nustačiusi 4 pareigybių poreikį, o įvertinusi nuo 2019 m. priskirtas papildomas funkcijas papildomai nustatė dar 2 pareigybių poreikį, t. y. tinkamam GTK nurodytų rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymui iš viso reikalingos 6 pareigybės, kurioms finansuoti, įvertinus darbo užmokesčio pokyčius[⁵], preliminarus lėšų poreikis per metus sudaro 190,0 tūkst. Eur.

Eur. RRT, vykdydama specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaitos atskyrimo ir finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą, neturėdama galimybių savo darbuotojų pajėgumais atlikti audito, gali pasitelkti išorės auditorius, taip pat pirkti išorinių ekspertų paslaugas, pvz., modeliavimams atlikti, siekiant įvertinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pralaidumą, tiesioginių išlaidų priskyrimą ir kt. Ekspertų ir konsultantų paslaugoms, įskaitant išorės audito paslaugas, finansuoti preliminarus lėšų poreikis per metus sudaro 60,0 tūkst. Eur. Be to, viena iš RRT, kaip rinkos reguliuotojo, funkcijų yra bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais, dalyvauti tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje. Ši RRT veikla įneša svarų indėlį skatinant skaidrumą ir konkurenciją Lietuvos geležinkelių rinkoje, siekiant visiems ūkio subjektams Lietuvoje užtikrinti tokias pat veiklos sąlygas kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Taip pat tarptautinis bendradarbiavimas stiprina RRT kompetencijas rinkos reguliavimo srityje. Preliminarus lėšų poreikis komandiruotėms per metus sudaro 40,0 tūkst. Eur, kvalifikacijai kelti, komunalinėms paslaugoms, reprezentacijai, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti, kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, socialinėms išmokoms, darbdavių socialinei paramai – apie 24,6 tūkst. Eur. Taigi, rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti reikalingos lėšos sudaro 314,6 tūkst. Eur per metus. Pagal GTK 7¹ straipsnio 10 dalį geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamos įmokos priskiriamos atskirai RRT vykdomai Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo programai (toliau – Geležinkelių programa). Pagal GTK nustatytą RRT finansavimo modelį, Geležinkelių programos lėšų dydis tiesiogiai priklauso nuo geležinkelio įmonių (vežėjų) vykdomos faktinės veiklos Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimties, t. y.

Geležinkelių programos lėšos nėra fiksuotos ir nuolat kinta priklausomai nuo geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas rezultatų:

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.*

2022 m.**

Geležinkelio įmonių (vežėjų) faktinė darbo apimtis (mln. bruto tkm) praėjusiais metais

25 829,0

28 685,1

31 233,0

32 543,6

31 218,1

31 462,6

Įmokos dydis geležinkelių rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti (Eur) taikant 5 Eur už vieną milijoną bruto tkm tarifą

129 144,85

143 425,75

156 165,14

162 717,92

156 090,40

157 312,90

taikant 10 Eur už vieną milijoną bruto tkm tarifą

312 180,80

314 625,80

*Preliminarūs AB „LTG Infra“ duomenys apie geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatus 2022 m. ** AB „LTG Infra“ prognozuojami geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatai 2021 m. Įvertinus realią geležinkelių transporto sektoriaus reguliavimo apimtį, siekiant užtikrinti tinkamą rinkos reguliuotojui priskirtų funkcijų vykdymą ir šioms funkcijoms reikalingų lėšų, t. y. 314,6 tūkst. Eur per metus, surinkimą, Įstatymo projektu siūloma padidinti geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamos įmokos dydį nuo 5 iki 10 Eur už vieną milijoną tonkilometrių. Toks finansavimas užtikrintų rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti būtinų 2 papildomų pareigybių (iš viso 6 pareigybių) išlaikymą ir kitų su minėtų funkcijų vykdymu susijusių darbų finansavimą. 4.3.2.

4.3.2. Dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ir remonto įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygų

1) Dėl minimalios geležinkelio įmonės (vežėjo) ir geležinkelių riedmenų manevravimo paslaugas teikiančios įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sumos padidinimo Pagal Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnį Europos Sąjungos valstybėms narėms paliekama pakankamai laisvės nustatant civilinės atsakomybės reikalavimus, kadangi geležinkelio įmonės civilinė atsakomybė turi būti pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus tinkamai apdraudžiama. Geležinkelio įmonės (vežėjo) ir geležinkelių riedmenų manevravimo paslaugas teikiančios įmonės privalomojo draudimo sumos GTK buvo nustatytos 2013 m. ir nuo tada nebuvo keistos. Įvertinus geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos teikiant keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas rizikingumą, GTK nustatytos draudimo sumos, t. y. 290 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 725 000 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, yra neadekvačios galimam žalos dydžiui, todėl abejotina, ar bus užtikrinta tinkama trečiųjų asmenų interesų apsauga, įvykus geležinkelių transporto eismo įvykiui, taigi, teisinio reguliavimo tikslai nebus pasiekti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatyme sumos yra gerokai didesnės, nors galimos žalos tretiesiems asmenims dydis yra mažesnis nei geležinkelių transporte, t. y. dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, draudimo suma yra 6 mln. Eur, t. y. 5 mln. Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Be to, daugumoje Europos Sąjungos valstybių geležinkelio įmonių (vežėjų) draudimo sumos yra gerokai didesnės, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje (ne mažiau kaip 155 mln. GBP), Olandijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje (ne mažiau kaip 10 mln.

Eur), Danijoje (ne mažiau kaip 50 mln. Eur). Įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir minimalių draudimo sumų dydžius kelių transporte, Įstatymo projektu siūloma laipsniškai padidinti minimalias privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sumas ir nustatyti, kad minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma yra:

  • iki 2026 m. gruodžio 31 d. – 500 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 2 mln. Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
  • nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Atitinkamai įvertinus įmonių, kurios teikia geležinkelių riedmenų manevravimo paslaugas geležinkelio stočių ir privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, veiklos rizikingumą, Įstatymo projektu siūloma padidinti minimalias privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sumas manevravimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir nustatyti, kad minimali nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 100 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, t. y. kad būtų vienareikšmiškai aišku, dėl kokios geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių veiklos atsiradusią žalą turi padengti pagal GTK privalomas geležinkelio įmonės (vežėjo) civilinės atsakomybės draudimas, Įstatymo projektu siūloma GTK 10¹ straipsnio 1 dalyje geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir remonto įmonėms įtvirtintus reikalavimus dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse.

2) Dėl nedraudžiamųjų įvykių sąrašo išplėtimo Šiuo metu GTK 10¹ straipsnio 7 dalyje nustatytas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas neatitinka kitose pasaulio valstybėse taikomos praktikos ir standartų, nes atvejai, kurie pasaulyje laikomi pamatiniais nedraudžiamaisiais įvykiais šioje veiklos srityje, GTK nėra nustatyti. Standartinio draudimo atveju, vienas iš kurių yra ir civilinės atsakomybės draudimas, draudžiamajam įvykiui atsirasti yra būtini du svarbūs veiksniai: įvykis turi būti staigus ir turi įvykti netikėtai, t. y. draudžiamasis įvykis negali būti numanomas, nes tokiu atveju būtų iš anksto galima imtis atitinkamų priemonių ir išvengti galimų nuostolių. Todėl bet kokia ilgalaikio, tęstinio ar laipsniško poveikio sukelta žala nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių ir sporų sukelta žala taip pat yra standartinis nedraudžiamasis įvykis Lietuvoje ir kitose valstybėse veikiančių draudimo bendrovių taisyklėse. Draudimo bendrovė neturėtų atlyginti tokio tipo žalų, kurios pagal savo kilmę yra nesunkiai išvengiamos rūpestingai prižiūrint savo veiklą ir turtą (pavyzdžiui, neleidžiant veistis /išnaikinant graužikus ir taip išvengiant laidų bei kito turto sugadinimo arba apsisaugant /išnaikinant grybelį ir taip neleidžiant jam sugadinti krovinio, pavyzdžiui, grūdų). Organiniai teršalai pasižymi kancerogeninėmis savybėmis ir turėtų būti vengiami naudoti apskritai.

Kadangi jų žalingas poveikis pasireiškia ne iš karto, o iš lėto per ilgą laikotarpį, tokia žala nėra staigi ir netikėta. Kibernetinės rizikos draudimas pasaulinėje ir Lietuvos praktikoje yra atskira draudimo rūšis, turinti atskirą draudimo objektą, kuris apdraudžiamas sudarant atskirą draudimo sutartį su aiškiai apibrėžta draudimo apsauga. Pagal šią draudimo apsaugą gali būti atlyginami ir turtiniai nuostoliai, kuriuos patiria pats draudėjas, ir žala, kuri padaroma tretiesiems asmenims. Priešingai, geležinkelio įmonių (vežėjų) civilinės atsakomybės draudimo objektas yra tik žalos tretiesiems asmenims atlyginimas. Vadovaujantis taikoma kibernetinės rizikos draudimo praktika, ši rizika nėra skaidoma per kelias draudimo sutartis, o siūloma klientams kaip vienas nedalomas produktas. Todėl geležinkelio įmonių (vežėjų) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ji neturėtų būti draudžiama. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad žala trečiajam asmeniui neatlyginama, jeigu žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio); žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio; žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio; žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterinio viruso.

3) Dėl kitų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reguliavimo aspektų Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą draudimo sutarties privalomosios sąlygos turi būti nustatytos draudimo taisyklėse, o ne draudimo tvarkoje, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 10¹ straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustato privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles, o ne privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tvarką. 4.3.3.

4.3.3. Prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių suteikimo sąlygos

Kadangi pagal GTK 30² straipsnį geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai prieigą prie jų valdomų geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių paslaugų turi suteikti tik geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir remonto įmonėms, į prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų paslaugų užsakovų ratą šiuo metu nepatenka GTK 3 straipsnio 34 dalyje nurodyti galimi kiti pareiškėjai, t. y. krovinių siuntėjas (gavėjas), ekspeditorius, kuris, norėdamas teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas arba turėdamas komercinių interesų, pageidauja gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat gali pageidauti ir prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių paslaugų. Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2017/2177[⁶] preambulės 4 punkte nurodoma, kad <…> prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir su geležinkeliais susijusių paslaugų sąlygų skaidrumas ir informacija apie mokesčius yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti, kad visi pareiškėjai nediskriminavimo principu galėtų naudotis prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir tuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis <...>, o Reglamento (ES) 2012/2177 9 punkte nurodoma, kad „<…> turima patirtis rodo, kad daugeliu atvejų prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių prašo tokie pareiškėjai, kaip siuntėjai ir ekspeditoriai. Tačiau dažnai pareiškėjo paskirta geležinkelio įmonė nėra sudariusi sutarties su geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriumi. Todėl reikėtų paaiškinti, kad teisę prašyti prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių šiame reglamente nustatytomis sąlygomis turi ne tik geležinkelio įmonės, bet ir kiti pareiškėjai, kai tokia galimybė numatyta nacionalinės teisės aktuose.<..>.

Taigi, tam tikros Reglamento (ES) 2017/2177 nuostatos suponuoja, kad prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių paslaugų turi būti suteikiama visiems pareiškėjams, o ne tik geležinkelio įmonėms (vežėjams). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, kad pagal Reglamento (ES) 2012/2177 1 straipsnį <...> Kai nacionalinės teisės aktais suteikiama teisė prašyti prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir su geležinkeliais susijusių paslaugų kitiems nei geležinkelio įmonės pareiškėjams, atitinkamos šio reglamento nuostatos pagal nacionalinės teisės aktus taikomos ir tiems pareiškėjams <...>, Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriui prieigą suteikti ne tik geležinkelio įmonėms (vežėjams), remonto įmonėms, bet ir kitiems pareiškėjams. Atitinkamai siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 3 straipsnio 12 dalyje nustatytos sąvokos „geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ apibrėžtį. 4.3.4.

4.3.4. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo teisinių santykių

1) Dėl modernizuoto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto, naujų ir patobulintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių inventorizavimo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidų kompensavimo Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vadovaudamasis GTK 24 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įgyvendindamas viešosios geležinkelių plėtros programas ir projektus, vykdo ne tik naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybą, bet ir šių objektų modernizavimą, t. y. atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, kuriuos atlikus pagerinamos naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatacinės savybės, o tam tikrais atvejais pasikeičia ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų matmenys, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kyla pareiga atsiradusius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų matmenų pakeitimus registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, siekiant užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, kurias jis patyrė Nekilnojamojo turto registre registruodamas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo pakitusius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų matmenis, kompensavimą, Įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 23 straipsnio 4 dalį ir joje nustatyti, kad valstybės lėšomis inventorizuojamas ir registruojamas ne tik naujas, bet ir modernizuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas.

Be to, įvertinus, kad pagal GTK 30² straipsnio 5 dalį Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, siekiant užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, kurias jis patyrė dėl naujų ar modernizuotų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių inventorizavimo ir registravimo, kompensavimą, Įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 30² straipsnį ir nustatyti, kad sukurti nauji ar modernizuoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai inventorizuojami ir registruojami valstybės biudžeto lėšomis. 2) Dėl patikėjimo sutarties galiojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.959 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. Taigi, CK įsakmiai nurodo, kad reguliuojant turto patikėjimo sutarties klausimus, susijusius su valstybės turto valdymu patikėjimo teise, specialieji įstatymai gali nustatyti ir kitokį reguliavimą, nei nustatytas CK.

GTK yra specialusis teisės aktas, nustatantis geležinkelių transporto sektoriaus reguliavimo, be kita ko, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir turto patikėjimo teisės sudarymo ypatumus. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai santykiams, atsirandantiems iš geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, taikomi tiek, kiek GTK nenustato kitaip. Kadangi pagal GTK 23 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti valstybinę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkciją, įvertinus tai, kad šios funkcijos vykdymas yra neterminuotas, Įstatymo projektu siūloma GTK 23 straipsnyje apibrėžti turto patikėjimo sutarties galiojimą, jį susiejant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos vykdymo aplinkybe ir nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei yra pavesta vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Be to, įvertinus tai, kad pagal GTK 30² straipsnio 5 dalį Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, Įstatymo projektu siūloma GTK 30² straipsnyje nustatyti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių patikėjimo sutarties galiojimo sąlygas. 4.3.4.

4.3.4. Dėl kitų Įstatymo projektu siūlomų geležinkelių transporto veiklos teisinio reguliavimo pakeitimų

1) Dėl sąvokų „tranzitas“, „karinio krovinio vežimas“ „negabaritinio krovinio vežimas“, „suinteresuotieji asmenys“ ir „krovinių terminalas“ apibrėžties patikslinimo ir naujų sąvokų „krovinio iškrovimas“, „krovinio pakrovimas“ nustatymo Dėl sąvokos „krovinių terminalas“ pažymėtina, kad pagal esamą veiklos, siejamos su krovinių terminalais, vykdymo praktiką, krovinių terminalai yra siejami su operacijomis, vykdomomis krovinio atžvilgiu, todėl GTK 3 straipsnio 32 dalyje apibrėžtos sąvokos „krovinių terminalas“ apibrėžties susiejimas su intermodaliniais transporto vienetais, su kuriais yra siejami intermodaliniai, bet ne krovinių terminalai, neatitinka minėtos praktikos. Be to, nors Direktyvoje 2012/34/ES ir nenustatyta sąvokos „krovinių terminalas“ apibrėžtis, tačiau nustatydamas reglamentavimą, taikomą geležinkelių paslaugų įrenginiams – krovinių terminalams, šį reglamentavimą įgyvendinantis Reglamentas (ES) 2017/2177 neturi tikslo šios sąvokos sieti tik su intermodaliniais terminalais. Atsižvelgiant į tai, įvertinus Reglamente (ES) Nr.

913/2010[⁷], reglamentuojančiame krovinių vežimo koridorių atrankos, organizavimo, valdymo ir orientacinio investicijų į šiuos koridorius planavimo taisykles, nustatytos sąvokos „terminalas“ apibrėžtį, Įstatymo projektu siūloma sąvoką „krovinių terminalas“ pakeisti į sąvoką „krovos terminalas“ ir siekiant užtikrinti prieigą prie kitų krovos vietų, tokių kaip krovos terminalai, kuriuose kraunami ir saugomi ne įvairiarūšio transporto vienetai, o, pvz., kraunami /iškraunami ir saugomi patys kroviniai – mediena, trąšos, anglys, nafta ir kt.; krovos terminalai, kuriuose įvairiarūšio transporto vienetai tik iškraunami /pakraunami, bet nesaugomi; krovos aikštelių, kuriose vykdoma specializuota krova ir saugojimas, pvz., naftos, cheminių produktų perkrovimas, paruošimas, saugojimas ir kt., siūloma patikslinti šios sąvokos apibrėžtį ir nustatyti, kad krovos terminalu yra laikoma vieta su joje esančia įranga ar be jos, kuri skirta kroviniui (įskaitant įvairiarūšio transporto vienetus) pakrauti, iškrauti, perkrauti ir (ar) saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas.“ Papildomai, siekiant užtikrinti nuoseklų naujos sąvokos „krovos terminalas“ vartojimą visame GTK, Įstatymo projektu siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai GTK 3 straipsnio 16 dalyje ir GTK 14 straipsnio 2 punkte. Dėl sąvokos „suinteresuotoji šalis“ pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnio 3 dalį, suinteresuotąja šalimi, be kita ko, laikomos <...> šalys, kurios nori turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, kaip per tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį minėtas tvarkaraštis gali paveikti jų pajėgumus įsigyti geležinkelių paslaugų <...>. Taigi, iš esmės suinteresuotosiomis šalimis gali būti visi asmenys, kurie norėtų įsigyti geležinkelio paslaugų, pvz., pervežti savo prekes (krovinius).

Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma sukonkretinti asmenų, galinčių pareikšti savo nuomonę apie rengiamą tarnybinį traukinių tvarkaraštį, sąrašą ir atsisakyti procedūrinio pobūdžio nuostatų, nustatančių, kaip (kokia tvarka) minėti asmenys turi išreikšti savo pageidavimą pareikšti nuomonę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui apie tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Dėl sąvokos „tranzitas“ apibrėžties pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 8 punktą „tranzitas“ yra apibrėžiamas kaip <...> Europos Sąjungos teritorijos kirtimas nepakraunant ar neiškraunant krovinių ir (arba) neįlaipinant ar neišlaipinant keleivių Europos Sąjungos teritorijoje <...>, t. y. tranzito samprata visų pirma yra siejama su Europos Sąjungos teritorijos kirtimu nesvarbu, ar Europos Sąjungos teritorija kertama vežant krovinius geležinkelių transportu, ar geležinkelių transportu be krovinio. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti ginčų dėl tranzitinių vežimų vertinimo, įvertinus tai, kad GTK nuostatos reglamentuoja krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymą tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 3 straipsnio 42 dalyje nustatytos sąvokos „tranzitas“ apibrėžtį ir įtraukti būtinuosius elementus – išorinės Europos Sąjungos sienos ir Lietuvos Respublikos teritorijos kirtimą traukiniu ir aiškiai nustatyti, kad tranzitu yra laikomas traukinio, kertančio išorinę Europos Sąjungos sieną, vykimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, kai šiuo traukiniu vežami kroviniai neiškraunami ir (ar) nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, o keleiviai neįlaipinami ir (ar) neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

2) Dėl geležinkelių transporto veiklos principų Įgyvendinant Direktyvos 2016/798/ES[⁸] nuostatas dėl bendros saugos sertifikavimo sistemos Europos Sąjungos valstybėse narėse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kitoms įmonėms, kurios pageidauja naudotis geležinkelių infrastruktūra, teikdamos krovinių, keleivių ir (ar) bagažo vežimo paslaugas ir (ar) manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, įsigyti bendrąjį saugos sertifikatą.

Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo Įstatymo projektu siūloma patikslinti vieną iš GTK 4 straipsnyje nustatytų geležinkelių transporto veiklos principų ir nustatyti, kad turi būti užtikrinama nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir bendrąjį saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių paslaugų. Atitinkamai Įstatymo projektu siūloma patikslinti ir GTK 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas ir nustatyti, kad teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra turi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri, be kita ko, turi galiojantį bendrąjį saugos sertifikatą.

Be to, įvertinus tai, kad GTK 24¹ straipsnyje, reglamentuojančiame viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimus, nustatyti specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apskaitos reikalavimai, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 4 straipsnį ir nustatyti, kad GTK 24¹ straipsnyje nustatyti specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos, o ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai. 3) Dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensavimo šaltinių Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio nustatymo ir kompensavimo tvarkos apraše[⁹] (toliau – Aprašas) nustatyti viešųjų paslaugų poreikio nustatymo kriterijai, geležinkelio įmonių (vežėjų) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Kadangi pagal Aprašą viešųjų paslaugų poreikis vietinio susisiekimo maršrute ir tarptautinio susisiekimo maršrute Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – maršrutas) nustatomas apskaičiavus socialinio, aplinkosauginio, traukinių užimtumo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) sąnaudų ir pajamų koeficientų balų sumą, jeigu maršruto balų suma yra mažesnė, nei Aprašo 3 punkte nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute nėra poreikio teikti viešąsias paslaugas.

Vis dėlto, įvertinus tai, kad savivaldybės gali būti suinteresuotos, kad maršrute, kurio balų suma yra mažesnė nei Aprašo 3 punkte nustatyta ribinė norma, būtų teikiamos viešosios paslaugos, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę savivaldybėms, kurių teritorijoje būtų teikiamos viešosios paslaugos, iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas tų savivaldybių teritorijoje. 4) Dėl geležinkelių infrastruktūros objektų ir geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašų patikslinimo Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įvertinus tai, kad GTK nėra nustatytų kriterijų, pagal kuriuos elektros įrenginiai yra atskiriami nuo geležinkelių infrastruktūros objektų, visas Lietuvoje esantis elektros tinklas galėtų būti laikomas geležinkelių infrastruktūros objektu. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 14 straipsnyje nustatytą geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą ir nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektais laikomi tik signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai ir statiniai iki elektros tinklo eksploatavimo ribos, suderintos su skirstomųjų tinklų operatoriumi, t. y. geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir skirstomųjų tinklų operatorius nusistatys elektros tinklo eksploatavimo ribą, kuri bus pagrindas atskirti elektros energetikos objektus ir geležinkelių infrastruktūros objektus.

Be to, įvertinus kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas geležinkelių infrastruktūros objektų formuluotes ir siekiant užtikrinti tikslesnį Direktyvos 2012/34/ES I priedo nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, Įstatymo projektu siūloma patikslinti į GTK 14 straipsnyje nustatytą geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą įtrauktų geležinkelių infrastruktūros objektų formuluotes. Įvertinus tai, kad traukiniu vykstantys keleiviai yra įlaipinami ir išlaipinami ne tik geležinkelio stotyse, bet ir stotelėse, taip pat atsižvelgiant į tai, kad geležinkelio stoties ir stotelės techniniai parametrai yra skirtingi (pvz., geležinkelio stotyje yra įrengti iešmai traukiniams skirstyti, formuoti), Įstatymo projektu siūloma GTK apibrėžti kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose plačiai vartojamą sąvoką „stotelė“ ir nustatyti, kad stotele yra laikoma tarpstotyje įrengta vieta keleiviams išlipti iš traukinio ir įlipti į jį, taip pat patikslinti, kad techninius geležinkelio stoties ir stotelės reikalavimus nustato susisiekimo ministras.

Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, įvertinus tai, kad pagal Geležinkelio stočių projektavimo taisyklių[¹⁰] 162 punktą <...> keleivių peronai turi būti įrengti visose geležinkelio stotyse ir stotelėse, kuriose į traukinį įlipa ar iš traukinio išlipa keleiviai <...>, pagal analogiją GTK 30¹ straipsnyje nustatytam geležinkelio stoties, kaip geležinkelių paslaugų įrenginio, statusui, Įstatymo projektu siūloma stotelę, išskyrus stotelėje įrengtus peronus, priskirti geležinkelių paslaugų įrenginiams, o stotelėje įrengtą peroną priskirti geležinkelių infrastruktūros objektams ir atitinkamai patikslinti GTK 14 straipsnyje nustatytą geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą ir GTK 30¹ straipsnyje nustatytą geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašą.

5) Dėl valstybės institucijoms suteiktų įgaliojimų patvirtinti geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarką patikslinimo Pagal nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį <...> Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras nustato geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygas ir tvarką ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarką, t. y. susisiekimo ministras nustato medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarką, nepriklausomai nuo to, kokioje žemės naudojimo paskirties žemėje auga medžiai ir krūmai. Tuo tarpu pagal GTK 19 straipsnio 4 dalį <...> geležinkelio želdinių apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, siekiant suderinti GTK ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas, Įstatymo projektu siūloma GTK 19 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios. 6) Dėl automobilių kelių ir (ar) pėsčiųjų srautų susikirtimo su geležinkelio keliais vietose įrengiamų geležinkelių infrastruktūros objektų Įvertinus tai, kad automobilių kelių ir (ar) pėsčiųjų srautų susikirtimo su geležinkelio keliais vietose dėl reljefo įvairovės ar technologinių ypatumų ne visada įmanoma įrengti viadukus ar perėjas, Įstatymo projektu siūloma išplėsti geležinkelių infrastruktūros objektų, kurie turi būti įrengiami geležinkelio kelių susikirtimo su automobilių keliais ir (ar) pėsčiųjų srautais vietose, sąrašą ir nustatyti, kad vietose, kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos, viadukai, tuneliai ar kelių transporto eismui skirtos pralaidos, o vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos, pėsčiųjų viadukai, tuneliai ar pralaidos. Be to, siekiant tinkamai atspindėti GTK 20 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo turinį, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 20 straipsnio pavadinimą. 7) Dėl geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarkos reglamentavimo Siekiant užtikrinti optimalų Europos Sąjungos geležinkelių sistemos techninio suderinimo lygį ir pereiti prie sąveikios sistemos visame Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, Reglamente (ES) 2019/773[¹¹] nustatyta Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo tvarka yra privaloma ir tiesiogiai taikoma visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pažymėtina, kad Reglamente (ES) 2019/773 nurodyta, kad tam tikras procedūras, priemones privalo nustatyti atitinkamos geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2019/773 priedo 4.2.3.4.1 papunktyje nustatyta, kad <…> geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato procedūras ir priemones traukinių eismui valdyti realiuoju laiku <…>. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nėra nustatyta geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarka, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto eismas organizuojamas ir valdomas Reglamente (ES) 2019/773 nustatyta tvarka, šiame reglamente nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta tvarka, taip pat susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 8) Dėl vertikaliosios integracijos įmonių grupės tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sąlygų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos GTK 24¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas specialusis teisinis reguliavimas dėl vertikaliosios integracijos įmonių grupės tarpusavio skolinimo ir skolinimosi.

Nurodytas reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti Direktyvos 2012/34/ES 7d 4 dalies nuostatos, kad <...> Vertikaliai integruotos įmonės juridiniai asmenys tarpusavyje teikia, išmoka ir aptarnauja paskolas tik pagal rinkos kursą ir sąlygomis, kurios atspindi atitinkamo subjekto individualų rizikos profilį, perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Pažymėtina, jog pagal dabartinį reguliavimą iškreipiama įprastai taikoma verslo praktika, t. y. jog verslo subjektai skolina ir skolinasi rinkos sąlygomis. Be to, GTK nustačius ir taikant susiaurintą (apribotą) finansavimo paskolų rinką, palyginti su įprastine plačiai taikoma verslo praktika, kuomet vertinama individuali sandorio šalių (paskolos gavėjų ir teikėjų) rizika, vertikalios integracijos grupės įmonių atžvilgiu sukurta situacija, kai taikant Lietuvos banko duomenis viena grupės įmonė gali uždirbti nepagrįstai dideles palūkanų pajamas, o kita įmonė – patirti nepagrįstai dideles palūkanų sąnaudas. Pažymėtina, jog Lietuvos banko viešinamos vidutinės paskolų palūkanų normos yra tik informacinio pobūdžio ir į jas įeina visos Lietuvos Respublikoje veikiančių juridinių asmenų paskolos ir jų palūkanų normos, t. y. į imtį įeina tiek labai mažos bendrovės, tiek ir didžiosios korporacijos ir įmonių grupės, kurių skolinimosi sąlygos reikšmingai skiriasi.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tikslesnį Direktyvos 2012/34/ES nuostatos įgyvendinimą ir sudaryti palankesnes vertikaliosios integracijos įmonių grupės tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sąlygas, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 24¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą dėl vertikaliosios integracijos įmonių skolinimosi ir nustatyti, kad minėti asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal atitinkamos rinkos sąlygas, atitinkančias konkretaus juridinio asmens, kuriam suteikiama paskola, rizikingumą. GTK 24¹ straipsnio 7 dalyje nustatytas specialusis teisinis reguliavimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų mokėjimo, susijęs su užmokesčio už MPP panaudojimu per atitinkamą laikotarpį. Nurodytas reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti Direktyvos 2012/34/ES 7 d straipsnio 1 dalies nuostatos, kad <...> Infrastruktūros valdytojas taip pat gali naudoti tokias pajamas dividendams bendrovės savininkams, kurie, be kita ko, gali būti bet kokie privatūs akcininkai, tačiau negali būti įmonės, kurios sudaro vertikaliai integruotą įmonę ir kontroliuoja geležinkelio įmonę ir tą infrastruktūros valdytoją, išmokėti <...>, perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.

Pažymėtina, kad nurodytas GTK reglamentavimas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys akcinių bendrovių dividendų paskirstymą ir mokėjimą, nediferencijuoja dividendų kilmės šaltinio – yra tik viena dividendų rūšis, todėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų paskirstymo ir mokėjimo atveju GTK 24¹ straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė dėl šių dividendų mokėjimo į valstybės biudžetą yra taikoma visų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų paskirstymo ir mokėjimo atžvilgiu, to nėra reikalaujama pagal minėtą Direktyvos 2012/34/ES 7d straipsnio 1 dalį ir suderinama su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatytomis akcininko teisėmis jam priklausančių dividendų atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, būtina pakeisti GTK 24¹ straipsnio 7 dalį ir ją susieti tik su Direktyvos 2012/34/ES 7d straipsnio 1 dalies reglamentavimu, t. y. tik su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultato (grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) paskirstymu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų, susidariusių vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklą, apimančią GTK 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų vykdymą, paskirstymu ir šių dividendų mokėjimo į valstybės biudžetą prievole.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti nurodyto reglamentavimo įgyvendinimą būtina, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atskirai apskaitytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklą ir sudarytų atskirą šios veiklos vykdymo pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, taip pat patvirtintų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultato apskaičiavimo ir jo panaudojimo tvarkos aprašą, susiderinęs su Susisiekimo ministerija. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip patronuojančioji AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės[¹²] įmonė, turi užtikrinti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės įmonės siektų maksimalios grąžos akcininkui, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ – valstybei. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“, valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalo užtikrinti, kad iš valstybės įmonių paskirstytino pelno į valstybės biudžetą būtų įmokama atitinkama pelno dalies įmoka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma GTK 24¹straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo į valstybės biudžetą tiesiogiai sumokėta dividendų suma būtų apskaitoma kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininko mokamų į valstybės biudžetą dividendų dalis. Įstatymo projektu siūloma:

  • GTK 24¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą susieti ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai paimtomis paskolomis;
  • nustatyti, kad apskaičiuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultatas (grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai)) būtų paskirstomas Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka;
  • nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultato (grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių)) panaudojimo vertinimas turi būti siejamas ne su tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu (nuo gruodžio antro šeštadienio vidurnakčio iki kito gruodžio antro šeštadienio vidurnakčio), o su finansiniais metais. 9) Dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo

Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 3 dalis įtvirtina pagrindinį naudojimosi geležinkelių infrastruktūra principą, t. y. užmokestis už MPP turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnyje yra nustatytas išsamus atvejų, kuomet leidžiama nukrypti nuo minėto principo, sąrašas.

Pažymėtina, kad GTK 25 straipsnio 4 dalies 1, 3–5 punktuose ir 5 dalyje nustatyti atvejai, kai užmokestis už MPP gali būti didesnis nei išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, iš esmės atitinka Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 4 ir 5 dalių ir 32 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas. Tačiau GTK 25 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas atvejis, kai užmokestis už MPP gali būti didesnis nei išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, t. y. teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas, Direktyvoje 2012/34/ES nėra nustatytas. Papildomai pažymėtina, kad GTK 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata nustatyta pasinaudojant Direktyvos 2012/34/ES 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta išimtimi, pagal kurią valstybės narės gali netaikyti, be kita ko, Direktyvos 2012/34/ES IV skyriaus, reglamentuojančio geležinkelių infrastruktūros apmokestinimą, nuostatų bet kokiai teikiamai tranzito per Europos Sąjungos teritoriją geležinkelių paslaugai.

Siekiant užtikrinti aiškesnę naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo sistemą, pasinaudojant Direktyvos 2012/34/ES 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta išimtimi, Įstatymo projektu siūloma pakeisti GTK 25 straipsnyje nustatytą naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo sistemą ir sudaryti teisines sąlygas atsisakyti tranzito geležinkelių transportu paslaugų apmokestinimo kaip sudėtinės užmokesčio už MPP dalies, t. y. nustatyti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai), kurioms viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skirti tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi sumokėti ne tik užmokestį už MPP, bet ir užmokestį už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, taip pat nustatyti, kad su tranzito geležinkelių transportu paslaugų teikimu susiję naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra užmokesčiai apskaičiuojami ir mokami atskirai nuo užmokesčio už MPP. Įvertinus tai, kad užmokesčio už MPP sudėtinės dalys nustatytos Užmokesčio už MPP apskaičiavimo taisyklėse, Įstatymo projektu siūloma Vyriausybei suteikti įgaliojimus nustatyti ne tik užmokesčio už MPP, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, bet ir užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti sudedamąsias dalis, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

10) Dėl geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos Direktyvos 2012/34/ES VI priedo 2 dalyje, nustatančioje geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos pagrindinius principus, nurodyta, kad <...> infrastruktūros valdytojas susitaria su pareiškėjais dėl pagrindinių veiklos rezultatų gerinimo sistemos kriterijų, ypač dėl vėlavimų vertės, pagal veiklos rezultatų gerinimo sistemą mokėtinų mokėjimų ribinių verčių, kurios priklauso nuo geležinkelio įmonės atskirų traukinių ir visų jos traukinių ridos per tam tikrą laikotarpį. Taigi, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi būti suteikta diskrecijos teisė nustatyti tiek traukinių vėlavimų vertę, t. y. kada yra laikoma, kad traukinys pavėlavo, tiek konkrečias geležinkelio įmonių (vežėjų) mokėtinas sumas, jeigu nebuvo pasiekti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyti jo valdomo geležinkelių tinklo veiklos rezultatai.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 35 straipsnio ir VI priedo 2 dalies įgyvendinimą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelių tinkle veiklos gerinimo sistemą nustato ne susisiekimo ministras, o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais ir visame geležinkelių tinkle taikomais geležinkelių tinklo veiklos gerinimo sistemos veikimo principais bei pagrindiniais elementais, taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES IV priedo 2 dalies nuostatas pavesti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui šią sistemą nurodyti Tinklo nuostatuose. Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 35 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemą gali sudaryti ne tik baudos už traukinių vėlavimą, kompensacijos dėl traukinių vėlavimo nukentėjusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams), bet ir premijos geležinkelio įmonėms (vežėjams) už geresnius, negu buvo planuota, jų veiklos geležinkelių tinkle rezultatus.

Be to, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 37 straipsnio 2 dalies, pagal kurią <…> valstybės narės užtikrina infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, kad daugiau negu vienu geležinkelių sistemos tinklu Sąjungoje vykdomam susisiekimui būtų galima veiksmingai taikyti 32 straipsnyje nurodytus antkainius ir 35 straipsnyje nurodytas veiklos rezultatų gerinimo sistemas <…>, įgyvendinimą, Įstatymo projektu siūloma įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ir užtikrinti, kad jų nustatytos geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos būtų efektyviai taikomos tuo atveju, kai keleiviai, bagažas ir (ar) kroviniai vežami tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių. 11) Dėl užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus apskaičiavimo sąlygų Direktyvos 2012/34/ES 36 straipsnyje nustatyta, kad <…> infrastruktūros valdytojai gali imti atitinkamą mokestį už paskirstytus, tačiau nepanaudotus pajėgumus. Tas mokestis už nepanaudojimą turi skatinti veiksmingai panaudoti pajėgumus. <…> Siekdami nustatyti šį mokestį infrastruktūros valdytojai savo tinklo nuostatuose paskelbia kriterijus, kuriais remiantis nustatomas tokio nepanaudojimo faktas.

Kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti efektyvų jam patikėjimo teise perduoto valdyti valstybės turto, t. y. viešosios geležinkelių infrastruktūros, panaudojimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi būti suteikta teisė spręsti dėl priemonių, reikalingų maksimaliam šio turto panaudojimo efektyvumui užtikrinti. Pažymėtina, kad GTK 25² straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo nepanaudota ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų pajėgumų, apriboja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo galimybes gauti maksimalių pajamų iš geležinkelio įmonių (vežėjų) už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra arba vengimą pasinaudoti joms skirtais pajėgumais, ypač tais atvejais, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) nepasinaudoja joms skirtais pajėgumais perpildyta paskelbtoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant sudaryti sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užtikrinti efektyvų pajėgumų panaudojimą, Įstatymo projektu siūloma suteikti teisę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pačiam spręsti dėl tikslingumo taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus ar jų dalį, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma taikyti. Paskutinių metų duomenimis, perpildytomis yra skelbiamos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys geležinkelio ruožuose Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai); Radviliškis–Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė); Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai).

Siekiant užtikrinti, kad pajėgumai, skirti perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, būtų maksimaliai išnaudojami ir būtų surenkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo suplanuotos gauti lėšos už perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje skirtus pajėgumus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus būtų imamas ne tik tuo atveju, kai pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, tačiau ir tuo atveju, kai pareiškėjas skirtus pajėgumus ar jų dalies nepanaudoja perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Įstatymo projektu taip pat siūloma įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją parengti ir Tinklo nuostatuose nurodyti kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad skirti pajėgumai, taip pat ir skirti perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ar jų dalis laikomi nepanaudotais. Be to, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 25² straipsnio pavadinimą ir nustatyti, kad šis straipsnis reglamentuoja užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, o ne užmokesčio už pajėgumų rezervavimą taikymo sąlygas. 12) Dėl pareiškėjui skirtų pajėgumų perdavimo galimybės GTK 10 straipsnio 8 dalies 10 punkte nustatytas geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo tęstinumas, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) yra reorganizuojama.

GTK 29 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pajėgumų perdavimą, nepaneigia Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos geležinkelio įmonių (vežėjų) teisės reorganizuoti, pertvarkyti, atskirti juridinį asmenį, perduoti verslą ar jo dalį, tačiau, esant GTK 29 straipsnio 2 dalies draudimui perduoti paskirtus pajėgumus, praktikoje ūkio subjektams kyla abejonių, ar minėti veiksmai nebus prilyginami pajėgumų perdavimui. Pagal Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 1 dalį <...> Pajėgumus paskyrus pareiškėjui, jų gavėjas negali jų perduoti kitai įmonei ar kitai paslaugai. Bet kokia prekyba infrastruktūros pajėgumais yra draudžiama, o dėl tokios prekybos ateityje pajėgumai nebeskiriami <...>. Pažymėtina, kad šioje Direktyvos 2012/34/ES nuostatoje nustatytu pajėgumų perdavimo draudimu iš esmės yra siekiama riboti savavališką pareiškėjų veiklą, kai jiems paskirti pajėgumai yra perduodami ar parduodami kitam asmeniui, kai už jų paskyrimą yra atsakingas išimtinai geležinkelių infrastruktūros valdytojas, jokia prekyba paskirtais pajėgumais nėra galima. Direktyva 2012/34/ES nėra siekiama riboti pareiškėjų veiklos laisvės. Pažymėtina, kad pajėgumai skiriami vienų metų laikotarpiui, o paraiška skirti pajėgumus yra pateikiama likus ne mažiau kaip 8 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo, t. y. iki pajėgumų panaudojimo pradžios. Tai reiškia, kad pateikus paraišką skirti pajėgumus balandžio mėn., paskirtais pajėgumais galima naudotis vienus metus nuo tų pačių metų gruodžio mėn.

Pažymėtina, kad aiškinant plečiamai draudimą perduoti paskirtus pajėgumus, t. y. kaip draudimą pajėgumus „perduoti“ geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimo atveju ar su perleidžiamu verslu, geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimas, pertvarkymas, juridinio asmens atskyrimas, verslo ar jo dalies perdavimas tampa neįmanomas, nes dėl ilgų pajėgumų skyrimo ir naudojimo terminų nebūtų galimybės užtikrinti geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos tęstinumo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje numatyto ūkinės veiklos laisvės principo įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinti aiškias pareiškėjų galimybes laisvai pasirinkti veiklos modelį užtikrinant jų veiklos tęstinumą, remiantis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu juridinių asmenų veiklos reglamentavimu, Įstatymo projektu siūloma susiaurinti GTK 29 straipsnyje nustatyto draudimo perduoti skirtus pajėgumus taikymo sritį ir suteikti pareiškėjams galimybę reorganizuojant, pertvarkant, atskiriant juridinį asmenį, perduodant verslą ar jo dalį Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, užtikrinti tolesnį keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos tęstinumą, t. y. nustatyti, kad minėti atvejai nebūtų laikomi pajėgumų perdavimu.

13) Dėl pavėluotos paraiškos pateikimo galimybės nustatymo, paskutinės minutės paraiškos pateikimo termino patikslinimo ir šių paraiškų nagrinėjimo ypatumų Įgyvendinant Sprendimo (ES) 2017/2075 1 straipsniu pakeisto Direktyvos 2012/34/ES, VII priedo 3 punkto nuostatą, kad <...> infrastruktūros valdytojai apsvarsto ir po termino gautus prašymus <...>, GTK 29⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta paraiškų skirti pajėgumus, pateiktų pasibaigus GTK 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau neįsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, nagrinėjimo ir sprendimų dėl šių paraiškų priėmimo tvarka. Vis dėlto GTK nėra aiškiai nustatyta pareiškėjo teisė pateikti paraiškas vėliau GTK 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, išskyrus paskutinės minutės paraiškas.

Siekiant užtikrinti teisėtus pareiškėjų interesus dėl galimybės pateikti paraišką skirti pajėgumus, Įstatymo projektu siūloma pakeisti GTK 29⁵ straipsnį ir jame įtvirtinti pareiškėjo teisę, likus mažiau kaip 8 mėnesiams, tačiau ne vėliau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kurio galiojimo laikotarpiu būtų naudojami prašomi pajėgumai, įsigaliojimo, pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pavėluotą paraišką, taip pat detaliai reglamentuoti šios paraiškos nagrinėjimo tvarką. GTK 29⁵straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paskutinės minutės paraišką, tačiau konkretus terminas, iki kurio turi būti pateikta paskutinės minutės paraiška, nenustatytas. Įvertinus tai, kad pagal GTK 29⁵straipsnio 2 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskutinės minutės paraišką turi išnagrinėti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės minutės paraiškos gavimo dienos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paskutinės minutės paraiška turi būti pateikta po tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kurio galiojimo laikotarpiu būtų naudojami prašomi pajėgumai, parengimo ir laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo, bet likus ne mažiau kaip 6 darbo dienoms iki pageidaujamų pajėgumų panaudojimo dienos. GTK šiuo metu nėra nustatyta teisinių sąlygų suteikti pirmenybę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra kariniam, o ne civiliniam judėjimui geležinkelių transportu.

Kadangi Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi dėti maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinta karinio judėjimo geležinkelių transportu pirmenybė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų gynybos srityje įgyvendinimą Įstatymo projektu siūloma nustatyti išimtis dėl paskutinės minutės paraiškų ir pavėluotų paraiškų, pagal kurias prašoma skirti pajėgumus kariniam kroviniui geležinkelių transportu vežti, vertinimo ir nustatyti išimtį, pagal kurią pateikus kelias paskutinės minutės paraiškas ar pavėluotas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus pajėgumai būtų skiriami kariniam kroviniui geležinkelių transportu vežti. GTK 29⁵straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu vienu metu gaunamos kelios paskutinės minutės paraiškos, pagal kurias prašoma skirti tuos pačius pajėgumus, pajėgumai skiriami paskutinės minutės paraišką anksčiau pateikusiam pareiškėjui. Įvertinus tai, kad priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo pagal paskutinės minutės paraišką ar pavėluotą paraišką esminis kriterijus yra paskutinės minutės paraiškos ir pavėluotos paraiškos pateikimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui faktas, Įstatymo projekto siūloma nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui patvirtinti paskutinės minutės paraiškos ir pavėluotų paraiškų pateikimo terminą pareiškėjo prašymu.

14) Dėl prioriteto taisyklių patikslinimo Direktyvos 2012/34/ES, nustatančios prioriteto taisyklių taikymą, reglamentavimas yra skirtas geležinkelių transporto plėtrai tarp Europos Sąjungos valstybių narių užtikrinti, atitinkamai ir Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 5 dalis, įpareigojanti nustatant prioriteto taisykles ypač atsižvelgti į tarptautinio krovinių vežimo paslaugų svarbą, yra taikytina tarptautinėms krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms, teikiamoms tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, siekiant skatinti krovinių vežimą geležinkelių transportu tarp Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atsižvelgiant į strateginius Lietuvos Respublikos valstybės transporto plėtros politikos tikslus, orientuotus į prioritetą plėtoti geležinkelių transportą Europos Sąjungos valstybių narių kryptimis ir numatytus Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje ir kituose transporto srities strateginiuose dokumentuose, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 29³ straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad prioriteto taisyklių nustatymas turi būti siejamas su tarptautinių krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros tarp Europos Sąjungos valstybių narių užtikrinimo svarba.

Taip pat įvertinus tai, kad yra teorinė galimybė, kad perpildyta paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pajėgumų pareiškėjams gali nepavykti paskirti pagal prioriteto taisykles, Įstatymo projektu siūloma pavesti susisiekimo ministrui nustatyti tvarką, kuri taikoma, jeigu perpildyta paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams negalėjo būti paskirti pagal prioriteto taisykles. 15) Dėl geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašo patikslinimo 2019 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) bylos C-210/18 sprendime konstatavo, kad Direktyvos 2012/34/ES II priedas turi būti aiškinamas taip, kad šios direktyvos I priede nurodyti „peronai“ yra geležinkelių infrastruktūros objektai, o naudojimasis jais turėtų būti priskiriamas prie naudojimosi minimaliuoju prieigos paketu pagal Direktyvos 2012/34/ES II priedo 1 punkto c papunktį.

Atsižvelgiant į tai, siekiat užtikrinti ETT sprendimo byloje C-210/18 įgyvendinimą ir užmokesčio už MPP ir užmokesčio už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis apskaičiavimo aiškumą, t. y. kad užmokestis už naudojimąsi keleivių geležinkelio stotyse esančiais peronais būtų apskaičiuojamas pagal GTK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 14 straipsnyje nustatytą geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą ir nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektais, be kita ko, laikytini peronai ir prekių platformos, įskaitant esančius keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose, taip pat patikslinti GTK 30¹ straipsnyje nustatytą geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašą ir nustatyti, kad geležinkelių paslaugų įrenginiais, be kita ko, laikytinos keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, išskyrus keleivių geležinkelio stotyse esančius peronus. 4.4. Dėl Įstatymo projekto įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo Įvertinus įstatymų projektų derinimo su suinteresuotosiomis institucijomis, svarstymo Vyriausybėje ir Lietuvos Respublikos Seime terminus ir tai, kad Įstatymo projektu siūlomos pakeisti nuostatos yra susijusios su ūkinės veiklos reguliavimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto nuostatos, kurioms įgyvendinti nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų, t. y. Įstatymo projekto 1–4, 6–13, 18, 30 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

Taip pat siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 5 straipsnis, susijęs su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sumų padidinimu, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d., o kitos Įstatymo projekto nuostatos – nuo 2022–2023 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 10 d., ir būtų taikomos 2023–2024 m. ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo 2022–2023 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu taikomos iki 2022 m. gruodžio 9 d. galiojusios GTK 25–25², 28–29³, 29⁵–29⁸ ir 30² straipsnių nuostatos. Įvertinus tai, kad tam tikroms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projektu siūloma nustatyti įpareigojimą Vyriausybei ir susisiekimo ministrui iki 2021 m. gruodžio 31 d. priimti Įstatymo projekto nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. sausio 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus, o iki 2022 m. gruodžio 9 d. priimti Įstatymo projekto nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. gruodžio 10 d., įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis ekonomikai, viešojo valdymo aplinkai (viešajam administravimui), aplinkai ir regionų plėtrai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl galimybės atšaukti paraišką skirti pajėgumus, kai pajėgumų poreikis į šią paraišką buvo įtrauktas skubotai, bus sudarytos sąlygos pajėgumus, kurie galimai būtų nepanaudoti, skirti kitiems suinteresuotiesiems pareiškėjams, kurie, gavę pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą pastaboms ir (ar) pasiūlymams ir matydami laisvus pajėgumus, t. y. pajėgumus, kurie tapo laisvi pareiškėjui atšaukus paraišką skirti pajėgumus, galėtų iš naujo apsvarstyti galimybes dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte nenumatytų pajėgumų panaudojimo ir teikti pavėluotas paraiškas. Pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl pajėgumų remonto įmonėms važiuoti į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos suteikimo panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, kurie įtraukti į tarnybinį traukinių tvarkaraštį, bus palengvinta administracinė našta remonto įmonėms ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kadangi tokiu atveju nebus taikomas GTK nustatytas pajėgumų skyrimo procesas. Pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl galimybės pakeisti skirtus pajėgumus, būtų užtikrinta galimybė operatyviau reaguoti į pasikeitusius pareiškėjų verslo poreikius, taip pat galimybė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atlikti iš anksto neplanuotus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbus.

Pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl laipsniško minimalių draudimo sumų padidinimo nuo 2022 m. gegužės 1 d. – 500 tūkst. eurų dėl vienam draudžiamajam įvykiui ir 2 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, o nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, bus užtikrinamas geležinkelių transporto paslaugų naudotojų (keleivių), geležinkelių infrastruktūros valdytojų žalos, patirtos dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos veiklos, tinkamas atlyginimas, geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos stabilumas, geležinkelių transporto paslaugų patrauklumas, tačiau kartu gali padidėti draudimo įmokos kai kurioms geležinkelio įmonėms (vežėjams), atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį ir mastą, ir remonto įmonėms. Vis dėlto, įvertinus siekiamą rezultatą – užtikrinti tam tikrus visuomeninius interesus (tinkamą žalos, atsiradusios trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos, atlyginimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos, įvykus draudžiamajam įvykiui, tęstinumą, geležinkelio įmonės (vežėjo), geležinkelių transporto paslaugų teikimo patikimumą), Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra proporcingi siektinam tikslui.

Pritarus Įstatymo projekto keičiamo GTK 24¹ straipsnio 9 dalyje, GTK 29¹ straipsnio 1 ir 9 dalyse, GTK 29² straipsnio 3, 7 ir 8 dalyse, GTK 29⁵ straipsnio 3 dalyje GTK 29⁶ straipsnio 5 ir 7 dalyse, 29⁹ straipsnio 5–7, 11 ir 12 dalyse, GTK 29¹⁰ straipsnio 2 dalyse siūlomiems nustatyti naujiems informaciniams įpareigojimams galimai padidėtų administracinė našta ūkio subjektams (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelio įmonėms (vežėjams). Įvertinusi iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo gautą informaciją apie jo numatomas patirti veiklos sąnaudas vykdant minėtus Įstatymo projektu siūlomus nustatyti naujus informacinius įpareigojimus, pagal Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką[¹³] apskaičiuota, kad administracinės našta ūkio subjektams padidėtų apie 3 016,43 eurų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu siūloma patikslinti sąvokų „geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“, „geležinkelių transporto objektas“, „tranzitas“, „suinteresuotieji asmenys“ ir „krovinių terminalas“ apibrėžtis, apibrėžti naujas sąvokas „krovinio iškrovimas“, „krovinio pakrovimas“, „geležinkelio stotis“, „geležinkelio stotelė“, „karinio krovinio vežimas“, „negabaritinio krovinio vežimas“. Atitinkamai šios sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektu tikslinamas Direktyvos 2012/34/ES, Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, užtikrinamas tinkamas Reglamento (ES) 2017/2177, taip pat ETT sprendimo byloje C-210/18 įgyvendinimas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 716 „Dėl Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o iki 2022 m. gruodžio 9 d. turės pakeisti Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr.

610 „Dėl Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Susisiekimo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. turės nustatyti geležinkelio stoties ir stotelės pavadinimo suteikimo tvarką, o iki 2022 m. gruodžio 9 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 3-53 „Dėl Baudų už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijų dėl tokių sutrikdymų nukentėjusioms įmonėms nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir patvirtinti informacijos apie planuojamus laikinuosius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimus, konsultavimosi dėl šių apribojimų ir derinimo tvarką. RRT direktorius iki 2022 m. gruodžio 9 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-139 „Dėl Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios priėmus įstatymą nereikės. 13.

Preliminariais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo skaičiavimais, atsižvelgiant į 2021–2023 m. numatomus užbaigti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų modernizavimo ir naujų geležinkelių paslaugų įrenginių statybos darbus, modernizuoto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto, naujų ir patobulintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių inventorizavimo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidos 2021–2023 m. sudarys apie 120 tūkst. Eur (atitinkamai 2021 m. – 50 tūkst. Eur, 2022 m. – 60 tūkst. Eur, 2023 m. – 70 tūkst. Eur). Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl modernizuoto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto, naujų ir patobulintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių inventorizavimo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidų kompensavimo valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patirtos išlaidos bus finansuojamos iš Susisiekimo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Tiesiogiai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus nebus sutaupyta. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „geležinkelių transportas“, „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra. [¹] Valstybės kontrolės 2018 m. gruodžio 12 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-20-1-12 „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“. [²] 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė. [³] Patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 „Dėl Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. [⁴] Patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3-53 „Dėl Baudų už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijų dėl tokių sutrikdymų nukentėjusioms įmonėms nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁵] 2020 m. šalyje didėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atitinkamai, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, keitėsi ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydžiai, įskaitant Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, kuris taikomas, skaičiuojant valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Nuo 2021 m. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymu nustatytas valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – 177 Eur. [⁶] 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis [⁷] 2010 m. rugsėjo 22 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo [⁸] 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos [⁹] Patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [¹⁰] Patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-25/D1-249 „Dėl Geležinkelio stočių projektavimo taisyklių patvirtinimo“. [¹¹] 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES. [¹²] AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė – tai įmonių grupė, kurią sudaro AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos tiesiogiai bei netiesiogiai kontroliuojami juridiniai asmenys. LTG įmonių grupę sudaro šie juridiniai asmenys: LTG, AB „LTG Cargo“, UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“, UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, UAB „Gelsauga“, UAB „Saugos paslaugos“, UAB Geležinkelio tiesimo centras, UAB voestalpine Railway Systems Lietuva, UAB „Rail Baltica statyba“, viešosios įstaigos Geležinkelių logistikos parkas ir Transporto inovacijų centras. [¹³] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Teisės departamento išvada

2021-11-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹,

7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30²,

33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 25³, 29⁹

IR 29¹⁰ STRAIPSNIAIS IR 25¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-11-15 Nr. XIVP-1084 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

1 straipsnio 2 dalimi Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamas

kodeksas) 3 straipsnio 8² dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos ,,geležinkelio stotis“ turinyje vartojamos sąvokos ,,pastatas“ ir ,,statinys“. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos vartojamos ir kituose teikiamo įstatymo projekto, taip pat galiojančio keičiamo kodekso straipsniuose, tačiau jų turinys nei projekte, nei projektu keičiamame kodekse nėra apibrėžtas. Minėtų sąvokų turinys yra atskleistas Statybų įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnio

16 dalyje dėstomą keičiamo kodekso 3 straipsnio 52 dalį, kurioje yra išvardinti

įstatymai, apibrėžiantys kitas keičiamame kodekse vartojamas sąvokas, nurodant ir Statybos įstatymą. 2. Projekto

1 straipsnio 5 dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 20¹ dalyje

siūlomos apibrėžti sąvokos ,,karinio krovinio vežimas“ turinyje vartojama sąvoka ,,pavojingieji kroviniai“. Nėra aišku, kokius konkrečiai krovinius minėtoji sąvoka apimtų, nes jos turinys keičiamame kodekse nėra apibrėžtas. Taikant kodekso nuostatas ji gali būti nevienodai aiškinama. Atkreipiame dėmesį, kad sąvokos ,,pavojingieji kroviniai“ turinys yra apibrėžtas Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.

Tuo atveju, jeigu keičiamame kodekse sąvoka ,,pavojingieji kroviniai“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta aukščiau minėtame įstatyme, reikėtų papildyti projekto 1 straipsnio 16 dalyje dėstomą keičiamo kodekso 3 straipsnio 52 dalį, kurioje yra išvardinti įstatymai, apibrėžiantys kitas keičiamame kodekse vartojamas sąvokas, nurodant Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad apibrėžtyje vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės karinė organizacija“ nėra apibrėžiama nei siūlomame keisti kodekse, nei kituose įstatymuose. Todėl, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina apibrėžti šią sąvoką, kad kodekso nuostata galėtų būti taikoma praktiškai. 3. Projekto

7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 punkte siūloma

nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektams priskiriami ,,geležinkelių transporto darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka ,,geležinkelių transporto darbuotojai“ taikant įstatymą galėtų būti aiškinama labai plačiai, t. y. kaip apimanti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir bet kurių kitų su geležinkelių transportu susijusių įmonių darbuotojus. Be to, nuostata ,,tarnybinės reikmės“ taikant kodekso nuostatas taip pat gali būti nevienodai aiškinama, nes šios nuostatos turinys kodekse nėra atskleistas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurie konkrečiai vidaus keliai yra priskiriamu prie geležinkelių infrastruktūros objektų. 4.

4. Projekto

8 straipsniu keičiamo kodekso 17 straipsnyje siūloma atsisakyti

nuostatos, kad geležinkelio stotims pavadinimus suteikia Vyriausybė bei nustatyti, kad geležinkelio stoties ir stotelės pavadinimo suteikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad ,,tvarka“ reiškia procedūras. Taigi susisiekimo ministras nustatytų geležinkelio stočių ir stotelių pavadinimų suteikimo procedūras, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija būtų įgaliota geležinkelio stotims bei stotelėms suteikti pavadinimus. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Projekto

11 straipsniu keičiamo kodekso 21 straipsnio 5 dalyje siūloma

nustatyti, kad ,,Kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui valstybinės reikšmės keliais skirtas pralaidas, viadukus ir tunelius prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys”. Pažymime, kad nuostata ,,suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys” nėra konkreti, neaišku kurį konkrečiai subjektų ratą ji apimtų, todėl taikant įstatymą ji galėtų būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos aiškiai įvardinant subjektus, kurie būtų atsakingi už vertinamojoje projekto nuostatoje nurodytų objektų priežiūrą. 6.

6. Projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 23

straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtas naujas ar modernizuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas valstybės biudžeto lėšomis”. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

Pirma, derinant vertinamosios projekto nuostatos pirmąjį sakinį su keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalimi, projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje prieš žodį ,,bendrovei“ reikėtų įrašyti žodį ,,dukterinei” arba, siekiant suvienodinti keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas, vietoj žodžių ,,akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei” įrašyti žodžius ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui”. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, tikslintinas ir projekto 31 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 30² straipsnio 5 dalies antrasis sakinys. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų atsakingas už sukurtas naujo ar modernizuoto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto inventorizuojamą ir registravimą Nekilnojamojo turto registre. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 7. Projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 24¹ straipsnio 11 dalyje, reglamentuojant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų paskirstymą, vartojama sąvoka ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininkai”.

Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja yra akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 24¹ straipsnio 8 dalies nuostatas viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo veiklos rezultatas paskirstomas viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo akcininko sprendimu. Iš aukščiau nurodytų galiojančio keičiamo kodekso bei projekto nuostatų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi tik vieną akcininką – akcinę bendrovę Lietuvos geležinkeliai. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 24¹ straipsnio 11 dalyje vartoma sąvoka ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininkai”. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinkamai nereikėtų patikslinti. 8. Pagal projekto 16 straipsniu keičiamo kodekso 25² straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pareiškėjams galėtų nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus keičiamame kodekse nenumatytais atvejais. Taigi užmokestis pareiškėjams galėtų būti nustatytas vadovaujantis viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo nuožiūra, nesant įstatyme įtvirtintų aiškių tokio užmokesčio nustatymo kriterijų.

Siekiant išvengti galimo subjektyvaus užmokesčio už nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nustatymo, keičiamame kodekse reikėtų nustatyti tokio užmokesčio nustatymo pagrindus arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų nustatyti tokį užmokestį. Kartu pažymėtina, kad nuostatoje vartojama loginė konstrukcija „gali taikyti užmokestį“ suponuoja ir tokias situacijas, kai mokestis bus netaikomas. Pažymime, kad įstatymuose negali būti sąlyginio pobūdžio nuostatų, ypač, kai tai susiję su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, kartu nenustatant nuo kokių kriterijų priklauso nuostatos taikymas ar netaikymas. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo taikymo ar netaikymo galimybė jokiais atvejais negali būti priklausoma nuo tam tikrų asmenų subjektyvios nuomonės. Įstatymas turi būti taikomas tik įstatymo pagrindu. 9. Projekto 20 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29 straipsnio 16 dalies nuostata ,,Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos <…>” nėra pakankamai aiški. Pažymėtina, kad įmonės yra juridiniai asmenys, o važiuoti į nurodytus objektus, manytina, galėtų ne pačios įmonės, bet atitinkamos jų geležinkelių transporto priemonės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 10. Projekto 22 straipsniu keičiamo kodekso 29² straipsnio 1 dalies formuluotė yra sudėtinga, sunkiai suprantama, vienas po kito yra dėstomi du šalutiniai dėmenys ( ,,<…> apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka, kurie nėra įtraukiami į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio”).

Pastebėtina, kad tokia sakinio struktūra stokoja teisinio aiškumo ir siūlomo teisinio reguliavimo negalima vienareikšmiškai suprasti. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad ji būtų aiški, tiksli ir suprantama. 11. Svarstytina, ar projekto 24 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁵ straipsnio 5 dalyje žodį ,,atvejų“ nereikėtų pakeisti žodžiu ,,pagrindų“, nes projekto 25 straipsnyje dėstomuose keičiamo kodekso 29⁶straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 4 punktuose yra nustatyti skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaikinimo pagrindai, bet ne atvejai. Paminėtina ir tai, kad projekto 25 straipsnyje dėstomos keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 5 dalies 3 punkte taip pat pateikiama nuoroda į keičiamo kodekso 29⁶straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą, bet ne atvejį. 12.

12. Svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje dėstomo

keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 2 dalies 8 punkto nuorodos į keičiamo kodekso 29⁵ straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką nereikėtų patikslinti, nes projekto 24 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁵ straipsnio 3 dalyje jokia tvarka nėra minima. 13. Svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje dėstomame keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 2 dalies 9 punkte pateiktos nuorodos į keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalyje ,,nustatytą atvejį“ nereikėtų patikslinti, nes projekto 22 straipsnyje dėstomą keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalį sudaro 8 punktai (taigi ne vienas atvejis). Be to, projekto

22 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalyje siūloma

reglamentuoti traukinio linijų ir intervalų įtraukimo į rengiamą pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, todėl lieka neaiškus 25 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 2 dalies 9 punkto ir keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalies nuostatų santykis. 14. Svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje dėstomame keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 2 dalies 10 punkte pateiktos nuorodos į keičiamo kodekso 29² straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, kai negaunamas ,,pareiškėjo sutikimas“, nereikėtų patikslinti, nes projekto 22 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29² straipsnio 8 dalyje pareiškėjo sutikimo gavimas dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumo skyrimo nėra reglamentuojamas. 15. Svarstytina, ar projekto 28 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁹ straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turėtų informuoti pareiškėją apie pakeistus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 16.

16. Projekto 31 straipsniu keičiamo kodekso 30²

straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šiuo atveju juridinio asmens padalinys (padaliniai), vykdantis (vykdantys) juridinio asmens veiklą ir užimantis (užimantys) dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, turi būti nepriklausomas (nepriklausomi) nuo juridinio asmens padalinio (padalinių), valdančio (valdančių) geležinkelių paslaugų įrenginius, nurodytus šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad aukščiau minėti juridinio asmens padaliniai yra nepriklausomi nuo juridinio asmens, valdančio (valdančių) geležinkelių paslaugų įrenginius, padalinio (padalinių). Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad minėtieji padaliniai yra vieni nuo kitų nepriklausomi. 17. Projekto 31 straipsniu keičiamo kodekso 30² straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Sukurti nauji ar modernizuoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai inventorizuojami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami valstybės biudžeto lėšomis“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų atsakingas už sukurtų naujų ar modernizuotų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių inventorizavimą ir registravimą Nekilnojamojo turto registre. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2021-11-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹,

7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30²,

33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 25³, 29⁹

IR 29¹⁰ STRAIPSNIAIS IR 25¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-12-09 Nr. XIVP-1084(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2021-11-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS

KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹,

7¹, 10¹, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24¹, 25, 25², 26, 28, 29, 29¹, 29², 29³, 29⁵, 29⁶, 29⁷, 29⁸, 30¹, 30²,

33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 25³, 29⁹

IR 29¹⁰ STRAIPSNIAIS IR 25¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1084

2021-11-24 Nr. 108-P-52

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, A.Kupčinskas, A.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vadovas Vidmantas Tamulis, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Norkienė, AB „LTG Infra“ Generalinis direktorius Karolis Sankovski, AB „LTG Infra“ vyriausioji teisininkė Lina Jasinskienė, AB

„LTG Infra“ Infrastruktūros paslaugos vadovas Jonas Kimontas, Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius Feliksas Dobrovolskis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras, Ryšių reguliavimo tarnybos l. e. Ekonominio reguliavimo departamento direktoriaus pareigas Rita Liuokaitytė; Lietuvos draudikų asociacijos atstovas Andrius Romanovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1512 1.

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 3 straipsnio 8² dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos ,,geležinkelio stotis“ turinyje vartojamos sąvokos ,,pastatas“ ir ,,statinys“. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos vartojamos ir kituose teikiamo įstatymo projekto, taip pat galiojančio keičiamo kodekso straipsniuose, tačiau jų turinys nei projekte, nei projektu keičiamame kodekse nėra apibrėžtas. Minėtų sąvokų turinys yra atskleistas Statybų įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnio 16 dalyje dėstomą keičiamo kodekso 3 straipsnio 52 dalį, kurioje yra išvardinti įstatymai, apibrėžiantys kitas keičiamame kodekse vartojamas sąvokas, nurodant ir Statybos įstatymą. Pritarti. Pakeisti projektu keičiamo GTK 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:

„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1515

2. Projekto 1 straipsnio 5

dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 20¹ dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos ,,karinio krovinio vežimas“ turinyje vartojama sąvoka ,,pavojingieji kroviniai“. Nėra aišku, kokius konkrečiai krovinius minėtoji sąvoka apimtų, nes jos turinys keičiamame kodekse nėra apibrėžtas.

Taikant kodekso nuostatas ji gali būti nevienodai aiškinama. Atkreipiame dėmesį, kad sąvokos ,,pavojingieji kroviniai“ turinys yra apibrėžtas Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Tuo atveju, jeigu keičiamame kodekse sąvoka ,,pavojingieji kroviniai“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta aukščiau minėtame įstatyme, reikėtų papildyti projekto 1 straipsnio 16 dalyje dėstomą keičiamo kodekso 3 straipsnio 52 dalį, kurioje yra išvardinti įstatymai, apibrėžiantys kitas keičiamame kodekse vartojamas sąvokas, nurodant Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad apibrėžtyje vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės karinė organizacija“ nėra apibrėžiama nei siūlomame keisti kodekse, nei kituose įstatymuose. Todėl, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina apibrėžti šią sąvoką, kad kodekso nuostata galėtų būti taikoma praktiškai. Pritarti. Pritarti. Pakeisti projektu keičiamo GTK 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:

„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatyme, Reglamente (ES) Nr.

913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“ Pakeisti projektu siūlomą GTK nustatyti naują sąvoką „karinio krovinio vežimas“ ir ją išdėstyti taip:

„20¹. Karinio krovinio vežimas – Lietuvos kariuomenės ar atvykstančių pajėgų karių grupės, kurią sudaro ne

mažiau kaip 4 kariai, ginkluotės, technikos, materialinio aprūpinimo krovinių, įskaitant pavojinguosius krovinius, vežimas, jeigu jų siuntėjas, gavėjas ir (arba) mokėtojas yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir (arba) Europos Sąjungos valstybės narės karinė organizacija arba siuntėjas ir gavėjas veikia šių (-ios) organizacijų (-os) įgalioti.“

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-157

3. Projekto 7 straipsniu

keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektams priskiriami ,,geležinkelių transporto darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka ,,geležinkelių transporto darbuotojai“ taikant įstatymą galėtų būti aiškinama labai plačiai, t. y. kaip apimanti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir bet kurių kitų su geležinkelių transportu susijusių įmonių darbuotojus.

Be to, nuostata ,,tarnybinės reikmės“ taikant kodekso nuostatas taip pat gali būti nevienodai aiškinama, nes šios nuostatos turinys kodekse nėra atskleistas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurie konkrečiai vidaus keliai yra priskiriamu prie geležinkelių infrastruktūros objektų. Pritarti. Samprata

„geležinkelių transporto darbuotojai“ geležinkelių transporto reglamentavime

nėra nauja, ji numatyta Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) penktajame skirsnyje, GTK įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir pagal nusistovėjusią praktiką apima visus geležinkelių transporto sektoriuje dirbančius darbuotojus. Siekiant aiškumo ir įvertinus tai, kad projektu keičiamu GTK 14 straipsniu yra perkeliamas Direktyvos 2012/34/ES[1] I priedas, nustatantis geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą, pakeisti projektu keičiamo GTK 14 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio

sankasą sudarantys elementai: pylimai, iškasos, drenažo tinklai, mūrinės tranšėjos, pralaidos, atraminės sienelės, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos, įskaitant esančius keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse bei krovos terminaluose; geležinkelių transporto geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai ir pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai; priešgaisrinės juostos, iešmų, bėgių sankirtų ir panašių objektų šildymo įrenginiai, geležinkelio kelių sankirtos, užtvaros nuo sniego;“. 4.

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-158

4. Projekto 8 straipsniu

keičiamo kodekso 17 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad geležinkelio stotims pavadinimus suteikia Vyriausybė bei nustatyti, kad geležinkelio stoties ir stotelės pavadinimo suteikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad ,,tvarka“ reiškia procedūras. Taigi susisiekimo ministras nustatytų geležinkelio stočių ir stotelių pavadinimų suteikimo procedūras, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija būtų įgaliota geležinkelio stotims bei stotelėms suteikti pavadinimus. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies. Pažymėtina, kad dėl naujų valstybei nuosavybės teise priklausysiančių geležinkelio stočių ir stotelių (kaip naujų geležinkelių paslaugų įrenginių) statybos sprendimą vadovaudamasi GTK 9 straipsnio 1 dalimi priima Vyriausybė. Visgi, įvertinus, kad geležinkelio stotys ir stotelės gali būti statomos ir privačių subjektų iniciatyva, turi būti nustatyti principai, atsižvelgiant į kuriuos naujos geležinkelio stoties ar stotelės valdytojas suteiktų pavadinimą jo valdomai geležinkelio stočiai ar stotelei. Atsižvelgiant į tai, netikslinga GTK nurodyti valstybės instituciją, kuri visais atvejais suteiktų geležinkelio stočiai ir stotelei pavadinimą. Visgi, siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti, kad geležinkelio stoties ar stotelės pavadinimą suteikia Vyriausybė, jeigu ji priima sprendimą dėl geležinkelio stoties ar stotelės statybos, taip pat patikslinti įgaliojimus susisiekimo ministrui ir pakeisti projektu keičiamą GTK 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Techninius geležinkelio stoties ir stotelės įrengimo

reikalavimus, taip pat geležinkelio stoties ir stotelės pavadinimo suteikimo principus nustato susisiekimo ministras. 2.

2. Geležinkelio stoties ir stotelės

pavadinimą suteikia Vyriausybė priimdama sprendimą dėl tokio objekto statybos arba geležinkelio stoties ar stotelės valdytojas vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais geležinkelio stočių ir stotelių pavadinimo sutekimo principais.“

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1511

5. Projekto 11 straipsniu

keičiamo kodekso 21 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui valstybinės reikšmės keliais skirtas pralaidas, viadukus ir tunelius prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys”. Pažymime, kad nuostata ,,suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys” nėra konkreti, neaišku kurį konkrečiai subjektų ratą ji apimtų, todėl taikant įstatymą ji galėtų būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos aiškiai įvardinant subjektus, kurie būtų atsakingi už vertinamojoje projekto nuostatoje nurodytų objektų priežiūrą. Pritarti. Įvertinus Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio

2 dalyje nustatytą reglamentavimą, pagal kurį <...> 2. Valstybinės

reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija <....>, pakeisti projektu keičiamo GTK 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu įrengtas pervažas ir perėjas prižiūri geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

Kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui valstybinės reikšmės keliais skirtas pralaidas, viadukus ir tunelius prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys valstybinės reikšmės kelių valdytojas.“ Taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo pakeisti projektu keičiamo GTK 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos į kitą vietą, uždaromos arba panaikinamos suinteresuoto asmens, suinteresuoto pervažos ar perėjos uždarymu arba perkėlimu, lėšomis.“

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1512

6. Projekto 12 straipsnio

1 dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Viešosios

geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtas naujas ar modernizuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas valstybės biudžeto lėšomis”.

Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, derinant vertinamosios projekto nuostatos pirmąjį sakinį su keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalimi, projekto

12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje prieš žodį

,,bendrovei“ reikėtų įrašyti žodį ,,dukterinei” arba, siekiant suvienodinti keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas, vietoj žodžių ,,akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei” įrašyti žodžius ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui”. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, tikslintinas ir projekto 31 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 30² straipsnio 5 dalies antrasis sakinys. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų atsakingas už sukurtas naujo ar modernizuoto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto inventorizuojamą ir registravimą Nekilnojamojo turto registre. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Pakeisti projektu keičiamo GTK 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas

yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės

„Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta

vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtas Sukurtą naujas naują ar modernizuotas modernizuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas turtą inventorizuojamas inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas registruoja viešosios geležinkelių infrastuktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti naudojamo turto ir patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą, atsižvelgiant į kurį nustatoma, kokio finansavimo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“ Pakeisti projektu keičiamo GTK 30² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyta turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės dukterinės bendrovės

„Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei yra pavesta vykdyti viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas.“

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1513

7. Projekto 13 straipsnio

1 dalimi keičiamo kodekso 24¹ straipsnio 11 dalyje, reglamentuojant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų paskirstymą, vartojama sąvoka ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininkai”.

Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja yra akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė. Pagal projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 24¹ straipsnio 8 dalies nuostatas viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo veiklos rezultatas paskirstomas viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo akcininko sprendimu. Iš aukščiau nurodytų galiojančio keičiamo kodekso bei projekto nuostatų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi tik vieną akcininką – akcinę bendrovę Lietuvos geležinkeliai. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 24¹ straipsnio 11 dalyje vartoma sąvoka ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininkai”. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinkamai nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti projektu keičiamo GTK 24¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai,

paskirti atsižvelgiant į šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka apskaičiuotą rezultatą, negali būti išmokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininkams akcininkui, jeigu akcininkai akcininkas yra juridiniai asmenys, sudarantys juridinis asmuo, sudarantis vertikaliosios integracijos įmonių grupę ir kontroliuojantys kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją.“

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1516 8.

Pagal projekto 16 straipsniu keičiamo kodekso 25² straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pareiškėjams galėtų nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus keičiamame kodekse nenumatytais atvejais. Taigi užmokestis pareiškėjams galėtų būti nustatytas vadovaujantis viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo nuožiūra, nesant įstatyme įtvirtintų aiškių tokio užmokesčio nustatymo kriterijų. Siekiant išvengti galimo subjektyvaus užmokesčio už nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nustatymo, keičiamame kodekse reikėtų nustatyti tokio užmokesčio nustatymo pagrindus arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų nustatyti tokį užmokestį. Kartu pažymėtina, kad nuostatoje vartojama loginė konstrukcija „gali taikyti užmokestį“ suponuoja ir tokias situacijas, kai mokestis bus netaikomas. Pažymime, kad įstatymuose negali būti sąlyginio pobūdžio nuostatų, ypač, kai tai susiję su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, kartu nenustatant nuo kokių kriterijų priklauso nuostatos taikymas ar netaikymas. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo taikymo ar netaikymo galimybė jokiais atvejais negali būti priklausoma nuo tam tikrų asmenų subjektyvios nuomonės. Įstatymas turi būti taikomas tik įstatymo pagrindu. Nepritarti. Direktyvos 2012/34/ES 36 straipsnis, kurio nuostatos perkeliamos į projektu keičiamo GTK 25² straipsnį, nustato du atvejus, kuomet geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali ir privalo nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus: <...> Infrastruktūros valdytojai gali imti atitinkamą mokestį už paskirstytus, tačiau nepanaudotus pajėgumus. Tas mokestis už nepanaudojimą turi skatinti veiksmingai panaudoti pajėgumus.

Tokio mokesčio nustatymas pareiškėjams yra privalomas, kai pareiškėjai, kuriems paskirta traukinio linija, reguliariai jos arba jos dalių nepanaudoja. Siekdami nustatyti šį mokestį infrastruktūros valdytojai savo tinklo nuostatose paskelbia kriterijus, kuriais remiantis nustatomas tokio nepanaudojimo faktas. 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija kontroliuoja tokius kriterijus vadovaudamasi 56 straipsniu. Šio mokesčio mokėjimus atlieka arba pareiškėjas, arba geležinkelio įmonė, paskirta pagal 41 straipsnio 1 dalį. Infrastruktūros valdytojas visada turi galėti kiekvieną suinteresuotąjį asmenį informuoti apie geležinkelio įmonėms naudotojoms paskirstytus infrastruktūros pajėgumus“. Kadangi Direktyvos 2012/34/ES 36 straipsnyje valstybei narei nėra suteikti įgaliojimai dėl atvejų ar kriterijų atsižvelgiant į kuriuos gali būti taikomas užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, nustatymo, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES

36 straipsnyje nurodyto reglamentavimo perkėlimą į nacionalinę teisę, negali apriboti

geležinkelių infrastruktūros valdytojo galimybės nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį nustatydama kriterijus, kuriems esant galimas pasinaudojimas šia galimybe. Papildomai pažymėtina, kad viešojo intereso užtikrinimui geležinkelių transporto sektoriuje taikoma GTK nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimų ar neveikimo valstybinės priežiūros sistema ir speciali privaloma neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Kadangi projektu keičiamo kodekso 25² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paskelbti Tinklo nuostatuose sprendimą taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėdamas paskelbtus Tinklo nuostatus ar pateiktą derinti Tinklo nuostatų projektą turės galimybę įvertinti, ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimdamas sprendimą taikyti arba netaikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus ar jų dalį nediskriminuoja geležinkelio įmonių (vežėjų) ir nepiktnaudžiauja savo teisėmis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1520

9. Projekto 20 straipsnyje

dėstomo keičiamo kodekso 29 straipsnio 16 dalies nuostata ,,Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos <…>” nėra pakankamai aiški. Pažymėtina, kad įmonės yra juridiniai asmenys, o važiuoti į nurodytus objektus, manytina, galėtų ne pačios įmonės, bet atitinkamos jų geležinkelių transporto priemonės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Nepritarti. Samprata „Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos” nėra nauja nuostata geležinkelių transporto reguliavime. Ji įtvirtinta GTK 28 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir GTK įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bei ne vienerius metus taikoma praktikoje.

Pažymėtina, kad nurodytos įmonės, naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, važiuodamos į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir šį naudojimąsi užtikrina joms nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais geležinkelių riedmenimis, kurie dažnu atveju patys nevažiuoja, o yra traukiami traukos riedmenų, valdomų traukinio mašinistų. Įvertinus tai, kas paaiškinta, siūlomos sampratos pakeitimas sukurtų daugiau neaiškumo, kam nėra jokios pateisinamos priežasties. Be to, aptariamos nuostatos pagrįstumą pagrindžia ir aktuali, kaip analogija, geležinkelio įmonės (vežėjo) samprata, numatyta GTK 3 straipsnio 5 dalyje, apibūdinanti geležinkelio įmonę (vežėją), kaip užtikrinančią trauką, nors trauką užtikrina ne geležinkelio įmonė (vežėjas), kaip juridinis asmuo, o jo naudojami traukos riedmenys, valdomi traukinio mašinistų. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1522

10. Projekto 22 straipsniu

keičiamo kodekso 29² straipsnio 1 dalies formuluotė yra sudėtinga, sunkiai suprantama, vienas po kito yra dėstomi du šalutiniai dėmenys ( ,,<…> apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka, kurie nėra įtraukiami į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio”). Pastebėtina, kad tokia sakinio struktūra stokoja teisinio aiškumo ir siūlomo teisinio reguliavimo negalima vienareikšmiškai suprasti.

Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad ji būtų aiški, tiksli ir suprantama. Pritarti. Pakeisti keičiamo GTK 29²straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, pagal savo parengtą ir Tinklo nuostatuose nurodytą tvarką identifikuoja traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka, kurie nėra įtraukiami į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą. “

11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1524

11. Svarstytina, ar

projekto 24 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁵ straipsnio

5 dalyje žodį ,,atvejų“ nereikėtų pakeisti žodžiu ,,pagrindų“, nes projekto

25 straipsnyje dėstomuose keičiamo kodekso 29⁶straipsnio 5 dalies

1, 2 ir 4 punktuose yra nustatyti skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaikinimo pagrindai, bet ne atvejai.

Paminėtina ir tai, kad projekto 25 straipsnyje dėstomos keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 5 dalies 3 punkte taip pat pateikiama nuoroda į keičiamo kodekso 29⁶straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą, bet ne atvejį. Pritarti. Pakeisti keičiamo GTK 29⁵ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pareiškėjas, kuriam skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumai buvo panaikinti vienu iš šio Kodekso 29⁶ straipsnio 5 dalies 1, 2 ar 4 punktuose nustatytų atvejų, pagrindų neturi teisės teikti paskutinės minutės paraiškų dėl šiais atvejais panaikintų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie paskelbti laisvais, skyrimo iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo pabaigos.“

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1525

12. Svarstytina, ar

projekto 25 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 2 dalies 8 punkto nuorodos į keičiamo kodekso 29⁵ straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką nereikėtų patikslinti, nes projekto 24 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁵ straipsnio 3 dalyje jokia tvarka nėra minima. Pritarti. Kadangi pareiga pareiškėjui nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją) nustatyta projektu keičiamo GTK 29⁵ straipsnio 4 dalyje, pakeisti keičiamo GTK 29⁶ straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pareiškėjas šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje ir 29⁵ straipsnio 3

4 dalyje nustatyta tvarka nenurodo jo interesais veiksiančios

geležinkelio įmonės (vežėjo);“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1525 13.

Svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje dėstomame keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio

2 dalies 9 punkte pateiktos nuorodos į keičiamo kodekso 29²

straipsnio 2 dalyje ,,nustatytą atvejį“ nereikėtų patikslinti, nes projekto

22 straipsnyje dėstomą keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalį

sudaro 8 punktai (taigi ne vienas atvejis). Be to, projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti traukinio linijų ir intervalų įtraukimo į rengiamą pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, todėl lieka neaiškus 25 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 2 dalies 9 punkto ir keičiamo kodekso 29² straipsnio 2 dalies nuostatų santykis. Pritarti. Pakeisti keičiamo GTK 29⁶ straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) šio Kodekso 29² straipsnio 2 3 dalyje nustatytu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1525

14. Svarstytina, ar

projekto 25 straipsnyje dėstomame keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio

2 dalies 10 punkte pateiktos nuorodos į keičiamo kodekso 29²

straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, kai negaunamas ,,pareiškėjo sutikimas“, nereikėtų patikslinti, nes projekto 22 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29² straipsnio 8 dalyje pareiškėjo sutikimo gavimas dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumo skyrimo nėra reglamentuojamas. Pritarti.

Pritarti. Kadangi pareigą pareiškėjui informuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie sutikimą dėl jam pateiktame galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo siūloma nustatyti projekto 22 straipsniu keičiamo GTK 29²straipsnio 9 dalyje, pakeisti projekto 25 straipsniu keičiamo GTK 29⁶ straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šio Kodekso 29² straipsnio 8 9 dalyje nustatytu atveju negaunama pareiškėjo sutikimo dėl galutiniame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo;“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1528

15. Svarstytina, ar

projekto 28 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁹ straipsnio

6 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojas turėtų informuoti pareiškėją apie pakeistus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Nepritarti. Pažymėtina, kad terminą, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi informuoti pareiškėją apie pakeistus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus siūloma nustatyti projekto 28 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 29⁹ straipsnio 6 dalyje (5 darbo dienos nuo pareiškėjo sutikimo gavimo), t. y. <....> 6. Jeigu pareiškėjas sutinka su šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pasiūlymu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo sutikimo gavimo dienos pakeičia pareiškėjui skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir apie tai informuoja pareiškėją.“

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1531 16.

Projekto 31 straipsniu keičiamo kodekso 30² straipsnio 11 (Ekonomikos komiteto pastaba: turėtų būti 4 dalis) dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šiuo atveju juridinio asmens padalinys (padaliniai), vykdantis (vykdantys) juridinio asmens veiklą ir užimantis (užimantys) dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, turi būti nepriklausomas (nepriklausomi) nuo juridinio asmens padalinio (padalinių), valdančio (valdančių) geležinkelių paslaugų įrenginius, nurodytus šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad aukščiau minėti juridinio asmens padaliniai yra nepriklausomi nuo juridinio asmens, valdančio (valdančių) geležinkelių paslaugų įrenginius, padalinio (padalinių). Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad minėtieji padaliniai yra vieni nuo kitų nepriklausomi. Nepritarti. GTK 30² straipsnio 4 dalyje nurodytą nepriklausomumo reikalavimą reikia vertinti nuosekliai kartu su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje šis reikalavimas ir jo vertinimo kriterijai yra atskleisti, t. y. <...>

3. Šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose nurodytus

geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurio kontroliuojantysis subjektas apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2177 3 straipsnio 7 punkte, priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo kontroliuojančiojo subjekto, tai yra kontroliuojantysis subjektas negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1531 17.

Projekto 31 straipsniu keičiamo kodekso 30² straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Sukurti nauji ar modernizuoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai inventorizuojami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami valstybės biudžeto lėšomis“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų atsakingas už sukurtų naujų ar modernizuotų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių inventorizavimą ir registravimą Nekilnojamojo turto registre. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Pakeisti keičiamo GTK 30² straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Sukurti sukurtus nauji naujus ar modernizuoti modernizuotus Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginiai įrenginius inventorizuojami inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruojami registruoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Lietuvos draudikų

asociacija, 2021-11-225 Išrašas iš 2021-11-22 rašto Nr. 21-S-11.22:

„Šie siūlomi pakeitimai leistų suvienodinti draudimo bendrovių

veiklos geležinkelio įmonių civilinės atsakomybės draudimo sektoriuje sąlygas su kitomis valstybėmis, prisidėtų prie konkurenciją ribojančio reguliavimo panaikinimo ir turėtų teigiamą įtaką draudimo bendrovių apsisprendimui teikti aptariamą draudimo paslaugą bei šios paslaugos kainai ir prieinamumui geležinkelio įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, toliau laikomės nuomonės, jog būtina šalinti esamus geležinkelio įmonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygų trūkumus, papildant GTK nustatytą nedraudžiamųjų įvykių sąrašą šiais pasaulinę praktiką ir standartus atitinkančiais nedraudžiamaisiais įvykiais:

1. Žala atsirado dėl asbesto ar

gaminių, savo sudėtyje turinčių asbesto, naudojimo, gamybos, pardavimo, šalinimo, montavimo, laikymo, transportavimo ar bet kokio kito disponavimo šia medžiaga. Asbesto sukeliama žala jau seniai yra ištirta ir žinoma visame pasaulyje. Todėl žala, padaryta šios medžiagos, nėra staigi ir netikėta, ji įvyksta per tam tikrą laiko tarpą. Pažymime, kad pagal Lietuvos teisės aktus naudoti asbestą yra draudžiama. Taigi, žala galėtų kilti tik tokiu atveju, kai būtų pažeidžiami teisės aktai, o jų nesilaikymas nėra civilinės atsakomybės draudimo objektas. Be to, asbestas yra standartinis nedraudžiamasis įvykis visų Lietuvoje ir kitose valstybėse veikiančių draudimo bendrovių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse bei Lietuvos Banko patvirtintose statybos sektoriaus privalomųjų draudimų taisyklėse. Pavyzdžiui, projektuotojo civilinės atsakomybės, techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomųjų draudimų taisyklėse. Nepritarti.

Nepritarti. Žala dėl asbesto gaminių naudojimo yra tiesiogiai susijusi su geležinkelių infrastruktūros valdytojo, kuris yra atsakingas už tai, kad geležinkelių infrastruktūra atitiktų nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, t. y. geležinkelių infrastruktūros objektų statybai nebūtų naudojami gaminiai, savo sudėtyje turintys asbesto, veikla, o ne geležinkelio įmonės (vežėjo) ar remonto įmonės veikla, t. y. keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu, manevravimu viešojoje geležinkelių infrastruktūroje. GTK nustatytas geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių, bet ne geležinkelių infrastruktūros valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, todėl tokio nedraudžiamojo atvejo nustatymas yra perteklinis. 2. Žala atsirado pačiam draudėjui ir

(ar) su draudėju susijusiems asmenims. Civilinės atsakomybės draudimo paskirtis yra atlyginti draudėjo padarytą žalą trečiajam asmeniui. Šis draudimas neturėtų būti naudojamas kaip žalos sau atlyginimo įrankis, nes tai iškreiptų civilinės atsakomybės draudimo esmę. Be to, tokiems atvejams yra skirti turto ir (ar) verslo nutrūkimo draudimai, kurie atlygina pirmojo asmens – draudėjo – patirtus nuostolius. Žalos su draudėju susijusioms įmonėms atlyginimas taip pat iš principo yra ydingas reiškinys, kadangi neskatina draudėjo bei minėtų įmonių elgtis atsakingai ir atsargiai, greitai ir nedelsiant reaguoti į padarytą žalą, kadangi ji vis tiek bus atlyginta draudimo bendrovės. Be to, draudimo bendrovei yra sudėtingiau nustatyti tikslų ir teisingą žalos dydį susijusioje įmonėje dėl paprastai esančių tamprių ryšių tarp jos ir draudėjo. Pavyzdžiui, detales draudėjui parduodanti susijusi įmonė, dėl įvykusio įvykio nebegalėdama vykdyti veiklos, patyrė nuostolius, kurių dydis tiesiogiai priklausys nuo kainos, už kurią draudėjas detales perka.

Tokiu atveju atlyginant žalą su draudėju susijusioms įmonėms, gali būti sudaroma galimybė įmonių grupei užsidirbti, dirbtinai užkeliant kainą ir taip pažeidžiant draudimo principą – teisingai atlyginti iš tiesų patirtą nuostolį. Vėlgi, žala pačiam draudėjui ir su juo susijusioms įmonėms taip pat yra standartinis nedraudžiamasis įvykis visų Lietuvoje ir kitose valstybėse veikiančių draudimo bendrovių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse bei aukščiau minėtų Lietuvos Banko patvirtintų statybos sektoriaus privalomųjų draudimų taisyklėse. Nepritarti. Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus specifika ta, kad pagrindiniai geležinkelių transporto sektoriaus dalyviai, geležinkelio įmonės (vežėjai), viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, remonto įmonės yra tarpusavyje susiję asmenys, t. y. vieno holdingo įmonės. Taigi, pritarus šiam pasiūlymui, draudimo apsauga didžiajai daliai geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonėms, tretiesiems asmenims iš esmės būtų netaikoma ir atitinkamai Lietuva neįvykdytų Direktyvoje 2012/34/ES nustatytos pareigos užtikrinti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) būtų tinkamai apdrausti pagal nacionalinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad GTK 10¹ 7 dalies 1 punkte nustatytas atvejis, kai draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, t. y. jeigu žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar remonto įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką, yra proporcinga priemonė piktnaudžiavimui draudimo apsauga užkardyti. 3. Atsirado neturtinė žala, kuri kyla ne kaip žalos trečiajam asmeniui dėl jo kūno sužalojimo (įskaitant mirtį) pasekmė. Pagal Lietuvos teismų praktiką neturtinė žala yra atlyginama tik tada, kai ji kyla dėl trečiojo asmens kūno sužalojimo (įskaitant mirtį).

Todėl manome, jog analogiška praktika turėtų būti įtvirtinama ir GTK nuostatose. Nepritarti. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 I priedo 26 straipsnio 1 dalį ,,<...> vežėjas atsako už nuostolius arba žalą, atsiradusius dėl keleivio mirties, kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos, kuriuos sukėlė su geležinkelio veikimu susijusi avarija, įvykusi tuo metu, kai keleivis buvo geležinkelio transporto priemonėje, į ją lipo ar iš jos išlipo, neatsižvelgiant į tai, kokia geležinkelio infrastruktūra naudojamasi <...>. Taigi, tarptautiniuose teisės aktuose nėra apsiribojama geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybę atlyginti tik neturinę žalą, kuri kyla kaip žalos trečiajam asmeniui dėl jo kūno sužalojimo (įskaitant mirtį) pasekmė. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo metodika, kai neturtinė žala atsiranda dėl paciento sveikatai padarytos žalos, yra nustatyta Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše[2], todėl manytina, kad prireikus apskaičiuojant neturtinės žalos dydį galima būtų atsižvelgti į minėtoje metodikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. 4. Žala atsirado dėl sutartyse ir (ar) teisės aktuose numatytų baudų, nuobaudų, netesybų, baudžiamųjų nuostolių arba kitų panašaus pobūdžio sankcijų taikymo. Šis nedraudžiamasis įvykis yra standartinis pasaulinėje praktikoje. Sutartimi nustatytos baudos ar netesybos yra skirtos skatinti vieną sutarties šalį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus laiku ir tinkamai, taip užtikrinant kitai sutarties šaliai, kad sutarta paslauga ar produktas bus gautas laiku ir tinkamos kokybės. Perkelti pareigą sumokėti šią baudą ar netesybas draudimo bendrovei nėra teisinga, nes tai neskatina sutarties šalių elgtis tinkamai ir rūpestingai.

Lygiai tą patį galima pažymėti, kalbant ir apie teisės aktuose numatytas įvairaus pobūdžio sankcijas. Be to, baudos, netesybos ir kitos sankcijos nėra staigus bei netikėtas dalykas, kurio nebūtų įmanoma išvengti. Sutartyse ar teisės aktuose aprašytos sankcijos yra aiškiai apibrėžiamos ir jų galima išvengti, elgiantis atidžiai bei rūpestingai. Nepritarti. GTK 10¹ straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose yra nustatyta, kad draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė arba žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, siūlomas nustatyti nedraudžiamasis atvejis laikytinas pertekliniu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 [2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3,,Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“